Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Rasos Ragulskytės-Markovienės,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Asociacijos „Dzūkų krašto menų inkubatorius“ skundą atsakovei Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijai (buvusi Lietuvos Respublikos ūkio ministerija), trečiajam suinteresuotam asmeniui viešajai įstaigai „Lietuvos verslo paramos agentūra“ dėl įsakymų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas atmestinas.

Byloje kilęs ginčas Įsakymų, kuriais Ministerija nusprendė susigrąžinti išmokėtas pareiškėjai lėšas, teisėtumo ir pagrįstumo. Kadangi šie įsakymai grindžiami pažeidimo tyrimo išvadomis, tai byloje vertinamas ir jų teisėtumas.

Byloje nustatyta, kad LVPA 2016 m. spalio 21 d. atliko neplaninį patikrinimą pareiškėjo patalpose su išorės ekspertu.

Agentūra 2016 m. gruodžio 12 d. kreipėsi į Tarnybą, prašydama pateikti įvertinimą: 1) ar pareiškėja tinkamai pasirinko pirkimo būdus ir mažos vertės pirkimais apklausos būdu nupirko reikalingą televizinę kamerą su priedais ir foto studijos įrangą su priedais, nepažeidžiant Viešųjų pirkimo įstatymo; 2) ar pagrįstai ne visi foto objektyvai buvo pirkti ne kartu su televizine kamera. Viešųjų pirkimų tarnyba 2017 m. vasario 20 d. vertinimo išvadoje nurodė, kad pareiškėja įgyvendino du pirkimus. Pirmasis – foto studijos įrangos pirkimas, kurią sudaro profesionalus veidrodinis skaitmeninis fotoaparatas (2 vnt.), profesionalių objektyvų komplektas foto studijai (1 vnt.) foto studijos įrangos mobilus komplektas (1 vnt.). Antrojo pirkimo objektas – profesionalios, pažangios raiškos televizinės kameros su priedais (1 vnt.) bei keturių objektyvų pirkimas. Viešųjų pirkimų tarnyba, remdamasi ekspertų išvadomis konstatavo, kad pareiškėjas dirbtinai suskaidė antrojo pirkimo objektą ir du objektyvus, skirtus naudoti su televizine kamera, priskyrė prie kito pirkimo. Tokiu būdu pareiškėjas išvengė Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintos pirkimų tvarkos. Jei Asociacija būtų du objektyvus įsigijusi kartu su televizine kamera, pirkimo vertė siektų 79 264 Eur be PVM, ir viršytų Viešųjų pirkimų įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 1 punkte nustatytą mažos vertės pirkimo ribą. Atsižvelgdama į tai, kad Tarnyba konstatavo Viešųjų pirkimų įstatymo normų pažeidimą tik dėl pareiškėjos vykdyto televizinės kameros su priedais pirkimu.

Ekspertas 2016 m. lapkričio 2 d. pateikė išvadas, užpildydamas Paklausimo ekspertui ir eksperto išvados formą, kurioje pateikė atsakymus dėl baterijų su priedais komplektacijos kainos ir nurodė, kad nagrinėjamų baterijų technologija nesikeitė nuo 2015 metų, tai jų kainų įvertinimui taikė 10 procentų padidinimų lygindamas su dabartinėmis kainomis, 12 SWIT S-8845 akumuliatorių ir 6 jų kroviklių kaina dabar yra apie 3 000 Eur, todėl vertino, kad jų kaina 2015 metais neturėjo viršyti 3 300 Eur; dviejų SWIT S-8192S akumuliatorių ir jų dviejų kroviklių kaina dabar yra 1 600 Eur, todėl sprendė, jog jų kaina 2015 metais neturėjo viršyti 1 760 Eur; SWIT S-8192S akumuliatoriai ir jų krovikliai patikros metu nebuvo pateikti 8 CANON LP4N akumuliatorių ir jų dviejų kroviklių kaina dabar yra 2020 Eur, todėl jų kaina 2015 metais neturėjo viršyti 2 222 Eur. Transportavimo talpos baterijų transportavimui su galimybe visas baterijas krauti pateikti nebuvo. Buvo parodyti keli bendro naudojimo maišeliai „Porta brace“, kurių kaina neturėtų viršyti 40 Eur; dėl objektyvų naudojimo ir jų suderinamumo, t. y. objektyvai ARRI LDS ULTRA PRIME 16/T1.9 M ir ARRI LDS ULTRA PRIME 24/T1.9 M (toliau – Objektyvai) yra skirti filmavimo kameroms. Jų naudojimas su CANON EOS 1D X fotoaparatais gali būti pagrįstas tuo, kad norima gauti tam tikrą efektą (pavyzdžiui antro plano specifinis išplukdymas), kurį galima gauti naudojant tam tikrus mechaninius kino objektyvus. Nurodė, kad patikros metu Projekto vykdytojas nepateikė nei ARRI objektyvų, nei adapterių, todėl neįsitikino, jog Projekto vykdytojas turi ARRI objektyvų adapterį CANON fotoaparatui ir ar jo pagalba jie sujungiami. Patikros metu Objektyvai nebuvo sukomplektuoti su Cannon EOS-1D X, o perduoti naudoti su filmavimo kamera EOS c500. Objektyvai ARRI 16/1.9 ir 24/1.9 (skirti filmavimo kameroms) turi tokį pat židinio nuotolį kaip atitinkamai objektyvai Canon 16-35/2.8 ir 24/1.4 (skirti fotoaparatams), tačiau jos skiriasi maksimaliu diafragmos dydžiu; dėl bepiločių orlaivių komplektacijos ir kainos rinkoje ekspertas atsakė, kad bepiločio orlaivio DJI Phantom 3 su priedais ne daugiau nei 4 500 Eur, o DJI S1000 su priedais – 2015 m. kaina turėjo būti nedidesnė nei 21 325 Eur.

