Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant Dalei Butkienei, dalyvaujant prokurorui Ramučiui Mickui, gynėjams advokatams Renui Bradūnui, Audronei Neniškienei ir Vytautui Aliuškevičiui, viešame teismo posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje :

1. T. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nesusituokęs, išlaikytinių neturintis, profesinio išsilavinimo, vykdantis individualią darbinę (stogdengio) veiklą, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 259 straipsnio 2 dalį;

2. R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nesusituokęs, išlaikytinių neturintis, 9 klasių išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalį;

3. K. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nesusituokęs, išlaikytinių neturintis, nedirbantis ir Užimtumo tarnyboje ieškančiu darbo neregistruotas, teistas – 2020 m. rugsėjo 21 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, taikant 54 straipsnio 3 dalį bei 64¹ straipsnį, - 1 m. 4 mėn. laisvės apribojimo (2022 m. vasario 14 d. bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas),

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Faktiniai duomenys, pagrindžiantys teismo išvadas.

Motyvuojamoji dalis

II. Bylos faktinių duomenų vertinimas ir teismo išvados dėl jų.

14. Kitų duomenų vertinimas. Visi kiti baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka teisiamajame posėdyje gauti ir patikrinti objektyvios prigimties ir pobūdžio bylos faktiniai duomenys (punktai 6-11), tiek kiekvienas atskirai, tiek gretinant juos tarpusavyje bei vertinant kaip visumą, teismo pripažįstami pakankamais konstatavimui, kad bylos kaltinamieji įvykdė byloje jiems kiekvienam skyriumi (individualiai) inkriminuotus kaip nusikalstamus veiksmus, neteisėtai skirtingu laiku, būdu ir vietose disponuodami ta pačia narkotine medžiaga, tame tarpe ir ją išplatinant (kaltinamieji K. R. ir R. G.) (punktas 1), bei yra kiekvienas kaltas dėl to. Šie duomenys dėl esminių ir reikšmingų teismo išvadoms įvykio aplinkybių nėra prieštaringi, jie vieni kitus papildo ir patvirtina, jų visuma yra pakankama, patikima ir įtikinanti teismui konstatuoti, kad kaltinamieji K. R. ir R. G., suvokdami ir žinodami, kad jų įgyjamos (atitinkamai K. R. - nusiperkamos internetu ir laikomos namuose, o R. G. – vėliau nusiperkamos iš K. R.) medžiagos yra visiškai civilinėje apyvartoje uždrausti narkotikai, būtent smulkintos kanapės (antžeminės dalys), už kurių įgijimą, gabenimą, laikymą ir platinimą bet kokiu būdu tretiesiems asmenims yra nustatyta baudžiamoji atsakomybė, neteisėtai disponavo (K. R. - nusipirko, laikė maždaug 1 parą savo namuose ir išplatino, parduodamas kaltinamajam R. G., o pastarasis – nupirko ir išplatino, perduodamas kaltinamajam T. L.), aukščiau (punktas 1) nurodytomis narkotinėmis medžiagomis – kanapėmis (antžeminėmis dalimis). Tie patys duomenys savo visuma taip pat teikia pagrindą patikimai konstatuoti, kad savo ruožtu kaltinamasis T. L., žinodamas apie disponuojamos medžiagos visišką uždraudimą civilinėje apyvartoje baudžiamuoju įstatymu, neteisėtai tą pačią narkotinę medžiagą (nedidelį jos kiekį) įgijo (per kaltinamąjį R. G.) ir gabeno į namus be tikslo platinti (sau kvaišintis). Kaltinamųjų baudžiamąją atsakomybę šalinančių ar galinčių būti pakankamu pagrindu kurį (-iuos) nors iš jų atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, aplinkybių teismas byloje nenustatė.

