Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1; 1.1.8.1.1; 1.2.14.1.2.2; 1.2.14.12.1; 2.1.4.6.1; 2.1.14; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2; 2.1.16.2.12; 2.3.2.2.14

2022 m. birželio 3 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Julitos Dabulskytės-Raizgienės, Rasos Paužaitės ir Ugniaus Trumpulio (kolegijos pirmininkas bei pranešėjas),

nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui R. S. ir jo atstovei advokatei Marinai Gusauskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. G., nuteistojo gynėjo advokato, nuteistosios Ž. Š., nukentėjusiojo bei civilinio ieškovo R. S. atstovės advokatės apeliacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio, kuriuo J. G. buvo pripažintas kaltu ir nubaustas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį 50 MGL (2500 Eur) dydžio bauda;

- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 100 MGL (5000 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, J. G. paskirtos bausmės buvo subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirta 110 MGL (5500 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamoj proceso (toliau – BPK) 140 straipsnio 9 dalimi, į J. G. paskirtą bausmę įskaitytas laikiname sulaikyme bei suėmime išbūtas laikas ir paskirta galutinė 44 MGL (2200 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 3 ir 9 dalimis, paskirtoji bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir J. G. paskirta 119 MGL (5950 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, nuteistajam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones trejiems metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. liepos 12 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš nuteistojo nuspręsta išieškoti automobilio „Audi Q7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę su PVM atitinkančią pinigų sumą – 8450 Eur.

Į J. G. paskirtą bausmę įskaityta bausmės dalis, atlikta pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 30 d. nuosprendį.

Ž. Š. pripažinta kalta ir nubausta pagal BK 189 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimo bausme vieneriems metams, įpareigojant nuteistąją per bausmės laiką atlyginti nusikalstama veika padarytą 3000 Eur žalą UAB „V.“ ir neatlygintinai išdirbti 30 valandų sveikatos priežiūros socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui R. S. iš J. G. priteista 5332,73 Eur nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti ir 1500 Eur nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti, taip pat 2589,36 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Civilinei ieškovei UAB „.“ iš J. G. ir Ž. Š. solidariai priteista 3300 Eur nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti ir 5 procentų metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo 2021 m. kovo 18 d. iki visiško ieškinio įvykdymo.

Iš J. G. ir Ž. Š. valstybės naudai priteista po 576,76 Eur proceso išlaidų.

Laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas į automobilį Audi Q7 3.0 TDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), registruotą O. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu, pratęstas iki bus įvykdyta nuosprendžio dalis dėl civilinių ieškinių.

Laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas į 170 Eur, kurie priklauso J. G., pratęstas iki bus įvykdyta nuosprendžio dalis dėl civilinių ieškinių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. J. G. nuteistas už tai, kad jis 2019 m. liepos 10 d., apie 10.40 val., viešoje vietoje – kavinėje „Varnelė“, esančioje Lentupio g. 3C, Švenčionyse, Švenčionių rajono savivaldybėje, matant pašaliniams asmenims, įžūliais veiksmais, neleistinu, akivaizdžiai agresyviu ir moralės požiūriu nepriimtinu, aplinkinius šokiruojančiu elgesiu, tyčia sudavė vieną smūgį dešinės rankos delnu T. D. į veido sritį, padarydamas jai kairės ausies kaušelio sumušimą, tokiu būdu nežymiai sutrikdė nukentėjusiajai T. D. sveikatą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams (baro lankytojams) ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Tokiais savo veiksmais J. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

2. Taip pat J. G. nuteistas už tai, kad jis, būdamas pažįstamas su R. S., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir būdu pavogė raktą nuo namo, nuosavybės teise priklausančio L. S., kuris uzufrukto teisėmis priklauso R. S., esančio (duomenys neskelbtini), ir nuo 2020 m. vasario 11 d. 15.00 val. iki 2020 m. vasario 12 d. 00.30 val. įsibrovė į minėtą namą, iš kambaryje spintoje kabėjusios striukės kišenės pagrobė R. S. priklausančius 2400 Eur bei aukso dirbinius: auksinę grandinėlę, kurios svoris 30,33 g, vertė 820,73 Eur, auksinę grandinėlę, kurios svoris 137,66 g, vertė 4000 Eur, auksinį kryželį, kurio svoris 7 g, vertė 190 Eur, auksinį kryželį, kurio svoris 20 g, vertė 541 Eur, auksinį žiedą su deimantais, kurio svoris 10 g, vertė 1300 Eur, auksinį žiedą, kurio svoris 3 g, vertė 81 Eur, tokiu būdu padarė R. S. didelės vertės – 9332,73 Eur – turtinę žalą. Tokiais savo veiksmais J. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

3. Ž. Š. nuteista už tai, kad ji iš anksto žinodama, jog J. G., su kuriuo ji gyvena neįregistravusi santuokos, nuo 2020 m. vasario 11 d. 15.00 val. iki 2020 m. vasario 12 d. 00.30 val., įsibrovė į R. S. nuosavybės teise priklausantį namą, esantį (duomenys neskelbtini), iš kur pagrobė R. S. priklausančius pinigus (2400 Eur) bei aukso dirbinius: 2020 m. kovo 16 d. pridavė į UAB „V.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), priklausantį lombardą „S.“, esantį (duomenys neskelbtini), nusikalstamu būdu įgytą – pagrobtą – 585 prabos, 30,33 g svorio auksinę grandinėlę, kurios vertė 820,73 Eur, 2020 m. balandžio 18 d. pridavė į UAB „V.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), priklausantį lombardą „S.“, esantį (duomenys neskelbtini), nusikalstamu būdu įgytą – pagrobtą – 137,66 g svorio auksinę grandinėlę, kurios vertė 4000 Eur, kitus nusikalstamu būdu įgytus – pagrobtus – aukso dirbinius, t. y. auksinį kryželį, kurio svoris 7 g, vertė 190 Eur, auksinį kryželį, kurio svoris 20 g, vertė 541 Eur, auksinį žiedą su deimantais, kurio svoris 10 g, vertė 1300 Eur, realizavo tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, tokiu būdu ji realizavo nusikalstamu būdu įgytą – pagrobtą – turtą, kurio bendra vertė 6851,73 Eur. Tokiais savo veiksmais Ž. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 189 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

4. Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas advokatas prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. gruodžio 23 d. nuosprendį ir J. G. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį išteisinti, taip pat panaikinti nuteistajam ir O. G. taikomus laikinus nuosavybės teisės apribojimus į jų turtą, o dėl BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymo nuteistajam taikyti susitaikymo institutą.

5. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi nukentėjusiojo R. S. parodymais, kurie nebuvo nuoseklūs. Nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu keitė savo paaiškinimus, susijusius su turėto aukso verte, juvelyrinių dirbinių svoriu, vykstant procesui jis nurodydavo vis naujus aukso dirbinius, kurie iš jo buvo pagrobti, o vieną žiedą kaip pagrobtą nurodė tik po keturių mėnesių nuo ikiteisminio tyrimo pradžios. Skunde tikinama, kad R. S. pateiktos nuotraukos niekaip nepatvirtina, jog jis turėjo juose užfiksuotus daiktus, šios nuotraukos nėra informatyvios, nėra aišku, kada jos buvo padarytos. Iš nuotraukų negalima nustatyti, iš kokio metalo juvelyriniai dirbiniai buvo padaryti, jų svorio.

6. Nuteistojo gynėjas teigia, kad R. S. grąžinta grandinėlė iš tikrųjų nepriklauso nukentėjusiajam. Šiuo atveju abejonių kelia grandinėlės atpažinimo procedūra, nes R. S. buvo pateiktos atpažinti trys visiškai skirtingos tiek spalva, tiek pynimu, galimai ir skirtingų metalų grandinėlės, todėl nukentėjusysis pasirinko panašiausią į galimai jo turėtą grandinėlę. Nukentėjusiojo nurodytas neva išskirtinis grandinėlės požymis iš tikrųjų nėra niekuo išskirtinis. Be to, nukentėjusysis iki grandinėlės atpažinimo negalėjo nurodyti tikslaus jos svorio, o grandinėlės svorį sužinojo iš lombardo pakvitavimo, su kuriuo buvo supažindintas. Nuteistojo gynėjo įsitikinimu, iš skundžiamame nuosprendyje išdėstytų argumentų matyti, kad ir pirmosios instancijos teismas suabejojo, ar aptariama grandinėlė iš tikrųjų priklauso nukentėjusiajam.

7. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nėra aišku, kada ant grandinėlės užsegimo atsirado liudytojo A. A., kuris tvirtino, jog nukentėjusiajam pagamino kryželį, apyrankę ir dvi grandinėles, inicialai, pagal kuriuos šis liudytojas grandinėlę atpažino kaip jo pagamintą. Skunde tvirtinama, kad paminėti inicialai ant grandinėlės užsegimo galėjo būti padaryti tik po to, kai grandinėlė buvo grąžinta nukentėjusiajam, nes anksčiau apžiūrint grandinėlę toks išskirtinis žymėjimas nebuvo fiksuotas. Apie tokį požymį nieko nesakė ir R. S., kuriam daiktas buvo pateiktas atpažinti. Be to, liudytojo pateiktas dokumentas apie ženklo įteisinimą ir daiktų žymėjimą savo laikotarpiu nesutampa su jo ir R. S. paaiškinimais apie užsakytos grandinėlės pagaminimo laiką. Taigi kyla pagrįstų abejonių dėl to, kad grandinėlė iš tikrųjų priklauso nukentėjusiajam.

8. Apeliantas tikina, kad nepagrįsti pirmosios instancijos teismo teiginiai, jog tik nuteistasis matė ir žinojo, kur yra slepiami pinigai, kur padėti namų raktai, kad būtent jis paėmė raktus ir panaudojo juos įsibrovimui į namą. Pats nukentėjusysis pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad J. G. kambaryje, kuriame yra drabužių spinta, nebuvo ir nematė, kas jame yra laikoma bei daroma, taip pat parodė, jog striukė, kurios kišenėje buvo raktai nuo namų beveik visada buvo jo matomumo zonoje. Be to, baudžiamojoje byloje yra duomenų apie neidentifikuotus rankų pirštų pėdsakus, rastus R. S. priklausančiame bute, taip pat kitus pėdsakus, kurie leidžia pagrįstai manyti, jog turtą galėjo pagrobti nenustatyti asmenys.

9. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad R. S. yra aiškinęs, jog aukso dirbinių jis niekam nerodė nuo 2019 m. spalio mėnesio. Vis tik liudytoja E. S. paaiškino, kad ji matė aukso dirbinius prieš dvi dienas iki vagystės, o dieną iki vagystės ji prašė šiuos dirbinius duoti jai, tačiau R. S. jų nedavė. Tokie prieštaravimai parodymuose nebuvo įvertinti, todėl liko abejonės dėl to, kas ir kada matė vienus ar kitus aukso dirbinius, kas žinojo, kur jie sudėti, kas prie jų galėjo prieiti.

10. Advokato įsitikinimu, kaip nuteistojo kaltės įrodymas negali būti vertinamas ir telefoninių pokalbių, kurie skundžiamame nuosprendyje buvo analizuojami tik epizodiškai, turinys. Pirmosios instancijos teismo teiginys, kad juvelyrinius dirbinius buvo siekiama parduoti kaip įmanoma brangiau, prieštarauja nuteistųjų pokalbių turiniui. Be to, šiuo atveju daiktai nebuvo parduodami, jie buvo pateikti paskolai gauti, buvo planuojama šiuos daiktus išpirkti. Advokatas pažymi, kad J. G. laikini finansiniai trikdžiai buvo susiję su tuo, kad V. J. negalėjo grąžinti nuteistojo paskolintų pinigų.

11. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad aplinkybė, jog J. G. 2020 m. vasario 12 d. kazino galimai atsiskaitinėjo 50 Eur kupiūromis ir galimai turėjo apie 600 Eur, niekaip nepatvirtina fakto, jog šie pinigai galėjo būti paimti iš R. S. namų. Šiuo atveju kyla abejonių, ar nukentėjusysis galėjo turėti tokią pinigų sumą, kurią nurodė kaip pagrobtą. Liudytojas O. G. yra paaiškinęs, kad jis savo sūnui yra davęs pinigų tam, jog jis galėtų švęsti Šv. Valentino dieną, nupirkti dovaną. Be to, J. G. visada turėjo savus finansinius resursus, o R. S. iš nuteistojo ir jo tėvo skolinosi pinigus. J. G. 2002 metais bei 2003 metais dirbo Italijoje, nuo 2006 m. gegužės 17 d. iki 2009 m. spalio 20 d. UAB „Ž.“, kurioje metinis atlyginimas siekė iki 40000 Lt, ir bendros pajamos sudarė iki 120000 Lt, ligos ir nedarbo išmokos sudarė iki 20700 Lt, nuteistasis dirbo Vokietijoje bei Didžiojoje Britanijoje.

12. Nuteistojo gynėjas teigia, kad skundžiamu nuosprendžiu buvo nepagrįstai pratęstas laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas į O. G. priklausantį automobilį. O. G. ir anksčiau, ir šiuo metu gauna pakankamas pajamas tam, kad galėtų įsigyti automobilį. Automobilis priklauso O. G. ir nei J. G., nei Ž. Š. jokių turtinių teisių į šį automobilį neturi. Automobilio techniniame pase naudotoju įrašytas J. G., nes, esant reikalui, jis galėtų naudotis automobiliu ir nuvežti savo tėvą ten, kur jam reikia.

13. Advokatas tvirtina, kad šioje byloje nebuvo surinkta neginčijamų duomenų, patvirtinančių tai, jog J. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnyje 2 dalyje, todėl visos abejonės turi būti aiškinamos nuteistojo naudai. Skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas iš esmės rėmėsi duomenimis, kurie nėra nuoseklūs, yra prieštaringi bei keliantys daug abejonių. Akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ir neteisingai išnagrinėjo bylos aplinkybes, nepašalino visų byloje kilusių abejonių, todėl skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas ir nepagristas.

14. Apeliaciniame skunde nuteistasis J. G. prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir priimti jam išteisinamąjį nuosprendį, nes neįrodyta, jog jis padarė nusikalstamą veiką.

15. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, netinkamai įvertinęs baudžiamojoje byloje užfiksuotus duomenis, visiškai ignoravo nuteistąjį teisinančius duomenis. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad nukentėjusiojo parodymai keitėsi priklausomai nuo nustatytų faktų. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis ne kartą keitė neva iš jo pagrobtų aukso dirbinių svorius, jų vertes bei kiekį. Tuo pačiu R. S. nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog jis turėjo aukso dirbinius, jis nenurodė aplinkybių, kuriomis esant įgijo ir laikė 2400 Eur.

16. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino ir visiškai nepasisakė dėl liudytojos E. S. parodymų, netyrė, dėl kokių priežasčių ši liudytoja nukentėjusiajam prieš pat vagystę siūlė pasaugoti aukso dirbinus. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo imtasi priemonių tam, kad nustatyti, kam priklauso piršto pėdsakas, rastas nusikaltimo vietoje. Taip pat nebuvo vertinama tai, kad nukentėjusysis ne pirmą kartą apkalba apeliantą, nepagrįstai nurodo, jog šis neva padarė nusikalstamas veikas. R. S. yra apkalbėjęs nuteistąjį, kad šis iš nukentėjusiojo pavogė piniginę. Baudžiamojoje byloje yra nutarimas, kuriuo ikiteisminis tyrimas dėl nurodytų aplinkybių buvo nutrauktas. Šis nutarimas bei prieštaringi nukentėjusiojo parodymai leidžia daryti kategorišką išvadą, kad R. S. parodymai yra nepatikimi.

