- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-12-11
- Bylos Nr.
- 1-879-800/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-35913-2023-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Živilė Janavičienė
- Kaltinamasis
- N. S.
- Nukentėjusysis
- K. S., D. T.
- Advokatai
- Jonas Zenevičius, Regina Šeperienė
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.10.1Bausmių bendrinimas jas apimant (BK 63 str. 1 2 5 d.)
- 1.1.8.10.3Bausmių bendrinimas jas iš dalies sudedant (BK 63 str. 1 4 d.)
- 1.1.8.10.4Galutinės bausmės skyrimas, kai dalis paskirtų bausmių gali būti apimamos, o kitos – tik visiškai ar iš dalies sudedamos (BK 63 str. 6 d.)
- 1.1.8.14Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
- 1.1.9.11Įpareigojimas pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą ar išvykimą iš jos (BK 724 str.)
- 1.2.4.4.2.2Nesunkus bejėgiškos būklės žmogaus sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 2 d. 2 p.)
- 1.2.7.2.2.2Nepilnamečio seksualinis prievartavimas (BK 150 str. 3 d.)
- 1.2.7.4.1Lytinės aistros tenkinimas pažeidžiant nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvę ir (ar) neliečiamumą (BK 1511 str. 1 d.)
- 1.2.7.7Jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimas (BK 153 str.)
- 2.1.14.2Advokato darbo apmokėjimas (BPK 106 str.)
- 2.1.15.1.2Neturtinė žala
- 2.1.15.3.3.1Civilinio ieškinio atmetimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1–3 d. ir kt.)
nukentėjusiojo D. T. įstatyminei atstovei V. T., nukentėjusiojo atstovui advokatui Jonui Zenevičiui,
teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, teistas 3 kartus:
1. 2021 m. lapkričio 26 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį, 5 mėnesių 10 dienų laisvės apribojimu;
2. 2021 m. gruodžio 7 d. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 8 mėnesių laisvės apribojimu; 2022-07-26 teismo nutartimi bausmės subendrintos, paskiriant 1 metus laisvės apribojimo; 2022-03-09 laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų areštą;
3. 2023 m. vasario 17 d. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, taikant 64¹ straipsnį , 63 straipsnio 1, 4, 9 dalis, 90 parų arešto bausme; 2023 m. balandžio 18 d. paleistas atlikęs bausmę,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 161 straipsnio 2 dalyje, 150 straipsnio 3 dalyje, 151¹ straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 2 punkte, 153 straipsnio 1 dalyje (2 nusikalstamos veikos).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
N. S. 2023 m. rugsėjo 8 d., laikotarpiu nuo 15.00 val. iki 16.30 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, garažo, esančio (duomenys neskelbtini), patalpose, žinodamas, kad nukentėjusysis D. T., gim. (duomenys neskelbtini), yra nepilnametis, t. y. vaikas, tyčia davė pastarajam ir kartu su juo vartojo savo atsineštą alkoholinį gėrimą – degtinę, dėl ko nepilnametis D. T. apsvaigo ir tokiu būdu pastarąjį nugirdė.
Taip pat N. S. oraliniu būdu tenkino savo lytinę aistrą su nepilnamečiu asmeniu prieš šio valią, o būtent: būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, iš karto po nepilnamečio D. T. nugirdymo, t. y. 2023 m. rugsėjo 8 d., laikotarpiu nuo 15.00 val. iki 16.30 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, žinodamas, kad nukentėjusysis D. T., gim. (duomenys neskelbtini), yra nepilnametis, suprasdamas, kad jis yra neblaivus ir miega, ir dėl to yra bejėgiškoje būklėje, pasinaudodamas šia nukentėjusiojo būkle, garažo, esančio (duomenys neskelbtini), patalpose, nepilnamečio K. S., gim. (duomenys neskelbtini), akivaizdoje ne mažiau vieną kartą oraliniu būdu tenkino savo lytinę aistrą su nepilnamečiu D. T. prieš šio valią, t. y. apnuogino nepilnamečio D. T. lytinį organą, jį čiulpė bei dirgino lūpomis ir tokiu būdu seksualiai prievartavo nepilnametį D. T., gim. (duomenys neskelbtini)
Taip pat jis nesunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą, o būtent: 2023 m. birželio mėnesio– rugsėjo mėn. 17 d. laikotarpiu, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, įvairiose ikiteisminio tyrimo metu nenustatytose vietose Alytaus mieste tenkindamas savo lytinę aistrą su nepilnamečiu D. T. ir taip pažeisdamas pastarojo seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą, taip pat jį tvirkindamas, o 2023 m. rugsėjo 8 d., laikotarpiu nuo 15.00 val. iki 16.30 val., garažo, esančio (duomenys neskelbtini), patalpose seksualiai prievartaudamas bejėgiškoje būklėje buvusį nepilnametį D. T., tokiais savo veiksmais tyčia sutrikdė pastarojo psichinę sveikatą, padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, kadangi nukentėjusiajam D. T. nustatytas psichikos sutrikimas - kitos reakcijos į stiprų stresą, tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradusios dėl jo nusikalstamų veiksmų.
Taip pat N. S., būdamas pilnametis tenkino savo lytinę aistrą su nepilnamečiu, taip pažeisdamas nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą, o būtent: žinodamas, kad D. T., gim. (duomenys neskelbtini), yra jaunesnis negu šešiolikos metų, 2023 m. birželio mėnesio–rugsėjo mėn. 17 d. laikotarpiu, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, įvairiose ikiteisminio tyrimo metu nenustatytose vietose Alytaus mieste, nenustatytą kiekį kartų, bet ne mažiau vieną kartą oraliniu ir ne mažiau vieną kartą analiniu būdu lytiškai santykiavo ir taip tenkino savo lytinę aistrą su nepilnamečiu nukentėjusiuoju D. T., nesant seksualinio prievartavimo ar privertimo kitaip tenkinti lytinę aistrą požymių.
Taip pat N. S. tvirkino jaunesnį negu šešiolikos metų asmenį, o būtent: 2023 m. birželio mėnesio– rugsėjo mėn. 17 d. laikotarpyje, būdamas įvairiose ikiteisminio tyrimo nenustatytose vietose Alytuje ir Kaune, žinodamas, kad nukentėjusysis D. T., gim. (duomenys neskelbtini) neturi šešiolikos metų, rankomis glostė pastarojo kūną (rankas, kojas), bučiavo nukentėjusįjį, taip pat 2023 m. rugsėjo 16–17 d. laikotarpiu, naudodamasis mobiliojo ryšio telefone įdiegta socialinio tinklo „Facebook“ susirašinėjimų programėle „Messenger“ iš savo asmeninės paskyros (duomenys neskelbtini) rašė ir siuntė nukentėjusiajam D. T. seksualinio pobūdžio žinutes ir garso įrašus, t. y. atliko veiksmus, galinčius sukelti jaunesnio nei šešiolikos metų asmens lytinį susijaudinimą, per ankstyvą domėjimąsi lytinėmis funkcijomis, nesveiką, iškreiptą santykių tarp lyčių įsivaizdavimą, sutrikdyti vaiko fizinį bei psichologinį vystymąsi.
Taip pat jis tvirkino jaunesnį negu šešiolikos metų asmenį, o būtent: <..>.2023 m. rugsėjo mėn. laikotarpiu, tiksliai nenustatytu laiku, Alytaus mieste, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, žinodamas, kad nukentėjusysis K. S., gim. (duomenys neskelbtini) neturi šešiolikos metų, nemažiau vieną kartą bandė liesti pastarojo lytinį organą, bučiuoti nukentėjusįjį, taip pat 2023 m. rugsėjo 8 d., laikotarpiu nuo 15.00 val. iki 16.30 val., ikiteisminio tyrimo tiksliau nenustatytu laiku, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, garažo, esančio (duomenys neskelbtini), patalpose, matydamas ir suprasdamas, kad nepilnametis K. S. mato ir stebi, pastarojo akivaizdoje ne mažiau vieną kartą seksualiai prievartavo nepilnametį D. T. - apnuoginęs nepilnamečio D. T. lytinį organą, jį čiulpė bei dirgino lūpomis, t. y. atliko veiksmus, galinčius sukelti jaunesnio nei šešiolikos metų asmens - nepilnamečio K. S. lytinį susijaudinimą, per ankstyvą domėjimąsi lytinėmis funkcijomis, nesveiką ir iškreiptą santykių tarp lyčių įsivaizdavimą, sutrikdyti vaiko fizinį bei psichologinį vystymąsi.
Kaltinamasis N. S. kaltu prisipažino ir parodė, kad D. ir K. pažįsta daug metų. K. pažįsta apie 5 metus, o D. pažįsta metus laiko. Su K. susipažino per draugą. Su K. pradėjo bendrauti, kai jam buvo 10 metų. Šiuo metu jam yra 16 metų.