III. Teisme įrodytų nusikalstamų veiksmų kvalifikacija.

15. Teismas sprendžia, kad kaltinamųjų K. R. ir R. G. veiksmai byloje pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, o kaltinamojo T. L. – pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, yra kvalifikuoti teisingai. Pirma, byloje patikimai nustatyta, kaip teismas jau sprendė aukščiau, jog kaltinime nurodytu būdu narkotinėmis medžiagomis neteisėtai disponavo būtent kaltinamieji K. R. (nusipirkdamas įgijo, laikė ir išplatino, parduodamas R. G.), R. G. (įgijo ir išplatino, perduodamas T. L.) bei pastarasis, T. L. (įgijo, laikė ir gabeno sau kvaišintis). Antra, teismui abejonių nekeliančiu moksliniu cheminiu tyrimu, pačių kaltinamųjų parodymais bei ir kt. duomenimis patikimai nustatyta, jog kaltinamųjų neteisėtai disponuotos medžiagos – kanapės (antžeminės dalys), yra narkotinės medžiagos, bendras jų kiekis (4 g. ir 3,397 g.) neviršija „nedidelio kiekio“ (iki 5 gramų) kvalifikuojančio požymio viršutinės ribos (privilegijuota nusikaltimo sudėtis) (2003 m. balandžio 23 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-239 (2007-12-14 įsakymo Nr. V-1033 redakcija) patvirtintų Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų (toliau – Rekomendacijų) I sąrašo 13-oji eilutė). Tačiau kadangi kaltinamieji K. R. ir R. G. kad ir nedidelį kiekį šios medžiagos visgi išplatino (K. R. - R. G., šis – T. L.), nepriklausomai nuo nedidelio medžiagos kiekio aplinkybės jų veiksmai turi būti kvalifikuojami ne pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, kaip kaltinamojo T. L., tačiau kaip kvalifikuota sudėtis pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Trečia, byloje žinoma, jog kaltinamieji gydytojo paskyrimo, leidimo tokių narkotinių medžiagų laikymui, vartojimui, perdavimui kt. asmeniui (bet kokiame pavidale ir forma) neturėjo. Ketvirta, kaltinamieji teisme neneigė ir pripažino suvokę ir žinoję, jog jie neteisėtai disponuoja būtent civilinėje apyvartoje uždrausta narkotine (kanapėmis (antžeminėmis dalimis), o ne kokia tai kita medžiaga. Penkta, aukščiau analizuotų ir vertintų bylos duomenų visuma (punktas 14) duoda teismui pagrindą laikyti patikimai nustatyta aplinkybę, jog narkotinės medžiagos kaltinamojo K. R., o vėliau iš jo ir kaltinamojo R. G., nagrinėjamu atveju buvo neteisėtai įgytos turint tikslą jas ne tik vartoti patiems, bet ir išplatinti tarp pažįstamų asmenų, ir šis sumanymas jų kiekvieno skirtingu laiku ir veikiant individualiai buvo realizuotas (medžiagos išplatintos). Šešta, kaltinamiesiems tiek K. R., tiek R. G. pagrįstai ir teisingai inkriminuotas narkotinių medžiagų platinimo kvalifikuojantis požymis, mat pagal suformuotą teismų praktiką platinimu vertinamas bet koks ir bet kokiu pagrindu jų perdavimas trečiam asmeniui, tame tarpe ir vartoti, jų vartojimas kartu, pardavimas už pinigus ir pan.

IV. Bausmių skyrimo motyvai, kiti sprendimai ir jų argumentai.

16. Spręsdamas, kokios rūšies ir kokio dydžio bausmes ir (ar) kitas baudžiamosios atsakomybės priemones kaltinamiesiems paskirti, teismas pirmiausiai atsižvelgia į jų kiekvieno skyriumi įvykdytų nusikalstamų veiksmų pobūdį, taip pat šių pavojingumo visuomenei laipsnį bei sukeltas negatyvias pasekmes (žalą). Kaltinamųjų veiksmų pavojingumo visuomenei laipsnį ir pasekmes teismas vertina taip : kaltinamojo T. L. – maždaug rūšinės inkriminuoto baudžiamojo nusižengimo (BK 259 straipsnio 2 dalies) sudėties lygiu, o kaltinamųjų K. R. ir R. G. - itin ženkliai mažesniu nei rūšinės jiems kiekvienam inkriminuoto nusikaltimo (BK 260 straipsnio 1 dalies) sudėties lygmuo (vidurkis) - nagrinėjamu byloje atveju šių kaltinamųjų buvo neteisėtai disponuota narkotine medžiaga, kurios bendras kiekis sudaro „nedidelio mąstą“ ir tik vos maždaug 1/63 dalį nuo rūšinės sudėties vidurkio (500 g. + 5 g.):2). Be to, dėl rūpestingo policijos pareigūnų darbo praktiškai beveik visas narkotinės medžiagos kiekis nepateko į tolimesnę apyvartą (nebuvo toliau išplatinta ir (ar) suvartota), o buvo sulaikytas ir išimtas iš jos. Kaltinamųjų K. R. ir R. G. veiksmų pavojingumą mažina ir aplinkybė, kad versliškumo požymio dedamoji (materialinė nauda iš nusikalstamų veikų) jų veiksmuose buvo taip pat labai menka, pirmojo - 60 Eur, antrojo – vos 9 Eur (0,6 g x 15 Eur) (BK 54 straipsnio 2 dalies 1 ir 8 punktai).