17. Nuteistasis teigia, kad iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog jokių apgadinimų nei ant įėjimo į namą durų, nei ant spynų atrakto nebuvo aptikta. Jokie įrodymai nepatvirtina, kad nuteistasis turėjo nukentėjusiojo raktus arba žinojo, kur jie yra laikomi, jog jis žinojo, kad nukentėjusysis turi aukso dirbinių ar pinigų, žinojo, kur šie daiktai (jeigu tokie ir buvo) saugomi. Priešingai, nuteistasis visada žinojo, kad nukentėjusysis neturi pinigų, nes juos nuolat skolindavosi. Aplinkybę, kad nukentėjusysis skolindavosi pinigus, patvirtino liudytojas O. G.. Be to, ilgą laiką pas nukentėjusįjį nei aukso dirbinių, nei pinigų niekas nematė, todėl byloje apskritai nėra įrodyta, kad jis šiuos dirbinius bei pinigus įvykio dieną turėjo. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino aplinkybių, kad nukentėjusysis yra neįgalus, todėl jo parodymai yra nepatikimi, jis taip pat lošia kazino, todėl juvelyrinius dirbinius, jeigu juos ir turėjo, galėjo prarasti kitomis aplinkybėmis.

18. J. G. pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nevertino fakto, jog iš baudžiamojoje byloje esančios specialisto išvados matyti, kad ant atrakto abiejų sekcijų volelių raktų kanalų sienelių be eksploatacinių pėdsakų dar buvo aptikti keli silpnai išreikšti pėdsakai – būdingi paliekamiems pašaliniams įrankiams, kurių nepakanka teigti, jog pateiktas atraktas buvo rakintas ar atrakintas pašaliniais įrankiais.

19. Skunde aiškinama, kad ant grandinėlės, kuri buvo grąžinta nukentėjusiajam, jokių inicialų apžiūros metu nebuvo pastebėta. Inicialai atsirado vėliau, kai grandinėlė atsidūrė nukentėjusiojo žinioje bei staiga atsirado juvelyras, kuris tariamai ją padarė. Be to, skundžiamame nuosprendyje nebuvo įvertintas faktas, kad aukso dirbinių turėjo ir nuteistojo tėvas bei nuteistojo sugyventinė Ž. Š.. Aukso dirbiniai iš nuteistojo tėvo buvo pagrobti.

20. J. G. teigia, kad baudžiamojoje byloje surinkti duomenys neleidžia daryti išvados, jog būtent jis nenustatytu laiku ir būdu pagrobė raktą nuo namo, iš kurio neva buvo pagrobtas nukentėjusiajam priklausantis turtas. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad raktas nuo namo buvo pagrobtas. Į įvykio vietą 2020 m. vasario 12 d. atvykus policijos pareigūnams, namas buvo užrakintas, raktą nuo namų turėjo pats nukentėjusysis, jokių įsibrovimo požymių nebuvo nustatyta. Be to, pats nukentėjusysis pirmosios apklausos metu patvirtino, kad jo namai buvo užrakinti. Nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu taip pat patvirtino, kad kartu su nukentėjusiuoju atvyko į šio namus, kurie buvo užrakinti, namus raktu atrakino pats nukentėjusysis. Taigi, jei raktas nuo namo buvo pas asmenį, kuris tuose namuose gyvena, nėra pagrindo kaltinti nuteistojo, jog šis pagrobė raktą. Duomenų, kurie leistų teigti, kad nuteistasis būtų turėjęs raktą nuo nukentėjusiojo namų, baudžiamojoje byloje nėra. Nuteistojo pirštų antspaudų ant rakto nuo nukentėjusiojo R. S. namų nebuvo rasta.

21. Apeliaciniame skunde dar kartą nurodoma, kad nukentėjusiojo parodymais negalima vadovautis, nes jie yra nepatikimi. R. S. ikiteisminio tyrimo metu yra teigęs, kad jis nežino, kas galėjo padaryti vagystę, jis nieko neįtaria, kokiu būdu buvo pateikta į namą, jis paaiškinti negali. Vėliau nukentėjusysis jau teigė, kad J. G. galėjo perduoti A. Š. iš namo pagrobtus pinigus ir auksą, kai šis atvažiavo nuteistajam perduoti telefoną. Vis tik tokius nukentėjusiojo pamąstymus paneigė liudytojas A. Š.. Tokie nukentėjusiojo parodymai patys savaime kelia daug abejonių, kurios nebuvo įvertintos pirmosios instancijos teisme. Apeliantas pabrėžia, kad nukentėjusysis jį vagyste pradėjo kaltinti tik praėjus keturiems mėnesiams po šios vagystės, taip pat bendrininkavimu apkaltino ir A. Š.. Tuo atveju, jei nukentėjusiojo įtarimai būtų teisingi, juos turėjo patvirtinti A. Š. ar kiti byloje surinkti duomenys, tačiau taip nėra. Nukentėjusiojo iškeltą versiją paneigia ne tik paties J. G. parodymai, bet ir A. Š. parodymai, iš kurių matyti, kad nuteistasis jam nėra perdavęs nei pinigų, nei aukso dirbinių.

22. Skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teiginiu, kad nuteistasis, pasinaudodamas nukentėjusiojo patiklumu, vienas nuvažiavo į jo namus, palikdamas nukentėjusįjį sesers namuose, vėliau, siekdamas, jog vagystė iš karto nebūtų pastebėta, tempė laiką, vilkino nukentėjusiojo grįžimą namo. Tokio pirmosios instancijos teismo teiginio nepatvirtina jokie byloje užfiksuoti duomenys. Byloje nebuvo nustatyta, kad J. G. vienas pats būtų R. S. namuose, kai tuo metu pats nukentėjusysis būtų savo sesers namuose.

23. J. G. atkreipia dėmesį į tai, kad 2020 m. vasario 11 d. jis su R. S. susitiko būtent nukentėjusiojo iniciatyva, nes šis paprašė jam padėti sutvarkyti santechniką ir pakūrenti sesers namą. Šios aplinkybės neginčija ir pats nukentėjusysis. Nuteistasis nieko neįtardamas nusprendė pagelbėti savo geram draugui R. S. ir sutiko nuvažiuoti pas šio seserį į soduose esančius namus. Šios aplinkybės patvirtina, kad nuteistojo veiksmuose jokios iš anksto planuotos tyčios nusikalsti nebuvo ir negalėjo būti. Nuteistajam su nukentėjusiuoju atvykus į šio sesers namus, nuteistasis dėl trūkusių detalių pats sutiko nuvykti į parduotuvę „Riešutas“ ir nupirkti reikiamas detales. Nupirkęs kraną, nuteistasis nuvažiavo pas savo tėvą ir paėmė tarpines, tuomet grįžo atgal pas R. S.. Sutvarkius kraną, nuteistasis su R. S. kartu nuvažiavo pas O. G. ir grąžino jam įrankius, tuomet grįžo pas nukentėjusiojo seserį į namus. Šios aplinkybės patvirtina, kad J. G. niekuomet vienas pats nesilankė R. S. namuose, o galiausiai, jei būtų priešingai, tikėtina, kad bent vienas kaimynas būtų pastebėjęs nepažįstamo asmens įėjimą į gyvenamąsias patalpas ar bent nepažįstamo automobilio pastatymą prie R. S. gyvenamojo namo.

24. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nukentėjusiojo versiją, jog J. G. tempė laiką, paneigia paties nuteistojo bei liudytojo A. Š. parodymai. Iš nuteistojo parodymų matyti, kad jis nukentėjusiojo sesers namuose užsibuvo būtent pastarojo iniciatyva, o iš A. Š. parodymų matyti, jog nukentėjusysis jam pasiūlė išgerti arbatos, o šis faktas rodo, kad nukentėjusysis niekur neskubėjo ir jokių veiksnių tam, jog išvažiuoti iš sesers namų anksčiau, nesiėmė.

25. Nuteistojo įsitikinimu, nukentėjusysis R. S. nepateikė jokių duomenų, kad 2020 m. vasario 12 d. jis turėjo 2400 Eur ir aukso dirbinius. Abejonių kelia ir liudytojos E. S. parodymai apie tai, kad dieną prieš vagystę ji nukentėjusiajam pasakė, jog aukso dirbinius būtų saugiau laikyti pas ją, kad nukentėjusysis mėnesį iki vagystės nebenešiojo aukso dirbinių. Be to, abejones liudytojos parodymų patikimumu kelia ir faktai, jog ji maždaug žinojo, kur R. S. laiko aukso dirbinius, bei aiškiai reiškė nepagrįstus kaltinimus J. G..

26. Apeliaciniame skunde pažymima, kad nukentėjusysis viso proceso metu keitė savo parodymus dėl aukso dirbinių svorių bei šių dirbinių požymių. Nukentėjusysis pirmosiose keturiose apklausose nenurodė, kad iš jo būtų pagrobtas žiedas. Apie žiedo pagrobimą jis nurodė tik apklausiamas 2020 m. gruodžio 2 d. Taigi R. S. parodymai negali būti vertinami kaip nuoseklūs, todėl jais nėra jokio pagrindo vadovautis.

27. Nuteistasis mano, kad grandinėlė, kuri buvo grąžinta R. S., iš tikrųjų nukentėjusiajam nepriklauso. Nukentėjusysis atpažinimo metu nenurodė, kad ant šios grandinėlės yra inicialai, jie ir nebuvo rasti. Tik pirmosios instancijos teisme atsirado versija apie neaiškiu būdu atsiradusius inicialus ant grandinėlės. Nukentėjusysis šiuo atveju, pasinaudodamas palankiai susiklosčiusia padėtimi, į teisiamąjį posėdį atsinešė grandinėlę ir pasikvietė sau palankų liudytoją tam, kad būtų patvirtinta jo sukurta įvykių versija. Kito paaiškinimo, kaip niekas iš asmenų, kurių žinioje buvo minėta grandinėlė, nepastebėjo aiškiai pavaizduotų inicialų, negali būti. Svarbu ir tai, kad viso ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis negalėjo nurodyti juvelyro, kuris neva pagamino grandinėlę, vardo bei pavardės, tačiau praėjus daugiau nei metams nuo įvykusios vagystės, staiga surado juvelyrą ir jį atsivedė į teisiamąjį posėdį. Tokia situacija leidžia abejoti nukentėjusiojo duotais parodymais. Abejonių kelia ir liudytojo A. A. parodymai apie tai, kad tokią grandinėlę galėjo padaryti tik jis. Šis liudytojas teigė, kad atpažįsta auksinį kryželį kaip savo darbą, tačiau įvardijo visiškai kitą jo svorį, o vėliau patvirtino, jog kryželio jis negamino, nes ant kryželio nėra jo inicialų. Nuteistajam yra akivaizdu, kad jei ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiajam būtų perduotas ir kryželis, tai inicialai būtų atsiradę ir ant jo.

28. Apeliaciniame skunde nesutinkama su išvada, kad tik nuteistasis matė ir žinojo, kur yra slepiami pinigai. Tokią aplinkybę nurodė tik nukentėjusysis, kurio parodymų nepatvirtina jokie kiti duomenys. R. S. nepateikė jokių įrodymų, iš kokių pajamų jis galėjo sukaupti didelę pinigų sumą, kuri iš jo neva buvo pagrobta. Nuteistajam kyla abejonių, ar apskritai nukentėjusysis R. S. savo žinioje turėjo grynųjų pinigų. Nukentėjusysis yra nurodęs, kad jis dirbo neilgą laiko tarpą, gavo tik minimalias išmokas, be to, jis moka išlaikymą savo nepilnamečiam vaikui. Taigi nukentėjusysis neturėjo galimybės sutaupyti pinigų sumos, kuri neva buvo pagrobta. Taip pat iš liudytojo O. G. parodymų matyti, kad nukentėjusysis niekada neturėjo pinigų.

29. Apelianto įsitikinimu, vien faktas, kad jis kazino pralošė apie 500-1000 Eur, jokiu būdu nepatvirtina jo kaltės dėl vagystės. Be to, jis dar ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 7000 Eur buvo pasiskolinęs iš O. G., dalį pasiskolintų pinigų pralošė. Faktą, kad apeliantas iš savo tėvo pasiskolino pinigų, patvirtino ir liudytojas O. G., kuris nurodė, jog J. G. maždaug 2020 m. vasario mėnesį paskolino 1000 Eur.

30. Skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismas nevertino liudytojo V. J. parodymų, iš kurių matyti, kokie pinigai buvo panaudoti O. G. priklausančio automobilio įsigijimui.

31. Apeliaciniame skunde nuteistoji Ž. Š. prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. gruodžio 23 d. nuosprendį ir ją išteisinti, nes nėra įrodyta, kad ji padarė nusikalstamą veiką.

32. Nuteistoji nurodo, kad jokie baudžiamojoje byloje surinkti duomenys nepatvirtina, jog ji realizavo nusikalstamu būdu įgytą turtą. Pirmosios instancijos teismas, priėmęs skundžiamą nuosprendį, ydingai atliko įrodymų tyrimą, klaidingai vertino įrodymus, o tai nulėmė nepagrįsto ir neteisėto nuosprendžio priėmimą. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad nuteistosios parodymai vertinami tik kaip jos gynybinė taktika, yra visiškai nepagrįsta.

33. Apeliaciniame skunde aiškinama, kad baudžiamojoje byloje yra nustatyta, jog Ž. Š. į lombardą pridavė aukso dirbinius. Nuteistoji neneigė, kad aukso dirbinius ji pridavė. Vis tik pirmosios instancijos teismas neįvertino, kokiomis aplinkybėmis nuteistoji minėtus aukso dirbinius įgijo. Ž. Š. vieną grandinėlę įsigijo už savo turėtas asmenines santaupas iš nepažįstamos moters turgavietėje. Ant šios grandinėlės jokių inicialų nebuvo, nei šią grandinėlę įsigijus, nei ją pristatant į lombardą. Tokią aplinkybę patvirtino ir liudytojas A. D., kuris priėmė grandinėlę iš apeliantės. Vien tai, kad nuteistoji neturėjo jokių objektyvių galimybių surasti iš matymo pažįstamos moters, iš kurios įsigijo minėtą grandinėlę, nevertintina kaip Ž. Š. kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo patvirtinanti aplinkybė.

34. Nuteistoji nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino liudytojo A. A. teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų, kurie paneigia pirmosios instancijos teismo išvadą, kad neįvardinta moteris siūlė įsigyti R. S. priklausančius aukso dirbinius. Ant nuteistosios įsigytos grandinėlės jokių inicialų nebuvo. Liudytojas A. V., dirbantis lombardo paslaugomis užsiimančioje įmonėje, teigė, jog apžiūrėjo į lombardą atneštą Ž. Š. grandinėlę, tačiau jokių inicialų neidentifikavo. Liudytojas A. D., dirbantis lombardo paslaugomis užsiimančioje įmonėje, nors įkeitimui priėmė auksinę grandinėlę, tačiau nenurodė jokių priduotos grandinėlės išskirtinių požymių. Taigi nei vienam iš lombardo darbuotojų neidentifikavus ant grandinėlės užsegimo inicialų, o nukentėjusiajam R. S. teigiant, kad jo turėta grandinėlė buvo su išskirtiniais inicialais ant užsegimo, darytina išvada, jog nuteistoji niekuomet neturėjo jokios grandinėlės priklausiusios nukentėjusiajam R. S..

