Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuotų asmenų A. G. ir D. E. atskiruosius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-424-959/2024 pagal pareiškėjo Kauno miesto savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos skyriaus (pareiškėjos J. S. teisių ir pareigių perėmėja) prašymą dėl atleidimo nuo globėjo pareigų ir naujo globėjo bei turto administratoriaus paskyrimo, suinteresuoti asmenys D. E., R. S., S. J., K. B., A. G., išvadą teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos skyriaus, Kauno rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja J. S. (jos teisių ir pareigų perėmėjas Kauno miesto savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos skyrius) kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama atleisti ją nuo neveiksnaus R. S. globėjos pareigų ir neveiksnaus R. S. globėju bei turto administratoriumi paskirti S. J..

2. Pareiškėja nurodė, kad Kauno apylinkės teismo 2004 m. spalio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) R. S. pripažintas neveiksniu, Kauno apylinkės teismo 2005 m. vasario 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) neveiksniam asmeniui R. S. nustatė globą ir globėją paskyrė jo motiną J. S., kuri dėl savo sveikatos būklės nebegali toliau vykdyti savo globėjo pareigų. Tiek jai, tiek ir R. S. visokeriopai faktiškai padeda pareiškėjos buvęs sutuoktinis S. J., kuris šiai dienai jiems yra vienintelis artimas žmogus, galintis, sutinkantis ir norintis būti paskirtu R. S. globėju.

3. Suinteresuoti asmenys S. J. ir K. B. prašė paskirti R. S. globėju ir turto administratoriumi vieną iš jų – K. B. arba S. J., savo nuožiūra bei priteisti abiejų suinteresuotųjų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Suinteresuotas asmuo K. B. 2023 m. liepos 21 d. pateikė Kauno miesto savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos skyriui prašymą, kuriuo prašė būti paskirta R. S. globėja. Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir R. S. laikina globėja bei turto administratore paskirta K. B..

4. Suinteresuotas asmuo S. J. nurodė, kad tiek su R. S., tiek su J. S. bendrauja jau senai, ryšys artimas, padeda R. S. sumokėti komunalinius mokesčius, nuveža pas daktarus. Teistumas atsirado dėl problemų šeimyniniame gyvenime – skyrybos, vaiko netekimas. Suinteresuotas asmuo nepripažino, kad padarė nusikaltimą (fizinis smurtas buvusios žmonos atžvilgiu), už kurį 2012 m. buvo nubaustas, nusikaltimą, už kurį buvo nubaustas 2016 m., pripažino, bandė įgyti nekilnojamąjį turtą sukčiavimo būdu. Šiuo metu jo atžvilgiu vyksta ikiteisminis tyrimas dėl fizinio skausmo sukėlimo nepilnamečiui, buvo paskirta kardomoji priemonė – nesiartinti prie buvusios žmonos namų. Suinteresuotas asmuo teigė, kad jam nėra pareikšti įtarimai ikiteisminiame tyrime dėl pinigų išėmimo iš R. S. sąskaitos. Baudžiamasis procesas dar vyksta dėl kaltinimų jam grubiu elgesiu su sugyventinės iš pirmos santuokos, vaikais. Butas, kuriame gyvena R. S. priklauso S. J. nuosavybės teise, tačiau, nepriklausomai nuo to, kas bus paskirtas globėju, R. S. vis tiek leis gyventi minėtame bute. Suinteresuotas asmuo K. B. nurodė, kad nei A. G. nei D. E. nesirūpina R., bet žino tik tiek, kiek pasakojo pats R. S.. Jos pajamos pakankamos išsilaikyti tiek save, tiek R. S.. Dirba dviejuose darbuose. R. S. liktų gyventi ten pat, kur gyvena dabar.

5. Suinteresuotas asmuo A. G. sutiko būti paskirta R. S. globėja ir turto administratore, 2023 m. birželio 19 d. kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos skyrių, prašydama paskirti ją R. S. globėja.

6. R. S. atstovė prašė pareiškimą dėl atleidimo nuo globėjo pareigų ir naujo globėjo bei turto administratoriaus paskyrimo patenkinti iš dalies ir R. S. globėja bei turto administratore paskirti K. B.. Pats neveiksnus asmuo R. S. nurodė, kad norėtų, jog jo globėja visą laiką būtų K. B.. Šiuo metu juo rūpinasi K. B. su S. J. ir nieko keisti nenori, jam taip tinka. Jo mama pasitikėjo K. B., pažinojo apie 15 metų.

7. Išvadą teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos skyrius nurodė, kad preziumuojant, kad pretendentas nebuvo teistas ir baustas už administracinius nusižengimus, už tokio pobūdžio nusižengimus, kurie galėtų daryti reikšmingą poveikį globėjo pareigų vykdymui, S. J. atitinka būsimiems globėjams keliamus teisės aktų reikalavimus ir turi galimybes globėjo pareigas vykdyti tinkamai. J. S. atleidus nuo globėjos pareigų, siūlė neveiksniu pripažinto R. S. globėju ir turto administratoriumi paskirti S. J..

8. Išvadą teikianti institucija Kauno rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius nurodė, kad neprieštarauja, jog R. S. globėja būtų paskirta K. B.. Kauno rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyrius nurodė, jog taip pat neprieštarauja, kad R. S. globėja būtų paskirta A. G..

9. Suinteresuotas asmuo D. E. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama paskirti ją R. S. globėja ir turto administratore. Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 27 d. nutartimi priimtas suinteresuoto asmens D. E. savarankiško reikalavimo dėl globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo atsisakymas ir bylos dalis dėl šio reikalavimo nutraukta.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

10. Kauno apylinkės teismas 2024 m. kovo 19 d. nutartimi pareiškimą patenkino iš dalies: R. S. globėja ir turto administratore paskyrė suinteresuotą asmenį K. B.; suinteresuoto asmens S. J. naudai iš suinteresuoto asmens A. G. priteisė 1 887,60 Eur bylinėjimosi išlaidas, iš suinteresuoto asmens D. E. – 589,88 Eur bylinėjimosi išlaidas; suinteresuoto asmens K. B. naudai iš suinteresuoto asmens A. G. priteisė 300,95 Eur bylinėjimosi išlaidas, iš suinteresuoto asmens D. E. – 1 765,05 Eur bylinėjimosi išlaidas; suinteresuotam asmeniui K. B. išaiškino globėjo teisės ir pareigas; bylos dalį dėl reikalavimo atleisti J. S. nuo R. S. globėjo pareigų nutraukė.