2023 m. rugsėjo 8 d. Buvo (duomenys neskelbtini)neužrakintame (duomenys neskelbtini), kam jie priklauso nežino. Išgėrė alkoholio ir sugalvojo nueiti į garažus. UAB „Norfa“ nupirko degtinės 0,7 litro butelį ir pasiūlė K. ir D. išgerti. Degtinę gėrė prie stiklinio pastato ant laiptų. Alkoholį vartojo visi trys. Tai buvo ne pirmas atvejis, kai perka alkoholį ir visi geria. Kai jie atsigėrė energetinio gėrimo atsitiko tai, kas buvo prokurorės perskaityta. Nežino, kodėl taip pasielgė. Žino, kad taip negalima elgtis. Po kilusio skandalo išvažiavo į Kauną. D. niekas į Kauną nekvietė atvažiuoti, jis pats atvažiavo. D. jam paskambino, pasakęs, kad turi alkoholio pasisiūlė atvažiuoti. Jam pasakė, - atvažiuok jei nori. D. su savimi atsivežė alkoholio, sakė, kad paėmė iš namų. Pasivaikščioję Kaune po centrą išsimiegojo ir grįžo į Alytų. Su D. lytinius santykius turėjo, bet jo niekas nevertė. Abu pasiūlydavome turėti lytinius santykius. Tokių lytinių santykių buvo apie 15 kartų. Lytiniai santykiai vyko tarpusavio sutarimu. Nematė kaip jį su D. K. (duomenys neskelbtini) filmavo. Visko gerai neatsimena. D. buvo išgėręs, bet suprato, kas vyksta. Jei sako, kad “D. esantį bejėgiškoje būklėje seksualiai prievartavau tai vadinasi taip ir buvo”. Mano, kad D. nebuvo tiek girtas, kad nesuprastų, kas vyksta. Tuo metu jis nemiegojo. D. nenugirdė, jis pats pasirengė. Buvo oraliniai ir analiniai santykiai. Lytinius santykius turėjo (duomenys neskelbtini) ir pas D. namuose. Viskas vyko tik Alytuje. Kaune lytinių santykių neturėjo. Su D. Kaune buvo susitikęs vieną kartą, jokių santykių tarp jų nebuvo. Lytiniai santykiai su D. visada buvo abipusiu sutikimu, per prievartą nieko nevyko. Sutinka, kad dėl jo veiksmų galėjo sutrikti D. sveikata. Rašė D. žinutes. Sutinka, kad rašytos D. žinutės buvo seksualinio pobūdžio. Esu lietęs D. kūną, kojas, rankas, lytinius organus. Yra siuntęs D. balso žinutes, kurios buvo seksualinio pobūdžio. Su D. santykiavo prie K.. Viską pripažįsta. Bandė liesti K. lytinius organus, tačiau neatsimena, kuriose vietose tai galėjo vykti. Savo parodymuose nurodė, kodėl prie K. turėjo lytinius santykius su D., nes buvo išgėręs. Elgesį įtakojo alkoholis. K. žinojo, kad su D. jie yra pora. 2023 metais birželio mėnesį D. nusprendė, kad jie yra pora. D. paklausė jo ar nori su juo būti pora, jis atsakė, kad galime pabandyti. Su D. jau buvo turėję lytinių santykių, kai jis pasiūlė tapti pora. Prieš D. turėjo santykių su kitais berniukais. D. žinojo, kad jam patinka vaikinai. D. pradėjo šia tema kalbėti ir pasakė, kad ir jam patinka berniukai. Nematė, kad D. turėtų kažkokių sveikatos problemų. Jis visada su juo bendravo normaliai. Dėl jo veiksmų D. galėjo sutrikti sveikata dėl patirtų aplinkinių patyčių jo atžvilgiu. Lytinius santykius su juo D. turėjo savo noru, tačiau aplinkinių reakcija galėjo jam sukelti sveikatos sutrikimą. Su D. 30 000 eurų civiliniu ieškiniu nesutinka, tai yra per didelė suma. Prašo ją mažinti. Su K. 2000 civiliniu ieškiniu sutinka. Supranta, kad blogai darė, dėl to gailisi. Turi 10 klasių išsilavinimą, yra dirbęs Vokietijoje vištienos fabrike. Per mėnesį ten uždirbdavo virš 1000 eurų. Lietuvoje niekur nedirba, nes viską atskaičiuoja antstoliai. Turi mamą, močiutę, sesę, brolį. Bendrabutis adresu (duomenys neskelbtini) priklauso jam, tačiau ten negyvena, nes atjungta elektra. Bendrabutį nusipirko išėjęs iš globos namų, bet nesumokėjo už patarnavimus viską atjungė, turi skolų.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis N. S. davė panašius parodymus ir papildomai nurodė, kad turi paskyras socialiniuose tinkluose „Facebook“, „Messenger“, „Snapchat“. Programėlėje „Facebook“ pasivadinęs „(duomenys neskelbtini)“, čia bendrauja ir su K., ir su D.. Pastarasis „Facebook" pasivadinęs „D. T.“, kaip pavadinta K. paskyra, nepamena. Nurodė esantis biseksualus, jį lytiškai traukia ir moterys, ir vyrai. 2023 m. birželio pradžioje D. jam pasakė, kad yra biseksualus. Tuomet vienas kitam pradėjo reikšti romantiškus jausmus, tai buvo abiejų iniciatyva. Žinojo, kad D. (duomenys neskelbtini), pastarasis sakė, kad lanko profesinę mokyklą. Žino, kad su nepilnamečiais negalima turėti lytinių santykių, tačiau pamilo D., todėl į tai nekreipė dėmesio. Nuo 2023 m. birželio mėn. su D. visą vasarą susitikinėjo, būdavo pas jį namuose kai nebūdavo tėvų, taip pat būdavo tame apleistame (duomenys neskelbtini). Su D. taip pat bendraudavo SMS žinutėmis, kur vienas kitam rašinėdavo apie santykius, apie meilę.
2023 m. rugsėjo 8 d. apie 15 val. susitiko su D. ir K. A. centre, prie „stiklinio“ pastato. Buvo penktadienis, iš kažkur buvo gavęs pinigų, todėl susitarė (susirašė žinutėmis) išgerti ir jis nupirko degtinę „Stumbras“, 0,7 l. talpos. Žino, kad D. (duomenys neskelbtini), o K. (duomenys neskelbtini), supranta, kad nepilnamečių girdyti alkoholiu negalima, tačiau negaila, nes jie patys to nori. 2023-09-08 nupirkti ir išgerti alkoholio buvo jo mintis. Nusipirkę degtinės, visi trys – jis, D. ir K. pradėjo ją gerti už „stiklinio“ Alytuje, o vėliau nuėjo į (duomenys neskelbtini)esantį garažą, kur toliau gėrė. Jis pats jautėsi stipriai apsvaigęs, K. su D. neatrodė pasigėrę. Nurodė, kad apie 16.30 val., būnant (duomenys neskelbtini) su D. ir K., D. paprašė jį patenkinti oraliniu būdu, pačiulpti jo lytinį organą. Jis sutiko, kadangi tai buvo ne pirmas kartas, kai taip darė. Matė, kad (duomenys neskelbtini) buvo ir K., tačiau tai nesukėlė jokių nepatogumų, kadangi K. žinojo apie jo ir D. santykius, tik nesitikėjo, kad K. visa tai nufilmuos ir paskui paviešins internete. Teigia, kad čiulpiant D. lytinį organą, šis buvo savam prote ir blaiviai mąstė. D. sėdėjo atsipalaidavęs, pasirėmęs, nes jautė malonumą. K. ankščiau nėra matęs jo ir D. lytinių santykių. Jeigu būtų buvęs blaivus, prie K. tikrai nebūtų čiulpęs D. lytinio organo, bet apskritai, būdamas blaivus ir nesant šalia K., tai būtų daręs, tenkinęs D. oraliniu būdu. Lytinius santykius su D. pradėjo turėti nuo 2023 m. birželio mėn., vienas kitam čiulpdavo lytinius organus, taip pat yra turėję analinius santykius. Jokia prievarta niekada nebuvo naudota nei prieš jį, nei prieš D.. Suvokė, kad su nepilnamečiu, (duomenys neskelbtini) turinčiu D. lytinių santykių turėti negali, tačiau į tai nekreipė dėmesio.
2023 m. rugsėjo 16 d. D. autobusu buvo atvažiavęs pas jį į Kauną, galvojo abu Kaune pasivaikščioti, taip pat planavo turėti lytinių santykių, bet neturėjo. Tarp jo ir D. yra buvę glamonių, jis yra D. glostęs rankas ir kojas, rašęs seksualinio pobūdžio žinutes. Nurodė, kad D. lytinį organą yra čiulpęs ne mažiau 20 kartų, jam D. tai daręs ne mažiau 15 kartų. Žino ir supranta, kad tenkindamas lytinę aistrą – oraliniu būdu, santykiaudamas su D. matant K. S., kuris tuo metu, kaip žino, buvo (duomenys neskelbtini), daro nusikaltimą, tiesiog norėjo lytiškai pasitenkinti, tikslo tvirkinti K. neturėjo. Pirmą kartą su D. lytiškai santykiavo oraliniu būdu 2023 m. birželio mėn., tikslaus laiko ir vietos, kur tai vyko, nepamena, D. niekada nevertė su juo lytiškai santykiauti. Pirmi analiniai santykiai tarp jo ir D. buvo 2023 m. vasarą, praėjus maždaug dviem savaitėm po pirmų oralinių santykių. Jam pačiam tai buvo pirmas kartas santykiauti analiniu būdu. D. sakė, kad ir jam tai pirmas toks kartas. Santykiaujant analiniu būdu naudojo prezervatyvus, kuriais pasirūpindavo jis pats - paimdavo iš (duomenys neskelbtini) centre prie bibliotekos. Analiniu būdu su D. yra santykiavę ne mažiau 15 kartų, tai vyko ir pas jį (duomenys neskelbtini), ir pas D. namuose. Savo kaltę pripažįsta dalinai, kadangi viskas vyko abipusiu sutarimu, be jokios prievartos. Su D. buvo sutarę, kad apie savo lytinius santykius niekam nepasakos, tačiau papasakojo K., o šis papasakojo visiems draugams, po ko pradėjo sklisti kalbos, kad K. filmavo tą vaizdą, teigia nematęs ir buvo įsitikinęs, kad jis tik žiūri (5 t., b. l. 17-19, 33-36).
Parodymų patikrinimo vietoje metu N. S. parodė ir paaiškino savo nusikalstamų veiksmų padarymo aplinkybes (5 t., b. l. 22-23).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo N. S. parodymų jo kaltė visiškai įrodyta ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 291 straipsnio nustatyta tvarka.
Iš 2023 m. rugsėjo 17 d. pareiškimo apie galimai padarytą nusikalstamą, nustatyta, kad V. T., kreipėsi pranešdama, kad nepilnamečio sūnaus D. T., gim. (duomenys neskelbtini) „messenger“ paskyroje „D. T.“ rado gautus garso įrašus iš vaikino, pasivadinusio „(duomenys neskelbtini)“, įrašai buvo seksualinio pobūdžio, jie pareiškėjai sukėlė baimę, kad prie jos sūnaus yra seksualiai priekabiaujama ir prašo imtis veiksmų dėl šio įvykio (1 t., b. l. 1).
