Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui I. A. ir jos gynėjui advokatui G. G.,

institucijos, kurios nutarimas skundžiamas – Šiaulių apskrities VPK įgaliotam atstovui D. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens I. A., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. rugsėjo 11 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-8645-2023 panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2023 m. rugsėjo 11 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-8645-2023 I. A. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 3 dalį, 423 straipsnio 2 dalį ir jai paskirta 225 Eur bauda už tai, kad ji, vairuodama transporto priemonę automobilį, pajudėjusi nuo kelio važiuojamosios dalies dešiniojo krašto, atlikdama kairiojo posūkio manevrą, sudarė kliūtį link jos iš paskos artėjančio motociklo judėjimui, dėl ko įvyko eismo įvykis ROIK 07-22-9585415. Įvykio metu apgadintas automobilis ir motociklas, motociklo vairuotojui nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymo mastas (specialisto išvada Nr. G 1039/2023(04). Remiantis ekspertizės išvada Nr. 11Š-34(23) nustatyta, kad abiejų eismo įvykių dalyvių veiksmai lėmė eismo įvykio kilimą.

2023 m. rugsėjo 25 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose gautas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens I. A. skundas, kuriuo prašoma panaikinti Institucijos 2023 m. rugsėjo 11 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-8645-2023 (toliau – ir Nutarimas) ir administracinių nusižengimų teiseną, pradėtą pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį ir 423 straipsnio 2 dalį nutraukti.

Skunde nurodoma, kad nutarimas priimtas netinkamai įvertinus visus surinktus duomenis, I. A. veiksmuose nėra administracinių nusižengimų, numatytų ANK 417 straipsnio 3 dalyje ir 423 straipsnio 2 dalyje, požymių, kadangi dėl eismo įvykio kilimo ir tarp A. B. padarytų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) pažeidimų bei kilusių pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys, t. y. būtent A. B. neteisėti ir pažeidžiantys KET veiksmai techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti. Taip pat teigiama, kad ekspertizės išvadoje Nr. 11Š-34(23) nėra nurodoma, kad abiejų transporto priemonių vairuotojų veiksmai įtakojo eismo įvykio kilimą, o priešingai, nurodomos sąlygos, kurioms esant vieno vairuotojo veiksmai techniniu požiūriu sąlygojo eismo įvykio kilimą arba kito.

Skunde teigiama, kad asmuo negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn, jeigu nenustatoma eismo įvykį sukėlusio asmens kaltė. Nurodoma, kad A. B. duoti parodymai visiškai neatitinka nustatytų aplinkybių ir surinktos medžiagos, kadangi jis nurodo, jog buvo ties „Audi“ automobiliu ir pajuto, kad jį stumia, po ko siekdamas išvengti stūmimo pats bandė sukti kairiau, tačiau „Audi“ automobilis lyg padidino greitį, taip jį stumdamas, po ko jis buvo nublokštas ant gatvės, o motociklas nugriuvo, be to, melagingai nurodo, kad apeliantė nebuvo įjungusi automobilio žibintų. Nurodoma, kad prieš pradėdama judėti nuo vietos, kur buvo pasistačiusi automobilį, t. y. iki (duomenys neskelbtini) gatvės sankryžos atstumas buvo apie 35 metrus, priešais savo darbovietę, ties (duomenys neskelbtini) namu, per galinio vaizdo veidrodėlius įsitikino, kad nėra iš galo atvažiuojančių transporto priemonių, parodė kairio posūkio signalą ir pradėjo judėti, važiuojant ir ištiesinus vairą, posūkio rankenėlė atšoko automatiškai, todėl privažiavusi už 35 metrų esančią sankryžą, vėl įjungė posūkio signalą į kairę, prilėtėjo, kadangi iš priekio transporto priemonių nebuvo, per galinio vaizdo veidrodėlį nematydama jokių iš galo atvažiuojančių ar lenkti bandančių transporto priemonių, pradėjo kairio posūkio manevrą. Kai jau beveik baigė manevrą, pajuto smūgį į automobilio kairįjį priekinį sparną, o vairuotojas perčiuožė per automobilio kapotą (net liko žymė ant kapoto), o kad visi žibintai buvo įjungti, patvirtina pareigūnų tarnybiniame pranešime ir „Bodycam“ vaizdo įrašuose užfiksuoti duomenys. Tuo tarpu įvykio nuotraukose užfiksuota, kad motociklas guli ir jam nedega šviesos ir, kadangi motociklas važiavo neįjungęs šviesų, jis sudarė apeliantei per galinio vaizdo veidrodėlius tamsiu paros metu nematomą kliūtį.

