Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Trečiasis asmuo Vilniaus miesto 9-ojo notarų biuro notaras Dionizas Adomavičius bylą prašė nagrinėti teismo nuožiūra jam nedalyvaujant (1 t., e. b. p. l. 162).

Teismo posėdžio metu ieškovas palaikė ieškinį jame nurodytais argumentais. Papildomai pažymėjo, kad su trečiuoju asmeniu A. S. yra pažįstami nuo studijų laikų, bendrauja ne vieną dešimtmetį. 2007 m. ar 2008 m. A. S. paskambino ieškovui ir paprašė atvykti su asmens dokumentais į Vilniaus g. 8, į notarų kontorą, paaiškino, kad iš Kredito unijos ima kreditą akcijų pirkimui, įkeičia savo nekilnojamąjį turtą, bet Kredito unija prašo dar vieno žmogaus – laiduotojo. Ieškovas sutiko su A. S. prašymu ir pasirašė laiduotojo grafoje, suvokė, kad sutartį pasirašo ne kaip bendraskolis, o kaip laiduotojas. Kažkur po metų trečiasis asmuo A. S. paprašė pasirašyti ant hipotekos lakštų. 2014 m. ieškovas iš Kredito unijos gavo pranešimą, kad jis jiems skolingas 3 000 000 Lt (868 860,06 EUR), teigė, kad jis pasirašė Paskolos sutartyje. Ieškovas sutinka, kad jis pasirašė pirminę Paskolos sutartį, tačiau daugiau jokios sutarties, jos pakeitimų nepasirašė. Nurodė, kad Kredito unija jam pinigų neišmokėjo, sąskaitos Kredito unijoje jis neturi. Teigė, kad jokio bendro verslo su A. S. neturėjo, turėjo savo atskirą verslą – įmonę (duomenys neskelbtini), buvo vienintelis jos akcininkas ir direktorius. Su Kredito unija dėl paskolos sutarties sąlygų, palūkanų ieškovas nebendravo, juos matė tik vieną kartą pasirašydamas Paskolos sutartį, kad skolingas, sužinojo tik 2014 m., tuomet tik kreipėsi dėl paskolos grąžinimo. Nurodė, kad dėl Paskolos sutarties pratęsimo nežinojo, 2010-03-31 Paskolos sutarties priede jis nepasirašė, pasirašė tik pačią 2008 m. Paskolos sutartį ir hipotekos lakštus. Kas galėjo vietoje jo pasirašyti paskolos sutartį, nurodyti negalėjo. Į policiją ar kitas institucijas dėl parašo suklastojimo nesikreipė. Paskolos sutartį pasirašė, nes buvo įkeistas turtas, kurio vertė apie tris kartus viršijo paskolos sumą, todėl nekilo abejonių, kad bus atsiskaityta. Nurodė, kad iki 2008 m. pats buvo ėmęs vieną paskolą savo verslui vystyti iš Parex banko, verslą vysto iki šios dienos, jau 18 metų, verslo sritis – visuomeninis maitinimas. Pažymėjo, kad jo išsilavinimas yra aukštasis, yra mokytojas-treneris. 2010 m. hipotekos lakšto pakeitimus pasirašė neskaitęs.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė palaikė ieškinį jame nurodytais argumentais, papildomai nurodydama, kad paskolos sutartis yra realinė sutartis, todėl laikoma sudaryta nuo pinigų perdavimo momento. Kadangi ieškovas pinigų negavo ir atsakovas neįrodė, kad juos ieškovui perdavė, Paskolos sutartis ieškovo atžvilgiu laikoma nesudaryta. Ieškovas ir trečiasis asmuo A. S. bendros veiklos nevykdė, bendro verslo neturėjo, todėl darytina išvada, kad ir negalėjo abu imti paskolos nesančiam bendram verslui vystyti. Paskola pagal praktiką išduodama verslui vystyti tik jei pateikiami įrodymai: ar sutartys, ar verslo projektas ir pan. Kad paskola suteikta verslui vystyti įrodyti turi atsakovas, kuris teigia, kad paskola suteikta verslui vystyti, nes ieškovas įrodyti to, ko nėra – bendro verslo – negali. Ieškovas dalyvavo šiuose santykiuose tik kaip laiduotojas. Nėra įrodymų, kad ieškovui buvo atidaryta sąskaita, į kurią būtų pervesti pinigai. Kredito unija yra skirta tenkinti tik jos narių poreikius ir bet kam paskolos nesuteikia, paskolą suteikia tik pajininkams. Teigė, kad atsakovo pateikta grynųjų pinigų įmokėjimo kvito kopija, kad ieškovas yra sumokėjęs 100 Lt (28,96 EUR) pajų, nepatvirtina to, kad ieškovas mokėjo, be to, pats ieškovas nurodė, kad nėra nieko mokėjęs, nėra pateiktas kvito originalas, todėl mano, kad ieškovas nebuvo kredito unijos nariu ir neturėjo teisės gauti paskolos. Pažymėjo, kad yra tik A. S. prašymas tapti Kredito unijos nariu. Atsakovo pateiktas ieškovo sutikimas gauti duomenis ir susipažinti su jo turtine padėtimi neįrodo, kad ieškovas paskolą gavo, kad jis traktuojamas kaip paskolos gavėjas, kadangi tokius sutikimus pildo ir paskolos gavėjai, ir laiduotojai. Nurodė, kad pirmasis paskolos grąžinimo grafikas pasirašytas tik A. S., po paskolos sutarties pakeitimo paskolos grąžinimo grafike yra trečiojo asmens A. S. parašas ir neva ieškovo parašas, bet ten ne jo parašas, jis nepanašus ir tas akivaizdžiai matosi ir be ekspertizės. Tai, kad sutarties terminas buvo pratęstas 3 metams iš esmės lėmė didžiulį įsiskolinimo išaugimą nuo 1 000 000 Lt iki 3 000 000 Lt, kurio skirtumą iš esmės sudaro mokėtinos palūkanos. Nurodė, jog tai, kad ieškovas paskolos negavo, įrodo ir tai, kad įmokas mokėjo tik A. S.. Pažymėjo, kad ieškovas, kaip laiduotojas, būtų galimai atsakingas tik už pradinę sutartį, už 1 000 000 Lt, bet ne už sutarties pratęsimą, kurio nepasirašė, ir dėl kurio įsiskolinimas išaugo iki 3 000 000 Lt. Nurodė, kad į laiduotoją kreipiamasi, jei pagrindinis skolininkas nevykdo įsipareigojimų. Buvimas laiduotoju reiškia tai, kad jeigu iš ieškovo bus išieškota, tai jis vėliau turės regreso teisę į A. S.. Parašo ekspertizės sutarties priede atsisakė dėl to, jog ieškovui iškelta bankroto byla ir jis neturi lėšų. Taip pat nurodė, kad pats ieškovas sprendžia, kokį ieškinio reikalavimą jam reikšti, o jeigu atsakovas nori, kad paskolos sutartis būtų pripažinta laidavimo sutartimi, jis pats gali tokį ieškinį ir pareikšti.

