- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-04
- Bylos Nr.
- 2A-806-881/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-04-3-01487-2012-24
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Mikuckienė, Antanas Rudzinskas, Andrutė Kalinauskienė
- Ieškovas
- V. S.
- Atsakovas
- E. C., J. C.
- Trečiasis asmuo
- L. S.
- Advokatai
- Mindaugas Balevičius, Iraida Žogaitė
- Kategorijos
- 2.5.2.1Netesybos
- 2.5.1.3.6Piniginės prievolės
- 2.5.18.2Vartojimo ranga
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andrutės Kalinauskienės, Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Antano Rudzinsko,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. S. ir atsakovų J. C. bei E. C. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 29 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-2678-808/2014 pagal ieškovo V. S. ieškinį atsakovams J. C. ir E. C. dėl skolos už atliktus rangos darbus priteisimo, trečiasis asmuo L. S..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas V. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų E. C. ir J. C. 33 515,20 Lt skolos už atliktus rangos darbus, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2009 m. spalio 25 d. tarp ieškovo V. S., I. S. ir trečiojo suinteresuoto asmens L. S., iš vienos pusės ir atsakovų bei K. S., V. N., iš kitos pusės, buvo sudaryta preliminarioji dvibučio namo su žemės sklypu pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 09/11/1, kuria šalys įsipareigojo ateityje sudaryti pagrindinę minėto nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį. Vykdydami įsipareigojimus 2010 m. gegužės 5 d. pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovai iš ieškovo V. S. ir I. S. įsigijo ½ dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir butą (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini). Šalys, sudarydamos pirkimo-pardavimo sutartį patvirtino, kad parduodamas turtas yra su trūkumais (sutarties 4.2. p.), nurodytais šalių pasirašytame Trūkumų akte, kuriame aptarti neatlikti statybos darbai iki pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo dienos ir susitarta dėl darbų užbaigimo iki 2010 m. birželio 5 d. Šalys 2010 m. gegužės 10 d. sudarė Rangos sutartį, kuria ieškovas (rangovas), įsipareigojo šios sutarties priede Nr. 2010/05 nurodytus apdailos darbus atlikti sutartyje nustatytais terminais ir tvarka, o atsakovas (užsakovas) įsipareigojo priimti tinkamai atliktus darbus ir sutartyje nustatytais terminais bei tvarka sumokėti ieškovui (rangovui) šalių sutartą kainą (sutarties 1.1 p.). Ieškovas atliko sutartyje numatytus darbus. Atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktai atsakovams buvo siunčiami kelis kartus, tačiau jie vengė juos pasirašyti. Tarpinius 2010 m. rugpjūčio 23 d. bei 2010 m rugsėjo 2 d. atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktus atsakovai pasirašė, o galutinis darbų priėmimo-perdavimo aktas buvo pasirašytas tik 2011 m. vasario 28 d. Ieškovas teigia, kad medžiagas/prekes pirko to paties namo dviejų butų įrengimui, todėl pagal teismui pateiktas sąskaitas-faktūras prašoma dalinti per pusę. Šalys sudariusios vartojimo rangos sutartį, turi laikytis CK 6.188, 6.350-6.370 straipsnyje nustatytos taisyklės (6.672 str.), kad atsakovams pradėjus darbų rezultatu naudotis pagal paskirtį, ieškovas turi teisinį pagrindą reikalauti visiško atsiskaitymo už atliktus darbus. Nors atsakovai butu naudojasi, tačiau 2011 m. vasario 28 d. akto ieškovui negrąžino ir su juo neatsiskaitė.
Atsiliepimas
Atsakovai E. C. ir J. C. atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovas darbus atliko nekokybiškai, pažeisdamas sutartyje numatytus darbų atlikimo terminus ir kitus sutartinius įsipareigojimus, todėl nėra galimybės nustatyti darbų apimtis ir kainą, nes ieškovas nepateikė visos dokumentacijos. Ieškovas darbus turėjo pabaigti iki 2010 m. birželio 7 d., tačiau nustatytu terminu buvo atlikta tik dalis darbų. Šalys, sudarydamos pagrindinę sutartį, patvirtino (sutarties 4.2. p.), jog parduodamas turtas yra su trūkumais, nurodytais Trūkumų akte. 2010 m. gegužės 10 d. šalių sudaryta Rangos sutartimi, ieškovas įsipareigojo savo jėgomis ir rizika atlikti minėto namo, esančio (duomenys neskelbtini), apdailos darbus, numatytus sutarties priede Nr. 2010/05 „Apdailos darbų sąrašas ir techniniai reikalavimai“ ir iki šioje sutartyje nustatyto termino perduoti darbų rezultatą atsakovams, o jie įsipareigojo sumokėti už tinkamai atliktus ir nustatyta tvarka