- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-22
- Bylos Nr.
- 1A-592-576/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-46149-2019-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgita Mačionytė, Nida Vigelienė, Vitalija Norkūnaitė
- Nuteistasis
- T. O.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės, Vitalijos Norkūnaitės, Nidos Vigelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. O. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 1 d. nuosprendžio, kuriuo T. O. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 3 metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sutrumpinta vienu trečdaliu ir T. O. paskirta laisvės atėmimo bausmė 2 metams. Ši bausmė skundžiamu nuosprendžiu, kuris patikslintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 27 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 6, 9 dalimis subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 8 d. nutartimi subendrinta 5 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme jas iš dalies sudedant, prie griežtesnės – 5 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu T. O. skirtos laisvės atėmimo bausmės – 1 metus. Ši subendrinta 6 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 1 d. nuosprendžiu T. O. paskirta 5 metų ir 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme jas iš dalies sudedant, prie griežtesnės – 6 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 1 d. nuosprendžiu T. O. skirtos laisvės atėmimo bausmės – 4 metus. Ši subendrinta 10 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 26 d. teismo baudžiamuoju įsakymu T. O. skirta 26 parų arešto bausme jas apimant ir T. O. paskirta galutinė subendrinta 10 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės laiką įskaityti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 8 d. nutartimi bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 1 d. nuosprendžiu įskaityti laikotarpiai ir atlikta bausmės dalis. G. G. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš T. O. jos naudai priteista 615 eurų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. T. O. nuteistas už tai, kad jis, veikdamas kartu su baudžiamojo proceso metu nenustatytos tapatybės asmeniu, 2019 m. spalio 28 d., apie 20.00 val., prie transformatorinės, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pribėgo prie G. G. jai iš už nugaros. Baudžiamojo proceso metu nenustatytos tapatybės asmeniui rankomis uždengus G. G. akis bei rankomis smaugiant jos kaklą, tokiu būdu atėmus galimybę G. G. priešintis ir sukėlus jai fizinį skausmą, T. O. pagrobė svetimą G. G. priklausantį 615 eurų vertės turtą: nuo G. G. ausų nukabino 200 eurų vertės pailgos formos auksinius auskarus su žaliais akmenukais, nuo dešinės rankos piršto numovė 200 eurų vertės vestuvinį auksinį žiedą, iš rankų išplėšė rankinuką, kuriame buvo raktų ryšulys su 25 eurų vertės penkiais raktais, 50 eurų vertės mobiliojo ryšio telefonas ,,Samsung Galaxy Grand Prime“, 10 eurų vertės mobiliojo ryšio telefonas ,,Nokia“, G. G. asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), 10 eurų vertės juodos spalvos piniginė, kurioje buvo 120 eurų grynųjų pinigų, G. G. AB „SEB“ banko mokėjimo kortelė, įvairių parduotuvių nuolaidų kortelės, po ko kartu su baudžiamojo proceso metu nenustatytos tapatybės asmeniu su pagrobtais daiktais pabėgo. Tokiais veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje.
II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo į jį argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniame skunde nuteistasis T. O. prašo peržiūrėti bylą ir sušvelninti jam paskirtą bausmę, nes ji yra per griežta. Skunde jis nurodo, kad subendrinta bausmė yra per griežta, todėl su ja nesutinka. Apelianto teigimu, yra padaryta bendrinimo klaida. Nurodoma, kad kaltę jis prisipažino, tačiau lengvinančių aplinkybių, gaudamas tokią bausmę, jis nepastebėjo.
Atsiliepimas
3. Atsiliepime į apeliacinį skundą prokurorė Kristina Rekertienė prašo apeliacinį skundą atmesti. Prokurorė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai paskyrė bausmę ir nepadarė klaidų, subendrindamas bausmes bei paskirdamas galutinę subendrintą bausmę.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
4. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Šia nuostata ne tik apibrėžiamos bylos apeliacinio nagrinėjimo ribos, bet ir nustatoma teismo pareiga patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamu atveju apeliantas nesutinka su galutine subendrinta laisvės atėmimo bausme 10 metų 2 mėnesiams, laiko ją per griežta ir vertina, kad buvo neteisingai subendrintos bausmės. Atitinkamai pirmosios instancijos teismo nuosprendis tik šioje dalyje ir bus tikrinamas, neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
5. Už BK 180 straipsnio 1 dalyje straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymą gali būti skiriamas areštas arba laisvės atėmimas iki 6 metų. Šis nusikaltimas yra priskiriamas prie apysunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 4 dalis).
