- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-20
- Bylos Nr.
- 2S-971-254/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-01426-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalė Burdulienė
- Pareiškėjas
- A. L.
- Kreditorius
- V. L.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. L. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. L. skundą dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0176/20/00605, suinteresuoti asmenys – antstolė N. B., išieškotoja V. L..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas A. L. pateikė skundą dėl antstolės N. B. veiksmų, kuriame prašė panaikinti 2020 m. gruodžio 18 d. patvarkymą Nr. S-20-176-32443, kuriuo nustatyta skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto vertė, ir 2020 m. gruodžio 30 d. patvarkymą Nr. S-20-176-33156, kuriuo atmesti skolininko prieštaravimai dėl areštuoto turto vertės nustatymo, nustatyti buto rinkos vertę pagal kartu su skundu antstolei pateiktą buto rinkos vertės nustatymo ataskaitą bei atidėti varžytynių skelbimą iki karantino pabaigos. Nurodė, kad 2020 m. gruodžio 18 d. patvarkymu nustatyta buto vertė yra ženkliai mažesnė nei tikroji buto rinkos vertė, o įvesti dėl koronovirusinės pandemijos bendravimo bei judėjimo apribojimai užkerta galimybę pareiškėjui pasinaudoti CPK įtvirtinta teise surasti ir pasiūlyti buto pirkėją iki varžytynių pabaigos. Ta aplinkybė, kad dalis buto priklauso A. L., negali sumažinti buto vertės iki antstolės patvarkyme nurodytos sumos, nes jai priklauso tik dešimtadalis buto, tuo tarpu antstolės patvarkyme nurodyta vertė 40 procentų mažesnė už nepriklausomo turto vertintojo išvadoje nurodytą vertę. Be to, buto vertė yra net kelis kartus didesnė už skolininko A. L. skolą. Taigi buto vertės, viršijančios skolos dydį, teisingas nustatymas niekaip negali pažeisti kreditorės V. L. teisių ar teisėtų interesų ir yra reikšmingas tik skolininkui A. L.. Pareiškėjas ketina pasinaudoti CPK 704 straipsnyje įtvirtinta teise iki varžytynių paskelbimo pasiūlyti buto pirkėją ir šiuo tikslu nekilnojamojo turto brokeriui D. S. pavedė surasti buto pirkėjus bei nekilnojamojo turto portale ARUODAS.LT paskelbė apie buto pardavimą. Tačiau dėl šalyje išplitusio koronoviruso bei įvesto karantino šios įstatymo suteiktos teisės įgyvendinimas šiuo metu yra beveik neįmanomas, nes apribojus judėjimą į kitos savivaldybės teritoriją bei uždraudus bendrauti asmenims iš skirtingų šeimų, potencialūs pirkėjai iš kitų savivaldybių negali atvykti ir apžiūrėti buto, nėra galimybės paaiškinti pirkėjams apie buto privalumus, susitarti dėl buto pardavimo sąlygų. Visa tai ženkliai siaurina potencialių pirkėjų skaičių. Skolininkui neturint galimybės įgyvendinti CPK 704 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisę pačiam ar pavedant kitiems asmenims už skolininkui priimtiną kainą surasti areštuoto turto pirkėją ir taip apginti savo nuosavybės teises, vykdymo veiksmus atliekanti antstolė privalėjo sudaryti galimybę skolininkui tinkamai įgyvendinti šią teisę ir atidėti varžytinių paskelbimo terminą iki karantino pabaigos.
Žemesnės instancijos teismas
2. Antstolė N. B. 2021 m. sausio 20 d. patvarkymu skundo netenkino ir persiuntė skundą kartu su vykdomąja byla Kauno apylinkės teismui. Patvarkyme nurodė, kad pareiškėjas remiasi viso buto, esančio (duomenys neskelbtini), verte, neatsižvelgiant, kad 1 059/10 000 buto nuo 2020 m. rugpjūčio 18 d. priklauso kitam asmeniui. Vykdymo procese areštuojamas ir išieškojimas nukreipiamas tik į skolininkui priklausantį turtą, todėl ir rinkos vertė nustatoma tik skolininkui priklausančio turto dalies. Abejonės dėl priverstinio išieškojimo nukreipimo būtent į A. L. 8 941/10 000 priklausančią buto dalį jau buvo išsakytos 2020 m. rugsėjo 14 d. antstolės kontoroje gautame skolininko skunde dėl turto arešto. Kauno apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-22844-528/2020 netenkino skolininko skundo, padarydamas išvadą, kad nebuvo pažeistos CPK reglamentuotos išieškojimo iš skolininko turto bendrosios taisyklės. Nuo 2020 m. vasaros nekilnojamojo turto sandoriai vyko ir nekilnojamojo turto rinka buvo aktyvi, tačiau skolininkas nebuvo pakankamai aktyvus siekiant parduoti nekilnojamąjį turtą ir/ar atsiskaityti su išieškotoja. Tik nuo 2020 m. gruodžio 18 d. skolininkui gavus informaciją apie realius varžytynių paskelbimo terminus, nekilnojamojo turto portale ARUODAS.LT 2021 m. sausio 2 d. įdėtas skelbimas apie viso buto pardavimą, pardavimo kainą nurodant 220 000 Eur. Teisės stabdyti vykdomąją bylą ar atidėti vykdymo veiksmus pagrindai nurodyti CPK 627 straipsnyje. Šis sąrašas yra baigtinis, nei vienas skunde nurodytas argumentas nepatenka į CPK nurodytus vykdymo veiksmų stabdymo pagrindus.