17. Kaltės forma ir rūšis šiuo atveju tiesiogiai sąlygoja (apsprendžia) kaltinamųjų veikų kvalifikaciją, todėl bausmių ir (ar) kitų baudžiamosios atsakomybės priemonių individualizavimo požiūriu (BK 54 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktai) tai papildomai nevertinama. Subjektyvinėje veikos dalyje pas kaltinamuosius K. R. ir R. G. vyravo sumišę tarpusavyje tiek asmeninio, tiek ir savanaudiško pobūdžio paskatos, siekiant palaikyti draugiškus santykius su medžiagos parduoti/nupirkti prašiusiu asmeniu bei užsidirbti (K. R.) ar sutaupyti (R. G.), o pas kaltinamąjį T. L. – tik asmeninės paskatos. Kita vertus, savanaudiškumo požymis paprastai yra būdingas BK 260 straipsnio 1 dalies dispozicija apibrėžtai rūšinei nusikaltimo sudėčiai (psichiką veikiančiomis medžiagomis disponuojama su tikslu jas parduoti ar kitaip platinti, arba jos parduodamos ar kitaip išplatinamos), todėl pagal aptariamą kriterijų griežtinti kaltinamiesiems K. R. ir R. G. skirtinas bausmes ir (ar) kt. baudžiamosios atsakomybės priemones nėra faktinio pagrindo.

18. Toliau spręsdamas bausmių ir (ar) kitų baudžiamosios atsakomybės priemonių individualizavimo klausimą, teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamųjų asmenybes, kurias vertina taip - kaltinamųjų T. L. ir R. G. dar teigiamai, o kaltinamojo K. R. – tik menkai patenkinama : kaltinamieji T. L. ir R. G. nusikalto ir yra teisiami pirmąjį kartą (3 t., b. l. 27-28, 55-57), nė karto nebuvo baudžiami ir administracinėmis nuobaudomis ir (ar) poveikio priemonėmis (3 t., b. l. 29-30, 58-59), abu dirba (3 t., b. l. 31-33, 60-62), nusikalto dar labai jauno amžiaus, šeimų nesukūrę ir abu gyvena tėvų namuose. Savo ruožtu kaltinamasis K. R. teisiamas antrą kartą ir už analogišką savo pobūdžiu sunkų tyčinį nusikaltimą, pirmuoju nuteisimu nepaskyrus terminuoto laisvės atėmimo bausmės (taikyta BK 54 straipsnio 3 dalies išimtis), nagrinėjamą naują tyčinį nusikaltimą įvykdė tepraėjus vos metams po laisvės apribojimo bausmės atlikimo, todėl turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą už tos pačios rūšies tyčinį nusikaltimą (būdamas recidyvistu dėl analogiškos veikos) (3 t., b. l. 83-86), per paskutinius metus laiko įvykdė 3 administracinius nusižengimus (3 t., b. l. 87-91), nuo 2023 m. gegužės 5 d. legalaus darbo nedirba, tačiau yra registruotas ieškančiu darbo Užimtumo tarnyboje (3 t., b. l. 92-94, 95), deklaruoja ketinimą ateityje imtis individualios aplinkos apželdinimo darbinės veiklos.

