- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-08-30
- Bylos Nr.
- e2-7417-1138/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-00716-2023-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaidas Kazlauskas
- Ieškovas
- A. Ž.
- Atsakovas
- I. Š.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Raseinių rajono savivaldybės administracija
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. Ž. ieškinį atsakovei I. Š., tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba, NŽT), Raseinių rajono savivaldybės administracija, dėl teisės atidalinti žemės sklypus iš bendrosios dalinės nuosavybės pripažinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė A. Ž. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei I. Š., tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Raseinių rajono savivaldybės administracija, kuriuo prašo pripažinti ieškovei A. Ž. teisę be atsakovės I. Š. sutikimo atlikti žemės sklypų: 1) žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 5,17 ha, paskirtis – žemės ūkio; 2) žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,22 ha, paskirtis – kita, naudojimo pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos; 3) žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,78 ha, paskirtis – žemės ūkio, atidalinimą, kiekvieną jų padalinant į du atskirus sklypus pagal UAB „T.“ parengtus žemės sklypų atidalinimo planus, įskaitant, bet neapsiribojant, teikti savivaldybės administracijos direktoriui prašymą įgyti žemėtvarkos planavimo dokumento – projekto organizatoriaus teises, gauti žemėtvarkos planavimo dokumento – projekto rengimo reikalavimus (sąlygas), parengtą žemėtvarkos planavimo dokumentą – projektą teikti derinti ir tvirtinti, pagal patvirtintą žemėtvarkos planavimo dokumentą – projektą atlikti žemės sklypų kadastrinius matavimus ir gautą plotų neatitikimą (jei toks būtų) išdalinti proporcingai pagal nuosavybės dalis tarp bendraturčių, o taip pat įregistruoti naujai suformuotus žemės sklypus; taip pat prašo priteisti iš atsakovės I. Š. valstybės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.
1.1. Ieškinyje nurodė, kad nuosavybės teisę į nurodytus žemės sklypus įgijo paveldėjusi turtą pagal testamentą po atsakovės sutuoktinio mirties. Siekdama atidalyti savo nuosavybės dalį ne vieną kartą kreipėsi žodžiu į atsakovę, o 2022 m. rugpjūčio 30 d. kreipėsi netgi registruotu laišku, tačiau geranoriško atsakovės sutikimo taikiai susitarti dėl žemės sklypų padalinimo ji nesulaukė iki šiol. Atsakovė grasinančiai yra pareiškusi, jog niekada nesutiks dalytis nuosavybės.
1.2. Siekdama suformuoti du atskirus žemės sklypus, pradėjo organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą pagal jos užsakymu UAB „T.“ parengtus planus (toliau – žemės sklypų atidalinimo planai). Pagal siūlymą iš kiekvieno jų turimo žemės sklypo yra formuojama po du atskirus žemės sklypus: A raide pažymėtas sklypas turėtų tekti ieškovei, o B – atsakovei.
1.3. Pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintas Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisykles (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 20014 m. sausio 2 d. įsakymo Nr. 3D-1/D1-1 redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) (toliau – Žemės sklypų formavimo taisyklės) numatyta, jog tais atvejais, kai žemės sklypai padalijami, atidalijami, sujungiami ar perdalijami turi būti rengiamas projektas, kuris yra žemėtvarkos planavimo dokumentas. Projektui turi raštiškai pritarti Projekto iniciatorius (-iai), žemės sklypo (-ų) savininkas (-ai) ar valstybinės žemės patikėtinis (-iai). Tuo atveju, kai nėra visų šių asmenų raštiškų pritarimų, Projektas gali būti tvirtinamas tik tada, kai bus gauti visi šių asmenų raštiški pritarimai arba, kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį Projektą turi būti vykdomas žemės sklypo formavimas ar pertvarkymas (Žemės sklypų formavimo taisyklių 66 punktas).
1.4. Atsakovė, neduodama savo sutikimo rengti žemėtvarkos planavimo dokumentą –projektą, kurio planavimo tikslas suformuoti atskirus sklypus pagal nuosavybės teises valdomas dalis, pažeidžia ir apriboja jos teises.
1.5. Negali parengti žemėtvarkos planavimo dokumentų – projektų neturėdama atsakovės sutikimo, todėl yra priversta reikšti ieškinį.
Atsiliepimas
2. Atsakovė I. Š. atsiliepimo teismui nustatytu terminu nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (asmeniškai). Tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir Raseinių rajono savivaldybės administracija atsiliepimų teismui nustatytu terminu taip pat nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai.
3. Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė, prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad į teismą kreipėsi dėl žemės atidalijimo. Dėl susiklosčiusios situacijos nutarė testamento neatsakyti, nes palikėją palaidojo, sutvarkė butą, sumokėjo skolas. Baigus tvarkyti dokumentus pasakė seseriai, kad yra paveldėjimas, klausė ką daryti toliau, susitarti neišėjo. Buvo rašytinis siūlymas dėl sutikimo atsidalinti, klausė nuomonės, kokiu būdu būtų galima. Pasiūlymų buvo, tačiau negalėjo sutarti. Važiuoti pas seserį ir kažką sutarti buvo pavojinga. Kalbant apie žemės sklypą, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), tarėsi su žemėtvarkininkais, jie numatė, kad B dalyje yra pastatai, o toliau yra pieva, iš dešinės pusės turi būti patekimas į sklypą, kiek yra ten buvusi prieš du metus, pastatų nebuvo. Dėl žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), – sklypas yra žemės ūkio paskirties. Žemės sklypas nėra patogiai nubraižytas, kadangi yra tokios formos, jo padalinti į kitas dvi dalis nėra įmanoma. Kiek žinoma, nei statinių, nei pastatų nėra, tai yra dirbama žemė. Dėl žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kiek žinoma statinių nebuvo, bent iki tol, kol žemėtvarkininkai darė brėžinį, kurie žiūrėjo iš palydovinių nuotraukų, kad būtų keliukas ir privažiavimas. (duomenys neskelbtini) paskutinį kartą lankėsi prieš du, du su puse metų, prieš palikėjo mirtį. Lietuvos erdvinės informacijos portalo duomenys apie žemės sklypo ribas kadastro žemėlapyje ir statinių išsidėstymą atitinka jai žinomus faktinius duomenis.
Šalies argumentai
4. Ieškovės atstovė ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti, priteisti valstybės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pasisakydama dėl žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), atidalijimo siauromis juostomis nurodė, kad pagal planą, kelias, iš kurio patenkama į žemės sklypą, vienas vienintelis, yra pavaizduota kairėje, kitaip dalinant nebūtų užtikrinama galimybė patekti. Dėl žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nurodė, jog patekimas yra iš (duomenys neskelbtini) gatvės, buvo siekiama subalansuoti bendraturčių interesus. Statiniai priklauso atsakovei, kad būtų užtikrinta galimybė naudotis statiniais ir žeme esančiais po statiniais, ir buvo formuojama B dalis. Dalis pažymėta raide A tektų A. Ž., atidalijimas būtų proporcingas, užtikrintų geriausią naudojimą. Bylos dėl testamento nuginčijimo niekada nebuvo ir nėra, dar daugiau palikimas priimtas, nuosavybė įregistruota ieškovės vardu. Kyla klausimas, kodėl atsakovė savo laiku nesikreipė į teismą. Ieškovė pateikė projektą, kuris atitiktų interesus. Priešingo varianto byloje nėra, rašytinio plano, kuris būtų priešingas ieškovės parengtam planui, nėra.
Atsiliepimas
5. Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad nesutinka atiduoti, kur vištų negalėtų paleisti už tvarto. Kas suskirstė, kad ieškovei A, o jai B, gal jai bus nupirktas malūnsparnis, kad patektų į savo žemę. Dėl sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), supranta, kad pagal pasiūlymą jai tektų B dalis. Ūkinio vandens lašai bėgs ant ieškovės žemės. Be to, niekada nesutiks, kad jai neatitektų ir dešimt arų vyro žemės. Jie pirko, jie dirbo, trisdešimt tris metus pragyveno. Variantas netenkina, nes jai nėra papildomai dešimt arų. Dėl žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nurodė, jog siūlo iš ūkiškos pusės, kad neskaldyti, nedaryti dviejų juostelių, siūlo paimti visą, o kitur – kiek trūksta. Nenorėtų sudaryti taikaus susitarimo pagal pateiktą taikos sutarties projektą, viską paduota į teisėjo rankas. Viską pasakė, kaip norėtų atidalinti, yra teisėjas, tiki teismui ir tiesa.
6. Trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos ir Raseinių rajono savivaldybės administracijos atstovai į posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, todėl byla nagrinėjama trečiųjų asmenų atstovams nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
7. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovei A. Ž. ir atsakovei I. Š. nuosavybės teise priklauso po ½ dalį (idealiosiomis dalimis) šių žemės sklypų: a) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) sav., plotas 5,17 ha, paskirtis – žemės ūkio; b) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) sav., plotas 0,22 ha, paskirtis – kita, naudojimo pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos; c) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), plotas 0,78 ha, paskirtis – žemės ūkio.
8. Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad ieškovės nuosavybės teisė nurodytus žemės sklypus įregistruota 2021 m. lapkričio 26 d. Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo Nr. 6396 pagrindu. Ieškovės pateikta Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo Nr. 6396 skaitmeninė kopija taip pat ir S. Š. testamento skaitmeninė kopija patvirtina ieškovės nuosavybės teisės įregistravimo pagrindą. Lietuvos teismų informacinėje sistemoje nėra duomenų tarp šalių kilusius ginčus dėl paveldėjimo teisės, taigi teismas neturi jokio pagrindo spręsti, kad aptartų žemės sklypų ½ dalis ieškovei nuosavybės teise nepriklauso.
9. Nagrinėjamos bylos duomenys taip pat patvirtina, kad šalių santykiai yra itin konfliktiški, o ieškovė savo bendrosios dalinės nuosavybės teisę nori įgyvendinti atsidalindama turimų žemės sklypų dalis. 2022 m. rugpjūčio 30 d. rašytiniu prašymu ieškovė A. Ž. prašė atsakovės I. Š. sutikimo atidalinant aukščiau nurodytus žemės sklypus, tačiau toks sutikimas gautas nebuvo. Byloje taip pat nėra jokių duomenų apie tai, kad būtų nustatyta žemės sklypų naudojimo tvarka.
10. Ieškovė į bylą taip pat pateikė UAB „T.“ matininko E. Z. 2022 m. gruodžio 1 d. parengtus žemės sklypų atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės planus, kuriuose lygiomis dalimis nurodomas ieškovei ir atsakovei priskiriamas plotas. Kiti, alternatyvūs planai, atsakovės teismui pateikti nebuvo.
11. Kiekvienas bendraturtis, įgyvendindamas savo bendrosios dalinės nuosavybės teisę, gali savo nuožiūra rinktis tarp atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi bendru turtu tvarkos nustatymo, be to, tam tikrais atvejais (pvz., kai nėra įmanomas visiškas bendro daikto atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės) yra galimas mišrus šių bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų taikymas. Kita vertus, aptariama bendraturčio nuožiūros teisė nėra absoliuti. Šios teisės įgyvendinimas yra, inter alia, neatskiriamas nuo kito bendraturčio (jų daugeto) teisių ir teisėtų interesų užtikrinimo. Tiek atidalijant iš bendrosios dalinės nuosavybės, tiek nustatant naudojimosi bendru turtu tvarką, būtina užtikrinti visų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-248/2018).
12. Teismas be kita ko pažymi, kad atidalijimo siekiančiam bendraturčiui tenka pareiga įrodyti teisme, jog jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-248/2016, 26 punktas). Atsakovas, nesutikdamas su ieškovo siūlomu atidalijimo projektu, turi teisę, bet ne pareigą pateikti alternatyvų projektą. Nesiekdamas jokio atidalijimo varianto, atsakovas, pagrįsdamas savo nesutikimą su ieškovo projektu, gali pateikti motyvus, tiek išdėstydamas bendraturčių interesų pažeidimus, galinčius atsirasti įgyvendinant ieškovo siūlomą projektą, tiek pasiūlydamas aiškias alternatyvias ieškovo atsidalijimo iš bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo galimybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2014).
13. Vertindamas nagrinėjamoje byloje esančius įrodymus, UAB „T.“ matininko E. Z. 2022 m. gruodžio 1 d. parengtus žemės sklypų atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės planus, taip pat atsižvelgdamas į teismo iniciatyva, siekiant nepažeisti atsakovės teisių, išreikalautus duomenis iš Lietuvos erdvinės informacijos portalo apie žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (plotas 0,22 ha, paskirtis – kita, naudojimo pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos), ribas kadastro žemėlapyje ir bei statinių išsidėstymą sklype, teismas neturi pagrindo spręsti, kad ieškovės siūlomas atidalijimo variantas pažeidžia teisės aktų reikalavimus ar teismų praktikoje suformuluotas taisykles.