6. Pirmosios instancijos teismas, T. O. skirdamas BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę ir nustatydamas kiek trumpesnį jos terminą nei vidurkis (vidurkis yra 3 metai 15 dienų), atsižvelgė į tai, kad padarytas tyčinis apysunkis nusikaltimas, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi), į jo atsakomybę 2 sunkinančias aplinkybes (nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu; nusikaltimą padarė veikdamas bendrininkų grupėje), įvertino ir tai, kad T. O. sistemingai daro administracinius nusižengimus, įskaitant ir susijusius su nuosavybe, turtinėmis teisėmis bei interesais. Skiriant bausmę taip pat atsižvelgta į tai, kad T. O. ne kartą teistas už plėšimą, ir, nors jam ne kartą buvo skirta laisvės atėmimo bausmė, tačiau, nepaisant to, jis daro analogiškus nusikalstamus veiksmus. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad net griežčiausia laisvės atėmimo bausmė neprivertė T. O. padaryti socialiai naudingų ir vertybiškai priimtinų išvadų.
7. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį, svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamą veiką, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotą ir teisingą bausmę. Bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-277-307/2020). Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai paskirta neteisinga – aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-326-518/2019).
8. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas, ar T. O. paskirta laisvės atėmimo bausmė 3 metams už nusikaltimo, numatyto BK 180 straipsnio 1 dalyje padarymą, nėra per griežta, vertina tiek padarytą nusikalstamą veiką, tiek asmenį charakterizuojančius duomenis. Nusikaltimas yra apysunkis, veika baigta, padaryta veikiant tiesiogine tyčia, veikiant dviem asmenims (bendrininkų grupė). Pažymėtina, kad nusikaltimas padarytas tamsiu paros metu, jis pasireiškė moters, daugiau nei dvigubai vyresnės už T. O., užpuolimu, jos smaugimu, siekiant iš jos atimti jai priklausančius daiktus, o būtent išsegant auskarus ir ausų, numaunant žiedą nuo piršto, atimant rankinę, tokiais veiksmais jai sukeliant fizinį skausmą ir išgąstį bei jai nuosavybės teise priklausančių daiktų pasisavinimu. Svarbu ir tai, kad nusikaltimui buvo ruoštasi, T. O. sutuoktinė stebėjo nukentėjusiąją ir nurodė nuteistajam, kad pastaroji turi pinigų. Po to nukentėjusioji buvo užpulta ir apiplėšta. Pažymėtina, kad buvo nustatyta T. O. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Bylos duomenimis, jis ne kartą teistas už plėšimą ir vagystę. Plėšimo metu yra sunkiai sutrikdęs asmens sveikatą. Be to, ne kartą yra atlikęs laisvės atėmimo bausmę. 2019 m. daug kartą baustas administracine tvarka už vagystes. Užimtumo tarnyboje neregistruotas, darbo paieška buvo nutraukta be teisės registruotis 6 mėnesius, yra dirbęs vieną mėnesį (nuo 2016 m. balandžio 19 d. iki 2016 m. gegužės 26 d.). Nustatyta, kad jo sutuoktinė atlieka laisvės atėmimo bausmę, mažametę dukterį augina kiti žmonės. Be kita ko, nusikaltimą T. O. padarė neišnykus teistumui. Taigi išdėstytos aplinkybės tik parodo, jog T. O. nėra linkęs pasitaisyti, atsisakyti kriminalinių polinkių bei laikytis visuomenėje priimtų elgesio taisyklių.
9. Atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas laisvės atėmimo bausmę kiek trumpesniam nei vidurkis terminui, atsižvelgė į visas reikšmingas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes bei T. O. charakterizuojančius duomenis. Be to, pastebėtina, kad, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, paskirta laisvės atėmimo bausmė 3 metams buvo sumažinta vienu trečdaliu.
Dėl bausmių bendrinimo
10. T. O. nesutinka su jam paskirta subendrinta bausme, jo teigimu, bendrinant jam 2020 m. spalio 1 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę su 2020 m. balandžio 8 d. nutartimi, 2020 m. balandžio 1 d. nuosprendžiu ir 2020 m. kovo 26 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtomis bausmėmis, yra padaryta klaida, tačiau apeliaciniame skunde ji nėra konkretizuojama, tik teigiama, kad paskira subendrinta bausmė yra per griežta. Patikrinus skundžiamu nuosprendžiu atliktą bausmių subendrinimą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pagrindo švelninti paskirtą subendrintą bausmę ir vertinti, kad ji yra per griežta, nėra.
