- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-01-31
- Bylos Nr.
- AN2-5-519/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-00202-2023-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Gražvydas Poškus
- Pažeidėjas
- I. A.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. A. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. lapkričio 27 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2023 m. rugsėjo 11 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-8645-2023 I. A. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 3 dalį, 423 straipsnio 2 dalį ir jai paskirta 225 Eur bauda už tai, kad ji, vairuodama transporto priemonę automobilį, pajudėjusi nuo kelio važiuojamosios dalies dešiniojo krašto, atlikdama kairiojo posūkio manevrą, sudarė kliūtį link jos iš paskos artėjančio motociklo judėjimui, dėl ko įvyko eismo įvykis ROIK (duomenys neskelbtini). Įvykio metu apgadintas automobilis ir motociklas, motociklo vairuotojui nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymo mastas (specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini). Remiantis ekspertizės išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad abiejų eismo įvykių dalyvių veiksmai lėmė eismo įvykio kilimą.
Žemesnės instancijos teismas
2. Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. lapkričio 27 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. A. skundas dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. rugsėjo 11 d. nutarimo panaikinimo atmestas. Apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, konstatavo, kad I. A. pagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 3 dalyje ir 423 straipsnio 2 dalyje, padarymą,
II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą, argumentai bei prašymai
3. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo I. A. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. lapkričio 27 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – panaikinti Institucijos 2023 m. rugsėjo 11 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) bei administracinių nusižengimų teiseną pradėtą pagal BK 417 straipsnio 3 dalį ir 423 straipsnio 2 dalį nutraukti, nesant jos veiksmuose šio administracinio nusižengimo sudėties.
3.1. Apeliantės teigimu, apylinkės teismo nutartis yra nepagrįsta, netinkamai motyvuota, remiamasi tik prielaidomis ir neatitinka visumos surinktų ir teismo ištirtų duomenų ir nustatytų faktinių aplinkybių, todėl naikintina. Tvirtina, jog jos veiksmuose nėra administracinių nusižengimų, numatytų ANK 417 straipsnio 3 dalyje ir 423 straipsnio 2 dalyje, požymių, kadangi dėl eismo įvykio kilimo ir tarp A. B. padarytų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimų ir kilusių sunkių pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys, t. y. būtent A. B. neteisėti ir pažeidžiantys KET veiksmai techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti.
3.2. Apeliantė skunde pažymi, jog tyrėja surašydama nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad A. B. nesilaikė KET taisyklių, jog jo veiksmai sukėlė eismo įvykį, tačiau kažkodėl taip pat nurodė, jog jos veiksmai buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykio kilimui. Teigia, kad ir skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, jog jos veiksmai buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti, grindžiama abejonėmis. Apeliantės įsitikinimu, vertinant visus nustatytus įvykio vietos apžiūros metu užfiksuotus duomenis, apklausų metu nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad motociklo „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojas A. B. važiuodamas nevykdė KET 94, 99, 119, 125, 128, 136, 136.2, 137 punktuose numatytų reikalavimų. Teigia, kad teismas nevertino šių A. B. padarytų KET pažeidimų, o tik nurodė, kad nėra neginčijamų duomenų patvirtinančių, jog A. B. tamsiu paros metu būtų važiavęs be įjungtų motociklo žibintų, ir teismas neturi pagrindo netikėti A. B. paaiškinimu, jog motociklo apšvietimas įsijungia automatiškai užvedus motociklą. Apeliantės teigimu, tokia teismo pozicija visiškai nesuprantama, kadangi jis vadovaujasi prielaida, kurią A. B. iškėlė siekdamas sušvelninti savo padarytus KET pažeidimus, jog jo paaiškinimai nėra pagrįsti jokiais objektyviais duomenimis. Pažymi, jog Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad jeigu prieš pat eismo įvykį motociklas „(duomenys neskelbtini)“, vairuojamas A. B., važiavo ta pačia eismo juosta paskui važiuojantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, tai motociklo „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojo A. B. veiksmai – priartėjęs prie priekyje jo mažesniu greičiu važiuojančio ir posūkio manevrą pradėjusio automobilio „(duomenys neskelbtini)“, laiku nemažino vairuojamo motociklo greičio bei susidūrė kairiojo posūkio kreive judėjusių automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, tai techniniu požiūriu sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. Apeliantės teigimu, kadangi Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodomos sąlygos, kurioms esant vieno vairuotojo veiksmai techniniu požiūriu sąlygojo eismo įvykio kilimą arba kito, eismo įvykį tyrusi tyrėja turėjo nustatyti, kurio vairuotojo, jos, ar motociklininko, veiksmai buvo pagrindine eismo įvykio kilimo priežastimi.