19. Kaltinamųjų T. L., R. G. ir K. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas kvalifikuoja jų visišką prisipažinimą kaltais, nuoširdų gailėjimąsi, kuris teisiamojo posėdžio metu buvo akivaizdus, bei padėjimą savo parodymais atskleisti nusikalstamą veiką ir jos aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalies 7 punktas, 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) (a). Teismas šioje byloje taip pat sprendžia pasinaudoti įstatymų leidėjo jam suteikta tokiems atvejams diskrecijos teise ir papildomai pripažįsta kaltinamųjų K. R. ir R. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe labai ženkliai mažesnius nei rūšinėje nusikaltimo sudėtyje (BK 260 straipsnio 1 dalis) jų pripažįstamų nusikalstamais veiksmų pobūdį ir jų pavojingumo visuomenei laipsnį (plačiau – punkte 16) (BK 54 straipsnio 2 dalies 1 ir 8 p. p., 59 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegijos nutartis kasacinėje byloje Nr. 2K-112/2003 ir kt.) (b). Tokiu būdu teismas kaltinamųjų R. G. ir K. R. atsakomybę lengvinančiomis pripažįsta viso po dvi aplinkybes, o kaltinamojo T. L. – vieną. Savo ruožtu kaltinamųjų T. L. ir R. G. atsakomybę sunkinančių aplinkybių šioje byloje teismas sprendžia nenustatęs (kiekvienas kaltinamasis narkotinės medžiagos atžvilgiu veikė individualiai, skirtingu laiku, būdu ir vietoje pagal schemą „pardavėjas – tarpininkas – pirkėjas“ ir nė viename iš nagrinėjamo nusikaltimo įvykio etape nebuvo dviejų ar daugiau vykdytojų (BK 25 straipsnio 2 dalis), todėl nėra pagrindo konstatuoti bendrininkų grupę (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kita vertus, kaltinamojo L. R. atsakomybę sunkinančia pripažįstama aplinkybė, kad jis byloje nagrinėjamą naują tyčinį sunkų nusikaltimą įvykdė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

20. Dėl kaltinamojo T. L. baudžiamosios atsakomybės. Teisiamajame posėdyje tyčinį baudžiamąjį nusižengimą padaręs kaltinamasis T. L. savąją kaltę pripažino visiškai, išreiškė nuoširdų gailėjimąsi dėl savo neteisėto poelgio, išgyvena dėl įvykio. Kaltinamasis yra dar pakankamai jauno amžiaus, nusikalto ir yra teisiamas pirmą kartą, nebuvo baudžiamas ir administracinėmis nuobaudomis ir (ar) poveikio priemonėmis, nuo 2018 m. beveik nuolat dirba (paskutiniu laikotarpiu – vykdo individualią darbinę veiklą) iš savo darbo ir pragyvena, gyvena motinos namuose ir prisideda prie namų ūkio išlaikymo. Kaltinamasis T. L. po nagrinėjamo nusikaltimo įvykio visiškai atsisakė narkotinių ir (ar) psichotropinių medžiagų, yra itin savikritiškas nagrinėjamo byloje nusikalstamo poelgio atžvilgiu, - tai teismui duoda pagrindą manyti, jog šis kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nebedarys naujų nusikalstamų veikų, teismo vertinimu, jau