Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aušra Valinskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) apeliacinį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutarimo, kuriuo R. B. (R. B.) pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130² straipsnį, pritaikius ATPK 30¹ straipsnį, paskirta 1 448 Eur bauda be transporto priemonės konfiskavimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Iš Institucijos apeliacinio skundo turinio matyti, jog juo prašoma pakeisti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-853-665/2016, R. B. paskiriant 1448 Eur baudą su transporto priemonės VOLVO V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančios A. Z., konfiskavimu.

Nurodoma, kad teismas netinkamai pritaikė ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir paskyrė švelnesnę nei įstatymo numatytą administracinę nuobaudą.

R. B. bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta tik viena lengvinanti aplinkybė - tai, kad R. B. nuoširdžiai gailisi, o sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas, nagrinėdamas bylą neatsižvelgė į tai, kad R. B. turi galiojančių administracinių nuobaudų už transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam ir neturinčiam teisės vairuoti. 2014 m. lapkričio 4 d. Ignalinos rajono apylinkės teismo nutarimu Nr. A2.6.-674-286/2014 jam paskirta nuobauda už ATPK 129 str., kuri iki šiol nėra įvykdyta. 2016 m. kovo 23 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nutarimu Nr. A2.6.-118-269/2016 buvo paskirta nuobauda pagal ATPK 127 str. 3 d. ir 130² str. daikto konfiskavimas ir administracinis areštas - 25 paros, kurią jis atliko nuo 2016-05-16 iki 2016-06-10, todėl šis pažeidimas taip pat yra galiojantis ir sunkinantis R. B. atsakomybę. R. B. 2016 m. rugpjūčio 3 d. Švenčionių rajono apylinkės teismo nutarimu Nr. A2.6.-615-763/2016 taip pat buvo paskirta nuobauda pagal ATPK 129 str. Teismas nagrinėdamas bylą atsižvelgė tik į tai, kad R. B. dirba pagal individualios veiklos pažymėjimą. Institucijos manymu, aukščiau paminėta viena lengvinanti aplinkybė nesudaro išskirtinių ir ypatingų sąlygų, leidžiančių itin pavojingą Kelių eismo taisyklių pažeidimą padariusiam asmeniui, kuris daro analogiškus kelių eismo taisyklių pažeidimus, pilnai netaikyti ATPK 130² str. numatytos administracinės nuobaudos.

Pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė ATPK 26 straipsnio 1 dalies nuostatas, todėl skundžiamas nutarimas yra keistinas. Tiek automobilio VOLVO V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkės A. Z., tiek jos vyro J. Z. elgesys turi būti laikomas nerūpestingu - jie sąmoningai nesiėmė visų būtinų priemonių apsaugoti automobilį nuo neteisėto panaudojimo. Susipažinus su skundžiamu nutarimu nėra aišku, kodėl savininkės vyras J. Z. nesiėmė jokių veiksmų, kad automobiliu, kurį jam teisėtai buvo perdavusi naudotis žmona A. Z., nepasinaudotų pašaliniai asmenys, o juolab neblaivūs ir šiurkščiai pažeidžiantys kelių eismo taisyklių reikalavimus. Administracinio teisės pažeidimo byloje nėra duomenų apie tai, jog R. B. pasinaudojo A. Z. priklausančiu automobiliu prieš jos valią (policijai apie neteisėtą automobilio naudojimą pranešta nebuvo) ir nieko neužsimenama bei nenurodoma, ar A. Z. buvo pakankamai apdairi ir rūpestinga savininkė bei rūpinosi, kad jos turtu nebūtų daroma žala ar teisės pažeidimai.

Aplinkybės, nurodytos Švenčionių rajono apylinkės teismo nutarime, jog A. Z. niekam automobilio „<...> nedavė, kad važiuotų už vairo girti <...>“ bei bylos nagrinėjimo metu paaiškėjusios aplinkybės, kad tiek atsakomybėn traukiamas asmuo, tiek byloje esantys liudytojai nuo pat pradžių sakė netiesą – melavo, vertinama kaip siekimas išvengti neigiamų teisinių pasekmių.