35. Ž. Š. tvirtina, kad ji pati turėjo aukso dirbinių ir tai patvirtina byloje esančios nuotraukos, kurių pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, nevertino. Ji nurodė išsamias aplinkybes, dėl aukso dirbinių įsigijimo, todėl nėra jokio pagrindo tvirtinti, jog buvo realizuojamas nusikalstamu būdu įgytas turtas. Nuteistosios žinioje nebuvo jokių aukso dirbinių, kurie būtų įgyti nusikalstamu būdu. Šis faktas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, be pagrindo Ž. Š. pripažino kalta, nenustatęs objektyviųjų ir subjektyviųjų nusikalstamos veikos požymių.

36. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas jos kaltę grindė tik savo teoriniais pamąstymais, visiškai nekreipdamas dėmesio į tai, jog nėra jokių įrodymų, patvirtinančių faktą, kad ji padarė nusikalstamą veiką. Įvertinus visą bylos eigą teisminio nagrinėjimo metu, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas Ž. Š. atžvilgiu buvo nusiteikęs šališkai.

37. Ž. Š. aiškina, kad ji yra nurodžiusi, jog dirba pagal verslo liudijimą turguje, kur ir įsigijo grandinėlę iš nepažįstamos moters. Kita grandinėlė buvo padovanota buvusio sutuoktinio. Ji viena augina tris vaikus, o už vaikų išlaikymą gauna tik 120 Eur, grandinėlės įsigijimas buvo galimybė užsidirbti pinigų. Ž. Š. tyčia daryti nusikaltimą nėra įrodyta. Be to, turėjo būti atsižvelgta ir į tai, kad nuteistoji gauna pajamų dirbdama pagal verslo liudijimą.

38. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad liudytojų parodymai apie Ž. Š. yra melagingi, prieštaringi, nenuoseklūs ir iš esmės prieštaraujantys tyrimo metu gautiems kitiems duomenims. Nukentėjusysis R. S. aštuonis kartus keitė savo parodymus, pirmojo teisiamojo posėdžio metu jis net patikino, jog grandinėlę iš Vokietijos jam atvežė buvusi sutuoktinė. Priešingai nei liudytojo A. A. ir nukentėjusiojo R. S. parodymai, nuteistosios parodymai apie esmines aplinkybes buvo nuoseklūs viso proceso metu.

39. Ž. Š. yra įsitikinusi, kad telefoninių pokalbių turinys niekaip neįrodo jos kaltės padarius nusikaltimą. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog nuteistoji įgijo, valdė, naudojosi ir nerealizavo turtą, žinodama, jog tas turtas įgytas nusikalstamu būdu. Vien faktas, kad liudytojas A. D. nurodė, jog buvo atnešta auksinė grandinėlė, kuri gali būti panaši į nuotraukoje pavaizduotą grandinėlę, Ž. Š. kaltės neįrodo. Lombardo paskolos kvitai taip pat nepatvirtina fakto, jog tai buvo būtent R. S. grandinėlė, tuo labiau, kad pagal nukentėjusiojo parodymus ant šios grandinėlės turėjo būti juvelyro inicialai, tačiau jų nebuvo. Taigi darytina išvada, kad ši grandinėlė nėra niekuo susijusi su R. S..

40. Apeliaciniame skunde teigiama, kad Ž. Š. kaltė dėl to, jog ji realizavo turtą neva žinodama, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu, yra grindžiama tik prielaidomis, nesant jokių objektyvių įrodymų. Baudžiamojoje byloje apskritai nėra duomenų, kad nuteistoji būtų realizavusi turtą, kuris buvo įgytas nusikalstamu būdu.

41. Nuteistoji mano, kad skundžiamu nuosprendžiu jai buvo paskirta aiškiai per griežta bausmė. Pirmosios instancijos teismas visiškai neįvertino to, kad nuteistoji vienintelė rūpinasi savo trimis vaikais, turi pastovią gyvenamąją vietą, yra teigiamai charakterizuojama, jos socialiniai ryšiai labai stiprūs.

42. Apeliaciniame skunde nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovė advokatė prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio dalį dėl R. S. civilinio ieškinio išsprendimo ir civilinį ieškinį tenkinti pilnai, o nuteistajam J. G. paskirti realią laisvės atėmimo bausmę.

43. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad skundžiamame nuosprendyje nurodyta, jog L. S. yra nukentėjusioji, nors toks procesinis statusas jai nebuvo suteiktas. Skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje galimai yra neteisingai nurodytas juridinio asmens, kuris šioje byloje yra civilinis ieškovas, pavadinimas, be to, nuteistoji buvo įpareigota per nustatytą terminą šiam civiliniam ieškovui atlyginti mažesnę nusikaltimu padarytą turtinę žalą, nei nurodoma nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje.

44. Apeliantei iš skundžiamo nuosprendžio rezoliucinės dalies nėra aišku, kokia galutinė bausmė buvo paskirta Ž. Š., ar į bausmės laiką buvo įskaitytas laikiname sulaikyme ir suėmime nuteistosios išbūtas laikas.

45. Nukentėjusiojo atstovė aiškina, kad pirmosios instancijos teismas nevertino akivaizdžių kaltinamojo akto trūkumų. Iš baudžiamojoje byloje užfiksuotų duomenų akivaizdžiai matyti, kad pagrobto turto realizavime aktyviai dalyvavo abu nuteistieji, t. y. nusikalstamą veiką atliko būdami bendrininkais. Šį pirmosios instancijos teismo ignoruotą faktą patvirtina elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose užfiksuoti duomenys. Šiuo konkrečiu atveju abu nuteistieji veikė siekdami bendro tikslo. Pirmosios instancijos teismas kritiškai vertino nuteistosios parodymus, pažymėdamas, kad būdama nuteistojo sugyventine, ji negalėjo nežinoti jo veiksmų ar pan., tačiau ši aplinkybė buvo ignoruojama, kas lėmė neteisėto, nepagrįsto nuosprendžio priėmimą bei formalaus teisingumo vykdymą.

46. Skunde pažymima, kad BPK 257 straipsnyje yra nustatyta, jog baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu, paaiškėjus, kad nusikalstamą veiką gali būti padaręs kitas asmuo, teismas motyvuota nutartimi apie tai praneša prokurorui. Sugretinus O. G. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus bei duomenis, užfiksuotus elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose, akivaizdu, kad liudytojas O. G. teisiamojo posėdžio metu davė tikrovės neatitinkančius (melagingus) parodymus. Advokatės nuomone, O. G. melagingai nurodė, jog skolino nuteistajam pinigus, kad nuteistasis O. G. internetu nupirko grandinėlę, kuri yra panaši į nukentėjusiojo, kad liudytojas turi dvi grandinėles ir du kryželius, kuriuos galėjo nešioti sūnus ir kuriuos galėjo įkeisti.

47. Nukentėjusiojo atstovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepaaiškino, kodėl aukso dirbinių kainą skaičiavo kaip žaliavos kainą, o ne kaip meninio kūrinio, t. y. juvelyrinio dirbinio (papuošalo) kainą. Toks aukso dirbinių vertės nustatymas yra neteisingas, nes nukentėjusysis kai kuriuos juvelyrinius dirbinius (papuošalus) gamino pagal užsakymą pas juvelyrą (tai yra vienetiniai darbai), prieš tai įsigydamas aukso luitą. 585 prabos auksas nėra grynas auksas, tai specialus aukso ir kitų metalų lydinys, skirtas aukso papuošalų gamybai, kurių vertė nustatoma ne tik pagal gryno aukso kiekį, bet ir įskaičiuojant papuošalo meninę vertę. Taigi skaičiuojant juvelyrinių dirbinių (papuošalų) vertę, nesant galimybės įvertinti paties juvelyrinio dirbinio vertės, siekiant sąžiningo žalos atlyginimo nukentėjusiajam, turi būti skaičiuojama gryno aukso kaina.

48. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas iš nukentėjusiojo pagrobtų juvelyrinių dirbinių vertę, taikė skaičiavimą, kurį atsakydama į nuteistojo gynėjos elektroninį laišką, pateikė Lietuvos prabavimo rūmų Prabavimų ir įspaudavimo laboratorijos vedėja, tačiau teisiamojo posėdžio metu nepatikrino (neištyrė) tokio skaičiavimo pagrįstumo, teisingumo ir pan. Pateiktas atsakymas negali būti vertinamas, kaip ekspertinis vertinimas. Tuo labiau, kad Lietuvos prabavimo rūmai Tauriųjų metalų gaminio tyrimo akte nurodė, kad nenaujos 137,57 g masės grandinėlės vertė būtų – 4000 Eur (t. y. 29,08 Eur už gramą – didesnė kaina, nei taikė teismas), o naujos – 10000 Eur (t. y. 72,69 Eur). Baudžiamojoje yra duomenys, kurie leidžia teigti, jog 137,57 g juvelyrinio dirbinio (naujos grandinėlės) kaina yra 11000 Eur (t. y. 79,95 Eur). Taigi, pirmosios instancijos teismas nepašalino neaiškumų dėl juvelyrinio gaminio vertės nustatymo, nenustatė, kaip ir pagal kokius kriterijus nustatoma juvelyrinio gaminio vertė, neteisingai išsprendė nukentėjusiojo civilinį ieškinį.

49. Apeliaciniame skunde aiškinama, kad pirmosios instancijos teismas nesiėmė veiksmų išsiaiškinti aplinkybių dėl kryželio, kuris liko pas kaltinamojo tėvą O. G.. Liudytojas A. A. pažymėjo, kad kryželį pagamino galimai jis. Taip pat teigė, kad kryželio auselės galimai pakeistos, galimai skiriasi šio kryželio svoris. Vis tik pirmosios instancijos teismas neįsitikinęs, ar kryželio auselė pakeista, t. y. neskyręs ekspertizės, užduoties specialistui, tiksliai nenustatęs kryželio svorio, nukentėjusiojo kryželį grąžino nusikaltimą padariusio asmens tėvui, kuris telefoninių pokalbių su nuteistuoju metu pripažino, kad jam žinoma apie padarytą vagystę. Taip pat pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, kad 30,33 g grandinėlė liko pas Ž. Š.. Ši grandinėlė, kuri buvo įkeista už 200 Eur paskolą, o vėliau buvo išpirkta už 220 Eur, nebuvo apžiūrėta ir tirta, nebuvo nustatoma, ar ji priklauso nukentėjusiajam.

50. Nukentėjusiojo atstovė tikina, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam J. G. paskyrė neteisingą bausmę, netinkamai įvertino jo asmenybę. J. G. nusikalto tris kartus, toks jo elgesys akivaizdžiai parodo, kad jis nėra linkęs laikytis įstatymų, moralės normų, linkęs į piktnaudžiavimą alkoholiniais gėrimais ir linkęs nusikalsti. Skirdamas itin švelnią bausmę nuteistajam, pirmosios instancijos teismas nenurodė, kokios konkrečiai faktinės bylos aplinkybės, nuteistojo asmenybės bruožai ar pan., leidžia teigti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti neskiriant realios laisvės atėmimo bausmės.

51. Advokatės įsitikinimu, faktą, kad nuteistajam buvo paskirta aiškiai per švelni bausmė patvirtina tai, jog jam buvo paskirta švelnesnė bausmė nei nuteistajai, kuri viena augina tris vaikus, nėra teista, jos turtinė padėtis yra sunki.

52. Teismo posėdžio metu nuteistasis J. G. prašė jo ir jo gynėjo apeliacinius skundus tenkinti, o nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovės apeliacinį skundą atmesti. To paties prašė ir nuteistojo gynėjas. Nuteistoji Ž. Š. ir jos gynėja prašė nuteistosios apeliacinį skundą tenkinti, o nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovės apeliacinį skundą atmesti. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovė prašė jos apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistųjų ir nuteistojo gynėjo apeliacinius skundus atmesti. Prokurorė prašė nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinius skundus, taip pat nuteistosios apeliacinį skundą atmesti, o nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovės skundą spręsti teismo nuožiūra.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo J. G. gynėjo, paties nuteistojo bei nuteistosios Ž. Š. apeliaciniai skundai atmestini, o nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. S. atstovės advokatės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

53. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje užfiksuotus duomenis, kurie laikyti įrodymais, konstatuoja, jog J. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, o Ž. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 189 straipsnio 1 dalyje.

54. Nukentėjusysis R. S. pirmosios instancijos teisme parodė, kad jis su J. G. nuo 2020 m. vasario 11 d. 15.00 val. iki 2020 m. vasario 12 d. 00.30 val. buvo savo sesers L. S. name. Nuteistasis taisė kraną, o nukentėjusysis kūrendamas šildė namus. R. S. teigė, kad, kai grįžo į savo gyvenamąją vietą, pastebėjo, jog kambaryje buvusios spintos durys yra praviros. Patikrinęs spintoje kabėjusios tėvo striukės kišenę, neberado joje laikomų aukso dirbinių. Buvo pagrobtos dvi grandinėlės, du žiedai ir du kryželiai. Ant vienos grandinėlės kabėjo kryžius ir jo vestuvinis žiedas su trimis baltais deimantais. Ši grandinėlė maždaug 2008-2009 metais pagal užsakymą buvo gaminama Vilniuje, Rotundo g. Grandinėlės gamybai buvo naudojamas šeimos auksas. Kartu su grandinėle buvo pagamintas ir kryželis. Vestuvinį žiedą darėsi prieš 10 metų PC „Akropolis“, Vilniuje. Žiedas buvo pagamintas iš tėvo duotų žiedų. Kitą grandinėlę, kurios svoris apie 30,33 g, jam prieš mirtį atidavė tėvas, tai buvo palikimas. Ant šios grandinėlės taip pat kabėjo kryželis ir tėvo mamos žiedelis, kurio svoris buvo 2-3 g. Tėvas šią grandinėlę, kurią atvežė iš Ukrainos, kaip dovaną gavo iš sutuoktinės. R. S. teigė, kad jam, įvertinus grąžintą grandinėlę, iš viso buvo padaryta 7700 Eur dydžio turtinė žala (t. 8, b. l. 161-163, t. 9, b. l. 95). Iš esmės tokias pačias aplinkybes nukentėjusysis nurodė ir protokole-pareiškime (t. 1, b. l. 23) bei duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 15-16, 19-20, 23-24, 32-33, 36-37).