priimtus darbus sutartyje numatytais terminais ir tvarka už bendrą 60 000 Lt. Rangos sutartyje nurodyti darbai turėjo būti atlikti per 45 dienas nuo dienos, kai ieškovui bus sumokėtas avansas, t. y. darbai turėjo būti atlikti iki 2011 m liepos 23 d. 2010 m. gegužės 10 d. ieškovui buvo sumokėta 4 000 Lt, o 2010 m. birželio 8 d. ieškovui sumokėta dar 15 000 Lt avanso, iš viso 19 000 Lt. Tarpinius atliktų darbų priėmimo perdavimo aktus šalys pasirašė 2010 m. rugpjūčio 23 d. ir 2010 m. rugsėjo 2 d., juose nurodydamos atliktus/neatliktus darbus ir pastabas dėl atliktų darbų trūkumų, taip pat numatė darbus, kuriuos atsakovai atliks savo lėšomis ir rizika (dėl to bus mažintina bendra kaina). Per antstolę B. P. 2010 m. kovo 1 d. buvo gauti ieškovo dokumentai: 2011 m. vasario 28 d. raštas dėl atliktų darbų perdavimo priėmimo akto ir sąskaitos pasirašymo; 2011 m. vasario 28 d. atliktų darbų priėmimo perdavimo aktas; sąskaita apmokėjimui ir aiškinamasis raštas, kuriame ieškovas tvirtina, kad apdailos darbai buvo baigti 2010 m. liepos 23 d. ir prašoma pasirašyti darbų priėmimo perdavimo aktą bei apmokėti už darbus. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad su juo neatsiskaityta, nes apdailos darbai negalėjo būti baigti 2010 m. liepos 23 d., be to 2011 m. kovo 2 d. raštu buvo atmesti kaip nepagrįsti ir prieštaraujantys Rangos sutarties nuostatoms. Galutinis darbų perdavimas ir priėmimas galėjo būti atliktas tik visiškai užbaigus darbus ir perdavus techninę-išpildomąją dokumentaciją. Visi sutartyje nurodyti darbai nebuvo baigti, neištaisyti nurodyti defektai, neperduota techninė-išpildomoji dokumentacija, dalis darbų atlikta atsakovo lėšomis, todėl atitinkamai turi būti mažinama kaina. Kilusius nesutarimus 2011 m. gegužės 21 d. ieškovas ir trečiasis asmuo siūlė spręsti derybomis, sudarant taikos susitarimą, pagal kurį atsakovai turėjo ieškovui sumokėti 23 000 Lt. Ieškovas 2011 m. gegužės 30 d. pakartotinai buvo informuotas apie nepilnai atliktus darbus ir neištaisytus defektus ir buvo nustatytas terminas tiems darbams atlikti iki 2012 m. birželio 30 d. Darbų yra atlikta už 35 427,50 Lt, avansas sudaro 19 000 Lt., todėl nėra pagrindo ieškovui reikalauti 23 000 Lt. Atsakovai taip pat nurodo, kad dėl aukščiau nurodytų darbų trūkumų ir nepilnai įgyvendinto darbų sąrašo 2011 m. kovo 2 d. raštu atsisakyta pasirašyti per antstolę įteikto 2011 m. vasario 28 d. atliktų darbų priėmimo perdavimo akto, nes jame klaidingai nurodyta, jog visi darbai atlikti tinkamai. Ieškovo buvo ne kartą reikalaujama ištaisyti defektus bei atlikti darbus, tačiau tai nebuvo padaryta. Ieškovas trūkumų nepašalino iki 2012 m. birželio 30 d., todėl ieškinyje nepagrįstai teigiama, kad visi darbai buvo užbaigti 2010 rugpjūčio pradžioje. Ieškovo teigimas, kad atsakovai gyvena jiems nuosavybės teise priklausančiame name, nėra pakankamas pagrindas teigti, jog atsakovai naudojasi rangos darbų rezultatu ir automatiškai priima visus ieškovo atliktus apdailos darbus, nes negalima tapatinti namo eksploatavimo ir naudojimosi darbų rezultatu, nes teisė naudotis gyvenamuoju namu yra įgyta pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Rangos sutarties dalykas yra ne namo pastatymas, o tam tikrų remonto ir apdailos darbų atlikimas minėtame gyvenamajame name, kuris yra vienintelis šeimos gyvenamasis būstas. Ieškiniu nepagrįstai prašoma priteisti iš atsakovų 34 355,20 Lt (už darbus – 32 856,42 Lt, už medžiagas – 13 798 Lt. atėmus sumokėtą avansą – 12 300 Lt), nes Rangos sutartimi šalys susitarė dėl fiksuotos 60 000 Lt kainos, apimančios visus reikalingus darbus ir priemones ir ši suma mažinama sumokėto avanso suma. Kadangi ieškovui buvo sumokėtas 19 000 Lt, atitinkamai mažinama Rangos sutarties kaina (60 000,00 Lt - 19 000,00 = 41 000,00 Lt). Šalys taip pat buvo sutarusios, kad atsakovo nupirktų dujinių katilų suma bus išskaičiuota iš sutarties kainos, todėl sutarties kaina atitinkamai mažinama (41 000 Lt - 8 260,00 Lt = 32 740 Lt). 2010-09-02 atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktu šalys sutarė, kad atsakovai dalį darbų atliks savo lėšomis ir rizika, todėl atitinkamai bus mažinama sutarties kaina. Kadangi atsakovai savo lėšomis atliko darbų ir pirko prekių už 24 738,82 Lt, todėl sutarties kaina atitinkamai mažinama (32 740,00 Lt - 24 138,82 Lt = 8 601,18 Lt).