Ministras 2017 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 4-183 „Dėl lėšų, išmokėtų projekto Nr. VP2-2.2-ŪM-02-V-01-014 vykdytojui Dzūkų krašto menų inkubatoriui, susigrąžinimo“, remdamasis Agentūros 2017 m. vasario 24 d. pažeidimo tyrimo išvada Nr. VP2-2.2-ŪM-02-V-01-014/IT02 nustatė, kad pareiškėjas iki 2017 m. gegužės 22 d. privalo grąžinti 18 812,77 Eur.

Trečiasis suinteresuotasis asmuo 2017 m. vasario 24 d. pažeidimo tyrimo išvadoje Nr. VP2-2.2-ŪM-02-V-01-014/IT02 nurodė, jog 2016 m. spalio 21 d. Agentūra su nepriklausomu ekspertu atliko neplaninį patikrinimą pareiškėjo patalpose su tikslu įvertini pareiškėjo 2015 m. rugsėjo 9 d. pirkimo sutartį Nr. 18 dėl televizinės kameros ir jos priedų pirkimo. Pirkimu įsigyta įranga susideda iš televizinės kameros, kuriai priskiriamas BVPŽ kodas – 3224000-7, objektyvų – BVPŽ kodas 38651100-4, mikrofono su ilgu tvirtinimu – BVPŽ kodas 32240000-7. Tarnybos 2014 m. sausio 31 d. pateiktame paaiškinime dėl Numatomos viešojo pirkimo vertės skaičiavimo metodikos pakeitimų, nurodyta, jog siekiant nustatyti ar prekės yra laikomos tos pačios rūšies prekėmis, BVPŽ kodo pirmųjų trijų skaitmenų tikrinimas yra pagrindinė taisyklė, tačiau jei pagal BVPŽ kodą prekės bus tos pačios rūšies, bet nebus skirtos identiškam ar panašiam naudojimui, tokių prekių vertės gali būti skaičiuojamos atskirai. Kaip patvirtinimas, kad prekės nėra identiško ar panašaus naudojimo, gali būti laikoma aplinkybė, jog paprastai jų asortimente neturės toje srityje veikiantis tipinis tiekėjas. Nustatė, kad tiek foto įrangos, tiek ir televizinės kameros su įrangos pirkimo sutartys buvo sudarytos su tuo pačiu tiekėju, t. y. UAB (duomenys neskelbtini). Rėmėsi ir 2016 m. spalio 14 d. eksperto išvada, kurioje nurodyta, kad objektyvai yra skirti filmavimo kameroms, jų naudojimas su CANON EOS-1D X fotoaparatais gali būti nebuvo sukomplektuoti su Canon EOS-1D X, o perduoti naudoti su filmavimo kamera EOS c500. Agentūros vertinimu, tai patvirtina, kad minėti objektyvai įprastai naudojami su kameromis ir tik atskirais atvejais gali būti panaudojami su fotoaparatais, kaip ir nurodė ekspertas. Pritarė Tarnybos vertinimui, kad pareiškėja dirbtinai suskaidė atliktus pirkimus ir du objektyvus, skirtus naudoti su televizine kamera, priskyrė prie atskiro pirkimo. Tuo atveju, jei pareiškėja visą aukščiau minėtą įrangą būtų įsigijęs vieno pirkimo metu, pirkimo vertė sudarytų 79 264 Eur be PVM ir viršytų Viešųjų pirkimų įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 1 punkte nustatytą mažos vertės pirkimo ribą. Nors apie televizinės kameros su priedais mažos vertės pirkimo vykdymą nebuvo paskelbta nei Europos Sąjungos oficialiame leidinyje, nei nacionaliniu lygmeniu, tačiau LVPA vertinimu, 100 proc. dydžio pataisos normos taikymas nagrinėjamu atveju nebūtų proporcingas atsižvelgiant į pažeidimo padarymo aplinkybes. Situaciją švelninančia aplinkybe laikė tai, kad apie planuojamą mažos vertės pirkimą buvo paviešinta informacija Asociacijos svetainėje ir apklausos vykdymo metu kvietimai teikti pasiūlymus išsiųsti ne vieninteliam tiekėjui, todėl taikė rekomenduojamą pataisos normą – 25 proc. dydžio finansinę korekciją.