Skunde taip pat nurodoma, kad I. A. protokolas surašytas už tai, kad ji pradėdama važiuoti neįsitikino, kad tai yra saugu ir nekliudys kitiems eismo dalyviams, nedavė kelio tiesiai važiavusiai transporto priemonei ir su ja susidūrė, tačiau įvykis įvyko ne jai pradėjus važiuoti (ji nuo automobilio stovėjimo vietos pradėjo judėti ir iki sankryžos nuvažiavo apie 35 metrus), o sankryžoje, kai atlikto posūkio į kairę manevrą. Jos nuomone, eismo įvykio vietos schemoje ir nuotraukose akivaizdžiai užfiksuota, kad ji jau baigė atlikti manevrą į kairę pusę, kai motociklas trenkėsi į jos automobilio priekinį sparną. Be to, jos automobilis ne tik kad sustojęs priešingoje eismo juostoje (dešinė eismo juosta liko laisva), tačiau jau beveik visas įvažiavęs į (duomenys neskelbtini) gatvę, tuo tarpu motociklas guli jau nebe (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) gatvėje.

Skunde teigiama, kad motociklo vairuotojas A. B. tamsiu paros metu važiavo be įjungtų šviesų, taip sudarydamas nepastebimą kliūtį, lenkė automobilių koloną per kairę pusę, nevažiavo kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, I. A. rodant ir atliekant sankryžoje kairiojo posūkio manevrą, atliko lenkimo manevrą, kur tai daryti yra draudžiama, sankryžoje lenkė apeliantės automobilį per kairę pusę, nors turėjo galimybę ir prievolę arba stabdyti ir palaukti, kol atsilaisvins jam reikalinga dešinė važiavimo juosta, arba jos automobilį apvažiuoti per dešinę pusę, tačiau to nepadarė ir atsitrenkė į jos jau posūkio manevrą baigusį daryti automobilio kairįjį priekinį sparną, o vairuotojas perčiuožė per automobilio kapotą, taigi būtent tarp A. B. padarytų KET pažeidimų ir kilusių sunkių pasekmių yra priežastinis ryšys. Apeliantės manymu, šias aplinkybes patvirtina ir 2023 m. gegužės 3 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės aktas Nr. 11Š-34(23) bei tai, jog A. B. atžvilgiu priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-6371-2023, kuriuo jis nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį.

Apeliantės skunde taip nurodoma, kad tyrėja, surašydama jos atžvilgiu nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-8645-2023 nurodė, kad A. B. nesilaikė KET taisyklių, kad jo veiksmai sukėlė eismo įvykį, tačiau kartu taip pat nurodė, kad apeliantės veiksmai buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykio kilimui. Teigiama, kad jei buvo nustatyti kokie nors pareigūnų netinkamai ar visai neužfiksuoti įvykio vietoje trūkumai, kurie apsunkina tiesiogiai nustatyti, kad jos veiksmai buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykio kilti, tokiomis abejonėmis negalima grįsti procesinio sprendimo. Nurodoma, kad skunde išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad ne ji yra kalta dėl kilusio eismo įvykio ir pasekmių, o būtent motociklo vairuotojas A. B..

Atsiliepimu į skundą nutarimą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkas L. D. prašo I. A. skundo netenkinti ir institucijos nutarimą Nr. 40-ANR_N-8645-2023 palikti nepakeistą.