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo (išieškotoja) V. L. atsiliepime į skundą prašė jį atmesti ir nurodė, kad skunde pareiškėjas remiasi viso buto verte, neatsižvelgdamas, kad dalis buto yra ne jo asmeninė nuosavybė. Skolininko reikalavimas atidėti paskelbimą apie buto varžytynes iki karantino pabaigos negali būti tenkinamas, nes šiuo reikalavimu yra vilkinamas kompensacijos grąžinimo procesas. Skolininkas turėjo visas galimybes, sąlygas ir laiko ieškoti potencialaus buto pirkėjo nuo pat 2019 m. liepos 26 d. civilinės bylos Nr. e2YT-611-429/2019 įsiteisėjimo datos ar savalaikiai pasiūlyti savo pirkėją dar iki minimo karantino pradžios, t. y. nuo 2020 m. gegužės 25 d., kuomet teismas išdavė vykdomąjį raštą dėl skolos išieškojimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2021 m. kovo 15 d. nutartimi pareiškėjo A. L. skundą dėl antstolės N. B. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0176/20/00605 atmetė.
5. Teismas nustatė, kad antstolės N. B. kontoroje vykdomas 2020 m. gegužės 25 d. išduotas Kauno apylinkės teismo vykdomasis raštas civilinėje byloje Nr. e2YT-611-429/2019 dėl 58 500 Eur kompensacijos išieškojimo iš pareiškėjo A. L. suinteresuoto asmens V. L. naudai. 2020 m. rugsėjo 2 d. turto arešto aktu antstolė areštavo skolininkui A. L. priklausančią 8 941/10 000 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini). 2020 m. rugsėjo 9 d. patvarkymu antstolė skyrė skolininkui priklausančio 8 941/10 000 buto ekspertizę turto vertei nustatyti. Vadovaudamasi ekspertizės aktu, antstolė skundžiamu 2020 m. gruodžio 18 d. patvarkymu nustatė, kad skolininkui A. L. priklausančio nekilnojamojo turto – 8 941/10 000 Buto/Patalpos - buto, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 109 000 Eur. Skolininkui pateikus prieštaravimus dėl 2020 m. gruodžio 18 d. patvarkymu nustatytos buto vertės kartu su prašymu atidėti varžytynių skelbimo terminą iki paskelbto karantino pabaigos, antstolė skundžiamu 2020 m. gruodžio 30 d. patvarkymu šiuos skolininko prašymus atmetė.
6. Teismas sutiko su antstolės argumentu, kad pareiškėjo pateiktoje turto vertinimo ataskaitoje nurodyta vertė (180 000 Eur) yra viso buto, nors pareiškėjui priklauso 8 941/10 000 buto dalys. Antstolė nustatydama areštuoto turto vertę rėmėsi VĮ Registrų centro atlikta turto vertinimo ekspertize ir jo pateiktu ekspertizės aktu. Pareiškėjas, nesutikdamas su antstolės nustatyta turto verte, nenurodo jokių aplinkybių dėl VĮ Registrų centro turto vertinimo ekspertizės netinkamumo, neprašo paskirti naujos ar papildomos turto vertinimo ekspertizės, o remiasi tik viso buto turto vertinimo ataskaita.
7. Teismas pažymėjo, kad varžytynių metu nustatyta pradinė nekilnojamojo turto pardavimo kaina nelemia galutinės nekilnojamojo turto pardavimo kainos, kuri priklauso nuo kitų įvairių kriterijų – nekilnojamojo turto patrauklumo, šalies ekonominės padėties, nekilnojamojo turto rinkos pokyčių ir dinamikos, varžytynių dalyvių skaičiaus ir t. t., dėl to potencialūs pirkėjai tarpusavyje varžydamiesi varžytynių metu nustato optimaliausią šiuo metu esančią nekilnojamojo turto kainą. Turtas įvertintas individualiai. Jokių kitų duomenų, leidžiančių abejoti ekspertizės pagrįstumu, nėra pateikta ne tik antstolei, bet ir teismui. Pareiškėjui apie vykdomą išieškojimą buvo žinoma nuo 2020 m. birželio mėnesio, todėl pareiškėjas turėjo pakankamai laiko rūpintis tinkamu atsiskaitymu su išieškotoja. Nuo 2020 m. vasaros nekilnojamojo turto sandoriai vyko ir nekilnojamojo turto rinka buvo ir yra aktyvi. Tačiau skolininkas nebuvo pakankamai aktyvus siekiant parduoti nekilnojamąjį turtą ir/ar atsiskaityti su išieškotoja. Tik nuo 2020 m. gruodžio 18 d. skolininkui gavus informaciją apie realius varžytynių paskelbimo terminus, nekilnojamojo turto portale ARUODAS.LT 2021 m. sausio 2 d. įdėtas skelbimas apie viso buto pardavimą, nurodant 220 000 Eur pardavimo kainą, tai yra žymiai didesnę nei nurodyta rinkos kaina pareiškėjo pateiktoje turto vertinimo ataskaitoje.
