Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Dariaus Kantaravičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nerijaus Meilučio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2020 m. gegužės 13 d. nuosprendžio, kuriuo S. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir nubaustas 60 MGL, t. y. 3 000 Eur (trijų tūkstančių eurų) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir S. A. paskirta 40 MGL, t. y. 2 000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į S. A. paskirtą bausmę įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2020 m. vasario 15 d. 04.52 val. iki 2020 m. vasario 15 d. 17.20 val., vieną laikino sulaikymo parą prilyginant 2 MGL dydžio baudai ir S. A. neatlikta baudos dalimi laikoma 38 MGL (1900 Eur). Paskirtą baudą nuteistasis įpareigotas sumokėti per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, S. A. skirta baudžiamojo poveikio priemonė, uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. vasario 17 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3 dalimis, konfiskuotas S. A. automobilis „Audi Allroad“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. S. A. nuteistas už tai, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2020 m. vasario 15 d. apie 04.33 val. (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo jam priklausančią transporto priemonę – automobilį „Audi Allroad“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai jam alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 1,67 promilių girtumas.

2. Kauno apylinkės teismas nuosprendyje konstatavo, kad ištirtų įrodymų visuma patvirtina, jog S. A. padarė BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką. Nuosprendyje konstatuota, kad nors S. A. padarė nesunkų nusikaltimą, teisiamas pirmą kartą, kaltu visiškai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, tačiau atsižvelgus į tai, kad jis 2015 m. liepos 31 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutarimu buvo baustas administracine tvarka už transporto priemonės vairavimą, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, nėra pagrindo daryti išvados, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl nėra pagrindo jo atžvilgiu taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

3. Nuteistasis S. A. apeliaciniame skunde prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti jį V. A. atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams su 500 eurų užstatu, o baudžiamąją bylą nutraukti. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, paskirti jam baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones dvejus metus bei 5 MGL dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant įmoką sumokėti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

4.1. Atsiliepime nurodoma, kad S. A. neatitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos sąlygos, įpareigojančios teismą įvertinti, ar yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. S. A. 2015 m. liepos 31 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutarimu buvo baustas už tai, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (2,11 promilės). Be to, S. A. 2017 m. rugpjūčio 4 d. už greičio viršijimą buvo pareikšta žodinė pastaba. Nors nuteistasis galiojančių nuobaudų neturi, tačiau nurodytos aplinkybės jį charakterizuoja neigiamai, taip pat šios aplinkybės patvirtina, kad anksčiau paskirtos nuobaudos savo tikslų nepasiekė - S. A. išvadų dėl daromų teisės pažeidimų nepadarė, jam skirtos nuobaudos teigiamos įtakos neturėjo. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog už ankstesnį vairavimą neblaiviam paskirtą baudą, net ir dalimis ją išdėsčius 1 metų terminui, S. A. sumokėjo jau pasibaigus nustatytam terminui, dėl ko, darytina išvada, jog tokiu elgesiu jis nepateisino ir teismo jam išreikšto pasitikėjimo. S. A., net ir žinodamas gresiančius teisinius padarinius už įstatymų pažeidimus, vėl padarė analogišką teisės pažeidimą, pagal šiuo metu galiojantį baudžiamąjį kodeksą - tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą prie itin šiurkščių veikų, keliančią realią grėsmę kitų asmenų sveikatai, gyvybei ar turtui. Ir nors nuteistasis charakterizuojamas teigiamai ne tik darbdavių, bet ir seniūnijų atstovų, padeda savo šeimos nariams ir pasižada daugiau nebenusikalsti, tai savaime negali atsverti kitų neigiamai jį apibūdinančių duomenų - visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių ir nustatytos teisinės tvarkos ignoravimo bei polinkio daryti tyčinius, vienus pavojingiausių teisės pažeidimus, kas, akivaizdu, paneigia ir nuteistojo skunde išdėstytą poziciją, jog jam inkriminuojama nusikalstama veika yra atsitiktinio pobūdžio.

4.2. Atsiliepime tvirtinama, kad Kauno apylinkės teismo 2020 m. gegužės 13 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, įstatyme numatytų pagrindų nuteistąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nėra. Kitokia nuteistojo S. A. nuomonė dėl jam paskirtos baudžiamosios atsakomybės taikymo negali būti pagrindu keisti iš esmės teisėtą ir pagrįstą nuosprendį.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo S. A. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliaciniame skunde kaltės, nusikalstamos veikos kvalifikavimo klausimai nėra keliami, nesutinkama su BK 40 straipsnio nuostatų netaikymu šioje byloje. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 320 straipsnio 3 dalimi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina pateikto apeliacinio skundo ribose.

6. Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi šiame baudžiamajame įstatyme įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas, tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas ne tik nustačius BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat apsvarsčius ir BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyje esančias sąlygas. Be to, kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismas neprivalo atleisti asmens nuo baudžiamosios atsakomybės ir negali apsiriboti tik formaliu laidavimo sąlygų nustatymu, t. y. turi būti atsižvelgiama ir į kitas svarbias bylos ypatybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-88-976/2017, 2K-116-1073/2018 ir kt.).

7. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra visų formalių pagrindų taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti S. A. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje itin detaliai ir išsamiai pasisakė dėl BK 40 straipsnio taikymo. Šiuo konkrečiu atveju nėra BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos būtinosios sąlygos, o būtent nėra pagrindo manyti, kad S. A. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

8. Teismo išvada, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų turi būti pagrįsta objektyviais faktais, kurių buvimas ar nebuvimas padeda į tai atsakyti. Tai gali būti faktai, liudijantys asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą, ar priešingai – polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybės, apibūdinančios veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje. Jeigu, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, kyla pagrįstų abejonių, ar asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai paprastai reiškia, kad nėra vienos iš sąlygų, leidžiančių teismui daryti atitinkamas išvadas, taigi, ir taikyti BK 40 straipsnio nuostatas. Sprendžiant šį klausimą neturi likti neaiškumų ar abejonių dėl to, ar iš tiesų visos aplinkybės yra tokios aiškios, kad galima būtų daryti išvadą, jog yra pagrindas atleisti nusikalstamą veiką padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-329/2013, 2K-221-693/2017).

9. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti S. A. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teisingai vadovavosi paminėtomis nuostatomis. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino S. A. asmenybę charakterizuojančius duomenis. S. A. anksčiau neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, darbdavių ir seniūnijos charakterizuojamas teigiamai, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, atsakomybės nevengė, tačiau šios teigiamai nuteistąjį apibūdinančios aplinkybės, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, turi būti vertinamos kartu su jį kaip vairuotoją charakterizuojančiais duomenimis, o pastarieji jo teigiamai charakterizuoti neleidžia. Apeliaciniame skunde neteisingai tvirtinama, kad teismas sureikšmino S. A. 2017 m. rugpjūčio 4 d. padarytą kelių eismo taisyklių pažeidimą – nustatyto greičio viršijimą, už ką buvo paskirta tik žodinė pastaba, kadangi šis pažeidimas buvo vertinamas kitų nuteistąjį charakterizuojančių duomenų kontekste. Esminę reikšmę sprendžiant ar yra pagrindas manyti, kad S. A. ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals, turėjo faktas, kad už transporto priemonės vairavimą apsvaigus nuo alkoholio S. A. atsakomybėn traukiamas jau ne pirmą kartą. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad jis Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 31 d. nutarimu buvo nubaustas už tai, kad 2015 m. birželio 18 d. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (2,11 promilių). Už šio administracinio teisės pažeidimo padarymą apeliantui buvo paskirta 579 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 24 mėnesiams. Pastebėtina, kad teismas nuteistajam buvo parodęs pasitikėjimą ir sutrumpinęs teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, tačiau akivaizdu, kad S. A. teismo jam parodyto pasitikėjimo nepateisino, kadangi ir vėl vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis. Nors nusikalstamos veikos padarymo metu administracinė nuobauda už analogišką teisės pažeidimą (vairavimą neblaiviam) jau nebegaliojo, tačiau tai neigiamai apibūdina nuteistojo asmenybę, neabejotinai leidžia teigti, kad jis linkęs nesilaikyti įstatymų, kad jis nepadarė tinkamų išvadų dėl jo anksčiau padaryto analogiško Kelių eismo taisyklių pažeidimo, o skirta nuobauda nebuvo efektyvi bei nepasiekė jai keliamų tikslų. Kartu tai leidžia teigti, kad nagrinėjamoje byloje nuteistojo padaryta veika nėra atsitiktinio pobūdžio ir dėl to teismas padarė pagrįstą išvadą, jog šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad S. A. ateityje laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nesant BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos, teismas pagrįstai atsisakė nuteistojo atžvilgiu taikyti minėtą institutą, nežiūrint to, kad egzistuoja kitos BK 40 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose numatytos sąlygos ir yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei.

10. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad nuteistasis nesipriešino pareigūnams, gera valia atidavė jiems prašomus dokumentus, su pareigūnais elgėsi mandagiai, jo padaryto nusikaltimo pavojingumo nemažina, išvados, kad nėra pagrindo, jog asmuo ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, nekeičia. Atsakant į šiuos skundo argumentus, pažymėtina, kad tokiu atveju, jei nuteistasis, sustabdytas policijos pareigūnų dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos, nevykdytų jų teisėtų reikalavimų, priešintųsi, jam grėstų atsakomybė už minėtų veiksmų atlikimą pagal atitinkamus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų ar BK straipsnius.

11. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo S. A. apeliacinį skundą atmesti.