- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-11-24
- Bylos Nr.
- I-4566-643/2017
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Margarita Stambrauskaitė
- Pareiškėjas
- A. A.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. A. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas A. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Skunde (b. l. 1) nurodė, kad 2017 m. kovo 1 d. bei 2017 m. birželio 8 d. pareiškėjo draugei M. Ž. buvo suteikti trumpalaikiai 3 val. trukmės pasimatymai. Pareiškėjo teigimu, trumpalaikių pasimatymų kambariai įrengti netinkamai (juose nėra jokios garso izoliacijos), dėl to jis patyrė psichologinių, dvasinių, moralinių, fizinių nepatogumų, buvo pažeista jo garbė ir orumas, teisė į privatumą, kilo neigiamų išgyvenimų, irzlumas, nepasitenkinimas, nusivylimas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjas skundą palaikė, prašė tenkinti remiantis jame išdėstytais motyvais.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas atsiliepime (b. l. 6–9) su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Taip pat nurodė, kad susidarė 3,66 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, kurias prašė priteisti iš pareiškėjo.
Atsiliepime nurodė, kad Lukiškių TI-K Apsaugos ir priežiūros skyriaus duomenimis, pareiškėjui 2017 m. kovo 1 d. ir 2017 m. birželio 8 d. buvo suteikti pasimatymai be fizinio kontakto su piliete M. Ž.. Dėl galimai sugedusių pasikalbėjimo įrenginių pasimatymų metu pareiškėjas į pareigūnus nesikreipė ir priekaištų dėl neveikiančių pasikalbėjimų įrenginių nepareiškė. Lukiškių TI-K administracijos reikalų skyriuje pareiškėjo prašymų arba skundų dėl nagrinėjamo ginčo aplinkybių taip pat nėra įregistruota. Pareiškėjas savo skundą grindžia ne įrodymais, bet samprotavimais, abstrakčiai cituodamas tarptautinius bei Lietuvos nacionalinius teisės aktus. Pareiškėjo nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo dėl tariamai jam padarytos neturtinės žalos. Prašomos priteisti žalos dydis nėra grindžiamas jokiais įrodymais. Pareiškėjas nekonkretizavo, kuo būtent pasireiškė jam tariamai padaryta neturtinė žala, nepateikė jokių faktinių aplinkybių, kitaip neįrodė skunde nurodytos sumos dydžio. Anot atsakovės atstovo, pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą laikytinas nepagrįstu ir traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės sąskaita. Šiuo atveju nėra nė vienos iš būtinų viešosios atsakomybės sąlygų, todėl atsakovei nėra pagrindo atlyginti neturtinę žalą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas neturtinę žalą kildina dėl to, kad Lukiškių TI-K trumpalaikių pasimatymų kambariai buvo įrengti netinkamai.
Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, bet žalą darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, jie yra nepriimtini asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-11-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-1001/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2007).
Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, pareiškėjas teigia, kad trumpalaikių pasimatymų patalpos įrengtos netinkamai, kadangi jose nėra jokios garso izoliacijos.
Pasimatymų patalpų įrengimą reglamentuoja Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 ,,Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – Taisyklės) IV skyrius. Taisyklių 18 punkte nurodyta, kad suimtiesiems pasimatyti su giminaičiais arba kitais asmenimis tardymo izoliatorių pasimatymų patalpose įrengiama salė. Išilgai salės įrengiamas ne siauresnis kaip 120 centimetrų ir ne aukštesnis kaip 70 centimetrų stalas. Stalas vienu galu turi remtis į salės sieną. Nuo stalviršio apačios iki grindų stalas pertveriamas ištisine pertvara. Pagal stalo ilgį nuo lubų iki stalo viršaus įrengiama saugi permatoma pertvara, izoliuojanti lankytoją ir suimtąjį nuo fizinio kontakto. Taisyklių 19 punkte nurodyta, kad toje stalo pusėje, kurioje turi sėdėti suimtieji, įrengiamos kabinos. Visos kabinos nuo grindų iki lubų atskiriamos pertvaromis. Nuo grindų iki stalo viršaus pertvarų šonai turi būti nepermatomi. Likusioje pertvarų šonų dalyje iki lubų įrengiamos saugios permatomos pertvaros. Kiekvienos kabinos viduje įrengiamas telefoninis pasikalbėjimo su priešais kabina kitoje pertvaros pusėje esančiais asmenimis įrenginys, pastatoma po vieną taburetę, nejudamai pritvirtintą prie grindų. Kabinos uždaromos užsklendžiamomis arba rakinamomis durimis. Kabinos sunumeruojamos. Taisyklių 20 punktas nustato, kad toje stalo pusėje, kurioje turi sėdėti asmenys, atvykę pasimatyti su suimtaisiais, pastatomas reikiamas kiekis taburečių arba kėdžių. Šioje stalo pusėje kabinos neįrengiamos ir taburetės arba kėdės prie grindų nepritvirtinamos.
Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad trumpalaikių pasimatymų patalpos įrengtos pagal Taisyklėse įvirtintą reglamentavimą. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas nei skunde, nei teismo posėdžio metu nenurodė jokio konkretaus teisės akto, kurį, jo manymu, pažeidė Lukiškių TI-K. Be to, pareiškėjas taip pat neteigė, kad Lukiškių TI-K trumpalaikių pasimatymų patalpos įrengtos pažeidžiant minėtas Taisyklių nuostatas. Teismo nuomone, pareiškėjas teiginį, jog trumpalaikių pasimatymų patalpos įrengtos netinkamai, grindžia savo subjektyviu manymu, kaip turėtų būti įrengiami tokie kambariai, t. y. užtikrinus visišką garso izoliaciją. Šiuo atveju vien abstraktūs pareiškėjo teiginiai, kad trumpalaikių pasimatymų patalpos įrengtos netinkamai, nesudaro pagrindo teigti, kad laivės atėmimo įstaigos administracija pareiškėjo atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti. Lukiškių TI-K Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2017 m. liepos 28 d. tarnybiniame pranešime nurodyta (b. l. 10), kad 2017 m. kovo 1 d. ir 2017 m. birželio 8 d. suimtasis A. A. buvo pasimatymuose be fizinio kontakto, tačiau dėl sugedusių pasikalbėjimo įrenginių jis nesikreipė ir priekaištų nepareiškė. Taigi, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas dėl aptariamų trumpalaikių pasimatymų metu kilusių nepatogumų būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K administraciją su skundais (prašymais) dėl trumpalaikių pasimatymų organizavimo tvarkos ir pan. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad pareiškėjui dėl laikymo sąlygų nesiskundus, atsakovas negali pateikti pareiškėjo nurodytas aplinkybes paneigiančių įrodymų (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2446-624/2015). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo konstatuoti neteisėtų atsakovo veiksmų šiuo aspektu.
Pareiškėjo teigimu, dėl to, jog trumpalaikių pasimatymų patalpos įrengtos netinkamai, jis patyrė psichologinių, dvasinių, moralinių, fizinių nepatogumų, buvo pažeista jo garbė ir orumas, teisė į privatumą, kilo neigiamų išgyvenimų, irzlumas, nepasitenkinimas, nusivylimas.
Teismas nagrinėjamoje byloje nenustatė neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų. Nenustačius neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų, nėra pagrindo teigti, kad neigiami išgyvenimai kilo dėl Lukiškių TI-K veiksmų. Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad tam tikras kalinamųjų privatumo apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2590-492/2015). Kaip minėta, nenustačius bent vienos iš trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-416-525/2017).
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).
Lukiškių TI-K prašė priteisti iš pareiškėjo 3,66 Eur dokumentinės medžiagos rengimo išlaidų.
Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kita vertus, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad bylinėjimosi išlaidos už dokumentų kopijų parengimą nėra priteisiamos, kai įrodymai į bylą pateikti ne pareiškėjo prašymu, o vykdant teismo nurodymą (žr. 2016 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1827-858/2015). Šiuo atveju atsakovės atstovas atsiliepimą į skundą ir visą su ginču susijusią medžiagą pateikė vykdydamas teismo įpareigojimą, per ,,Liteko“ elektroninių paslaugų portalą, todėl darytina išvada, kad realių išlaidų nepatyrė. Atsižvelgiant į tai, Lukiškių TI-K prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. A. skundą atmesti.
Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.