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gegužės 29 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovui V. S. solidariai iš atsakovų J. C. ir E. C. 8 594,09 Lt skolos už atliktus darbus ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2012 m. rugsėjo 10 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 1 327,17 Lt bylinėjimosi išlaidų. Taip pat teismas priteisė atsakovams J. C. ir E. C. iš ieškovo V. S. 2 998,13 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Teismas nustatė, kad iš šalių pasirašytos Pirkimo-pardavimo sutarties akivaizdu, kad buvo parduotas turtas su trūkumais (sutarties 4.2. p.), nurodytais Trūkumų akte. Šalys, siekdamos, jog atsakovų butas būtų visiškai įrengtas sudarė Rangos sutartį ir jos priede Nr. 2010/05 „Apdailos darbų sąrašas ir techniniai reikalavimai“ numatė būtinus darbus ir terminus per kuriuos jie turi būti padaryti. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad šalių sudarytos Rangos sutarties prigimtis yra užbaigti buto įrengimą taip, kad jis atitiktų Preliminariojoje sutartyje numatytus reikalavimus ir būtų pašalinti Trūkumų akte nurodyti trūkumai. Rangos sutartimi šalys susitarė dėl fiksuotos atliktų darbų kainos už sutartyje nurodytus konkrečius darbus (sutarties 2.2. p.), į kurią buvo įtraukta darbo jėgos, mechanizmų darbo ir medžiagų kaina, mokesčiai, draudimo, transportavimo ir visos kitos, rangovui priklausančios išlaidos. Rangos sutartimi atsakovai įsipareigojo sumokėti ieškovui už tinkamai atliktus ir nustatyta tvarka priimtus darbus šioje sutartyje numatytais terminais ir tvarka už bendrą – 60 000 Lt. sumą. Rangos sutartyje nurodyti darbai turėjo būti atlikti per 45 dienas nuo dienos, kai atsakovai sumokės avansą. Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju šalių sudarytos Preliminarioji sutartis, Pirkimo-pardavimo sutartis ir Rangos sutartis yra tarpusavyje susijusios. Rangos sutartį šalys sudarė siekdamos įtvirtinti ieškovo įsipareigojimą užbaigti buto statybos ir apdailos darbus, kurie nebuvo atlikti iki Pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Tokią išvadą teismas padarė atsižvelgęs į Preliminarioje sutartyje nurodytą perkamo buto kainą – 344 000 Lt, kuri, sudarant Pirkimo – pardavimo sutartį, buvo sumažinta, t. y. butas parduotas už 280 000 Lt. Nurodytos aplinkybės teismo vertinimu, suponuoja išvadą, kad parduodant butą nebuvo atlikti visi būtini darbai, šalių sulygti Preliminariąja sutartimi.
Įvertines visus byloje esančius dokumentus pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovai ieškovui sumokėjo grynaisiais pinigais 19 000 Lt avansą. Kaip jau minėta šalys susitarė, kad nepadaryti dalinės apdailos darbai bus užbaigti ieškovo (rangovo) lėšomis ir rizika pagal Trūkumų aktą, o pilnos apdailos darbai bus atlikti pagal prie Rangos sutarties pridėtą darbų sąrašą. Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, ieškovas turėjo atlikti iki 2010 m. birželio 15 d. Visgi iš 2012 m liepos 2 d. ieškovo atsakymo atsakovams į jų 2012 m. gegužės 30 d. pranešimą matyti, kad buvo atlikta tik dalis sulygtų darbų.
Teismas taip pat nustatė, kad 2011 m. kovo 2 d. atsakovo pranešimu ieškovas buvo informuotas, kad dėl nuolatinių raginimų ištaisyti statybos darbų defektus, atlikti nepradėtus darbus bei pateikti atitinkamus dokumentus, atsakovai vienašališkai nutraukia Rangos sutartį nuo 2011 m. balandžio 4 d. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad ieškovas, gavęs dalį avanso (4 000 Lt.) jokių darbų nepradėjo. Atsakovai apie vienašališką sutarties nutraukimą, informavo ieškovą remdamiesi ieškovo (rangovo) sutartinių įsipareigojimų netinkamu vykdymu ir nesutiko pasirašyti 2011 m. vasario 28 d. atliktų darbų akto, kuriame nurodyta, jog pagal 2010 m. rugpjūęio 23 d. ir 2010 m. rugsėjo 2 d. priėmimo-perdavimo aktus yra atlikta tik dalis darbų, tačiau negalimas galutinis darbų perdavimas (sutarties 4.5 punktas), nes toks perdavimas yra atliekamas visiškai užbaigus darbus ir tinkamai perdavus techninę-išpildomąją dokumentaciją.
Atsiliepimas
Atsakovai ginčijo ieškovo prašomą priteisti 34 355,20 Lt sumą, nurodydami, kad ji viršija atliktų darbų vertę ir į ją neįskaičiuotas sumokėtas avansas bei neatsižvelgta į neatliktus darbus. Atsakovų teigimu, ieškovo prašoma suma turi būti sumažinta bei už sutarties pažeidimus ieškovas turi sumokėti baudą. Visgi teismas nesutiko su atsakovų teigimu, jog ieškovas jiems turi sumokėti 11 934,50 Lt (už neatliktus darbus, atliktų darbų defektus ir sankcijas) bei 10 000 Lt baudą už sutarties pažeidimus, jos netinkamą vykdymą (sutarties 5.9-5.10 p.), nes abi šalys nebuvo pakankamai atsakingos vykdydamos sudarytas sutartis.