pats šios bylos procesas teisme turės pakankamą pozityvų prevencinį poveikį kaltinamojo elgesiui ateityje. Teisiamajame posėdyje išklausęs visų proceso dalyvių nuomones, įvertinęs padarytos nusikalstamos veikos nors tyčinį, tačiau tik baudžiamojo nusižengimo pobūdį, nedidesnį nei rūšinį jos pavojingumo visuomenei laipsnį, taip pat dar teigiamą kaltinamojo asmenybę, pripažindamas atsakomybę lengvinančia aplinkybę - visišką prisipažinimą kaltu ir nuoširdų gailėjimąsi bei padėjimą savo parodymais nustatyti visas reikšmingas bylai aplinkybes, kai nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas sprendžia kaltinamojo, jo gynėjo, laiduotojos R. L. ir prokuroro prašymus patenkinti, atleisti kaltinamąjį T. L. nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jo motinos R. L. atsakomybei pagal laidavimą be užstato (BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalys), bylą šio kaltinamojo atžvilgiu nutraukti (BPK 254 straipsnio 5 dalis), nes teismui yra pagrindo manyti, kad atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamasis T. L. nedarys naujų nusikalstamų veikų. Bylos duomenys įrodo, kad laiduotoja R. L. yra kaltinamojo motina ir artimiausias jam žmogus, jie nuolat kartu gyvena, kasdien betarpiškai bendrauja ir sprendžia įvairius šeimos, asmeninio ūkio, buities ir kt. klausimus, pagal bylos duomenis laiduotojos R. L. reputacija yra iš esmės teigiama, ji kaip kaltinamojo šeimos narys vis dar turi kaltinamajam pakankamą autoritetą ir įtaką, jau ėmėsi pozityvių pokyčių kaltinamojo elgesiui po nagrinėjamos nusikalstamos veikos įvykdymo padariusių veiksmų, todėl yra verta teismo pasitikėjimo, laidavimo terminas nustatytinas 2 m., atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, elgesį po nusikaltimo įvykio bei neviršijantį rūšinio nagrinėjamo kaltinamosios nusikaltimo pavojingumo laipsnį, užstatas laidavimui nenustatomas, įvertinus laiduotojos asmeninę ir materialinę padėtį, kuri nėra gera, taip pat aplinkybę, kad laiduojama už šeimos narį. Kaltinamajam T. L. nusikalstamo elgesio recidyvo prevencijai taip pat paskirtina baudžiamojo poveikio priemonė artimo minimaliam pagal baudžiamąjį įstatymą dydžio Įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą – 20 MGL/BBND (1000 Eur), kuri įpareigotina sumokėti per 1 metus nuo pastarojo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Kitokių baudžiamojo poveikio priemonių skyrimui pagrindo nenustatyta, laikinai sulaikytas ar kardomai kalinamas šis kaltinamasis nebuvo. Byloje jam ikiteisminio tyrimo stadijoje paskirta ir taikoma kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (3 t., b. l. 24-26) paliktina galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jį vykdyti, ši kardomoji priemonė panaikintina.