Ieškovas ieškinio reikalavimams pagrįsti pateikė Paskolos sutartį ir jos priedą, Sutartinės hipotekos lakštą ir jo pakeitimą (1 t., e. b. p. l. 15-28), 2014-12-04 išrašus iš Paskolos sutarties (1 t., e. b. p. l. 35-39), 2015-10-29 išplėstinį išrašą su istorija iš Juridinių asmenų registro apie įmonės (duomenys neskelbtini) priklausymą ieškovui (1 t., e. b. p. l. 93-99).

Atsakovas savo atsikirtimams pagrįsti taip pat pateikė Paskolos sutartį ir jos priedą, Sutartinės hipotekos lakštą ir jo pakeitimą (1 t., e. b. p. l. 53-63), ieškovo ir trečiojo asmens A. S. 2008-10-01 Prašymą išduoti paskolą/nupirkti vekselį (1 t., e. b. p. l. 123-125), 2008-10-01 ir 2008-10-06 trečiojo asmens A. S. ir ieškovo Sutikimus rinkti duomenis apie turtinę padėtį ir juos tvarkyti (1 t., e. b. p. l. 126-127), 2008-10-06 ir 2008-10-03 trečiojo asmens A. S. ir ieškovo Pažymas apie darbo užmokestį (1 t., e. b. p. l. 128-129), (duomenys neskelbtini) registravimo pažymėjimą ir įstatus (1 t., e. b. p. l. 131-138), 2008-10-06 išrašą iš Kredito unijos Valdybos posėdžio protokolo dėl paskolos ieškovui ir trečiajam asmeniui A. S. suteikimo (1 t., e. b. p. l. 139), 2010-03-29 ieškovo ir trečiojo asmens A. S. prašymus dėl paskolos persvarstymo (1 t., e. b. p. l. 140-141), 2010-03-31 išrašą iš Kredito unijos Paskolų komiteto posėdžio dėl paskolos persvarstymo (1 t., e. b. p. l. 142), ieškovo 100 Lt (28,96 EUR) pajaus (mokėjimo data 2008-10-03) sąskaitos išrašas (1 t., e. b. p. l. 143), 2008-10-03 Grynųjų pinigų įmokėjimo kvitas Nr. G00534 dėl V. Ž. pajaus (1 t., e. b. p. l. 153), A. S. paskolos bylos originalą (2 t., e. b. p. l. 1-144).

