- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-09-08
- Bylos Nr.
- 2A-1265-262/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02842-2016-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ona Gasiulytė
- Pareiškėjas
- V. K.
- Suinteresuotas asmuo
- Socialinio aprūpinimo skyrius prie Rusijos ambasados Lietuvos Respublikoje
Vilniaus apygardos teismo teisėja Ona Gasiulytė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos V. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos V. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Socialinio aprūpinimo skyrius prie Rusijos ambasados Lietuvos Respublikoje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. P. V. K. (pensijos netekus maitintojo gavimo tikslu) pareiškimu prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja V. K. buvo mirusiojo A. K. žmona ir buvo jo išlaikoma.
2. Nurodė, kad mirė pareiškėjos vyras A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) R. F. pilietis, turėjęs leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje. A. K. iki pat pensijinio amžiaus tarnavo Rusijos kariuomenėje, jam buvo paskirta karinė Rusijos pensija, kurią jis gaudavo iki pat savo mirties. Po vyro mirties pareiškėja kreipėsi į Socialinio aprūpinimo skyrių prie Rusijos ambasados Lietuvos Respublikoje su pareiškimu dėl pensijos netekus maitintojo pareiškėjai skyrimo, tačiau pareiškėjai buvo atsakyta, kad toks klausimas bus nagrinėjamas tik tuo atveju, jei socialinio aprūpinimo skyrius gaus patvirtinimą, kad karinio pensininko A. K. mirties dienai pareiškėja buvo jo žmona. Būtinumas patvirtinti minėtą faktą iškilo papildomai, nes A. K. byloje pensijai gauti yra informacija apie kitą moterį, kurią jis pateiktuose dokumentuose įvardino kaip žmoną. Taip pat Socialinio aprūpinimo skyrius prie Rusijos ambasados Lietuvos Respublikoje nurodė, kad iš asmeninės A. K. bylos medžiagos darytina išvada, kad pareiškėja nebuvo visiškai išlaikoma sutuoktinio A. K., taip pat pareiškėja negaudavo iš sutuoktinio paramos, kuri būtų buvusi pareiškėjai pastoviu ir pagrindiniu pragyvenimo šaltiniu.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo Socialinio aprūpinimo skyrius prie R. F. ambasados atsiliepimu prašė pareiškimą atmesti.
4. Nurodė, kad pareiškėja nepateikė įrodymų, pagrindžiančių visiško jos išlaikymo, kuris pasižymėtų nuolatinumu ir būtų pagrindinis pareiškėjos pragyvenimo šaltinis. Išanalizavus A. K. pensijos bylos medžiagą, pačios V. K. rašytinį pasiaiškinimą ir pateiktus dokumentus, darytina išvada, kad vyro mirties dieną sutuoktiniai nevedė bendro ūkio. Nuo 1992 m. A. K. gyveno įvairiose vietose, bet tik ne su šeima. Ilgą laiką, jis būdamas santuokoje, gyveno kartu su kita moterimi ir jos dukra Rukainių kaime.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 29 d. sprendimu atmesta pareiškėjos V. K. pareiškimo dalis dėl sutuoktinio išlaikymo fakto nustatymo, kita bylos dalis nutraukta.