8. Teismas taip pat pažymėjo, kad CPK 627 straipsnyje numatyti vykdomosios bylos stabdymo pagrindai, kurių sąrašas yra baigtinis, iš kurių nei vieno pareiškėjas nenurodė. Todėl antstolė pagrįstai netenkino ir pareiškėjo prašymo atidėti varžytynių paskelbimą iki karantino pabaigos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Atskiruoju skundu pareiškėjas A. L. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 15 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Skolininkas pateikė 2021 m. sausio 4 d. UAB „OBER-HAUS“ nekilnojamas turtas nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą, iš kurios matyti, kad buto rinkos vertė buvo nustatyta lyginamuoju metodu ir sudaro 180 000 Eur. Nepriklausomo turto vertintojo nustatyta buto rinkos vertė daugiau nei 40 procentų didesnė už skundžiamame patvarkyme nustatytą buto vertę. Skolininkui nuosavybės teise priklauso 8941/10000 buto arba beveik 90 proc., tuo tarpu skolininko motinai A. L. priklauso tik 1059/10000 Buto, tai yra apie 10 proc. Taigi antstolės nustatyta buto vertė yra beveik 30 proc. mažesnė už tikrąją buto rinkos kainą.
1.2. Esant akivaizdiems ir pagrįstiems prieštaravimams tarp realios buto rinkos vertės ir vykdomojoje byloje nustatytos buto rinkos vertės, antstolė pagal CPK 634 straipsnio 2 dalį savo iniciatyva privalėjo paskirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Skolininko prašymo skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę nebuvimas neeliminuoja antstolės pareigos tai atlikti savo iniciatyva.
1.3. Teismo argumentas, kad skolininkas nenurodė jokių motyvų dėl VĮ Registrų centras turto vertinimo ekspertizės netinkamumo, negalėjo tapti skundo atmetimo pagrindu. Tikroji buto rinkos vertė (180 000 Eur) yra grindžiama nepriklausomo turto vertintojo UAB „OBER-HAUS“ nekilnojamas turtas pateikta nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita, kuri pagal savo teisinę galią prilygsta VĮ Registrų centras pateiktai turto vertinimo ataskaitai. Todėl esant esmingiems prieštaravimams tarp buto rinkos verčių, nustatytų skirtingų nepriklausomų turto vertintojų, antstolė privalėjo imtis iniciatyvos ir skirti papildomą ar pakartotinę buto rinkos vertės nustatymo ekspertizę, o skundžiamus patvarkymus panaikinti.
1.4. Teismas teisingai pastebėjo, kad galutinė nekilnojamojo turto pardavimo kaina priklauso nuo įvairių kriterijų, tame tarpe ir nuo varžytynių dalyvių skaičiaus. Taigi akivaizdu, kad negalėjimas fiziškai apžiūrėti butą (apribojus judėjimą į kitos savivaldybės teritoriją bei uždraudus bendrauti asmenims iš skirtingų šeimų) gali nulemti mažesnį dalyvių skaičių ir, atitinkamai, mažesnę buto pardavimo kainą, o tai nulemia ir skolininko nuosavybės teisių pažeidimą.
Žemesnės instancijos teismas
1.5. Teismas sprendė, kad skolininkas nenurodė nei vieno iš CPK 627 straipsnyje įtvirtintų vykdomosios bylos sustabdymo ar vykdomųjų veiksmų atidėjimo pagrindų, tačiau skolininkas šį savo prašymą grindžia koronovirusine pandemija ir Lietuvoje įvestu karantinu, tai yra visiems žinomomis aplinkybėmis (CPK 182 straipsnio 1 dalies 1 punktas), kurios nors ir nenurodytos CPK 627 straipsnyje, tačiau realiai mažina galimybę surasti areštuoto turto pirkėją. Į šias aplinkybes antstolis bei pirmosios instancijos teismas privalėjo atsižvelgti ir skolininko prašymą atidėti vykdomųjų veiksmų atlikimą iki karantino pabaigos tenkinti.