Liudytojas S. V., kuris, kaip atsakovo atstovas, pasirašė ginčijamą Paskolos sutartį ir jos Priedą Nr. 1, teismo posėdžio metu nurodė, kad dirbo KB ,,Nacionalinė kredito unija“, dabar dirba UAB „Sostinės kreditai“. Pažymėjo, kad prisimena, jog yra bendravęs tiek su ieškovu, tiek su trečiuoju asmeniu A. S., bet kiek tai susiję su konkrečiomis detalėmis, susijusiomis su dokumentų pasirašymu, neprisimena. Nurodė, kad su A. S. buvo bendrauta dėl kredito ėmimo, su ieškovu taip pat kalbėta dėl kreditavimo galimybių jo verslui. Nurodė, kad, kiek prisimena, buvo skolinta tik trečiajam asmeniui A. S., tačiau tiksliai pasakyti negalėjo, nes reikėtų pasižiūrėti dokumentus. Pažymėjo, kad dėl bendravimo su klientais praktika buvo tokia, kad kai skolininkas buvo linkęs bendradarbiauti ir buvo galima spręsti, kad jis pradės vykdyti savo įsipareigojimus ateityje, tai būdavo deramasi dėl sąlygų pakeitimo, papildomo kredito užtikrinimo ir pan., o jeigu ne – tai būdavo pradedamas išieškojimas. Paskolos išmokėjimo tvarka priklauso nuo konkrečios paskolos, jos turinio, kur prašoma ir kaip išmokėti paskolą. Paskolų pasirašymas vyko arba Kredito unijoje, arba notarų biure. Kai paskolos sutartyje nurodyti du paskolos gavėjai, tai buvo vertinamas abiejų paskolos gavėjų mokumas. Formaliai žiūrint pagal Tvarkas, būdavo paraiška paskolai, kurią keli paskolos gavėjai galėjo rašyti bendrai arba kiekvienas atskirai. Dėl laidavimo, tai galėjo būti ir taip, kad Kredito unija jo prašo arba pats klientas, kaip buvo konkrečiai nurodytu atveju liudytojas pasakyti negalėjo. Nurodė, kad prisimena, jog jie Kredito unijoje bendravo trise, t. y. jis, ieškovas ir trečiasis asmuo A. S., tačiau pokalbio detalių prisiminti negalėjo, paskolos ėmimo tikslo ar pranešimų dėl įsipareigojimų nevykdymo siuntimo tvarkos, eiliškumo paskolos gavėjui ir/ar laiduotojui, taip pat aplinkybių dėl Paskolos sutarties priedo pasirašymo taip pat prisiminti negalėjo. Pažymėjo, kad nemato tikslo, kodėl asmuo paskolos sutartyje pasirašytų kaip paskolos gavėjas, tačiau būtų iš tiesų laiduotojas. Nurodė, kad jis asmens statuso nevedė į apskaitos programą, kad asmens statusą reikėtų vertinti ne pagal tai, kaip jis įvestas apskaitos programoje, kuri yra išvestinis šaltinis, o pagal pirmines sutartis. Paskolos grafikus pasirašydavo kredito gavėjas ir kažkas iš Kredito unijos darbuotojų. Nurodė, kad asmuo, prieš pasirašydamas paskolos sutartį, būdavo supažindinamas su savo statusu, t. y. paskolos gavėjas ar laiduotojas. Liudytojui parodžius 2008-10-06 Paskolos sutartį Nr. 70112, jis nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kaip parašyta, pagal šią sutartį yra du paskolos gavėjai. Sutartyje nurodyta sąskaita nebūtinai turėjo priklausyti abiems paskolos gavėjams, galėjo priklausyti ir kažkuriam vienam iš bendraskolių.

CPK 265 straipsnio 2 dalis numato, kad teismui sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus CPK numatytus atvejus. Ši nuostata reiškia tai, kad teismas bylą privalo išnagrinėti tik pareikšto reikalavimo ribose ir nepasisakydamas dėl aplinkybių, kurios yra ar gali būti kitos bylos nagrinėjimo dalykas ir jų nevertindamas.