14. Nagrinėjamu nei atsakovė, nei tretieji asmenys nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad atidalijus žemės sklypus būtų pažeidžiamas viešasis interesas, o atidalijus žemės sklypus ieškovės prašomu būdu būtų ribojama atsakovės nuosavybės teisė, užprogramuojamas naujų ginčų ateityje kilimas. Nėra ir jokių duomenų, kad atidalijimas pagal ieškovės pateiktus atidalijimo planus, atsižvelgiant į žemės sklypų plotus, išsidėstymą, ribas, privažiavimo galimybes, būtų neracionalus ir nesąžiningas. Kartu teismas pažymi, kad atidalijami žemės sklypai nėra teisminių ginčų objektas, nėra areštuoti. Nagrinėjamu atveju taip pat pažymėtina ir tai, nors rengiantis nagrinėti bylą, ir teisminio nagrinėjimo metu, teismas ne kartą siūlė atsakovei svarstyti galimybę naudotis advokato paslaugomis, atsakovė advokato paslaugomis nutarė nesinaudoti, savo nesutikimą su pareikštu ieškiniu grindė žodiniais paaiškinimais, alternatyvių planų, kaip jau minėta, teismui neteikė. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad nors šalys ir nepageidavo ginčo spręsti teisminės mediacijos būdu, bandė sudaryti taikų susitarimą, tačiau taikus susitarimas pasiektas nebuvo. Esant nurodytoms aplinkybės, teismas sprendžia, kad ieškovės pasiūlyti atidalijimo variantai, įvertinus tiek proceso dalyvių santykius, tiek galimybes toliau naudoti nuosavybę pagal paskirtį, yra tinkami, todėl ieškovės materialieji reikalavimai tenkinami pilnai.
15. Svarbu ir tai, kad teismas nenustatė jokio teisinio pagrindo atsakovei priskirti 10 arų daugiau žemės, kaip buvo prašoma teismo posėdžio metu, kadangi nei pagal teismų praktiką, nei teisės aktų reikalavimus, nei pagal nagrinėjamoje byloje esančius įrodymus, to padaryti nėra pagrindo. Be to, šioje civilinėje byloje nagrinėjamas būtent žemės sklypų atidalijimo klausimas, ir nors atsakovė I. Š. nurodė įvairius neabejotinai jai svarbius argumentus, susijusius su palikimo priėmimu, palikėjo laidojimu, šie klausimai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl byloje nebuvo sprendžiami.
16. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalys).
17. Ieškovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2022 m. gruodžio 9 d. sprendimu suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, ji 100 proc. atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Byloje mokėtinas 109,00 Eur žyminis mokestis už reikalavimą dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Atsižvelgiant į tai, kad byloje ieškinys tenkintas visiškai, iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistina 109,00 Eur žyminio mokesčio.
18. Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. rugpjūčio 24 d. pažymą Nr. APD-2023-12919 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba patyrė 401,59 Eur išlaidų už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Ši suma, pilnai tenkinus ieškovės ieškinio reikalavimus, priteistina valstybės naudai iš atsakovės.
19. Šioje byloje teismas patyrė 19,92 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas į valstybės biudžetą priteistinas iš atsakovės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
pripažinti ieškovei A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), teisę be atsakovės I. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), sutikimo atlikti žemės sklypų: 1) žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 5,17 ha, paskirtis – žemės ūkio; 2) žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,22 ha, paskirtis – kita, naudojimo pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos; 3) žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,78 ha, paskirtis – žemės ūkio, atidalinimą, kiekvieną jų padalinant į du atskirus sklypus pagal UAB „T.“ parengtus žemės sklypų atidalinimo planus, įskaitant, bet neapsiribojant, teikti savivaldybės administracijos direktoriui prašymą įgyti žemėtvarkos planavimo dokumento – projekto organizatoriaus teises, gauti žemėtvarkos planavimo dokumento – projekto rengimo reikalavimus (sąlygas), parengtą žemėtvarkos planavimo dokumentą – projektą teikti derinti ir tvirtinti, pagal patvirtintą žemėtvarkos planavimo dokumentą – projektą atlikti žemės sklypų kadastrinius matavimus ir gautą plotų neatitikimą (jei toks būtų) išdalinti proporcingai pagal nuosavybės dalis tarp bendraturčių, o taip pat įregistruoti naujai suformuotus žemės sklypus.
Priteisti valstybei iš atsakovės I. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 109,00 Eur (vieną šimtą devynis eurus 0 ct) žyminio mokesčio. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (pasirinktinai, pavyzdžiui, AB „Swedbank“ atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini)), įmokos kodas – 5660.
Priteisti valstybei iš atsakovės I. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 401,59 Eur (keturis šimtus vieną eurą 59 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (pasirinktinai, pavyzdžiui, AB „Swedbank“ atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini)), įmokos kodas – 5630.
Priteisti iš atsakovės I. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 19,92 Eur (devyniolikos eurų 92 ct) pašto išlaidas valstybės naudai, informuojant atsakovę, jog išlaidos valstybei sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke (pavyzdžiui, esančią banke „Swedbank“ AB, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini)) mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą – 5662.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.