Atsiliepime į skundą teigiama, kad administracinio nusižengimo byloje yra surinkta pakankamai įrodymų (protokolas, ekspertų išvados, nuotraukos, vaizdinė medžiaga, paaiškinimai ir kt.) I. A. kaltei dėl padarytų administracinių nusižengimų, numatytų ANK 417 straipsnio 3 dalyje ir 423 straipsnio 2 dalyje, bei KET 9, 101 punktų nuostatų pažeidimams konstatuoti. Bylos nagrinėjimo ne teismo tvarka metu buvo teisingai nustatyta, kad I. A., vairuodama automobilį, pajudėjusi nuo kelio važiuojamosios dalies dešiniojo krašto, atlikdama kairiojo posūkio manevrą, sudarė kliūtį link jos iš paskos artėjančio motociklo judėjimui, dėl ko įvyko eismo įvykis. Pažymima, kad remiantis ekspertizės išvada Nr. 11Š-34(23) nustatyta, jog eismo įvykio kilimą šiuo atveju lėmė abiejų eismo įvykio dalyvių veiksmai.

Pareiškėja I. A. teisme parodė, kad ji stovėjo prie (duomenys neskelbtini) namo, nuo kur yra 30-35 m. iki sankryžos į (duomenys neskelbtini) gatvelę. Pajudant iš stovėjimo vietos nuo kelkraščio, nei per galinio vaizdo veidrodėlį, nei per šoninį vaizdo veidrodėlį jai nieko nesimatė, motociklo ji nematė. Be to, toje vietoje pristatytų automobilių nebuvo daug, nes iš darbo išvažinėjo gana vėlokai – po 17 val. Viskas yra išmatuota ir matosi, jog jai pajudėti reikėjo ne 5 m ir ne 10 m ir ji turėjo prisirikiuoti prie ašinės linijos, kad pasuktų į kairę. Pirminiuose jos parodymuose yra nurodyta, jog tik atsisėdus į automobilį ir pajudėjus, buvo smūgis, tačiau protokolas buvo neteisingai surašytas, nes įvykio metu, kai jis yra duodamas pasirašyti, tai tuo momentu su viskuo sutinki. A. B. po avarijos nurodė, jog jis galvojo, kad spės ją pralenkti. Kai į ją atsidaužė motociklas, ji stabdė ir stabdymo metu automobilis galbūt pasisuko ne tuo kampu.

A. B. teisme parodė, kad važiuodamas iš treniruotės namo, įsuko į (duomenys neskelbtini) gatvę, o toje gatvėje nuolat būna priparkuota labai daug automobilių dešiniame krašte. Tarp tų visų automobilių buvo ir I. A. automobilis „Audi“. Važiuodamas ties gatvės viduriu, apvažinėjo visus automobilius, sustatytus kelkraštyje, ir pamatė, kad iš tų automobilių eilės automobilis „Audi“ pradėjo lįsti į eismą. Tuomet bandydamas išvengti smūgio, metėsi kuo toliau į kairę pusę, nes galvojo, jog automobilis „Audi“ įsilies į eismą ir jie toliau važiuos. Tačiau automobilis „Audi“ tiesiai nuo šaligatvio „nėrė“ į keliuką kairėje, ko jis net nepagalvojo. Kai automobilis „Audi“ įlindo į eismą, jis iš anksto pradėjo mestis kairėn. Automobilis įlindo į gatvės vidurį ir kampu kirto gatvę, kas matosi nuotraukoje. Daugiau transporto priemonių kelyje nebuvo, tik jis apvažinėjo gatvėje stovinčius automobilius ir važiavo ties gatvės viduriu, o automobilis „Audi“ pradėjo lįsti, todėl bandė išvengti smūgio, tačiau gavosi taip, kad šis automobilis, įlindęs į gatvę, iš karto suko kairėn į keliuką. Nuo automobilio „Audi“ parkavimosi vietos iki posūkio buvo iki 10 m atstumas, o dar prieš jį stovėjo kelkraštyje kitas automobilis, todėl vairuotoja labai plačiai lindo į vidurį. Kelkraštyje buvo 4-5 stovintys automobiliai, jis bandė juos apvažiuoti, važiuodamas gatvės viduriu, o automobilis „Audi“ iš tų kitų automobilių pradėjo manevruoti į gatvės vidų, ką pamatęs, jis bandė važiuoti kairėn ir jį apvažiuoti, bet jis tik įlindęs, spaudė greitį ir kampu lindo į tą gatvelę. Į sankryžą yra sukama 90 laipsnių kampu, o ne skersai. Be to, jis yra padaręs nuotraukų, kur prieš sankryžą matosi pūkai nuo jo suplėšytos striukės, tai jis jau prieš sankryžą buvo nukritęs ant žemės. I. A. išvažinėjo po 17 val. Už 35 m nuo sankryžos atgal yra įvažiavimas į kiemą, tai jeigu A. nurodo, kad nuo stovėjimo vietos pavažiavo 35 m., tai reiškia, jog ji stovėjo ant įvažiavimo į kiemą, bet pagal taisykles automobilį galima statyti už 5 m nuo įvažiavimo į kiemą.

ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-14-139/2016).

I. A. atžvilgiu 2023 m. rugsėjo 11 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. 40-ANR_N-8645-2023 priimtas dėl to, kad ji vairuodama transporto priemonę automobilį, pajudėjusi nuo kelio važiuojamosios dalies dešiniojo krašto, atlikdama kairiojo posūkio manevrą, sudarė kliūtį link jos iš paskos artėjančio motociklo judėjimui, dėl ko įvyko eismo įvykis ROIK 07-22-9585415. Įvykio metu apgadintas automobilis ir motociklas, motociklo vairuotojui nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymo mastas. Tokiais savo veiksmais pareiškėja pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 9 ir 101 punktus bei padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 3 dalyje ir 423 straipsnio 2 dalyje. I. A. už šiuos administracinius nusižengimus paskirta 225 Eur bauda (administracinės b. l. 7-8).

ANK 417 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymą ar kitą KET pažeidimą. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymas, įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant KET reikalavimus, apsisukimas geležinkelio pervažose, vietose, kur kelio matomumas bent viena kryptimi mažesnis kaip 100 metrų, draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas), nesilaikymas, užtraukia baudą vairuotojams nuo 60 iki 90 Eur. ANK 423 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nežymų kitų asmenų sveikatos sutrikdymą sukėlęs KET pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo 150 iki 300 Eur. Pažymėtina, kad aukščiau minėtos normos yra blanketinės, nukreipiančios į kelio ženklus ir ženklinimą reglamentuojančias KET.

Šioje byloje pareiškėja I. A. neneigia, kad ji skundžiamame nutarime nurodytu laiku ir vietoje vairavo nurodytą automobilį, tačiau laikosi pozicijos, kad eismo įvykis įvyko ne dėl jos kaltės. Priešingai, teigia, kad eismo įvykis įvyko dėl motociklo „Husqvarna“ vairuotojo A. B. kaltės, kadangi jis nesilaikė KET reikalavimų. Taigi, tikrinant skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, turi būti nustatyta, ar buvo padaryti administraciniai nusižengimai, už kurių padarymą pareiškėja nubausta skundžiamu nutarimu.

Iš administracinės bylos medžiagos matyti, kad motociklo „Husqvarna“ vairuotojas A. B. įvykio vietoje atsakydamas į klausimus paaiškino, kad 2022 m. lapkričio 11 d. važinėjosi su savo motociklu „Husqvarna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) mieste. Apie 16.40 val. jis važiavo į namus. Važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve, ties (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtu namu, matė, jog stovėjo šalikelėje automobilis „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Jam priartėjus prie šio automobilio ir susigretinus, pajuto smūgį į motociklo dešinę pusę. Jis bandė išvengti eismo įvykio, tačiau automobilis „Audi“ jį „stūmė“ į priešpriešinę eismo juostą. Nuo smūgio jis krito ant važiuojamosios kelio dalies. Gali pasakyti, kad automobilio vairuotoja nebuvo net žibintų įsijungusi, kai pradėjo judėti. Ji tiesiog jo nepamatė. Po eismo įvykio ji paskambino 112 ir pranešė apie nelaimę. Dėl kritimo jis susitrenkė dešinę ranką, tačiau su medikais vykti atsisakė. Taip pat gali pasakyti, kad jo motociklo draudimas jau kelios dienos nebegalioja. Mano, jog dėl eismo įvykio kalta „Audi“ vairuotoja, nes ji jo nepraleido. Minėtą paaiškinimą A. B. pasirašė, patvirtindamas, kad jis surašytas teisingai (administracinės b. l. 18).