Ieškovas vienu iš ieškinio reikalavimų prašo pripažinti 2008-10-06 Paskolos sutartį Nr. 70112 dalyje dėl paskolos suteikimo jam nesudaryta (negaliojančia). Iš ieškovo ieškinyje nurodytos reikalavimo formuluotės matyti, kad ieškovas iš esmės tapatina (laiko sinonimais) sąvokas „nesudaryta“ ir „negaliojanti“. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, paskolai, kaip realinei sutarčiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 str. 2 d.), pinigų arba daiktų perdavimas reikšmingas sandorio sudarymo faktui konstatuoti, nes toks sandoris pripažįstamas sudarytu tik nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. O nesudaryta paskolos sutartis (nesant įvykusio pinigų arba daiktų perdavimo fakto) nėra sandorio pripažinimo negaliojančiu objektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Taigi, sąvokos „nesudaryta“ ir „negaliojanti“ nėra tapačios ir yra iš esmės viena kitą paneigiančios – nesudarius sandorio, nėra objekto, kurį būtų galima pripažinti negaliojančiu, taip pat skiriasi ir įrodinėtinų aplinkybių turinys – paskolos sutarties pripažinimui nesudaryta iš esmės svarbus sutarties pasirašymo ir pinigų perdavimo faktas, o jos pripažinimui negaliojančia – faktinis sandorio negaliojimo pagrindo (-ų) nurodymas ir pagrindimas. Atsižvelgiant į tai, teismas apibrėždamas bylos nagrinėjimo ribas šio reikalavimo prasme, atkreipia dėmesį į tai, kad teismo posėdžio metu teismui paprašius ieškovo atstovės patikslinti šį reiškiamą reikalavimą, ieškovo atstovė nurodė, kad prašo 2008-10-06 Paskolos sutartį Nr. 70112 dalyje pripažinti nesudaryta. Taigi, nagrinėjamoje byloje ieškovas suformulavo aiškų ir apibrėžtą reikalavimą (ieškinio dalyką) pripažinti Paskolos sutartį nesudaryta, todėl teismas pasisakys būtent šioje reikalavimo apimtyje ir dėl tų faktinių aplinkybių, kurios yra susijusios būtent su reiškiamu reikalavimu.

Visų pirma, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nors šalių sutartis yra įvardinta kaip Paskolos sutartis, tačiau, atsižvelgiant į sutartį sudariusius subjektus (sutartis sudaryta tarp kredito įstaigos ir fizinių asmenų (verslininkų)), sutarties esmę, tikslą, 2008-10-06 Paskolos sutartis pagal savo prigimtį laikytina kreditavimo sutartimi. Pagal CK 6.881 straipsnio 1 dalį kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga (kreditorius) įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis lėšas (kreditą), o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas. Kreditavimo santykiams yra taikoma CK XLIII skyriaus antrojo skirsnio „Kreditavimas“ normos, o nurodyto skyriaus pirmojo skirsnio „Bendrosios nuostatos“ normos, reglamentuojančios paskolos sutartį, taikomos tiek, kiek tai neprieštarauja kreditavimo sutarties esmei ir šio skirsnio nustatytoms taisyklėms (CK 6.881 str. 2 d.). Tai reiškia, kad kreditavimo normoms bendrosios paskolą reglamentuojančios normos taikomos papildomai (subsidiariai). Byloje ginčijamos Paskolos sutarties 1.2. punkte nurodyta, kad paskolos suma išmokama paskolos gavėjams įvykdžius visas Kredito unijos sprendime suteikti paskolą numatytas sąlygas. Nuo to momento atsiranda kredito įstaigos prievolė išmokėti paskolos sumą pagal sutarties sąlygas, šią prievolę atitinka paskolos gavėjų reikalavimo teisė gauti paskolos sumą. Kai kredito įstaiga išmoka paskolos sumą jos gavėjams, atsiranda paskolos gavėjų, įsipareigojusių kredito įstaigai grąžinti kreditą, prievolė grąžinti paskolos sumą su nustatytomis palūkanomis. Paskolos gavėjas turi teisę ginčyti paskolos sutartį, jeigu jis pinigų faktiškai negavo arba gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje; šias aplinkybes privalo įrodyti paskolos gavėjas (CK 6.875 str. 1 d.). Jeigu įrodoma, kad pinigai iš tikrųjų nebuvo perduoti paskolos gavėjui, paskolos sutartis pripažįstama nesudaryta. Kai paskolos gavėjas gavo mažiau pinigų, negu nurodyta sutartyje, paskolos sutartis pripažįstama sudaryta dėl faktiškai gautos pinigų sumos (CK 6.875 str. 3 d.).

