- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-27
- Bylos Nr.
- 2A-951-781/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-15620-2013-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jūratė Varanauskaitė (pran.), Laima Gerasičkinienė, Dainius Rinkevičius
- Atsakovas
- D. S., I. S., G. S., M. S.
- Ieškovas
- VĮ Turto banko
- Kategorijos
- 50.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Jūratės Varanauskaitės, kolegijos teisėjų Laimos Gerasičkinienės ir Dainiaus Rinkevičiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų D. S., I. S., G. S. (atstovaujamos įstatyminio atstovo D. S.) ir M. S. (atstovaujamo įstatyminio atstovo D. S.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo VĮ Turto banko patikslintą ieškinį atsakovams D. S., I. S., G. S., M. S. dėl iškeldinimo iš patalpų, išvadą teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas VĮ Turto bankas (toliau - Ieškovas), kreipdamasis į teismą prašė iškeldinti atsakovus D. S., I. S., G. S. (atstovaujamą įstatyminio atstovo D. S.) ir M. S. (atstovaujamą įstatyminio atstovo D. S.) (toliau - Atsakovai) su jiems priklausančiais daiktais iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Ieškinyje nurodyta, kad Ūkio taryba prie Krašto apsaugos ministerijos ir atsakovas D. S. (toliau - atsakovas) 1998 m. kovo 17 d. sudarė tarnybinio buto nuomos sutartį, pagal kurią atsakovas savo tarnybos laikotarpiui išsinuomojo nurodytą butą. Generolo Jono Žemaičio karo akademijos viršininko 2008 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. P-476 atsakovas nuo 2008 m. balandžio 30 d. atleistas iš karo tarnybos pareigų. Atsakovas su šeima liko gyventi ginčo bute. Ūkio tarnyba prie Krašto apsaugos ministerijos 2009 m. sausio 23 d. ir 2009 m. liepos 17 d. raštais prašė, kad atsakovas atlaisvintų tarnybines patalpas (ginčo butą) ir jas perduotų nuomotojui. Atsakovo šeima iki šiol gyvena ginčo bute. Ieškovas 2011 m. liepos 15 d. priėmimo–perdavimo aktu perėmė iš Lietuvos kariuomenės patikėjimo teise valdyti ginčo butą. Ieškovas nurodė, kad dėl to, jog atsakovas su šeima neišsikelia iš ginčo buto, sunkiau parduoti ginčo butą aukcione.
Atsiliepimas
Atsiliepime į patikslintą ieškinį atsakovai prašo ieškinį atmesti. Nurodė, kad Ieškovas 2012 m. vasario 29 d. raštu pakvietė atsakovą atvykti ir aptarti su ginčo buto eksploatacija ir mokėjimais susijusius klausimus. Taigi Ieškovas nekvestionavo atsakovo teisės naudotis tarnybiniu butu ir jame gyventi, nesiekė iškeldinti Atsakovų. Ieškovas leido atsakovui gyventi ginčo bute ir pasiūlė jį įsigyti aukcione, nes 2012 m. kovo 6 d. pasitarime Ieškovas su tarnybinių butų nuomininkais, taip pat ir atsakovu susitarė dėl nuomos kainų, nuomininkai įpareigoti pareikšti nuomonę dėl naudojimosi butais. Atsakovas sutiko su tokiu Ieškovo pasiūlymu ir pateikė Ieškovui prašymą leisti naudotis ginčo butu iki jo pardavimo aukcione. Be to, Ieškovas, kreipdamasis į teismą ir reikalaudamas iškeldinti Atsakovus, elgiasi nesąžiningai, pažeidė Atsakovų teisėtus lūkesčius, nes prieš tai šiuo klausimu nesikreipė tiesiogiai į atsakovą ir buvo leidęs Atsakovams gyventi ginčo bute iki aukciono.