21. Dėl kaltinamojo R. G. baudžiamosios atsakomybės. BK 260 straipsnio 1 dalies sankcija įstatymų leidėjas nagrinėjamu atveju yra nustatęs vienintelės terminuoto laisvės atėmimo rūšies bausmę, kurios dydį (trukmę) apibrėžęs nuo 2 iki 8 metų, be to, baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia tokį sunkų tyčinį nusikaltimą padariusiam asmeniui atidėti terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymą, netgi iš dalies (BK 75 straipsnio 3 dalis). Pirmą kartą baudžiamojo įstatymo požiūriu (BK 97 straipsnio 1 ir 3 dalys) nusikaltusiam ir teisiamam itin jauno amžiaus kaltinamajam R. G., atsižvelgiant į aukščiau nurodytas ir analizuotas (punktai – 16-19) išskirtines jo įvykdytos sunkios tyčinės nusikalstamos veikos aplinkybes, teismas sprendžia taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies išimtinę normą ir jam paskirti švelnesnės nei baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytos rūšies laisvės apribojimo bausmę. Toks sprendimas priimamas pagrindu visumos tokių aplinkybių : a) teismas pripažino 2 aplinkybes šio kaltinamojo atsakomybę lengvinančiomis ir nekonstatavo sunkinančių; b) turtinės, neturtinės, fizinės žalų nusikaltimu nepadaryta; c) šio kaltinamojo nusikalstamos veikos pobūdis ir pavojingumo visuomenei laipsnis buvo itin ženkliai mažesnis nei rūšinės tokio nusikaltimo sudėties lygmuo; d) teismui yra pagrindo spręsti, kad, atsižvelgiant į kaltinamojo elgesį po nusikaltimo paaiškėjimo (jo bendradarbiavimas su bylos tyrėjais lėmė atskleidimą reikšmingų nusikaltimo aplinkybių), taip pat ir per visą tolimesnį bylos procesą (po nusikalstamos veikos paaiškėjimo kaltinamasis įsidarbino nuolatiniam darbui), be to, ir kaltinamojo amžių, motyvaciją dirbti, gyventi iš savo darbo ir visiškai atsisakyti psichiką veikiančių medžiagų vartojimo ir kt., kas buvo aukščiau paminėta, skirtinos jam už šį nusikaltimą bausmės tikslus byloje, teismo vertinimu, bus galima sėkmingai pasiekti švelnesne laisvės apribojimo bausme. Tokia bausmė savo rūšimi bus proporcinga nusikalstamos veikos pobūdžiui bei ir paties šio kaltinamojo pavojingumui, skatins jį toliau dirbti ir gyventi iš savo darbo bei ir toliau visiškai atsisakyti psichiką veikiančių medžiagų vartojimo ir kitokio disponavimo tokiomis medžiagomis, ko, atliekant griežtesnės rūšies terminuoto laisvės atėmimo ar arešto bausmes, tikėtis būtų kur kas sunkiau (kaltinamasis prarastų darbą ir teisėtas pajamas, patektų į itin nepalankią socialinę aplinką bei kt.). Teismo vertinimu, net ir minimalaus dydžio 2 m. terminuoto laisvės atėmimo bausmė šios konkrečios bylos aplinkybėmis būtų aiškiai neproporcinga kaltinamojo nusikalstamų veiksmų pobūdžiui bei ir jo paties pavojingumui, - būtų akivaizdžiai per griežta (kaip ir arešto bausmė dėl aukščiau jau išdėstytų teismo argumentų). Todėl teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju išties egzistuoja faktinis pagrindas švelninti aukščiau aptartu būdu kaltinamajam bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies juridiniu pagrindu. Bausmės švelninimui panašiomis nusikalstamos veikos aplinkybėmis tokiu ar net dar didesniu mastu (skiriant švelnesnės, su laisvės atėmimu nesusijusios rūšies bausmę) yra pritarta ir aukštesnių teismų praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegijos nutartis kasacinėje byloje Nr. 2K-112/2003, Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegijos nutartis apeliacinėje byloje Nr. 1A-23-383/2015 ir kt.). Kaltinamajam R. G. skirtinos laisvės apribojimo bausmės trukmė (dydis), atsižvelgiant į tai, kad nors ir dviem lengvinančiomis aplinkybėmis bei būdamas dar teigiamos asmenybės ir itin jauno amžiaus, jis visgi įvykdė sunkų tyčinį, keliantį padidintą pavojų baudžiamuoju įstatymu saugomiems visuomenės gėriams, nusikaltimą, nustatytina arčiau maksimalios, t. y. 1 m. 9 mėn. Tokia bausmė savo rūšimi ir dydžiu (trukme), teismo vertinimu, atitiks nagrinėjamos byloje sunkios tyčinės nusikalstamos veikos pobūdį bei ir paties kaltinamojo pavojingumą, bausmės paskirtį bei jos skyrimu siekiamus tikslus, t. y. bus teisinga. Šiai bausmei, kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, davus išsamius parodymus ir dėl to teisiamajame posėdyje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat taikytinos BK 64¹ straipsnio taisyklės ir ji sumažintina 1/3 dalimi, t. y. iki 1 m. 2 mėn. Pirmiems devyniems bausmės atlikimo mėnesiams kaltinamajam nustatytina intensyvi priežiūra, nustatant pareigą nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, kiek tai nebus susiję su legaliu darbu ir (ar) mokymusi. Kartu su intensyvia priežiūra nustatytini tokie įpareigojimai ir draudimai per visą bausmės atlikimo (vykdymo) laiką : 1) įpareigoti toliau dirbti ar registruotis ieškančiu darbo Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas; 3) uždrausti bendrauti su T. L. ir K. R. (kitais bylos kaltinamaisiais). Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimui kaltinamajam R. G. pagrindo nenustatyta, laikinai sulaikytas ar kardomai kalinamas šis kaltinamasis nebuvo, todėl įskaitymams pagrindo taip pat nėra. Byloje jam ikiteisminio tyrimo stadijoje paskirta ir taikoma kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (3 t., b. l. 52-54) paliktina galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jį vykdyti, ši kardomoji priemonė panaikintina.

