Panevėžio apygardos teismo nutartis

2016-09-15 · Civilinė byla Nr. 2S-767-227/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-09-15
Bylos Nr.
2S-767-227/2016
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Margarita Dzelzienė
Pareiškėjas
R. Š.
Kreditorius
Danske Bank A

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S-767-227/2016

Rima Šimbelytė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-03386-2016-2
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 3.5.1.1; 3.5.1.11; 3.3.1.14; 3.3.2.4
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. rugsėjo 15 d.

PanevėžysPanevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Dzelzienė,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. Š. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-4412-400/2016 pagal pareiškėjos R. Š. skundą dėl antstolio M. A. veiksmų suinteresuotiems asmenims antstoliui M. A., išieškotojui Danske Bank A/S Lietuvos filialui, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Pareiškėja R. Š. prašė panaikinti antstolio M. A. 2016 m. balandžio 14 d. patvarkymą dėl vykdymo veiksmų atnaujinimo vykdomojoje byloje Nr. 0089/12/02179. Nurodė, kad antstolio patvarkymas yra neteisėtas, prieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, pažeidžia pareiškėjos teises ir teisėtus interesus, nes nebuvo pagrindo atnaujinti vykdymo veiksmų pagal išieškotojo prašymą. 2014 m. rugsėjo 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-40684-294/2014 buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – sustabdyti antstolio veiksmai vykdomojoje byloje. Nors 2015 m. sausio 18 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas minėtas laikinąsias apsaugos priemones panaikino, tačiau dėl nutarties teismui yra pateiktas pareiškėjos atskirasis skundas, kuris teisme dar nėra išnagrinėtas, todėl nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo nėra įsiteisėjusi.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartimi pareiškėjos prašymo netenkino.Teismas nustatė, kad antstolis M. A. nuo 2012 m. spalio 29 d. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0089/12/02179 pagal išieškotojo Danske Bank A/S Lietuvos filialas pateiktą 2012 m. liepos 3 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus nutartį Nr. 2-5897-488/2012 dėl priverstinio 180 239,26 Eur skolos, 100 Lt bylinėjimosi išlaidų ir 11 procentų dydžio sutartinių metinių palūkanų išieškojimo kreditoriaus Danske Bank A/S Lietuvos filialo naudai, priverstinai parduodant iš varžytynių įkeistą nekilnojamąjį daiktą – 242/11022 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), administracinę patalpą, esančią (duomenys neskelbtini), nuosavybes teise priklausančius R. Š.. Taip pat nuo 2013 m. sausio 11 d. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0089/13/00017 pagal išieškotojo pateiktą 2012 m. lapkričio 27 d. Vilniaus miesto 15-ojo notarų biuro vykdomąjį įrašą Nr. DJ-7771 dėl priverstinio 93 887 Eur skolos, 4305,55 Eur palūkanų, 2860,41 Eur delspinigių, 774,35 Lt nesumokėtų draudimo įmokų, 701 Lt notaro atlyginimo, 19 Lt kompensacijos už patikras registre, 80,40 Lt kitų išlaidų išieškojimo kreditoriaus Danske Bank A/S Lietuvos filialo naudai iš skolininko UAB „Teisingas pasirinkimas“ ir subsidiariai iš įkeičiamo daikto savininko R. Š..Nustatė, kad 2013 m. birželio 11 d. antstolis priėmė patvarkymą dėl R. Š. nekilnojamojo turto pardavimo iš varžytynių (vykd. b. Nr. 0089/12/02179 b.l. 28). 2014 m. rugsėjo 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-40684-294/2014 pagal R. Š. ieškinį atsakovui Danske Bank A/S dėl prievolės pripažinimo įvykdyta, tenkino R. Š. prašymą ir pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė antstolio veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0089/12/02179 iki bus išnagrinėta ši civilinė byla (vykd. b. Nr. 0089/12/02179, b. l. 80). 2015 m. sausio 8 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-339-294/2015 panaikino Vilniaus miesto 2014 m. rugsėjo 30 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones (vykd. b. Nr. 0089/12/02179, b.l. 82). 2016 m. balandžio 14 d. patvarkymu Nr. S-914 antstolis išieškotojo prašymu atnaujino vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0089/12/02179 (vykd. b. Nr. 0089/12/02179, b. l. 100). Skolininkė R. Š. skunde nurodė, kad nors Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. sausio 8 d. nutartimi panaikino laikinąsias apsaugos priemones, dėl šios nutarties teismui yra pateiktas jos atskirasis skundas, kuris šiuo metu nėra išnagrinėtas, nutartis neįsiteisėjusi, todėl nėra jokio pagrindo atnaujinti vykdymo veiksmus (vykd. b. Nr. 0089/12/02179, b. l. 105-107). Antstolis 2016 m. balandžio 14 d. atsisakė tenkinti skolininkės prašymą nurodydamas, kad teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės galiojo iki bylos išnagrinėjimo, byla jau yra išnagrinėta, laikinosios apsaugos priemonės nebegalioja (vykd. b. Nr. 0089/12/02179, b. l. 108). Pažymėjo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. sausio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-339-294/2015 buvo panaikintos byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės. R. Š. 2016 m. sausio 21 d. atskiruoju skundu prašė atnaujinti praleistą procesinį terminą atskirajam skundui paduoti ir panaikinti minėtą nutartį (vykd. b. Nr. 0089/12/02179, b. l. 90-93). 2015 m. gegužės 29 d. Vilniaus apygardos teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-428-881/2015 nustatė skolininkei terminą atskirojo skundo trūkumams pašalinti, vėliau 2015 m. birželio 17 d. nutartimi nustatė naują terminą. R. Š. per teismo nustatytą terminą nepašalinus atskirojo skundo trūkumų, 2015 m. liepos 2 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi jos atskirasis skundas laikytas nepaduotu ir grąžintas skolininkei. Nors R. Š. teikė prašymus nustatyti jai naują terminą atskirojo skundo trūkumams pašalinti, juos buvo atsisakyta priimti 2015 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi, kadangi procesas pagal jos skundą jau yra užbaigtas įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 2 d. nutartimi. Taip pat 2016 m. sausio 20 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas nutarė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 24 d. nutartį, kuria atsisakyta priimti prašymą dėl naujo termino atskirojo skundo trūkumams pašalinti, palikta nepakeista. Teismas vadovavosi Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 625, 628 straipsnių nuostatomis bei pripažino, kad išnykus vykdomosios bylos sustabdymo pagrindams antstoliui kyla pareiga atnaujinti sustabdytas vykdomąsias bylas. Kadangi skolininkė teisės į 2015 m. sausio 8 d. nutarties peržiūrėjimą yra netekusi, pripažino, jog nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo yra įsiteisėjusi. Be to, 2014 m. rugsėjo 30 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo galiojo iki civilinės bylos išnagrinėjimo, o civilinė byla yra išnagrinėta, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 27 d. sprendimu pareiškėjos ieškinys atmestas, šis sprendimas Vilniaus apygardos teismas 2016 m. vasario 29 d. nutartimi paliktas nepakeistu. Todėl nėra jokio pagrindo tenkinti skolininkės skundo. Kadangi skolininkė kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolio veiksmų ir tuo ji įgyvendino teisę į galimai pažeistų teisių gynybą teismo keliu, negalima padaryti išvados, jog pareikštas skundas yra akivaizdžiai nepagrįstas ar grindžiamas žinomai melagingais duomenimis, sprendė, jog negalima konstatuoti skolininkės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Todėl netenkino išieškotojo prašymo dėl baudos skyrimo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą motyvai