Automobilio „Audi 80“ vairuotoja I. A. įvykio vietoje atsakydama į klausimus paaiškino, kad ji dirba adresu (duomenys neskelbtini). Automobilį „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ji buvo pasistačiusi ties darboviete prie gatvės. 2022 m. lapkričio 11 d. baigusi darbą, ji nuėjo prie savo automobilio, atsisėdo į jį ir užkūrė variklį. Taip pat ji įsijungė automobilio artimų šviesų žibintus, rodė kairiojo posūkio signalą, prieš pradedant judėti iš stovėjimo vietos. Apsidairė į visas puses, pamatė, kad nėra kitų automobilių ir tik pradėjus judėti, išgirdo smūgį, pasukusi galvą į kairę pusę pastebėjo, kad motociklas į ją atsitrenkė. Po smūgio motociklo vairuotojas nukrito ant kelio, ji iškvietė specialiąsias tarybas. Gali pasakyti, kad dėl eismo įvykio kaltas motociklo vairuotojas, nes jis turėjo ją praleisti. Daugiau papildymų neturi. Paaiškinimą I. A. pasirašė, patvirtindama, kad perskaitė, surašyta teisingai (administracinės b. l. 19).

Prie administracinės bylos pridėtame kompaktiniame diske su eismo įvykio ROIK: 22189879392 įrašais užfiksuoti pareigūnų, atvykusių į įvykio vietą „Body“ kamerų įrašai, kuriuose užfiksuoti pirminiai eismo dalyvių parodymai. Vaizdo įraše, pavadinimu „Body kamera 3“ A. B.: „moteris stovėjo kelkraštyje“, tuomet jį nuvedus į greitosios medicinos pagalbos automobilį, kalba I. A.: „aš stovėjau priešais optiką, priešais darbą, pradėjau važiuot ir sukt čia, jis mane lenkė, posūkį rodžiau“, pareigūnas: „bet jūs jau buvot pajudėjusi?“, I. A. linkteli, pareigūnas: „bet nematėt jo?“, I. A.: „ne“, pareigūnas: „bet nematėt jo?, I. A.: „ne, jis norėjo mane pralenkti. Aš baigiau darbą optikoj, atsisėdau grįžti pro čia (rodo į (duomenys neskelbtini) gatvę), apsukt ratą“, pareigūnas: „ar pristabdėt, ar sukotės nestabdžiusi?“, I. A.: „ne ne, čia penki žingsniai, judėjau ir viskas, mašinų nebėra“. Pareigūnas prieina prie A. B.: „į sankryžą sukosi, o jūs lenkėt?“, A. B.: „ji stovėjo, aš pro ją važiavau, ji turėjo važiuoti tiesiai, bet ji iš karto skersai“. Vaizdo įraše pavadinimu „Body kamera 4“ užfiksuoti A. B. parodymai: „mes realiai buvom susilyginę. Ji toje pusėje stovėjo, aš su ja susilyginau ir ji tuo metu, ji be šviesų turbūt buvo, ir ji pasinešė tiesiai, ji iškart tiesiai kampu dėjo, aš dar va čia per bortus pravažiavau“. Vaizdo įraše pavadinimu „Body kamera“ A. B.: „moteris stovėjo kelkraštyje prisiparkavus, kaip ir visos mašinos, o aš ją apvažinėjau ir gavos taip, kad ji turbūt manęs nematė, ji suko iš kelkraščio“, toliau įraše kartojasi I. A. parodymai (kaip ir vaizdo įraše „Body kamera 3“, filmuojama kito pareigūno), A. B.: „ji stovėjo, ji tik užsikūrė mašiną, kaip visos mašinos stovi kelkraštyje, tai aš ir važioju, ir ji tiesiai turėjo, bet ji iš karto kampu sukosi“, pareigūnas: „ar matėt, kad ji buvo pradėjus judėti?“, A. B.: „aš sakau, ji stovėjo ir tik aš šalia susirikiavau ir ji sukosi, ir tiesiai iš karto“ (administracinės b. l. 66).