22. Dėl kaltinamojo K. R. baudžiamosios atsakomybės. Kaip aukščiau teismo jau minėta, šis kaltinamasis nagrinėjamą sunkų tyčinį nusikaltimą įvykdė tepraėjus maždaug metams laiko nuo atlikimo/vykdymo pabaigos išimties (BK 54 straipsnio 3 dalies) tvarka jam paskirtos švelnesnės nei nustatyta baudžiamojo įstatymo sankcija rūšies laisvės apribojimo bausmės, paskirtos už analogišką savo pobūdžiu sunkų tyčinį nusikaltimą, t. y. būdamas recidyvistu, be to ir dėl analogiško sunkaus tyčinio nusikaltimo (BK 27 straipsnio 1 dalis). Teismo vertinimu, kaltinamasis K. R. reikiamų išvadų iš pirmesnio baudžiamojo proceso nepadarė, sprendžiant iš bylos duomenų, vos baigęs atlikti laisvės apribojimo bausmę, vėl ėmėsi padidintą pavojų visuomenei keliančios nusikalstamos veiklos – disponavimo narkotinėmis ir (ar) psichotropinėmis medžiagomis (pagal kitų kaltinamųjų ir liudytojo P. A. parodymus tokia nusikalstama veikla kaltinamasis K. R. vertėsi jau kurį laiką iki byloje nagrinėjamo nusikaltimo įvykio 2023 m. balandžio 19 d.), šis kaltinamasis daro ir administracinius nusižengimus, todėl visumoje teismo pripažįstamas linkusiu nusikalsti. Tokiomis aplinkybėmis, teismo vertinimu, šiam kaltinamajam nėra bylos duomenimis pagrindžiamos pagrindo dar kartą (tik su kiek daugiau nei 3 m. laiko skirtumu) taikyti baudžiamojo įstatymo išimtis, numatytas BK 62 straipsnyje ar 54 straipsnio 3 dalyje, ir skirti švelnesnės rūšies nei baudžiamojo įstatymo sankcija nustatyta vienintelės rūšies terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Kaip teismo jau buvo pažymėta aukščiau, už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas baudžiamuoju įstatymu yra draudžiamas (BK 75 straipsnio 3 dalis). Dėl šių priežasčių kaltinamajam K. R. teisingos bausmės principas suponuoja paskyrimą realios terminuoto laisvės atėmimo bausmės paskyrimą. Kita vertus, atsižvelgiant į teigiamą atsakomybę lengvinančių ir sunkinančios aplinkybių santykį, itin ženkliai mažesnį nei rūšinis nusikaltimo sudėties pobūdį ir pavojingumą ir kt. aukščiau pažymėtas šios bylos aplinkybes, bausmės tikslams pasiekti bus pakankama paskirti minimalaus dydžio (trukmės) pagal baudžiamojo įstatymo sankciją bausmę, t. y. 2 m. terminuoto laisvės atėmimo. Šiai bausmei taip pat taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir ji sumažintina 1/3 dalimi, t. y. iki 1 m. 4 mėn. terminuoto laisvės atėmimo. Kaltinamajam K. R. kartu su bausme turi būti paskirta ir baudžiamojo poveikio priemonė – iš nusikalstamos veikos gautų pajamų (60 Eur pinigų) konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas, 72 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys, ), kitokios baudžiamojo poveikio priemonės neskirtinos, nes tam nenustatyta faktinių pagrindų. Laikinai sulaikytas ar kardomai kalinamas šis kaltinamasis taip pat nebuvo, todėl įskaitymams pagrindo taip pat nėra. Kaltinamajam K. R. byloje ikiteisminio tyrimo metu paskirta ir taikoma kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (3 t., b. l. 80-82) paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir jo vykdymo pradžios, nuosprendį pradėjus vykdyti, ji panaikintina.