Žemesnės instancijos teismas
Išanalizavęs tiek ieškovo, tiek atsakovo argumentus, remdamasis išdėstytais motyvais, kartu atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamu atveju vartojimo rangos teisiniuose santykiuose atsakovai (užsakovai) kaip vartotojai yra silpnesnioji santykių šalis, teismas nusprendė, kad ieškovas turi teisę reikalauti, o atsakovai turi pareigą sumokėti 8 594,09 Lt (už medžiagas 2 885,69 Lt ir už darbus 5 708,40 Lt.), t. y. mažiau negu apskaičiuota ieškovo. Išdėstytų motyvų pagrindu teismas ieškovo ieškinį tenkino iš dalies.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovai J. C. ir E. C. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 29 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Nurodo, kad bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovai savo lėšomis atliko darbų už 24 738,82 Lt. Taigi bendra atsakovų išlaidų suma yra sumokėtas avansas, perduotų dujinių katilų vertė bei atsakovų savo lėšomis atliktų darbų vertė, taigi viso 52 578,82 Lt. Atsakovas pažymi, kad teismas iš esmės teisingai nustatė faktines aplinkybes ir padarė teisingas išvadas, tačiau atsakovui neaišku dėl kokių priežasčių teismas nurodė, kad atsakovai turi pareigą sumokėti ieškovui 8 594,09 Lt (už medžiagas 2 885,69 Lt ir už darbus 5 708,40 Lt). Atsakovo manymu, teismas sprendime padarydamas teisingas išvadas dėl bylos esmės, per apsirikimą nurodė, jog egzistuoja atsakovų papildoma prievolė ieškovui sumokėti 8 594,09 Lt sumą, nes teismas tiesiog netinkamai įvertino atliktų darbų vertę bei neįvertino atsakovų sumokėto avanso dydžio. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovai sutiko, kad bendra ieškovų atliktų darbų, kuriuos atsakovai priėmė ir su kurių atlikimu sutiko, vertė kartu su sunaudotomis medžiagomis sudaro 8 594,09 Lt. Teismas neįvertino, kad atsakovai ieškovui jau buvo sumokėję 19 000 Lt avansą grynais pinigais ir 8 840 Lt dujiniais katilais, nors šių sumų sumokėjimą laikė pagrįstu ir įrodytu byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Atsakovo teigimu, teismas sprendime turėjo nurodyti, kad atsakovui sumokėto avanso suma (iš viso 27 840 Lt) pilnai padengia ieškovui už jo atliktus ir atsakovų priimtus darbus bendrą mokėtiną 8 594,09 Lt sumą ir net ją viršija. Toks sprendime esantis neaiškumas, atsakovo įsitikinimu, suponuoja nelogišką situaciją, kai ieškovų įrodyta atliktų darbų ir medžiagų vertė realiai sudaro tik 8 594,09 Lt, atsakovų sumokėtas avansas su katilais – 27 840 Lt, o iš atsakovų vis tik priteisiama 8 594,09 Lt.
Ieškovas V. S. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 29 d. sprendimą bei ieškinį tenkinti visa apimtimi. Nurodo, kad atsakovai naudojasi ieškovo atliktų darbų rezultatu pagal paskirtį, nes gyvena 100 procentų užbaigtame bute bei nepateikė nei vieno įrodymo, kad būtų patys atlikę darbus ar įsigiję medžiagas. Taigi pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti atsakovų pateiktus argumentus bei įrodymus, kurie patvirtintų: arba, kad medžiagas ir darbus, už kuriuos prašė priteisti apeliantas, įsigijo patys atsakovai arba įrodyti, kad už darbus jie yra pilnai atsiskaitę arba, kad atsakovai apskritai neatliko jokių ar dalies rangos darbų už kuriuos apeliantas reikalavo priteisti pinigines sumas (tokių įrodymų atsakovai į bylą apskritai nepateikė). Pirmosios instancijos teismas netyrė ir neanalizavo jokių konkrečių sąskaitų faktūrų. Teismas priteisdamas apelianto naudai tik 2 885,69 Lt už medžiagas bei tik 5 708,40 Lt už atliktus darbus apsiribojo abstrakčiu teiginiu, už kuriuos konkrečiai atliktus darbus, įsigytas panaudotas medžiagas, kurioms „neprieštarauja atsakovai“ sprendime nenurodyta. Be ieškovo atliktų rangos darbų bei įsigytų ir panaudotų medžiagų fiziškai nebūtų buvę įmanoma pasiekti 100 procentų buto apdailos baigtumo. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovai ieškovui sumokėjo 27 840, 00 Lt ir, kad apeliantas neginčija pakvitavimo 4 000 Lt bei 15 000 Lt sumoms. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikęs ir aiškinęs pakvitavimo ginčijimo būdą, neanalizavo bei nevertino kitų įrodymų ar jų nebuvimo, kurie paneigia tariamą 19 000 Lt perdavimo apeliantui faktą bei klaidingai nusprendė, kad prie 19 000 Lt dar turi būti pridėta dviejų katilų kaina. Pirmosios instancijos teismas neanalizavo fakto, kad šalys susitarė dėl 15 000 Lt avanso, taip pat nevertino, kad atsakovai pakvitavimo surašymo dieną būtų išgryninę 19 000 Lt. Pirmosios instancijos teismas taip pat nevertino liudytojos I. S. parodymų, kurie paneigė J. C. teiginius apie perduotus 19 000 Lt grynaisiais pinigais. Pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad buto įrengimui buvo reikalingas tik vienas katilas, o buvo nupirkti du. Tai reiškia, kad atsakovų buto įrengimui nereikalingo katilo nupirkimas galėjo būti susijęs su sutartimi tik vieninteliu būdu – kaip dalies avanso sumokėjimas natūra. Atsižvelgiant į išdėstytą, atsakovo manymu, pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, kadangi nevertino įrodymų viseto. Nagrinėjamu atveju įvertinus įrodymų visetą konstatuotina, kad apeliantas įrodė, kad grynaisiais pinigais gavo tik 4 300 Lt sumą, o pakvitavimus pasirašė dėl teisinių žinių stokos bei pasitikėjimo atsakovu, nes manė, kad prie 4 300 Lt pridėjus dviejų katilų kainą gaunasi 15 000 Lt avansas. Taigi apeliantas iš atsakovų gavo ne 27 840 Lt sumą, o tik 4 300 Lt bei du katilus, kurių vertė yra 13 140 Lt. Pirmosios instancijos teismas taip pat padarė klaidingą išvadą, kad ieškovai reikalavo priteisti užmokestį už visus sutartyje numatytus darbus, kurių neatliko. Pažymėtina, kad ieškovas ir neprivalėjo atlikti visų darbų, kadangi šalys susitarė, kad dalį darbų atsakovai atliks savo jėgomis ir rizika. Atsakovai neįrodė jokių ieškovo atliktų darbų trūkumų bei nepateikė įrodymų, kad savo jėgomis būtų šalinę kokius nors tariamus apelianto atliktų darbų trūkumus, o tai liudija, kad ieškovo atlikti darbai yra kokybiški. Taigi pirmosios instancijos teismas neteisėtai bei nepagrįstai sumažino apelianto naudai priteistinas medžiagų bei darbų sumas už faktiškai atliktus darbus. Reikalavimas atlyginti už antro aukšto vonios kambaryje šildomų grindų įrengimą yra teisėtas, nes antrojo aukšto vonios šildomos grindys įeina į antrojo aukšto šildymo sistemą, todėl šis darbas atliktas pagal rangos sutarties 1.7 punktą bei atsakovų priimtas pagal 2010 m. rugpjūčio 23 d. tarpinį priėmimo – perdavimo aktą.
Atsiliepimas
Atsakovai J. C. ir E. C. atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą nurodo, kad nesutinka su ieškovo argumentu, kad nėra privalu pateikti atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktų, nes atsakovas gali piktybiškai jų niekada nepasirašyti, tačiau pakanka byloje įrodyti, kad atsakovas naudojasi darbų rezultatu pagal paskirtį ir šiuo pagrindu priteisti rangovui priklausantį atlyginimą. Pažymi, kad vadovaujantis rangos sutartimi galutinis darbų perdavimas ir priėmimas yra atliekamas visiškai užbaigus darbus, tačiau iki šiol privalomi darbai nėra užbaigti, nėra ištaisyti defektai, perduota techninė išpildomoji dokumentacija, todėl ir nebuvo pasirašytas priėmimo perdavimo aktas. Atmestini ieškovo argumentai, kad atsakovai gyvena name ir naudojasi rangos darbų rezultatu ir automatiškai priima visus ieškovo atliktus darbus. Atsakovo teigimu, teisę naudotis gyvenamuoju namu atsakovai įgijo nepagrindinės sutarties pagrindu, o rangos sutarties dalykas yra tam tikrų remonto ir apdailos darbų atlikimas. Ieškovo argumentas, kad jam turi būti priteista visa ieškiniu reikalaujama skolos suma, nes atsakovai nėra pateikę įrodymų, kad jie patys atliko darbus ar įgijo medžiagas, yra nepagrįstas, kadangi visų darbų sąraše sulygtų darbų kaina – 60 000 Lt, todėl nesvarbu kiek vienam ar kitam darbui išleido ieškovas. Priešingu atveju susidarytų situacija, kad ieškovas atlikęs tik dalį darbų ir išleidęs medžiagoms ir darbams sumą lygią visų numatytų darbų kainai turėtų galimybę teismo būdu pakeisti rangos sutarties sąlygas ir pasididinti sau atlygį. Nors ieškovas teigia, kad parengtoje Nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų byloje nurodyta 100 procentų buto baigtumas, ko būtų buvę neįmanoma pasiekti ieškovui neatlikus visų rangos darbų, tačiau skaičiuojant pastato baigtumo procentą vertinamas jo atitiktis projektui ir baigtumas negali būti lyginamas su darbų atlikimu pagal rangos sutartį. Vien tai, kad tam tikri ieškovo motyvai nebuvo išsamiai aptarti ir analizuoti teismo sprendime nedaro šio neteisėtu ir nepagrįstu. Tai, kad šalys susitarė dėl 15 000 Lt avanso nedraudžia atsakovams sumokėti, o ieškovui priimti didesnį avansą, nes atlikus visus darbus atsakovai vis tiek privalėtų sumokėti ieškovui. Byloje taip pat nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, kad atsakovai neturėjo finansinių pajėgumų sumokėti ieškovui 19 000 Lt. Nepagrįstas ieškovo teiginys, kad buto įrengimui pirktas antras katilas liudija dalies avanso sumokėjimą