- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-02-19
- Bylos Nr.
- e2YT-648-892/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-03411-2023-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ieva Pluirienė
- Pareiškėjas
- E. T.
- Suinteresuotas asmuo
- Socialinio aprūpinimo skyrius prie Rusijos Federacijos ambasados Lietuvos Respublikoje
- Advokatai
- Alfredas Sokolovskis
dalyvaujant pareiškėjai E. T., jos atstovui advokatui Alfredui Sokolovskiui (Alfred Sokolovski),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. T. pareiškimą dėl asmens išlaikymo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo – Socialinio aprūpinimo skyrius prie Rusijos Federacijos ambasados Lietuvos Respublikoje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja ir sutuoktinis P. T. iki jo mirties (duomenys neskelbtini) gyveno kartu, pareiškėja buvo sutuoktinio išlaikoma ir nuolat gaudavo jo paramą.
2. Pareiškėja nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos sutuoktinis P. T., kuris iki (duomenys neskelbtini) metų tarnavo buvusios SSSR karinėse pajėgose. Pareiškėja kaip buvusio kariškio sutuoktinė, pagal Rusijos Federacijos 1993 m. vasario 12 d. įstatymą Nr. 4468-1 „Dėl asmenų, atlikusių karinę tarnybą, tarnybą vidaus reikalų organuose, Valstybinėje priešgaisrinės apsaugos tarnyboje, narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo kontrolės organuose, bausmių vykdymo sistemos įstaigose ir jų organuose, ir jų šeimų aprūpinimo pensijomis“ (toliau – ir Rusijos Federacijos 1993 m. įstatymas Nr. 4468-1) turi teisę į pensiją netekus maitintojo. Pareiškėja po P. T. mirties kreipėsi į Socialinio aprūpinimo skyrių prie Rusijos Federacijos ambasados Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Skyrius) dėl pensijos netekus maitintojo jai paskyrimo. Skyrius 2024 m. rugpjūčio 4 d. raštu Nr.520 informavo pareiškėją, kad Skyrius neturi teisėto pagrindo paskirti pareiškėjai pensiją netekus maitintojo, nes iš Gyventojų registro duomenų matyti, jog pareiškėja ir P. T. gyveno atskirai, kas atmeta bendro ūkio vedimą, be to nepateikta dokumentų, patvirtinančių jog pareiškėja buvo P. T. išlaikoma. Skyrius išaiškino, kad asmens išlaikymo faktas, kuris yra lemiamas veiksnys nagrinėjant klausimą dėl maitintojo netekimo pensijos skyrimo, gali būti nustatytas teismo tvarka. Pareiškėja ir sutuoktinis santuokoje gyveno 52 metus. Gyvendami kartu su P. T. keletą kartų keitė gyvenamąją vietą: nuo 1988 m. gyveno bute (duomenys neskelbtini), maždaug 2005 m. persikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini), bet deklaruota gyvenamoji vieta liko (duomenys neskelbtini). Tam kad mažiau mokėti komunalinių mokesčių, 2022 m. P. T. deklaravo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), o pareiškėjos deklaruota gyvenamoji vieta liko (duomenys neskelbtini). Nors pareiškėja ir jos sutuoktinis deklaravo gyvenamąsias vietas skirtingose vietose, tačiau jie gyveno kartu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos gaunamos pajamos prieš sutuoktinio mirtį senatvės pensija sudarė 509,73 Eur, kurį yra mažesnė už Lietuvoje vidutinį pensijos dydį (639,86 Eur), yra labai nedidelės, kurių nepakako visiems būtiniems gyvenimo poreikiams patenkinti. P. T. gaudavo 197,00 Eur senatvės pensiją ir 416,23 Eur kariškio pensiją, kurią mokėjo Rusijos Federacija, viso: 613,23 Eur. Pareiškėja ir P. T., gyvendami (duomenys neskelbtini)., rėmė vienas kitą, vedė bendrą ūkį: prižiūrėjo ir tvarkė žemę prie namo (duomenys neskelbtini) P. T. padėdavo pareiškėjai nuvykti į Antakalnio polikliniką, gydėsi pas vieną šeimos gydytoją, nuolat padėdavo ir kitais gyvenimiškais reikalais.