55. Iš nukentėjusiojo R. S. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad pagrobtų aukso dirbinių praba buvo 585. Vestuvinis žiedas, grandinėlė ir kryželis buvo pagaminti pagal užsakymą maždaug prieš 10 metų. Šie dirbiniai buvo pagaminti iš nukentėjusiojo tėvo duoto šeimos aukso, taip pat iš auksinių žiedų, kuriuos buvo gavęs iš savo močiučių, jo paties įsigytų smulkių aukso dirbinių. Vieną kryželį nukentėjusysis gavo iš tėvo. R. S. teigė, kad iš jo buvo pagrobta – grandinėlė, kuri svėrė 138 g, o jos vertė buvo 6200 Eur, grandinėlė, kuri svėrė 36 g, o jos vertė buvo 2000 Eur, vestuvinis žiedas, kuris svėrė 10 g, o jo vertė buvo 1500 Eur, žiedas, kuris svėrė 3 g, o jo vertė buvo 200 Eur, kryželis, kuris svėrė 20 g, o jo vertė buvo 1000 Eur, ir kryželis, kuris svėrė 7 g, o jo vertė buvo 500 Eur. Iš tikrųjų ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiojo R. S. parodymai dėl pagal užsakymą pagamintos ir pagrobtos grandinėlės svorio kito (nukentėjusysis, apklausiamas 2020 m. vasario 14 d., nurodė, kad grandinėlės svoris buvo 168 g, o, apklausiamas 2020 m. gegužės 21 d., jis nurodė, kad grandinėlė svėrė 138 g), taip pat kito jo parodymai ir dėl pagrobtų aukso dirbinių vertės. Taip pat pastebėtina ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 32-33) nukentėjusysis nurodė, kad tėvo grandinėlė, kurią jis gavo kaip palikimą, buvo pirkta Vokietijoje, o pirmosios instancijos teisme aiškino, kad tėvas grandinėlę atsivežė iš Ukrainos. Nukentėjusysis tik 2020 m. gruodžio 2 d. vykusios apklausos metu (t. 2, b. l. 36-37) nurodė, kad be dviejų grandinėlių, vestuvinio žiedo ir dviejų kryželių buvo pagrobtas ir iš tėvo gautas močiutės vestuvinis žiedas. Vis tik apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad tokia R. S. parodymų kaita nėra pagrindas tvirtinti, jog nukentėjusiojo parodymai dėl pagrobtų aukso dirbinių laikytini nepatikimais. Aptarti nukentėjusiojo parodymų pokyčiai yra vertintini tik kaip anksčiau jo nurodytų aplinkybių patikslinimas bei papildymas.

56. Nėra pagrindo sutikti su teiginiu, kad R. S. parodymus dėl pagal užsakymą pagamintos ir iš jo pagrobtos grandinėlės svorio pakeitė tuomet, kai jis susipažino su lombardo, kuriame buvo užstatyta minėta grandinėlė, kvitu, t. y., kad nukentėjusysis savo parodymus derino su ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis. Iš baudžiamojoje byloje užfiksuotų duomenų matyti, kad nukentėjusiojo atstovei su ikiteisminio tyrimo medžiaga, taip pat ir minėtu lombardo kvitu, buvo leista susipažinti 2020 m. gegužės 25 d. (t. 2, b. l. 50), o nukentėjusysis parodymus dėl grandinėlės svorio patikslino 2020 m. gegužės 21 d. (t. 2, b. l. 23-24). Pastebėtina, kad nukentėjusysis R. S. ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 36-37) nurodė, kad patikslino pagrobtų aukso dirbinių vertę, nes iš pradžių jų kainą nurodė ne kaip papuošalų, o kaip laužo. Apie pagrobtą žiedelį, kuris anksčiau priklausė močiutei, jis buvo pamiršęs, nes jo nesureikšmino dėl vertės, kuri yra nedidelė, lyginant su kitų pagrobtų aukso dirbinių verte. Taigi įvertinus, kas buvo aptarta, nukentėjusiojo parodymais, duotais tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme, ypač atsižvelgus į tai, kad juos dalyje dėl aukso dirbinių turėjimo patvirtina ir liudytojų E. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu bei pirmosios instancijos teisme, taip pat A. A. parodymai, duoti pirmosios instancijos teisme, nėra pagrindo nesivadovauti.

57. Iš liudytojos E. S. parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme, matyti, kad ši liudytoja nurodė, jog R. S. jai paskambino apie 05.30-06.00 val. ir pranešė, kad jį apvogė. Nukentėjusysis vagystės faktą pastebėjo tik naktį. Liudytoja teigė, kad jai yra žinoma, kokie dirbiniai buvo pagrobti iš nukentėjusiojo. Iš R. S. buvo pagrobta grandinėlė su kryželiu, tėvo grandinėlė, ant kurios buvo kryželis ir žiedelis. Taip pat R. S. turėjo vestuvinį žiedą su trimis briliantais. Pagrobtą grandinėlę R. S. įgijo prieš 7-8 metus. Liudytoja nuolatos matė nukentėjusiojo aukso papuošalus, nes šis šiuos dirbinius nešiojo (t. 10, b. l. 1-2). Iš esmės tokias pačias aplinkybes liudytoja nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu ji teigė, kad R. S. turto vagystė buvo padaryta 2020 m. vasario mėnesį. Viena iš pagrobtų grandinėlių, pakabukas ir vestuvinis žiedas buvo gaminti pagal užsakymą. Kiek liudytojai žinoma, aukso dirbinius nukentėjusysis laikė kažkur spintoje (t. 2, b. l. 127-128). Iš liudytojo A. A. parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme, matyti, kad šis liudytojas paaiškino, jog jis yra juvelyras, dirba Rotundo g. Jis pažįsta R. S., nes šis yra senas jo klientas, darė jam grandinėles, apyrankes. Liudytojas patvirtino, kad grandinėlę, kuri buvo pagrobta, o vėliau grąžinta R. S., prieš 10 metų pagamino jis. Grandinėlę liudytojas atpažino, nes tuo metu niekas tokio tipo grandinėlių negamino. Grandinėlės pynimo tipas vadinamas „sauro“. Minėtos grandinėlės svoris yra 130-150 g. R. S. yra gaminęs ir kryželį, kurio svoris 15-20 g. Ant grandinėlės yra išgraviruoti liudytojo inicialai „(duomenys neskelbtini)“, dėl šios priežasties grandinėlę taip pat identifikavo kaip savo gaminį (t. 9, b. l. 95-96). VĮ „Lietuvos prabavimo rūmai“ pažymėjimas patvirtina, kad liudytojas A. A. nuo 2002 m. liepos 9 d. turi teisę užsiimti mažmenine prekyba juvelyriniais tauriųjų metalų ir brangakmenių gaminiais, juvelyrinių tauriųjų metalų ir brangakmenių gaminių gamyba, juvelyrinių tauriųjų metalų ir brangakmenių gaminių taisymu (t. 9, b. l. 84). Iš negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties matyti, kad minėtą veiklą nuo 2011 m. kovo 4 d. iki 2013 m. kovo 4 d., kaip nurodė ir nukentėjusysis, liudytojas vykdė patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini) (t. 9, b. l. 85-89). Prašymo dėl atsakomybės ženklo perregistravimo, skirto VĮ „Lietuvos prabavimo rūmai“, turinys patvirtina, kad nuo 2012 m. birželio 6 d. atsakomybės ženklas „(duomenys neskelbtini)“ buvo registruotas liudytojo A. A. vardu. Baudžiamojoje byloje esančios nuotraukos (t. 2, b. l. 139-143, t. 9, b. l. 166-183) patvirtina, kad R. S. turėjo jo nurodytus papuošalus, juos nešiojo, taip pat jo tėvas turėjo nukentėjusiajam vėliau paliktą grandinėlę su kryželiu. Taigi atsižvelgus į visa tai, kas aparta, apeliacinės instancijos teismui, nekyla abejonių, kad nukentėjusysis disponavo dviem grandinėlėmis, dviem kryželiais ir dviem žiedais, kuriuos laikė name, esančiame (duomenys neskelbtini).

58. Kaip jau buvo minėta anksčiau, „(duomenys neskelbtini)“ ženklas buvo registruotas 2012 metais. Nukentėjusysis ir liudytojas A. A. nurodė ankstesnį grandinėlės, ant kurios yra minėti inicialai/ženklas, pagaminimo laiką. Vis tik apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ši aplinkybė nėra pagrindas tiek nukentėjusiojo, tiek liudytojo parodymų, kurie sutampa dėl esminių aplinkybių, vertinti kaip nepatikimų. Pažymėtina, kad nukentėjusysis nurodė tik apytikslį laiką, kada galėjo būti pagaminta pagrobta grandinėlė. Kita vertus, aptariamas ženklas galėjo būti liudytojo naudojamas gaminant juvelyrinius dirbinius ir jo neregistravus.

59. Apeliacinės instancijos teismo padarytos išvados, kad nukentėjusysis savo gyvenamojoje vietoje laikė juvelyrinius dirbinius, nekeičia ir faktas, jog liudytoja E. S. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad R. S. aukso dirbinius paskutinį kartą matė maždaug prieš mėnesį iki vagystės, o R. S. mirusio tėvo grandinėlės ji nematė nuo buvusio uošvio mirties (mirė (duomenys neskelbtini)) (t. 2, b. l. 127-128). Pažymėtina, kad tiek nukentėjusysis R. S. pirmosios instancijos teisme (t. 8, b. l. 162), tiek liudytoja E. S. ikiteisminio tyrimo metu aiškino, kad nukentėjusysis papuošalų nenešiojo nuo spalio mėnesio, nes jį pradėjo berti. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tiek nukentėjusysis (t. 8, b. l. 162), tiek minėta liudytoja (t. 10, b. l. 1) pirmosios instancijos teisme nurodė, jog jie matydavosi tik savaitgaliais. Taip pat liudytoja E. S. pirmosios instancijos teisme (t. 10, b. l. 1) nurodė, kad, prasidėjus COVID-19 pandemijai, su nukentėjusiuoju matydavosi retai. Taigi, atsižvelgus į aptartas aplinkybes, yra akivaizdu, kodėl liudytoja tam tikrą laiko tarpą galėjo nematyti ir nematė, kad nukentėjusysis nešioja turimus aukso dirbinius.

60. Pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis R. S. taip pat nurodė, kad buvo pagrobti ne tik anksčiau aptarti aukso dirbiniai, bet ir 2400 Eur, kuriuos jis laikė toje pačioje vietoje kaip ir papuošalus (t. 8, b. l. 161). Tokią aplinkybę nukentėjusysis nurodė ir protokole-pareiškime (t. 1, b. l. 23) bei apklausų, vykusių ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 15-16, 19-20, 23-24). R. S. teigė, kad pagrobti 2400 Eur buvo 50 Eur nominalo kupiūromis. Pažymėtina, kad liudytoja E. S. tiek pirmosios instancijos teisme (t. 10, b. l. 2), tiek ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 127-128) nurodė, kad jai nėra žinoma, ar R. S. turėjo santaupų. Vis tik teisėjų kolegijai nekyla jokių abejonių, kad R. S. galėjo disponuoti ir disponavo nurodyta pinigų suma.

61. Nukentėjusysis R. S. pirmosios instancijos teisme nurodė, kad jam finansiškai padėjo mama ir sesuo, kurios atvažiuodavo ir duodavo pinigų arba kartais pervesdavo pinigų į banko sąskaitą. Taip pat jis santaupų sukaupė ir iš tėvo duotų pinigų. Jis prieš karantiną keletą metų dirbo „J.I.S.K.“, esančiame Švenčionyse, darbo užmokestis buvo apie 555 Eur (t. 8, b. l. 162). Liudytoja E. S. pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad R. S. dirbo treneriu sporto klube Švenčionyse (t. 10, b. l. 2). Taigi atsižvelgus į tai, kas aptarta, net ir žinant tai, kad R. S. savo dukros išlaikymui kas mėnesį moka po 130 Eur (t. 8, b. l. 162, t. 10, b. l. 2), 2400 Eur nelaikytina tokio dydžio suma, kurios nukentėjusysis per ilgesnį laiką nebūtų galėjęs susitaupyti (sukaupti). Įvertinęs tai, kas aptarta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad R. S. įvykio metu galėjo turėti ir turėjo 2400 Eur.

62. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nuteistojo J. G. ir jo gynėjo advokato teiginiai, jog nukentėjusysis tiek pinigus, tiek aukso dirbinius galėjo pralošti kazino, yra nepagrįsti jokiais duomenimis. Nukentėjusysis R. S. pirmosios instancijos teisme neneigė, kad lošdavo kazino, tuo pačiu jis aiškino, kad tai buvo prieš daug metų (t. 8, b. l. 163). Liudytoja E. S. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad maždaug prieš keturis metus R. S. lankydavosi kazino. Jai taip pat žinoma, jog 3-4 metus nukentėjusysis tikrai kazino nebuvo. Taigi, atsižvelgus į aptartus nukentėjusiojo ir liudytojos parodymus, nėra pagrindo tvirtinti, kad minėti nukentėjusiajam priklausantys juvelyriniai dirbiniai ir pinigai galėjo būti naudojami lošimams bei pralošti kazino.

63. Pažymėtina, kad tiek iš nuteistojo J. G. parodymų, tiek iš liudytojo O. G. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo ir pirmosios instancijos teisme, matyti, jog nukentėjusysis nuolat neturėdavo pinigų. J. G. pirmosios instancijos teisme aiškino, kad įvykio dieną R. S. norėjo iš jo tėvo pasiskolinti pinigų (t. 10, b. l. 3). Ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis nurodė, kad R. S. ne kartą skolinosi dideles pinigų sumas iš O. G.. Įvykio dieną nukentėjusysis net neturėjo savo cigarečių rūkymui. R. S. į skolą iš žmonių imdavo baltarusiškas cigaretes (t. 5, b. l. 138-141). Liudytojas O. G. pirmosios instancijos teisme (t. 9, b. l. 18) ir ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 101) patvirtino J. G. nurodytas aplinkybes. Vis tik šioje vietoje atkreiptinas dėmesys į tai, kad tiek nuteistasis, tiek liudytojas nurodė, kad skolas nukentėjusysis visuomet grąžindavo. J. G. ikiteisminio tyrimo metu (t. 5, b. l. 138-141) nurodė, kad skolinti pinigai būdavo atiduodami greitai. Taigi aptarti duomenys patvirtina, kad nukentėjusysis galimai susidurdavo su piniginių lėšų trūkumu, kas nulemdavo poreikį skolintis pinigus, tačiau tuo pačiu konstatuotina, kad ši aplinkybė neleidžia tvirtinti, jog nukentėjusiojo finansinė padėtis buvo bloga, todėl jis negalėjo turėti sutaupęs 2400 Eur bei disponuoti aukso dirbiniais. Šioje vietoje pažymėtina ir tai, kad asmenims nėra visiškai neįprasta turėti santaupų, kurios visos ar nustatyta jų dalis be didesnės būtinybės nėra naudojamos net ir finansiškai sunkesniu laikotarpiu. Be to, kaip jau minėta, pats nuteistasis yra teigęs, kad nukentėjusysis skolas grąžindavo greitai, o tai rodo, jog finansiniai sunkumai būdavo trumpalaikiai, nukentėjusysis gaudavo reikiamų pajamų tam, kad galėtų grąžinti skolas.

64. Įvertinęs visa tai, kas buvo aptarta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad iš tikrųjų R. S. nuo 2020 m. vasario 11 d. 15.00 val. iki 2020 m. vasario 12 d. 00.30 val. savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), laikė jam priklausančius aukso dirbinius, t. y. grandinėlę, kurios svoris 137,66 g, grandinėlę, kurios svoris 30,33 g, žiedą, kurio svoris 10 g, žiedą, kurio svoris 3 g, kryželį, kurio svoris 20 g, ir kryželį, kurio svoris 7 g, bei 2400 Eur grynųjų pinigų.