Atsiliepimas
10. Suinteresuotas asmuo V. L. atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo jį atmesti.
11. Suinteresuotas asmuo antstolė N. B. atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo jį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
13. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas pareiškėjo A. L. skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl antstolio veiksmų (ne)teisėtumo
14. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad antstolės N. B. kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla Nr. 0176/20/00605 pagal Kauno apylinkės teismo 2020 m. gegužės 25 d. vykdomąjį raštą Nr. e2YT-611-429/2019 dėl 58 500 Eur kompensacijos išieškojimo iš skolininko A. L. išieškotojos V. L. naudai. Antstolė 2020 m. rugsėjo 2 d. turto arešto aktu areštavo skolininkui A. L. priklausančią 8 941/10 000 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini). 2020 m. rugsėjo 9 d. patvarkymu paskirta skolininkui priklausančios 8 941/10 000 buto dalies ekspertizė turto vertei nustatyti, kurią pavesta atlikti VĮ Registrų centras. 2020 m. gruodžio 18 d. patvarkymu dėl areštuoto turto vertės nustatymo nustatyta, kad skolininkui A. L. priklausančios 8 941/10 000 dalies buto, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 109 000 Eur. Skolininkas A. L. 2020 m. gruodžio 23 d. pateikė antstolei prieštaravimus dėl turto vertės. Antstolė 2020 m. gruodžio 30 d. patvarkymu skolininko prieštaravimų dėl areštuoto turto vertės nustatymo netenkino.
15. Pareiškėjas (skolininkas) A. L. atskirąjį skundą grindžia argumentais, kad pagal jo pateiktą 2021 m. sausio 4 d. UAB „OBER-HAUS“ nekilnojamas turtas nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą buto rinkos vertė sudaro 180 000 Eur, taigi daugiau nei 40 procentų didesnė už skundžiamame patvarkyme nustatytą buto vertę. Skolininkui nuosavybės teise priklauso beveik 90 proc. buto dalis, taigi antstolės nustatyta buto vertė yra beveik 30 proc. mažesnė už tikrąją buto rinkos kainą. Esant akivaizdiems ir pagrįstiems prieštaravimams tarp realios buto rinkos vertės ir vykdomojoje byloje nustatytos buto rinkos vertės, pareiškėjo nuomone, antstolė savo iniciatyva privalėjo paskirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę.
16. Areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklės įtvirtintos CPK 681 straipsnyje, kurio 1 dalyje numatyta, kad, areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą rinkos kaina – tai reliatyvus turto rinkos vertės patvirtinimas konkrečiame sandoryje; rinkos vertė – apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti parduotas turtas vertinimo dieną, sudarius norinčių turtą parduoti ir norinčių turtą pirkti asmenų tiesioginį komercinį sandorį po šio turto tinkamo pateikimo į rinką, jeigu abi sandorio šalys veiktų dalykiškai, be prievartos ir nesąlygojamos kitų sandorių bei interesų. Taigi, pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kaina. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jeigu antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti turi teisę skirti ekspertizę (CPK 681 straipsnio 1 dalis). CPK 682 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, išieškotojui ar skolininkui pareiškus motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę.
17. Pagal CPK 681 straipsnio 4 dalį jeigu turto vertę nustatė ekspertas, areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė. Antstolis eksperto nustatyta turto verte privalo vadovautis, kadangi turto vertinimo ekspertizes atlieka turto vertinimo kvalifikaciją turintys turto vertintojai, tačiau vienas iš papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo pagrindų – vykdymo proceso šalių motyvuoti prieštaravimai dėl ekspertizės (CPK 682 straipsnio 2 dalis), kitas pagrindas – paties antstolio abejonės dėl turto vertės (CPK 681 straipsnio 1 dalis, 682 straipsnio 3 dalis).
18. Įstatymas nedetalizuoja, kada antstoliui turėtų ar galėtų kilti abejonių dėl atlikto turto vertinimo, kas sudarytų pagrindą jam skirti pakartotinę turto vertinimo ekspertizę, tačiau antstolis, vykdydamas išieškojimą, turi laikytis bendrųjų civilinio proceso principų ir siekti teisingo, operatyvaus, efektyvaus ir visoms šalims naudingo teismo sprendimo įvykdymo. Išieškotojo ir skolininko interesų derinimo ir interesų pusiausvyros paieška vykdymo procese imperatyvai suponuoja, kad priverstinis turto realizavimo procesas būtų organizuojamas taip, kad kreditorius gautų savo reikalavimų patenkinimą, kartu užtikrinant skolininko interesus tuo aspektu, jog turtas nebūtų parduotas už per mažą kainą. Išieškojimo ir išieškotojo tikslas nėra ekonomiškai sužlugdyti skolininką, tačiau skolininko teisių apsauga nėra absoliuti ir ji neturi pažeisti išieškotojo interesų ar vilkinti vykdymo proceso. Vykdymo procese turi būti siekiama kuo ekonomiškiau įvykdyti teismo sprendimą, kad būtų išvengta ekonominės vertės praradimo ir būtų užkirstas kelias nebūtiniems skolininko ar išieškotojų nuostoliams, o išieškotojui gautas kuo didesnis ieškinio patenkinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018).