natūra, kadangi ieškovas nepateikė įrodymų, kad antras katilas nebuvo panaudotas jo atliekamiems rangos darbams ne atsakovų bute, todėl abu katilai buvo perduoti ieškovui ir jo panaudoti. Todėl katilų kainos negalima vertinti 15 000 Lt avanso dalimi, kadangi 19 000 Lt avansas ir katilai buvo pirkti ir pateikti ieškovui, kaip viena iš prekių, reikalingų atlikti darbus numatytus ir vis dar neatliktus pagal pagrindinę sutartį. Ieškovas teigia, kad jis neprašo priteisti 60 000 Lt, t. y. visos sutarties kainos, nes dalies darbų neatliko ir neprivalėjo atlikti bei atsakovai byloje neįrodė jokių ieškovo atliktų darbų trūkumų, tačiau atsakovai ne kartą nurodė ir teikė įrodymus, patvirtinančius ieškovo nekokybiškai atliktų darbų faktą, tačiau nors šalims buvo suteikta galimybė pateikti papildomus įrodymus apie atliktus darbus, ieškovas nei savo iniciatyva, nei teismo 2013 m. gegužės 7 d. prašymu nepateikė statybos darbų žurnalo, kuris yra privalomas ir kuris pagrįstų atliktus darbus. Ieškovo prašymas apmokėti už darbus, kurie nėra numatyti rangos sutartyje, prieštarauja faktinėms aplinkybėms, t. y. antro aukšto grindų klojimas yra fiksuotas iki 2010 m. liepos 1 d. Ieškovas taip pat nesąžiningai reikalauja apmokėti už darbus, kurie buvo numatyti pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties trūkumų akte ir kurių užbaigimo kaina buvo įtraukta į buto kainą.
Ieškovas V. S. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą nurodo, kad rangos sutartimi buvo sulygta dėl konkrečių rangos darbų atlikimo, kainos, termino, o ne trūkumų šalinimo. Rangos sutartyje nėra nei vienos sąlygos, kuria ieškovas būtų įsipareigojęs taisyti kokius nors trūkumus, todėl apeliantai netinkamai aiškina rangos sutarties sąlygas. Atsakovai nepagrįstai teigia, kad atliktų darbų aktai nepatvirtina darbų atlikimo ir trūkumų ištaisymo. Pažymi, kad atsakovai įsigijo butą, kurio baigtumas buvo 92 procentai, tuo tarpu po ieškovo atliktų rangos darbų baigtumas yra 100 procentai. Todėl be ieškovo atliktų rangos darbų bei įsigytų medžiagų fiziškai nebūtų įmanoma pasiekti 100 procentų buto apdailos baigtumo lygio, nes atsakovai nepateikė įrodymų, kad patys pirko tas medžiagas už kurias prašo atlyginti ieškovas. Ieškovas niekada nepripažino 19 000 Lt avanso gavimo bei byloje įrodė, kad iš atsakovo J. C. gavo tik 4 300 Lt bei du dujinius katilus, kurių bendra vertė yra 8 840 Lt. Todėl ieškovas yra gavęs tik 13 140 Lt vietoje 15 000 Lt avanso. Šias aplinkybes patvirtina ieškovo apeliaciniame skunde nurodyti faktai. Atsakovų teiginys, kad ieškovo reikalaujama suma viršija atliktų darbų vertę niekuo nepagrįstas, deklaratyvus. Atsakovų teiginys, kad jie savo lėšomis atliko darbų už 24 738,82 Lt tik iš dalies yra pagrįstas, nes jie nepateikė įrodymų, pagrindžiančių visas išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Ieškovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, atsakovų apeliacinis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniuose skunduose nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundų faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, tinkamai pritaikęs materialinės ir proceso teisės normas, ieškovo ieškinį tenkino. Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netiksliai nustatė ieškovui iš atsakovų priteisiamą skolos už atliktus darbus sumą, taigi, nekartodama pirmosios instancijos teismo sprendimų motyvų, teisėjų kolegija pasisako tik dėl atsakovų pareigos sumokėti ieškovui už atliktus darbus dydžio.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, tarp šalių ginčas iš esmės kilo dėl 2010 m. gegužės 10 d. Rangos sutarties vykdymo, o būtent, dėl minėtos rangos sutarties pagrindu atliktų darbų apimties, kokybės ir atsakovų atliktų mokėjimų. Kadangi šalių paaiškinimai dėl sutarties sudarymo, vykdymo aplinkybių, aiškinimo iš esmės skiriasi, teisėjų kolegija nutaria vadovautis pažodiniu sutarties aiškinimu.
Šalys 2010 m. gegužės 10 d. sudarė Rangos sutartį, kuria ieškovas (rangovas), įsipareigojo šios sutarties priede Nr.2010/05 nurodytus apdailos darbus atlikti sutartyje nustatytais terminais ir tvarka, o atsakovai (užsakovai) įsipareigojo priimti tinkamai atliktus darbus ir sutartyje nustatytais terminais bei tvarka sumokėti ieškovui (rangovui) šalių sutartą kainą (sutarties 1.1 p.). Šalys taip pat susitarė, kad darbai bus atliekami rangovo rizika ir priemonėmis per 45 dienas nuo avanso sumokėjimo dienos, t. y. iki 2010 m. birželio 15 d. (sutarties 2.2., 5.1, 5.2 p.).