11. Teismas nustatė, kad suinteresuotas asmuo A. G. buvo bausta administracine tvarka, teista nebuvo. Suinteresuotas asmuo S. J. baustas administracine tvarka, jo atžvilgiu buvo priimti nuosprendžiai: 1) Kauno apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu jis buvo pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas), paskirta bausmė – laisvės apribojimas 3 mėnesiams; 2) Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 26 d. nuosprendžiu jis buvo pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje (sukčiavimas), paskirta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 1 metams ir 6 mėnesiams. Suinteresuotas asmuo K. B. nebuvo bausta administracine tvarka, nebuvo teista, jos sveikata leidžia globoti kitą asmenį; jos sutuoktinis R. B. neprieštarauja tam, kad ji būtų paskirta R. S. globėja.

12. Dėl atleidimo nuo globėjo pareigų. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad buvusi pareiškėja ir R. S. globėja J. S. (duomenys neskelbtini) mirė, bylos dalis dėl reikalavimo atleisti ją nuo globėjo pareigų nutraukta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 293 straipsnio 7 punkto pagrindu.

13. Dėl globėjo paskyrimo. Teismas nurodė, kad neveiksniu pripažinto asmens R. S. globėju bei turto administratoriumi pretenduoja tapti trys suinteresuoti asmenys: S. J., K. B. bei A. G.. Teismas vertino, kad iš minėtų pretendentų į globėjus būtent suinteresuoto asmens K. B. paskyrimas R. S. globėja bei turto administratore labiausiai atitiktų R. S. interesus. Suinteresuotas asmuo K. B. yra neteista bei nebausta administracine tvarka, yra dirbanti, gauna pajamas, jos sveikatos būklė leidžia jai globoti kitą asmenį. Ji nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d. atlieka laikinos R. S. globėjos bei turto administratorės pareigas. Nėra duomenų, kad laikinos globėjos pareigas ji būtų vykdžiusi netinkamai. Tiek pareiškėjo atstovė, tiek išvadą teikiančios institucijos atstovė, tiek pats neveiksniu pripažintas R. S. bei jo atstovė posėdyje prašė R. S. globėja bei turto administratore paskirti K. B..

14. Teismas vertino, kad S. J. ir A. G. kandidatūros nėra tinkamiausios globėjo pareigoms užimti dėl šių priežasčių: 1) S. J. teistumai, nors ir laikomi išnykusiais, bei šiuo metu vykstantis baudžiamasis procesas jo atžvilgiu pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, neigiamai charakterizuoja jo asmenybę bei verčia teismą abejoti jo gebėjimais tinkamai atlikti globėjo pareigas bei užtikrinti globotiniui saugią aplinką; 2) A. G. neturi emocinio ryšio su R. S.; 3) tiek S. J., tiek A. G. paskyrimas R. S. globėjais prieštarautų R. S. valiai.

15. Procesiniai klausimai. Nagrinėjamu atveju suinteresuoti asmenys K. B. ir S. J. pareiškė prašymus dėl turėtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš suinteresuotų asmenų D. E. ir A. G.. K. B. ir S. J. suinteresuotumas bylos baigtimi yra priešingas suinteresuotų asmenų D. E. ir A. G. suinteresuotumui. Nežiūrint to, kad 2024 m. vasario 27 d. nutartimi bylos dalis dėl suinteresuoto asmens D. E. savarankiško reikalavimo buvo nutraukta, tiek K. B., tiek S. J. patyrė bylinėjimosi išlaidų reaguojant į jos savarankišką reikalavimą bei kitus prašymus, teikiant atsiliepimus, renkant įrodymus ir pan., t. y. suinteresuotas asmuo D. E. sukūrė priežastis suinteresuotų asmenų K. B. ir S. J. bylinėjimosi išlaidoms atsirasti. Nėra duomenų, patvirtinančių tai, kad suinteresuoto asmens D. E. savarankiško reikalavimo atsisakymą lėmė suinteresuotų asmenų K. B. ir S. J. veiksmai. Atsižvelgiant į tai, kad R. S. globėja bei turto administratore skirtina suinteresuotas asmuo K. B., kas atitinka jos ir suinteresuoto asmens S. J. interesus, šių suinteresuotų asmenų turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistos jiems iš suinteresuotų asmenų D. E. ir A. G..

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

16. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo A. G. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 19 nutartį ir priimti naują nutartį – tenkinti iš dalies pareiškėjos A. G. pareiškimą ir paskirti ją R. S. globėja ir turto administratore, išaiškinant jai globėjo teisės bei pareigas, bylos dalį dėl reikalavimo atleisti J. S. nuo R. S. globėjo pareigų nutraukti, alternatyviai, gražinti bylą pirmosios instancijos teismui, nes nebuvo neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

16.1. Suinteresuotas asmuo sutinka su skundžiamos nutarties dalimi, kuria nutraukta bylos dalis dėl atleidimo nuo globėjo pareigų, tačiau nesutinka su nutarties dalimi dėl globėjo parinkimo bei paskyrimo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, nes tiek K. B., tiek ir realus faktinis R. S. globėjas – S. J., veikia prieš globotinio interesus ir tai akivaizdžiai pagrindžia į bylą pateikti duomenys, kurių pirmosios instancijos teismas netyrė, nenagrinėjo ir tokiu būdu priėmė nepagrįstą ir neteisėtą procesinį sprendimą, t. y. neatskleidė bylos esmės.

16.2. Suinteresuotas asmuo nesutinka, kad ji yra netinkama atlikti globėjos pareigas ir tariamai, kad tai prieštarauja R. S. valiai ir interesams. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuo pat K. B. paskyrimo laikinąją R. S. globėja, o ir anksčiau, faktinis R. S. globėjas buvo ir yra S. J., kuris, kaip vertino pirmosios instancijos teismas, nėra tinkamas atlikti globėjo pareigas dėl jo kriminalinės praeities. Taigi, nebuvo pašalintas ir prieštaravimas, kad paskyrus K. B. R. S. globėja, nebus užtikrintas veikimo pagal neveiksnaus asmens interesus principas, nes pats faktas, jog K. B. yra S. J. artimas giminaitis – sesuo, o, pagal darbinę veiklą, galimai ir kitaip priklausoma nuo S. J., ją daro priklausomu asmeniu, neįgalia veikti savarankiškai, išimtinai R. S., o ne S. J. interesų tenkinimui.