Ieškovas prašo pripažinti 2008-10-06 Paskolos sutartį Nr. 70112 dalyje dėl paskolos jam suteikimo nesudaryta argumentuodamas tuo, kad jis pinigų (paskolos) iš Kredito unijos niekada negavo, kad jo vardu nebuvo atidaryta jokia sąskaita, kad pinigus gavo tik trečiasis asmuo A. S.. Taigi, byloje ginčo dėl to, kad Paskolos sutartyje nurodyta visa paskolos suma – 1 306 000 Lt (378 243,74 EUR) – buvo išmokėta vienam iš sutartyje nurodytų kredito gavėjų – būtent trečiajam asmeniui A. S., nėra. Šias aplinkybes pripažįsta tiek ieškovas, tiek pats trečiasis asmuo A. S.. Taigi, iš esmės ginčas kilęs tik dėl to, ar paskolos sumos išmokėjimas vienam iš paskolos gavėjų sukelia teisines pasekmes kitam sutartyje paskolos gavėju nurodytam asmeniui, ar laikoma, kad sutartis sudaryta tik su realiai pinigus gavusiu paskolos gavėju, ar ir su asmeniu, kuris pinigų tiesiogiai iš kredito įstaigos negavo, bet sutartyje buvo nurodytas kredito gavėju.

Kredito (paskolos) gavėjas nurodomas sutartyje jį įvardijant kredito (paskolos) gavėju ar asmeniu, kuriam suteikiamos kredito (paskolos) lėšos, ar nurodant, kam faktiškai perduodamas (sumokamas, perleidžiamas kitu būdu) kredito sutarties dalykas. Tuo atveju, kai kredito gavėjais yra nurodyti keli asmenys, kurių teisės ir atsakomybė sutartyje vienodos, o įsipareigojimas grąžinti kreditą priimtas kaip solidarioji prievolė, tai visi jie vertinami kaip kredito gavėjai. Įstatymo nedraudžiama sutartimi nustatyti, kad kredito gavėjais būtų ir kiti faktiškai negavę kredito, bet kredito gavėjais įrašyti į kredito sutartį ir ją sudarę asmenys, jei taip susitaria kredito sutarties šalys. Jeigu atskiram ar keletui kredito gavėjų pagal sutarties nuostatas galėjo būti perduota banko suteikiamo kredito suma ir ji buvo vienam ar keliems gavėjams perduota pagal sutarties nuostatas, tai vertinant pagal CK 6.881 straipsnio 1 dalį kredito sutartis yra galiojanti visiems sutartyje išvardytiems kredito gavėjams, t. y. ir tiems, kuriems tiesiogiai iš banko kredito dalis nebuvo perduota (jei taip vykdydamas kreditavimą bankas nepažeidė sutarties nuostatų dėl kredito dalyko perdavimo) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-03-12 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-159/2014).

