- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-29
- Bylos Nr.
- 1A-216-919/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-09107-2023-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aurelijus Rauckis, Judita Sungailaitė, Laima Šeputienė
- Nuteistasis
- K. R.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Juditos Sungailaitės ir Laimos Šeputienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. R. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau - Marijampolės apylinkės teismas) 2024 m. vasario 1 d. nuosprendžio, kuriuo K. R. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį, ir nuteistas 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, ir K. R. paskirta galutinė 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis K. R. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, ir konfiskuota 60 Eur (šešiasdešimt eurų) jo iš nusikaltimo gautų pajamų.
Kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina galioti, o jam įsiteisėjus ir pradėjus jo vykdymą, ši kardomoji priemonė panaikintina.
Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo K. R. nepriteistos ir neišieškotos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. K. R., Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. vasario 1 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu už tai, kad 2023 m. balandžio mėnesį, tiksliau nenustatytu laiku, internetu iš nenustatyto asmens neteisėtai, nusipirkdamas įgijo sau kvaišintis bei platinti tarp pažįstamų asmenų, nedidelį kiekį - 4 g, narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių), kurios veikliosios medžiagos delta-9-terrahidrokanabinolio koncentracija siekė 25,00 proc., šias medžiagas neteisėtai parsigabeno ir laikė savo namuose (duomenys neskelbtini) bei 2023 m. balandžio 19 d. apie 22.00 val. jas pardavė kaltinamajam R. G. už 60 Eur, perduotus jam tam kaltinamojo T. L., toliau kaltinamasis R. G., iš šių neteisėtai įgytų medžiagų 0,603 g dalį pasilikęs sau kaip atlygį už suteiktą nupirkimo paslaugą, likusią 3,397 g dalį neteisėtai perdavė tokios paslaugos prašiusiam kaltinamajam T. L., taip šią medžiagos dalį išplatindamas, toliau kaltinamasis T. L., paprašęs kaltinamąjį R. G. padėti jam įsigyti be tikslo platinti (sau kvaišintis) nedidelį kiekį – 4 g. narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių), šiam sutikus nuvežė jį savo automobiliu į kaltinamojo K. R. namus, perdavė tam (narkotinės medžiagos nupirkimui) 60 Eur pinigus, kaltinamajam R. G. nupirkus 4 g. tokių medžiagų, iš jų 0,603 g dalį pasilikus kaip atlygį už nupirkimo paslaugą, o likusią dalį perdavus jam, neteisėtai įgijo be tikslo platinti 3,397 g narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių), kurios veikliosios medžiagos delta-9-terrahidrokanabinolio koncentracija siekė 25,00 proc., šią medžiagą neteisėtai laikė savo automobilyje bei gabeno į savo namus kol 2023 m. balandžio 19 d. apie 22.15 val. buvo sulaikytas policijos.
2. Nuteistasis K. R., nesutikdamas su priimtu nuosprendžiu, skundžia jį apeliacinės instancijos teismui ir prašo Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. vasario 1 d. nuosprendį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui.
2.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas, priimtas remiantis nepatikimais, prieštaringais, netinkamai įvertintais įrodymais, tokiu būdu padarant esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą. Apelianto teigimu, skundžiamu nuosprendžiu jam yra nepagrįstai paskirta per griežta terminuoto laisvės atėmimo bausmė ir baudžiamojo poveikio priemonė - turto konfiskavimas, taip pat nepagrįstai suvaržytos jo teisės į gynybą.
Šalies argumentai
2.2. Apeliantas teigia, jog 2023 m. gegužės 15 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariate jam buvo pateiktas pranešimas apie įtarimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje padarymo ir atlikta jo, kaip įtariamojo, apklausa. Apeliantas pažymi, jog šioje apklausoje nedalyvavo gynėjas ir apeliantas nesuprato jam pareikšto pranešimo apie įtarimą esmės. Apelianto teigimu, tiek 2023 m. gegužės 15 d. pranešime apie įtarimą, tiek 2023 m. lapkričio 20 d. prokuroro surašytame kaltinamajame akte suformuoti kaltinimai neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, nes jame neteisingai nurodytos BPK 219 straipsnio 3 punkte išvardytos ar kitos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme įtvirtintus nusikalstamos veikos požymius, ir šie trūkumai trukdo teismui nagrinėti bylą, ir (ar) dėl to suvaržoma kaltinamojo teisė į gynybą, be to, šių trūkumų negalima ištaisyti nagrinėjant bylą teisme. Apelianto nuomone iš nusikalstamos veikos aprašymo turi būti aiškios kaltininkui inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybės (tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo duomenimis), iš kurių sprendžiama apie nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą, nusikalstama veika turi būti aprašyta išsamiai ir kartu glaustai, nurodant tas faktines aplinkybes, kurios reikšmingos šios veikos kvalifikavimui.