Ministro 2017 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 4-184 „Dėl lėšų, išmokėtų projekto Nr. VP2-2.2-ŪM-02-V-01-014 vykdytojui Dzūkų krašto menų inkubatoriui, susigrąžinimo“, remiantis LVPA 2016 m. gruodžio 29 d. pažeidimo tyrimo išvada Nr. VP2-2.2-ŪM-02-V-01-014/IT03, nustatyta, kad pareiškėjas iki 2017 m. gegužės 22 d. privalo grąžinti 18 326,69 Eur.

Trečiasis suinteresuotasis asmuo 2016 m. gruodžio 29 d. pažeidimo tyrimo išvadoje Nr. VP2-2.2-ŪM-02-V-01-014/IT03 nustatė, jog audito metu nustatyta, jog pareiškėja, įsigydama dalį prekių už jas sumokėjo du ar daugiau kartų rinkos kainas viršijančią sumą. Pagal 2015 m. rugsėjo 26 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. TVC 1510009 už bepilotį orlaivį DJI Phantom 3 su priedais buvo sumokėta 12 126 Eur be PVM. Auditoriaus vertinimu, toks bepilotis orlaivis su priedais galėtų kainuoti iki 2 479,34 Eur be PVM. Už bepilotį orlaivį DJI S1000 su priedais buvo sumokėta 33 003 Eur be PVM. Auditoriaus vertinimu, toks bepilotis orlaivis galėtų kainuoti iki 8 264,46 Eur be PVM.

Ministro 2017 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 4-185 „Dėl lėšų, išmokėtų projekto Nr. VP2-2.2-ŪM-02-V-01-014 vykdytojui Dzūkų krašto menų inkubatoriui, susigrąžinimo“, remdamasis 2016 m. gruodžio 29 d. pažeidimo tyrimo išvada Nr. VP2-2.2-ŪM-02-V-01-014/IT05 nustatė, kad pareiškėjas iki 2017 m. gegužės 22 d. privalo grąžinti 5 863,33 Eur.

Agentūra 2016 m. gruodžio 29 d. pažeidimo tyrimo išvadoje Nr. VP2-2.2-ŪM-02-V-01-014/IT05 nustatė, kad įtariamo pažeidimo tyrimas pradėtas pagal pastebėjime Nr. EX 18 nurodytas aplinkybes, kad audito metu nustatyta, jog pareiškėja, įsigydama dalį prekių už jas sumokėjo du ar daugiau kartų rinkos kainą viršijančią sumą – pagal 2015 m. rugsėjo 25 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. TVC 1510003 už baterijas su transportavimo talpa ir krovikliu SWIT S-8845 (12 vnt.) buvo sumokėta 6 800 Eur be PVM. Auditoriaus vertinimu, baterijos su transportavimo talpa ir krovikliu galėtų kainuoti iki 2 066,12 Eur be PVM. Už baterijas su transportavimo talpa ir krovikliu SWIT S-8192S (2 vnt.) buvo sumokėta 2 338 Eur be PVM, nors auditoriaus vertinimu minėta įranga galėtų kainuoti iki 1 239,67 Eur be PVM. Už baterijas su transportavimo talpa ir krovikliu CANON LP-E4N (8 vnt.) buvo sumokėta 4 320 Eur be PVM, nors auditoriaus vertinimu, pastarosios įrangos kaina galėtų siekti iki 1 652,89 Eur be PVM“.