Pažymėtina, kad CK 6.870–6.885 straipsniuose nereglamentuojama kredito sumos išmokėjimo kredito gavėjų daugetui tvarka. Paskolos sutarties pirmajame puslapyje grafoje „šalių rekvizitai“ nurodyta, kad „paskolos davėjas“ yra Nacionalinė kredito unija, o „paskolos gavėjai“ (pavartota daugiskaitos forma) – A. S. ir V. Ž., paskutiniame Paskolos sutarties lape (trečiajame) grafoje „šalių rekvizitai, parašai ir antspaudai“ vienoje eilutėje „paskolos gavėjo vardas, pavardė, parašas“ nurodytas A. S. ir jo parašas, kitoje analogiškoje eilutėje „paskolos gavėjo vardas, pavardė, parašas“ nurodytas V. Ž. ir jo parašas, žemiau yra Kredito unijos atstovo rekvizitai ir Kredito unijos antspaudas. Antrasis Paskolos sutarties lapas taip pat patvirtintas ieškovo ir trečiojo asmens A. S. parašais bei Kredito unijos antspaudu. Nagrinėjamu atveju Paskolos sutartyje šalys susitarė, kad Kredito unija atidarys paskolos gavėjui sąskaitą ir paskolos gavėjo nurodymu sumokės pagal mokėjimo dokumentus arba išduos paskolą grynais pinigais (Sutarties 1.2., 1.3. p.). Sutarties 6.1. punktu šalys numatė, kad jeigu paskolos gavėjo pusėje yra du ar daugiau asmenų (bendraskolių) (toliau – paskolos gavėjai), tai: sutartyje numatytos sąlygos taikomos abiems paskolos gavėjams (6.1.1. p.), už sutartyje numatytų įsipareigojimų vykdymą paskolos gavėjai atsako solidariai (6.1.2. p.). Iš Paskolos sutarties pirmojo lapo matyti, kad Kredito unija išpildė Sutarties 1.2. punkto reikalavimą ir atidarė paskolos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad Paskolos sutartyje šalys konkrečiai nesusitarė dėl paskolos išmokėjimo būdo ta prasme, kaip paskolos suma turi būti išmokama, kuriam gavėjui, ar abiems kuria nors dalimi ir pan. Šalys byloje neginčijo, kad minėta paskolos sąskaita atidaryta trečiojo asmens A. S. vardu ir kad į ją buvo pervesta Paskolos sutartyje numatyta paskolos suma – 1 306 000 Lt (378 243,74 EUR). Kaip teismo posėdžio metu nurodė trečiasis asmuo A. S., minėta pinigų suma buvo pervesta į nurodytą sąskaitą, vėliau pinigus išgrynino su Kredito unija sutartį sudariusi UAB „G4S Lietuva“ ir grynais pinigais perdavė trečiajam asmeniui A. S.. Taigi, iš šalių pasirašytos Paskolos sutarties matyti, kad du asmenys susitarė būti kredito gavėjais ir visiems jiems kartu pasirašius kredito sutartį atsirado sutartyje nustatytos teisės ir pareigos. Paminėtina, kad ieškovas savo parašo Paskolos sutartyje neginčija. Abu solidarieji bendraskoliai (Sutarties 6.2. p.) susipažino ir pasirašydami sutiko su Paskolos sutartimi ir jos sąlygomis. Kadangi Paskolos sutartyje nenustatyta jokios Kredito unijos pareigos paskirstyti paskolos gavėjams paskolos sumą jos išmokėjimo momentu, tai nėra pagrindo vertinti, kad Kredito unija, išmokėjusi paskolos sumą ne abiems paskolos sutartyje įvardytiems gavėjams, pažeidė įstatymą ar sutartį. Taigi, paskolos sumos pasiskirstymas yra paskolos gavėjų sprendžiamas klausimas, jiems tenka rizika ir atsakomybė, su kuria paskolos davėjas nesusijęs, jeigu jam nenustatyta perduodamų paskolos lėšų paskirstymo pareiga, ir todėl paskolos davėjo interesai neturi nukentėti dėl paskolos pasiskirstymo aplinkybių (paskolos gavėjų tarpusavio sutartinių ar faktiškai susiklosčiusių). Taigi, Paskolos sutartyje nurodžius, kad kredito gavėjais yra keli asmenys, o kredito suma yra bendra ir kredito įstaigai sutartimi nenustatyta pareigos jos paskirstyti (suteikti) dalimis kiekvienam gavėjui atskirai (kai kiekvienas gavėjas įsipareigotų gautą kredito dalį grąžinti), nuo paskolos sumos perdavimo paskolos sutartis galioja visiems paskolos gavėjams. Tokiu atveju, paskolos sutartyje paskolos gavėjais nurodyto asmens, nepasinaudojusio paskolos lėšomis, nėra teisinio pagrindo pripažinti ne paskolos gavėju. Kartu nėra teisinio pagrindo taikyti CK 6.881 straipsnio kreditu ar jo dalimi nepasinaudojusiam bendraskoliui ir pripažinti nesudaryta paskolos sutarties dalį, paskola nepasinaudojusį bendraskolį pripažįstant ne paskolos gavėju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-03-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-159/2014).

Analizuojant Paskolos sutartį, jos sąlygas, matyti, kad šalys nesitarė dėl dviejų paskolų suteikimo kiekvienam iš paskolos gavėjų, o tarėsi dėl bendros paskolos suteikimo ir jos pervedimo į vieną konkrečią sutartyje nurodytą sąskaitą (CK 6.193 str.), todėl, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pagrindo pripažinti paskolos sutartį nesudaryta ieškovui fiziškai negavus paskolos sumos, kuomet ją gavo kitas sutartyje nurodytas kredito gavėjas – A. S., nėra. Be kita ko, teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas S. V., kuris kaip atsakovo Kredito unijos atstovas, pasirašė ginčijamą Paskolos sutartį ir jos Priedą Nr. 1, nurodė, kad Paskolos sutartyje nurodyta sąskaita nebūtinai turėjo priklausyti abiems paskolos gavėjams, galėjo priklausyti ir kažkuriam vienam iš bendraskolių. Pažymėtina, kad tai, jog ieškovas 2008-10-06 Paskolos sutartyje pasirašė paskolos gavėju, patvirtina, kad ieškovas suvokė ar turėjo suvokti prisiimamas teises ir pareigas, kylančias iš Paskolos sutarties. Kaip nurodė pats ieškovas, jo išsilavinimas yra aukštasis, jis yra verslininkas, verslu užsiima jau apie 18 m., praeityje yra susidūręs su paskolos teisiniais santykiais, t. y. siekė gauti paskolą iš Parex banko, todėl atmestini ieškovo argumentai, kad jis pasirašydamas grafose „paskolos gavėjai“, „paskolos gavėjo vardas, pavardė, parašas“ nesuprato, kad Paskolos sutartį pasirašo kaip vienas iš paskolos gavėjų kartu su trečiuoju asmeniu A. S.. Kiekvienas asmuo privalo būti apdairus ir rūpestingas, pasirašydamas Sutartį susipažinti su jos turiniu, todėl ieškovas, pasirašydamas paskolos gavėju dėl didelės paskolos sumos (1 306 000 Lt (378 243,74 EUR)), galėjo ir turėjo būti susipažinęs su Paskolos sutarties turiniu, jos nuostatomis, tarp jų ir 6.1.1. 6.1.12 punktais, pagal kuriuos, kai paskolos gavėjo pusėje yra asmenų daugėtas, tai jie laikomi bendraskoliais ir už įsipareigojimų vykdymą atsako solidariai. Be to, paminėtina, kad ieškovas neginčija, jog jis pasirašė 2008-10-06 Paskolos sutartį. Pažymėtina, kad kaip paskolos gavėjas ieškovas nurodytas ir ginčijamame 2010-03-31 Paskolos priede Nr. 1, 2008-10-06 Sutartinės hipotekos lakšte ir 2010-03-31 Sutartinės hipotekos lakšto pakeitime ieškovas taip pat nurodytas kaip „skolininkas“ greta A. S., taip pat įvardintu „skolininkas“ (hipotekos lakšto ir jo pakeitimo ieškovas neginčija).