6. Teismas nurodė, kad pareiškėja nepateikė teismui įrodymų apie tai, kokios buvo jos sutuoktinio pajamos ir koks buvo jos bei sutuoktinio pajamų santykis. Be to, pinigų perdavimo faktą pareiškėja įrodinėjo tik liudytojų parodymais. Pensinis aprūpinimas vykdomas pagal 1993-02-12 R. F. įstatymą „Dėl asmenų, atlikusių karinę tarnybą, tarnavusių vidaus reikalų įstaigose, Valstybinėje priešgaisrinėje tarnyboje, įstaigose, kontroliuojančiuose narkotinių ir psichotropinių medžiagų apyvartą, baudžiamosios sistemos įstaigose, ir jų šeimų aprūpinimo pensijomis“ ir kitus teisės aktus. Pagal šį įstatymą išlaikymo sąvoka apima dvi sąlygas, kurioms esant mirusio piliečio šeimos nariai laikomi mirusiojo išlaikytiniais: tai visiškas šeimos narių išlaikymas ir tai, kad mirusio maitintojo parama šeimos nariams buvo nuolatinis ir pagrindinis jų pragyvenimo šaltinis. Išlaikymo gavimo faktui pripažinti nėra būtina konstatuoti šeimos narių gyvenimą kartu su maitintoju, tačiau jeigu šeimos nariai gyveno atskirai, jie turi įrodyti, kad maitintojo parama šeimos nariams buvo nuolatinis ir pagrindinis jų pragyvenimo šaltinis. Todėl, nagrinėjamu atveju pareiškėja neįrodė, kad jos sutuoktinis A. K. teikė pareiškėjai išlaikymą bei, kad teiktas materialinis išlaikymas buvo jos nuolatinis ir pagrindinis pragyvenimo šaltinis.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
7. Pareiškėja apeliaciniu skundu prašo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 29 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja V. K. buvo išlaikoma savo mirusio sutuoktinio A. K..
8. Nurodė, kad pareiškėja su sutuoktiniu A. K. atskirai gyveno tik labai trumpą laikotarpį, o iš esmės visą laiką gyveno kartu ir buvo jo išlaikoma. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėja nepateikė įrodymų, jog ji buvo išlaikoma sutuoktinio A. K.. Pareiškėja neturi rašytinių įrodymų, kad A. K. jai teikė išlaikymą, tačiau ji šias aplinkybes įrodinėja liudytojų parodymais (CPK 177 str.). Liudytojai patvirtino, kad toks išlaikymas buvo teikimas. Taigi, teismas turėjo atsižvelgti į šiuos parodymus ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą.
Atsiliepimas
9. Suinteresuotas asmuo Socialinio aprūpinimo skyrius prie R. F. ambasados atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad šioje byloje yra įrodyta, kad apeliantė kartu su A. K. negyveno, kad prisiteisinėjo dukros išlaikymą, kad A. K. turėjo kitą šeimą, kad A. K. registracijos vietos nesutapo su apeliantės gyvenamąją vieta. Šios aplinkybės patvirtina, kad faktinis buvimas santuokoje ir santuokos nenutraukimas nėra įrodymas, jog sutuoktinis apeliantei teikė nuolatinę paramą ir kad tokia parama buvo pagrindinis pajamų šaltinis.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
10. CPK 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Išnagrinėjęs šią bylą apeliacine tvarka, teismas nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).
11. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis c.b. 3K-3-52/2011 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, todėl jų nebekartoja.
12. Pareiškėja siekia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji buvo išlaikoma sutuoktinio A. K. – asmens, kuris gaudavo pensiją iš R. F.. Šią pensijos mokėjimą Lietuvoje administruoja Socialinio aprūpinimo skyrius prie Rusijos F. A. Lietuvos Respublikoje
13. Socialinio aprūpinimo skyrius prie Rusijos F. A. Lietuvos Respublikoje vykdo veiklą Lietuvos Respublikos teritorijoje vadovaudamasis 1993-11-18 Susitarimu tarp Lietuvos Respublikos vyriausybės ir R. F. vyriausybės „Dėl socialinių garantijų teikimo tvarkos nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantiems R. F. kariškiams pensininkams“. Susitarime nurodytos asmenų kategorijos pensinis aprūpinimas vykdomas pagal 1993-02-12 R. F. įstatymą „Dėl asmenų, atlikusių karinę tarnybą, tarnavusių vidaus reikalų įstaigose, Valstybinėje priešgaisrinėje tarnyboje, įstaigose, kontroliuojančiuose narkotinių ir psichotropinių medžiagų apyvartą, baudžiamosios sistemos įstaigose, ir jų šeimų aprūpinimo pensijomis“ ir kitus teisės aktus. Pagal minėto įstatymo 29 str., nuostatas teisę į pensiją netekus maitintojo turi nedarbingi mirusių kariškių šeimos nariai, kuriuos šie išlaikė. Išlaikymo sąvoka apibrėžta minėto įstatymo 31 str., kur mirusiojo šeimos nariai laikomi išlaikytiniais, jeigu jie buvo visiškai jo išlaikomi arba gaudavo iš jo paramą, buvusią jiems nuolatiniu ir pagrindiniu pajamų šaltiniu pragyvenimui. Taigi išlaikymo sąvoka apima dvi sąlygas, kurioms esant mirusio piliečio šeimos nariai laikomi mirusiojo išlaikytiniais: tai visiškas šeimos narių išlaikymas ir tai, kad mirusio maitintojo parama šeimos nariams buvo nuolatinis ir pagrindinis jų pragyvenimo šaltinis.