Agentūra dėl foto įrangos su priedais pirkimo tyrimo išvadoje Nr. VP2-2.2.-ŪM-02-V-01- 014/IT04 nurodė, kad pažeidimo tyrimas pradėtas pagal pastebėjime Nr. EX 17 nurodytas ir audito metu nustatytas aplinkybes, t. y. projekto vykdytojas televizinę kamerą ir jos priedus nusipirko dviem mažos vertės pirkimais apklausos būdu, nors pateikiamų to paties tipo prekių vertė viršijo mažos vertės pirkimo vertę ir apie šių prekių pirkimus turėjo būti paskelbta Viešųjų pirkimų įstatymo 86 straipsnyje nustatyta tvarka. Profesionalios, pažangios raiškos televizinės kameros su priedais 2015 m. rugsėjo 9 d. pirkimo sutarties Nr. 18 vertė yra 55 764 Eur. Didžiąją perkamo objekto vertę sudaro objektyvai (4 vnt.). Papildomi du objektyvai, pritaikyti televizinei kamerai buvo įsigyti pagal 2015 m. rugsėjo 9 d. pirkimo sutartį Nr. 11. Atsižvelgiant į tai, kad buvo atlikti du mažos vertės pirkimai apklausos būdu, Agentūra priėmė sprendimus pradėti du įtariamų pažeidimų tyrimus, o ši išvada buvo surašyta tik dėl foto įrangos pirkimo pagal 2015 m. rugsėjo 9 d. pirkimo sutartį Nr. 11.

Ministras 2017 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 4-186 pakeitė 2013 m. gruodžio 17 d. įsakymą ir nurodė skirti pareiškėjui finansavimą kapitalo formavimo išlaidoms padengti – iki 2 058 250,34 Eur.

Skundžiamais Įsakymais Ministerija nusprendė susigrąžinti Asociacijai išmokėtas lėšas.

Teismo vertinimu, ginčo dėl faktinių aplinkybių byloje nėra, iš esmės tik skiriasi pareiškėjo pozicija dėl Agentūros nustatytų pažeidimų įvertinimo.

Pažymėtina, kad ši byla yra nagrinėjama iš naujo, Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (toliau – LVAT 2019 m. gegužės 22 d. nutartis administracinėje byloje eA-504-629/2019) perdavus ją nagrinėti iš naujo dėl visapusiško ir objektyvaus aplinkybių neištyrimo. Teismas nagrinėja bylą, atsižvelgdamas į minėtoje nutartyje pateiktus išaiškinimus.

Visų pirma, pareiškėjas teigia, kad skundžiami Įsakymai priimti pažeidus VAĮ bei Taisyklių 198 punkte nustatytus terminus.

Teismas su pareiškėjos pozicija nesutinka.

Pagal Taisyklių 197 punktą, įgyvendinančioji institucija (Agentūra), atlikusi įtariamo pažeidimo tyrimą ir nustačiusi pažeidimą, kurio ištaisyti neįmanoma, priima sprendimą dėl nustatyto pažeidimo, kuriame nurodomos su nustatytu pažeidimu susijusios faktinės aplinkybės, netinkamų finansuoti išlaidų suma ir pateikiamas vienas (ar keli) iš Taisyklių 197 punkte nurodytų pasiūlymų ministerijai ir (ar) kitai valstybės institucijai. Agentūra, nustačiusi ES finansinės paramos naudojimo pažeidimą, 2017 m. sausio 4 d. raštu Nr.R4-160(13.318-10) „Dėl įtariamų pažeidimų tyrimų rezultatų (projekto Nr.VP2-2.2-ŪM-02-V-01-014)“ ir 2017 m. kovo 1 d. raštu Nr.R4-1332(13.3.18-10) „Dėl įtariamo pažeidimo tyrimo rezultatų (projekto kodas Nr.VP2-2.2-ŪM-02-V-01-014)“ pateikė Ūkio ministerijai priimtus sprendimus – 2016 m. gruodžio 29 d. pažeidimo tyrimo išvadas Nr.VP2-2.2-ŪM-02-V-01-014/IT03 ir Nr.VP2-2.2-ŪM-02-V01-014/IT05 bei 2017 m. vasario 24 d. pažeidimo tyrimo išvadą Nr.Vp2-2.2-ŪM-02-V-01-014/IT02 bei siūlymus susigrąžinti lėšų dalis.

Pagal Taisyklių 198 punktą, ministerija ir (ar) kita valstybinė institucija, gavusios įgyvendinančios institucijos sprendimą dėl pažeidimo, nedelsdamos, bet ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo jo gavimo dienos, išnagrinėja jį ir nekeisdamos nustatyto pažeidimo apimties, turinio ir su juo susijusios netinkamos finansuoti išlaidų sumos, atsižvelgdamos į sprendime dėl pažeidimo įgyvendinančios institucijos pateiktą pasiūlymą, priima vieną (ar kelis) iš Taisyklių 198 punkte nurodytų sprendimų.

