- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-08-06
- Bylos Nr.
- e2S-757-856/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
- Pareiškėjas
- L. S.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, veikdama Kauno apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. birželio 20 d. papildomos nutarties civilinėje byloje Nr. e2-4367-1192/2025 pagal pareiškėjos L. S. pareiškimą dėl neteisėto nepilnamečio vaiko paėmimo, suinteresuotas asmuo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja L. S. kreipėsi į teismą, prašydama įpareigoti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) miesto vaiko teisių skyrių grąžinti nepilnametę dukterį E. S. jos motinai L. S..
2. 2025 m. birželio 5 d. suinteresuotas asmuo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Vaiko teisių apsaugos tarnyba) pateikė atsakymus į teismo užduotus klausimus. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad nepilnametės E. S. gyvenamoji vieta šiuo metu yra su jos motina L. S.. Vaiko teisių apsaugos tarnyba pažymėjo, kad E. S. šiuo metu laikinoji priežiūra nėra taikoma, o ši priemonė buvo taikyta nuo 2025 m. sausio 7 d. iki 2025 m. vasario 18 d. Suinteresuotas asmuo akcentavo, kad L. S. nuo 2025 m. sausio 16 d. apribojimai, susiję su jos dukra E. S., nebuvo taikomi, o nuo 2025 m. gegužės 20 d. (duomenys neskelbtini) miesto socialinių paslaugų centras pradėjo taikyti atvejo vadybos procesą.
Šalies argumentai
3. Pareiškėja 2025 m. birželio 13 d. pateiktame rašte nurodė, kad, jos nuomone, pareiškimo reikalavimas gali sukelti teisines pasekmes, kadangi jis jau yra suinteresuoto asmens įvykdytas. Jeigu suinteresuotas asmuo būtų nutraukęs laikinąją priežiūrą, pareiškėjai nebūtų buvę reikalinga kreiptis į teismą ir patirti bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2025 m. birželio 20 d. papildoma nutartimi civilinę bylą Nr. e2YT-13216-872/2019 nutraukė, pareiškėjos prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą netenkino.
5. Teismas konstatavo, kad civilinio proceso tvarka gali būti nagrinėjami tik tokie reikalavimai, kurių patenkinimas gali sukelti materialines teisines pasekmes. Teismas nurodė, kad analizuojamu atveju pati pareiškėja pripažįsta, jog jos reikalavimas jau yra įvykdytas, kas reiškia, kad ateityje antrą kartą toks reikalavimas negali būti vykdomas. Visgi pareiškėja, nepaisant nurodytų aplinkybių, nei atsiėmė, nei atsisakė savo pareiškimo, kas reiškia, jog pareiškėja vis tiek siekia, kad teismas ginčą išnagrinėtų hipotetiškai ir ne pasiektų kokį nors teisinį rezultatą, bet vertintų byloje dalyvaujančių asmenų buvusį elgesį. Nesant ginčo ir argumentų, kad pareiškėjos reikalavimas yra įvykdytas, t. y. pareiškėjai neįmanoma grąžinti pas ją esančio vaiko, daroma išvada, jog civilinė byla turi būti nutraukta CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.
6. Kadangi šioje byloje procesas nutraukiamas nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės, teismas vertino, kad yra pagrindas taikyti CPK 94 straipsnyje apibrėžtą teisinį reguliavimą.
7. Teismas pažymėjo, kad analizuojamu atveju pareiškėjos dukters atžvilgiu jau nuo 2025 m. vasario 19 d. nebuvo taikoma jokia laikinoji priežiūra, tai reiškia, jog nuo minėtos datos pareiškėjos dukra gyveno arba turėjo gyventi kartu su pareiškėja. Visgi, nepaisant tokios aplinkybės, kad pareiškėjos reikalavimas buvo įvykdytas, pareiškėja nesiėmė jokių procesinių veiksmų, pareiškėjos atstovė po maždaug dviejų mėnesių dalyvavo teismo posėdyje ir laikėsi pozicijos, jog byla turi būti nagrinėjama.
8. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad suinteresuotas asmuo nurodė, jog pareiškėjos atžvilgiu jokie ribojimai nebuvo taikyti nuo 2025 m. sausio 16 d., tai yra nuo kitos dienos, kai ieškinys buvo gautas teisme. Bylą nagrinėjusiam teismui nėra žinomos priežastys, dėl kurių pareiškėja, turėdama vaikui saugią aplinką, negalėjo vaiko pasiimti iš laikinosios priežiūros. Teismas vertino, kad ieškinio pareiškimas, neprašant taikyti jokio skubaus veiksmo (pavyzdžiui, laikinųjų apsaugos priemonių), nėra priežastis, lėmusi vaiko laikinos gyvenamosios vietos pakeitimus ar pareiškėjos reikalavimo įvykdymą.
9. Teismas vertino, kad nagrinėjamoje situacijoje pačios pareiškėjos elgesys lėmė procesinių išlaidų susidarymą, todėl vadovaujantis priežasties teorija nėra teisinio pagrindo priteisti pareiškėjos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Šiame kontekste teismas taipogi atkreipė dėmesį į tai, kad ypatingąja teisena nagrinėjamose bylose bylinėjimosi išlaidos apskritai atlyginamos tik išimtiniais atvejais.
III. Atskirojo skundo argumentai
10. Atskiruoju skundu pareiškėja (apeliantė) L. S. prašo: pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. birželio 20 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir 2025 m. balandžio 7 d. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinti – priteisti iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos L. S. naudai jos patirtas 1 610 Eur dydžio išlaidas advokatės pagalbai apmokėti, patirtas pirmosios instancijos teisme; arba panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. birželio 20 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; priteisti iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos L. S. naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
10.1. Bylą nagrinėjant teisme, suinteresuotas asmuo įvykdė pareiškimo reikalavimą ir 2025 m. vasario 19 d. priėmė sprendimą nutraukti laikinosios priežiūros taikymą, nors nurodytu metu vis dar buvo tęsiamas ikiteisminis tyrimas dėl fizinio smurto prieš nepilnametę dukrą panaudojimo, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas tik 2025 m. balandžio 30 d., t. y. praėjus dviems mėnesiams nuo laikinosios priežiūros nutraukimo. Jeigu vaikas būtų buvęs grąžintas per protingą terminą, kai buvo surinkta visa reikalinga informacija, pareiškėjai nebūtų buvę reikalinga kreiptis į teismą ir patirti bylinėjimosi išlaidas.
10.2. Pareiškėja patyrė bylinėjimosi išlaidas, kurias sudarė teisinės konsultacijos (trys valandos) ir 2025 m. sausio 14 d. pareiškimo teismui parengimas, įskaitant visos būtinos informacijos, reikalingos pareiškimui parengti, surinkimas (aštuonios valandos ir penkiolika minučių). Teisinės paslaugos pareiškėjai buvo suteiktos iki 2025 m. vasario 19 d., t. y. iki suinteresuoto asmens sprendimo nutraukti laikinosios priežiūros taikymą priėmimo.
Atsiliepimas
10.3. Suinteresuotas asmuo, turėdamas priešingą suinteresuotumą byloje, ką patvirtino atsiliepimu į pareiškimą, galiausiai pripažino pareiškimo reikalavimus ir nutraukė laikinąją priežiūrą.
10.4. Nepriklausomai nuo to, jog pareiškimo pagrindinis reikalavimas buvo įvykdytas 2025 m. vasario 19 d., pirmosios instancijos teismas toliau nagrinėjo bylą (2025 m. balandžio 7 d. buvo organizuojamas ir teismo posėdis), siekė nustatyti šalių elgesį ir tinkamai įvertinti bylinėjimosi išlaidų atsiradimo aplinkybes, dėl ko kreipėsi ir į ikiteisminio tyrimo instituciją dėl papildomų įrodymų išreikalavimą, atitinkamai, bylos nenutraukė, tačiau pasikeitus teismo sudėčiai teismas žodinio nagrinėjimo nebepaskyrė, jokių aplinkybių, susijusių su pareiškėjos prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nebetyrė, bylą nutraukė.