14. Taigi, šioje byloje pareiškėja turėjo pateikti įrodymus, kad ji buvo visiškai išlaikoma A. K. ir kad jo teikiamas išlaikymas buvo nuolatinis ir pagrindinis jos pragyvenimo šaltinis. Apeliacinės instancijos teismo nuomone pareiškėja šių aplinkybių neįrodė (CPK 178 str.).
15. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad pareiškėja yra senatvės pensininkė, jai yra mokama senatvės pensija (b. l. 23). Taigi, pareiškėja pati gaudavo ir gauna pajamas, todėl negalima teigti, jog ji buvo visiškai išlaikoma kito asmens.
16. Kaip minėta, šioje situacijoje yra svarbu, kad mirusio maitintojo parama šeimos nariams būtų nuolatinis ir pagrindinis jų pragyvenimo šaltinis. Pareiškėja teigia, kad ji iš A. K. gaudavo po 1000-1200 Lt per mėnesį. Šiuos savo teiginius ji įrodinėja tik liudytojų parodymais. Pažymėtina, kad trys liudytojai yra pareiškėjos ir mirusiojo A. K. vaikai ir jie gali būti suinteresuoti bylos baigtimi, todėl jų parodymus reikėtų vertinti ne kaip pagrindinius, o kaip papildomus įrodymus, kartu su kitais įrodymais. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėja tokių įrodymų nepateikė. Pareiškėja nurodo, kad A. K. teiktas išlaikymas šeimai nėra niekaip dokumentuotas, todėl ji jokių įrodymų pateikti negalinti. Tačiau išlaikymas šeimai gali būti teikiamas ne tik duodant grynuosius pinigus, bet ir kitais būdais, pavyzdžiui pervedant pinigus per banką, perkant įvairias prekes, mokant komunalinius mokesčius, prisidedant prie būsto pagerinimo ir kt. Taigi, pareiškėja siekdama įrodyti jos išlaikymo faktą, galėjo pateikti teismui banko sąskaitų išklotines, prekių ar mokėjimų už komunalines paslaugas kvitus ir kt., tačiau nė vieno iš šių įrodymų nepateikė. Be to, nėra įrodymų, kad A. K. kiekvieną mėnesį gaudavo 1000-1200 Lt (ar net didesnes) pajamas, iš kurių galėtų išlaikyti pareiškėją. T. y. į bylą nebuvo pateikti duomenys, jog A. K. turėjo nuolatinį darbą ar kitą pajamų šaltinį. Pareiškėja ir liudytojai yra nurodę, jog A. K. versdavosi atsitiktiniais darbais, tačiau atsitiktiniai darbai negarantuoja nuolatinių pajamų. Pareiškėja kartu su apeliaciniu skundu pateikė pažymą, kad 1995-1996 metais A. K. gaudavo 393,35 Lt pensiją, tačiau ji gerokai mažesnė nei pareiškėjos nurodomos jos išlaikymui skirtos sumos.
17. Kadangi pareiškėja nepateikė įrodymų nei kad ji iš A. K. gaudavo išlaikymą, nei kad A. K. buvo pajėgus ją išlaikyti, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjos ieškinio dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Taigi, skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teismas
nutaria:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.