Nustatyta, kad pareiškėja trečiojo suinteresuotojo asmens sprendimus dėl pažeidimų 2017 m. sausio 17 d. skundu apskundė Finansų ministerijai, kuri 2017 m. kovo 9 d. raštu Nr. ((24.16)-5K-1701192)-6K-1701908 „Dėl skundo“ pripažino nepagrįstu, kurį atsakovas gavo 2017 m. kovo 9 d. ir priėmė ginčijamus Įsakymus 2017 m. kovo 31 d. Konstatuotina, kad atsakovė, nepažeisdama Taisyklių 198 punkte įtvirtinto 20 darbo dienų termino, priėmė Įsakymus, todėl šie pareiškėjo skundo argumentai vertintini kritiškai.

Atsakovė pagal Taisyklėse nustatytą tvarką, remdamasi pažeidimo tyrimo medžiaga, kurios tyrimo išvados ir sudaro skundžiamų įsakymų motyvuojamąją dalį, priėmė ginčijamus aktus.

Pažymėtina, kad LVPA sprendimai dėl pažeidimų buvo nagrinėjami atsakovo ūkio ministro 2016 m. sausio 7 d. įsakymu Nr.4-17 „Dėl darbo grupės klausimams, susijusiems su Europos Sąjungos struktūrinės paramos administravimu, spręsti sudarymo“ sudarytoje darbo grupėje, kuriai pavesta nagrinėti Agentūros Ministerijai pateiktus sprendimus dėl LVPA nustatytų ES finansinės paramos panaudojimo pažeidimų ir teikti pasiūlymus ūkio ministrui dėl sprendimų, susijusių su pažeidimais, priėmimo, kuri 2017 m. kovo 20 d. posėdžio protokolu Nr. 6 pritarė Agentūros sprendimuose dėl pažeidimų pateiktiems pasiūlymams Ūkio ministerijai.

Teismo vertinimu, trečiasis suinteresuotasis asmuo, vadovaudamasi Taisyklių 197 punktu, priėmė galutinius sprendimus dėl netinkamų finansuoti išlaidų sumų, nekeisdama nustatyto pažeidimo apimties, turinio ir su juo susijusios netinkamos finansuoti išlaidų sumos pažeidimų apimties ir turinio. Atsakovės įsakymai priimti vadovaujantis Agentūros tyrimo medžiaga dėl nustatytų pažeidimų ir juose pateiktus pasiūlymus atsakovui. Šiuo atveju buvo priimti sprendimai dėl netinkamų finansuoti pareiškėjo projekto išlaidų susigrąžinimo, nustačius ES finansinės paramos naudojimo pažeidimus.

Taigi, ne Ministerija, o LVPA pagal Taisyklių 195 punktą yra įgaliota atlikti pažeidimų tyrimą ir nustatymą, įgyvendinant pareiškėjos projektą. Ta aplinkybė, kad atsakovas, priimdamas skundžiamus sprendimus, sutiko su trečiojo suinteresuotojo asmens sprendimuose dėl pažeidimų nustatytomis aplinkybėmis, negali būti vertinama, kad sprendimai yra nepagrįsti. Teismas neabejoja, kad visuma pažeidimo tyrimo metu surinktos medžiagos patvirtina nustatytus pažeidimus.

Taip pat pareiškėjas teigia, kad atsakovas, netinkamai remdamasis eksperto išvadomis, nustatė pažeidimus.

Kaip byloje nustatyta, ekspertas konstatavo, kad bepiločių orlaivių maksimalių kainų suminė vertė – ženkliai mažesnė nei pirkimo sutartyse apibrėžta kaina, o bepiločio orlaivio kameros savybės dėl vaizdo kokybės neatitinka keltų reikalavimų, baterijų maksimali suminė vertė yra ženkliai mažesnė nei pirkimo sutartimi apibrėžta bendra kaina, o baterijų lagaminas / talpykla apskritai nebuvo rastas.

Teisme kaip liudytojas apklaustas ekspertizę atlikęs P. C. nurodė, kad dirba Baltijos pažangių technologijų instituto moksliniu bendradarbiu, turi atitinkamą kompetenciją, yra fizinių mokslų srities fizikos mokslo krypties daktaras. Jis LVPA užsakymu atsakė į pateiktus paklausimus, patvirtino savo, kaip eksperto, išvadas, taikė palyginamąjį metodą, vertindamas kainas ir atsižvelgdamas į duomenis, esančius internete. Iš naujo nagrinėjant bylą remiamasi jo pateiktais paaiškinimais, pareiškėjas naujų aplinkybių dėl ekspertizės nenurodė.