Nukentėjusysis nepilnametis D. T., apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, paaiškino, kad viskas prasidėjo, kai jį pasikvietė išgerti N. ir K.. Susitiko apie 15 val. prie stiklinio pastato Alytuje. Degtinę pirko N., kuris iš jų taip sugalvojo nežino, K. sakė, kad geriam. N. jam draugas, su juo susipažino per K., kiek laiko pažįstami tiksliai negali pasakyti. Jie jam davė išgerti daugiau, kol jam buvo koma. Jį nusivedė į garažą, kada ir kas ten vyko, teigia neprisiminantis. Kai susitiko ir gėrė, jie jį girdė, jis viską kas vyko pamatė tik video. Garaže yra buvęs anksčiau – vieną kartą iki šio įvykio. Su N. ir K. susitiko apie 15 val. prie stiklinio pastato Alytuje. Degtinę pirko N., kuris iš jų taip sugalvojo nežino. K. sakė, kad geriam, o N. drąsino gerti daugiau, jis atsijungė, užmigo, išgėrė apie tris „pleškutes“. Kas vyko (duomenys neskelbtini) neatsimena, tik E. B. parodė jam video kaip N. jam čiulpė jo lytinį organą. Jam dabar gėda eiti į lauką, nes iš jo šaiposi. Vaizdo įrašas buvo paviešintas K., paskui rodė mokykloje, vieni per kitus persiuntinėjo. Anksčiau N. jam, K. sakydavo „duok bučkį“, tai K. atsakydavo „eik na...“. N. jam yra lietęs kojas ir jo lytinį organą per drabužius einant mieste. Anksčiau N. nėra jo lietęs. Kai liečia jam būna gėda, nejaukiai jaučiasi, kai liesdavo pasitraukdavo į šoną. Yra gėręs alkoholį kartu su jais ir anksčiau, bet nedaug - apie du kartus, ne iki komos. N. laikė draugu, bendraudavo telefonu, pasikviesdavo į lauką kartu su K.. Žinutėmis per „Messenger“ bendraudavo su N., pastarasis yra jam siuntinėjęs seksualinių dalykų, rašė, kad myli, kvietė atvažiuoti į Kauną. Važiavo su E. autobusu, E. pasiėmė savo mašiną ir nuvažiavo pas N., kuris buvo prie Akropolio. N. pradėjo liesti jį, jo lytinį organą, už šiknos bandė imti, šlaunų<...>. Mano, kad N. žinojo kiek jam metų, jis buvo sakęs. Su N. anksčiau lytinių santykių nebuvo, pastarasis tik liesdavo jį ranka. Kai buvo (duomenys neskelbtini) - buvo truputį prasimerkęs, matė N. ir K.. Kadangi buvo komoje, negali pasakyti, kas vyko (duomenys neskelbtini), nematė, kad filmuoja. Viską matė tik per video. N. jį yra lietęs apie du - tris kartus: Kaune, vaizdo medžiagoje, (duomenys neskelbtini), su juo buvo K., kaip pastarasis reagavo nežino. Taip pat lietė prie tualetų, esančių miesto centre, tada taip pat buvo K.. N. sakydavo duoti bučkį ir K.. Kartą, kai N. jį lietė prie tualetų buvo blaivus, o kai kupole - buvo išgėręs. Paskutinis kartas buvo prie stiklinio. Visi N. lietimai būdavo už jo lytinio organo, užpakalio, šlaunų. Su N. susirašinėdavo, jokių vaizdo įrašų nesiuntęs, gavęs, tik balso pranešimus, kad „myliu tave“, „atvažiuok į Kauną“. Tokius pranešimus yra gavęs du, yra „pasiuntęs na..“. Kai gavo iš N. žinutę, draugas E. paėmęs jo telefoną N. atrašinėjo. Naudojasi socialiniais tinklais, užsiregistravęs „Snapchat“, „Instagram“, paskyros pavadinimas - „D. T.“, o N. - „(duomenys neskelbtini)“. Su N. pažįstamas apie metus laiko, susipažino praeitą vasarą. Kada N. jį pradėjo liesti nuo susipažinimo - negali pasakyti. Po truputį po susipažinimo pradėjo sakyti „myliu“. Žinojo, kad N. teistas, jis pats pasisakė, minėjo, kad pavogė kavos aparatą. N. yra buvęs pas jį namuose, tuo metu buvo jo mama, ji galvojo, kad jis normalus. Jis pats nėra prašęs, kad jį N. liestų, tai buvo tik N. iniciatyva. Kitų tokių kartų kas vyko (duomenys neskelbtini) nebuvo, kitų lytinių santykių nebuvo, taip pat nėra buvę, kad N. kištų lytinį organą jam į išangę. Analinis aktas, kai kišama į užpakalį, tokių atvejų nėra buvę. Kai vaizdo įrašas išplito mokykloje jam buvo gėda eiti į lauką. Jis pats su K. sutarė gerai. Kai kada vartoja alkoholį, bet neprisimena, kad būtų kada išgėręs taip kaip įvykio dieną, iki komos. Įvykio dieną alkoholį vartojo visi trys, bet jam liepė gerti ir K., ir N.. Kai N. jį liesdavo, nepatiko (1 t., b. l. 92-94).
Apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją nepilnametis nukentėjusysis K. S. paaiškino, kad N. ir D. buvo jo draugai. N. jam parašė ir jie susitiko prie Jotvingio, taip pat N. parašė ir D., kad šis ateitų prie „Norfos“. Atėjus D., N. pasiūlė pirkti butelį. buvo „Stumbro“ degtinės 0,7 litro. Prie Jotvingio, pradėjo gerti N. nupirktą degtinę. Jam, K. abu siūlė išgerti, bet jis negėrė, nes negeria. Kai išgėrė pusę butelio, ėjo iki garažo. Garaže D. su N. gulėjo, o jis stovėjo. N. pradėjo kabintis prie D.. N. liepė ateiti D. pačiulpti, bet D. nesutiko. Tada N. pradėjo grabalioti už peties ir kitur. Kadangi ten buvo tamsu, jis stovėjo įjungęs telefono šviesą ir tada pradėjo filmuoti kaip N. čiulpė D.. Bandė D. pabėgti iš garažo, paskui grįžo ir N. vėl pradėjo grabalioti. Jis filmavo tik kaip N. čiulpė. Visa tai buvo prieš tris, keturias savaites, buvo dienos metas, bet (duomenys neskelbtini) buvo tamsu. Kai prisigėrė, N. pasiūlė eiti į garažą, jis ten gyveno. Po čiulpimo D. pabėgo iš garažo, o jam grįžus, N. vėl pradėjo D. grabalioti lytinį organą, kitas vietas, bandė bučiuoti. D. norėjo bėgti, bet nesipriešino. D. nebuvo stipriai išgėręs, tik N. labai išgėręs. Kodėl D. nesipriešino, o norėjo bėgti, nežino. Pamatęs, kad N. čiulpia D., sumanė pafilmuoti. N. galvojo, kad įjungęs tik žibintuvėlį, o ne filmuoja. D. buvo užsidengęs veidą. Iš garažo išėjo kartu su D., šis jautėsi gerai, išėję nieko nekalbėjo. Jis pasakė D., kad N. pedofilas. Su N. susipažino prieš keturis metus per draugus, kartu vaikščiodavo, kiekvieną dieną eidavo į lauką, kartu žvejodavo. Tekę vartoti alkoholį kartu su N.. Jam N. yra sakęs, kad su D. ne tik čiulpė, bet ir darė seksą, bučiavosi, kad yra biseksualūs. D. su N. supažindino jis, jau kitą dieną jie abu vaikščiojo kartu. Draugas yra pasakojęs, kad D. nakvodavo pas N. (duomenys neskelbtini). N. žino, kiek D. ir jam metų, kadangi jau seniai bendrauja. Tarp N. ir D. artimus santykius pastebėjo po kelių dienų po pažinties, buvo vasara. N. vertė D. būti biseksualiu, pradėjo siūlyti pasilaižyti, yra matęs, kaip bučiuojasi. D. nenorėjo tokių santykių. Kaip čiulpė yra matęs vieną kartą, bet pasilaižant matė du - tris kartus. Daugiau nieko nėra matęs, tik kaip N. grabaliojo D.. N. būdavo pas D. namuose, kai nebūdavo jo tėvų, tai jie patys jam pasakojo. N. yra jį lietęs, jo broliui kišo lytinį organą, kai šis miegojo. Jis pats to nematė, tik brolis Enrikas jam sakė. Kai N. prie jo lįsdavo, duodavo į snukį. N. jam grabaliodavo krūtinę, pečius, lytinio organo nėra lietęs. N. jį bandė liesti kokius du kartus. N. nupirkdavo alkoholio, elektronines cigaretes, paprastas cigaretes. Jis vaizdo medžiagą atsiuntė vienai draugei Adrijai, iš pradžių tik visiems rodė, o kai paprašė atsiųsti taip ir atsitiko. Nežino, kodėl rodė filmuotą medžiagą. Jis norėjo, kad N. nesikabinėtų prie kitų vaikų, turėjo tą medžiagą, kad turėtų ką parodyti. Įvykis (duomenys neskelbtini) vyko rugsėjo mėnesį, tai buvo penktadienis ar šeštadienis. N. suprato, kad jis stebi atliekant aktą, o kad filmuoja nesuprato. Ar degtinę N. su D. gėrė vienodai, nežino, N. skatino D. gerti. Tą įvykio dieną buvo 0,7 l. talpos butelis, jį pabaigė gerti (duomenys neskelbtini), paskui buvo oralinis seksas. D. (duomenys neskelbtini) buvo apsvaigęs. D. lytinius organus apnuogino N., jis nurengė D.. N. kažką pasiūlė nupirkti D., jeigu leis pačiulpti, D. sutikus nurengė D. ir čiulpė. D. gulėjo prie N., nesipriešino, tik bandė pabėgti ir pabėgo. Po čiulpimo D. sakė, kad jam skauda lytinį organą. Kadangi D. buvo apsvaigęs, jam buvo sunku priešintis. Iš savo brolio E. žino, kad prieš du, tris metus, kai N. gyveno pas juos, brolis miegojo su N. ir tada čiupino broliui užpakalį ir kišo savo lytinį organą į užpakalį. Mano, kad apie tai brolis pasakė mamai. Jis pats apie tai su N. nekalbėjo. N. yra bandęs jam liesti lytinį organą, bet jis neleido, tada bandė liesti viršutinę kūno dalį per drabužius ir gavo per snukį. D. nerodė iniciatyvos, bet N. pasiūlius pasilaižyti, D. sutikdavo. (1 t., b. l. 141-143).
Nukentėjusiojo įstatyminė atstovė V. T., apklausta teismo posėdžio metu paaiškino, kad kaltinamąjį N. pažįsta 1,5 metų. Sūnus D. jį pristatė kaip pažįstamą, draugą, kuris neturi namų, neturi kur gyventi, neturi valgyti, dėl ko pasidarė jo gaila. Sūnus iš karto N. neparsivedė namo, tiesiog pradžioje jį pristatė žodžiais, kad tai jo draugas, kuris neturi namų, tėvų. Nurodė, kad jis augo vaikų namuose. Be to yra užtikusi D. iš namų nešantį maistą. Pasakė, kad neneštų slapčiomis nieko iš namų, todėl gamindama maistą įdėdavo valgyti ir N.. D. palaikė ryšį su N. ir ji net neįtarė, kad gali būti tokių dalykų. Iš pradžių D. nesakė, kiek N. metų. Po to paklausė ir jis pasakė, kad N. yra pilnametis, todėl klausė, ką jis daro su 10 metų vyresniu vaikinu. Po kurio laiko D. namo pradėjo grįžti išgėręs. Būdavo, kad ir negrįžta namo. Bandė sūnui drausti bendrauti su N., tačiau buvo neįmanoma tai padaryti. Jis išeidavo ir slapčiomis susitikęs bendraudavo.<...> D. turi sutrikimą ir nesugeba raiškiai, aiškiai visko pasakyti. Sūnui yra nustatytas elgesio ir emocijų sutrikimas, hiperkinezinis, mišrus sutrikimas. Pradžioje šis sutrikimas prasidėjo be galo aktyviu elgesiu, asocialiu elgesiu, mėginimu vaizduoti tam tikrus dalykus, kurie paprastam žmogui kaip ir atrodytų asocialūs. Sūnus nuo 3 metų vaizduodavo, kad yra girtas, rūko, vaizduodavo kietesnį už kitus. Parodijuojantis, demonstratyvus elgesys, provokuojantis elgesys šeimoje. D. visada buvo bailus vaikas, visą laiką labiau prisirišęs prie jos, bet žodžiais jis tikrai galėdavo ir pakolioti, ir negražiai pavadinti. Iš pradžių jis lankė normalią mokyklą, vėliau dėl visų sutrikimų kreipėsi pas psichologus, du kartus vaikas gulėjo raidos centre. Visa tai buvo iki šių įvykių. Buvo pradėjęs vogti smulkmenas. Nuo 2 iki 3 metų jai teko jį palikti pas tėvą. Teko rinktis tarp dviejų vaikų imti dukrą ar sūnų. Nusprendė buvusiam vyrui palikti sūnų, nes prieš dukrą buvo įvairių smurto formų. Matomai D. gyvendamas pas tėvą galėjo kažką matyti taip darant. Gyvenat pas tėvą jį kažkas paveikė, nes kai jį parsiveždavo namo, jis jau demonstravo ant lėlytės užlipęs lytinę aistrą. Dėl to kreipėsi į vaikų teises, vėliau vaiką pasiėmė pas save.