Rangos sutartimi šalys susitarė dėl fiksuotos atliktų darbų kainos už sutartyje nurodytus konkrečius darbus (sutarties 2.2. p.), į kurią buvo įtraukta darbo jėgos, mechanizmų darbo ir medžiagų kaina, mokesčiai, draudimo, transportavimo ir visos kitos, rangovui priklausančios išlaidos. Rangos sutartimi atsakovai įsipareigojo sumokėti ieškovui už tinkamai atliktus ir nustatyta tvarka priimtus darbus šioje sutartyje numatytais terminais ir tvarka už bendrą – 60 000 Lt sumą. Tokios rūšies sutartyje pradinė kaina nekeičiama, išskyrus aplinkybes jei užsakovas pakeičia užsakymo pobūdį ar pirminius jo parametrus. Rangos sutartyje nustačius fiksuotą kainą, užsakovas įsipareigoja šią kainą sumokėti rangovui už visus pagal sutartį atliktus darbus. Ginčo rangos sutartimi šalys nenumatė atskirų darbų ar jų etapų. Atsižvelgiant į tai, kad rangos sutartyje buvo nustatyta darbų atlikimo bendra kaina, teisėjų kolegijos sprendžia, jog ieškovas nepagrįstai ieškiniu prašo priteisti iš atsakovų atskiras sumas už atliktus darbus ir atskirai už nupirktas medžiagas. Taigi, įvertinus tai, kad ieškovas yra savo srities profesionalas ir sudarydamas rangos sutartį privalėjo įvertinti rangos sutartimi prisiimamų atlikti darbų bei medžiagų apimtį ir kainą, ieškovo nurodomi argumentai, susiję su faktiškai objekte panaudotomis medžiagomis, atliktais darbais ir jų kaina, nagrinėjamu atveju yra teisiškai nereikšmingi, todėl priešingai nei apeliaciniame skunde teigia ieškovas, pirmosios instancijos teismas neturėjo dėl jų atskirai pasisakyti. Dėl minėtų argumentų atskirai nepasisako ir apeliacinės instancijos teismas, laikydamas, jog šalys rangos sutartimi apibrėžė bendrą sutarties kainą 60 000 Lt.
Byloje esantys 2010 m. rugpjūčio 23 d. ir 2010 m. rugsėjo 2 d. atliktų darbų tarpiniai priėmimo perdavimo aktai, patvirtina, kad vykdant darbus šalys susitarė, jog atsakovai dalį darbų atliks patys, savo medžiagomis, savo rizika, samdydami kitus rangovus. Kaip matyti iš 2011 m. vasario 28 d. galutinio darbų priėmimo perdavimo akto ir sąskaitos apmokėjimui, ieškovas nurodė, kad atliko darbų už 43 349,48 Lt. Atsakovas iš bendros sutarties kainos minusavo darbų už 16 650,52 Lt, kuriuos atliko patys atsakovai.
Atsakovai sutartimi įsipareigojo sumokėti ieškovui 15 000 Lt avansą (sutarties 5.3 p.). Sutarties pasirašymo dieną ieškovas iš atsakovo gavo dalį, t. y. 4 000 Lt avanso. Šią aplinkybę patvirtina byloje esantis 2010 m. gegužės 11 d. pasirašytas priedas prie 2010 m. gegužės 10 d. Statybos rangos sutarties. Byloje esantis 2010 m. birželio 8 d. pakvitavimas patvirtina, kad 2010 m. birželio 8 d. ieškovas iš atsakovo J. C. gavo 15 000 Lt. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad šalių paaiškinimai dėl avanso sumokėjimo aplinkybių bei konkrečių atsakovų ieškovui perduotų sumų iš esmės skiriasi, teisėjų kolegija, remdamasi protingumo principu, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju protingiausia remtis ne prieštaringais šalių paaiškinimais, o byloje esančiais rašytiniais įrodymais, todėl daro išvadą, kad atsakovai ieškovui iš viso yra sumokėję 19 000 Lt avanso. Taigi ši suma minusuojama iš bendros sutarties kainos (60 000 Lt – 19 000 Lt = 41 000 Lt).
Kaip jau buvo minėta, šalių sutarimu bendra rangos sutarties kaina (su darbo jėgos, mechanizmų darbo ir medžiagų kaina, mokesčiais, draudimo, transportavimo ir visomis kitomis rangovui priklausančiomis išlaidomis) buvo nustatyta 60 000 Lt. Vėliau, kaip matyti iš ieškovo paruošto Aiškinamojo rašto, dalį darbų sutiko atlikti patys atsakovai. Darbų apimtys detalizuotos minėtame Aiškinamajame rašte ir iš viso sudaro 16 650,52 Lt. Dėl šios aplinkybės tarp šalių ginčo nėra, todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog ši suma taip pat turi būti minusuojama iš bendros sutarties kainos (60 000 Lt – 19 000 Lt – 16 650,52 Lt = 24 349,48 Lt).
Kita aplinkybė, dėl kurios tarp šalių nėra ginčo, yra ta, kad dalis darbų kainos buvo padengta dviem dujiniais katilais. Šalys sutaria, kad dviejų dujinių katilų kaina yra apie 8 840 Lt, taigi ši suma taip pat turi būti minusuojama iš bendros sutarties kainos (60 000 Lt – 19 000 Lt – 16 650,52 – 8 840 Lt = 15 509,48 Lt). Taigi atsakovai pagal rangos sutartį ieškovui nėra sumokėję 15 509,48 Lt (4 491,86 Eur).