Išvadą teikianti institucija - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad neprieštarauja Ieškovo reikalavimui iškeldinti atsakovą iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 30 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog CK 6.620 straipsnyje reglamentuota, kad, pasibaigus darbo sutarčiai (tarnybai), darbuotojas, kuriam nustatyta tvarka buvo suteikta tarnybinė gyvenamoji patalpa, privalo išsikelti iš nuomojamų tarnybinių patalpų kartu su gyvenančiais šeimos nariais. Neišsikėlę iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų fiziniai asmenys iškeldinami ir kita gyvenamoji patalpa jiems nesuteikiama, išskyrus CK 6.616 straipsnyje nustatytus atvejus. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta CK 6.616 straipsnyje, taip pat ir CK 6.621 straipsnyje įvardytų aplinkybių, kurioms esant fiziniai asmenys iškeldinami suteikiant kitą gyvenamąją patalpą. Pagal atsakovo atleidimo iš karo tarnybos pareigų metu galiojusios redakcijos Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2008 m. balandžio 3 d. iki 2008 m. liepos 1 d.) (toliau – KASOKT įstatymas) 63 straipsnio 7 dalį, karys gali naudotis tarnybiniu butu (tarnybine gyvenamąja patalpa) tol, kol jis tarnauja profesinėje karo tarnyboje. Atleistas iš krašto apsaugos tarnybos (išleistas į atsargą) karys privalo tarnybinį butą (tarnybinę gyvenamąją patalpą) palaisvinti ne vėliau kaip per 30 dienų. Vyriausybės nustatytais atvejais, sąlygomis ir tvarka šioje dalyje, taip pat KASOKT įstatymo 63 straipsnio 5 dalyje nustatytą terminą krašto apsaugos ministras gali pratęsti. Vadovaujantis KASOKT įstatymo 63 straipsnio 8 dalimi, jeigu karys per nustatytą terminą nepalaisvina tarnybinio buto, jis baudžiamas pagal įstatymus ir ne ginčo tvarka iškeldinamas iš tarnybinio buto (tarnybinės gyvenamosios patalpos) kartu su tame bute gyvenančiais asmenimis. Iš byloje esančių aplinkybių teismas nustatė, kad atsakovas atleistas iš karo tarnybos pareigų. Byloje nėra šalių ginčo dėl to, kad 1998 m. kovo 17 d. tarnybinio buto nuomos sutartis nutraukta, bet bylos šalys nesutaria dėl to, kokiu pagrindu atsakovas ir jo šeimos nariai naudojasi ginčo butu ir moka už jį nuomos mokestį po nurodytos tarnybinio buto nuomos sutarties nutraukimo. Teismas, atsižvelgdamas į CK 6.499 straipsnio 2 dalį, padarė išvadą, kad tai, jog Ieškovas reikalauja iš ginčo buto buvusio nuomininko, t. y. atsakovo, nuomos mokestį už naudojimąsi buto po 1998 m. kovo 17 d. tarnybinio buto nuomos sutarties nutraukimo, negali būti laikoma naujos nuomos sutarties sudarymu. Remdamasis CK 6.620 straipsniu, KASOKT įstatymo 63 straipsnio 7, 8 dalimis, apylinkės teismas sprendė, kad atsakovas ir jo šeimos nariai turi būti iškeldinti iš ginčo buto. Tai, kad buvęs nuomininkas atsakovas turi nepilnamečių vaikų ir kad jis ketina dalyvauti aukcione bei siekia įsigyti nuosavybės teise ginčo butą, nėra pagrindas atsisakyti tenkinti ieškinio reikalavimą iškeldinti Atsakovus iš aptariamo buto, bet atsižvelgdamas į prioritetinės vaiko interesų apsaugos principą, į Atsakovų sunkią turtinę padėtį, teismo sprendimo įvykdymą teismas atidėjo trims mėnesiams nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos (CPK 284 straipsnio 1 dalis). Ginčo sprendime pažymėta, kad bylos nagrinėjimo metu Ieškovas nurodė nepalaikantis ieškinio reikalavimo dėl skolos už buto nuomą priteisimo, nes Atsakovai ją sumokėjo. Atsižvelgiant į tai, teismas nurodytą ieškinio reikalavimą atmetė.