3.3. Apeliantė pažymi, kad 2023 m. liepos 12 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariate administracinio nusižengimo byloje ROIK Nr. (duomenys neskelbtini) buvo priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo A. B. buvo nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį, todėl jos patraukimas administracinėn atsakomybėn pažeistų Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir ANK bendrąsias nuostatas, kurios draudžia už tą pačią veiką patraukti antrą kartą.
3.4. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad buvo nustatyta, kad eismo įvykio metu motociklo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojas A. B. vairuodamas transporto priemonę, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, priartėjęs prie priekyje važiavusio automobilio, neįsitikino, kad tai yra saugu ir nekliudys kitiems eismo dalyviams, keisdamas važiavimo kryptį į kairę, lenkdamas automobilį „(duomenys neskelbtini)“, nedavė kelio kairiojo posūkio signalą rodančiam ir pradėjusiam manevrą į kairę automobiliui ir su juo susidūrė. Teigia, kad vertinant jos, kaip automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojos veiksmus, atsižvelgtina į teismų praktikoje susiformavusią nuostatą, jog transporto priemonę vairuojantis asmuo turi pagrįstą teisę tikėtis, kad kiti eismo dalyviai nepažeis KET ir nesukels pavojaus eismo saugumui. Transporto priemonės vairuotojas neprivalo lėtinti greičio ar stabdyti transporto priemonę vien tik dėl to, jog yra teorinė tikimybė, kad kiti eismo dalyviai gali nesilaikyti eismo taisyklių, kol dar nėra tiesioginio pavojaus eismo saugumui (kasacinė nutartis Nr. 2K-195/2007). Pažymi ir tai, kad pagal teismų praktiką eismo dalyvio veika, kuria pažeidžiamos KET, eismo įvykio priežastis yra tada, kai, analogiškoje situacijoje šiam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų, eismo įvykis neįvyktų. Šiuo atveju, jeigu A. B. būtų laikęsis aukščiau minėtų KET reikalavimų, būtų ėmęsis visų būtinų atsargumo priemonių, priartėjęs prie priekyje važiavusio automobilio ir atlikdamas lenkimo manevrą, būtų tinkamai įsitikinęs, kad tai yra saugu ir nekliudys kitiems eismo dalyviams, keisdamas važiavimo kryptį į kairę, lenkdamas automobilį „(duomenys neskelbtini)“, būtų davęs kelio kairiojo posūkio signalą rodančiam ir pradėjusiam manevrą į kairę automobiliui, nebūtų įvykęs eismo įvykis ir nebūtų pats susižalojęs. Apeliantės teigimu, KET pažeidimai vertintini kaip ypač neatsargūs ir grubūs, neatsakingas paties nukentėjusiojo elgesys. Būtent A. B. grubiai pažeisdamas KET, turėjo numatyti savo veikos pavojingumą ir rizikingumą.
3.5. Apeliantės įsitikinimu, jos veiksmuose nėra administracinio nusižengimo numatyto ANK 417 straipsnio 3 dalyje ir 423 straipsnio 2 dalyje požymių, kadangi dėl eismo įvykio kilimo ir tarp A. B. padarytų KET pažeidimų ir kilusių sunkių pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys, t. y. būtent A. B. neteisėti ir pažeidžiantys KET veiksmai techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. A. apeliacinį skundą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas, atliekantis skyriaus viršininko funkcijas, Donatas Milius prašo I. A. apeliacinį skundą atmesti ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. lapkričio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.