Atsakovai, ginčydami pareigą mokėti likusius 15 509,48 Lt ieškovui už atliktus darbus, nurodo, kad neturi pareigos mokėti šią sumą, nes ieškovas darbus atliko pavėluotai ir su trūkumais.
Užsakovo teisės, kai rangovas neatlieka ar netinkamai atlieka sutartyje numatytą darbą, ir darbas dar nėra užbaigtas, reglamentuojamos CK 6.680 straipsnyje. Pagal šią teisės normą, jeigu rangovas neatlieka ar netinkamai atlieka vartojimo rangos sutartyje numatytą darbą, užsakovas turi teisę pasinaudoti CK 6.334 straipsnyje nurodytomis pirkėjo teisėmis ir reikalauti: 1) kad darbas būtų atliktas iš naujo, išskyrus atvejus, kai trūkumai nedideli arba jie atsirado dėl užsakovo kaltės; 2) kad būtų atitinkamai sumažinta darbų kaina; 3) kad rangovas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų darbų trūkumus arba atlygintų užsakovo išlaidas jiems ištaisyti, jeigu trūkumus įmanoma pašalinti; 4) grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties. CK 6.334 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti pažeistų teisių gynimo būdai vertintini kaip alternatyvūs ir negali būti naudojami kartu dėl to paties teisių pažeidimo. Aplinkybė, jog darbai atlikti su trūkumais, savaime nereiškia, kad jų nereikia apmokėti. Užsakovai savo teises gali ginti reikalaudami arba atitinkamai sumažindami atliktų darbų kainą, arba atlyginti jų šalinimo išlaidas.
Ieškovai, ginčydami prievolę mokėti pagal ieškovo išrašytą PVM sąskaitą faktūrą ir galutinį darbų perdavimo priėmimo aktą, iš esmės siekia sumažinti darbų kainą, atsižvelgiant į tai, kad jiems patiems teko šalinti ieškovo netinkamai atliktų darbų trūkumus. Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovai, pasirašydami 2010 m. rugpjūčio 23 d. ir 2010 m. rugsėjo 2 d. atliktų darbų tarpinius priėmimo perdavimo aktus, pripažino, kad didžioji dalis darbų pagal rangos sutartį buvo atlikta, taigi jiems kyla pareiga sumokėti už atliktus darbus. Teisėjų kolegijos vertinimu svarbi yra ta aplinkybė, jog byloje nėra jokių įrodymų, kad po minėtų tarpinių darbų priėmimo perdavimo aktų pasirašymo, t. y. po 2010 m. rugsėjo 2 d., ieškovas apskritai dar būtų atlikęs kokius nors darbus ar pašalinęs darbų trūkumus. Taigi teisėjų kolegija daro išvadą, jog faktiškai ieškovas atliko tiek darbų, kiek jų yra užfiksuota minėtuose darbų perdavimo priėmimo aktuose, juolab, kad būtent šiuose dokumentuose šalys pripažino pastabas dėl darbų apimties ir susitarė dėl darbų, kuriuos atsakovai atliks savo lėšomis ir rizika, taigi atsakovams kyla pareiga sumokėti už faktiškai ieškovo atliktus darbus.
Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškovui už atliktus darbus iš atsakovų priteisia 15 509,48 Lt (4 491,86 Eur) sumą.
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną apeliacinio skundo argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Pritardamas visiems kitiems pirmosios instancijos teismo motyvams, apeliacinės instancijos teismas dėl kitų apeliacinio skundo motyvų atskirai nepasisako, nes laiko juos teisiškai nereikšmingais nagrinėjamam ginčui išspręsti. Teismas taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.
CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, jog šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas priteisia iš antrosios šalies. Kadangi apeliacinės instancijos teismas pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą, jis perskirsto ir bylos nagrinėjimo metu šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas pirmosios instancijos teisme patyrė 5 104,50 Lt bylinėjimosi išlaidų (1 051 Lt žyminis mokestis ir 4 053,50 Lt išlaidų už advokato pagalbą), o apeliacinės instancijos teisme 2 321 Lt bylinėjimosi išlaidų (748 Lt žyminis mokestis ir 1 573 Lt išlaidų už advokato pagalbą), iš viso 7 425,50 Lt (2 151 Eur), o atsakovai pirmosios instancijos teisme patyrė 4 051 Lt bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą, o apeliacinės instancijos teisme 3 535,31 Lt (193 Lt žyminio mokesčio ir 968 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą), iš viso 7 586,31 Lt (2 197 Eur). Atsižvelgiant į tai, kad teismas tenkino 46 procentus ieškovo reikalavimų, teismas ieškovui iš atsakovų solidariai priteisia 989 Eur (3 415,73 Lt) bylinėjimosi išlaidų, o atsakovams iš ieškovo 1 230 Eur kaip 56 procentus atmestų reikalavimų.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 29 d. sprendimą pakeisti.
Priteisti ieškovui V. S. solidariai iš atsakovų J. C. ir E. C. 4 491,86 Eur (15 509,48 Lt) skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2012 m. rugsėjo 10 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti ieškovui V. S. solidariai iš atsakovų J. C. ir E. C. 989 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovams iš ieškovo 1 230 Eur bylinėjimosi išlaidų.