65. Nukentėjusysis R. S. pirmosios instancijos teisme nurodė, kad jis aukso papuošalus ir pinigus tikrindavo kiekvieną dieną (t. 8, b. l. 161). Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis nurodė, kad paskutinį kartą aukso dirbinius matė 2020 m. vasario 11 d., apie 09.00-10.00 val. Iš namų įvykio dieną išvyko apie 15.00 val. Namo grižo 2020 m. vasario 12 d., apie 00.30 val. (t. 2, b. l. 15-16, 23-24). Taigi atsižvelgus į nukentėjusiojo parodymus, yra neginčytinai nustatyta, kad pinigai ir aukso dirbiniai iš nukentėjusiojo gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), galėjo būti pagrobti tik tuo metu, kai jo nebuvo namuose, t. y., nuo 2020 m. vasario 11 d. 15.00 val. iki 2020 m. vasario 12 d. 00.30 val.

66. Nuteistasis J. G. viso proceso metu (t. 5, b. l. 138-141, t. 10, b. l. 2) aiškino, kad įvykio dieną pas nukentėjusįjį R. S. buvo atvykęs tik tuomet, kai nukentėjusysis jam pranešė apie vagystę ir jie laukė policijos. Vis tik apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad tiek nukentėjusiojo, tiek paties nuteistojo parodymai, duoti pirmosios instancijos teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, kiti baudžiamojoje byloje užfiksuoti duomenys patvirtina, kad aukso papuošalus ir pinigus, kurie, kaip jau minėta, buvo laikomi R. S. gyvenamojoje vietoje, pagrobė būtent J. G..

67. Pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis R. S. aiškino, kad J. G. kiekvieną dieną būdavo pas jį namuose. Nukentėjusysis pasakydavo J. G., kad jis ketina nuvažiuoti nusipirkti cigarečių ar ko nors kito. Nuteistasis matydavo, kaip nukentėjusysis nueidavo į kambarį ir po poros minučių grįždavo, matydavo, kur R. S. nueidavo paimti pinigų (t. 8, b. l. 161, 163). Faktą, kad nuteistasis žinojo, jog R. S. turėjo aukso papuošalų, patvirtina ir baudžiamojoje byloje esanti nuotrauka (t. 9, b. l. 166). Iš šios nuotraukos matyti, kad joje užfiksuoti ant tilto stovintys J. G. ir R. S., kuris dėvi aukso grandinėles, ant kurių matyti kabantys kryželiai. Taigi, įvertinus tai, kas aptarta, apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, kad nuteistajam buvo žinoma apie tai, kad R. S. turi aukso dirbinių, kurie potencialiai gali būti laikomi nukentėjusiojo gyvenamoje vietoje, taip pat jis apytiksliai galėjo numanyti, kur nukentėjusysis laiko turimas pinigines lėšas.

68. Nukentėjusysis R. S. ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 23-24) ir pirmosios instancijos teisme (t. 8, b. l. 161-162) paaiškino, kad raktus nuo namų įsidėjo į striukės išorinę kišenę, kurią sesers namuose pakabino ant kėdės, buvusios virtuvėje. J. G. tvarkė kraną, o jis kūreno židinį, buvo išėjęs malkų, taip pat ir į kitus kambarius. Taigi iš aptartų nukentėjusiojo nurodytų aplinkybių yra akivaizdu, kad striukė, kurios kišenėje buvo laikomas raktas nuo R. S. namų, visą laiką nebuvo nukentėjusiojo matymo zonoje. Tokį faktą nukentėjusysis nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 23-24). Nukentėjusysis R. S. ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 19-20, t. 2, b. l. 27-28) ir pirmosios instancijos teisme (t. 8, b. l. 161-162) taip pat parodė, kad J. G., tvarkant kraną, buvo porą kartų išvažiavęs iš jo sesers namų. Pirmą kartą J. G. išvažiavo į parduotuvę „Riešutas“ nupirkti kraną. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis teigė, kad J. G. buvo išvažiavęs apie pusvalandį laiko (t. 2, b. l. 19-20). Byloje esantis čekis patvirtina, kad 2020 m. vasario 11 d. 16.32 val. minėtoje parduotuvėje buvo pirktas kranas (t. 2, b. l. 31). Pasak nukentėjusiojo R. S., J. G. antrą kartą buvo nuvykęs pas savo tėvą O. G. paimti dar kažkokių raktų, instrumentų, detalių. Pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis nurodė, kad ir šį kartą nuteistasis užtruko apie pusvalandį (t. 8, b. l. 162). Pažymėtina, kad ir pats nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu (t. 5, b. l. 138-141) ir pirmosios instancijos teisme (t. 10, b. l. 2) neneigė, kad įvykio dieną buvo išvažiavęs iš nukentėjusiojo sesers namų, kuriuose pasiliko nukentėjusysis. Liudytojas O. G. pirmosios instancijos teisme (t. 9, b. l. 18) patvirtino, kad J. G. įvykio dieną pas jį vieną kartą buvo atvažiavęs ir be nukentėjusiojo R. S.. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu (t. 5, b. l. 138-141) J. G. nurodė, kad, išvažiuodamas iš parduotuvės „Riešutas“, sumaišė puses ir prie šviesoforo pasuko ne į Cirkliškio pusę, o į (duomenys neskelbtini) gatvę, kur ir yra R. S. gyvenamoji vieta. Čia apsisuko ir grįžo į nukentėjusiojo sesers namą. Nukentėjusysis R. S. pirmosios instancijos teisme nurodė, kad nuo sesers namų, kur jie buvo su J. G., iki jo namų yra 3-4 km atstumas (t. 8, b. l. 162). Iš viešai internete skelbiamos informacijos matyti, kad atstumas nuo nukentėjusiojo sesers namų, esančių (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 19-20), iki nukentėjusiojo gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), yra apytiksliai 3,2 km. Šis atstumas automobiliu gali būti įveiktas per 8 minutes. Pakeliui tarp nukentėjusiojo sesės namų ir jo gyvenamosios vietos yra parduotuvė „Riešutas“, esanti A. Rymo g. 8, Švenčionyse, bei (duomenys neskelbtini), kur gyvena nuteistojo tėvas. Taigi atsižvelgus į tai, kas aptarta, konstatuotina, kad J. G. turėjo pakankamai laiko pagrobti ir pagrobė iš nukentėjusiojo namų šiam priklausančius aukso dirbinius bei pinigus.

69. Pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis R. S. nurodė, kad įvykio dieną grįžęs namo įsilaužimo požymių į namą nerado (t. 8, b. l. 161). Tokias pačias aplinkybes nukentėjusysis nurodė ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 15-16) bei protokole-pareiškime (t. 1, b. l. 23). Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis aiškino, kad, prieš išvykstant pas seserį, įsitikino, jog namo durys užrakintos, langai uždaryti. Grįžęs namo, įsilaužimo požymių nepastebėjo, durys buvo užrakintos, neišlaužtos, langai uždaryti (t. 2, b. l. 15-16). Nuteistasis J. G. pirmosios instancijos teisme nurodė, kad į R. S. namus atvykę policijos pareigūnai įsilaužimo požymių nenustatė (t. 10, b. l. 3). Ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis teigė, kad, atvykus pas nukentėjusįjį į namus, R. S. namo duris atrakino raktu (t. 5, b. l. 138-141). Iš įvykio vietos apžiūros protokole (t. 1, b. l. 106-107, 110-119) užfiksuotų duomenų matyti, kad ant įėjimo į namą, esantį (duomenys neskelbtini), durų bei jų spynos atrakto matomų apgadinimų nėra. Apgadinimų neaptikta ir ant visų namo langų. Durys, vedančios į gyvenamojo namo pirmąjį aukštą, yra atrakintos, jų spynos atraktas bei pačios durys be apgadinimų. Iš specialisto išvados matyti, kad ant atrakto nuo R. S. gyvenamojo namo lauko durų abiejų sekcijų volelių raktų kanalų sienelių buvo aptikti keli silpni pėdsakai, kuriuos ištyrus, nepakanka teigti, kad pateiktas atraktas buvo atrakintas pašaliniais įrankiais (t. 3, b. l. 55-57). Taigi aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad į nukentėjusiojo gyvenamąją vietą buvo įsibrauta mechaniškai nepašalinus kliūčių (nesugadinus, neišlaužus durų spynos ar pan.) tokiam įsibrovimui. Įvertinęs anksčiau aptartų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjimu atveju tokią galimybę turėjo tik J. G., t. y. paimdamas ir panaudodamas R. S. gyvenamojo namo raktą, kuris buvo laikomas nukentėjusiojo striukės kišenėje.

70. Pirmosios instancijos teisme liudytoja M. G. (buvusi pavardė V.) parodė, kad ji dirbo naktinėje pamainoje kazino. Jos pamainos metu į lošimo namus atėjo J. G. ir pralošė 600 Eur, kurie buvo 50 Eur nominalo kupiūromis (t. 9, b. l. 17). Iš esmės tokias pačias aplinkybes minėta liudytoja nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja M. G. parodė, kad ji dirbo „T.A.T.“ kazino lošimų automatų salone, esančiame (duomenys neskelbtini). Į lošimų saloną 2020 m. vasario 12 d., apie 22.00 val., užėjo vyras, kurio vardas pagal asmens tapatybės dokumentą buvo „J.“, gimimo metai – (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini). Jų salone eurai keičiami į geležines monetas ir tuomet yra žaidžiama. Nurodytas vyras pralošė apie 600 Eur. Keitimui pateikė kupiūras po 50 Eur. Be to, liudytoja matė, kaip vyras du ar tris kartus keitė 50 Eur nominalo kupiūras ir lošimų salėje stovinčiame pinigų keitimo aparate (t. 2, b. l. 73). Tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu nurodytas liudytojos aplinkybes iš esmės patvirtina kitų objektų apžiūros protokole (t. 3, b. l. 95-96) užfiksuoti duomenys. Iš šiame protokole užfiksuotų duomenų matyti, kad buvo peržiūrėti vaizdo įrašai iš UAB „T.A.T.“ kazino lošimo automato salono, esančio (duomenys neskelbtini). Iš vaizdo įrašų nustatyta, kad J. G. 2020 m. vasario 12 d. 22.59.56 val. stovi prie kasos langelio ir keitimui pateikia oranžinės spalvos kupiūrą. Gavęs monetas nueina prie žaidimų automatų ir žaidžia. Nustatyta, kad J. G. per vakarą dar penkis kartus kasos langelyje pakeičia pinigus į monetas, kiekvieną kartą pateikdamas po vieną oranžinės spalvos kupiūrą. Taip pat vieną kartą pinigus į žaidimo monetas pakeičia salėje esančiame pinigų keitimo automate. Taigi atsižvelgus į aptartas aplinkybes, o būtent tai, kad neužilgo po to, kai buvo pagrobtas nukentėjusiojo R. S. turtas, t. y., praėjus maždaug pusei paros nuo vagystės, J. G. užfiksuotas žaidžiantis žaidimų automatų salone, jis lošimui iškeitė apie 600 Eur, kurie buvo 50 Eur nominalo kupiūromis, ir šias aplinkybes siejant su tuo, kad iš nukentėjusiojo R. S. pagrobti pinigai buvo 50 Eur kupiūromis, bei atsižvelgus į visas anksčiau nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad tai dar kartą patvirtina, jog vagystę įsibraunant į nukentėjusiojo gyvenamąją vietą, esančią (duomenys neskelbtini), padarė J. G..

71. Pažymėtina, kad J. G. tiek pirmosios instancijos teisme (t. 10, b. l. 3), tiek ikiteisminio tyrimo metu (t. 5, b. l. 147-148) aiškino, kad kazino naudojo pinigus, kuriuos buvo pasiskolinęs iš tėvo. Iš tėvo pasiskolino 1000 Eur prieš Šv. Valentino dieną, nes norėjo padaryti staigmeną savo sugyventinei Ž. Š.. Šias nurodytas nuteistojo aplinkybes ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 96-98) ir pirmosios instancijos teisme (t. 9, b. l. 18) patvirtino liudytojas O. G.. Vis tik tai, kad J. G. kazino žaidė tėvo skolintais pinigais, paneigia elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole (t. 4, b. l. 40-44) užfiksuotas pokalbis tarp nuteistojo J. G. ir O. G.. Iš 2020 m. balandžio 5 d. 13.05 val. vykusio pokalbio tarp O. G., besinaudojančio telefono numeriu (duomenys neskelbtini), ir J. G., besinaudojančiu telefono numeriu (duomenys neskelbtini), turinio matyti, kad, J. G. atsisakius darbo, O. G. nurodo, jog sūnus dabar gali ilsėtis, nes turi pinigų, gali pažaisti žaidimo automatais. Tėvas taip pat nurodo, kad sūnui gyvenimas geruoju nesigaus, jam kada nors nukirs rankas. O. G. pokalbio metu teigia, kad jis nevagia. Taip pat nurodo, jog viską žino, tačiau niekam nesakys. Aptarto pokalbio turinys, vertinant jį kitų anksčiau aptartų duomenų kontekste, leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis pinigines lėšas, kurias naudojo ir lošimams, gavo neteisėtu būdu, apie kurį O. G. nurodė, jog nieko neinformuos.

72. Faktą, kad nukentėjusiojo pinigus ir aukso papuošalus, įsibraunant į jo gyvenamąją vietą, pagrobė būtent J. G., patvirtina ir liudytojų A. D., A. V. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme, duomenys, užfiksuoti daiktų ir objektų parodymo atpažinti, taip pat elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose.