Kitų orientacijos sutrikimų nelabai pastebėj o. Kai D. grįžta namo išgėręs vengia kalbėti. Yra tekę kviesti greitąją pagalbą, buvo ir reanimacijoje. Po to su juo kalbėjo, jis kaip ir nematė, kad daro kažką blogo. Savo elgesio nevertino logiškai, bet tokiai jo mąstysenai gali turėti įtaką jo ribinis intelektas. Jam sunku suvokti tam tikrus dalykus. Dėl mokyklos, tai D. normalioje mokykloje mokėsi iki 6 klasės, vėliau Kaune surado specialią mokyklą vaikams turintiems elgesio ir emocijų sutrikimą, parašė prašymą ir du metus jis ten mokėsi. Jis gyveno nameliuose, ten buvo prižiūrėtojai. Mokyklos teritorija buvo aptverta. Pasimokinęs iki 8 klasės grįžo namo.
Kai visi šie įvykiai vyko, jis gyveno Alytuje ir mokėsi (duomenys neskelbtini). Kadangi D. važiuoti į sodą nenorėjo, tai liko namuose. Sūnus per jos telefoną prisijungdavo prie savo „Messenger“ paskyros ir taip gavosi, kad paskutinį kartą prisijungęs neatsijungė. Įėjo į jo paskyrą pasižiūrėti su kuo jis galėjo bendrauti. Jo „Messenger“ programoje radusi visas žinutes, įrašus, vaizdo įrašą kreipėsi į policiją. Radus visas žinutes kalbėjo su D., iš pradžių jis nekalbėjo apie tai. Vėliau po langais pradėjo šaukti vaikai, jis ateidavo pas mane į kambarį streso būsenoje ir sakydavo mama ar tu girdi. Vaikai šaukdavo „D. duok pačiulpti“ nuolat primindavo N.. D. buvo gėda, bet negali tiksliai pasakyti, dėl kurios priežasties. Kalbėjo su D. apie paviešintą vaizdo įrašą, bet ekspertai po savo pateiktų išvadų patarė geriau tos temos neliesti. Jai tiesiog teko jį raminti, sakė D., nusiramink, „ten darei ne tu, tai darė tau“. Tada jis šiek tiek įgavo pasitikėjimo, drąsos ir jautėsi stipresnis. Jam turėjo įrodyti, kad jis yra nukentėjęs. Apie lytinius santykius su D. nekalbėjo ir jis apie tai nieko nepasakojo. D. dabar laikinai gyvena kitoje šeimoje, nes po šių įvykių labai stipriai pašlijo jo psichinė sveikata, psichinė būsena. Dėl visos šitos situacijos pradėjo namuose prieš ją ir mažesnę sesę smurtauti, pradėjo bėgti iš namų, pradėjo daugiau vartoti alkoholio. 2023 m. gruodžio 1 d. iškvietė policiją ir nuo tada D. kartu negyvena. D. pradėjo protestuoti, smurtauti, rankos buvo mėlynos. Sienas peiliais badė. Jo psichinė būsena labai smarkiai pašlijo. Pas psichologus neidavo, į mokyklą neidavo dėl to, kad iš jo tyčiojosi mokykloje. Kai keldavo jį į mokyklą, jis ją spardydavo. Po šių įvykių tikrai labai skaudžios pasekmės tiek jam, tiek jai. Negalėjo to atlaikyti ir paprašė vaiko teisių, kad laikinai paimtų globą, nes vienai nepavyko apsilankyti su sūnumi pas psichologus. Nors D. gyvena kitoje šeimoje su juo bendrauja. Gyvendamas kitoje šeimoje D. irgi negrįžta namo, kviečia policiją į namus. Užvakar buvo išėjęs vakare 6 valandą iš namų ir grįžo kitą dieną. Buvo paskelbta paieška. Šeimoje vyksta ginčai.
Dėl įvykio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)D. sakė, kad „aš nieko neatsimenu, miegojau, o prabudęs iš karto atsistojau ir išbėgau iš garažo“. D. nesileido į kalbas. Vaizdo įrašą telefone pamatė būdama sode. Tvirtina aplinkybę, kur nurodė, jog sūnus buvo išgėręs alkoholio, buvo užmigęs, kad alkoholį jam nupirko, kad gėrė prie stiklinio pastato ir išgėrę nuėjo į garažą (duomenys neskelbtini). D. dėl lytinių santykių niekada nieko neužsiminė. Sūnus pasakojo, kad N. jį grabaliojo, apsikabindavo, pabučiuoti norėdavo. Nurodė, kad ne tik su juo, bet ir su kitais vaikais taip elgėsi. Sūnus pasakojo viską jau po šio įvykio. Realiai suvokia, kad už padarytą žalą prašomos sumos neįmanoma iš N. išgauti. To pinigais įvertinti negalima. Trauma, kurią teko išgyventi, galima tik įsivaizduoti, o jiems teks tai išgyventi. Kalba apie tai, kas vyko po to, nes net ir tie visi aplinkos veiksniai, jie nebūtų buvę jeigu nebūtų buvę šito fakto. Sūnui padaryta didelė žala ne tik šiai dienai, metams ar dviem į priekį, o visam laikui. Kalbant apie orientaciją, tai lėmė galbūt vaiko orientacijos pasirinkimą. Civilinį ieškinį palaiko, o kokią teismas priteis, tokią ir priims. Sūnumi buvo pasinaudota, pasinaudota jo negalia. Po šio įvykio D. teko vežioti pas psichiatrą.
Nukentėjusiojo įstatyminė atstovė E. Ž. teismo posėdžio metu paaiškino, kad yra K. S., mama. Kaltinamąjį N. pažįsta labai senai. Vaikai kieme su juo dažnai žaisdavo, jis užeidavo pas juos į namus. K. buvo 9-10 metai, H. 7-6 metai, kai susipažino su N.. K. N. pažįsta 6-7 metus. Žinojo, kiek N. metų. Neklausė K., kodėl jis draugauja su vyresniu už save vaikinu, nes jų protai nesiskyrė. Žiemos metu N. buvo priėmusi savo namuose pagyventi. Vaikai su N. labai susibendravo, todėl N. buvo vos ne trečias vaikas. Žinojo, kur N. gyvena, kad turi skolų ir dėl to pas jį namuose atjungta šviesa. N. pas ją namuose gyveno nepastoviai. Buvo išvažiavęs į Vokietiją, ten išbuvo 1-2 mėnesius. Jam grįžus į Lietuvą, N. vėl priėmė gyventi pas save. Būdavo, kad N. namo grįžta su naujomis ausinėmis. Vėliau sužinojo, kad N. pradėjo vogti daiktus, todėl jį išvijau iš namų, kad jos vaikai nepradėtų eiti tokiu keliu. Žinojo, kad K. bendrauja su D.. D. geras vaikas. Kartais jis likdavo nakvoti, jo mama leisdavo. D. gražiai bendravo su jos vaikais. Apie šį įvykį sužinojo tik tada kai atvažiavo kriminalistai. Vėliau matė filmuotą medžiagą. Su K. kalbėjo dėl šio įvykio, jis nurodė, kad D. su N. draugavo. Iš pasakojimo suprato, kad jie draugauja kaip pora. K. taip pat suprato, kad jie draugauja kaip pora. K. jai pasakė, kad tai jų reikalas. Kai policija K. pričiupo dėl filmuotos medžiagos, pas K. klausė, kodėl su D. jis nebendrauja, nes prieš šį įvykį jie kiekvieną dieną būdavo kartu kieme. K. nurodė, kad D. su juo nebendrauja, nes jis yra kartu su N.. D. bendravo tik su N.. Kai viskas iškilo į viešumą, K. požiūris į D. nepasikeitė. K. mokosi (duomenys neskelbtini), kartu su D. toje pačioje mokykloje, t.y. (duomenys neskelbtini). Esu bendravus su D., tačiau nepastabėjo, kad jis kažkaip kitaip bendrautų. Jokio elgesio sutrikimo nepastebėjo. Klausė pas K., kodėl jis filmavo, sūnus nurodė, kad filmuotą medžiagą norėjo įkelti į N. sukurtą „Facebook“ paskyrą „R. N.“, kad jam pakiltų reitingai. N. pas jį neprašė, kad filmuotų. K. nurodė, kad D. buvo nulenkęs galvą ir jis pafilmavo, tačiau nežino, kodėl taip pasielgė. K. filmuotą medžiagą kažkam išsiuntė norėdamas parodyti, ką jie daro, ir taip viskas gavosi. K. sąmoningai tai kas vyko (duomenys neskelbtini) filmavo. Jis sakė, kad D. matė, kaip jis filmavo, todėl pasilenkė, kad nesimatytų jo galvos. Po viso šito veiksmo jie iš karto išėjo namo. K. sakė, kad truputį vartojo alkoholio, bet kai grįžo namo ant jo nebuvo matyt jokių girtumo požymių. Nurodė, kad N. daugiausiai gėrė dėl to buvo labai girtas. K. ir D. mažai vartojo alkoholį. Kalbėjo su K. apie tai, kas įvyko, klausė pas jį, ar su juo nebuvo to paties kas buvo su D.. Jis nurodė, kad su juo nevyko tai. K. dėl šio įvykio jokios traumos nepatyrė. K. sakė, kad pirmą kartą tokį vaizdą matė. K. yra uždaras, jis yra linkęs meluoti, buvo sumelavęs, kad ji su sugyventiniu jį sumušė ir dėl to jis buvo paimtas į kitą šeimą, tačiau jau po savaitės jis norėjo namo. K. neįžeidinėja D..
Po K. apklausos kalbėjo su juo, jis paminėjo, kad N. glostė brolį. Grįžusi namo pakalbėjau su H. ir jis pasakė, kad niekas nieko su juo nedarė. Mano, kad sūnaus kaip asmenybės neįtakojo pamatytas vaizdas.
Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja E. Ž. davė analogiškus parodymus (2 t., b. l. 15-16, 19-20).