Įvertinę tai, kad R. B. padarytas pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, jis pakartotinai per vienerių metų laikotarpį vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (jam nustatytas 2,44 promilės girtumo laipsnis), tuo sukeldamas grėsmę visuomenės bei kitų eismo dalyvių saugumui, transporto priemonės konfiskavimas šioje situacijoje yra proporcinga administracinė nuobauda.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Lietuvos Respublikos 2015 m. birželio 25 d. administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo Nr. XII-1869, kuriuo patvirtintas nuo 2017-01-01 įsigaliojęs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas, 5 straipsnyje, reglamentuojančiame senaties terminų ir teisenos taikymą, 2 dalyje nustatyta, jog administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai, o Administracinių teisės pažeidimų kodekso 262 straipsnyje nurodytais atvejais – pareiškimai surašyti po 2017 m. sausio 1 d., teisena vyksta pagal Administracinių nusižengimų kodeksą. Administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai, o Administracinių teisės pažeidimų kodekso 262 straipsnyje nurodytais atvejais – pareiškimai surašyti iki 2017 m. sausio 1 d. ir kurie buvo perkvalifikuoti vadovaujantis šio įstatymo 4 straipsniu, teisena vyksta pagal Administracinių nusižengimų kodeksą (5 straipsnio 3 dalis). Kitais, šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nenurodytais, atvejais teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą (5 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad R. B. protokolas už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130² straipsnyje, surašytas iki 2017 m. sausio 1 d., teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs ginčijamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, byloje surinktus įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl byloje konstatuoto R. B. padaryto administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130² straipsnyje, sudėties bei šios veikos kvalifikavimo. Šios aplinkybės nėra ginčijamos. Byloje keliamas tik skirtos nuobaudos, o būtent sprendimo taikyti ATPK 30¹ straipsnį ir neskirti automobilio konfiskavimo, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

ATPK 130² straipsnio sankcijoje transporto priemonės konfiskavimas yra numatytas kaip privaloma, o ne alternatyvi administracinė nuobauda. Teismų praktikoje, analizuojant ATPK įtvirtintas normas bei remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrina, yra konstatuota, jog transporto priemonės konfiskavimas už ATPK 130² straipsnyje numatytą teisės pažeidimą gali būti neskiriamas taikant ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, kai nustatoma išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą teisės pažeidimo padarymo metu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N575-3213/2010, Nr. N575-2114/2011).

Apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė ATPK 26 straipsnio 1 dalies ir 30¹ straipsnio nuostatas.

Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, įtakojančios skiriamos nuobaudos individualizavimą, sutinka su apeliantu, kad nagrinėjamu atveju taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas pagrindo nebuvo. Byloje ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė konstatuota nepagrįstai. R. B. proceso eigoje keitė parodymus, melavo dėl esminių pažeidimo aplinkybių, taip apsunkindamas jo išaiškinimą, nenurodė jokio apgailestavimo dėl padaryto pažeidimo, kurį galima būtų vertinti kaip nuoširdų, tad vien ta aplinkybė, kad paskutinio posėdžio metu jis pripažino kaltę, nėra pakankamas pagrindas atsakomybę lengvinančios aplinkybės konstatavimui. Be to, apylinkės teismas šiuo atveju nepakankamai įvertino tai, kad R. B. praeityje buvo ne kartą baustas už vairavimą esant neblaiviam, kas patvirtina, jog skiriamos nuobaudos prevencinės paskirties neatlieka. Todėl spręstina, kad ATPK 30¹ straipsnis taikytas nepagrįstai. Tačiau, nežiūrint to, procesinis sprendimas nekonfiskuoti transporto priemonės, šiuo atveju yra tinkamas.