Pareiškėja R. Š. atskiruoju skundu prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės pareiškėjos prašymą tenkinant, priteisti iš antstolio M. A. bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad pareiškėja yra netekusi teisės į Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 8 d. nutarties peržiūrėjimą, ir neteisingai pripažino, jog nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo yra įsiteisėjusi. Dėl teisės į nutarties, kuria panaikintos laikinosios apsaugos priemonės, peržiūrėjimą gali pasisakyti tik atskirąjį skundą nagrinėjantis Vilniaus apygardos teismas, o šioje byloje nepagrįstai išeinama iš kompetencijos ribų. Nutartis panaikinti laikinąsias apsaugos priemones vykdoma tik jai įsiteisėjus, o atskirasis skundas dėl šios nutarties 2016 m. vasario 18 d. yra išsiųstas Vilniaus apygardos teismui ir bylos nagrinėjimas nepaskirtas. Kadangi teismo pritaikyti apribojimai (vykdymo veiksmų sustabdymas vykdomojoje byloje) galioja, nėra pagrindo atnaujinti vykdymo veiksmus bei vykdyti varžytines. Dėl to nepagrįstai antstolis priėmė skundžiamą patvarkymą.Teismas neteisėto antstolio patvarkymo nepanaikino, tokiu būdu neužtikrino tinkamos antstolio veiklos kontrolės ir pareiškėjos, kaip vykdymo proceso dalyvės, teisių ir interesų apsaugos.