73. Iš elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo, protokolų turinio matyti, kad nuo 2020 m. vasario 28 d. iki 2020 m. balandžio 18 d. J. G. ir Ž. Š. tarpusavyje susiskambina ir bendrauja apie aukso dirbinių pridavimą į lombardą, siūlomas aukso dirbinių supirkimo ir įkeitimo, gaunant paskolą, kainas, privalomas mokėti palūkanas įkeistų dirbinių išpirkimo atveju, tariasi, kur geresnės pardavimo ir supirkimo kainos, ar smulkius aukso dirbinius priduoti kartu su didžiąja grandinėle, ar šią grandinėlę priduoti atskirai. Taip pat nustatyta, kad minėtu laikotarpiu J. G. porą kartų susisiekia su moterimi, besinaudojančia telefono numeriu (duomenys neskelbtini), kurios taip pat klausinėja apie aukso supirkimo ir pardavimo kainas lombarduose jos gyvenamajame mieste, nurodydamas, kad nori priduoti grandinėlę. Liudytojas A. D. pirmosios instancijos teisme (t. 9, b. l. 94-95) nurodė, kad jis dirba UAB „V.“, kuri užsiima juvelyrinių gaminių prekyba bei lombardo paslaugomis. Ž. Š. atnešė stambią grandinėlę, kuri svėrė virš 130 g, užstatymui. Jis už grandinėlę davė 3000 Eur. Iki tol, kol Ž. Š. pridavė grandinėlę ir atvyko policijos pareigūnai aiškintis dėl priduotos grandinėlės, panašių grandinėlių į lombardą nebuvo atnešta ir įkeista. Tokias pačias aplinkybes liudytojas nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu. Liudytojas A. D. teigė, kad UAB „V.“ priklausantis lombardas yra įsikūręs (duomenys neskelbtini). Ž. Š. grandinėlę įkeitė 2020 m. balandžio 18 d. Tai buvo vyriška auksinė grandinėlė, aukso praba buvo 585, grandinėlė svėrė 137,66 g (t. 2, b. l. 77). Ikiteisminio tyrimo metu A. D. taip pat paaiškino, kad Ž. Š. ir anksčiau, t. y., 2020 m. kovo 16 d. buvo pridavusi mažesnio dydžio auksinę grandinėlę, aukso praba buvo 585, grandinėlė svėrė 30,33 g, ir gavo 200 Eur paskolą. Tą dieną, kai Ž. Š. atsiėmė minėtą grandinėlę, ji paprašė pasverti ir kitus turimus aukso dirbinius. Liudytojas patvirtino, kad priduota grandinėlė, kuri svėrė 30,33 g, yra labai panaši į vienoje iš nuotraukų užfiksuotų R. S. turėtų grandinėlių (t. 2, b. l. 80-81, 84). Liudytojo A. D. parodymus, duotus pirmosios instancijos teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, patvirtina lombardo kvituose (t. 2, b. l. 148,199) užfiksuoti duomenys. Iš šių duomenų matyti, kad 2020 m. balandžio 18 d. Ž. Š. UAB „V.“ užstatė grandinėlę, aukso praba buvo 585, grandinėlė sveria 137,66 g, o 2020 m. kovo 16 d. buvo užstačiusi grandinėlę, aukso praba 585, kuri svėrė 30,33 g. Iš daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolo (t. 2, b. l. 158-161) matyti, kad R. S. grandinėlę, kurią Ž. Š. pridavė į UAB „V.“ lombardą ir kuri svėrė 137,66 g, atpažino kaip jam priklausančią grandinėlę, kuri buvo pagrobta iš jo gyvenamosios vietos. Šioje vietoje pažymėtina, kad liudytojas A. V. pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad moteris, panaši į Ž. Š., lombarde, kuriame jis dirbo, 2020 m. kovo mėnesį norėjo parduoti storą, „baraka“ pynimo, geltono su baltu aukso grandinėlę. Norėtą priduoti grandinėlę atpažino policijos pareigūnų pateiktose nuotraukose (t. 9, b. l. 17). Iš esmės tokias pačias aplinkybes liudytojas nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 86-87). Liudytojas A. V. parodė, kad jis dirba UAB „A.V.“, esančioje (duomenys neskelbtini), kuri vykdo lombardo, aukso supirkimo veiklą. Moteris 2020 m. kovo mėnesį atnešė į lombardą auksinę grandinėlę ir kryželį. Grandinėlė ir kryželis yra labai panašūs į papuošalus, kurie užfiksuoti policijos pareigūnų parodytuose nuotraukose, kuriose užfiksuoti R. S. pagrobti aukso papuošalai, o būtent „sauro baraka“ pynimo grandinėlę ir didesnį kryželį. Įvertinęs visa, kas buvo aptarta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nekyla jokių abejonių, jog J. G. ir Ž. Š. tarpusavyje bendravo apie iš R. S. pagrobtų aukso papuošalų pridavimą, kuriuos Ž. Š. bandė parduoti arba įkeisti, o dalį jų ir pridavė į lombardą.

74. Apeliacinės instancijos teismui nekyla jokių abejonių, kad R. S. galėjo atpažinti ir atpažino būtent iš jo pagrobtą grandinėlę. Iš daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolo turinio matyti, kad R. S. atpažino iš jo pagrobtą grandinėlę pagal užsegimą bei tai, jog viduje yra arkliuko ženklas. Šioje vietoje pažymėtina, kad dar prieš grandinėlės atpažinimą, kuris vyko 2020 m. birželio 1 d., apklausiamas 2020 m. gegužės 21 d. (t. 2, b. l. 23-24), nukentėjusysis R. S. nurodė, kad iš jo pagrobta 137,66 g svorio grandinėlė išsiskiria užsegimu, nes yra du užsegimai. Reikia nuimti kabliuką, tuomet paspausti mygtuką. Be to, ant užsegimo iš vidaus yra pavaizduotas arkliukas. Aplinkybė, kad R. S. grandinėlės atpažinimo metu, priešingai nei pirmosios instancijos teisme teigė liudytojas A. A., nenurodė, jog ant grandinėlės yra juvelyro, gaminusio grandinėlę pagal užsakymą, inicialai „(duomenys neskelbtini)“, nėra pagrindas teigti, kad negalima remtis daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokole užfiksuotais duomenimis. Atkreiptinas dėmesys, kad liudytojas A. V. pirmosios instancijos teisme nurodė, kad Ž. Š. parodyta grandinėlė, kurią jis atpažino policijos pareigūnų pateiktose nuotraukose, yra gaminama pagal užsakymą, tokių grandinėlių nėra labai daug (t. 9, b. l. 18). Liudytojas A. D. pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad Ž. Š. užstatyta 137,66 g svorio grandinėlė buvo neįprasta, nebūdingai geltonos spalvos (t. 9, b. l. 95). Taigi atsižvelgus į tai, kas aptarta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad minėtame protokole užfiksuoti duomenys laikytini patikimais, patvirtinančiais, jog R. S. atpažino būtent jam nuosavybės teise priklausantį turtą, kuris buvo iš jo pagrobtas.

75. J. G. viso proceso metu (t. 5, b. l. 147-148, t. 10, b. l. 3) aiškino, kad O. G. 2019 m. sausio mėnesio pradžioje automobilio pirkimui davė 5000 Eur. Tėvo duotus pinigus su palūkanomis jis paskolino V. J.. V. J. 2019 m. sausio pabaigoje – vasario pradžioje iš nuteistojo pasiskolino 2500 Eur su 600 Eur palūkanomis. Vasarį V. J. vėl iš J. G. pasiskolino 2500 Eur. V. J. nuteistajam viso turėjo grąžinti virš 6000 Eur. V. J. sutartu laiku pinigų negrąžino, todėl nuteistasis nutarė užstatyti tėvo aukso dirbinius ir gauti pinigų automobilio pirkimui, o V. J. turėjo išpirkti šiuos aukso dirbinius. Tuomet nuteistieji ir pradėjo skambinėti į lombardus bei domėtis aukso supirkimo kainomis. Vis tik tėvo aukso dirbiniai nebuvo įkeisti, nes problemos su pinigais išsisprendė. V. J. skolą grąžino. Tokias J. G. nurodytas aplinkybes ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme patvirtino liudytojai O. G. (t. 2, b. l. 92-93, 101, t. 9, b. l. 18) bei V. J. (t. 2, b. l. 133-134, t. 9, b. l. 94). Iš pakvitavimų (t. 3, b. l. 29-30, 31) matyti, kad J. G. per du kartus V. J. paskolino po 2500 Eur. Pirmą kartą paskolino pinigus už 600 Eur palūkanas, o antrą kartą – už 550 Eur palūkanas. Abi skolos su palūkanomis buvo grąžintos 2020 m. balandžio 17 d. Liudytojas O. G. taip pat ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 96-98) ir pirmosios instancijos teisme (t. 9, b. l. 18-19) patvirtino, kad jis turi aukso dirbinių, t. y. du kryželius, tris grandinėles, kuriuos prireikus visada galėjo paimti J. G.. Faktą, kad O. G. turėjo nurodytus aukso dirbinius, patvirtina ir byloje esančios nuotraukos (t. 5, b. l. 149-154). Vis tik apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad J. G. teiginius, kuriuos patvirtina liudytojų V. J. ir O. G. parodymai, paneigia elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole užfiksuoti pokalbiai tarp J. G. ir Ž. Š., O. G. ir J. G., Ž. Š. ir O. G., nelogiški liudytojo O. G. bei paties nuteistojo parodymai.

76. Iš 2020 m. kovo 3 d. 10.01 val. pokalbio turinio, vykusio tarp Ž. Š. ir J. G., matyti, kad nuteistasis reiškia priekaištus Ž. Š., kai pastaroji klausia apie papuošalo/papuošalų svorį, nurodo, kad ji tokių dalykų telefonu nekalbėtų. Taip pat iš 2020 m. balandžio 18 d. 14.47 val. pokalbio, vykusio tarp nuteistųjų, matyti, kad Ž. Š. kalbant apie aukso dirbinių pridavimą ir kainos kėlimą, J. G. nurodo, jog tai yra nesvarbu, nes pinigai „na chaliavu ateis“. Be to, J. G. nurodo, kad, jei kažkas nesigaus, paliks ir viskas, nieko nepraranda (t. 4, b. l. 35-38). O. G. 2020 m. balandžio 22 d. 11.54 val. siuntė nuteistajam žinutę, kurioje nurodoma, kad jis pergyvena, jog, kai neįvardijami asmenys sužinos, kad J. G. nusipirko automobilį, bus daug kalbų (t. 4, b. l. 40-44). Tokius pat nuogąstavimus O. G. išreiškia ir pokalbio metu su Ž. Š.. Iš 2020 m. balandžio 22 d. 16.04 val. vykusio pokalbio tarp O. G. ir Ž. Š. matyti, kad O. G. jaudinasi, jog bus daug kalbų dėl automobilio, jį gali sudeginti, nes dingo R. S. grandinėlės ir pinigai, o čia atsirado automobilis (t. 4, b. l. 46-47). Taigi iš aptarto bendravimo turinio yra akivaizdu, kad automobilis buvo perkamas ne iš O. G. duotų pinigų, o piniginių lėšų, kurios buvo gautos nusikalstamu būdu.

77. Faktą, kad automobilis buvo perkamas ne iš O. G. nuteistajam duotų pinigų, visiškai patvirtina ir 2020 m. balandžio 17 d. 12.37 val. vykęs pokalbis tarp O. G. ir J. G., kurio metu nuteistasis teiraujasi O. G., ar šis gali užregistruoti automobilį jo vardu, nes transporto priemonę iš jo ir Ž. Š. gali atimti (t. 4, b. l. 40-44). Aplinkybę, kad įsigytas automobilis nepriklausė O. G., visiškai patvirtina ir Ž. Š. parodymai, duoti teismo posėdyje, kuriame buvo sprendžiamas klausimas dėl kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo. Šio posėdžio metu Ž. Š. nurodė, kad automobilis buvo registruotas J. G. tėvo vardu, nes buvo pigesnis draudimas (t. 7, b. l. 29-30). Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teisme liudytojas O. G. nurodė, kad jis, prieš sūnui nuperkant automobilį „Audi Q7“, turėjo du automobilius, t. y. „Audi“ ir „Passat“. Jis pats automobiliu niekur toli nevažinėja. Automobilį pirko, kad sūnus galėtų nuvežti jį į Vilnių (t. 9, b. l. 18). Taigi yra visiškai nelogiška, jog asmuo, turėdamas du automobilius, dar pirktų trečią automobilį, kurį naudotų retoms tolimesnėms išvykoms, pavyzdžiui į Vilnių. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad V. J. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog paskolintus pinigus J. G. grąžino 2020 m. balandžio 17 d. Tokius parodymus atitinka ir jau anksčiau minėti pakvitavimai. Vis tik iš pokalbių tarp J. G. ir Ž. Š., užfiksuotų elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole, turinio matyti, kad jie ir po skolos grąžinimo kalba apie aukso papuošalų pridavimą, siūlomas kainas ir pan. Taigi atsižvelgus į visa, kas buvo aptarta, apeliacinės instancijos teismas dar kartą konstatuoja, kad J. G. versija dėl aukso dirbinių kilmės nepasitvirtino, o byloje yra visiškai įrodyta, jog į lombardą buvo ketinama priduoti iš nukentėjusiojo pagrobtus juvelyrinius dirbinius, o dalis šių dirbinių ir buvo priduota.

78. Iš Ž. Š. parodymų, duotų tiek ikiteisminio tyrimo metu (t. 6, b. l. 186-187, t. 7, b. l. 5-6, t. 10, b. l. 3), tiek pirmosios instancijos teisme matyti, kad ji UAB „V.“ lombarde įkeitė dvi grandinėles. Vieną grandinėlę ji nusipirko Konarskio turgelyje iš moters už 1000 Eur, o kita grandinėlė priklausė pačiai nuteistajai, šią grandinėlę jai padovanojo buvęs sutuoktinis. Vis tik šiuos nuteistosios teiginius paneigia ne tik jau anksčiau aptartų aplinkybių visuma, bet ir pačios nuteistosios prieštaringi ir nelogiški paaiškinimai.

79. Nuteistoji Ž. Š. ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad grandinėlę už 1000 Eur ji įsigijo 2020 m. balandžio 14 d., gal šiek tiek anksčiau, iš moters Konarskio turgelyje (t. 6, b. l. 186-187). Pirmosios instancijos teisme nuteistoji jau nurodė, kad šią grandinėlę nusipirko 2020 m. gruodžio mėnesio viduryje. Grandinėlę pirko, nes ketino ją parduoti, o iš gautų pinigų padengti turimas skolas (t. 10, b. l. 3). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad posėdyje, kuriame buvo svarstomas klausimas dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo Ž. Š., nuteistoji nurodė, kad už butą ji moka paskolą, be to, turi virš 1000 Eur skolų už komunalines paslaugas. Vis tik, į lombardą pridavusi įsigytą grandinėlę ir gavusi 3000 Eur, ji nė kiek turimų skolų nepadengė, o pinigus išleido vaikams, maistui bei 2000 Eur davė J. G.. Pasak nuteistosios, ji šiuos pinigus davė J. G., nes jie kartu norėjo pirkti automobilį. Šioje vietoje pažymėtina, kad to paties posėdžio metu nuteistoji aiškino, jog ji turi nuosavą automobilį, už kurį moka lizingo įmokas. Taigi tokie nuteistosios nenuoseklūs bei nelogiški parodymai (turėdama finansinių įsipareigojimų ir įsiskolinimų, gavusi už priduotą grandinėlę didelę pinigų suma, ji šiuos pinigus panaudojo, ne kaip neva planavo – savo įsipareigojimų mažinimui, o didžiąja gautos pinigų sumos dalimi ji neva prisidėjo prie automobilio pirkimo, nors pati turėjo transporto priemonę, už kurią mokėjo lizingo įmokas) paneigia jos versiją dėl aukso dirbinių, kuriuos ji pridavė į lombardą, įgijimo aplinkybių.

80. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs anksčiau aptartų duomenų bei išdėstytų argumentų visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai J. G. nuteisė pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, o Ž. Š. nuteisė pagal BK 189 straipsnio 1 dalį. Pažymėtina, kad BK 189 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta atsakomybė tam, kas įgijo, naudojosi arba realizavo turtą žinodamas, jog tas turtas gautas nusikalstamu būdu. Šis nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas žino, kad jis įgyja, naudoja arba realizuoja nusikalstamu būdu gautą turtą, ir nori taip veikti (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-217/2010, 2K-213/2013, 2K-7-88/2014, 2K-114-489/2016). Šio procesinio sprendimo 73-79 pastraipose aptartos aplinkybės be jokių abejonių patvirtina, kad Ž. Š. suvokė, jog ji į lombardą priduoda nusikalstamu būdu gautus, t. y., iš R. S. pagrobtus aukso dirbinius. Tuo pačiu pažymėtina, kad byloje surinkti ir ištirti įrodymai patvirtina tik tai, jog Ž. Š. į UAB „V.“ lombardą, esantį (duomenys neskelbtini), pridavė iš R. S. pagrobtą grandinėlę, kurios svoris 137,66 g, ir grandinėlę, kurios svoris 30,33 g. Baudžiamojoje byloje nebuvo surinkta objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad Ž. Š. realizavo iš nukentėjusiojo R. S. pagrobtus aukso papuošalus, o būtent auksinį kryželį, kuris svėrė 7 g, auksinį kryželį, kuris svėrė 20 g, ir auksinį žiedą su deimantais, kuris svėrė 10 g. Taigi šios aplinkybės dėl trijų aukso papuošalų realizavimo Ž. Š. šalintinos kaip nepasitvirtinusios. Tuo pačiu konstatuotina, kad pašalinus minėtas aplinkybes, Ž. Š. neteisėtų veiksmų kvalifikavimas pagal BK 189 straipsnio 1 dalį nesikeičia.

81. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas Ž. Š. bausmę už jos padarytą nusikalstamą veiką, laikėsi BK 41 bei 54 straipsnių nuostatų. Tvirtinti, kad nuteistajai paskirta bausmė yra aiškiai per griežta, nėra pagrindo.

82. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas Ž. Š. bausmę, nurodė, kad ji padarė apysunkį nusikaltimą, nors yra visiškai akivaizdu, jog BK 189 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika jos padarymo metu buvo priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Vis tik konstatuotina, kad nėra jokio pagrindo tvirtinti, jog pirmosios instancijos teismo padaryta klaida turėjo įtakos bausmės paskyrimui, t. y. jos rūšies parinkimui ir dydžio nustatymui.

83. Ž. Š. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra nustatyta. Nuteistoji, veikdama tiesiogine tyčia, padarė vieną nesunkų nusikaltimą nuosavybei, nusikalstamu būdu gauto ir realizuoto turto vertė keliolika kartų viršija 5 MGL ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė. Ž. Š. anksčiau nėra teista, ji buvo traukiama administracinėn atsakomybėn, nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo galiojančių nuobaudų. Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad Ž. Š. dirba pagal verslo liudijimą, rūpinasi trimis vaikais, iš kurių vienas yra pilnametis. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad, įvertinus aplinkybių, reikšmingų bausmės skyrimui, visumą, nėra pagrindo daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas Ž. Š. už jos padarytą nusikalstamą veiką paskyrė aiškiai per griežtą bausmę, kuri nėra tinkama BK 41 straipsnyje numatytų tikslų kompleksiniam įgyvendinimui. Faktai, kad Ž. Š. turi pastovią gyvenamąją vietą, yra teigiamai charakterizuojama, jos socialiniai ryšiai stiprūs, nėra pagrindas švelninti jai paskirtos bausmės, ypač atsižvelgus į tai, kad nuteistajai už jos padarytą nusikalstamą veiką paskirta laisvės apribojimo bausmė, kuri yra mažesnė, nei BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytas šios bausmės vidurkis.

84. Įvertinusi nuteistosios asmenybę, nusikaltimo padarymo aplinkybes, nusikalstamais veiksmais sukeltas pasekmes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Ž. Š. yra būtina įpareigoti neatlygintinai išdirbti 30 valandų sveikatos priežiūros socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, bei UAB „V.“ atlyginti dalį priteistinos nusikaltimu padarytos turtinės žalos – 3000 Eur. Šie įpareigojimai drausmins nuteistąją bei užtikrins, kad civilinei ieškovei bus atlyginta didžioji dalis nusikaltimu padarytos turtinės žalos.

85. Teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistąjį J. G. charakterizuojančius duomenis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas J. G. bausmę už jo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, nesilaikė BK 41 bei 54 straipsnių nuostatų. Nuteistajam paskirta bausmė už šią nusikalstamą veiką yra per švelni, todėl neteisinga.

86. J. G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymo nėra nustatyta. J. G. nusikalstamą veiką nuosavybei, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, kuri priskirtina apysunkių nusikaltimų kategorijai, padarė veikdamas tiesiogine tyčia. J. G. iki nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymo Lietuvos Respublikoje nebuvo teistas, tačiau jis 2013 metais buvo traukiamas teisinėn atsakomybėn Norvegijos Karalystėje, 2012 metais jis, vadovaujantis BK 38 straipsniu, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, be to, nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, nuteistasis padarė praėjus mažiau nei pusei metų po nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarymo, o 2020 m. liepos 11 d. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. J. G. yra baustas administracine tvarka. Nuteistasis šiuo metu užsiima individualia veikla, nusikalstamos veikos padarymo metu nedirbo. Atsižvelgusi į J. G. asmenybę apibūdinančias aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumą bei pobūdį, padarytos turtinės žalos dydį, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistajam už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, nėra pagrindo skirti švelniausios minėtos normos sankcijoje numatytos bausmės, t. y. baudos. Šioje vietoje pažymėtina ir tai, kad nuteistajai Ž. Š., kuri anksčiau nebuvo nusikaltus, pirmą kartą padarė nesunkų nusikaltimą, buvo paskirta griežtesnė bausmė, nei nuteistajam J. G.. Taigi atsižvelgus į visa, kas buvo aptarta, J. G. yra skiriamas laisvės apribojimas ir nustatytinas maksimalus šios bausmės dydis, numatytas BK 48 straipsnio 2 dalyje.

87. Skiriant laisvės apribojimo bausmę, J. G. yra tikslinga skirti įpareigojimus, o būtent įpareigoti visą bausmės vykdymo laiką dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (šis įpareigojimas užtikrins, kad kaltinamasis turės pajamų, iš kurių galės tenkinti savo būtiniausius poreikius, atlyginti nusikaltimu padarytą žalą, jį drausmins, sulaikys nuo neteisėtų veiksmų nuosavybei darymo) (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas) bei per bausmės vykdymo laikotarpį atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą (šis įpareigojimas užtikrins, kad nukentėjusiajam bus atlyginta nusikaltimu padaryta žala bei skatins laikytis įpareigojimo, numatyto BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punkte) (BK 48 straipsnio 4 dalies 3 punktas). Keisti skundžiamą nuosprendį dėl J. G. paskirtos bausmės už nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, padarymą ir tuo labiau atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl šios nusikalstamos veikos padarymo nėra jokio pagrindo.

88. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 3, 4 dalimi, J. G. paskirta laisvės apribojimo bausmė visiško bausmių sudėjimo būdu bendrinama su bausme, kuri paskirta už nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, padarymą ir dalinio bausmių sudėjimo būdu bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu paskirta galutine bausme (71 MGL dydžio bauda). Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu ir 66 straipsniu, į J. G. paskirtą laisvės apribojimo bausmę įskaitytinas laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2020 m. gegužės 13 d. iki 2020 m. birželio 15 d., vieną sulaikyme ir suėmime išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytina bausmės dalis, atlikta pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 30 d. nuosprendį.

89. Tuo pačiu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu visiškai nepagrįstai nusprendė J. G. paskirti BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę, t. y. trejiems metams uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. liepos 12 d., ir, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti automobilio „Audi Q7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 8450 Eur. Šią pinigų sumą kaip konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą buvo nuspręsta išieškoti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu. Taip pat minėtu nuosprendžiu jau buvo nuspręstą uždrausti J. G. naudotis anksčiau minėta specialiąja teise nuo 2020 m. liepos 12 d. Pakartotinis minėtų baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas yra nepagrįstas ir negalimas, todėl ši skundžiamo nuosprendžio dalis yra naikinama dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 ir 72 straipsnyje, privalės būti vykdomos taip, kaip numatyta galiojančiuose teisės aktuose.

90. BPK 115 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Taigi baudžiamojoje byloje pareikštas civilinis ieškinys gali būti patenkintas ar iš dalies patenkintas tais atvejais, kai, vadovaujantis BPK nustatytomis taisyklėmis ir joms neprieštaraujančioms kitų teisės aktų nuostatomis, nustatoma, jog atsakovas byloje yra tinkamas, o ieškinys pagrįstas ir jo dydis įrodytas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė pagrobtų daiktų vertę, o tuo pačiu ir nukentėjusiajam R. S. nusikaltimu padarytos turtinės žalos dydį.

91. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kad deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą, taip grąžinant jį į padėtį, buvusią iki delikto padarymo (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. e3K-3-99-701/2017, e3K-3-357-313/2019 ir kt.). Sprendžiant dėl nuostolių, kurie yra piniginė žalos išraiška, atlyginimo, taikytinas visiško nuostolių atlyginimo principas, reiškiantis, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę.

92. Teismų praktikoje pripažįstama, kad turto vertė gali būti nustatoma pagal pirkimo-pardavimo sandorių kainą, turto sukūrimo (atkūrimo), įsigijimo kaštus. Daikto vertė – didmeninė, rinkos, komiso kaina – nustatoma nusikalstamos veikos padarymo metu. Kilus abejonėms ar kaltinamajam reiškiant prieštaravimus dėl pagrobto turto vertės, pasitelkiama šios srities specialisto pagalba ar skiriama prekinė ekspertizė (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-298-697/2016, Nr. 2K-147-511/2016).

93. Nagrinėjamu atveju nekyla abejonių, kad J. G. savo nusikalstamais veiksmais padarė turtinės žalos nukentėjusiajam R. S.. Iš nukentėjusiojo byloje pateikto civilinio ieškinio turinio matyti, kad be grąžintos grandinėlės jam buvo padaryta 7600 Eur turtinė žala, kurią sudaro pagrobti 2400 Eur, auksinė grandinėlė, kuri sveria 30,33 g ir kurios vertė 2000 Eur, kryželis, kuris sveria 20 g ir kurio vertė 1000 Eur, kryželis, kuris sveria 7 g ir kurio vertė 500 Eur, žiedas su trimis deimantais, kurio vertė 1500 Eur, žiedas, kurio vertė 200 Eur. Pažymėtina, kad nukentėjusysis nepateikė duomenų, pagrindžiančių iš jo pagrobtų aukso dirbinių vertę. Vis tik šioje vietoje pažymėtina, kad vien ši aplinkybė nepaneigia nukentėjusiojo teisės gauti patirtos žalos atlyginimą. Tokiu atveju turtinės žalos padarymo faktas gali būti įrodinėjamas ir kitomis BPK nurodytomis priemonėmis, pavyzdžiui, remiantis nukentėjusiojo parodymais (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-18/2014). Taip pat pabrėžtina ir tai, kad, be jokių abejonių, nustatant padarytos turtinės žalos pagrįstumą, privalu vadovautis ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijais.

94. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgęs į tai, kad iš R. S. pagrobti aukso dirbiniai buvo 585 prabos, nenauji, dalis aukso dirbinių buvo įsigyta prieš maždaug dešimt metų, o dalis aukso dirbinių buvo įsigyti nukentėjusiojo tėvo bei močiutės, jų nešiojami, konstatuoja, kad nukentėjusiojo nurodyta pagrobtų daiktų vertė atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas iš nukentėjusiojo pagrobtų daiktų vertę, vadovavosi 585 prabos aukso 1 g verte, kuri buvo nustatyta 2020 m. vasario 11-12 d. Vis tik sutiktina su nukentėjusiojo atstovės pozicija, kad toks vertės skaičiavimas nėra teisingas, nes pagrobti aukso dirbiniai turi būti vertinami ne tik kaip aukso lydinys, bet ir kaip juvelyrinis dirbinys. Taigi atsižvelgus į tai, kad R. S. prašoma priteisti turtinė žala yra adekvati ir protinga, iš nuteistojo nukentėjusiojo naudai priteistina 7600 Eur turtinei žalai atlyginti. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju atlikti pagrobtų daiktų ekspertizę ir tokiu būdu nustatyti jų vertę, nėra galimybės. Akivaizdu, kad realiai nedisponuojant juvelyriniais dirbiniais, taip pat nesant jų įsigijimo dokumentų, atlikti specialių žinių reikalaujantį tyrimą nėra galimybės.

95. Atsižvelgus į nustatytą iš nukentėjusiojo pagrobtų aukso dirbinių vertę, tikslintinos ir J. G. padaryto nusikaltimo aplinkybės, nurodant, kad J. G. iš R. S. pagrobė auksinę grandinėlę, kurios svoris 30,33 g, o vertė 2000 Eur, auksinį kryželį, kurio svoris 7 g, o vertė 500 Eur, auksinį kryželį, kurio svoris 20 g, o vertė 1000 Eur, auksinį žiedą su deimantais, kurio svoris 10 g, o vertė 1500 Eur, auksinį žiedą, kurio svoris 3 g, vertė 200 Eur. Bendra nukentėjusiajam padaryta turtinė žala yra 11600 Eur (įskaitant pagrobtus 2400 Eur ir grandinėlę, kurios vertė 4000 Eur). Pagal BK 190 straipsnio 1 dalį turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. Iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimo Nr. 707 matyti, kad nuo 2018 m. sausio 1 d. bazinis bausmių ir nuobaudų dydis buvo 50 Eur. Taigi atsižvelgus į tai, kad J. G. pagrobto turto vertė neviršija 250 MGL, pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybė, jog R. S. buvo padaryta didelės vertės turtinė žala, yra šalintina. Pakeitus pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, J. G. nusikalstamų veiksmų kvalifikacija pagal BK 178 straipsnio 2 dalį nesikeičia.

96. Įvertinus tai, kas buvo aptarta šio procesinio sprendimo 95 pastraipoje, konstatuotina, jog tikslintinos ir Ž. Š. padaryto nusikaltimo aplinkybės, nurodant, kad nuteistoji realizavo nusikalstamu būdu gautą grandinėlę, kurios svoris 30,33 g, o vertė 2000 Eur, bendra realizuoto turto vertė 6000 Eur (įskaitant grandinę, kurios vertė 4000 Eur). Pažymėtina, kad pakeitus pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, Ž. Š. nusikalstamų veiksmų kvalifikacija pagal BK 189 straipsnio 1 dalį nesikeičia.

97. Neturtinė žala yra suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo ar asmens sveikatai. CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį privalo atsižvelgti į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmingas aplinkybes ir iš nuteistojo nukentėjusiajam priteisė tinkamą pinigų sumą patirtai neturtinei žalai atlyginti. Pažymėtina, kad nukentėjusiojo atstovės apeliaciniame skunde nėra nurodoma jokių argumentų, kodėl priteista pinigų suma neturtinei žalai atlyginti galėtų ir turėtų būti vertinama kaip neteisinga.

98. Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Baudžiamojoje byloje yra nustatyta, kad į UAB „V.“ lombardą, esantį (duomenys neskelbtini), auksinę grandinėlę, kuri vėliau buvo paimta policijos pareigūnų bei grąžinta nukentėjusiajam R. S., pridavė Ž. Š.. UAB „V.“ dėl nuteistosios nusikalstamų veiksmų patyrė 3300 Eur turtinę žalą, t. y. 3000 Eur buvo sumokėti už grandinėlę, kurią pridavė nuteistoji, taip pat bendrovė negavo 300 Eur palūkanų. Taigi ši civilinės ieškovės patirta turtinė žala priteisiama tik iš Ž. Š., o ne iš abiejų nuteistųjų. Tuo pačiu pažymėtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad teismai, priimdami apkaltinamąjį nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, gali priteisti CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytas procesines palūkanas nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei nuosprendžio įsiteisėjimo momentas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019). Taigi atsižvelgus į tai, kas nurodyta, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas, nurodant, kad UAB „V.“ naudai iš nuteistosios Ž. Š. penkių procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos 3300 Eur skaičiuotinos nuo Vilniaus rajono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.