11. Nustatant subendrintą bausmę pirmosios instancijos teismas vadovavosi BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 6, 9 dalimis (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 27 d. nutartis, kuria patikslintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 1 d. nuosprendis). BK 63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jei padaromos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę; skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. BK 63 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad bausmių apėmimą teismas taiko, kai: 1) yra idealioji nusikalstamų veikų sutaptis; 2) padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius; 3) už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimt metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. BK 63 straipsnio 5 dalyje nurodyti bausmių apėmimo būdo taikymo pagrindai yra išsamūs, todėl kitais atvejais, skirdamas galutinę subendrintą bausmę pagal BK 63 straipsnio taisykles, teismas bausmes, paskirtas už kelias nusikalstamas veikas, subendrina visiškai ar iš dalies sudėdamas. Pažymėtina, kad BK nereglamentuoja pagrindų, kada bausmės, paskirtos už kelias nusikalstamas veikas, skiriant galutinę subendrintą bausmę turi būti subendrintos visiško sudėjimo būdu, o kada dalinio sudėjimo būdu, todėl tai sprendžia teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, turinčias reikšmės šiam klausimui teisingai išspręsti.
12. Aiškinant BK 63 straipsnio 9 dalies taisykles teismų praktikoje yra nurodyta, kad, kai priėmus nuosprendį (ar net kelis) nustatoma, kad asmuo iki šių nuosprendžių priėmimo dar yra padaręs vieną ar kelias nusikalstamas veikas, teismas, paskyręs bausmę (bausmes), ją (jas) subendrina su pirmesniu nuosprendžiu paskirta bausme, o kai bausmės pirmesniu nuosprendžiu subendrintos – su subendrinta bausme. Tais atvejais, kai nuosprendžiu pirmojoje byloje bausmės buvo subendrintos esant nusikalstamų veikų sutapčiai (BK 63 straipsnio 1 ar (ir) 9 dalys) ir paskirta subendrinta bausmė, nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės tarpusavyje bendrinamos tik tos, kurios turi būti apimamos, o po to jos subendrinamos su pirmesniu nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme. Nauju nuosprendžiu paskirtas bausmes bendrindamas su subendrinta bausme, paskirta pirmesniu nuosprendžiu, teismas privalo laikytis BK 63 ir 64 straipsnių nustatytų taisyklių dėl bausmių apėmimo, dalinio ar visiško sudėjimo, o subendrintą bausmę paskirti tokią, kokia būtų buvusi priimant vieną nuosprendį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-193/2007, 2K-351/2007, 2K-268/2008, 2K-519/2013, nutartys atnaujintose baudžiamosiose bylose Nr. 2A-7-6/2013, 2A-7-3/2014, 2A-2/2014 ir kt.). Šios teismų praktikoje suformuluotos nuostatos reikalauja užtikrinti, kad, viena vertus, ta pati bausmė nebūtų bendrinama du kartus, kita vertus, kad nebūtų pakeičiama pirmesniu nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-193/2007, nutartys atnaujintose baudžiamosiose bylose Nr. 2A-2/2014, 2A-6-976/2016, 2K-162-719/2020).
13. Nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 1 d. nuosprendžiu T. O. pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, paskirta laisvės atėmimo bausmė 2 metams (apysunkis nusikaltimas, įvykdytas 2019 m. spalio 28 d.). Ši bausmė buvo subendrinta su ankstesniais nuosprendžiais ir nutartimi paskirtomis bausmėmis, įskaitant ir subendrintas, t. y.:
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 26 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį jam skirta dvidešimt šešių parų arešto bausmė (baudžiamasis nusižengimas, įvykdytas 2019 m. spalio 29 d.;
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 1 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams (apysunkis nusikaltimas, įvykdytas 2019 m. sausio 13 d.); pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams (apysunkis nusikaltimas, įvykdytas 2018 m. gruodžio 2 d.); pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 3 metams (apysunkis nusikaltimas, įvykdytas 2018 m. rugsėjo 18 d.); pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 2 metams 9 mėnesiams (apysunkis nusikaltimas, įvykdytas 2018 m. lapkričio 22 d.). Pritaikius BK 64¹straipsnį ir taikant BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir nustatyta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 metams 7 mėnesiams;
3. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 8 d. nutartimi buvo subendrintos bausmės, paskirtos pagal Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 30 d. nuosprendį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendį, vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, ir nustatyta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 metams 2 mėnesiams;
4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį (nesunkus nusikaltimas, veika padaryta 2017 m. rugsėjo 28 d.) ir jam skirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta 1/3, iki 4 mėnesių;
5. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą laisvės atėmimu 5 metams (labai sunkus nusikaltimas, įvykdytas 2018 m. gruodžio 13 d.) ir BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams (apysunkis nusikalsimas, įvykdytas 2018 m. gruodžio 13 d.) ir, vadovaujantis BK 65 straipsnio 5 dalies 1 punktu, jam paskirta subendrinta galutinė bausmė –laisvės atėmimas 5 metams.
14. Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas, paskirtą laisvės atėmimo bausmę 2 metams bendrino su kitais nuosprendžiais ir nutartimi paskirtomis bausmėmis, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 6, 9 dalimis (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 27 d. nutartis). Matyti, kad praktiškai visos nusikalstamos veikos yra priskiriamos nusikalstamoms veikoms nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, be to, sunkus kūno sužalojimas buvo padarytas plėšimo metu. Pirmosios instancijos teismas, bendrindamas bausmes T. O.. pagal skirtingus nuosprendžius ir nutartį, taikė jam palankesnį bausmių dalinio sudėjimo būdą. Teismas nuosprendyje nurodė pridedamos bausmės dalį pagal kiekvieną iš bendrinamų nuosprendžių ir nutartį. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu T. O. skirtą bausmę – laisvės atėmimą 2 metams dalinio sudėjimo būdu subendrino su Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 8 d. nutartimi nustatyta subendrinta bausme – laisvės atėmimu 5 metams 2 mėnesiams, nurodydamas, kad prie griežtesnės – 5 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedama dalis skundžiamu nuosprendžiu T. O. paskirtos laisvės atėmimo bausmės – vieneri metai. Ši subendrinta šešerių metų ir dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmė buvo subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 1 d. nuosprendžiu T. O. paskirta subendrinta bausme – laisvės atėmimu penkeriems metams septyniems mėnesiams jas iš dalies sudedant, prie griežtesnės – šešerių metų ir dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 1 d. nuosprendžiu skirtos laisvės atėmimo bausmės – ketverius metus. Ši subendrinta dešimties metų ir dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmė buvo subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 26 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme - areštu dvidešimt šešioms paroms apėmimo būdu ir T. O. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dešimt metų ir dviems mėnesiams. Akcentuotina, kad pridedant mažesnes bausmės dalis tai formuotų įspūdį, jog bendrinant bausmes galima išvengti bausmės už daugelį nusikalstamų veikų, taigi formuotų nebaudžiamumo jausmą.
15. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą, daryti išvadą, kad visos nusikalstamos veikos sudaro idealiąją sutaptį, nėra teisinio pagrindo, nes jos padarytos skirtingu metu, nėra duomenų, kad jos turėtų būti laikomos neatskiriamomis bendro kaltininko sumanymo dalimis. Be to, tos veikos, kurios sudaro idealiąją nusikaltimų sutaptį Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu ir buvo subendrintos apėmimo būdu.
16. Pagal esančias aplinkybes pagrindo taikyti apėmimo būdą ir laikyti veikas labai skirtingomis pagal savo pavojingumą ar kategorijas šiuo atveju taip pat nėra, nes tiek kvalifikuotos vagystės (BK 178 straipsnio 2 dalis), tiek plėšimai (BK 180 straipsnio 1 dalis) pagal savo pavojingumą labai nesiskiria, visos šios veikos priskiriamos nusikaltimams, jos yra turtinio pobūdžio ir priskiriamos tai pačiai nusikalstamų veikų kategorijai (apysunkiai nusikaltimai). Nusikalstama veika, numatyta BK 281 straipsnio 7 dalyje, taip pat nėra labai skirtinga pagal pavojingumą, nes priskiriama gretimoms nusikalstamų veikų kategorijoms (nesunkus nusikaltimas). Vien tai, kad dėl vienos iš nusikalstamų veikų kilo sunkesni padariniai, t. y. vykdant plėšimą buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, nulėmęs veikos kvalifikavimą ir pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą, nesuteikia pakankamo pagrindo daryti išvadą dėl skirtingo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį kvalifikuoto nusikaltimo pavojingumo vertinimo, palyginti su BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodyta nusikalstama veika.
17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skundžiamame nuosprendyje nėra nurodyti pridedamos bausmės dalies motyvai, tačiau vien tik toks skundžiamos nutarties ydingumas niekaip nereiškia, jog teismo sprendimas dėl pridėtos bausmės dalies yra neteisingas. Nors bendrinant bausmes atitinkamos bausmių dalys yra pridėtos ne prie griežčiausios, t. y. 5 metų 7 mėnesių, o prie kitos – 5 metų 2 mėnesių bausmės, tačiau, nesant prokuroro skundo, nuteistojo padėtis negali būti bloginama.
18. Pirmosios instancijos teismas teisingai skundžiamu nuosprendžiu į bausmės laiką įskaitė Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 8 d. nutartimi bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 1 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės atliktą dalį, kaip tai reglamentuoja BK 63 straipsnio 9 dalis.
19. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai, kad už padarytą nusikalstamą veiką paskirta bausmė ar paskirta subendrinta bausmė yra per griežta ir kad būtų pagrindas ją švelninti. Atitinkamai apeliacinis skundas yra atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,
nutaria:
nuteistojo T. O. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.