19. Skolininko ar išieškotojo pateikiami motyvuoti prieštaravimai dėl areštuoto turto vertės netinkamo nustatymo turi remtis ne tik prieštaravimus teikiančio asmens subjektyvia nuomone apie skolininko turto vertę, bet realiais ir objektyviais skaičiavimais, kurie leistų antstoliui daryti pagrįstą išvadą apie turto vertinimo procedūros pažeidimą ir (ar) jos metu atliktus netikslius skaičiavimus, kas sudarytų pagrindą skirti pakartotinę turto vertinimo ekspertizę. Kadangi pakartotinės turto vertinimo ekspertizės atlikimas ilgina išieškojimo vykdymo procesą, antstolis turi būti itin atidus, vertindamas turimus duomenis apie areštuoto turto vertę. Pažymėtina, kad turto vertinimo pakartotinės ekspertizės rezultatas gali būti skirtingas vien dėl kintančių rinkos sąlygų, todėl tais atvejais, kai nėra pakankamai motyvuotų argumentų, leidžiančių abejoti turto vertinimo metu nustatyta areštuoto turto verte, antstolis turėtų dėti visas pastangas realizuoti turtą kiek galima greičiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018).
20. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, neturi pagrindo abejoti VĮ Registrų centras nustatyta pareiškėjui A. L. priklausančio nekilnojamojo turto (buto dalies) rinkos verte. Pažymėtina, kad ekspertizė buvo atlikta kvalifikuotos turto vertintojos N. V., turinčios galiojantį 2020 m. vasario 18 d. išduotą nekilnojamojo turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimą Nr. 000276 ir įrašytos į Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos administruojamą vertintojų sąrašą. Pareiškėjas nenurodė ir nepateikė jokių duomenų, kurių pagrindu būtų galima abejoti ilgametę patirtį turto vertinimo srityje turinčios turto vertintojos kompetencija, nenurodė, jokių kitų aplinkybių, kurioms esant ji nebūtų galėjusi atlikti turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės (šališkumo, kt.). Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų reiškęs nušalinimą VĮ Registrų centras ar konkrečiam ekspertizę atliekančiam turto vertintojui.
21. Susipažinus su byloje esančiu VĮ Registrų centras ekspertizės aktu, matyti, kad jis yra išsamus, aiškus, detalus, jame nurodytos taikytos metodikos, skaičiavimai. Atliekant turto vertinimą buvo remtasi turto apžiūros medžiaga, vertintojų duomenų banke sukauptais duomenimis apie nekilnojamojo turto rinką ir jos tendencijas, kredito įstaigų apžvalgomis, interaktyviais žemėlapiais, VĮ Registrų centras duomenimis, Lietuvos Respublikos teisės aktais (įstatymais, poįstatyminiais teisės aktais), taisyklėmis, kt. Ekspertizės akte itin detaliai aptartos nekilnojamojo turto rinkos tendencijos, finansavimo sąlygos, vertinimo objekto buvimo vietos socialiniai ir ekonominiai rodikliai. Ekspertizės akte aptarta vertinamo turto ir vietos charakteristika, nuotraukomis užfiksuoti gyvenamojo namo fasado ir vidaus patalpų, vidinio kiemo fragmentai. Pareiškėjas nenurodė jokių argumentų dėl VĮ Registrų centras turto vertinimo ekspertizės nepagrįstumo. Taigi antstolė N. B., gavusi VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto ekspertizės aktą, pagrįstai skundžiamu 2020 m. gruodžio 18 d. patvarkymu dėl areštuoto turto vertės nustatymo nustatė, kad skolininkui A. L. priklausančios 8 941/10 000 dalies buto, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 109 000 Eur, tokiu būdu nepažeisdama CPK 681-682 straipsniuose nustatytos turto įkainojimo tvarkos.
22. Iš vykdomojoje byloje Nr. 0176/20/00605 esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas (skolininkas) A. L., nesutikdamas su antstolės nustatyta turto verte, pateikė antstolei prieštaravimus, kuriuose prašė panaikinti 2020 m. gruodžio 18 d. patvarkymą, buto rinkos vertę nustatyti tik gavus skolininko užsakyto nepriklausomo turto vertintojo buto rinkos vertės nustatymo ataskaitą, įvertinus esamą šalyje situaciją dėl pandemijos bei įvesto karantino, neskelbti apie buto pirmąsias varžytynes iki karantino pabaigos. Pareiškėjas kartu su prieštaravimais antstolei pateikė internetinio tinklalapio www.untu.lt duomenis apie preliminarią buto rinkos vertę, tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su antstolės skundžiamo 2020 m. gruodžio 18 d. patvarkymo argumentais, kad nėra pagrindo abejoti VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto ekspertizės aktu ir jame nustatyta skolininkui priklausančios buto dalies kaina, kadangi www.untu.lt pateikti duomenys nėra oficialus dokumentas, tai tik automatinė būsto vertinimo paslauga, neapžiūrint konkretaus turto, nevertinant jo savybių ir ypatumų. Pareiškėjas kartu su prieštaravimais jokių kitų objektyvių įrodymų, dėl kurių būtų pagrindas abejoti VĮ Registrų centras nustatyta nekilnojamojo turto kaina, antstolei nepateikė, taip pat nepateikė įrodymų, kad kreipėsi į nekilnojamojo turto vertintojus (CPK 178 straipsnis).
23. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas A. L. 2021 m. sausio 4 d. UAB „OBER-HAUS“ nekilnojamas turtas nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą pateikė tik kartu su 2021 m. sausio 12 d. skundu dėl antstolio veiksmų, kuris kartu su vykdomąja byla buvo perduotas nagrinėti apylinkės teismui. Taigi antstolė N. B., priimdama skundžiamą 2020 m. gruodžio 30 d. patvarkymą, minėtoje vertinimo ataskaitoje esančių duomenų nevertino ir į juos neatsižvelgė (vertino tik pateiktus duomenis iš internetinio tinklalapio www.untu.lt). Be to, pagal CPK 682 straipsnio 2 dalį jeigu išieškotojas ar skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Skolininkas ar išieškotojas, prieštaraujantys dėl antstolio nustatytos turto vertės, turi prieš skiriant ekspertizę sumokėti į antstolio depozitinę sąskaitą sumas, būtinas už ekspertizės atlikimą (CPK 682 straipsnio 3 dalis). Skolininkas ar išieškotojas motyvuotu prašymu gali kreiptis į antstolį, kad atidėtų šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų sumų mokėjimą, o išieškotojas – kad visiškai ar iš dalies atleistų nuo mokėjimo bei šias sumas apmokėtų iš antstolio lėšų (CPK 682 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamu atveju skolininkas A. L. antstolei pateiktuose prieštaravimuose nereiškė prašymo skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę, į antstolio depozitinę sąskaitą nebuvo įmokėjęs sumos, būtinos už ekspertizės atlikimą, taip pat neteikė prašymo atidėti mokėjimą. Taigi pareiškėjas nesilaikė įstatyme numatytos prieštaravimų dėl ekspertizės išvados pateikimo tvarkos (CPK 682 straipsnio 2-4 dalys). Nesutiktina su pareiškėjo atskirojo skundo argumentu, kad antstolė savo iniciatyva turėjo skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę, kadangi CPK 682 straipsnio 2 dalis numato galimybę antstoliui skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę turto vertei nustatyti tik tuo atveju, kai skolininkas pareiškia prieštaravimus dėl antstolio nustatytos turto vertės, tačiau už ekspertizės atlikimą būtinų sumų nesumoka ir nėra pagrindo jo nuo šių sumų sumokėjimo atleisti.
24. Teismų praktikoje pripažįstama, kad skolininkas ar išieškotojas gali pareikšti motyvuotus prieštaravimus, t. y. negali neigti vien tik nustatytos turto vertės, o turi pagrįsti, kodėl (pvz., dėl eksperto asmens, jo kvalifikacijos, ekspertizės procedūros) abejoja ekspertizės metu gautais rezultatais. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui kartu su prieštaravimais nepateikus jokių pagrįstų įrodymų, kurių pagrindu būtų galima būtų abejoti VĮ Registrų centras pateikta ekspertizės išvada dėl nekilnojamojo turto vertės nustatymo, antstolei 2020 m. gruodžio 30 d. patvarkymu nebuvo pagrindo konstatuoti nustatytos areštuoto turto vertės nepagrįstumo.
25. Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad šalių kaip įrodymas pateikta turto vertintojų išvada, gauta ne CPK 682 straipsnio nustatyta tvarka, bet patvirtinanti areštuoto turto rinkos vertę, negali būti ekspertizės aktu (CPK 177 straipsnio 4 dalis). Tačiau jeigu turto vertintojų išvadoje yra su byla susijusių faktinių duomenų, ji, kaip rašytinis įrodymas, yra tinkama įrodinėjimo priemonė byloje (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 180 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2006). Pareiškėjo byloje pateikta UAB „OBER-HAUS“ nekilnojamasis turtas nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita galėtų būti vertinama kaip įrodymas, patvirtinantis areštuoto turto rinkos vertę ir suteikiantis galimybę skolininkui kreiptis į antstolę dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo šios ataskaitos pagrindu, tačiau šiuo atveju pareiškėjo pateikta ataskaita nepaneigia VĮ Registrų centras nustatytos nekilnojamojo turto vertės.