Taip pat Agentūra teismui pateikti eksperto išsilavinimą bei darbinę kvalifikaciją pagrindžiančius duomenis. Pareiškėja konkrečių argumentų dėl eksperto neatitikties keliamiems kvalifikaciniams reikalavimams nenurodė. Jis abstrakčiai teigė, kad ekspertizės išvados yra nepagrįstos, abejodamas eksperto kvalifikacija bei taikytais metodais. Teismas neturi pagrindo abejoti eksperto kvalifikacija, jo profesionalumu bei atliktu vertinimu, Išvadose jis pagrindė nustatytas kainas.

Faktą, kad Agentūra gali pasitelkti nepriklausomus ekspertus esant įtarimams dėl netinkamai naudojamų paramos lėšų ir naudoti šių nepriklausomų ekspertų pateiktą ekspertinę išvadą priimant sprendimą, yra ne kartą patvirtinęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2017 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1588-624/2017, 2018 m. kovo 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-83-1062/2018).

Pažymėtina, kad pareiškėja turėjo teisę išvadas paneigti, prašydamas paskirti ekspertizę ar pateikti teismui, jo manymu, tinkamo eksperto išvadomis. Tokių prašymų pareiškėjas neteikė, jokių byloje esančių duomenų jis nepaneigė. Visuma tyrimo medžiagos rodo, kad išorinio eksperto pateikti atsakymai į jam suformuluotus klausimus, yra objektyvūs. Teismo vertinimu, šiuo atveju Asociacijos nesutikimas savaime nepaneigia atlikto tyrimo esmės. Be to, teismas neturi pagrindo abejoti, kad ekspertas pagal turimą kvalifikaciją, pateiktą dokumentų visumą, pateikė išvadas, pagrįsdamas jose pateiktus atsakymus.

Taigi, trečiojo suinteresuotojo asmens pažeidimo tyrimo išvadose remiamasi 2016 m. lapkričio 2 d. eksperto išvadomis, kurios laikytinos tinkamu ir leistinu įrodymu byloje. Šiose išvadose nurodyta eksperto vardas, pavardė, darbovietė, užimamos pareigos, ekspertinės išvados užsakymo data, ekspertui pateikti dokumentai, Agentūros ekspertui užduoti klausimai, eksperto atsakymai, jo išvados data. Pažymėtina, ir tai, kad pareiškėjas (Agentūros 2016 m. lapkričio 8 d. raštu Nr.R4-9697 (13.3.18-10)), susipažinęs su išvadomis, jokių pastabų nepareiškė.

Taigi, atsakovės išvados, kad pareiškėja neturėjo teisės pirkti prekes, kurios neatitinka rinkos kainų ir jos per didelės, t. y, įsigijo prekes, racionaliai nenaudodamas lėšų (Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 2 dalis),

Teismas prieina prie išvados, kad trečiasis suinteresuotasis asmuo pareiškėjo padarytiems pažeidimams nustatyti turėjo teisę remtis, be kita ko, ir išorinio eksperto išvadomis.

Pareiškėjas nesutinka su tyrimo išvadomis, kad jis viešuosius pirkimus suskaidė dalimis, pažeisdamas Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimus, teigė, kad Agentūra pritarė pirkimų skaidymui.

Kaip byloje nustatyta, LVPA 2016 m. gruodžio 12 d. raštu Nr. R4-10148(13.3.18-10) kreipėsi į Tarnybą, prašydamas pateikti įvertinimą, ar Projekto vykdytojas tinkamai pasirinko pirkimo būdus ir mažos vertės pirkimais apklausos būdu nupirko Projekto reikmėms reikalingą televizinę kamerą su priedais (tarp jų objektyvais) ir foto studijos įrangą su priedais (tarp jų, objektyvais), nepažeidžiant VPĮ reikalavimų, bei parinkdama šių pirkimų būdus (mažos vertės apklausos), galimai nesilaikė Metodikos 4.1, 4.2 ir 11 punktų reikalavimų, neužtikrino Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų skaidrumo ir lygiateisiškumo principų laikymosi.