3. Teismo posėdžio metu pareiškėja pareiškime išdėstytus argumentus palaikė, prašė teismo jį tenkinti. Papildomai nurodė, kad pareiškėjos sutuoktinio pajamos buvo didesnės nei pareiškėjos apie 100 Eur per mėnesį. Jie gyveno iš bendrų pinigų, bet daugiausiai gyveno iš pareiškėjos pensijos ir jos vyro neįgalumo pensijos. Vyrui senatvės pensiją pervesdavo į banko kortelę ir reikalui esant, per mėnesį papildomai pareiškėja nusiimdavo nuo vyro kortelės apie 100-300 Eur. Pareiškėjos vyras buvo aklas, todėl ji pati nuimdavo pinigus nuo vyro sąskaitos. Po jo mirties paveldėjo jo sukauptas lėšas virš 9 000 Eur. Pareiškėjos ir dalį jos vyro pinigų išleisdavo pragyvenimui: maistui, vaistams, drabužiams, savo ūkį tyrėjo (ožkas, vištas, karvę), komunalinėms išlaidoms (už šviesą apie 25-30 Eur per mėnesį, paskutiniu metu šildydavo namą briketais, kurių reikėjo apie 2 t. (1 t. kaina apie 230 Eur), už šiukšlių išvežimą (67 Eur per metus)), žemės mokesčiui.
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo byloje – Socialinio aprūpinimo skyrius prie Rusijos Federacijos ambasados Lietuvos Respublikoje atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad remiantis 1993 metu vasario 12 d. Rusijos Federacijos Federalinio Įstatymo Nr. 4468-1 „Dėl asmenų, atlikusių karinę tarnybą, tarnavusių vidaus reikalų įstaigose, Valstybinėje priešgaisrinėje tarnyboje, ištaigose, kontroliuojančiose narkotinių ir psichotropinių medžiagų apyvartą, baudžiamosios sistemos įstaigose, ir jų aprūpinimo pensijomis“ 29 straipsniu, teisė į pensiją netekus maitintojo turi nedarbingi mirusiu pensininku kariškių šeimos nariai, kuriuos jie išlaikė. Remiantis minėto įstatymo 31 straipsniu, pagrindiniu kriterijumi nustatant išlaikymą yra mirusio pensininko kariškio šeimos narių visiškas išlaikymas arba paramos, kuri buvo jų nuolatinis ir pagrindinis pragyvenimo lėšų šaltinio gavimas. Šeimos narių išlaikymo faktas nustatomas, kaip taisyklė, remiantis vietinės administracijos butų ūkio organo pažyma ir kitais dokumentais, šeimos nariai gyveno kartu su mirusiu maitintoju iki jo mirties dienos, o nesant minėtų dokumentų — teismo tvarka. Iš T. P. pensijos bylos medžiagos matyti, jog vyro mirties dieną sutuoktiniai deklaravo savo nuolatinę gyvenimo vietą skirtingais adresais ir per paskutinius du metus gyveno atskirai. Be to, kokiu nors duomenų ar dokumentų, kurie liudytų, jog E. T. gaudavo iš mirusio vyro nuolatine paramą, pateikta nebuvo. Prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas atmestinas.
5. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 9 punktą juridinę reikšmę turintys faktai nustatinėjami tik esant visoms išvardytoms aplinkybėms: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai).
6. Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji ir sutuoktinis P. T. iki jo mirties (duomenys neskelbtini) gyveno kartu, pareiškėja buvo sutuoktinio išlaikoma ir nuolat gaudavo jo paramą, tam, kad gautų maitintojo netekimo pensiją iš Rusijos Federacijos Ambasados Socialinio aprūpinimo skyriaus.
7. Socialinio aprūpinimo skyrius prie Rusijos Federacijos ambasados Lietuvos Respublikoje atsakydamas į pareiškėjos prašymą nurodė, kad nepakanka duomenų, jog pareiškėja buvo visiškai vyro išlaikoma arba gaudavo jo paramą.