26. Visų pirma, pažymėtina, kad iš pareiškėjo pateiktos nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos matyti, jog vertinamas turtas – visas butas, esantis (duomenys neskelbtini), o ne konkreti pareiškėjui priklausanti buto dalis (8 941/10 000). Tuo tarpu VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto ekspertizės akte vertinta tik pareiškėjui priklausanti buto dalis. Antra, iš VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto ekspertizės akto matyti, kad ekspertizės tikslas – nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymas nuosavybės teisės perleidimo tikslu; ekspertizės pagrindas – antstolės N. B. patvarkymas dėl ekspertizės turto vertei nustatyti skyrimo; ekspertizei iškeltas klausimas – nustatyti areštuoto nekilnojamojo turto (8 941/10 000 dalies buto) rinkos vertę. Tuo tarpu pagal pareiškėjo pateiktą UAB „OBER-HAUS“ nekilnojamasis turtas nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą vertinimo tikslas yra turto rinkos vertės nustatymas kitais tikslais (užsakovo pageidavimas žinoti turto rinkos vertę); ataskaitos 2 skyriuje („Vertinimo prielaidos, sąlygos ir aplinkybės“) numatytos prielaidos ir sąlygos, kuriomis remiantis buvo atliekamas vertinimas, tarp jų ir sąlygos ir aplinkybės, kurios galėtų turėti įtakos turto arba verslo vertinimui, ir į kurias nebuvo atsižvelgta: turtas nėra įkeistas ar areštuotas, į jį nėra nukreipti jokie trečiųjų asmenų reikalavimai ir jis nėra suvaržytas jokiomis ataskaitoje nepaminėtomis trečiųjų asmenų teisėmis, t. y. kad nevyksta, neturi vykti ir negresia joks teisminis procesas, tyrimas ar aiškinimasis, galintis turėti įtakos vertinamam turtui ar jo savininkų teisėms į jį, taip pat ir neigiamos įtakos vertinamo turto vertei. Taigi UAB „OBER-HAUS“ nekilnojamasis turtas nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje nustatant nekilnojamojo turto vertę nebuvo atsižvelgta į aplinkybes, kad turtas yra areštuotas, o jo vertė nustatytina realizavimo vykdymo procese tikslu. Šios aplinkybės neabejotinai turi reikšmės turto vertei.
27. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjui A. L. priklausantis turtas vykdymo procese buvo įkainotas laikantis turto įkainojimo procedūras reglamentuojančių teisės aktų nuostatų (CPK 681-682 straipsniai), o pareiškėjas nesilaikė įstatyme numatytos prieštaravimų dėl ekspertizės išvados pateikimo tvarkos (CPK 682 straipsnio 2-4 dalys), todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad skundžiamas antstolės 2020 m. gruodžio 30 d. patvarkymas, kuriuo netenkinti skolininko prieštaravimai dėl areštuoto turto vertės nustatymo, yra nepagrįstas ir neteisėtas. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad varžytynėse yra nustatoma tik pradinė turto pardavimo iš varžytynių kaina, o tiksli parduodamo daikto vertė paaiškėja tik pardavus jį varžytynėse. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad galutinė nekilnojamojo turto pardavimo kaina priklauso nuo daugelio kitų įvairių kriterijų – nekilnojamojo turto patrauklumo, šalies ekonominės padėties, nekilnojamojo turto rinkos pokyčių ir dinamikos, varžytynių dalyvių skaičiaus ir t. t., dėl to potencialūs pirkėjai tarpusavyje varžydamiesi varžytynių metu nustato optimaliausią šiuo metu esančią nekilnojamojo turto kainą.
28. Pareiškėjas A. L. prieštaravimuose dėl turto vertės nustatymo, be kita ko, prašė, įvertinus esamą šalyje situaciją dėl pandemijos bei įvesto karantino, neskelbti apie buto pirmąsias varžytynes iki karantino pabaigos, suteikiant jam galimybę pasinaudoti CPK 704 straipsnyje nustatyta teise pasiūlyti turto pirkėją. Taigi pareiškėjas siekia, kad būtų sustabdyti ar atidėti vykdymo veiksmai.
29. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad vykdomosios bylos sustabdymas pagal diskrecijos teisės suteikimą antstoliui spręsti sustabdymo reikalingumą skirstomas į dvi rūšis: privalomąjį (CPK 626 straipsnis) ir fakultatyvųjį (CPK 627 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-29/2007). Antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą ir vykdymo veiksmus, kai nustato, jog yra CPK 626 straipsnio 1, 2 dalyje įtvirtinti pagrindai. Kitais atvejais, nustatytais CPK 627 straipsnyje, antstolis turi teisę sustabdyti vykdomąją bylą, t. y. savarankiškai nuspręsti dėl vykdomosios bylos sustabdymo reikalingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugpjūčio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2013).
30. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vykdomoji byla turi būti stabdoma tik egzistuojant konkrečiam įstatyme nustatytam pagrindui (CPK 626, 627 straipsniai), antstolis spręsdamas vykdomosios bylos sustabdymo klausimą privalo laikytis antstolių veiklos ir civilinio proceso principų: savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, užtikrinti, kad būtų tinkamai ginami išieškotojo interesai, taip pat nepažeidžiamos kitų vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai (CPK 634 straipsnio 2 dalis).