Liudytoja G. T. teismo posėdžio metu paaiškino, kad yra D. T. sesuo. Paaiškino, kad N. pažįsta, nes D. buvo du kartus jį parsivedęs namo. Su N. bendravo, davė jam savo rūbų, nes jis nieko neturėjo. Nesidomėjo, kodėl jis nieko neturi. Pradžioje D. sakė, kad N. yra 18 metų, o paskui su mama sužinojo, kad jam yra (duomenys neskelbtini). N. metus sužinojo iki šio įvykio. Žino, kad toks įvykis įvyko ir viskas. D. su draugu sakė, kad yra vaizdo įrašas, kur N. D. kažką daro, bet juo nepatikėjo. Po kiek laiko kažkas iš pažįstamų jai į „Messenger“ programą atsiuntė vaizdo įrašą. Šį vaizdo įrašą persiunė mamai. D. apie šį vaizdo įrašą pasakė juokdamasis dėl to juo nepatikėjo. Peržiūrėjusi atsiųstą vaizdo įrašą apie tai su broliu nesikalbėjo. Kai vaizdo įrašas buvo paviešintas D. elgesys pasikeitė, jis pradėjo smurtauti prieš mamą. Šis įvykis brolį paveikė. Iki šio įvykio būdavo, kad brolis atsikalbinėjo, neklausė, bet taip nesmurtavo prieš mamą. Iki šio įvykio be jokios priežasties brolis eidamas pro šalį kirsdavo mamai per ranką. Jam sakydavo, ką čia darai. Jį sudrausmindavo ir jis į jos pastabas reaguodavo. O po šio įvykio brolis sudrausminimo nebeklausė. Žinojo, kad brolis turi elgesio sutrikimų. Kai grįždavo iš Kauno namo, brolio elgesys buvo pasikeitęs, jis būdavo namuose prie kompiuterio ir niekur neidavo, klausydavo mamos.
D. su draugu (duomenys neskelbtini) juokdamiesi pasakė, kad yra vaizdo įrašas. Paklausus, koks tai vaizdo įrašas E. atsakė, „kaip N. D. b**į čiulpia“. D. nenurodė jai, kokiomis tai aplinkybėmis įvyko. Smulkmenomis nesidomėjo. Kai pamatė tą vaizdo įrašą su broliu nesikalbėjo apie jį ir nieko nesiaiškino. Nežinojau, kad brolis buvo pora su N.. Jei būčiau tai sužinojusi, tai pas brolį būtų paklausus, kodėl jis taip elgiasi. Dabar apie tai su broliu nekalba, nes nenori. Nji pati negirdėjo, kad po šio įvykio iš brolio šaipytųsi kiti vaikai, bet mama girdėjo, kaip vaikai tyčiojosi.
Liudytoja Vilma Steponavičienė apklausta ikiteisminio tyrimo metu nenurodė jokių svarbių su įvykiu susijusių aplinkybių. Žino, kad buvo nufilmuotas ir į internetą patalpintas vaizdo įrašas, kuriame N. čiulpia kitam asmeniui lytinį organą, bet pati vaizdo įrašo nematė, nes internetu nesinaudoja. Kai buvo paviešintas vaizdo įrašas, N. jai skambino, pasakojo, kad yra Kaune, kad pas jį atvažiuoja D. ir atveža jam drabužių, paskui skambino kitą dieną, pasakojo kad D. jau išvažiuoja. Tą kartą D. vardą girdėjo pirmą kartą (2 t., b. l. 33-34).
Apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją nepilnametis liudytojas N. V. parodė, kad N. S. yra matęs ir pažįsta. D. T. žino, bet jie nėra draugai, K. S. taip pat žino. Numano kad kalbės apie N., kad buvo toks įvykis kai N. kažką išprievartavo, ar kažką padarė berniukui, kuris buvo nepilnametis. Apie tai rodė per žinias. Apie tą, įvykį sužinojo iš telefono, per televizorių, iš „facebook“, iš žinių. Kai pamatė tą vaizdo įrašą, jam buvo šlykštu, teigia, jog galimai buvo pasidalinęs tuo vaizdo įrašu, bet neatsimena. Grupėje matė, kad buvo įkeltas tas vaizdo įrašas, gal kažkas pridėjo iš jo draugų ar pažįstamų. Jis lyg nesiuntė jokio vaizdo įrašo, o gal ir įkėlė, negali pasakyti kas jam įrašą atsiuntė. Tame vaizdo įraše buvo N. ir dar kažkas, kažkokie mažesni vaikai, įraše buvo du asmenys, o trečias turėjo filmuoti. Nežino, ar yra matęs vaizdo įrašą su D., nežino ar ten buvo D., ar kitas vaikas. Tame įraše buvo šlykštu, čiulpė lytinį organą. Čiulpė N. lytinį organą mažesniam draugui. Vieta, kur buvo filmuota, yra prie centrinės IKI, prie mokyklos, ten yra garažai, yra girdėjęs, kad jie buvo tuose garažuose, įraše matėsi patalpa, bet buvo tamsu. (1 t. b. l. 188-190).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. G 388/2023 ( 06), nustatyta, kad D. T. kūne sužalojimų, susijusių su užduotyje nurodytu įvykiu 2023-09-08 - 2023-09-16 nekonstatuota. D. T. lytinių organų srityje, išangės srityje sužalojimų nekonstatuota (3 t., b. l. 48, 51).
VTPK Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus pateikto teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr.103 MS -58/2024 išvadose nurodyta, kad D. T., atsižvelgiant į jo psichikos būseną, jam būdingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus, jo protinio išsivystymo lygį bei turimas žinias, galėjo suprasti konkrečias faktines byloje tiriamo įvykio aplinkybės (įvykio dalyviai, jų veiksmai, vieta), jas įsiminti, vėliau atgaminti ir duoti apie tai parodymus. Objektyvių duomenų, kad D. T. iki byloje tiriamo įvykio bei jo metu būtų sirgęs lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu, nėra. D. T., atsižvelgiant į jo psichikos būseną, jam būdingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus, jo protinio išsivystymo lygį bei turimas žinias, negalėjo pilnai suvokti įtariamojo jo atžvilgiu atliekamų veiksmų esmės, todėl numatyti byloje tiriamų įvykių eigos bei pasekmių, be to, būdamas apsvaigimo nuo alkoholio būsenoje, jis negalėjo aktyviau priešintis įtariamojo veiksmams. D. T. nenustatyta tokių individualių psichologinių ypatumų (padidintas įtaigumas, padidintas polinkis fantazuoti ar kt.), dėl kurių jis negalėtų suprasti konkrečių faktinių įvykių iš asmeninės patirties aplinkybių (apimant bylai reikšmingą laikotarpį) ir būti liudytoju. D. T. galėjo duoti parodymus apie bylai reikšmingas aplinkybes , tačiau šiuo metu jis negali duoti parodymų dėl savo emocinės būsenos (itin jautriai reaguoja į klausimus apie bylai reikšmingas aplinkybes). Vertinant D. T. parodymus, taip pat rekomenduojama atsižvelgti tiek į jam būdingus individualius psichologinius ypatumus (itin jautrus, uždaro būdo, nesusiformavusių vertybių, nepasitikintis suaugusiais, impulsyvaus budo ir kt.), tiek ir į jo emocinę būseną (dėl/po byloje tiriamo įvykio išgyvena sudėtingus jausmus, jaučia stiprų gėdos jausmą, pyktį įtariamajam), dėl ko jis galėjo neatskleisti visų jam žinomų bylai reikšmingų aplinkybių. D. T. būdingi individualūs psichologiniai ypatumai (apimant jo socialinį brandumą), jo turimos žinios lytiškumo tema atitiko (atitinka) jo amžių, protinio išsivystymo lygį bei gyvenimišką patirtį. Šiuo metu D. T. konstatuojamos kitos reakcijos į stiprų stresą (F43.8), šis sutrikimas tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su byloje tiriamu įvykiu ir yra vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Jam tikslinga ilgalaikė psichoterapinė pagalba, orientuota į psichotraumuojančių patirčių įveiką bei integraciją. D. T. dėl jo emocines būsenos bei jam nustatyto sutrikimo toliau dalyvauti (iki)teisminio tyrimo procesiniuose veiksmuose nerekomenduojama (3 t., b. l. 74-87).
Globos namų „Užuovėja“ pateiktoje Vaiko, galimai nukentėjusio nuo seksualinės prievartos įvertinimo išvadoje nuodyta, kad D. T. yra itin uždaras, ginybiškas, į užduodamus klausimus nereaguoja arba vengia atsakyti, atsisako atlikti bet kokias su lytiškumo tema susijusias užduotis; siekiant įvertinti galimą seksualinės prievartos patyrimą svarbu remtis objektyviais duomenimis ir kitais D. pasakojimais (pav. teisinės apklausos metu) (3 t., b. l. 26-27).
VTPT Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus pateikto teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr.103 MS-66/2024 išvadose nurodyta, kad K. S., atsižvelgiant į jo psichikos būklę, jam būdingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumas, jo protinio išsivystymo lygį bei turimas žinias, galėjo suprasti konkrečias faktines byloje tiriamo įvykio aplinkybes (įvykio dalyviai, jų veiksmai ir vieta), jas įsiminti, vėliau atgaminti ir duoti apie tai parodymus. Objektyvių duomenų, kad K. S. iki byloje tiriamų įvykių bei jų metu būtų sirgęs lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu, nėra; K. S., atsižvelgiant į jo psichikos būseną, jam būdingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus, galėjo (gali) suprasti seksualinės prievartos pobūdį ir nepilnai jų reikšmę. Byloje tiriamo įvykio metu K. S. turėjo galimybę aktyviai priešintis įtariamojo veiksmams. K. S. nenustatyta tokių individualių psichologinių ypatumų (padidintas įtaigumas, padidintas polinkis fantazuoti ar kt.), dėl kurių jis negalėtų suprasti konkrečiu faktinių byloje tiriamų įvykių aplinkybių ir duoti apie tai parodymus. Šiuo metu jokių duomenų apie galimai K. S. daromą poveikį jo duodamiems parodymams negauta. K. S. būdingi individualūs psichologiniai ypatumai (apimant jo socialini brandumą), jo turimos žinios lytiškumo tema atitiko (atitinka) jo amžių, protinio išsivystymo lygį bei gyvenimišką patirtį. Šiuo metu K. S. psichikos sutrikimų, tiesioginių priežastinių ryšių atsiradusių dėl byloje nagrinėjamų įvykių, nekonstatuojama, sveikatos sutrikdymo mastas nevertinamas. Dėl K. S. nustatyto lengvo protinio atsilikimo bei pokalbio bylai reikšmingomis temomis kylančių neigiamų emocijų (pykčio, nerimo) toliau dalyvauti (iki)teisminio tyrimo procesiniuose veiksmuose nerekomenduojama (3 t., b. l. 124-30).??????
VTPT Utenos ekspertinio skyriaus pateikto teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 75U-I-9/2024 išvadose nurodyta, kad galimų nusikalstamų veikų padarymo metu (2023 m.) ir šiuo metu N. S. konstatuojamas (duomenys neskelbtini), reikšmingi elgesio sutrikimai, reikalaujantys dėmesio ar gydymo (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini)N. S. konstatuojamas nuo mažens. Objektyvių duomenų, kad nusikalstamų veikų padarymo metu N. S. būtų buvęs laikinoje liguistoje psichinės veiklos sutrikimo būsenoje, nėra. N. S. galimų nusikalstamų veikų padarymo metu galėjo suprasti (visiškai) savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Šiuo metu N. S. gali suprasti savo veiksmų esmę, gali juos valdyti. N. S. gali dalyvauti ikiteisminio tyrimo ir teismo procese, gali duoti parodymus. Objektyvių duomenų, kad N. S. būtų pavojingas visuomenei, t. y. socialiai pavojingas, nėra. N. S. nereikia taikyti priverčiamojo pobūdžio medicinos priemonių (4 t., 95-101 b. l.).