Šiuo atveju, nagrinėjant ieškovo reikalavimą dėl Paskolos sutarties dalyje jo atžvilgiu pripažinimo nesudaryta, nėra svarbios tos aplinkybės, kad pagal ieškovo ir trečiojo asmens A. S. pasirašytą Paskolos sutartį, įmokas mokėjo tik A. S., kas beje, patvirtina ir tą aplinkybę, kad paskolos dalykas (pinigai) buvo perduotas, ar tai, kad prievolių pagal Paskolos sutartį įvykdymui buvo įkeistas tik A. S. priklausantis nekilnojamasis turtas – 2 žemės sklypai, kadangi nei įstatymas, nei šalių sudaryta Paskolos sutartis neįtvirtino, kaip turi būti vykdomi įsipareigojimai, t. y. nenumatė, kad įmokas turi mokėti tik vienas ir (ar) abu paskolos gavėjai, taip pat, kad neabejotinai turi būti įkeistas abiejų paskolos gavėjų nekilnojamasis turtas. Bent vieno iš solidarių bendraskolių Sutarties vykdymas pripažintinas tinkamu, kadangi paskolos davėjui iš esmės neturi reikšmės, kuris iš bendraskolių ją vykdo, svarbus pats vykdymo – įmokų mokėjimo - faktas. Be to, atmestini ieškovo teiginiai, kad atsakovas kaip kredito gavėją traktavo tik trečiąjį asmenį A. S. ir tik jam nebevykdžius įsipareigojimų pareikalavo įsipareigojimų vykdymo iš ieškovo. CK 6.6 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis; ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus. Jeigu prievolė yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.). Kreditorius, kuriam solidariosios prievolės visiškai neįvykdė vienas iš skolininkų, turi teisę reikalauti, kad likusią prievolės dalį įvykdytų bet kuris iš skolininkų arba visi jie bendrai (CK 6.6. str. 5 d.). Kaip jau buvo minėta, pagal pasirašytą Paskolos sutartį ieškovas ir trečiasis asmuo buvo bendraskoliai, kurių sutartyje numatyta atsakomybė solidari. Tokiu atveju įstatymas ar juolab šalių pasirašyta sutartis nedraudė atsakovui, kaip kreditoriui, prievolių vykdymo visų pirma reikalauti tik iš trečiojo asmens, o vėliau iš ieškovo, jis galėjo rinktis iš kurio solidaraus bendraskolio vykdys išieškojimą ar iš abiejų kartu, į kurį bendraskolį visų pirma kreipsis dėl įsipareigojimų vykdymo ar apskritai kreipsis į kitą. Tai, kokia apimtimi kuris iš bendraskolių įvykdė prievolę, svarbu tik vidiniuose santykiuose tarp pačių bendraskolių, vėliau įgyvendinant vienas kito atžvilgiu atgręžtinio reikalavimo teisę (CK 6.9 str.).

