Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2020-09-21 · Civilinė byla Nr. e2-28174-1125/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-09-21
Bylos Nr.
e2-28174-1125/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-22477-2020-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Skaistė Cinkutė
Ieškovas
užsienio bendrovės Omega Invest OU
Atsakovas
V. M.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-28174-1125/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-22477-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.1.5; 2.6.29.3; 3.1.7.6; 3.2.6.6.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 21 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Skaistė Cinkutė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės užsienio bendrovės Omega Invest OU ieškinį atsakovui V. M. (V. M.) dėl skolos, palūkanų ir delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė užsienio bendrovė Omega Invest OU kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo V. M. (V. M.) 144,81 Eur skolos (negrąžinto kredito), 233,10 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, 143,57 Eur delspinigių, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 275 Eur bylinėjimosi išlaidų.

2. Ieškinys teisme priimtas 2020 m. rugpjūčio 13 d.; atsakovui nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti. Procesiniai dokumentai atsakovui 2020 m. rugsėjo 1 d. įteikti darbovietės adresu (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

3. Atsakovui per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį bei ieškovei ieškinyje prašant tokiu atveju priimti sprendimą už akių, teismas sprendžia, kad yra visos procesinės sąlygos, būtinos užbaigti bylos nagrinėjimą priimant sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 6 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

4. Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalimi, 286 straipsnio 1 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų ieškovės pateiktų įrodymų vertinimą ir įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą, bei surašo sutrumpintus motyvus.

5. Iš ieškovės pateiktų duomenų nustatyta, kad 2013 m. birželio 20 d. atsakovas ir pradinė kreditorė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Creditstar Lithuania“ sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 6028 (toliau – Sutartis), kurios pagrindu atsakovui buvo suteiktas 144,81 Eur (500 Lt) kreditas, kurį atsakovas įsipareigojo grąžinti kas mėnesį mokėdamas nustatyto dydžio įmokas iki 2013 m. rugsėjo 20 d. Atsakovas sutarties tinkamai nevykdė, kredito ir palūkanų nemokėjo, todėl pradinė kreditorė Sutartį su atsakovu vienašališkai nutraukė 2019 m. kovo 2 d. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų grąžinęs suteiktą kreditą pagal minėtą Sutartį (CPK 178 ir 185 straipsniai).

6. Nustatyta, kad tarp pradinės kreditorės UAB „Creditstar Lithuania“ ir ieškovės užsienio bendrovės Omega Invest OU 2018 m. gruodžio 28 d. buvo sudaryta paskolų portfelio pardavimo sutartis, kurios pagrindu ieškovei perėjo reikalavimo teisė į atsakovą dėl negrąžinto kredito pagal minėtą Sutartį; faktinė reikalavimo teisių perleidimo diena – 2019 m. kovo 3 d.

7. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardintam naujajam kreditoriui reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Kaip nurodo ieškovė, apie reikalavimo perleidimą atsakovas buvo informuotas 2019 m. vasario 12 d. pranešimu.

8. CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.59 straipsnis nustato draudimą kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.870 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK 6.873 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka.

9. Iš byloje nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad atsakovas pažeidė sutartines prievoles, t. y. nepagrįstai negrąžino suteikto kredito. Kaip matyti iš ieškinio ir su juo pateiktų rašytinių įrodymų, atsakovas ieškovei liko skolingas 144,81 Eur suteikto kredito. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų prievolę įvykdęs (tiek pradinei kreditorei, tiek ieškovei), ginčijęs skolos dydį ar sutarties sąlygas (CPK 178, 185 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas pažeidė savo prievolę laiku ir nustatytomis sąlygomis grąžinti kreditą, iš atsakovo ieškovei priteistina 144,81 Eur negrąžinto kredito.

10. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 233,10 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų: 22,47 Eur iki reikalavimo perleidimo dienos (2018 m. gruodžio 28 d.), ir 210,63 Eur po reikalavimo perleidimo sutarties, paskaičiuotas už laikotarpį nuo 2018 m. gruodžio 29 d. iki 2020 m. rugpjūčio 3 d., t. y. už 584 dienas. Vartojimo kredito sutartyje numatyta, kad metinė palūkanų norma yra 90,91 proc.

11. Aktualiausioje kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Kaip minėta, su atsakovu vartojimo kredito sutartis nutraukta 2019 m. kovo 2 d., o ieškovė mokėjimo (pelno) palūkanų prašo priteisti už laikotarpį iki 2020 m. rugpjūčio 3 d. Atsižvelgiant į tai, kad kredito sutartis buvo nutraukta prieš terminą 2019 m. kovo 2 d. ir nuo to momento pasibaigė pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl ieškovės reikalavimas dėl 210,63 Eur mokėjimo palūkanų, tenkintinas iš dalies, t. y. priteistinos palūkanos paskaičiuotos už laikotarpį nuo 2018 m. gruodžio 29 d. iki 2019 m. kovo 2 d. (už 64 dienas). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovei priteistinos 45,55 Eur mokėjimo palūkanos (22,47 Eur + (144,81 Eur kreditas x (90,91 proc. / 100 / 365 d.) x 64 d.).

