- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-05-10
- Bylos Nr.
- e2-8635-861/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Donata Kravčenkienė
- Atsakovas
- J. K.
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Donata Kravčenkienė rašytinio proceso tvarka, priimdama sprendimą už akių, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Julianus Inkaso“ ieškinį atsakovei J. K. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės 207,85 Eur skolos, 18,71 Eur delspinigių, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad UAB „Be kredito“ ir atsakovė 2017-07-28 sudarė nuomos sutartį Nr. BK-011954, pagal kurią UAB „Be kredito“ perdavė atsakovei laikinai valdyti ir naudotis kilnojamąjį daiktą (toliau – Turtas), o atsakovė įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka, terminais ir sąlygomis mokėti nuomos mokestį. Atsakovės skolos likutis yra: 207,85 Eur skolos suma ir 18,71 Eur delspinigių. Atsakovė savo įsipareigojimų nei pradinei kreditorei, nei ieškovei tinkamai neįvykdė. Ieškovė su UAB „Be kredito“ 2018-05-11 pasirašyta Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi įgijo reikalavimo teisę į perleistą atsakovės įsiskolinimą.
Atsakovei ieškinio, jo priedų kopija ir pranešimas apie atsiliepimo į ieškinį pateikimo tvarką ir terminus buvo įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovė per nustatytą terminą teismui atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl, ieškovei ieškinyje prašant, vadovaujantis CPK 142 str. 4 d., sprendimas priimamas už akių.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.
Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad tarp pradinės kreditorės UAB „Be kredito“ ir atsakovės 2017-07-28 buvo sudaryta nuomos sutartis Nr. BK-011954, pagal kurią UAB „Be kredito“ perdavė atsakovei laikinai valdyti ir naudotis Turtą. Kaip nurodo ieškovė, atsakovė pradelsė eilinės įmokos mokėjimą, todėl UAB „Be kredito“ 2018-05-14 nutraukė sutartį.
Ieškovė nurodo, jog UAB „Julianus Inkaso“ su pradine kreditore UAB „Be kredito“ 2018-05-11 sudarytos Reikalavimo teisių į skolas perleidimo sutarties pagrindu įgijo reikalavimą į perleistą įsiskolinimą, susidariusį atsakovės vardu pagal nuomos sutartį.
Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardintam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010).
Iš pateiktų įrodymų nustatyta, kad ieškovė siuntė 2018-06-16 pranešimą atsakovei apie reikalavimo teisės perleidimą.
Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų tinkamai atsiskaičiusi su pradine kreditore UAB „Be kredito“ (CPK 178, 185 straipsniai).
Kai skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011). Vadinasi, atsakovei nevykdant sutartinės prievolės pradinei kreditorei, atsakovės prievolės kyla prieš naująją kreditorę, atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atsakovei buvo įteiktas CPK numatyta tvarka.
Kadangi atsakovė nevykdė prievolės grąžinti pradinei kreditorei susidariusią skolą, taip pat neatsiskaitė su reikalavimo teises perėmusia ieškove (CPK 178 straipsnis), ieškovės reikalavimas tenkintinas ir iš atsakovės priteistina 207,85 Eur skolos (CK 6.38 str., 6.59 str., 6.200 str., 6.870 str. 1 d., 6.101 str.).
Sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo mokėti delspinigius (CK 6.71 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis). Nuomos sutarties straipsniu „Šalių atsakomybė“ atsakovė įsipareigojo ieškovei mokėti 0,05 procento dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną nuo pradelstos sumokėti sumos. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 0,05 procento dydžio delspinigius, neviršijant 180 dienų laikotarpio. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė vėlavo laiku atsiskaityti su ieškove, iš atsakovės ieškovei priteistina 18,71 Eur delspinigių.
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012-06-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012; kt.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (226,56 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-02-04) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovės reikalavimus tenkinus visa apimtimi, ieškovei iš atsakovės priteistinas 15 Eur sumokėtas žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis), 0,84 Eur už Gyventojų registro išrašą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas) bei 75 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą (CPK 88 straipsnio 6 dalis, 98 straipsnis), iš viso – 90,84 Eur bylinėjimosi išlaidos.
Kadangi šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (7,16 Eur) viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytų minimalių valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą (3 Eur) iš atsakovės valstybės naudai priteistina 7,16 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 93, 96 straipsniais, 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285 – 286 straipsniais,
nusprendžia:
ieškovo UAB „Julianus Inkaso“ ieškinį atsakovei J. K. tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovui UAB „Julianus Inkaso“ (j. a. k. 300115639) 207,85 Eur skolos, 18,71 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (226,56 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-02-04) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 90,84 Eur bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės J. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovės J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 7,16 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Nurodyta suma mokėtina Valstybinei mokesčių inspekcijai, juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5660. Dokumentus, patvirtinančius sumokėjimą, būtina pristatyti Vilniaus miesto apylinkės teismui (raštinei).
Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio reikalavimus.
Ieškovas per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.