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Atsakovai prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad Ieškovas, 2012 m. vasario 29 d. raštu „Dėl naudojimo turtu“ informuodamas atsakovą, kad 2011 m. liepos 15 d. perėmė patikėjimo teise iš Lietuvos kariuomenės butą, ir pakviesdamas atsakovą 2012 m. kovo 6 d. atvykti į VĮ Turto bankas aptarti klausimus, susijusius su buto eksploatacija, žinojo apie atsakovo atleidimą iš užimamų pareigų, tačiau nekvestionavo jo teisės naudotis ir gyventi ginčo bute ir nesiekė, kad atsakovas kartu su šeima būtų iškeldintas iš buto. Taigi, pasikeitus ginčo buto savininkui, priešingai nei nurodyta ginčo sprendime, tarp šalių susiklostė nauji teisiniai santykiai, t. y. sudaryta nauja neterminuota gyvenamosios patalpos sutartis. Pažymėjo, kad Ieškovas nei karto oficialiai raštu nesikreipė į Atsakovus su raginimu išsikelti iš minėto buto, o faktas, kad į Atsakovus kreipėsi prieš tai buvę ginčo buto savininkai, nepaneigia tokios Ieškovo pareigos. Taip pat atkreipė dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad Atsakovai turi išsikelti iš ginčo buto per 3 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos, pažeidė nepilnamečių vaikų interesus. Mano, kad Atsakovai neturėtų būti iškeldinti iš vienintelės šeimos gyvenamosios patalpos, o jiems turėtų būti leista įsigyti šeimos gyvenamąją patalpą nuosavybės teise aukcione.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą su juo nesutiko, prašė jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą į apeliacinį skundą Ieškovas grindė motyvais, išdėstytais bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.
Byloje nustatyta, kad atsakovas ir Ūkio tarnyba prie Krašto apsaugos ministerijos 1998 m. kovo 17 d. sudarė tarnybinio buto nuomos sutartį, pagal kurią atsakovui jo tarnybos krašto apsaugos sistemoje laikotarpiui buvo suteiktas tarnybinis butas, esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 7-8). Nekilnojamojo turto registro duomenimis minėtas butas nuosavybės teise priklauso valstybei, kurį patikėjimo teise iki 2011 m. liepos 15 d. valdė Krašto apsaugos ministerijos ūkio tarnyba, po to - Ieškovas (b. l. 5-6). Iš Generolo Jono Žemaičio karo akademijos viršininko 2008 m. balandžio 8 d. įsakymo Nr. P-476 matyti, kad atsakovas nuo 2008 m. balandžio 30 d. atleistas iš karo tarnybos pareigų (b. l. 9). Krašto apsaugos ministerijos Ūkio tarnyba 2009 m. sausio 23 d. ir 2009 m. liepos 17 d. raštais prašė atsakovą atlaisvinti tarnybines patalpas (ginčo butą) ir jas perduoti nuomotojui (b. l. 10, 11). Tačiau atsakovas šio prašymo neįvykdė (b. l. 43–45). 2012 m. kovo 6 d. įvyko Ieškovo ir iš Lietuvos kariuomenės perimtuose butuose gyvenančių nuomininkų, taip pat ir atsakovo pasitarimas. Jo metu atsakovas informuotas, kad ginčo butas turi būti atlaisvintas ir parduotas aukcione (b. l. 12–16).