8. Socialinio aprūpinimo skyrius prie Rusijos Federacijos Ambasados Lietuvos Respublikoje vykdo veiklą Lietuvos Respublikos teritorijoje pagal 1993 metų lapkričio 18 dienos susitarimą tarp Lietuvos Respublikos vyriausybės ir Rusijos Federacijos vyriausybės „Dėl socialinių garantijų teikimo tvarkos nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantiems Rusijos Federacijos kariškiams pensininkams“. Susitarime nurodytos asmenų kategorijos pensinis aprūpinimas vykdomas pagal 1993 metų vasario 12 dienos Rusijos Federacijos įstatymą „Dėl asmenų, atlikusių karinę tarnybą, tarnavusių vidaus reikalų įstaigose, Valstybinėje priešgaisrinėje tarnyboje, įstaigose, kontroliuojančiuose narkotinių ir psichotropinių medžiagų apyvartą, baudžiamosios sistemos įstaigose, ir jų šeimų aprūpinimo pensijomis“ ir kitus teisės aktus. Pagal įstatymo 29 straipsnio nuostatas teisę į pensiją netekus maitintojo turi nedarbingi mirusių kariškių šeimos nariai, kuriuos šie išlaikė. Išlaikymo sąvoka apibrėžta įstatymo 31 straipsnyje, kur mirusiojo šeimos nariai laikomi išlaikytiniais, jeigu jie buvo pilnai jo išlaikomi arba gaudavo iš jo paramą, buvusią jiems nuolatiniu ir pagrindiniu pajamų šaltiniu pragyvenimui. Taigi išlaikymo sąvoka apima dvi sąlygas, kurioms esant mirusio piliečio šeimos nariai laikomi mirusiojo išlaikytiniais: tai visiškas šeimos narių išlaikymas ir tai, kad mirusio maitintojo parama šeimos nariams buvo nuolatinis ir pagrindinis jų pragyvenimo šaltinis.
9. Bylos duomenimis, pareiškėjos E. T. ir P. T. santuoka buvo įregistruota (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos skyriuje. Pareiškėjos sutuoktinis P. T. (duomenys neskelbtini) mirė. Pareiškėja 1988 m. birželio 20 d. deklaravo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), pareiškėjos sutuoktinis nuo 2022 m. kovo 29 d. deklaravo savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos gaunamos pajamos nuo 2021 m. birželio 3 d. – 362,81 Eur per mėnesį, 2022 m. sausio 4 d. – 397,58 Eur per mėnesį, nuo 2022 m. birželio 1 d. – 417,57 Eur per mėnesį, nuo 2023 m. sausio 2 d. – 462,40 Eur per mėnesį, nuo 2024 m. sausio 3 d. – 509,73 Eur per mėnesį, jos sutuoktinis P. T. nuo 2021 m. birželio 3 d. gaudavo 143 Eur per mėnesį, 2022 m. vasario 3 d. – 150 Eur per mėnesį, nuo 2022 m. liepos 5 d. – 173 Eur per mėnesį, nuo 2023 m. vasario 3 d. – 184 Eur per mėnesį, nuo 2024 m. vasario 5 d. gaudavo 197,00 Eur per mėnesį šalpos senatvės pensijos, už 2023 m. ir 2024 m. P. T. gaudavo 416,23 Eur pensiją per mėnesį už ištarnautus metus, kurią skyrė Socialinio aprūpinimo skyrius prie Rusijos Federacijos ambasados Lietuvos Respublikoje. Pareiškėja ir sutuoktinis P. T. santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo turtą: butą adresu – (duomenys neskelbtini) ½ dalį sodo namo, ūkio pastato, kiemo statinio, žemės sklypo, esančių adresu (duomenys neskelbtini), taip pat ½ dalį žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini).
10. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką, kad bylų dėl juridinę reikšmę turinčio asmens išlaikymo fakto nustatymo, siekiant gauti iš Rusijos Federacijos maitintojo netekimo pensiją, nagrinėjimo dalykas yra ne fakto ar asmeniui buvo reikalingas išlaikymas ir, ar apskritai teikto išlaikymo fakto nustatymas, o reikia nustatyti, ar asmeniui teiktas išlaikymas buvo pagrindinis ir nuolatinis jo pragyvenimo šaltinis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008, nurodė, kad bylose dėl asmens išlaikymo fakto nustatymo teismas turi išsiaiškinti, ar pareiškėjui teikiama turtinė pagalba buvo pagrindinis ir nuolatinis jo pragyvenimo šaltinis, taip pat išlaikymo trukmę, jeigu ji teisiškai reikšminga. Teisėjų kolegija minėtoje byloje pripažino, kad santuokos sudarymas preziumuoja šeimos santykių sukūrimą ir buvimą, geranorišką sutuoktinių tarpusavio pareigų, taip pat ir rėmimo materialiai, vykdymą, kol neįrodyta priešingai. Tačiau šios kategorijos bylų nagrinėjimo dalykas yra nustatyti ne vieno sutuoktinio kitam sutuoktiniui teikto išlaikymo apskritai faktą, bet tokio išlaikymo, kuris buvo pagrindinis ir nuolatinis išlaikymą gavusio sutuoktinio pragyvenimo šaltinis, faktą, nes tik šis gali turėti juridinę reikšmę – sukelti teisines pasekmes (jį nustačius, asmuo, prašantis nustatyti išlaikymo faktą, įgytų teisę į pensiją netekus maitintojo pagal Rusijos Federacijos 1993 m. vasario 12 d. įstatymo Nr. 4468-I „Dėl asmenų, atlikusių karinę tarnybą, tarnavusių vidaus reikalų įstaigose, Valstybinėje priešgaisrinėje tarnyboje, įstaigose, kontroliuojančiose narkotinių ir psichotropinių medžiagų apyvartą, baudžiamosios sistemos įstaigose, ir jų šeimų aprūpinimo pensijomis“ 29 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008)).
11. Taigi, šioje byloje pareiškėja turėjo pateikti įrodymus, kad ji buvo visiškai išlaikoma sutuoktinio ir kad jo teikiamas išlaikymas buvo nuolatinis ir pagrindinis jos pragyvenimo šaltinis. Teismo nuomone pareiškėja šių aplinkybių neįrodė (CPK 178 str.).
12. Pareiškėja teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėja su sutuoktiniu P. T. nuo 2005 m. gyveno (duomenys neskelbtini), kuris buvo įgytas santuokos metu. Pareiškėjos vyro pajamos buvo apie 100 Eur per mėnesį didesnės. Pareiškėja su sutuoktiniu gyveno iš bendrų pinigų, tačiau daugiausiai pragyveno iš pareiškėjos pensijos ir jos sutuoktinio neįgalumo pensijos. O sutuoktinio senatvės pensiją pervesdavo į banko kortelę ir tik reikalui esant, per mėnesį papildomai pareiškėja nusiimdavo nuo vyro kortelės apie 100-300 Eur, o kitus pinigus taupydavo. Šias aplinkybes patvirtina AB Swedbank 2024 m. spalio 2 d. pažyma, kurioje nurodoma, kad P. T. sąskaitos likutis 2024 m. spalio 2 d. yra 9 052,04 Eur. Pareiškėja, mirus sutuoktiniui, paveldėjo ½ dalį šių piniginių lėšų, taip pat 1/4 dalį sodo namo, ūkio pastato, kiemo statinį, žemės sklypo, esančių adresu (duomenys neskelbtini), taip pat ½ dalį žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini).
13. Taip pat paminėtina, kad pareiškėjos vyras buvo aklas, taip pat jam buvo atlikta širdies operacija, todėl ir pačiam buvo reikalinga parama ir pagalba, todėl turėjo skirti lėšas ir savo asmeninimas poreikiams bei vaistams. Liudytoja V. K. (pareiškėjos anūkė) teismo posėdžio metu parodė, kad kai buvo gyvas jos tėtis, tai veždavo P. T. į gydymo įstaigas, jam mirus, tai darydavo jos sesuo, o pareiškėjos sveikata buvo stipresnė nei P. T., todėl ji rūpinosi sutuoktiniu. Taip pat 2023 m. spalio 20 d. buvo sudaryta išlaikymo iki gyvos galvos sutartis, kuria Rentos gavėjai P. T. ir E. T. mainais už išlaikymą iki gyvos galvos perdavė rentos mokėtojui V. K. asmeninės nuosavybės teise Rentos gavėjams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini).