Minėtoje naujos redakcijos ATPK 26 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti konfiskuoti nuosavybės teise kitam asmeniui priklausantys daiktai ir pajamos, jeigu: 1) perleisdamas daiktą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis daiktas bus naudojamas administraciniam teisės pažeidimui daryti; 2) daiktas ar pajamos jam buvo perleisti sudarius apsimestinį sandorį; 3) daiktas ar pajamos jam buvo perleisti kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) daiktas ar pajamos jam buvo perleisti kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį daiktą ar pajamas, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis daiktas yra administracinio teisės pažeidimo įrankis, tiesioginis objektas arba pajamos, gautos dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo.

Atsižvelgęs į apeliacinio skundo argumentus apygardos teismas pažymi, jog teismų praktikos pavyzdžiai, kuriais remiasi apeliantas, turi būti vertinami atsižvelgiant į pasikeitusį įstatyminį reglamentavimą, kuriuo buvo susiaurinta daiktų, pajamų, nepriklausančių nuosavybės teise pažeidėjui, konfiskavimo galimybė. Iš aiškinamojo rašto, lydinčio naujos redakcijos ATPK 26 straipsnio projektą, matyti, kad įstatymo leidėjas tokiu būdu siekė daugiau apsaugoti asmenų, kurių turtas kitų asmenų panaudotas administraciniams teisės pažeidimams daryti, teises. Be to, procesinis sprendimas taikyti kitam asmeniui priklausančio daikto konfiskavimą, kaip ir bet kuris kitas sprendimas, turi būti grindžiamas įrodymais, o ne vien tik prielaidomis.

Bylos medžiaga tvirtina, jog automobilio VOLVO V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė yra A. Z. (b.l. 17). Susipažinus su 2016-11-17 teismo posėdžio protokolu ir jo garso įrašu matyti, jog teismo posėdžio metu A. Z., pakeitusi parodymus, paaiškino, kad jai priklausančiu automobiliu jos sutuoktinis J. Z. ir R. B. išvyko dirbti į Vilniaus rajoną. Vairavo vyras J. Z., turintis teisę vairuoti transporto priemones. Kas toliau tarp jų įvyko ji nežinanti. Jos vyras jai paskambino tą naktį po įvykio, papasakojo, kas įvyko, ir pasakė, kad pats susitvarkys dėl automobilio. Sutuoktinis su ja nederino ir R. B. automobilį vairuoti davė be jos žinios. Aukštesnės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad liudytoja keitė savo parodymus, tačiau byloje kitų įrodymų, prieštaraujančių minėtiems A. Z. teiginiams, paneigiančių jos nurodytą automobilio perdavimo versiją, nėra. Taigi, minėtų duomenų pagrindu spręstina, kad automobilis R. B. valdymui buvo perleistas savavališkai, be savininkės žinios ir sutikimo. Pagrindo spręsti apie A. Z. nepakankamą rūpestingumą, kurio pasėkoje automobilis buvo perduotas neteisėtam panaudojimui, nėra. R. B. minėtą automobilį nenaudojo anksčiau administraciniams teisės pažeidimams daryti (b.l. 8-14), iš byloje apklaustų asmenų parodymų galima spręsti, kad automobilio valdymas jam buvo patikėtas įvykio dienos eigoje, po alkoholinių gėrimų vartojimo, nedalyvaujant A. Z. ir be jos žinios. Nesant įrodymų, patvirtinančių, jog A. Z., perleisdama automobilio valdymą sutuoktiniui, būtų žinojusi, kad šis jo vairavimą perleis neblaiviam R. B., kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra atimta, ir tokiu būdu jai priklausantis automobilis bus naudojamas administraciniam teisės pažeidimui daryti, nėra pagrindo konstatuoti ATPK 26 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą konfiskavimo sąlygą. Tokia pozicija atitinka ir esamą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-52-511/2016, 2AT-59-697/2016, e2AT-60-489/2016). Byloje taip pat nėra duomenų apie kitų ATPK 26 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų buvimą.

Remiantis tuo, kas pasakyta, spręstina, kad byloje nebuvo nustatytos įstatyme numatytos sąlygos, būtinos transporto priemonės konfiskavimui, todėl pirmosios instancijos teismo nutarimą keisti remiantis Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos rajono policijos komisariato apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Švenčionių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos rajono policijos komisariato apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.