Tarnybiniame pareigūnės S. J. pranešime užfiksuota, kad „Audi“ vairuotoja I. A. nurodė, kad jos automobilis buvo pastatytas prie šaligatvio (duomenys neskelbtini) gatvėje, maždaug tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) namų, kitoje gatvės pusėje ((duomenys neskelbtini)gatvės dešinėje nuo centro pusės), o baigusi darbą ir įsėdusi į automobilį ji pradėjo manevrą, t. y. įjungusi kairės pusės posūkio signalą iškart suko į kairėje pusėje esančią (duomenys neskelbtini) gatvę, priešais automobilių nebuvo, o kad šalia važiuoja motociklas, ji nepastebėjo. Kaire automobilio puse ji kliudė motociklą ir tuo pačiu motociklu važiavusį asmenį. Motociklininkas nuo motociklo nukrito, o motociklas nugriuvo šalia automobilio priekinės dalies. Po ko ji sustojo. Motociklu važiavęs A. B. nurodė, kad jis važiavo nuo centro pusės apie 30 km/val. greičiu, buvo ties „Audi“ automobiliu ir pajuto, kad jį stumia, po ko siekdamas išvengti to stūmimo pats bandė sukti kairiau, tačiau „Audi“ automobilis lyg padidino greitį, taip jį stumdamas, po ko motociklininkas buvo nublokštas ant gatvės, o motociklas nugriuvo. Jo teigimu, jis nematė nei rodomo posūkio signalo, nei kad automobilis pradėtų manevrą, todėl važiavo taip, lyg pro stovintį automobilį (administracinės b. l. 9).

2022 m. gruodžio 12 d. I. A. Administracinių nusižengimų bylų skyriui pateikė prašymą peržiūrėti eismo įvykį ROIK: 2218987392, kadangi ji nesijaučia kalta šiame įvykyje, nes situacija buvo tokia, kad ji suko į kairę sankryžoje iš (duomenys neskelbtini) g. į (duomenys neskelbtini) g. ir manevro metu į jos mašinos kairįjį priekinį sparną atsitrenkė motociklas. Jos teigimu, eismo įvykis įvyko sankryžoje, o ne pradedant važiuoti, kaip yra parašyta nusižengimo protokole Nr. 41-ANR_N-6422-2022. Sukdama į kairę pasižiūrėjo, ar nėra (kitų eismo dalyvių) nei iš galo, nei iš priekio, ir pradėjus manevrą pajuto smūgį į kairįjį mašinos šoną. Jos manymu, motociklo vairuotojas galėjo važiuoti be šviesų, nes jo šviesų nebuvo matyti nei galinio, nei šoninio vaizdo veidrodžiuose (administracinės b. l. 26).

Minėtą I. A. prašymą tenkinus iš dalies, Institucijos 2023 m. sausio 23 d. vyriausiojo tyrėjo D. M. nutarimu administracinio nusižengimo byla buvo grąžinta papildomų tyrimo veiksmų atlikimui (administracinės b. l. 35-38) ir Lietuvos teismo ekspertizės centrui buvo pavesta atlikti teismo ekspertizę.