2.3. Apeliantas pažymi, jog kaltinime nurodoma, kad jis pardavė 4 gramus į maistinę plėvelę suvyniotų kanapių, o pagal baudžiamojoje byloje esančią specialisto išvadą nustatyta, kad dviejuose paketėliuose rastuose pas T. L. yra rasta 3.397 g. žalios spalvos augalinės kilmės narkotinė medžiaga - kanapės (antžeminės dalys), kuriose delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis yra 25.0 proc. Apelianto teigimu visiškai neaišku kokį kiekį kanapių pasiėmė ar nepasiėmė sau R. G., jei kanapės nerastos ir nepaimtos iš R. G.. Apeliantui kyla abejonės dėl teismo nuosprendyje nurodyto kanapių kiekio, paketėlių skaičiaus, R. G. dalies pasiimtų ir surūkytų kanapių, klausimas ar jis jas turėjo ir rūkė, nes šlapimo tyrimas R. G. nebuvo darytas.
2.4. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad skundžiamas nuosprendis priimtas remiantis vien kaltinamajame akte prokuroro išdėstytais argumentais, liudytojų galinčių patvirtinti bylos faktines aplinkybes nėra, kratos metu narkotinių ar psichotropinių medžiagų pas apeliantą nerasta, asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų protokolas, kur T. L. atpažįsta K. R. kaip narkotinių medžiagų pardavėją, kelia abejones, nes T. L. tuo metu, t. y. - 2023 m. balandžio 19 d. - net nematė su kuo bendravo R. G.. Ikiteisminio tyrimo metu apklausto T. L. duoti parodymai, kelia vien tik abejones, kaip pagrindinį narkotinių medžiagų tiekėją ar tarpininką jis sugeba nurodyti tik R. G.. Apeliantas mano, jog ikiteisminis tyrimas šioje baudžiamojoje byloje atliktas neobjektyviai, šališkai, paviršutiniškai, neįgyvendinant BK ir BPK numatytų tikslų ir uždavinių.
2.5. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju nesivadovavo jį teisinančiomis aplinkybėmis ir nekaltumo prezumpcijos principu. Pažymima, kad apeliantas apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltu neprisipažino, o pirmosios instancijos teisme, įkalbėtas savo gynėjo patvirtino, kad buvo įsigijęs kanapių sau, o prieš atliekant kratą kanapes išmetė ir jos nebuvo pas apeliantą rastos.
2.6. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad remiantis teismų praktika tokio pobūdžio bylose ir vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis, nuteistojo atžvilgiu turėtų būti taikyta švelnesnė bausmės rūšis. Apeliantas teigia, jog įgijo narkotines medžiagas sau, neturėjo išankstinio tikslo užsiimti jų platinimu, tikslo užsidirbti platinant narkotines medžiagas taip pat neturėjo, laikė nedidelį kiekį namuose savo reikmėms, šia nusikalstama veika kitam asmeniui pirkėjui R. G. žala sveikatai nebuvo padaryta.
2.7. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo pateikta apeliantą charakterizuojanti medžiaga. Pažymima, kad jo motina, L. T., turi 55 proc. neįgalumo lygį, apeliantas kartu su ja gyvena, jai padeda buityje. Be to, nebuvo pateikta darbovietės charakteristika, seniūnijos pažymos, padėkos raštai, diplomai apie apelianto veiklą ir t.t.