10.5. Pareiškėjai nėra suprantama, kaip ji galėjo pasiimti vaiką iš laikinosios priežiūros po 2025 m. sausio 16 d., jeigu nurodytu metu dar galiojo suinteresuoto asmens sprendimas taikyti laikinąją priežiūrą pareiškėjos šeimai, byloje yra pateiktas 2025 m. vasario 21 d. raštas, kuriuo suinteresuotas asmuo patvirtina, jog tik 2025 m. vasario 19 d. buvo priimtas sprendimas dėl laikinosios priežiūros panaikinimo. Pareiškėja dar 2025 m. sausio 8 d. kreipėsi į suinteresuotą asmenį prašydama grąžinti vaiką, tačiau joks atsakymas iki kreipimosi į teismą dienos nebuvo gautas.
10.6. Be suinteresuoto asmens paaiškinimų byloje nėra absoliučiai jokių rašytinių įrodymų, t. y. priimtų sprendimų, apie taikytų apribojimų panaikinimą. Pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėja turėjo teisę nuo 2025 m. sausio 16 d. pasiimti vaiką iš laikinosios priežiūros, o tai sąlygoja, kad pareiškėja be pagrindo kreipėsi į teismą, yra absoliučiai nepagrįsta ir neįrodyta jokiais rašytiniais bylos duomenimis. Net jeigu būtų nustatyta, jog nuo 2025 m. sausio 16 d. pareiškėja galėjo pasiimti vaiką iš laikinosios priežiūros, nors jokie įrodymai to nepatvirtina, pareiškėjos patirtos bylinėjimosi išlaidos susidarė iki 2025 m. sausio 16 d.
10.7. Pareiškėjai kyla pagrįstų abejonių, jog pati nutartis priimta neįsigilinus į individualias bylos aplinkybes, nutartį surašant ant kitos nutarties, priimtos kito teismo, t. y. nutartis priimta šabloniškai, o labai akivaizdus yra ir faktas, jog nutartis priimta ne to paties teisėjo, kuris nagrinėjo bylą.
11. Atsiliepimų į atskirąjį skundą per teismo nustatyta terminą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK 320) straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
Dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo
13. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad pasikeitus teismo sudėčiai teismas žodinio nagrinėjimo nebepaskyrė, jokių aplinkybių, susijusių su pareiškėjos prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nebetyrė.
14. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas, priklausomai nuo procesinės situacijos, turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jeigu ji jau iškelta. Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes, jo reikalavimą teismui priėmus ir išnagrinėjus, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013).
15. Nagrinėjamu atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad nesant ginčui, jog šiuo metu nepilnametis vaikas gyvena su pareiškėja, pareiškimo patenkinimas nesukels materialiųjų teisinių padarinių, todėl civilinė byla turi būti nutraukta CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad civilinio proceso kodekso normos nenumato, jog klausimas dėl bylos nutraukimo turi būti nagrinėjimas teismo posėdyje žodinio proceso tvarka. Kadangi byloje sprendimas dėl ginčo esmės priimtas nebuvo, todėl sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo turėjo būti taikomos CPK 94 straipsnio nuostatos.
16. Vadovaujantis CPK 94 straipsniu, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
17. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant CPK 94 straipsnio nuostatas, išaiškinta, kad civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija; lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518-248/2018). Pažymėtina, kad spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo teismas turi taikyti bendruosius teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, nepažeisti teisingos šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-248/2018 100 punktas).
18. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vaiko teisių apsaugos tarnyba, nustačiusi vaiko apsaugos poreikį, kreipėsi į ikiteisminio tyrimo įstaigą. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini). Ikiteisminį tyrimą atliekančių pareigūnų sprendimu L. S. neleista atstovauti vaiko interesams ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). Remdamasi Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – ir VTAPĮ) 36⁴ straipsniu, Vaiko teisių apsaugos tarnyba nuo 2025 m. sausio 7 d. iki 2025 m. vasario 18 d. E. S. taikė laikinąją priežiūrą. Nuo 2025 m. sausio 7 d. iki 2025 m. sausio 17 d. E. S. buvo laikinai apgyvendinta pas L. S. nurodytą emociniais ryšiais su vaiku susijusį asmenį M. L. adresu: V(duomenys neskelbtini). Nuo 2025 m. sausio 17 d. iki 2025 m. sausio 20 d. L. S. prašymu E. S. buvo laikinai apgyvendinta brolio L. S. šeimoje adresu: (duomenys neskelbtini). L. S. prašymu nuo 2025 m. sausio 20 d. iki 2025 m. vasario 18 d. E. S. buvo laikinai apgyvendinta močiutės J. T. šeimoje adresu: (duomenys neskelbtini). L. S. pareiškimas dėl neteisėto nepilnamečio vaiko paėmimo teisme gautas 2025 m. sausio 15 d.