Nepilnametis liudytojas E. S. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu parodė, kad žino, jog teisme yra dėl įvykio su N., jis išprievartavo nepilnametį vaiką. N. pažįsta, su juo bendravo metus laiko, bet dabar nebendrauja. Su N. vaikščiodavo po centrą, visur, su juo daug pykdavosi. Kartu būdavo ir brolis K., kuris pažinojo N.. Su N. vaikščiodavo, daugiau nieko ir neveikdavo. N. anksčiau gyvendavo pas savo mamą, paskui apsigyveno (duomenys neskelbtini). N. nėra jo kaip nors lietęs, susitikę pasisveikindavo ir kalbėdavosi, būdavo susirašo žinutėmis ir susitinka. Jų bendravimas nutrūko, nes buvo gėda vaikščioti su juo. Jaunimas iš parko papasakojo, kad N. yra kaip ir „b.“, todėl baigė bendravimą su juo. N. yra jo namuose kelis kartus nakvojęs.<...> Nėra tekę su N. miegoti vienoje lovoje. Jis pats apie tą įvykį nieko nežino, bet kai visi pradėjo pasakoti, tada pradėjo ieškoti informacijos „facebook“ ir rado. Kai sužinojo apie tą įvykį, buvo nustebęs, o kai perskaitė straipsnį, pasidarė bloga. Ten buvo parašyta, kad N. gyveno (duomenys neskelbtini), kad buvo išgėręs, prievartavo vaiką ar ką ten darė. Pirmą kartą sužinojo tada, kai (duomenys neskelbtini) į jų (duomenys neskelbtini)„facebook“ grupę atsiuntė keturias nuotraukas <...> (1 t., b. l. 177-179).
Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole ir kitų objektų apžiūros protokole aprašyta V. T. pateikta „Samsung“ laikmena, kurioje yra susirašinėjimų nuotraukos, garso, vaizdo įrašai. Laikmenoje esančiame vaizdo įraše nufilmuotas oralinis lytinis aktas tarp dviejų vyriškos lyties asmenų. Laikmenoje esančiame garso įraše vyriškas balsas sako, kad yra Kaune, laukia atvažiuojant, kalba apie meilę. Taip pat apžiūrėtos laikmenoje esančios susirašinėjimų nuotraukos (2 t., b. l. 116, 119-121, 123-132).
Kitų objektų apžiūros protokole apžiūrėta informacija, iškelta iš N. S. mobilaus ryšio telefono Samsung Galaxy A8 su SIM kortele. Nustatyta, kad tarp N. S. draugų tinkle „Facebook“ yra D. T., pastarasis internetu 2023-09-05 – 2023-09-16 laikotarpyje bendravo su N. S. susirašinėdamas bei balso žinutėmis. Taip pat N. S. žinutėmis bendravo su „K.“ (K. S.) (2 t., b. l. 152-173).
Dėl įrodymų vertinimo, nusikalstamos veikos kvalifikavimo
Vaiko įtraukimas girtauti (BK 161 straipsnio 2 dalis)
Teismas, įvertinęs aukščiau aptartus bylos duomenis, sprendžia, kad jie gauti BPK nustatyta tvarka ir turi reikšmę bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 3ir 4 dalys), todėl jie laikytini įrodymais BPK 20 straipsnio prasme.
Teismo vertinimu surinktų ir ištirtų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis N. S. padarė šį baudžiamąjį nusižengimą. Aplinkybes dėl nepilnamečio nugirdymo pagrindžia paties kaltinamojo N. S. parodymai, kur jis pripažino, kad pirko alkoholį ir žinodamas, kad D. T. yra nepilnametis su juo gėrė, ragino jį vartoti. Šias aplinkybes patvirtino ir pats nukentėjusysis D. T., o taip pat kitas nukentėjusysis K. S.. Byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų pagrindu darytina pagrįsta išvada, kad kaltinamasis nugirdė nukentėjusįjį nepilnametį D. T. ir jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 161 straipsnio 2 dalį.
Nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 straipsnio 2 dalies 2 punktas)
Pagal BK 150 straipsnio 3 dalį baudžiamas tas, kas tenkino lytinę aistrą su žmogumi prieš šio valią analiniu, oraliniu ar kitokio fizinio sąlyčio būdu panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę priešintis, ar pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusio asmens būkle. Teismų praktikoje laikoma, kad lytinės aistros tenkinimas kitokio fizinio sąlyčio būdu paprastai pasireiškia dirginant ar masturbuojant vyro ar moters lytinius organus, kišant pirštus ar kitokius daiktus į kito asmens lytinius organus ar išeinamąją angą, intensyviai liečiant nukentėjusiojo lytinius organus ar priverčiant nukentėjusįjį liesti kaltininko lytinius organus, taip pat lytiniu organu liečiant kito žmogaus kūną ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-363/2009, 2K-50/2012, 2K-315/2014 ir kt.). Pasinaudojimas bejėgiška nukentėjusio asmens būkle reiškia, kad nukentėjusysis dėl savo fizinės ar psichinės būklės ypatumų – fizinių trūkumų, ligos, mažametystės, senatvės, psichikos sutrikimo ar kitokios liguistos ar nesąmoningos būsenos – negali suvokti su juo atliekamų veiksmų esmės arba kad ir suvokia, bet dėl bejėgiškos būklės negali pasipriešinti kaltininkui, o kaltininkas supranta, kad asmuo yra bejėgiškos būklės, ir tuo pasinaudoja.
BK 150 straipsnio 3 dalyje numatytas nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad atlieka seksualinius veiksmus, fiziškai kontaktuoja su nukentėjusiuoju nepilnamečiu asmeniu prieš jo valią, panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę priešintis arba pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusio asmens būkle, ir nori patenkinti savo seksualinį poreikį būtent taip.???
Nors pats kaltinamasis tik iš dalies pripažino savo kaltę, ją papildomai įrodo nukentėjusiųjų parodymai, taip pat filmuota byloje esanti medžiaga, specialisto ir ekspertų išvados, jų paaiškinimai, kiti faktiniai bylos duomenys. Kaltinamojo parodymus, tiek keltą versiją, jog veiksmus atliktus su nukentėjusiuoju nepilnamečiu pastarasis atliko, nukentėjusiajam neprieštaraujant t. y. jo sutikimu, paneigia nuosprendyje aprašytų ir išanalizuotų įrodymų visuma.
Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nusikaltimų žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui bylų specifika yra ta, kad paprastai tokių veiksmų liudytojų nebūna arba jų nebūna daug. Svarbiausi įrodymų šaltiniai tokiose bylose būna nukentėjusiojo asmens parodymai, teismo medicinos, teismo psichiatrijos, teismo psichologijos specialistų išvados ir kt., ir išvestiniai įrodymai – asmenų, kurie bendravo su nukentėjusiuoju asmeniu ir kuriems jis pasakojo apie tokio pobūdžio veiksmus, parodymai.
Kaip matyti iš bylos medžiagos nukentėjusysis D. T. apie jo atžvilgiu atliktus veiksmus, padarytą nusikalstamą veiką iš karto po įvykio nekalbėjo ir apie tai niekam nepranešė, kol nebuvo paviešintas ir rastas jo telefone, K. S., įvykio dieną padarytas vaizdo įrašas. Tik vėliau, šiai nusikalstamai veikai iškilus į viešumą nukentėjusysis paaiškino apie įvykį.
Būtent N. S. atlikta nusikalstama veika, t. y. nukentėjusiojo D. T. nugirdymas turėjo įtakos šios nusikalstamos veikos padarymui. Iš karto po D. T. nugirdymo 2023 m. rugsėjo 8 d. suprasdamas, kad pastarasis yra neblaivus (apsvaigęs) ir miega, ir dėl to yra bejėgiškoje būklėje, pasinaudodamas šia jo būkle, (duomenys neskelbtini), ne mažiau vieną kartą oraliniu būdu tenkino savo lytinę aistrą su nepilnamečiu D. T. prieš šio valią - apnuogino D. T. lytinį organą, jį čiulpė ir dirgino lūpomis, ir taip jį seksualiai prievartavo.
Pats nukentėjusysis D. T. apklausos metu nurodė, kad to įvykio metu jis buvo neblaivus („kominis“), atsijungė, užmigo, nieko negali prisiminti ir paaiškinti. Apklaustas dėl šių aplinkybių K. S. taip pat patvirtino, kad įvykio metu D. buvo apsvaigęs ir jam buvo sunku priešintis, jis bandė pabėgti. Byloje esantis 2023-09-08 įvykio vaizdo įrašas tik patvirtina šias aplinkybes. Tai patvirtina ir liudytojos V. T. parodymai, kad sūnus jai sakė, jog jis nieko neprisimena, kadangi miegojo. Tokia nukentėjusiojo būsena vertintina kaip jo bejėgiška būklė ir kaltinamasis ja pasinaudojo, kadangi nukentėjusysis dėl savo būsenos negalėjo išreikšti savo valios. Tai patvirtino savo išvadose ir nukentėjusiajam ekspertizę atlikę ekspertai. Kaltinamojo veiksmai atitinka BK 150 straipsnyje numatyto nusikaltimo požymius, o veiksmų kvalifikacija pagal šio straipsnio 3 dalį, dėl D. T. seksualinio prievartavimo teisinga, kadangi kaltinamasis žinojo, jog nukentėjusysis yra nepilnametis.
N. S. taip pat kaltinamas tuo, kad aukščiau nurodytais savo nusikalstamais veiksmais, t. y. tenkindamas savo lytinę aistrą su D. T., jį tvirkindamas bei 2023-09-08 seksualiai prievartaudamas, tyčia sutrikdė pastarojo psichinę sveikatą, padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 2 dalį atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino bejėgiškos būklės žmogų. Veika padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, taigi būtina nustatyti, kad dėl susargdinimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam nesunkiai sužalojama sveikata.
Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus sveikatą (nesunkiai ją sutrikdžius). Nors nusikalstamos veikos motyvas ir nėra BK 138 straipsnyje numatytos veikos būtinasis požymis, tačiau ją kvalifikuojant yra svarbus, aiškinantis tyčios kryptingumą.
Nusikaltimas numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 2 punkte, yra tyčinis nusikaltimas ir laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 3 dalis). Pagal teismų praktiką kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik paties kaltininko prisipažinimu, jo parodymais, bet ir vertinant objektyviuosius požymius – kaltininko veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, buvusią juos padarant ir pan.