Teismo vertinimu, esminės aplinkybės Tarnybos 2017 m. vasario 20 d. vertinimo išvadoje Nr. 4S-530 yra nustatytos, t. y. pareiškėja nurodė, kad pirkimus vykdė viešųjų pirkimų komisija (toliau – Komisija), sudaryta Perkančiosios organizacijos pirmininko 2013 m. rugpjūčio 23 d. įsakymu Nr. 2013/08/23-01. Pirkimų dokumentuose nustatytas pirkimo objektas: Pirkimo Nr. 1 – pirkimas Fotostudijos įrangos, kurią sudaro profesionalus veidrodinis skaitmeninis fotoaparatas (2 vnt.), profesionalių objektyvų komplektas foto studijai (1 vnt.), Foto studijos įrangos mobilus komplektas (1 vnt.). Pirkimo Nr. 2 objektas – profesionalios, pažangios raiškos televizinės kameros su priedais (1 vnt.) pirkimas. Prie reikalaujamų pateikti priedų nurodyti ir 4 objektyvai: 50 mm; 85 mm; 100 mm ir 135 mm su diafragma ne blogiau už 1.9. Pirkimu Nr. 1 įsigyta įranga susideda iš trijų skirtingų prekių grupių, kurių kiekvienai priskiriamas atskiras BVPŽ kodas – fotoaparatui -38650000-6; objektyvams – 38651100-4; blykstėms – 38653100-8. Pirkimu Nr. 2 įsigyta įranga susideda iš televizinės kameros, kuriai priskiriamas BVPŽ kodas – 32240000-7; objektyvų – BVPŽ kodas 38651100-4, mikrofono su ilgu tvirtinimu – BVPŽ kodas – 32342300-5, ir kt.

Pagal Metodikos (redakcija galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d.), jeigu prekės priklauso tai pačiai grupei, tačiau nėra gaminamos identiškam ar panašiam naudojimui, šių prekių pirkimo vertės gali būti skaičiuojamos atskirai. Pavyzdžiui, identiškam ar panašiam naudojimui gaminamas prekes savo įprastiniame prekių asortimente paprastai turės tas pats atitinkamoje srityje veikiantis tipinis tiekėjas. Byloje nustatyta, kad pirkimų sutartys sudarytos su tuo pačiu tiekėju – UAB (duomenys neskelbtini).

Teismui nekyla abejonių, kad pareiškėja, kaip perkančioji organizacija, dirbtinai suskaidė pirkimą dėl objektyvų ir du objektyvus, skirtus naudoti su kamera, priskyrė prie kito ir taip išvengė Viešųjų pirkimų įstatyme nustatytos pirkimų tvarkos. Taigi, jei Asociacija du objektyvus ARRI LDS ULTRA PRIME 16/T1.9M ir ARRI LDS ULTRA PRIME 24/TL9 būtų pirkusi kartu su televizine kamera, pirkimo vertė sudarytų 79 264,00 Eur be PVM, t. y. viršytų Viešųjų pirkimų įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 1 punkte nustatytą mažos vertės pirkimo ribą. Tarnyba, konstatavo kad Perkančioji organizacija pasirinko netinkamą Pirkimo Nr. 2 būdą, pažeidė Įstatymo nuostatas dėl verčių skaičiavimo, neužtikrino skaidrumo principo laikymosi.

Taigi, visuma nustatytų aplinkybių patvirtina, kad pareiškėja nepagrįstai išskaidė pirkimus ir taip išvengė Viešųjų pirkimų įstatyme nustatytos pirkimų tvarkos, vykdydama du mažos vertės pirkimus apklausos būdu, kuriuos laimėjo tas pats tiekėjas. Teismas neturi pagrindo vertinti kitaip nustatyto pažeidimo, o pareiškėjos argumentai, kad Agentūra pritarė išskaidytiems pirkimams, nepaneigia pažeidimo tyrimo metu nustatytų aplinkybių ir nekeičia jų teisinio vertinimo.

Pažymėtina, kad Agentūra 2017 d. vasario 24 d. pažeidimo tyrimo išvadoje Nr. VP2-2.2-ŪM-02-V-01-014/IT02 detaliai įvertino nustatytus pažeidimus ir šiuo aspektu yra reikšmingos Valstybės kontrolės audito metu nustatytos aplinkybės dėl Projekto vykdymo. Visuma nustatytų aplinkybių pagrindžia, kad, vykdydamas pirkimus, pareiškėjas dirbtinai suskaidė perkamų objektų – objektyvų sudėtines dalis kaip atskirus pirkimus, siekdamas jog jų vertė neviršytų viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintos ribos iki kurios galima atlikti mažos vertės pirkimus. Taigi, pareiškėja išvengė viešojo pirkimo, kurį būtų skelbusi viešai ir šiuo atveju abu pirkimus laimėjo tas pats tiekėjas, o galimai už mažesnę kainą būtų atsiradę kiti tiekėjai. Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 2 dalis įtvirtina viešųjų pirkimų tikslą, t. y. vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatyme nustatytais reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas.