3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis K. R. ir jo gynėja advokatė R. L. atsisakė apeliacinio skundo prašymo skundžiamą nuosprendį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui. Pateikė nuteistąjį K. R. charakterizuojančius duomenis bei prašė Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. vasario 1 d. nuosprendį pakeisti ir paskirti K. R. švelnesnę bausmę nesusijusią su laisvės atėmimu. Prokuroras prašė šį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo K. R. apeliacinis skundas atmetamas.
4. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamu atveju neginčijamos pirmosios instancijos teismo išvados dėl nuteistojo kaltės bei nusikalstamos veikos kvalifikavimo, nesutinkama tik su pirmosios instancijos teismo paskirtos bausmės rūšimi – prašoma paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, todėl šiuo klausimu (dėl bausmės individualizavimo) apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamą nuosprendį.
5. Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).
6. Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs K. R. kaltu dėl BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, skyrė jam 2 (dvejų) metų terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas priėmė neteisingą ir nepagrįstą nuosprendį, kadangi galėjo skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, tačiau teisėjų kolegija tokiam apelianto vertinimui nepritaria. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas K. R. bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, bei tinkamai vadovavosi BK 61 straipsnyje išdėstytomis bausmių skyrimo nuostatomis. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad įvertinus teismo nuosprendyje nurodytus bausmės skyrimo motyvus, bausmės rūšį bei jos dydį, bausmė nuteistajam K. R. paskirta teisingai.
7. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas sprendimą paskirti K. R. laisvės atėmimo bausmę grindė ne tik su padaryta nusikalstama veika susijusiomis, bet ir su nuteistąjį charakterizuojančiomis aplinkybėmis, jas nuosprendyje pakankamai išsamiai aptarė ir teisingai įvertino. Nuteistasis K. R. padarė sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 5 dalis). Nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino kaltu, nuoširdžiai gailėjosi bei padėjo atskleisti nusikalstamą veiką ir jos aplinkybes (BK 59 straipsnio 1 dalis 2 punktas). Nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad K. R. praeityje teistas vieną kartą už analogiškos nusikalstamos veikos padarytą bei taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, ankstesniu nuosprendžiu jam buvo skirta švelnesnė nei baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, t. y. buvo paskirta laisvės apribojimo bausmė. Nors ankstesniu nuosprendžiu K. R. buvo skirta švelnesnė nei baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatyta bausmė, tačiau akivaizdu, jog ši priemonė jokio teigiamo poveikio nuteistojo elgesiui neturėjo, nuteistasis padarė analogišką nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje praėjus vos metams po laisvės apribojimo bausmės atlikimo. Taigi, šie duomenys leido teismui spręsti, kad dabartinis nusikaltimas nebuvo padarytas atsitiktinai, nepalankiai susiklosčius gyvenimiškoms aplinkybėms, o yra nulemtas susiformavusių neigiamų nuteistojo vertybinių nuostatų, ankstesnio elgesio. Tad galima daryti išvadą, kad dabartinis nusikaltimas yra nuoseklus kaltininko gyvenimo būdo ir ankstesnio elgesio padarinys. Tai, jog apeliantas vis dėlto mano, kad jam turėjo būti skirta švelnesnė, nei skundžiamu nuosprendžiu skirta, bausmė, nesant baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, nesudaro pagrindo švelninti jam pirmosios instancijos teismo skirtos bausmės dydžio.
8. Byla buvo nagrinėjama atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, K. R. kaltu prisipažino, todėl teismas teisingai taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir pagrįstai paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu, todėl paskirtosios galutinės 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės dar labiau švelninti nėra teisinio pagrindo. Tai, jog apeliantas vis dėlto mano, kad jam turėjo būti skirta švelnesnė, nei skundžiamu nuosprendžiu skirta, bausmė, nesant baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, nesudaro pagrindo švelninti jam pirmosios instancijos teismo skirtos bausmės rūšies.
9. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai K. R. skyrė tokią laisvės atėmimo bausmę, kurios dydį nustatė gerokai mažesnį nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Be to, paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, dar buvo sumažinta vienu trečdaliu. Todėl, įvertinus K. R. asmenybę, padarytos veikos pobūdį, pavojingumą, bausmė nelaikytina aiškiai per griežta ar neadekvačia priemone pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.
10. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo K. R. gynėja advokatė R. L. pateikė nuteistąjį teigiamai charakterizuojančią medžiagą (diplomus patvirtinančius, jog jis yra tautodailininkas, buvusios darbovietės charakteristiką), kuri nebuvo pateikta pirmosios instancijos teismui ir įvertinta skiriant nuteistajam bausmę. Be to, nurodė, jog BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos nuteistojo atžvilgiu turėtų būti taikytos dar ir todėl, kad nuteistojo mama turi 55 proc. darbingumo lygį, šeimoje auga nepilnamečiai vaikai (brolis ir sesuo), kuriuos reikia išlaikyti.
11. BK 54 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Teismų praktikoje suformuluota nuostata, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, jei yra išimtinių aplinkybių, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitų bylos aplinkybių visumai. Be to, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas privalo nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas šiam asmeniui už šios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-128/2011, 2K-633/2011, 2K-447/2014).
12. Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto gynėjos apeliacinės instancijos teismo posėdyje nurodyti argumentai dėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo yra atmestini, kadangi gynėjos apeliacinės instancijos teisiamojo posėdžio metu nurodytos aplinkybės susijusios su šeima bei tautodailininko veikla nekeičia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl jam paskirtos bausmės. Minėtos aplinkybės nelaikytinos išimtinėmis, suteikiančiomis pagrindą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog į kaltininko asmenybę, šeimines ir asmenines aplinkybes teismas atsižvelgia skirdamas bausmę bei nustatydamas jos rūšį ir dydį, tačiau vien šios aplinkybės savaime nesudaro pakankamo pagrindo išvadai, kad įstatymo sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nuteistajam K. R. paskirtos bausmės nėra pagrindo švelninti pritaikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Be to, aplinkybės, susijusios su šeima bei darbine veikla egzistavo ir nuteistajam K. R. inkriminuoto nusikaltimo padarymo metu, tačiau tai jo nuo nusikaltimo padarymo nesustabdė.
13. Pažymėtina, jog bausmė neišvengiamai susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas – bausmes už jų padarymą. Tuo pasireiškia asmens nubaudimas, todėl asmuo, žinodamas apie gresiančią bausmę ir sąmoningai pasirinkęs daryti nusikaltimą, prisiima ir galimas pasekmes, taip pat ir tikimybę būti nubaustam laisvės atėmimo bausme. Vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo.
14. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad K. R. paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta, ji proporcinga nuteistojo asmenybę charakterizuojančioms aplinkybėms bei jo pavojingumui, todėl yra teisinga ir tinkama realizuoti BK 41 straipsnyje įtvirtintus bausmės tikslus, dar labiau švelninti jam paskirtą bausmę objektyvaus pagrindo nėra.
Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų
15. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2024 m. kovo 26 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (4 t., b. l. 59). Pažymoje nurodyta, kad K. R. teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 175,00 Eur ir tokia suma yra priteistina valstybės naudai.
16. BPK 322 straipsnio 1 dalyje yra imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas 2024 m. kovo 20 d. nutartimi paskyrė K. R. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus parinktą gynėją advokatę R. K., kadangi iki teismo posėdžio pradžios K. R. nebuvo pasirinkęs ir į posėdį pasikvietęs savo gynėjo. Į apeliacinės instancijos teismo posėdį ginti K. R. atvyko advokatė R. K.. K. R. pasirinkta gynėja advokatė R. L. pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą dėl užimtumo kitose bylose. Esant tokiai situacijai, teismo nutartimi paskirta advokatė R. K. buvo atleista nuo dalyvavimo procese. Atsižvelgiant į tai, bei įvertinus, kad antrinė teisinė pagalba K. R. šioje byloje (iki apeliacinės instancijos teismo posėdžio) buvo teikiama ne jo iniciatyva, o dėl nustatyto imperatyvaus teisinio reglamentavimo, laikytina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų teisingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principų reikalavimų, todėl priimamas sprendimas antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš jo neišieškoti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,
nutaria:
nuteistojo K. R. apeliacinį skundą atmesti.
Iš nuteistojo K. R. antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro 175.00 Eur, neišieškoti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.