16.3. Pagal bylos duomenis, S. J. teistas už sukčiavimą baudžiamojoje byloje, kurioje bendrininkų grupėje kartu su J. S. įvykdė sukčiavimą, tuo pačiu galimai įtraukė į nusikalstamą veiką ir neveiksnų R. S.. Kiti bylos duomenys atskleidžia kontraversiškus faktus dėl galimai fiktyvios J. S. santuokos ir buto, esančio (duomenys neskelbtini), įgijimo jo naudai istorijos, taip pat, byloje netirtos aplinkybės dėl R. S. lėšų pasisavinimo, nors ir pats S. J. į bylą yra pateikęs duomenis, kad J. S., kaip R. globėja, jo vardu 2022 m. sausio 3 d. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ buvo parašiusi prašymą padėti R. įnešti ir nuimti grynuosius pinigus iš banko kortelės, nes jam tai padaryti būdavo sunku, J. S. ir buvo paprašiusi įstaigos, kurioje dirbo R. S., padėti kartais išsigryninti pinigus. Šių aplinkybių ir kas konkrečiai išgrynindavo R. S. pinigus, nei pačio J. S. prašymo R. S. darbovietei ir pinigus išgryninančio asmens sutikimo atlikti šiuos veiksmus, pirmosios instancijos teismas neišreikalavo ir netyrė.

16.4. R. S. sutinka, kad paskirtas globėju būtų praktiškai bet kuris asmuo, su kuriuo jis tam tikru laikotarpiu artimiau bendrauja, visiškai nepaisant to, ar toks asmuo veikia jo interesais, ar prieš jį patį. Kelis mėnesius po J. S. mirties R. S. buvo paliktas gyventi vienas būste kartu su nepalaidotais savo mamos palaikais urnoje, kuri stovėjo buto balkone. K. B. su R. S. nebendravo, net ir pirmosios instancijos teismui pateiktame pranešime melagingai bandė įteigti, jog tariamai 2023 m. rugsėjo 28 d. D. E. jį pagrobė. Visą šį laikotarpį jie nežinojo, ką R. S. veikia, kur yra ir kaip jam sekasi, ar jam nereikia kokios nors pagalbos. Kaip vėliau paaiškėjo, dėl galimai patiriamo S. J. psichologinio smurto, R. S. pats kreipėsi į gydymo įstaigą, kurioje buvo hospitalizuotas. Apie tai, dėl kokių priežasčių jis atsidūrė gydymo įstaigoje, teismas nesidomėjo ir netyrė, taip pat nebuvo apklausti ir gydymo įstaigos darbuotojai, kokia buvo R. S. būklė 2023 m. rugsėjo mėn. pabaigoje jam pačiam atvykus į gydymo įstaigą, taip pat neapklausti ir kiti artimi R. S. asmenys – sena šeimos draugė R. K., kuri galėjo parodyti aplinkybes tiek dėl pirmojo buto pardavimo, tiek ir dėl antrojo S. buto įsigijimo ir apie tai, kas konkrečiai visais laikotarpiais rūpinosi R. S.. Be to, teismas nepagrįstai paskyręs K. B. laikinąja globėja, užkirto kelią pareikšti ieškinį dėl S. buto pirkimo– pardavimo sandorio užginčijimo, nes suėjo senaties terminas ieškiniui pareikšti.

16.5. Tiek S. J., tiek ir K. B., nors iš principo jų byloje interesai taip pat buvo skirtingi pagal pareikštus procesinius reikalavimus, atstovavo tie patys atstovai ir teikė teismui procesinius dokumentus abiejų klientų vardu. Byloje yra duomenys, jog S. J. mokėjo už teisines paslaugas, kurios taip pat buvo teikiamos ir K. B.. Pirmosios instancijos teismas šių prieštaravimų byloje nešalino, nors ir turėdamas šios kategorijos bylose pareigą būti aktyvus, pasirinko poziciją neigti galimai padarytų nusikalstamų veikų požymius (dėl turto pasisavinimo) ir nesikreipė į teisėsaugos institucijas, kai tokios aplinkybės ir faktai buvo pateikti į bylą kitų proceso dalyvių.

16.6. Šioje byloje buvo padaryti esminiai proceso pažeidimai, šališkai vertinti vienos pusės ir visai nevertinti kitos pusės pateikti įrodymai, priimta nutartis pagrįsta prieštaringais duomenimis, paskirtas netinkamas neveiksnaus asmens globėjas, kuris visą laikotarpį veikė priešingai jo interesams ir nesiėmė veiksmų jo turto apsaugai. Tuo tarpu sprendimas neskirti A. G. R. S. globėja iš viso nėra motyvuotas, nes pagal bylos aplinkybes, pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo remtis pačio R. S. nuomone. R. S. byloje yra pateikęs tris skirtingas pozicijas dėl globėjo kandidatūrų, o neapklausus patį R. S. gydžiusių gydytojų apie jo būklę po paskutinės hospitalizacijos, taip pat jam nepaskyrus psichiatrinės – psichologinės ekspertizės dėl gebėjimo suprasti aplinką ir valdyti bei kontroliuoti savo veiksmus / pasisakymus, nebuvo pagrindo vien tik posėdžio metu išsakytų jo pamąstymų pagrindu priimti sprendimo, kuris prieštarauja kitoms šalių į bylą pateiktoms faktinėms aplinkybėms ir įrodymams apie dabartinio globėjo artimos aplinkos ilgalaikį piktybišką veikimą prieš neveiksnaus asmens turtinius ir neturtinius interesus.

16.7. Didesnė dalis bylinėjimosi išlaidų yra susidariusios dėl papildomų su R. S. dingimu susijusių atliktų procesinių veiksmų ir tuo pagrindu parengtų dokumentų pirmosios instancijos teismui, inicijuotų pačių K. B. ir S. J., o ne D. E. ar A. G.. Be to, pakeitus sprendimą ir paskyrus A. G. R. S. globėja, K. B. ir S. J. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo iš principo negali būti tenkinamas. Nėra suvokiama, kokiu norminiu pagrindu teismas galėjo priteisti pralaimėjusios šalies išlaidas iš kitos bylą pralaimėjusios šalies jo naudai, jei visų keturių pretendentų tapti neveiksnaus asmens globėjais interesai buvo skirtingi, o bylą pralaimėjęs asmuo S. J. padengė bylą laimėjusio asmens K. B. bylinėjimosi išlaidas, kurias teismas skundžiama nutartimi priteisė iš A. G. ir D. E.. Toks sprendimas prieštarauja imperatyvioms CPK normoms dėl bylinėjimosi išlaidų civiliniame procese paskirstymo ir sveiko proto logikai.

17. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo D. E. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 19 nutartį ir priimti naują nutartį – tenkinti iš dalies pareiškėjos A. G. pareiškimą ir paskirti ją R. S. globėja ir turto administratore, išaiškinant jai globėjo teisės bei pareigas, bylos dalį dėl reikalavimo atleisti J. S. nuo R. S. globėjo pareigų nutraukti, alternatyviai, gražinti bylą pirmosios instancijos teismui, nes nebuvo neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Atskirasis skundas grindžiamas tais pačiais, kaip ir suinteresuoto asmens A. G. atskirajame skunde nurodytais argumentais, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nekartoja.

18. Suinteresuoti asmenys K. B. ir S. J. pateikė atsiliepimą į A. G. ir D. E. atskiruosius skundus, kuriuo prašo juos atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 19 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

18.1. Atskirieji skundai akivaizdžiai pateikti tik dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Visgi, tuo tikslu, jog atskirieji skundai atrodytų „solidesni“, nuspręsta skųsti nutartį visa apimtimi, o ne tik dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Tai neginčijamai patvirtina tai, kad D. E. pati atsisakė savo ketinimo tapti R. S. globėja, o A. G. byloje buvo visiškai pasyvi praktiškai jau po pirmojo teismo posėdžio, kuriame sudalyvavo.

18.2. A. G. iš esmės visos bylos eigoje ne tik nerodė jokios realios iniciatyvos tapti globėja, neteikė jokių prašymų, įrodymų, nebedalyvavo teismo posėdžiuose, tačiau ir visiškai nebebendravo su R. S. jau itin ilgą laiką, jokių kontaktų su juo nepalaikė. A. G. jokio nors kiek glaudesnio ryšio su R. S. neturi ir jokio realaus intereso faktiškai rūpintis ir nuolatos globoti jį taip pat akivaizdžiai neturi. Byloje yra niekaip A. G. nepaneigtas ir nenuginčytas įrodymas – telefoninio pokalbio stenograma, iš kurios aiškiai matyti, kad vienintelis interesas, kurį faktiškai turėjo A. G. – buvo pasisavinti mirusios J. S. aukso dirbinius (keletą aukso papuošalų). Telefoninis pokalbis patvirtina, kad byloje esantis 2023 m. birželio 19 d. R. S. prašymas, kuriame jis raštu nurodo norintis, jog jo globėja būtų paskirta A. G., yra išgautas manipuliuojant ir jam tuo metu nesupratus savo veiksmų esmės. A. G. diktavo R. S. tekstą, kurį jis privalantis parašyti, be kita ko, pamelavusi, neva jam neparašius minimo rašto, jis būsiąs išsiųstas į globos įstaigą.

18.3. Telefoninio pokalbio metu A. G. taip pat ne kartą pamelavo, neva S. J. yra atsisakęs R. S. globos, neva jog jei ji nebūtų parašiusi prašymo tapti jo globėja, šis jau būtų buvęs išvežtas į globos įstaigą, todėl ji neva R. S. išgelbėjusi. Tačiau S. J. niekada ir jokiomis formomis nebuvo pareiškęs ar parašęs, jog jis atsisako R. S. globos. Tokių dokumentų nėra ir negali būti – tai absoliučiai išgalvotos A. G. manipuliacijos, sudarančios pagrindą jos siekį tapti R. S. globėja vertinti ypač kritiškai.

18.4. S. J. ne tik apie dešimtmetį rūpinosi J. S. ir R. S., bet ir yra pažadėjęs velionei J. S., jog pasirūpins R. S., kol šis bus gyvas, kadangi ji pati savo laiku yra labai daug padėjusi pareiškėjui ir šis jai yra be galo dėkingas. Nepaisant to, kad iki šiol daugiausiai R. S. rūpindavosi ir su juo bendraudavo būtent S. J., tačiau su R. S. bendravo ir visa S. J. šeima, t. y. jo sesuo – K. B. bei jų tėvai. Taigi, glaudžius ryšius jau dešimtmetį tiek velionė J. S., tiek pats R. S. nuolat palaikydavo su visa jų šeima.

18.5. Visų teismo posėdžių metu R. S. išreiškė vieningą nuomonę, kad pageidauja, jog jo globėja būtų paskirta būtent K. B., bei patvirtino, jog būtent pastaroji kartu su S. J. juo rūpinasi, globoja ir padeda. Neveiksnaus asmens nuomonė, kurią byloje palaikė tiek nešališka paskirta jo atstovė, tiek ir visos institucijos, yra itin svarbi šio pobūdžio bylose, kadangi neatsižvelgus į neveiksnaus asmens interesus ir paskyrus globėju asmenį, su kuriuo neveiksnus asmuo neturi jokio glaudesnio ryšio, ir netgi priešingai – santykiai yra aiškiai konfliktiški, o, be to, yra atskleistas ir įrodymais pagrįstas tokio globėju pageidaujančio tapti asmens savanaudiškas materialus suinteresuotumas – toks paskyrimas aiškiai pažeistų paties neveiksnaus asmens interesus, kurie yra prioritetiniai ginčo bylose.

18.6. Telefoninio pokalbio įrašas taip pat patvirtina, kad A. G. ne tik buvo pasisavinusi dar ligoninėje gulėjusios ir gyvos buvusios J. S. auksą, kurį vėliau grąžino R. S. tik šiam pagrasinus, kad priešingu atveju kreipsis į policiją, bet ir tendencingai, tyčia, piktybiškai ir įžūliai daug kartų melavo jam, neva S. J. buvo atsisakęs jį globoti. Toks ciniškas melas, kai niekada ir niekur nebuvo jokių S. J. ketinimų (nei žodinių, nei rašytinių) atsisakyti R. S. globoti – yra aiškiai niekaip nesuderinamas su galimybe tapti jo globėja, nes yra akivaizdu, kad A. G. tesiekė manipuliuoti neveiksniu asmeniu, visiškai ignoruodama jo geriausius interesus, primetant jam savo valią, kai realiai yra akivaizdu, kad Vokietijoje dirbanti A. G. net neketina bei neturėtų jokių galimybių faktiškai rūpintis R. S..

18.7. Atskiruosiuose skunduose nėra jokių pretenzijų K. B., kuri faktiškai ir buvo skundžiama nutartimi paskirta R. S. globėja, išskyrus vienintelį faktą, jog ji yra S. J. sesuo, – jokių bent kiek pagrįstesnių „kliūčių“ pastarajai tapti R. S. globėja nėra pateikta. Tuo tarpu D. E. atskirasis skundas turėtų būti atmestas jau vien tuo pagrindu, jog ji savo pačios valia yra pasitraukusi iš bylos savo pareiškimu, kuriuo nurodė atsisakanti tapti R. S. globėja, kas reiškia, jog ji nebėra laikytina suinteresuotu asmeniu dėl R. S. globos.