Iš 2023 m. vasario 20 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados Nr. 11Š-34(23) matyti, kad transporto priemonių susidūrimas įvyko 2022 m. lapkričio 11 d. 16.40 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje. Matomų transporto priemonių išorinių sugadinimų pobūdis, jų išsidėstymas bei nurodytos transporto judėjimo kryptys rodo, kad motociklas „Husqvarna“ dešiniuoju šonu, daugiau jo priekine dalimi, atsitrenkė į automobilio „Audi 80“ kairiojo šono priekinę dalį. Susidūrimo metu tarp automobilio „Audi 80“ kairiojo šono ir motociklo „Husqvarna“ dešiniojo šono buvo smailus kampas, atviras link transporto priemonių galinių dalių. Neturint galimybės nustatyti, kokiu atstumu nuo (duomenys neskelbtini) gatvės ašinės linijos automobilio „Audi 80“ vairuotoja I. A. pradėjo kairiojo posūkio manevrą, kur tuo metu kelio ilgio ir pločio atžvilgiu buvo motociklas „Husqvarna“, apskaičiuoti transporto priemonių važiavimo greičių iki eismo įvykio kilimo, neturint duomenų apie jų važiavimo greitį bei esant prieštaringoms eismo įvykio dalyvių I. A. ir A. B. nurodytoms aplinkybėms, vienareikšmiškai atsakyti, kurio eismo įvykio dalyvio veiksmai techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti, negalima. Atlikus teismo ekspertizę, buvo padaryta išvada, jog jeigu automobilio „Audi 80“ vairuotoja I. A. prieš susidarant eismo įvykio situacijai pajudėjo nuo kelio važiuojamosios dalies dešiniojo krašto, tai I. A. veiksmai, - atlikdama kairiojo posūkio manevrą, sudarė kliūtį link jos iš paskos artėjusio motociklo „Husqvarna“ judėjimui, - techniniu požiūriu sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. Tačiau jeigu prieš pat įvykį motociklas „Husqvarna“, vairuojamas A. B., važiavo ta pačia eismo juosta paskui važiuojantį automobilį „Audi 80“, vairuojamą I. A., tai motociklo „Husqvarna“ vairuotojo A. B. veiksmai, - priartėjęs prie priekyje jo mažesniu greičiu važiuojančio ir posūkio manevrą pradėjusio automobilio „Audi 80“, vairuojamo I. A., laiku nesumažino vairuojamo motociklo greičio bei susidūrė su kairiojo posūkio kreive judėjusiu automobiliu „Audi 80“, - techniniu požiūriu sąlygojo šio eismo įvykio kilimą (administracinės b. l. 42-47).

Kaip matyti iš aptartos administracinės bylos medžiagos, pirminiuose paaiškinimuose, duotuose iškart po įvykio bei užfiksuotuose pareigūnų „Body“ kameromis, I. A. paaiškino, kad automobilį ji buvo pastačiusi priešais savo darbovietę, prieš pradėdama važiuoti apsidairė, parodė kairio posūkio signalą ir pradėjo važiuoti į (duomenys neskelbtini) gatvę, nepristabdė, nes „penki žingsniai, judėjo ir tiek“ (administracinės b. l. 66). Šiuos I. A. pirminius parodymus patvirtina jos pačios parašu patvirtinti kaip surašyti teisingai paaiškinimai, kuriuose užfiksuota, jog ji, užkūrusi automobilio variklį, įjungusi automobilio artimų šviesų žibintus, rodė kairiojo posūkio signalą, apsidairė ir tik pradėjus judėti, išgirdo smūgį (administracinės b. l. 19). Analogiškus jos paaiškinimus patvirtina ir pareigūnės S. J. tarnybinis pranešimas, kuriame taip pat užfiksuoti I. A. parodymai, jog ji įsėdusi į automobilį, pradėjo manevrą, t. y. įjungusi kairės pusės posūkio signalą, iškart suko į kairėje pusėje esančią (duomenys neskelbtini) gatvę, kadangi kitų automobilių nebuvo, o motociklo ji nepastebėjo (administracinės b. l. 9). Iš esmės tokius pat paaiškinimus įvykio vietoje davė ir motociklo vairuotojas A. B., kurie buvo užfiksuoti pareigūnų „Body“ kameromis – jis nurodė, kad I. A. automobilis stovėjo kelkraštyje, priparkuotas kaip ir kiti automobiliai. Jis pro jį važiavo, ji suko iš kelkraščio, turėjo važiuoti tiesiai, bet važiavo iš karto skersai, kampu (administracinės b. l. 66). Šiuos A. B. parodymus patvirtina ir po įvykio surašyti, jo parašu patvirtinti, parodymai, kad jis važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve matė, jog šalikelėje stovėjo „Audi“ automobilis, su kuriuo susigretinus, pajuto smūgį į motociklo dešinę pusę. Jis bandė išvengti eismo įvykio, tačiau automobilis jį „stūmė“ (administracinės b. l. 18). Tokie pat paaiškinimai užfiksuoti ir pareigūnės S. J. tarnybiniame pranešime, jog A. B. važiavo nuo centro pusės apie 30 km/val. greičiu, buvo ties „Audi“ automobiliu ir pajuto, kad jį stumia, po ko, siekdamas išvengti stūmimo, pats bandė sukti kairiau.