Kaip minėta, ginčo butas Ieškovui buvo išnuomotas kaip tarnybinis būstas, kurio nuomos sutartis nutraukta 2008 m. balandžio 30 d. Šalys šios aplinkybės neginčija. Tačiau Atsakovai apeliaciniame skunde teigia, kad Ieškovas, perėmęs valdyti butą, nekvestionavo atsakovo teisės naudotis ginčo butu, ir mano, jog šalims suderinus nuomos kainą ir nuomininkui išreiškus sprendimą dėl naudojimosi butu, tarp šalių buvo sudaryta nauja neterminuota gyvenamosios patalpos nuomos sutartis (ne tarnybinio buto nuomos sutartis). Apeliacinės instancijos teismas su tokia Atsakovų pozicija nesutinka.
Susipažinus su Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 10 d. nutarimu Nr. 1082 „Dėl atnaujinamo valstybės nekilnojamojo turto sąrašo patvirtinimo“ (įsigaliojo 2007 m. spalio 21 d.) nustatyta, jog ginčo butas yra įtrauktas į atnaujinamo valstybės nekilnojamojo turto sąrašą, kaip parduodamas neatitinkantis valstybės turto valdytojo poreikių atliekant valstybės funkcijas nekilnojamasis turtas. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad butas, kuriame gyvena atsakovas su šeima, 2011 m. liepos 15 d. turto patikėjimo teise buvo perduotas Ieškovui, organizuojančiam valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimą (b. l. 5). Pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 16¹ straipsnio 2 dalį valstybės nekilnojamasis turtas gali būti atnaujinamas, kai jis neatitinka valstybės įmonių, įstaigų ar organizacijų poreikių įgyvendinant valstybines funkcijas. Turtas gali būti atnaujinamas jį rekonstruojant arba įsigyjant (perkant, statant ir pan.) naują nekilnojamąjį turtą. Valstybės nekilnojamasis turtas atnaujinamas įsigyjant naują nekilnojamąjį turtą tuo atveju, kai turimą valstybės nekilnojamąjį turtą netikslinga atnaujinti rekonstrukcijos būdu. Atnaujinant valstybės nekilnojamąjį turtą rekonstrukcijos būdu, aukciono būdu gali būti parduodamas valstybės nekilnojamasis turtas, kuris į Vyriausybės patvirtintą atnaujinamo valstybės nekilnojamojo turto sąrašą įtrauktas kaip valstybės turto valdytojų poreikių atliekant valstybės funkcijas neatitinkantis parduodamas nekilnojamasis turtas. Taigi, valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimas nenumato galimybės sudaryti gyvenamosios patalpos nuomos sutartį dėl turto, įtraukto į Vyriausybės patvirtintą atnaujinamo valstybės nekilnojamojo turto sąrašą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 16¹ straipsnio 8 dalimi valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo organizatorius jam perduotą valstybės nekilnojamąjį turtą, kurį reikia atnaujinti įsigyjant naują turtą, arba valstybės nekilnojamąjį turtą, kurį reikia parduoti valstybės nekilnojamąjį turtą atnaujinant rekonstrukcijos būdu, parduoda aukciono būdu Vyriausybės nustatyta tvarka. Tokiu būdu remiantis aptartu teisiniu reglamentavimu darytina išvada, kad butas, kuriame šiuo metu gyvena Atsakovai, turi būti parduotas aukcione, kas taip pat eliminuoja jo nuomos sutarties sudarymo galimybę.
Nesutiktina su Atsakovais, kad Ieškovas, nors ir žinodamas apie atsakovo atleidimą iš užimamų pareigų, nekvestionavo atsakovo teisės gyventi ginčo bute ir nesiekė jo ir jo šeimos narių iškeldinimo. Ieškovas, įgyvendindamas jam pavestą valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo funkciją, 2012 m. kovo 6 d. pasitarimo metu informavo iš Lietuvos kariuomenės perimtose butuose gyvenančius asmenis, tarp kurių buvo ir atsakovas, apie jų pareigą atlaisvinti užimamas gyvenamąsias patalpas (b. l. 13). Atsakovo 2012 m. kovo 6 d., 2013 m. sausio 7 d. prašymai dėl termino pasilikti ginčo bute pratęsimo, adresuoti Ieškovui, patvirtina šios pareigos pripažinimą. Oficialaus Ieškovo rašto su prašymu atlaisvinti užimamas patalpas nebuvimas niekaip neįtakoja Atsakovų pareigos išsikelti iš ginčo buto.