18.8. Atskiraisiais skundais net nėra įrodinėjama, kaip faktiškai R. S. rūpintųsi A. G., kuri dirba Vokietijoje, nepaaiškina, ar ji R. S. išsivežtų į Vokietiją, kur jis gyventų, kas pasirūpintų jo medicinine priežiūra ir kitais klausimais. A. G. net nežino, kokių medikamentų nuolatos reikia R. S., pas kokius medikus jis reguliariai turi lankytis ir kokias procedūras gauti. Yra daugiau nei akivaizdu, kad prašymas skirti A. G. R. S. globėja yra absoliučiai nemotyvuotas ir neatitiktų ne tik jo geriausių interesų, tačiau ir būtinųjų jo poreikių.

18.9. Tiek A. G., tiek ir D. E. bylos nagrinėjimo metu buvo pasyvios, nedalyvavo teismo posėdžiuose, neteikė jokių prašymų (pavyzdžiui, apklausti medikus, kokius nors kitus asmenis), pati D. E. apskritai nemotyvavusi pasitraukė iš bylos, o A. G. joje iš esmės buvo visiškai pasyvi, jokių prašymų neteikė ir akivaizdžiai jokio intereso tapti globėja net nerodė. Be to, būtent teismo iniciatyva byloje buvo kreiptasi į prokuratūrą, buvo paskirta nepriklausoma R. S. atstovė, buvo priimami teikiami įrodymai ir išreikalaujami prašomi dokumentai (esant tokiam poreikiui) bei tenkinami visi pagrįsti prašymai. Teismo posėdžiuose ne kartą buvo išklausyta paties R. S. ir visų institucijų, suinteresuotųjų asmenų nuomonė dėl tinkamiausio globėjo. Teismas aktyviai domėjosi ir gilinosi į visus iškeltus klausimus byloje, siekė nuosekliai išsiaiškinti visas aplinkybes, įskaitant visų suinteresuotųjų asmenų realias galimybes faktiškai pasirūpinti R. S. ir jo poreikiais. Teismo priimtas procesinis sprendimas yra motyvuotas ir visapusiškai pagrįstas.

18.10. Abstraktūs pakartotinai keliami klausimai dėl tariamų buto ar R. S. piniginių lėšų pasisavinimų procesiniuose dokumentuose buvo visiškai paneigti, be to, tokie teiginiai yra tik deklaratyvūs, nepagrįsti jokiais juos pagrindžiančiais įrodymais. K. B. ir S. J. informavo teismą apie buvusią neeilinę situaciją dėl R. S. dingimo, jo kritinės sveikatos būklės ir buvusios sudėtingos situacijos, kuomet nei S. J., nei K. B. nežinojo ir neturėjo informacijos, kur jis buvo dingęs. Kaip vėliau paaiškėjo, R. S. didžiąją laiko dalį praleido būtent su D. E. (jis pats vėliau tai prisipažino, nurodęs, jog ši sukurstė jį prigąsdinusi dėl tariamų neigiamų S. J. ketinimų jo atžvilgiu). Svarbu tai, kad po šio R. S. dingimo, jis pats prisistatė į medicinos įstaigą ir pasiprašė gydymo, nes jo būklė buvo itin sunki. Gydymas truko apie mėnesį laiko, būklė šiuo metu yra stabilizavusis, tačiau toks D. E. elgesys, nelėmęs tai, jog galiausiai iškilo reali grėsmė paties R. S. sveikatai, rodo, kad A. G. ir D. E. bendri veiksmai yra nukreipti ne R. S. interesų apsaugai, bet aiškiai kenkiant jo fizinei ir psichinei sveikatai.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria suinteresuotas asmuo K. B. yra paskirta neveiksnaus R. S. globėja ir turto administratore, o taip pat buvo paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

21. Iš byloje esančių duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2004 m. spalio 6 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) R. S. pripažintas neveiksniu. Kauno miesto apylinkės teismas 2004 m. vasario 3 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) neveiksniam R. S. nustatė globą ir globėją paskyrė jo motiną J. S., kuri, iniciavusi šią bylą, kreipėsi į teismą dėl atleidimo nuo globėjo pareigų ir naujo globėjo bei turto administratoriaus paskyrimo. Pareiškėja J. S. pateiktu teismui pareiškimu prašė atleisti ją nuo neveiksnaus R. S. globėjos pareigų ir jo globėju bei turto administratoriumi paskirti S. J., kuris yra pateikęs sutikimą. Pareiškėja J. S. (duomenys neskelbtini) mirė. Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 5 d. nutartimi pareiškėja J. S. pakeista Kauno miesto savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos skyriumi. Mirus pareiškėjai J. S., pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi bylą dalyje dėl reikalavimo atleisti ją nuo neveiksnaus R. S. globėjo pareigų nutraukė. Ginčas dėl šios nutarties dalies teisėtumo ir pagrįstumo nekyla, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl to plačiau nepasisako.

22. Nagrinėjamoje byloje susiklostė tokia situacija, kad norą būti to paties neveiksnaus R. S. globėju ir turto administratoriumi išreiškė keturi asmenys: S. J. (buvęs J. S. sutuoktinis, kaip yra pats nurodęs, taip pat yra ilgametis S. šeimos draugas, kuris visuomet rūpinosi J. S. ir jos sūnumi R. S., taip pat buvo įdarbinęs R. S. savo įmonėje VšĮ „(duomenys neskelbtini)“), K. B. (S. J. sesuo, kaip yra pati nurodžiusi, taip pat yra ilgametė S. šeimos draugė), A. G. ir D. E. (kaip yra abi nurodžiusios, jos yra ilgametės S. šeimos draugės). Išvadą teikiančios institucijos neprieštaravo nei vienai iš neveiksnaus R. S. globėju siekiančio būti asmens kandidatūrai, dėl to byloje ginčo nėra. Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 27 d. nutartimi priimtas suinteresuoto asmens D. E. savarankiško reikalavimo dėl globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo atsisakymas ir bylos dalis dėl šio reikalavimo nutraukta. Byloje ginčo dėl to, kad suinteresuotas asmuo D. E. daugiau nepageidauja būti neveiksnaus R. S. globėja, taip pat nėra.

23. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi sprendė, kad S. J. ir A. G. kandidatūros nėra tinkamiausios neveiksnaus R. S. globėjo pareigoms užimti dėl šių priežasčių: 1) S. J. teistumai, nors ir laikomi išnykusiais, bei šiuo metu vykstantis baudžiamasis procesas jo atžvilgiu pagal BK 140 straipsnio 3 dalį neigiamai charakterizuoja jo asmenybę bei verčia teismą abejoti jo gebėjimais tinkamai atlikti globėjo pareigas bei užtikrinti globotiniui saugią aplinką; 2) A. G. neturi emocinio ryšio su neveiksniu R. S.; 3) tiek S. J., tiek A. G. paskyrimas neveiksnaus R. S. globėjais prieštarautų jo valiai. Teismas laikė, kad suinteresuoto asmens K. B. paskyrimas R. S. globėja bei turto administratore labiausiai atitiktų R. interesus, todėl skundžiama nutartimi ją ir paskyrė neveiksnaus R. S. globėja ir turto administratore.

24. Teismo sprendimu, kuriuo fizinis asmuo pripažįstamas neveiksniu tam tikroje srityje, gali būti išsprendžiami ir globos nustatymo ar globėjo šiam asmeniui paskyrimo klausimai CPK XXX skyriuje nustatyta tvarka (CPK 468 straipsnio 4 dalis, 473 straipsnio 4 dalis). Globa yra nustatoma siekiant įgyvendinti, apsaugoti ir apginti neveiksnaus tam tikroje srityje fizinio asmens teises ir interesus (CK 3.238 straipsnio 1 dalis). Globėjas yra savo globotinio atstovas pagal įstatymą ir gina neveiksnių tam tikroje srityje ar ribotai veiksnių tam tikroje srityje asmenų teises ir interesus be specialaus pavedimo (CK 3.240 straipsnio 1 dalis). Globėju ar rūpintoju gali būti skiriamas tik veiksnus šioje srityje fizinis asmuo ir tik tuo atveju, kai yra jo rašytinis sutikimas. Skiriant asmenį globėju ar rūpintoju, turi būti atsižvelgiama į jo moralines ir kitokias savybes, jo galimybę įgyvendinti globėjo ar rūpintojo funkcijas, jo santykius su asmeniu, kuriam nustatoma globa ar rūpyba, į globotinio ar rūpintinio pageidavimą, į globėjo ar rūpintojo pageidavimą bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes (CK 3.242 straipsnio 3 dalis).

25. Globos nustatymo tikslas lemia, kad skiriant globėją turi būti siekiama maksimaliai įvertinti neveiksnaus asmens interesus ir užtikrinti jo teisių apsaugą. Skiriant globėją yra ginamas ne globėju siekiančio tapti asmens interesas globoti neveiksnų asmenį, o neveiksnaus asmens interesas gauti jo interesus labiausiai atitinkančią globą. Kai globoti tą patį neveiksnų asmenį pretenduoja daugiau kaip vienas asmuo, parenkant globėją turi būti įvertinama tiek pretenduojančio tapti globėju asmenybė, tiek asmens ryšys su neveiksniu asmeniu, tiek ir gebėjimas faktiškai įgyvendinti globėjo funkcijas, atsižvelgiant į neveiksnaus asmens interesų prioriteto principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2013).

26. Suinteresuoti asmenys (apeliantės) A. G. ir D. E., nesutikdamos su suinteresuoto asmens K. B. paskyrimu R. S. globėja bei turto administratore, atskiruosiuose skunduose iš esmės teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, ko pasėkoje padarė nepagrįstas išvadas, kad apeliantė A. G. nėra tinkama atlikti R. S. globėjos pareigas, o tinkamiausia tokiais pareigas eiti yra būtent K. B., kuri yra S. J. sesuo, to pasėkoje buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas procesinis sprendimas, taip pat neatskleista bylos esmė.

27. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 177 straipsnio 2 dalį, teismas nustato faktinius duomenis šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad CPK 186 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta teismo pareiga patikrinti ir įvertinti šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimus apie jiems žinomas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai.

28. Kasacinis teismas išaiškino, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 47 punktas). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017, 23 punktas).

29. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje dalyvaujančių asmenų pateiktus procesinius dokumentus, teismo posėdžių metu byloje dalyvaujančių asmenų, jų atstovų, be kita ko, ir paties neveiksnaus asmens bei jo atstovo teiktus paaiškinimus, neturi pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas netenkindamas apeliantės A. G. prašymo paskirti ją R. S. globėja bei turto administratore, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus. Iš pirmosios instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad teismas išsamiai įvertino šalių paaiškinimus ir byloje esančius duomenis. Tuo tarpu apeliančių nesutikimas su paskirtos neveiksnaus asmens globėjos K. B. kandidatūra iš esmės yra paremtas aplinkybe, kad ji yra S. J. sesuo, dirbanti toje pačioje įstaigoje, kuri priklauso S. J. ir galimai dėl to ji yra tiesiogiai nuo jo priklausoma. Tačiau šiuo metu ginčo dėl suinteresuoto asmens S. J. nepaskyrimo neveiksnaus asmens globėju ir turto administratoriumi nėra, kadangi šio asmens kandidatūra skundžiama nutartimi buvo atmesta kaip netinkama, neveiksnaus asmens globėja paskiriant K. B.. Nepaisant to apeliančių atskirųjų skundų turinys iš esmės apsiriboja S. J. asmenybės ir ankstesnio gyvenimo su mirusiąja J. S. vertinimu.

30. Minėta, kad skiriant globėja yra svarbu įvertinti pretenduojančio tapti globėju asmenybę, tiek jo ryšį su neveiksniu asmeniu, tiek ir gebėjimą faktiškai įgyvendinti globėjo funkcijas, atsižvelgiant į neveiksnaus asmens interesų prioriteto principą. Tačiau apeliantės, nesutikdamos su suinteresuoto asmens K. B. paskyrimu neveiksnaus asmens globėja bei turto administratore, jokių argumentų, susijusių su jos asmenybe ir / ar jos ryšiu su neveiksniu asmeniu ar kitų aplinkybių, dėl kurių ji pati, kaip asmuo, negalėtų tinkamai atlikti globėjo pareigų, ar bent jau argumentų, kodėl būtent A. G. kandidatūra yra tinkamesnė, nenurodo, iš esmės apsiribodamos faktu, kad K. B. yra suinteresuoto asmens S. J. sesuo. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien pats faktas, kad K. B. yra netinkamu globoti neveiksnų asmenį pripažinto asmens sesuo, pati savaime, nesant tai pagrindžiančių objektyvių duomenų, nesudaro pagrindo vertinti, kad paskyrus ją neveiksnaus asmens globėja, tai neatitiktų neveiksnaus asmens interesų. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad suinteresuotas asmuo K. B. yra neteista bei nebausta administracine tvarka, yra dirbanti, gauna pajamas, jos sveikatos būklė leidžia jai globoti kitą asmenį. Ji taip pat teismo nutartimi buvo paskirta ir laikinąja neveiksnaus asmens globėja, nutartis nebuvo skundžiama, o byloje objektyvių duomenų, kurie pagrįstų jos netinkamai atliktas laikinos globėjos pareigas, taip pat nėra.