Paminėtina, kad Paskolos sutartis buvo sudaryta 2008-10-06, tačiau iš esmės ieškovas paskolos gavimo faktą, parašą Paskolos sutarties priede Nr. 1 pradėjo ginčyti tik praėjus kiek daugiau nei 5 m. po Paskolos sutarties pasirašymo, prasidėjus priverstiniam išieškojimo procesui pagal Kauno miesto 27-ojo notaro biuro notarės Miglės Čirbaitės 2014-03-06 vykdomąjį įrašą Nr. MČ-876, kuriuo nutarta iš skolininkų A. S. ir V. Ž. išieškoti 2 927 962,40 Lt (847 996,52 EUR) skolą ir 10 procentų sutartines palūkanas, skaičiuojamas nuo 1 306 000 Lt (378 243,74 EUR) sumos nuo prašymo dėl vykdomojo įrašo atlikimo įregistravimo notarų biure dienos (2014-02-11) iki visiško prievolės įvykdymo. Ieškovas į teismą kreipėsi tik po bankroto bylos jam iškėlimo ir kreditorinių reikalavimų, tarp jų ir atsakovo Kredito unijos, patvirtinimo. Teismas kritiškai vertina ieškovo teiginius, kad jo bankroto administratorius pateikė teismui tvirtinti Kredito unijos reikalavimą, nes neva neturėjo informacijos, jog faktiškai pinigai pagal paskolos sutartį ieškovui nebuvo išmokėti, kadangi abejotina, kad asmuo, inicijavęs savo bankroto bylą ja nesidomėtų ir nebendradarbiautų su bankroto administratoriumi, neteiktų jam informacijos dėl turimų kreditorių, įsiskolinimų ir jų dydžio, juolab, kai tokia pareiga (bendradarbiavimo) fiziniam asmeniui, siekiančiam bankrutuoti, yra numatyta Fizinių asmenų bankroto įstatymo 16 straipsnio 13 punkte.

Ieškovas taip pat prašo pripažinti 2010-03-31 Paskolos sutarties Nr. 70112 Priedą Nr. 1 dalyje dėl paskolos suteikimo V. Ž. nesudarytu. Reikalavimą grindžia tuo, jog jis, visų pirma, nesudarė 2008-10-06 Paskolos sutarties, bei tuo, jog Priede Nr. 1 esantis parašas yra ne jo. Atsižvelgiant į tai, kad pirmasis ieškovo argumentas iš esmės yra susijęs su ieškovo reikalavimu pripažinti 2008-10-06 Paskolos sutartį dalyje nesudaryta ir išvestinis, su kuo sutiko ir ieškovas teismo posėdžio metu, bei į tai, kad teismas atmetė ieškovo reikalavimą pripažinti 2008-10-06 Paskolos sutartį dalyje nesudaryta, teismas pasisako iš esmės tik dėl tų aplinkybių, kurios susijusios su parašu Priede Nr. 1.

Ieškovas, siekdamas įrodyti, kad 2008-10-06 Paskolos sutarties Priede Nr. 1 esantis parašas yra ne jo, ieškinyje pateikė procesinį prašymą skirti ieškovo parašo ekspertizę, ekspertui atsakant į klausimą „Ar 2010-03-31 Paskolos sutarties Nr. 70112 Priede Nr. 1 ties įrašu „Paskolos gavėjai“ žodžius „V. Ž., parašas“ parašė ir pasirašė ieškovas ar kitas asmuo, ekspertizę pavedant atlikti Lietuvos ekspertizės centrui (1 t., e. b. p l. 4). 2016-01-05 vykusiame teismo posėdyje teismas įpareigojo ieškovą per 7 dienas pateikti prašymą dėl ekspertizės, išdėstyti motyvus, o atsakovui nustatė 7 dienų terminą atsiliepimui į prašymą pateikti (1 t., e. b. p. l. 111). Ieškovas teismui 2016-01-08 pateikė prašymą, kuriuo atsisakė prašymo skirti rašysenos ekspertizę (1 t., e. b. p. l. 113). Prašyme nurodė, kad nors palaiko savo poziciją, kad Priede Nr. 1 esantis parašas nėra ieškovo, tačiau tą įrodinės kitais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis, taip pat nurodė, kad siekia nevilkinti bylos nagrinėjimo, o išlaidos už ekspertizę, kurios gali siekti apie 350 EUR jam, kaip bankrutuojančiam asmeniui, yra didelės ir nėra suderinamos su bankroto procesu, nėra įtrauktos į mokumo atkūrimo planą ir be kreditorių sutikimo negali būti patiriamos. Atsakovas ieškovo prašymui atsisakyti ekspertizės neprieštaravo, tačiau pažymėjo, kad ieškovo prašyme dėl ekspertizės atsisakymo nurodyti argumentai yra neįtikinantys ir deklaratyvūs (1 t., e. b. p. l. 114). Teismas 2016-01-25 nutartimi ieškovo prašymą dėl ekspertizės atsisakymo tenkino.