19. VTAPĮ 36⁴ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatęs vaiko apsaugos poreikį, užtikrina vaikui saugią aplinką taikydamas vieną iš šių priemonių: 1) perduoda vaiką giminaičių, su vaiku emociniais ryšiais susijusių asmenų ar kitų vaiko tėvų, ar jo atstovų pagal įstatymą nurodytų asmenų, galinčių laikinai prižiūrėti vaiką, priežiūrai, vaiko ir tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą gyvenamojoje vietoje; 2) organizuoja vaiko laikinąją priežiūrą pas giminaičius, su vaiku emociniais ryšiais susijusius asmenis ar kitus vaiko tėvų ar jo atstovų pagal įstatymą nurodytus asmenis, galinčius laikinai prižiūrėti vaiką, prižiūrinčių asmenų gyvenamojoje vietoje; 3) organizuoja vaiko laikinąją priežiūrą, apgyvendinus jį kartu su jo tėvais ar vienu iš jų, arba kitais vaiko atstovais (atstovu) pagal įstatymą, kurie (kuris) nekelia pavojaus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, socialinę priežiūrą teikiančioje socialinių paslaugų įstaigoje. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad vaiko laikinoji priežiūra pas giminaičius, su vaiku emociniais ryšiais susijusius asmenis ar kitus vaiko tėvų ar jo atstovų pagal įstatymą nurodytus asmenis jų gyvenamojoje vietoje turi būti organizuojama bendru vieno iš vaiko tėvų (ar abiejų tėvų) ar kito (kitų) vaiko atstovo (atstovų) pagal įstatymą ir vaiko laikinąją priežiūrą vykdančių asmenų sutarimu.
20. Vaiko laikinosios priežiūros priemonės, numatytos VTAPĮ 36⁴ 1 dalies 1 ir 2 punktuose, gali būti taikomos iki 30 dienų. Vaiko laikinosios priežiūros priemonė, numatyta šio straipsnio 1 dalies 3 punkte, gali būti taikoma pagal poreikį, bet ne ilgiau kaip 12 mėnesių. Pagal poreikį vaiko laikinosios priežiūros priemonių, numatytų šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose, taikymas gali būti pratęstas iki 30 dienų arba jos keičiamos į vaiko laikinosios priežiūros priemonę, numatytą šio straipsnio 1 dalies 3 punkte (VTAPĮ 36⁴ straipsnio 6 dalis).
21. Išnykus ar pasikeitus aplinkybėms, dėl kurių buvo nustatytas vaiko apsaugos poreikis taikant šio straipsnio 1 dalyje nurodytas priemones, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius nutraukia vaiko apsaugos priemonės taikymą (VTAPĮ 36⁴ straipsnio 5 dalis).