31. Byloje ginčo dėl to, kad tiek K. B., tiek ir A. G. nėra artimais giminystės ryšiais su neveiksniu R. S. susiję asmenys, nėra. Abiejų jų ryšys yra grindžiamas ilgai trunkančia artima šeimų draugyste. Taigi vertinant šiuo aspektu, abiejų kandidatūros iš esmės yra lygiavertės. Kita vertus, byloje esantys duomenys apie pagalbą buityje neveiksniam asmeniui, mirusiosios J. S. laidojimo aplinkybės, jos pačios raštu išdėstyti argumentai, taip pat ir paties neveiksnaus asmens teismo posėdžių metu duoti paaiškinimai, kurie nėra paneigti byloje esančiais objektyviais įrodymais, kaip tą pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, sudaro pagrįstą pagrindą spręsti, kad A. G. neturi tokio artimo ryšio su neveiksniu R. S., kad galėtų būti skiriama jo globėja. Atskiraisiais skundais ši nustatyta aplinkybė nėra paneigta, todėl apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju tinkamiausia būti paskirta neveiksnaus R. S. globėja yra būtent suinteresuotas asmuo K. B..

32. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja ir tai, kad CPK 494 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad pagal neveiksnaus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnaus tam tikroje srityje asmens, globos ir rūpybos institucijos, rūpintinio arba prokuroro pareiškimą globėjas ar rūpintojas gali būti jį paskyrusio teismo nutartimi nušalintas nuo pareigų, jeigu jis netinkamai atlieka globėjo ar rūpintojo pareigas, neužtikrina globotinio ar rūpintinio teisių ir interesų apsaugos, naudojasi savo teisėmis savanaudiškais tikslais. CPK 493 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas, kuris paskyrė turto administratorių, pagal globos ir rūpybos institucijos ar prokuroro pareiškimą šį administratorių nutartimi gali nušalinti nuo pareigų arba pakeisti kitu asmeniu. Taigi suinteresuoto asmens K. B. paskyrimas neveiksnaus R. S. globėja ir turto administratore neatleidžia jos nuo šių pareigų tinkamo vykdymo, o esant duomenims apie tokių pareigų netinkamą vykdymą arba globotinio teisių ir interesų apsaugos neužtikrinimą, nėra užkertamas kelias atitinkamiems asmenims kreiptis į teismą dėl globėjo nušalinimo nuo tokių pareigių vykdymo.

33. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs bylos aplinkybes, atskirųjų skundų argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino suinteresuoto asmens K. B., kaip kandidatės į globėjus, asmenines ir dalykines savybes, jos galimybę įgyvendinti globėjos funkcijas, jos santykius su asmeniu, kuriam nustatoma globa, į kitas turinčias reikšmę aplinkybes, todėl pagrįstai sprendė, kad atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus, nustatytas reikšmingas aplinkybes, siekiant užtikrinti neveiksnaus R. S. gyvenimo sąlygų, socialinės aplinkos stabilumą, nagrinėjamu atveju geresnes galimybes įgyvendinti globėjo funkcijas turi suinteresuotas asmuo K. B.. Tai, kad pirmosios instancijos teismas padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantės, ir tinkamesne globoti R. S. pripažino ne apeliantę A. G., o suinteresuotą asmenį K. B., savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo nutarties dalis dėl globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo yra teisėta ir pagrįsta, todėl jos naikinti atskiruosiuose skunduose nurodytais argumentais teisinio pagrindo nėra.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme peržiūrėjimo

34. Apeliantės D. E. ir A. G. atskiraisiais skundais taip pat kvestionuoja ir pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria iš jų suinteresuotų asmenų S. J. ir K. B. naudai buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos. Apeliančių nesutikimo su priteistomis bylinėjimosi išlaidomis argumentai iš esmės paremti vertinimu, kad pakeitus pirmosios instancijos teismo nutartį, turėtų būti pakeičiamas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, o taip pat jos nesutinka ir su suinteresuoto asmens S. J. bylinėjimosi išlaidų atlyginimu, argumentuojant tuo, kad visų keturių kandidatų dėl globėjo paskyrimo interesai buvo priešingi, todėl S. J. bylinėjimosi išlaidos turėtų būti neatlyginamos, o K. B. patirtos išlaidos turėtų būti paskirstytos tolygiai, visoms kitoms proceso šalims. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su tokiais apeliančių argumentais.

35. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad suinteresuotų asmenų K. B. ir S. J. suinteresuotumas bylos baigtimi yra priešingas suinteresuotų asmenų D. E. ir A. G. suinteresuotumui. Kadangi R. S. globėja bei turto administratore buvo paskirta suinteresuotas asmuo K. B. (ši teismo nutarties dalis yra nekeičiama), kas atitinka jos ir suinteresuoto asmens S. J. interesus, teismas jų turėtas bylinėjimosi išlaidas priteisė iš suinteresuotų asmenų D. E. ir A. G..

36. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas- tenkinamas pareiškėjo pareiškimas dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo, o suinteresuoto asmens pareikšimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atmetamas, yra pagrindas perskirstyti bylinėjimosi išlaidas, šalių patirtas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis), taip pat atitinkamai paskirstyti šalių apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas. CPK 94 straipsnio 1 dalis numato, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

37. Ypatingosios teisenos bylose išlaidų paskirstymo proceso šalims principus lemia šios teisenos specifika. Paprastai tai yra vienašalė teisena, kai nėra priešingus interesus turinčių šalių. Dėl to, pagal CPK 443 straipsnio 6 dalį, dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Ar dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas, ar jų interesai yra priešingi, svarstant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, gali būti sprendžiama pagal tai, ar sutampa dalyvaujančių asmenų pozicija dėl reikalavimo dalyko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-72-421/2022 46 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-695/2020 59 punktas).

38. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad pirmosios instancijos teismo nutarties dalis dėl globėjo paskyrimo yra paliekama nepakeista, neturi pagrindo sutikti, kad šiuo atveju yra pagrindas perskirstyti šalių pirmosios instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidos. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su atskiruosiuose skunduose išdėstytais argumentais, kad šiuo atveju suinteresuotas asmuo S. J. taip pat neįgijo teisės į jo pirmosios instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, neginčytina, kad tarp suinteresuotų asmenų K. B. bei S. J. ir apeliančių D. E. bei A. G. suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas ir jų interesai yra priešingi, tačiau nagrinėjamu atveju taip pat svarbu, kad, nepaisant to, jog tarp pačių suinteresuotų asmenų K. B. ir S. J. suinteresuotumo bylos baigtimi nebuvo ginčų (juos tenkino tiek vieno, tiek kito kandidatūra), tačiau tuo pačiu jie kiekvienas atskirai siekė, kad neveiksnaus asmens globėju būtų parinkta konkrečiai kiekvieno iš jų kandidatūra. Pastebėtina, kad bylos nagrinėjimo pradžioje iš esmės buvo keliama tik vieno S. J. kandidatūra būti paskirtam neveiksnaus asmens globėju, K. B. kandidatūra atsirado tik po to, kai tapti globėja išreiškė norą ir A. G.. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepaisant suinteresuotų asmenų K. B. ir S. J. tarpusavio ginčų nebuvimo, skundžiama nutartimi neveiksnaus asmens globėja ir turto administratore paskyrus K. B., laikytina, kad S. J. taip pat neįgijo teisių į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kadangi skundžiama nutartimi jo kandidatūra yra atmesta kaip netinkama, ką taip pat įrodinėjo ir apeliantės viso bylos pirmosios instancijos teisme metu.

39. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atskirųjų skundų argumentais, kad šiuo atveju K. B. pirmosios instancijos teismo turėtos bylinėjimosi išlaidos turėtų būti paskirstomos tolygiai, visoms likusioms proceso šalims, t. y., be kita ko, turėtų būti priteisiamos ir iš suinteresuoto asmens S. J.. Minėta, kad nepaisant paties suinteresuoto asmens S. J. intereso būti paskirtam neveiksnaus asmens globėju bei turto administratoriumi, priešingai nei apeliantės A. G. ir D. E., jis neprieštaravo suinteresuoto asmens K. B. kandidatūrai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, suinteresuoto asmens K. B. bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme susidarymą sąlygojo būtent apeliančių A. G. ir D. E. procesinis elgesys (nesutikimas su jos kandidatūra), todėl jos pirmosios instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstai priteistos iš apeliančių.

40. Apibendrinant, pirmosios instancijos teismui nepagrįstai suinteresuoto asmens S. J. naudai iš apeliančių A. G. ir D. E. priteistus jo pirmosios instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas, ši Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 19 d. nutarties dalis yra panaikinama.

41. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pastebi, kad dalis suinteresuoto asmens K. B. suteiktų teisinės pagalbos paslaugų, susijusių su procesinių dokumentų rengimu, taip pat buvo suteikta ir suinteresuotum asmeniui S. J.: pagal 2023 m. rugsėjo 26 d. PVM sąskaitą faktūrą MS Nr. 67-3/2023 (363 Eur sumai) ir 2023 m. spalio 9 d. PVM sąskaitą faktūrą MS Nr. 72-1/2023 (1 258,40 Eur sumai), šias išlaidas priteistus kaip K. B. turėtas išlaidas. Kadangi šios išlaidos yra priteistos iš apeliantės D. E., tai, nustačius, kad S. J. neturi teisės į pirmosios instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 19 d. nutartis šioje dalyje keičiama, iš suinteresuoto asmens D. E. suinteresuoto asmens K. B. naudai priteistos 1 765,05 Eur bylinėjimosi išlaidos yra mažinamos iki 954,35 Eur ((363 Eur / 2) + (1 258,40 Eur / 2) + (157,30 / 2) + (130 Eur / 2)) sumos.

42. Byloje ginčo dėl pačių suinteresuoto asmens K. B. bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo ir jų dydžio nėra, apeliacinės instancijos teismas tokių aplinkybių taip pat nenustatė. Į bylą yra pateikta suinteresuoto asmens K. B. pirmosios instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiantys duomenys: sąskaitos faktūros, apmokėjimą patvirtinantys dokumentai, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti jų pagrįstumu ir teisingumu.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo

43. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes, teisingai įvertino įrodymus, tinkamai taikė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias procesines teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, dalyje dėl globėjo ir turto administratoriaus neveiksniam asmeniui paskyrimo. Skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies dėl globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl ji paliekama nepakeista. Tačiau pirmosios instancijos teismui netinkamai paskirsčius šalių pirmosios instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas, Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 19 d. nutarties dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo yra pakeičiama, panaikinant nutarties dalį, kuria suinteresuoto asmens S. J. naudai iš suinteresuoto asmens A. G. priteista 1 887,60 Eur bylinėjimosi išlaidos ir iš suinteresuoto asmens D. E. priteista 589,88 Eur bylinėjimosi išlaidos, o taip pat yra sumažinamos suinteresuoto asmens K. B. naudai iš suinteresuoto asmens D. E. priteistos 1 765,05 Eur bylinėjimosi išlaidos iki 954,35 Eur sumos. Kita Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 19 d. nutarties dalis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

44. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad materialusis apeliančių reikalavimas dėl globėjo paskyrimo apeliacinės instancijos teisme nebuvo patenkintas, nepaisant perskirstomų pirmosios instancijos teisme šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų (procesinio pobūdžio reikalavimas), laikytina, jog jos yra pralaimėjusios ginčą iš esmės šalys, todėl neįgijo teisės į apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Tokią teisę įgijo suinteresuoti asmenys S. J. ir K. B., apeliacinės instancijos teisme turintys priešingą interesą bylos baigtimi (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 443 straipsnio 6 dalis). Kadangi suinteresuoti asmenys iki bylos apeliacinės instancijos teisme išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė bylinėjimosi išlaidų ir jas pagrindžiančių duomenų, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų atlyginimo nesprendžia ir plačiau nepasisako.

45. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažiau nei 8 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai nepriteisiamos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338-339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 19 d. nutartį dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų pakeisti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 19 d. nutarties dalį, kuria suinteresuoto asmens S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai iš suinteresuoto asmens A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteista 1 887,60 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų aštuoniasdešimt septynių eurų 60 ct) bylinėjimosi išlaidos ir iš suinteresuoto asmens D. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteista 589,88 Eur (penkių šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų 88 ct) bylinėjimosi išlaidos.

Sumažinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 19 d. nutartimi suinteresuoto asmens K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai iš suinteresuoto asmens D. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistas 1 765,05 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų šešiasdešimt penkių eurų 05 ct) bylinėjimosi išlaidas iki 954,35 Eur (devynių šimtų penkiasdešimt keturių eurų 35 ct) sumos.

Kitą Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 19 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.