14. Bylos duomenimis, pareiškėja nuo 1988 m. birželio 20 d. buvo deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), o pareiškėjos sutuoktinis nuo 2022 m. kovo 29 d. deklaravo savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini). Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai A. P. (pareiškėjos marti), J. K. (pareiškėjos kaimynė), V. K. (pareiškėjos anūkė) parodė, kad pareiškėja E. T. ir P. T. visą laiką gyveno kartu, vedė bendrą ūkį ir vienas kitam padėjo. Nors jų deklaruotos gyvenamosios vietos ir skirtingais adresais, tačiau tai jie padarė, kaip nurodė pareiškėja, kad gautų papildomai kompensacijas. Pareiškėja nurodė, kad pradžioje su sutuoktiniu gyveno adresu (duomenys neskelbtini), tačiau vėliau atlikus vyrui širdies operaciją ir gydytojams rekomendavus gyventi kaime, kur yra grynas oras, jie 2005 m. persikėlė gyventi į sodo namelį, įgytą santuokos metu, adresu (duomenys neskelbtini). Iš pareiškėjos ir liudytojų A. P., J. K., V. K. paaiškinimų matyti, kad sutuoktiniai kartu gyveno adresu (duomenys neskelbtini) ir vedė bendrą ūkį. Be to, butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) Rentos sutarties pagrindu perleistas V. K.. Aplinkybė, kad sutuoktiniai kartu gyveno laikytina įrodyta, tačiau pati savaime nesukelia jokių pasekmių ir atskirai negali būti nustatinėjama kaip juridinę reikšmę turintis faktas. Nagrinėjamoje byloje yra svarbu nustatyti kitas svarbias aplinkybes – pareiškėjos visiško išlaikymo aplinkybę ir, ar sutuoktinio gaunama pensija buvo pagrindinis ir nuolatinis jos pragyvenimo šaltinis.
15. Nagrinėjamu atveju byloje pateikti teismui įrodymai nesuponuoja išvados, kad pareiškėja buvo išlaikoma savo sutuoktinio. Iš byloje esančių Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pažymų matyti, kad pareiškėja gaudavo ir gauna senatvės pensiją, sutuoktinio gaunamos išmokos buvo nežymiai didesnė, bet kaip paaiškino pareiškėja ir matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, didžiąją dalį gaunamų P. T. pajamų sutuoktiniai taupė, o pragyveno jie iš pareiškėjos senatvės pensijos ir sutuoktinio šalpos pensijos, taip pat iš dalies sutuoktinio senatvės pensijos (100-300 Eur). Teismo posėdžio metu liudytoja A. P. parodė, kad pareiškėja mokėjo už elektrą ne tik už savo dalį sodo namo, tačiau ir už pusė sūnaus namo, o už komunalines paslaugas buto, esančio (duomenys neskelbtini), moka anūkė V. K.. Todėl nors gaunama pareiškėjos pensija savo dydžiu nežymiai ir nesiekia vidutinės socialinio draudimo senatvės pensijos dydžio Lietuvos Respublikoje, tačiau bylos įrodymų visetas, teismo vertinimu, nėra pakankamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog mirusiojo sutuoktinio P. T. gaunamos išmokos buvo pagrindinis ir nuolatinis pareiškėjos pragyvenimo šaltinis ir ji buvo visiškai savo sutuoktinio išlaikoma. Tai reiškia, kad nors byloje ir nustatyta, jog pareiškėja su savo sutuoktiniu iki jo mirties gyveno kartu, tačiau byloje nenustatytos būtinosios sąlygos (kad sutuoktinis teikė pareiškėjai išlaikymą bei, kad teiktas materialinis išlaikymas buvo jos nuolatinis ir pagrindinis pragyvenimo šaltinis), sudarančios pagrindą prašomam juridiniam faktui nustatyti (Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1107-436/2016, Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 5 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-1123-459/2016Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1265-262/2017 ir kt.).
16. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju byloje neįrodytos aplinkybės ir nenustatytos visos sąlygos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, todėl pareiškėjos pareiškimas atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktas).
17. Šioje byloje buvo patirtos 18,15 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (pašto išlaidų), kurios išieškotinos iš pareiškėjos į valstybės biudžetą (CPK 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 9 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos pareiškimo netenkinti.
Priteisti iš E. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 18,15 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei (valstybei mokama suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662).
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu, skundą paduodant Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.