4.1. Institucijos atstovo nuomone, apylinkės teismas, išanalizavo I. A. skundo argumentus, įvertino visas jos nurodytas faktines aplinkybes ir atsižvelgiant į byloje surinktų įrodymų visumą, I. A. skundo netenkino, priimdamas teisėtą ir pagrįstą nutartį.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas
5. ANK 652 straipsnio 1 dalis numato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniame skunde keliamas I. A. patraukimo administracinėn atsakomybėn už administracinių nusižengimų, numatytų ANK 417 straipsnio 3 dalyje ir 423 straipsnio 2 dalyje, pagrįstumo klausimas. I. A. apeliaciniame skunde iš esmės ginčija byloje esančių duomenų vertinimą, apylinkės teismo padarytų išvadų atitiktį faktinėms bylos aplinkybėms, nurodydama, kad eismo įvykio kilimą sąlygojo ne jos veiksmai, o motociklo vairuotojo A. B. padaryti KET pažeidimai, todėl apeliaciniu skundu prašoma panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. lapkričio 27 d. nutartį ir Institucijos 2023 m. rugsėjo 11 d. nutarimą bei jos atžvilgiu pradėtą administracinių nusižengimų teiseną pagal BK 417 straipsnio 3 dalį ir 423 straipsnio 2 dalį nutraukti, nesant jos veiksmuose šio administracinio nusižengimo sudėties.
6. Apygardos teismas, išanalizavęs byloje esančius įrodymus, atsižvelgęs į ANK 417 straipsnio 3 dalyje ir 423 straipsnio 2 dalyje numatytų nusižengimų kvalifikavimui aktualius faktinius ir teisinius aspektus, konstatuoja, jog skundžiama apylinkės teismo nutartimi pagrįstai paliktas galioti Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2023 m. rugsėjo 11 d. nutarimas dėl I. A. pripažinimo kalta ir nubaudimo pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį ir 423 straipsnio 2 dalį. Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą padarė pagrįstą išvadą, kad būtent I. A. padaryti KET 9, 101 punktų pažeidimai buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykio kilimui, kurio metu A. B. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.
7. Patikrinęs administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, apygardos teismas neturi pagrindo išvadai, kad apylinkės teismas, vertindamas byloje surinktus duomenis, būtų nesilaikęs įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų ir byloje esančius įrodymus įvertinęs netinkamai, šališkai ar vienpusiškai, nevertinęs įrodymų visumos. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties matyti, kad joje visi byloje esantys įrodymai yra aptarti ir įvertinti, o padarytos išvados yra pagrįstos visapusišku, išsamiu bei objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Kitaip vertinti bylos duomenis, daryti kitokias išvadas, nei padarė apylinkės teismas, ar pripažinti, kad skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje išdėstytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, apygardos teismas neturi jokio pagrindo.
8. Apygardos teismo vertinimu, surinktų ir ištirtų įrodymų teisėtumas bei patikimumas abejonių nekelia. Apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu ir pritaria apylinkės teismo priimtam procesiniam sprendimui, nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo I. A. naujų argumentų ar duomenų, kurių pagrindu reikėtų naikinti ar keisti ginčijamą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. lapkričio 27 d. nutartį, teismui nepateikė, tokių nenustatė ir apygardos teismas. Vien tai, kad nagrinėjamu atveju apylinkės teismas byloje surinktus įrodymus vertino kitaip nei galvoja pati apeliantė I. A., kuri savaip pateikia įvykio aplinkybių interpretaciją bei subjektyvų jai palankų byloje esančių duomenų vertinimą, negali būti priežastimi byloje priimti kitokį sprendimą nei priėmė apylinkės teismas.
9. Kaip matyti iš pateiktos bylos medžiagos, I. A. atvykusiems į įvykio vietą policijos pareigūnams paaiškindama kilusio eismo įvykio aplinkybes nurodė, kad ji įsėdusi į automobilį pradėjo manevrą, t. y. įjungusi kairės pusės posūkio signalą iškarto suko į kairėje pusėje esančią L. I. gatvę, priešais automobilių nebuvo, o kad šalia važiuoja motociklas ji nepastebėjo. Ji taip pat nurodė, kad kaire automobilio puse ji kliudė motociklą ir tuo pačiu motociklu važiavusį asmenį. Motociklininkas nuo motociklo nukrito, o motociklas nugriuvo šalia automobilio priekinės dalies. Po ko ji sustojo. (Administracinė byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 9). Būtent tokios I. A. nurodytos kilusio eismo įvykio aplinkybės, jog prieš pradėdama važiuoti apsidairė, parodė kairio posūkio signalą ir pradėjo važiuoti į L. I. gatvę, nepristabdė, nes „penki žingsniai, judėjo ir tiek“, ir tik pradėjus judėti, išgirdo smūgį, pasukusi galvą į kairę pusę pastebėjo, kad į jos automobilį atsitrenkė motociklas, pradėdama važiuoti ji motociklininko nematė, užfiksuotos policijos pareigūnų „Body“ kamerų įrašuose bei jos pačios teiktame rašytiniame paaiškinime (Administracinė byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 19). Šie pirminiai I. A. paaiškinimai iš esmės atitiko ir A. B. nurodytas kilusio eismo įvykio aplinkybes. A. B. tiek paaiškindamas eismo įvykio aplinkybes atvykusiems policijos pareigūnams, savo teiktame rašytiniame paaiškinime, tiek ir apklaustas teisme, buvo nuoseklus nurodydamas, kad matė šalikelėje stovintį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, jog jam priartėjus prie šio automobilio ir susigretinus, jis pajuto smūgį į motociklo dešinę pusę. Jis bandė išvengti eismo įvykio, tačiau automobilis „(duomenys neskelbtini)“ jį „stūmė“ į priešpriešinę eismo juostą.