Motyvuojamoji dalis

IV.Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas, Panevėžio miesto teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas, ar teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, numatančias vykdomosios bylos atnaujinimą išnykus vykdomosios bylos sustabdymo pagrindams. Apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad vykdomosios bylos sustabdymo pagrindas buvo išnykęs, teigia, kad vykdymo veiksmai negali būti atliekami, nes nėra įsigaliojusi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-339-294/2015, kuria buvo panaikintos 2014 m. rugsėjo 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės - antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0089/12/02179 sustabdymas iki bus išnagrinėta civilinė byla. CPK 625 straipsnio 1 dalies nuostatos nustato, jog antstolis priima patvarkymą dėl vykdomosios bylos sustabdymo, vykdymo veiksmų atidėjimo ar vykdomojo dokumento grąžinimo, o šio kodekso 628 straipsnio 2 dalis numato, jog vykdomoji byla atnaujinama išieškotojo ar skolininko pareiškimu arba antstolio iniciatyva. Išieškotojui pateikus prašymą tęsti sustabdytus išieškojimo veiksmus, antstoliui kilo pareiga atnaujinti sustabdytas vykdomąsias bylas, nes išnyko sustabdymo pagrindas.Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. sausio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-339-294/2015 buvo panaikintos 2014 m. rugsėjo 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės. R. Š. 2016 m. sausio 21 d. atskiruoju skundu prašė atnaujinti praleistą procesinį terminą atskirajam skundui paduoti ir panaikinti minėtą nutartį (vykd. b. Nr. 0089/12/02179, b. l. 90-93). 2015 m. gegužės 29 d. Vilniaus apygardos teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-428-881/2015 nustatė skolininkei terminą atskirojo skundo trūkumams pašalinti, vėliau 2015 m. birželio 17 d. nutartimi nustatė naują terminą, tačiau ji trūkumų nepašalino. 2015 m. liepos 2 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi jos atskirasis skundas laikytas nepaduotu ir grąžintas skolininkei. Nors R. Š. teikė prašymus nustatyti jai naują terminą atskirojo skundo trūkumams pašalinti, juos buvo atsisakyta priimti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi, kadangi procesas pagal jos skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 8 d. nutarties jau yra užbaigtas įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 2 d. nutartimi. Taip pat 2016 m. sausio 20 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas nutarė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 24 d. nutartį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos prašymą dėl naujo termino atskirojo skundo trūkumams pašalinti nustatymo, palikta nepakeista. Apeliantė teigia, kad atskirasis skundas dėl nutarties 2016-02-18 yra išsiųstas Vilniaus apygardos teismui ir bylos nagrinėjimas nepaskirtas, todėl dėl teisės į nutarties, kuria panaikintos laikinosios apsaugos priemonės, peržiūrėjimą gali pasisakyti tik atskirąjį skundą nagrinėjantis Vilniaus apygardos teismas. Pastebėtina, kad iš Liteko duomenų matyti, jog Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 11 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2S-900-590/2016, buvo nutrauktas apeliacinis procesas pagal R. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 5 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas atnaujinti praleistą procesinį terminą atskirajam skundui dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 8 d. nutarties paduoti. Teismas šioje nutartyje pažymėjo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismui 2015 m. sausio 27 d. sprendimu atmetus ieškovės ieškinį, Vilniaus apygardos teismui 2016 m. vasario 29 d. pirmosios instancijos teismo sprendimą palikus nepakeistą, procesinis ginčas dėl praleisto procesinio termino atskirajam skundui dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 8 d. nutarties, kuria panaikintos laikinosios apsaugos priemonės, paduoti, neatnaujinimo, išnyko, t. y. nebeliko skundžiamos nutarties dalyko. Todėl pripažintina, kad Vilniaus apygardos teismas jau yra pasisakęs dėl teisės į Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 8 d. nutarties peržiūrėjimą bei pripažinęs, kad šio klausimo išsprendimas nebeaktualus esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui byloje.Tokiu atveju negalima sutikti su apeliante, kad nėra įsiteisėjusi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 8 d. teismo nutartis, kuria panaikintos laikinosios apsaugos priemonės - antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0089/12/02179 sustabdymas iki bus išnagrinėta civilinė byla. Be to, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 27 d. sprendimu R. Š. ieškinys atsakovui Danske Bank A/S dėl prievolės pripažinimo įvykdyta buvo atmestas, šis sprendimas Vilniaus apygardos teismas 2016 m. vasario 29 d. nutartimi paliktas nepakeistu. Todėl akivaizdu, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagrindas išnykęs. Kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 8 d. nutartis yra įsiteisėjusi, o net jei nebūtų įsiteisėjusi, nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galioja iki civilinės bylos išnagrinėjimo, o byla išnagrinėta, antstolis 2016 m. balandžio 14 d. patvarkymu Nr. S-914 išieškotojo prašymu atnaujino vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0089/12/02179 bei netenkino pareiškėjos prašymo atsisakyti atnaujinti vykdymo veiksmus (vykd. b. Nr. 0089/12/02179, b. l. 100). Pripažintina, kad toks antstolio patvarkymas priimtas teisėtai, kadangi išnyko pagrindas vykdomosios bylos sustabdymui. Taip pat skundžiama nutartimi nėra nepagrįstai ar neteisėtai pažeidžiami pareiškėjos interesai. Esant nurodytoms aplinkybėms pripažintina, kad skundo nurodytais motyvais naikinti ar keisti skundžiamos nutarties nėra pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmos dalies pirmuoju punktu,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Margarita Dzelzienė