Apeliacinės instancijos teismo manymu gyvenamosios patalpos nuomos kainos suderinimas 2012 m. kovo 6 d. susirinkimo metu negali būti laikoma naujos nuomos sutarties sudarymu. Atkreiptinas Atsakovų dėmesys, kad 2012 m. kovo 6 d. buvo keliamas klausimas dėl nuomos mokesčio perskaičiavimo už laikotarpius iki susirinkimo organizavimo (b. l. 14-16). Be to, nuomos mokesčio skaičiavimas jau pakitusiu tarifu po 2012 m. kovo 6 d. susitarimo yra aktualus realizuojant Ieškovo teisę reikalauti iš Atsakovų sumokėti nuomos mokestį už visą laiką, kurį buvo pavėluota grąžinti daiktą (CK 6.499 straipsnio 2 dalis), tačiau ši aplinkybė neįrodo Ieškovo ketinimo sudaryti nuomos sutartį su atsakovu ir nesuponuoja išvados dėl jos sudarymo.
Atsakovai nurodė, kad skundžiamu teismo sprendimu yra pažeidžiami nepilnamečių vaikų interesai ir jų teisė į gyvenamąją patalpą. Pažymėjo, kad ginčo objektas yra vienintelė šeimos gyvenamojo patalpa. Tačiau teisėjų kolegija su tokiais Atsakovų argumentais nesutinka. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 7 punktas nustato, kad vaiko teises pirmiausiai privalo užtikrinti tėvai ir kiti teisėti vaiko atstovai. Vaiko interesų prioritetinės gynybos principas negali būti suabsoliutinamas ir vaiko teisę į būstą bei jo vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas visų pirma privalo užtikrinti vaiko tėvai. Vaiko teisių prioritetinės apsaugos principas, įtvirtintas JTO Vaiko teisių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje, yra lygiavertis privačios nuosavybės neliečiamybės ir savininko teisių gynimo principams. Lietuvos Respublikos nacionalinė teisė, numatanti vaiko teisių apsaugą, neįpareigoja bet kurio gyvenamosios patalpos savininko, kurio patalpoje gyvena vaikas, apriboti savo nuosavybės teises. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad nepilnamečiai G. S. ir M. S. yra atsakovų D. S. ir I. S. vaikai, todėl pareigą užtikrinti mažamečių vaikų teisę į gyvenamąjį būstą privalo būtent jie. Byloje nėra duomenų, jog D. S. ir I. S. imtųsi priemonių užtikrinti nepilnamečių vaikų interesus - teisę į gyvenamąjį būstą. Pažymėtina ir tai, kad Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismo sprendimo dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų vykdymo atidėjimas yra vienas iš nepilnamečio vaiko teisės į būstą apsaugos būdų, taikomų teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1234/2000 m; 2011 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2011). Esant tokioms aplinkybėms pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas, priėmęs sprendimą atidėti Atsakovų iškeldinimą trims mėnesiams nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, tinkamai užtikrino nepilnamečių vaikų teisę į būstą.
Kiti Atsakovų apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai neturi reikšmės vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėjamoje byloje priimdamas procesinį sprendimą, jų neanalizuoja ir nevertina. Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys, priimtos civilinėse bylose Nr. 3K-3-296/2009; 3K-3-107/2010; 3K-3-52/2011 ir kt.). Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams.
Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir teisingai konstatavo Ieškovo ieškinio pagrįstumą, todėl, tenkindamas ieškinį, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti Atsakovų apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 263 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Atmetus Atsakovų apeliacinį skundą, jų turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.