31. Pirmosios instancijos teismas CPK 627 straipsnyje nustatytų pagrindų vykdomąją bylą sustabdyti ar vykdymo veiksmus atidėti nenustatė. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pirmosios instancijos teismo konstatuotas aplinkybes vertinti priešingai. Atskirajame skunde nurodytos aplinkybės dėl paskelbto karantino šalyje taip pat nesudaro pagrindo sustabdyti vykdomąją bylą ar atidėti vykdymo veiksmus. Nors Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 nuo 2020 m. lapkričio 7 d. šalyje buvo paskelbtas karantinas dėl Covid-19 ligos, tačiau vykdymo procesai nebuvo sustabdyti, įvestas karantinas nesustabdė valstybinių institucijų (tame tarpe ir antstolių) veiklos, tik apribojo šių institucijų klientų aptarnavimą kontaktiniu būdu.
32. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuo laikotarpiu yra išaugusi nekilnojamojo turto paklausa. Remiantis rinkos ekspertų pastebėjimais, matyti, kad pandemija smarkiai išjudino nekilnojamojo turto rinką. Šis suaktyvėjimas neaplenkė ir varžytynių procesų. Vadinasi, šis sujudimas nekilnojamojo turto rinkoje yra palankus tiek skolininkui, tiek ir išieškotojams.
33. Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad šalyje paskelbtos griežto karantino taisyklės (judėjimo tarp savivaldybių ribojimai, draudimas bendrauti tarp skirtingų šeimų) sąlygojo pareiškėjo objektyvų negalimumą įgyvendinti jo CPK 704 straipsnyje numatytą teisę pasiūlyti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją, kad turtas būtų parduotas už didžiausią įmanomą kainą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia pareiškėjo pozicija stokoja pagrįstumo.
34. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad turto pardavimas skolininko pasiūlytam pirkėjui – vienas iš CPK nustatytų priverstinio turto realizavimo būdų. CPK 704 straipsnyje nustatyta skolininko teisė surasti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją, kurią jis gali įgyvendinti, jeigu iki varžytynių pradžios į antstolio depozitinę sąskaitą sumokama ne mažesnė pinigų suma kaip turto arešto akte nurodyta realizuojamo turto vertė arba mažesnė suma, pakankama įsiskolinimams ir vykdymo išlaidoms padengti. Tokiu atveju turto pardavimas iš varžytynių nevykdomas, turtas parduodamas skolininko pasiūlytam pirkėjui surašant Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-684/2020). Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad skolininko turto pardavimas jo nurodytam pirkėjui turi prioritetą prieš turto pardavimą iš varžytynių, nes taip realizuojant turtą sumažinamos galimos vykdymo išlaidos bei greičiau patenkinami kreditorių interesai. Toks skolininko turto pardavimo būdas turi būti taikomas, nes atitinka tiek išieškotojo (pirkėjo sumokama suma padengia įsiskolinimą ir vykdymo išlaidas, išieškojimas vyksta operatyviau), tiek ir skolininko interesus (šis turi galimybę aktyviau dalyvauti turto pardavimo procese, siekti, kad turtas būtų parduotas už kainą, atitinkančią skolininko interesus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2008). Turto pardavimas už didžiausią galimą kainą – siektinas priverstinio skolos išieškojimo tikslas, neabejotinai naudingas tiek kreditoriams, tiek skolininkui.
35. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad vykdomasis dokumentas dėl skolos išieškojimo iš pareiškėjo išduotas 2020 m. gegužės 18 d., priverstinis skolos išieškojimas iš pareiškėjo vykdomas nuo 2020 m. birželio 1 d., o pareiškėjui nuosavybės teise priklausanti buto dalis areštuota 2020 m. rugsėjo 2 d. turto arešto aktu. Pareiškėjas skundžiamu 2020 m. gruodžio 18 d. patvarkymu buvo informuotas apie jo teisę iki varžytynių pradžios pasiūlyti parduodamo turto pirkėją. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjas turėjo realias galimybes ir pakankamai laiko pasinaudoti CPK 704 straipsnyje numatyta teise pasiūlyti areštuoto turto pirkėją. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad pareiškėjui apie savo skolinius įsipareigojimus ir vykdomus priverstinio išieškojimo veiksmus buvo žinoma nuo 2020 m. birželio mėnesio, nuo 2020 m. vasaros nekilnojamojo turto sandoriai vyko ir nekilnojamojo turto rinka buvo/yra aktyvi, tačiau skolininkas nebuvo pakankamai aktyvus siekiant parduoti nekilnojamąjį turtą ir atsiskaityti su išieškotoja (tik 2021 m. sausio 2 d. įdėjo skelbimą nekilnojamojo turto portale www.aruodas.lt). Be to, šiuo metu karantino sąlygos yra žymiai sušvelnintos, tačiau pareiškėjas nėra pateikęs į bylą duomenų apie surastus potencialius turto pirkėjus.
36. Esant nustatytoms aplinkybėms, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 15 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.