22. Pažymėtina, kad Vaiko teisių apsaugos tarnybos veikla turi atitikti teisės aktų reikalavimus ir jos priimti sprendimai turi būti pagrįsti teisės normomis, kitaip tariant, šios institucijos veikla turi atitikti nustatytas procedūras. Iš bylos duomenų matyti, kad suinteresuotas asmuo Vaiko teisių apsaugos tarnyba, nors ir galėjo sąlyginai daryti įtaką apeliantės pareiškimo teismui pateikimui, tačiau byloje nėra duomenų, kad apeliantė įstatymų nustatyta tvarka būtų kreipusis su skundu dėl Vaiko teisių apsaugos tarnybos sprendimų panaikinimo ir/ar įpareigojimo atlikti veiksmus ir jos skundas būtų tenkintas. Atkreiptinas dėmesys, kad dėl vaiko teisių apsaugos specialistų priimtų sprendimų, veiksmų arba neveikimo skundai gali būti pateikiami tiesiogiai pačiai Vaiko teisių apsaugos tarnybai. Administraciniai teismai nagrinėja bylas dėl Vaiko teisių apsaugos tarnybos subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti veiksmus. Nagrinėjamu atveju suinteresuoto asmens Vaiko teisių apsaugos tarnybos (jos specialistų) veiksmai ar priimti aktai (sprendimai) įstatymų nustatyta tvarka nėra pripažinti neteisėtais ar panaikinti. Taigi, byloje nėra jokių duomenų, kad Vaiko teisių apsaugos tarnyba pareiškėjos nepilnametei dukrai E. S. nuo 2025 m. sausio 7 d. iki 2025 m. vasario 18 d. taikydama laikinąją priežiūrą, netinkamai atliko įstatymuose nustatytas ir jos veiklai priskiriamas funkcijas. Vaiko teisių apsaugos tarnybos 2025 m. vasario 19 d. vaiko laikinosios priežiūros nutraukimo akte nurodyta, kad vaiko laikinos priežiūros nutraukimo pagrindas – išnyko priežastys, dėl kurių nustatytas vaiko apsaugos poreikis, ir šeimoje nebėra realaus pavojaus jo fiziniam ir psichiniam saugumui, sveikatai ir gyvybei. Taigi, laikinoji vaiko priežiūra buvo nutraukta esant įstatyme numatytoms sąlygoms, o ne todėl, kad suinteresuotas asmuo sutiko su pareiškėjos pareikšto pareiškimo teisme reikalavimu ir jį įvykdė.
23. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis priežasties teorija bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, konstatuoja, jog nepaisant to, kad pareiškėjos patirtos bylinėjimosi išlaidos susidarė iki 2025 m. vasario 19 d., kuomet buvo priimtas Vaiko teisių apsaugos tarnybos sprendimas dėl laikinosios priežiūros panaikinimo, nėra pagrindo išvadai, jog suinteresuoto asmens Vaiko teisių apsaugos tarnybos veiksmai lėmė pareiškėjos patirtų advokato teisinės pagalbos išlaidų susidarymą, todėl bylinėjimosi išlaidų priteisimas pareiškėjai iš suinteresuoto asmens Vaiko teisių apsaugos tarnybos neatitiktų minėtų byloje dalyvavusių asmenų interesų pusiausvyros, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Taip pat nenustatyta, kad suinteresuotas asmuo būtų piktnaudžiavęs savo procesinėmis teisėmis. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys, kad tuo atveju, kai byla baigiama nepriėmus sprendimo dėl esmės, nėra nustatoma, jog bylos šalys būtų piktnaudžiavusios savo procesinėmis teisėmis, bylinėjimosi išlaidos paprastai neturėtų būti skirstomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518-248/2018).
24. Pažymėtina, kad pareiškėja, kreipdamasi į teismą, veikė savo rizika ir teikdama pareiškimą turėjo įvertinti tai, jog jai gali tekti patirti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 94 straipsnio nuostatomis, pagrįstai susiklosčiusioje situacijoje atsisakė priteisti pareiškėjai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo nuspręsti priešingai.
25. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. liepos 1 d. nutartimi nutarta ištaisyti rašymo apsirikimą 2025 m. birželio 20 d. nutarties rezoliucinėje dalyje, tai yra pašalinti dvi paskutines nutarties pastraipas ir vietoje įrašyti: „Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu apeliacine tvarka gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą. Teisėja J. V.“. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, jog 2025 m. birželio 20 d. teismui priimant skundžiamą nutartį buvo padarytas rašymo apsirikimas, savaime negali patvirtinti apeliantės nurodomos aplinkybės, kad nutartis priimta neįsigilinus į individualias bylos aplinkybes.
26. Kiti atskirojo skundo argumentai įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui neturi, todėl dėl jų nepasisakoma.
27. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo nutartis yra priimta nepažeidžiant esminių procesinės teisės nuostatų, atitinka bendruosius teisingumo ir protingumo principus, todėl atskirasis skundas netenkinamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 98 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. birželio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.