99. Šioje baudžiamojoje byloje pagal Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Švenčionių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniųjų tyrėjų 2020 m. vasario 14 d. (t. 3, b. l. 51-52), 2020 m. vasario 17 d. (t. 3, b. l. 59-60), 2020 m. gegužės 21 d. (t. 3, b. l. 68-69), 2020 m. birželio 16 d. (t. 3, b. l. 76-77) ir 2020 m. rugsėjo 8 d. (t. 3, b. l. 84-85) užduotis atlikti objektų tyrimus Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centre buvo atlikti daktiloskopiniai ir trasologinis tyrimai bei pateiktos specialistų išvados (t. 3, b. l. 55-57, 63-65, 72-74, 80-82, 88-89). Bendra atliktų tyrimų kaina yra 1153 Eur. Skundžiamu nuosprendžiu paminėtą pinigų sumą lygiomis dalimis kaip proceso išlaidas valstybės naudai buvo nuspręsta išieškoti iš abiejų nuteistųjų, t. y., po 576,76 Eur iš kiekvieno nuteistojo. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog toks pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas.

100. BPK 103 straipsnio 3 punkte yra nustatyta, jog proceso išlaidas sudaro ekspertams, specialistams, vertėjams išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų darbą, išskyrus tuos atvejus, kai jie šias pareigas atlieka kaip tarnybinę užduotį. Taigi nekyla abejonių, kad išlaidos, kurios yra patiriamos tais atvejais, kai ekspertas ar specialistas atlieka tyrimą kaip tarnybinę užduotį, negali būti vertinamos kaip proceso išlaidos, kurios, vadovaujantis BPK 105 straipsnio nuostatomis, gali būti išieškotos iš nuteistųjų. Nagrinėjamu atveju daktiloskopiniai ir trasologinis tyrimai, po kurių buvo pateiktos specialistų išvados, buvo atlikti ikiteisminio tyrimo pareigūnų iniciatyva. Šiuos tyrimus kaip tarnybinę užduotį, vykdydami savo tarnybines pareigas, atliko Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro vyriausieji tyrėjai, todėl priteisti tyrimams išleistą pinigų sumą kaip proceso išlaidas iš nuteistųjų J. G. ir Ž. Š. nebuvo pagrindo.

101. Teisėjų kolegija pažymi, jog BPK 104 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad proceso išlaidos ekspertui ar specialistui atlyginamos iš ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros ar teismo lėšų. BPK 104 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Toks proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. Kaip jau buvo minėta, užduotis atlikti objektų tyrimą buvo paskirta ikiteisminį tyrimą atliekančių pareigūnų iniciatyva, o ne nuteistųjų ar jų gynėjų iniciatyva, tyrimą atliko specialių žinių turintys vyriausieji tyrėjai, kurie vykdė savo tarnybines pareigas. Taigi iš J. G. ir Ž. Š. valstybės naudai negali būti išieškotos išlaidos, kurios buvo patirtos dėl tyrimų atlikimo, tuo labiau, kad šių išlaidų išieškoti bylos nagrinėjimo metu niekas ir neprašė.

102. BPK 151 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas gali būti taikomas, siekiant užtikrinti civilinį ieškinį. Iš VĮ „Regitra“ išraše (t. 3, b. l. 106) užfiksuotų duomenų matyti, kad automobilis „Audi Q7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra registruotas O. G., kuris šioje byloje yra liudytojas, vardu. Vis tik šioje vietoje pažymėtina, kad teisinės registracijos atlikimo faktas nėra nuosavybės teisių atsiradimo pagrindas. Atliekant teisinę registraciją, tik įregistruojami nuosavybės atsiradimo ir pasikeitimo juridiniai faktai, tačiau nuosavybė kaip tokia atsiranda kitais teisės aktuose nustatytais pagrindais. Baudžiamojoje byloje užfiksuoti duomenys, aptarti šio procesinio sprendimo 77 pastraipoje, leidžia daryti išvadą, kad tikrasis automobilio savininkas yra J. G., o O. G. kaip automobilio savininkas yra tik įregistruotas. Taigi skundžiamu nuosprendžiu visiškai pagrįstai buvo pratęstas laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas į automobilį Audi Q7 3.0 TDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat visiškai pagrįstai, siekiant užtikrinti civilinį ieškinį, buvo pratęstas laikino nuosavybės apribojimo terminas į J. G. priklausančias pinigines lėšas, t. y. 170 Eur.

103. Iš anksčiau aptartų duomenų, užfiksuotų elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose, nustatyta, kad Ž. Š. ir J. G. intensyviai bendravo apie aukso dirbinius, jų pardavimo ir supirkimo lombarduose kainas, tarėsi, kuriame lombarde ir kaip būtų naudingiau užstatyti šiuos dirbinius. Taigi sutiktina su nukentėjusiojo atstove, kad J. G. aktyviai veikė ir galimai prisidėjo prie aukso dirbinių, kurie buvo pagrobti iš R. S., realizavimo. Vis tik šioje vietoje pažymėtina, kad esminis BK 189 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamos veikos objektyviosios pusės požymis yra iš anksto nepažadėtas svetimo nusikalstamu būdu gauto turto įgijimas, naudojimasis arba realizavimas. Turtas yra įgytas nusikalstamu būdu, jeigu gaunamas iš neteisėto valdytojo, padariusio vagystę arba kitą savanaudišką nusikaltimą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-259/2008). Taigi akivaizdu, kad pagal BK 189 straipsnio 1 dalį baudžiamojon atsakomybėn negali būti traukiami asmenys, kurie patys padarė nusikalstamą veiką ir pasisavino svetimą turtą. Atsižvelgęs į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad J. G. veiksmai pagrįstai buvo kvalifikuoti tik pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

104. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiamame nuosprendyje N. S. įvardino nukentėjusiąja. Pagal BPK 28 straipsnio 1 dalį nukentėjusysis yra fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padarė fizinės, turtinės ar neturtinės žalos, arba nuo nusikalstamos veikos mirusio fizinio asmens šeimos narys ar artimasis giminaitis, kurie dėl to asmens mirties patyrė fizinės, turtinės ar neturtinės žalos. Iš bylos medžiagos yra akivaizdu, kad N. S. dėl nuteistųjų J. G. ir Ž. Š. veiksmų jokios fizinės, turtinės ar neturtinės žalos nepatyrė. Duomenų, kurie leistų teigti, kad N. S. buvo pripažinta nukentėjusiąja, baudžiamojoje byloje nėra. N. S. šiuo atveju vertintina kaip nukentėjusįjį lydintis asmuo, numatytas BPK 56¹ straipsnyje.

105. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje yra nurodyta, jog Ž. Š. yra įpareigojama per laisvės apribojimo bausmės laiką atlyginti UAB „V.“ nusikalstama veika padarytą 3000 Eur turtinę žalą. Teisėjų kolegijai yra akivaizdu, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas suklydo nurodydamas subjekto, kuriam turi būti atlyginta padaryta turtinė žala pavadinimą, todėl šis rašymo apsirikimas yra taisytinas, nurodant, kad minėta žala turi būti atlyginta UAB „V.“.

106. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia nukentėjusiojo atstovės dėmesį į tai, kad pagal BK 48 straipsnio 4 dalies 3 punktą, skiriant laisvės apribojimo bausmę, galima asmenį įpareigoti atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą ar jos dalį. Nagrinėjamu atveju iš skundžiamo nuosprendžio rezoliucinės dalies yra akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė Ž. Š. per bausmės vykdymo laikotarpį įpareigoti nuteistąją atlyginti dalį UAB „V.“ padarytos turtinės žalos, t. y. 3000 Eur.

107. Baudžiamojoje byloje užfiksuoti duomenys patvirtina, kad Ž. Š. buvo sulaikyta nuo 2020 m. gegužės 13 d. (t. 6, b. l. 175), o nuo 2020 m. gegužės 15 d. iki 2020 m. gegužės 25 d. buvo suimta (t. 7, b. l. 26-28, 34). Taigi būtent šis laikas, išbūtas sulaikyme ir suėmime yra įskaitytinas į Ž. Š. paskirtos bausmės laiką.

108. Nukentėjusysis R. S. pirmosios instancijos teisme nurodė, kad O. G. kryželis yra lygiai toks pat kaip kryželis, kurio svoris 20 g, kuris buvo pagrobtas iš jo namų. Minėtą kryželį nukentėjusysis yra taisęs PC „Akropolis“ „Aukso centas“. Jis sportuodavo ir kilnodavo štangą, todėl kryželio skersinė juostelė atšoko, nulūžo. Minėtame „Aukso centras“ taisė visą kryželio vidų, įdėjo naują detalę (t. 9, b. l. 95). Iš VĮ „Lietuvos prabavimo rūmai“ tyrimo akto matyti, kad kryželio, kuris priklauso O. G., detalių paviršius, išskyrus žiedelį, yra lygus, litavimo kokybė gera, remonto požymių nėra (t. 9, b. l. 91). Taigi iš to, kas aptarta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad O. G. priklausantis kryželis nėra tas pats kryželis, kuris buvo pagrobtas iš R. S.. Dar kartą atlikti minėto kryželio ekspertizę nėra jokios prasmės. Ž. Š. į lombardą priduota 30,33 g grandinėlė, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo rasta ir paimta. Taigi šios grandinėlės ištirti, priešingai nei teigia nukentėjusiojo atstovė, nėra galimybės. Įpareigojant nuteistąją pateikti minėtą grandinėlę, kuri pasak Ž. Š., yra jos buvusio sutuoktinio dovana, nėra galimybės objektyviai užtikrinti, kad bus patekta būtent lombardui užstatyta grandinėlė. Taigi atsižvelgus į tai, kas aptarta, nukentėjusiojo atstovės apeliacinio skundo teiginiai dėl minėtų papuošalų tyrimo, laikytini nepagrįstais.

109. BPK 257 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu nagrinėjimo teisme metu paaiškėja, kad kaltinamasis gali būti padaręs kitą nusikalstamą veiką, kuri nebuvo nurodyta kaltinamajame akte, taip pat kad nusikalstamą veiką gali būti padaręs kitas asmuo, teismas motyvuota nutartimi tai praneša prokurorui. Minėta norma apima ir tuos atvejus, kai ikiteisminiame tyrime ar teisme apklausiamas liudytojas ar nukentėjusysis galimai davė melagingus parodymus. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja šiuo atveju, įvertinus baudžiamojoje byloje užfiksuotų duomenų visumą, nėra pakankamo pagrindo daryti išvadą, jog O. G. vykusio proceso metu davė tikrovės neatitinkančius parodymus apie bylai reikšmingas esmines aplinkybes. Pažymėtina, kad faktą, jog liudytojas O. G. turėjo jo nurodytus aukso dirbinius, patvirtina ne tik paties liudytojo ir nuteistojo J. G. parodymai, bet ir baudžiamojoje byloje pateiktos nuotraukos. Šiais įrodymais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesivadovauti. Taip pat nėra pakankamo pagrindo tvirtinti, kad liudytojas negalėjo skolinti ir neskolino nuteistajam grynųjų pinigų. Tuo pačiu čia dar kartą pabrėžtina, kad liudytojo O. G. nurodytos aplinkybės niekaip nepaneigia nei nusikaltimų padarymo fakto, nei nuteistųjų kaltės padarius nusikalstamas veikas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punktais, 328 straipsnio 1, 2, 3, 4 punktais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

nuteistojo J. G. gynėjo advokato, nuteistojo J. G. ir nuteistosios Ž. Š. apeliacinius skundus atmesti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. S. atstovės advokatės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus rajono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. gruodžio 23 d. nuosprendį pakeisti ir J. G. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirti laisvės apribojimą dvejiems metams, įpareigojant nuteistąjį visą bausmės vykdymo laiką dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per bausmės vykdymo laikotarpį atlyginti nukentėjusiajam R. S. padarytą 7600 Eur turtinę žalą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 3, 4, 9 dalimis, už nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirtą laisvės apribojimo bausmę visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinti su bausme, paskirta už nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarymą bei dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu paskirta galutine bausme (71 MGL dydžio bauda), bei J. G. paskirti laisvės apribojimą dvejiems metams, įpareigojant visą bausmės vykdymo laiką dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per bausmės vykdymo laikotarpį atlyginti nukentėjusiajam R. S. padarytą 7600 Eur turtinę žalą ir 100 MGL (5000 Eur) dydžio baudą, į paskirtą bausmę įskaityti bausmės dalį, atliktą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 30 d. nuosprendį.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu ir 66 straipsniu, į J. G. paskirtą laisvės apribojimo bausmę, įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2020 m. gegužės 13 d. iki 2020 m. birželio 15 d., vieną sulaikyme ir suėmime išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Vilniaus rajono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 68 straipsniu, buvo nuspręsta J. G. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą trejus metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. liepos 12 d., ir dalį, kuria, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš J. G. buvo nuspręsta konfiskuoti automobilio „Audi Q7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę su PVM atitinkančią pinigų sumą – 8450 Eur, panaikinti.

Vilniaus rajono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio dalį, kuria iš nuteistojo J. G. R. S. priteista 5332,73 Eur nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti, pakeisti ir iš nuteistojo J. G. R. S. priteisti 7600 Eur nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.

Vilniaus rajono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio dalį, kuria iš nuteistojo J. G. ir Ž. Š. solidariai UAB „V.“ priteista 3300 Eur nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti ir 5 procentų metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo 2021 m. kovo 18 d. iki visiško ieškinio įvykdymo, pakeisti ir iš Ž. Š. UAB „V.“ priteisti 3300 Eur turtinei žalai atlyginti bei 5 procentų metines palūkanas, jas skaičiuojant nuo Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vilniaus rajono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio dalį, kuria iš J. G. ir Ž. Š. valstybės naudai buvo priteista po 576,76 Eur proceso išlaidų, panaikinti.

Vilniaus rajono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. gruodžio 23 d. nuosprendį pakeisti:

1) nustatyti, kad J. G. pagrobtos auksinės grandinėlės, kurios svoris 30,33 g, vertė yra 2000 Eur, auksinio kryželio, kurio svoris 7 g, vertė yra 500 Eur, auksinio kryželio, kurio svoris 20 g, vertė yra 1000 Eur, auksinio žiedo, kurio svoris 10 g, su deimantais vertė yra 1500 Eur, auksinio žiedo, kurio svoris 3 g, vertė yra 200 Eur, bendra iš nukentėjusiojo R. S. pagrobto turto vertė yra 11600 Eur;

2) nustatyti, kad Ž. Š. realizavo nusikalstamu būdu gautą grandinėlę, kurios svoris 30,33 g, o vertė 2000 Eur, bendra nusikalstamu būdu įgyto – pagrobto – turto, kuris buvo realizuotas, vertė yra 6000 Eur;

3) pašalinti aplinkybes, kad Ž. Š. tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje realizavo nusikalstamu būdu įgytus – pagrobtus – aukso dirbinius, t. y. auksinį kryželį, kurio svoris 7 g, vertė 190 Eur, auksinį kryželį, kurio svoris 20 g, vertė 541 Eur, auksinį žiedą su deimantais, kurio svoris 10 g, vertė 1300 Eur.

Vilniaus rajono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. gruodžio 23 d. nuosprendį patikslinti ir nustatyti, kad Ž. Š., vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu ir 66 straipsniu, į paskirtą laisvės apribojimo bausmę įskaitomas nuteistosios laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2020 m. gegužės 13 d. iki 2020 m. gegužės 25 d., vieną sulaikyme ir suėmime išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Ištaisyti Vilniaus rajono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padarytą rašymo apsirikimą ir nurodyti, kad Ž. Š. per paskirtos bausmės terminą įpareigojama atlyginti žalą UAB „V.“.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.