10. Nors I. A. vėliau pateiktame prašyme nurodė, kad jai sankryžoje sukant automobilį iš Vilniaus gatvės į L. I. gatvę ir manevro metu į jos mašinos kairįjį sparną atsitrenkė motociklas (Administracinė byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 26), tačiau ši jos versija, ne tik, kad neatitinka jos pirminių paaiškinimų, kurie sutampa ir su A. B. paaiškinimais, bet ir šios jos versijos nepatvirtina eismo įvykio vietos schema bei įvykio vietoje darytos nuotraukos. Kaip pagrįstai pažymėjo apylinkės teismas, su kuo sutinka ir skundą nagrinėjantis apygardos teismas, kad įvykio vietos schemoje užfiksuotos transporto priemonės sustojo vietos negalima laikyti transporto priemonių susidūrimo vieta, nes kaip matyti iš abiejų eismo įvykio dalyvių paaiškinimų, jog transporto priemonės po susidūrimo iki visiško sustojimo dar judėjo.
11. Taigi, vertinant pirminius I. A., A. B. paaiškinimus, įvykio vietos schemoje, eismo įvykio vietoje darytose nuotraukose užfiksuotas aplinkybes, priešingai nei tai nurodoma apeliaciniame skunde, nekyla abejonių, kad I. A. veiksmai byloje nagrinėjamo eismo įvykio metu neatitiko KET 9 punkto, numatančio, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, reikalavimų ir KET 101 punkto, numatančio, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, reikalavimų. Be to, Lietuvos teismo ekspertizės centro 2023 m. gegužės 3 d. ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad jei automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoja I. A. atlikdama kairiojo posūkio manevrą sudarė kliūtį link jos iš paskos artėjusio motociklo „(duomenys neskelbtini)“ judėjimui, tai tokie jos veiksmai techniniu požiūriu sąlygojo nagrinėjamo eismo įvykio kilimą.
12. Apygardos teismas konstatuoja, kad byloje surinkti ir anksčiau aptarti bylos duomenys leidžia daryti neabejotiną išvadą, jog I. A. administracinio nusižengimo protokole nurodytu metu ir nurodytoje vietoje, vairuodama automobilį, pajudėjusi nuo kelio važiuojamosios dalies dešiniojo krašto, atlikdama kairiojo posūkio manevrą, sudarė kliūtį link jos iš paskos artėjančio motociklo judėjimui, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintos transporto priemonės bei motociklo vairuotojui nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymo mastas. Tokiais veiksmais I. A. pažeidė KET 4 ir 101 punktų reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, jos veika atitinka administracinių nusižengimų, numatytų ANK 417 straipsnio 3 dalyje, 423 straipsnio 2 dalyje, sudėtį. Todėl KET reikalavimus pažeidžiantys I. A. veiksmai kvalifikuoti ir ji nubausta pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį, 423 straipsnio 2 dalį, pagrįstai, o apylinkės teismas skundžiamą nutartį priėmė tinkamai ir visapusiškai ištyręs ir įvertinęs visas svarbias bylai aplinkybes.
13. Įvertinus anksčiau nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad I. A. kaltė padarius jai inkriminuotus administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 3 dalyje ir 423 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyti ir teisingai kvalifikuoti. Taip pat I. A. už šiuos administracinius nusižengimus administracinė nuobauda paskirta nepažeidus ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, paskirta subendrinta nuobauda nėra per griežta, yra teisinga ir proporcinga padarytiems administraciniams nusižengimams, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti. Įvertinus tai kas aptarta, tenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. A. apeliacinį skundą nėra teisinio pagrindo, todėl skundžiama apylinkės teismo nutartis paliktina nepakeista, o apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. lapkričio 27 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. A. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.