23. Civilinių ieškinių byloje nepareikšta. Dėl daiktinių įrodymų ir kt. daiktų likimo nuspręstina taip : 1) automobilis „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir mobilaus ryšio telefonas „LG K50S“, laikinai saugomi pas kaltinamąjį T. L. (1 t., b. l. 32; 2 t., b. l. 144), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini teisėtam jų savininkui T. L. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas); 2) mobilaus ryšio telefonas „Iphone 13“, laikinai saugomas pas kaltinamąjį R. G. (2 t., b. l. 152), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas teisėtam jo savininkui R. G. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas); 3) nupjautu dugnu plastikinis butelis, butelio kamštelis, 2 smulkinimo malūnėliai, plėvelės ritinys, daktiloskopinės kortelės, lyginamojo tyrimo ėminiai bei ekspertinio tyrimo objektų pakuotės, laikinai saugomi Policijos departamento Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje (2023 m. lapkričio 17 d. aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 134-135), nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuotini ir sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 4 punktai).

24. Dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kai gynėjo dalyvavimas privalomas, atlyginimo. Kaltinamiesiems R. G. ir K. R. ginti teisiamajame posėdyje gynėjais buvo paskirti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinkti advokatai, atitinkamai Audronė Neniškienė ir Vytautas Aliuškevičius, gynėjų paskyrimo pagrindas – BPK 51 straipsnio 1 dalies 4 punktas. BPK 106 straipsnio 2 dalis įpareigoja tokiu atveju teismą, pripažįstant kaltinamuosius kaltais, spręsti dėl valstybės patirtų išlaidų atlyginimo, atsižvelgiant į kaltinamųjų turtinę padėtį. Atsižvelgiant į aplinkybes, kad gynėjai šiems kaltinamiesiems buvo parinkti ir paskirti ne jų prašymu, o dėl imperatyvaus baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, abiejų kaltinamųjų turtinė padėtis nėra gera, kaltinamajam K. R. skiriama terminuoto laisvės atėmimo bausmė, o kaltinamasis R. G. šiuo metu taip pat laikinai nedirba dėl iš esmės sezoninio jo darbo pobūdžio, todėl aptariamos išlaidos iš šių kaltinamųjų nepriteistinos ir neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis,

nusprendžia:

T. L. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį atleisti, perduodant jį pagal laidavimą motinos R. L. atsakomybei be užstato 2 (dvejų) metų laikotarpiui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 ir 2 dalys), baudžiamąją bylą nutraukti.

Paskirti atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės T. L. baudžiamojo poveikio priemonę – 20 MGL/BBND (1000 Eur) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią įpareigoti įvykdyti (sumokėti) per 12 mėn. nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti galioti, o jam įsiteisėjus, šią kardomąją priemonę panaikinti.

R. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalį, taikyti jo atžvilgiu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti jam bausmę – 1 (vienerius) metus 9 (devynis) mėnesius laisvės apribojimo.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatas ir skiriamą bausmę sumažinti 1/3 dalimi, tai yra iki 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės apribojimo. Pirmųjų 9 (devynių) bausmės atlikimo (vykdymo) mėnesių laikotarpiui nustatyti intensyviąją priežiūrą, nustatant pareigą nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, kiek tai nebus susiję su legaliu darbu ir (ar) mokymusi. Kartu su intensyvia priežiūra per visą bausmės atlikimo (vykdymo) laiką nustatyti tokius įpareigojimus ir draudimus 1) įpareigoti nuteistąjį toliau dirbti ar registruotis ieškančiu darbo Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) uždrausti nuteistajam vartoti psichiką veikiančias medžiagas; 3) uždrausti nuteistajam bendrauti su T. L. ir K. R. (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas bei 5 dalies 2 ir 4 punktai).

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti galioti, o jam įsiteisėjus, šią kardomąją priemonę panaikinti ir vykdyti skiriamą bausmę.

K. R. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalį ir nuteisti jį 2 m. (dviem metams) terminuoto laisvės atėmimo.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatas ir skiriamą bausmę sumažinti 1/3 dalimi, tai yra iki 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo.

Paskirti K. R. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, ir konfiskuoti 60 Eur (šešiasdešimt eurų) jo iš nusikaltimo gautų pajamų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys).

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti galioti, o jam įsiteisėjus ir pradėjus jo vykdymą, šią kardomąją priemonę panaikinti.

Daiktinius įrodymus ir kt. bylai reikšmingus daiktus : 1) automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir mobilaus ryšio telefoną „LG K50S“, laikinai saugomus pas nuteistąjį T. L., nuosprendžiui įsiteisėjus palikti teisėtam jų savininkui T. L.; 2) mobilaus ryšio telefoną „Iphone 13“, laikinai saugomą pas nuteistąjį R. G., nuosprendžiui įsiteisėjus palikti teisėtam jo savininkui R. G.; 3) nupjautu dugnu plastikinį butelį, butelio kamštelį, 2 smulkinimo malūnėlius, plėvelės ritinį, daktiloskopines korteles, lyginamojo tyrimo ėminius bei ekspertinio tyrimo objektų pakuotes, laikinai saugomas Policijos departamento Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje (2023 m. lapkričio 17 d. aktas Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti ir sunaikinti.

Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos, kai gynėjo dalyvavimas būtinas, išlaidų iš nuteistųjų R. G. ir K. R. nepriteisti ir neišieškoti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.