Nukentėjusiajam D. T. ekspertizę atlikę ekspertai jam konstatavo kitas reakcijas į stiprų stresą (F43,8), tiesiogiai susijusias su byloje tiriamu įvykiu ir tai kvalifikavo nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Ekspertinio tyrimo metu ekspertai nenustatė, kad D. T. iki tiriamo įvykio ar jo metu būtų sirgęs lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu. Kaip nustatė ekspertai, byloje nagrinėjami įvykiai D. T. atžvilgiu sutrikdė jo psichikos būseną ir sukėlė ilgalaikį neigiamą poveikį. Vaizdo įrašo paplitimas vėl traumavo nukentėjusįjį. Kaltinamasis kaltę pripažino, nurodė, kad jo veiksmai galėjo turėti neigiamos įtakos nukentėjusiajam, bet didžiausią žalą padarė paties vaizdo įrašo paviešinimas. Teismo vertinimu atsižvelgiant į nukentėjusiojo parodymus, taip pat ekspertizės išvadas, jo veika yra tinkamai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 2 dalį. N. S. veiksmai priežastiniu ryšiu susiję su D. T. konstatuotu nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Šis sužalojimas nustatytas ir detaliai aprašytas ekspertizės akte.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje esančio teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto išvados patvirtina, kad nukentėjusiajam D. T. konstatuotos kitos reakcijos į stiprų stresą (F43.8); šis sutrikimas tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su įvykiu. Apklausta teismo posėdžio metu ekspertė patvirtino savo išvadą.
Šie duomenys pagrindžia tiesioginį priežastinį ryšį tarp nustatytų N. S. seksualinio prievartavimo veiksmų ir atsiradusių pasekmių (potrauminio streso sutrikimo, vertinamo kaip nesunkaus sveikatos sutrikdymo). N. S. galėjo suprasti, kad jo nusikalstami veiksmai atliekami nepilnamečio vaiko atžvilgiu, yra pavojingi nukentėjusio psichikai, ir nors nenorėjo kad kokios nors neigiamos pasekmės jam kiltų, tačiau galėjo numatyti, kad jo veiksmai gali sukelti nustatytus padarinius jo psichinei sveikatai, ir nors šių padarinių nesiekė, sąmoningai leido jiems kilti. Taigi, kaltinamasis N. S. nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą veikdamas netiesiogine tyčia. Ši veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 2 dalį.
Lytinės aistros tenkinimas pažeidžiant nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvę ir (ar) neliečiamumą (BK 151¹ straipsnio 1 dalis)
Pagal BK 151¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas būdamas pilnametis, lytiškai santykiavęs ar kitaip tenkinęs lytinę aistrą su jaunesniu negu šešiolikos metų asmeniu, jeigu nebuvo išžaginimo, seksualinio prievartavimo ar privertimo lytiškai santykiauti požymių.
Žemesnės instancijos teismas
N. S. kaltinamas tuo, kad žinodamas, kad D. T. yra jaunesnis negu šešiolikos metų, 2023 m. birželio mėn. - rugsėjo mėn. 17 d. laikotarpyje, įvairiose vietose Alytuje ne mažiau vieną kartą oraliniu ir ne mažiau vieną kartą analiniu būdu lytiškai santykiavo ir taip tenkino savo lytinę aistrą su D. T..
Kaltinime buvo nurodyta, kad šį nusikaltimą kaltinamasis darė Alytaus ir Kauno mieste. Išnagrinėjus bylą kaltinime nurodyta aplinkybė, kad šie veiksmai buvo atliekami Kaune nepasitvirtino, todėl jie kaltinimo šalintini.
Kaltinamasis N. S. kaltę dėl šio nusikaltimo pripažino, nurodė ne kartą tiek oraliniu, tiek analiniu būdu santykiavęs su D. T. abipusiu sutarimu. Nukentėjusysis apklausiamas aiškino, kad tokių santykių su kaltinamuoju neturėjo. Iš byloje nukentėjusiajam atliktos ekspertizės nustatyta, kad dėl nukentėjusiojo emocinės būsenos (pav. gėdos jausmo), jo individualių ypatumų, jis gali pilnai ir neatskleisti visų jam žinomų, ir reikšmingų aplinkybių. Šioje byloje apklaustas kitas nukentėjusysis K. S. tvirtino ekspertams, kad žino, jog tarp kaltinamojo ir D. buvo artimi santykiai, kad jie yra lytiškai santykiavę (taip jam yra sakęs pats N. S.), jis pats yra matęs juos bučiuojantis. Ši veika teisingai kvalifikuota pagal BK 151¹ straipsnio 1 dalį.
Jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimas (BK 153 straipsnio 1 dalis)
Pagal BK 153 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas atliko jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimo veiksmus.
Teismas daro išvadą, kad byloje ištirtais įrodymais nustatyta ir įrodyta, kad N. S. 2023 m. birželio mėnesio - rugsėjo mėn. 17 d. laikotarpyje, būdamas įvairiose ikiteisminio tyrimo nenustatytose vietose Alytuje ir Kaune, žinodamas, kad nukentėjusysis D. T., gim. (duomenys neskelbtini) neturi šešiolikos metų, rankomis glostė pastarojo kūną (rankas, kojas), bučiavo nukentėjusįjį, taip pat 2023 m. rugsėjo 16-17 d. laikotarpyje, naudodamasis mobiliojo ryšio telefone įdiegta socialinio tinklo „Facebook“ susirašinėjimų programėle „Messenger“ iš savo asmeninės paskyros (duomenys neskelbtini)rašė ir siuntė nukentėjusiajam D. T. seksualinio pobūdžio žinutes ir garso įrašus,
Taip pat laikotarpyje nuo 2019 m. - 2023 m. rugsėjo mėn. Alytaus mieste, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, žinodamas, kad nukentėjusysis K. S., gim. (duomenys neskelbtini) neturi šešiolikos metų, nemažiau vieną kartą bandė liesti pastarojo lytinį organą, bučiuoti nukentėjusįjį, taip pat 2023-09-08 d. laikotarpyje nuo 15.00 val. - 16.30 val. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, matydamas ir suprasdamas, kad nepilnametis K. S. mato ir stebi, pastarojo akivaizdoje ne mažiau vieną kartą seksualiai prievartavo nepilnametį D. T. - apnuoginęs nepilnamečio D. T. lytinį organą, jį čiulpė bei dirgino lūpomis, t. y. atliko veiksmus, galinčius sukelti jaunesnio nei šešiolikos metų asmens - nepilnamečio K. S. lytinį susijaudinimą, per ankstyvą domėjimąsi lytinėmis funkcijomis, nesveiką ir iškreiptą santykių tarp lyčių įsivaizdavimą, sutrikdyti vaiko fizinį bei psichologinį vystymąsi.
Kaltinamojo kaltė įrodyta jo paties prisipažinimu, o taip pat nukentėjusiųjų parodymais. Šias aplinkybes patvirtina ir socialinio tinklo „Facebook“ susirašinėjimų programėlėje „Messenger“ rašytos ir išsiųstos seksualinio pobūdžio žinutės ir garso įrašai nukentėjusiajam D. T. .
Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo veiksmai įrodyti ir teisingai kvalifikuoti pagal BK 153 straipsnio 1 dalį. tiek dėl D. T., tiek ir dėl K. S. tvirkinimo, nes siųsdamas D. T. seksualinio pobūdžio žinutes, liesdamas rankomis ir glostydamas jo kūną, bučiuodamas nepilnametį, kaltinamasis tokiais veiksmais jį tvirkino. Kaltinamojo veiksmai nukentėjusiojo nepilnamečio K. S. akivaizdoje atliekant oralinį lytinį aktą su D. T., t. y. jį seksualiai prievartaujant, bandant liesti K. S. lytinį organą, bučiuoti nepilnametį taip pat atitinka ir teisingai kvalifikuoti pagal BK 153 straipsnio 1 dalį.
BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be to, skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus.
Baudžiamasis įstatymas numato, kad asmuo, padaręs BK 161 straipsnio 1 dalyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Už BK 150 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki dešimties metų. Už BK 138 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytą veiką padaręs asmuo baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų. Už BK 151¹ straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymą baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. Už BK 153 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.
Kaltinamasis N. S. padarė šešias nusikalstamas veikas – vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis), vieną sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 5 dalis) ir keturis apysunkius tyčinius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 4 dalis). Kaltinamasis teistas (3 t., b. l. 148-154), baustas administracine tvarka, baudos nesumokėtos (3 t., b. l. 181-187), įrašytas į psichikos sveikatos ligų gydomų ir stebimų sąrašą (duomenys neskelbtini), priklausomybių ligų kabinėto įskaitoje neįrašytas (4 t., b. l. 15). Nors valstybinį kaltinimą palaikanti prokurorė nurodė, kad kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, teismas pripažįsta kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad pripažino visas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi ( BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Šioje byloje yra svarbu tai, kad kaltinamasis pats nurodė ir paaiškino apie tokias nusikalstamas veikas, kurių neįvardijo pats nukentėjusysis. Vien tai, kad jis nurodė, jog jo manymu jis nepasinaudojo bejėgiška nukentėjusiojo būkle dėl girtumo, negali būti priežastimi, tai vertinti kaip kaltės neigimą. Be to šioje byloje yra svarbu ir tai, kad pats kaltinamasis buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Nemažai įtakos kaltinamojo nusikalstamos veikos suvokimui, teismo nuomone turi ir paties kaltinamojo sveikatos būklė. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 75U-I-9/2024, nurodyta, kad nusikalstamų veikų padarymo metu ir šiuo metu kaltinamajam konstatuojamas (duomenys neskelbtini), reikšmingi elgesio sutrikimai, reikalaujantys dėmesio ir gydymo. (duomenys neskelbtini)konstatuotas nuo mažens. Vien tai, kad ekspertizės akte nurodyta, kad jis nusikalstamų veikų darymo metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, nepaneigia būtent tokio jo suvokimo apie esamą situaciją, kokią jis išdėstė savo parodymuose. N. S. atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 150 straipsnio 3 dalies, bei BK 153 straipsnio 1 dalies) atžvilgiu laikytina tai, kad nusikaltimus padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimų padarymui. Įvertinus visas bylos aplinkybes ir siekiant BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytų bausmės tikslų, kaltinamajam N. S. skirtinos bausmės numatytos atitinkamų nusikalstamų veikų sankcijos ribose.
Teismas nustatydamas laisvės atėmimo terminą, atsižvelgia į tai, kad buvo nustatyta viena atsakomybę sunkinanti ir viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, todėl skiriamos bausmės artimos sankcijose numatytam bausmės vidurkiui. Kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos, numatytos, BK 161 straipsnio 1 dalyje, BK 150 straipsnio 3 dalyje, BK 138 straipsnio 2 dalies 2 dalyje, sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį, todėl už šias nusikalstamas veikas skiriamos bausmės subendrinamos, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, jas apimant, t. y. griežtesne bausme apimant švelnesnę, po to bausmės tarpusavyje subendrintinos, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, t. y. jas iš dalies sudedant.
Į bausmės atlikimą įskaitytinas N. S. sulaikymo laikas nuo 2024 m. rugsėjo 25 d. iki 2024 m. rugsėjo 27 d. (2 paros) (4. t., b. l.125-128) ir suėmime išbūtas laikas nuo 2024 m. rugsėjo 27 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos – 2024 m. gruodžio 11 d.