Be to, pažeidimų tyrimų išvadose Nr. VP2-2.2-ŪM-02-V-01-014/IT03 ir Nr. VP2-2.2-ŪM-02-V-01-014/IT05 nustatyti pažeidimai grindžiami eksperto išvadomis, kuris teismas vertina kaip tinkamą ir leistiną įrodymą pažeidimui pagrįsti. Teismui nekilo abejonių dėl eksperto kvalifikacijos bei atliktų kainų nustatymų, t. y. jis palyginamaisiais tiriamų prekių rinkos kainų istoriniais duomenimis ekspertiškai nustatė kainų kitimą ir viršutines ribas būtent tuo laikotarpiu, kai pareiškėja vykdė pirkimą (2015 m.). Šiuo atveju ta aplinkybė, kad pareiškėja apklausė kitus tiekėjus, nepaneigia eksperto išvadose pateiktų kainų ribų. Minėta, kad Asociacija jokiais leistinais įrodymais nepaneigė eksperto išvadų teisingumo. LVPA nenurodė kitų tiekėjų, bet įrodymais pagrindė pirkimo metu egzistavusias prekių rinkos kainas. Taigi, pareiškėja neturėjo teisės pirkti prekes, kurios neatitinka rinkos kainų, tokius tiekėjų pasiūlymus privalėjo atmesti dėl per didelės kainos.

Finansinių korekcijų taikymo tikslas – nustatyti su pažeidimu susijusias netinkamas finansuoti projekto išlaidas ir atkurti situaciją, kad visos projekto išlaidos (arba jų dalis) atitiktų teisės aktų, nustatančių veiksmų programų projektų išlaidų ir finansavimo reikalavimus, nuostatas, atitinkamame projektų finansavimo sąlygų apraše ir (ar) kituose teisės aktuose išdėstytus išlaidų tinkamumo finansuoti reikalavimus. Gairėse 2 pažeidimo rūšiai yra nustatyta pagrindinė 100 procentų finansinė korekcija ir 25 procentų sumažinta finansinė korekcija, kuri ir buvo pritaikyta šiam pažeidimui.

Pagal Taisyklių 188¹ punktą, būtent Ūkio ministerija, kaip asignavimų valdytoja, visais Taisyklėse nustatytais atvejais priima sprendimus dėl išmokėtų projekto finansavimo lėšų ir (ar) kitų lėšų susigrąžinimo. Teismo vertinimu, skundžiami sprendimai priimti kompetentingo subjekto, įvertinus LVPA pažeidimo tyrimo medžiagą bei pateiktus pasiūlymus atsakovei.

Gairėse nustatytos finansinės pataisos už viešųjų pirkimų pažeidimus, naudojant Europos Sąjungos fondų lėšas, niekaip nediferencijuojamos pagal tai, ar pilnai įgyvendintos projekto veiklos, nes veiklų pilnas įgyvendinimas neturi jokio ryšio su pirkimų pažeidimais, taip pat nediferencijuojamos pagal lėšas padariusio subjekto statusą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, jog skaidrumo, viešumo, vienodo vertinimo ar kitų pagrindinių viešųjų pirkimų vykdymo imperatyvų pažeidimas gali sudaryti pagrindą taikyti griežtas poveikio priemones, nes tokie pirkimo trūkumai paprastai negali būti laikomi mažareikšmiais (žr., pvz., 2015 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-140-261/2015, 2017 m. liepos 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1096-858/2017 ir kt.).

Taigi, teismo vertinimu, sprendimai dėl netinkamų finansuoti Asociacijos projekto išlaidų susigrąžinimo yra teisėti ir pagrįsti, nėra pagrindo jų naikinti, remiantis skunde išdėstytais argumentais. Kaip minėta, teismas šiuo sprendimu vertino, jog pareiškėjos padaryti pažeidimai yra įrodyti tyrimo medžiaga ir grindžiami leistinais įrodymais.

Pažymėtina ir tai, kad buvo pakeisti 2017 m. kovo 31 d. įsakymai Nr.4-183 ir 4-184, tačiau jų pareiškėja neginčijo, todėl jie šioje byloje nevertintini.

Atsižvelgus į tai, kas anksčiau išdėstyta, skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos asociacijos „Dzūkų krašto menų inkubatorius“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.