Teismo vertinimu, akivaizdu, kad abu eismo įvykio dalyviai pirminiuose paaiškinimuose, užfiksuotuose tiek pareigūnų „Body“ kameromis, tiek pasirašytinai kaip surašytus teisingai patvirtintuose paaiškinimuose raštu, tiek pareigūnės tarnybiniame pranešime, iš esmės vienodai aiškino įvykio aplinkybes. Nors I. A. praėjus vienam mėnesiui pateikė prašymą dėl bylos peržiūrėjimo, nurodydama kitokias aplinkybes (administracinės b. l. 26), kurias nurodo ir skunde, teismo įsitikinimu, šiuo atveju pirminiai paaiškinimai, nepaveikti laiko bei kitų aplinkybių, galinčių turėti įtakos asmens suvokimui, laikytini labiausiai atspindinčiais faktines įvykio aplinkybes. Priešingai nei skunde nurodo I. A., eismo įvykio vietos schema ir nuotraukos nepatvirtina aplinkybės, kad ji jau baigė atlikti manevrą į kairę pusę (į (duomenys neskelbtini) gatvę), be kita ko, eismo įvykio dalyviams iki atvykstant pareigūnams nuo įvykio vietos patraukus transporto priemonių nuolaužas, nėra įmanoma nustatyti konkrečios susidūrimo vietos. Teismo vertinimu, pareiškėjos minimoje įvykio vietos schemoje užfiksuota vieta, kur transporto priemonės sustojo jau po susidūrimo, be to negalima atmesti ir to, kad abi transporto priemonės po susidūrimo iki visiško sustojimo dar judėjo.

Pareiškėjos I. A. skundo argumentai, kad motociklo vairuotojas A. B. tamsiu paros metu važiavo be įjungtų šviesų, taip sudarydamas nepastebimą kliūtį, lenkė automobilių koloną per kairę pusę, jai rodant ir atliekant sankryžoje kairiojo posūkio manevrą, atliko lenkimo manevrą, kur draudžiama tai daryti, vertintini kaip I. A. gynybinė pozicija. Lietuvos teismo ekspertizės centro išvadoje Nr. 11Š-34(23) be kita ko yra išaiškinta, jog „(duomenys neskelbtini) gatvėje prieš (duomenys neskelbtini) g. – (duomenys neskelbtini) g. sankryžą yra kelio ženklas Nr. 204 „Stop“. Tai rodo, kad (duomenys neskelbtini) gatvė yra pagrindinis kelias. Tirti pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad (duomenys neskelbtini) gatvė būtų paženklinta pirmumo ar įspėjamaisiais kelio ženklais. Lenkti draudžiama sankryžose, išskyrus leistiną lenkimą pagrindiniame kelyje, nepažymėtame kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Pagrindinis kelias“, t. y. nedraudžiama lenkti sankryžose, pagrindiniame kelyje, kuris nepažymėtas jokiais ženklais“ (administracinės b. l. 42-47). Be to, bylos duomenimis nėra objektyvių duomenų, neginčijamai patvirtinančių, jog A. B. tamsiu paros metu būtų važiavęs be įjungtų motociklo žibintų, todėl teismas neturi pagrindo netikėti A. B. paaiškinimu, jog motociklo apšvietimas įsijungia automatiškai užvedus motociklą (administracinės b. l. 39).

Byloje surinktų įrodymų ir nustatytų aplinkybių visuma leidžia teismui daryti išvadą, kad I. A. pagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 3 dalyje ir 423 straipsnio 2 dalyje, padarymą, todėl naikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. rugsėjo 11 d. nutarimą Nr. 40-ANR_N-8645-2023 (ROIK: 23214577795) pareiškėjos skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Dėl šių priežasčių pareiškėjos I. A. skundas netenkinamas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, 646 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjos I. A. skundą atmesti.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. rugsėjo 11 d. nutarimą Nr. 40-ANR_N-8645-2023 (ROIK: 23214577795) palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.