Vadovaujantis BK 72⁴ straipsniu, N. S. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas po bausmės atlikimo dvejų metų laikotarpiu pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą ar išvykimą iš jos.
Kardomoji priemonė – suėmimas panaikinamas, nuosprendžiui įsiteisėjus.
Dėl civilinio ieškinio
Nukentėjusiojo D. T. įstatyminis atstovas pareiškė civilinį ieškinį dėl 30 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo iš kaltinamojo N. S..
Nukentėjusiojo K. S. įstatyminis atstovas pareiškė civilinį ieškinį dėl 2 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo iš kaltinamojo N. S..
Sprendžiant nukentėjusiųjų reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Neturtinę žalą įvertinti pinigais paprastai neįmanoma, todėl teismas, priteisdamas šią žalą, siekia nustatyti kuo teisingesnę kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parinkdamas tokią piniginę kompensaciją, kuri kiek galima visapusiškiau kompensuotų nukentėjusiajam padarytą žalą.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais, o minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimas - tai ne nubaudimo funkcija, o kompensacija dėl patirtų nepatogumų bei dvasinių išgyvenimų. Jos dydis turi atitikti ekonomines gyvenimo realijas ir neturi būti per didelis.
Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusiojo D. T. atstovė ieškinį dėl neturtinės žalos dydžio iš esmės grindžia tuo, kad jis patyrė dvasinius išgyvenimus, patirtu dideliu dvasiniu sukrėtimu, emocine depresija, padidėjusiu nervingumu, nenoru gyventi šeimoje, nenoru lankytis mokykloje dėl patiriamos gėdos, bei nuolatos girdimų pašaipių bendraamžių replikų. Kaltinamojo veiksmai neabejotinai sukėlė nukentėjusiajam neigiamus padarinius, dėl ko jam buvo konstatuojamos (duomenys neskelbtini). Šioje byloje sprendžiant žalos atlyginimo klausimą visgi svarbi yra paties kaltinamojo sveikatos būklė iki įvykio. Iš ekspertizės akto, o taip pat ir pačios nukentėjusiojo įstatyminės atstovės pasakojimo nustatyta, kad D. T. vaikų ir paauglių psichiatrų stebimas nuo 2017 m. gruodžio 18 d. t. y . nuo 9 metų amžiaus. Ekspertizės akte fiksuotos problemos: (duomenys neskelbtini). 2018 m. lapkričio 22 d. vėl kreipėsi konsultacijai, diagnozuotas hiperkinezinius sutrikimas. Namuose neklauso, elgiasi priešiškai, demonstratyviai, spjaudo įvairiose vietose, iškeikia mamą, be suprantamos priežasties ima garsiai rėkti, kad girdėtų kaimynai, voliojosi ant grindų, smaugė katiną. Užsiima rizikingomis veiklomis. 2023 m. sausio 20 d. Alytaus poliklinikos vaikų ir paauglių psichiatro įraše, nurodyta, kad mama išsakė daug nusiskundimų dėl D. elgesio. Vakar berniukas namuose pilnametės ir kitos mažametės sesers bei mamos akivaizdoje vulgariai demonstravo seksualizuotą elgesį, vartojo necenzūrinius žodžius ta tema, nereagavo į pastabas. Tokių ir panašaus pobūdžio nukentėjusiojo elgesio atvejų ekspertizės akte yra ne vienas, kas teismo nuomone rodo, jog nukentėjusysis iki įvykių turėjo rimtų sveikatos ir elgesio problemų.
Vertinant kaltinamojo veiksmus teismo nuomone svarbu ir tai, kad ne pats kaltinamasis paviešino šiuos veiksmus, dėl kurių nukentėjusysis patyrė antrinį traumavimą, o dėl kito nukentėjusiojo padaryto ir paviešinto vaizdo įrašo. Ekspertizės akte kaip tik ir akcentuojama, kad itin agresyvus kitų atžvilgiu, opozicinio, prieštaraujančio elgesio, neina į mokyklą, elgesys pasireiškė po vaizdo įrašo paviešinimo ir dėl kaltinamojo veiksmų jo atžvilgiu kilo susiklosčiusioms aplinkybėms adekvačios reakcijos (dėl/po byloje tiriamo įvykio išgyvena sudėtingus jausmus, jaučia stiprų gėdos jausmą, pyktį. Dėl pakankamai sudėtingo nukentėjusiojo elgesio jis jau ne vieną kartą yra paimtas iš šeimos, jam yra suteikiamos reikiamos gydymo t. y. psichiatrų, psichologų paslaugos.
Sprendžiant žalos dydžio atlyginimo klausimą teismo vertinimu svarbi yra ir paties kaltinamojo sveikatos būklė padarytų nusikalstamų veikų metu, bei reali galimybė bent iš dalies atlyginti padarytą žalą. Iš byloje esančios Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto matyti, kad inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo metu kaltinamajam konstatuojamas (duomenys neskelbtini). Ekspertizės akte nurodoma, kad vyrauja (duomenys neskelbtini) nulemtas mąstymas, primityvios emocijos, konstatuoti labai žemi intelektiniai gebėjimai, atminties ir dėmesio procesų pakitimai. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltinamojo materialinė padėtis yra labai bloga, nors jis turi nekilnojamojo turto t. y. bendrabutį faktiškai jame negyvena, nes jame nėra sąlygų, kaltinamasis turi daug įsiskolinimų dėl ko bendrabutyje atjungta elektra, priteistas įsiskolinimas.
Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, sprendžia, kad dėl kaltinamojo N. S. veiksmų, nukentėjusysis patyrė išgyvenimų, todėl iš kaltinamojo priteistina 3 000,00 Eur dydžio neturtinė žala.
Byloje 2 000,00 Eur civilinį ieškinį taip pat pareiškė ir nukentėjusiojo K. S. atstovas. Ieškinyje nurodyta, kad nukentėjusysis neabejotinai patyrė neigiamus išgyvenimus, o seksualinio pobūdžio veiksmai gali turėti įtakos tolimesniam nepilnamečio asmens dvasiniam bei psichologiniam vystymuisi. Ekspertizės akte nurodyta, kad psichikos sutrikimų, tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradusių dėl byloje nagrinėjamų įvykių nekonstatuojama. Byloje nėra visiškai jokių duomenų apie tai kaip įvykis psichologiškai paveikė nuketėjusįjį. Pati įstatyminė atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad K. dėl šio įvykio jokios traumos nepatyrė, mano kad sūnaus kaip asmenybės neįtakojo pamatytas vaizdas. K. jai sakęs, kad jam patinka mergaitės, o tai ką daro D. ir N. ne jo reikalas.
Teismo vertinimu vien matytas faktas negali būti priežastimi priteisti iš kaltinamojo neturtinę žalą. Byloje nėra visiškai jokių įrodymų, kad kokia nors žala buvo padaryta, ar ateityje dėl nusikaltimo nukentėjusiojo atžvilgiu galėtų atsirasti, todėl ieškinys atmestinas.
Dėl proceso išlaidų
Remiantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusiems K. S. ir D. T. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinavimo ir parinkimo skyriaus, parinkti ir paskirti jų atstovais baudžiamojoje byloje buvo advokatė S. M. ir advokatas Jonas Zenevičius. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius teismui pateikė pažymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kad valstybės patirtos išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą S. M. 957,50 Eur (t. 5. b. l. 153), advokato Jono Zenevičiaus 388,75 Eur. (t. 6., b. l. 2). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nedirba, šiuo metu suimtas ir jam skiriama reali laisvės atėmimo bausmė, duomenų, kad turi turto, nėra taigi, atsižvelgiant į jo prastą turtinę padėtį, šios antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.
Teismui pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2024 m. gruodžio 11 d. pažyma Nr. APD-2024-12627, kuri patvirtina, kad valstybė patyrė 388,75 Eur išlaidų advokatei R. Š. teikiant kaltinamajam antrinę teisinę pagalbą. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą išieškoti iš kaltinamojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teismas, įvertinęs tai, kad nagrinėjamoje byloje gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, taip pat atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį (nedirba, yra suimtas, skiriama reali laisvės atėmimo bausmė, duomenų, kad turi turto, nėra), sprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo, iš kaltinamojo nepriteistinos.
Prie bylos pridėti skaitmeninė laikmena „Samsung“ ir DVD kompaktiniai diskai su apklausų įrašais paliktini saugoti prie bylos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305, 307-308, 312-313 straipsniais,
nusprendžia:
N. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 161 straipsnio 2 dalyje, 150 straipsnio 3 dalyje, 151¹ straipsnio 1 dalyje, 153 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 2 punkte, ir nubausti:
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 161 straipsnio 2 dalį skirti 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmę;
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 straipsnio 3 dalį skirti 4 metų laisvės atėmimo bausmę;
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 151¹ straipsnio 1 dalį skirti 2 metų laisvės atėmimo bausmę;
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 153 straipsnio 1 dalį (dėl D. T. tvirkinimo) skirti 2 metų laisvės atėmimo bausmę;
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 2 punktą skirti 2 metų laisvės atėmimo bausmę.
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 153 straipsnio 1 dalį (dėl K. S. tvirkinimo) skirti 1 metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti, jas apimant bei iš dalies sudedant, ir skirti N. S. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 5 (penkeriems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti N. S. laikino sulaikymo laiką nuo 2024 m. rugsėjo 25 d. iki 2024 m. rugsėjo 27 d. ir suėmime išbūtą laiką nuo 2024 m. rugsėjo 27 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos – 2024 m. gruodžio 11 d.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2024 m. gruodžio 11 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72⁴ straipsniu, skirti N. S. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą ar išvykimą iš jos, nustatant šio įpareigojimo vykdymo po bausmės atlikimo dvejų metų terminą. Išaiškinti N. S., kad jis po bausmės atlikimo iki teismo nustatyto termino pabaigos, planuodamas pakeisti gyvenamąją vietą ar išvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, privalo ne vėliau kaip per tris dienas nuo išvykimo pranešti apie tai policijos įstaigai, kurios teritorijoje yra gyvenamoji vieta iki jos pakeitimo.
Kardomąją priemonę suėmimą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Tenkinti civilinio ieškovo D. T. ieškinį iš dalies ir priteisti iš N. S. 3 000,00 Eur (tris tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimo D. T. naudai.
Atmesti civilinio ieškovo K. S. ieškinį dėl 2 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš N. S. nepriteisti.
Prie bylos pridėtus skaitmeninę laikmeną „Samsung“ ir DVD kompaktinius diskus su apklausų įrašais palikti saugoti prie bylos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o suimtam nuteistajam – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo, dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per šį nuosprendį priėmusius Alytaus apylinkės teismą Alytaus rūmus.
Apeliacinės instancijos teisme byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, arba įstatymas numato privalomą bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, arba byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą ar išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Prašymas bylą nagrinėti rašytinio ar žodinio proceso tvarka turi būti nurodytas apeliaciniame skunde.