12. Kasacinis teismas minėtoje nutartyje taip pat išaiškino, kad paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo, tačiau šiuo atveju ieškovė tokių reikalavimų byloje nereiškė.

13. Be to ieškovė reiškia reikalavimą dėl 143,57 Eur delspinigių priteisimo: 101,29 Eur iki reikalavimo perleidimo dienos (2018 m. gruodžio 28 d.), ir 42,28 Eur už laikotarpį nuo 2018 m. gruodžio 29 d. iki 2020 m. rugpjūčio 3 d. (už 584 dienas).

14. Šalys sutartimi gali susitarti dėl netesybų, jei prievolė nebūtų vykdoma ar būtų netinkamai vykdoma (CK 6.258 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.71 straipsnį netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai).

15. CK 6.73 straipsnio 2 dalis nustato, kad jei netesybos yra aiškiai per didelės ar prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką, yra išaiškinęs, jog teismas, nustatydamas, ar yra pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas pagrindas pripažinti netesybas neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio jas mažinti, kiekvienu atveju turi vertinti konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir siekti nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2017 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-611/2017). Pažymėtina, kad priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu, todėl ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos visada turi būti tik tam tikro dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2012). Netesybų mažinimas taip pat gali būti nulemtas siekio įgyvendinti neteisėto praturtėjimo prevenciją arba siekio užtikrinti viešosios tvarkos apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1). Šalių sudaryta sutartis yra vartojimo, todėl teismas savo iniciatyva turi įvertinti sutarties sąlygas pagal įtvirtintus sąžiningumo kriterijus.

16. Spręsdamas delspinigių priteisimo klausimą teismas atsižvelgia į Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalį (redakcija nuo 2016 m. vasario 1 d.), kuri numato, jog pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ne daugiau kaip už 180 dienų. Pažymėtina ir tai, kad nors Vartojimo kredito įstatymas Vartojimo kredito sutarties 2013 m. birželio 20 d. sudarymo metu negaliojo, tačiau teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog jame nurodyta maksimali delspinigių riba gali būti taikoma kaip orientacinė vertinant iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytose vartojimo kredito sutartyse nustatytus netesybų dydžius. Kaip matyti iš ieškinio turinio, ieškovė delspinigius paskaičiavo už nepadengtą kredito sumą (144,81 Eur) taikydama 0,05 proc. dydį už 584 dienas (Sutarties bendrųjų sąlygų 9.1. punktas).

17. Pabrėžtina, jog aukščiau nurodyta įstatyme įtvirtinta nuostata dėl laikotarpio, kurį gali būti skaičiuojamos netesybos, trukmės (180 dienų), vertintina ne kaip ieškinio senaties norma (kai subjektas įgyja teisę, tačiau, laiku jos nerealizavęs, praranda galimybę ją įgyvendinti priverstinai), bet kaip ribojanti kredito davėjo teises. Kitaip tariant, kredito davėjas negali įgyti teisės skaičiuoti delspinigius už ilgesnį laikotarpį, nei 180 dienų, o jo reikalavimas taikyti netesybas už ilgesnį laikotarpį vertintinas kaip prieštaraujantis teisės aktų reikalavimams ir negali būti tenkinamas net ir nesant tuo klausimu atsakovo prašymo. Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinus, kad tiek nuo reikalavimo perleidimo, tiek nuo vartojimo kredito galiojimo termino pabaigos iki kreipimosi į teismą praėjo daugiau nei vieneri metai, ieškovės prašomi priteisti delspinigiai mažintini iki 13,03 Eur (144,81 Eur kreditas × 0,05 proc. delspinigiai / 100 x 180 dienų). Toks delspinigių dydis, teismo nuomone, atitinka įstatymo keliamus reikalavimus bei šalių interesų pusiausvyrą, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 6.73 straipsnio 2 dalis).

18. Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio l dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą 203,39 Eur sumą (144,81 Eur + 45,55 Eur + 13,03 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. rugpjūčio 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

19. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi – jei ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Pagal ieškovės ieškinį yra patenkinti 39 proc. reikalavimų, todėl bylinėjimosi išlaidos ieškovei priteisiamos vadovaujantis šia proporcija. Taigi, iš atsakovo ieškovei priteistina 113,10 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis) ((15 Eur žyminio mokesčio + 275 Eur už advokato teisinę pagalbą) x 39 proc. / 100 proc.).

20. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovo nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 5 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285–286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovės užsienio bendrovės Omega Invest OU ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo V. M. (V. M.), a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei užsienio bendrovei Omega Invest OU, j. a. k. 10866568, 144,81 Eur skolos, 45,55 Eur palūkanų, 13,03 Eur delspinigių, 5 (penkių) proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą (203,39 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. rugpjūčio 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 113,10 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Atsakovas turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 111 straipsnio ir 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos pateikti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Skaistė Cinkutė