- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-10-31
- Bylos Nr.
- e2-9036-1042/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-04114-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aleksandras Rusakas
- Atsakovas
- H. U., E. P.
- Kategorijos
- 2.6.10Civilinė atsakomybė
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau BUAB) „Paplinija“ ieškinį atsakovams H. U. ir E. P. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė BUAB „Paplinija“ prašo: 1) priteisti iš atsakovo H. U. 4479,05 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas; 2) priteisti iš atsakovo E. P. 589,10 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas (el. bylos apyrašo 1 tomas, 71–77 b. l.).
2. Ieškovės atstovas nurodė, kad Šiaulių apygardos teismas 2019 m. sausio 22 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Paplinija“ ir bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Gribžiniai“. Atsakovai skirtingais laikotarpiais būdami įmonės (duomenys neskelbtini) ir įmonei būnant nemokiai nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Paplinija“. Atsakovai, žinodami sunkią įmonės finansinę situaciją, neįgyvendino Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalyje jiems numatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos nemokiai bendrovei iškėlimo ir tokiu savo neteisėtu neveikimu sudarė sąlygas dar labiau didėti įmonės įsiskolinimams, nemokumui, padarė žalą įmonės kreditoriams. Ieškovės atstovas nesutiko su atsakovų prašymu išdėstyti žalos (nuostolių) mokėjimą.
3. Atsakovas H. U. su ieškiniu sutiko, prašydamas administratoriaus prašomą priteisti 4479,05 Eur sumos mokėjimą išdėstyti dviejų metų laikotarpiui (el. bylos apyrašo 1 tomas, 87 b. l.). Teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad su ieškiniu sutinka; šiuo metu ūkininkauja, turi kitų įsipareigojimų kreditoriams, atsakovo turtas yra areštuotas, žalą išmokėtų per dviejų metų laikotarpį; jokių dokumentų, parodančių realią finansinę padėtį teismui neteiks; atsakovas E. P. neatsakingai vadovavo įmonei, todėl buvo pašalintas iš įmonės (duomenys neskelbtini) pareigų; užsakovų neatsiskaitymas su UAB „Paplinija“ lėmė įmonės bankrotą (2019-10-14 posėdžio garso įrašas: 1 min. 50 sek. – 11 min. 20 sek.).
4. Atsakovas E. P. su ieškiniu sutiko, prašydamas išdėstyti žalos mokėjimą metams (el. bylos apyrašo 1 tomas, 85–86 b. l.). Nurodė, kad faktiškai įmonei (duomenys neskelbtini) nuo 2017-10-23 iki 2018 metų sausio mėnesio vidurio. Teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad jo (duomenys neskelbtini) įmonei laikotarpiu įmonė skolų neturėjo; žiemos metu darbų sumažėjo; pavasarį įmonėje jau dirbo paprastu darbuotoju, dėjo trinkeles; vasarą rangovas neatsiskaitė su įmone, jos veikla nutrūko; mano, jog nuostolius įmonei turi atlyginti atsakovas H. U.; turi kitų finansinių įsipareigojimų kreditoriams; prašomą priteisti sumą sumokėtų dalimis per 6 mėnesių laikotarpį; šeimos, kitų išlaikytinių neturi (2019-09-16 posėdžio garso įrašas: 1 min. 50 sek. – 15 min. 10 sek.).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Ginčo esmė
5. Byloje kilo ginčas dėl įmonės vadovų atsakomybės, laiku nesikreipus dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, instituto taikymo ir aiškinimo.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
6. Byloje nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismas 2019 m. sausio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-338-368/2019 iškėlė bankroto bylą UAB „Paplinija“ ir bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Gribžiniai“. Šiaulių apygardos teismas 2019 m. balandžio 1 d. nutartimi bankrutuojančiai UAB „Paplinija“ taikė supaprastintą bankroto procesą ir patvirtino kreditorių ir jų finansinių reikalavimų 5073,36 Eur sąrašą. Teismo 2019 m. gegužės 7 d. nutartimi BUAB „Paplinija“ buvo pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. VĮ „Registrų centras“ juridinių asmenų registro duomenimis, UAB „Gribžiniai“ (duomenys neskelbtini) pareigas nuo 2017-11-14 iki 2018-06-27 ėjo atsakovas E. P., o nuo 2018-06-27 atsakovas H. U..
Faktiniai ir teisiniai argumentai, kuriais grindžiamas teismo sprendimas
Dėl įmonės vadovų pareigos kreiptis dėl bankroto bylos įmonei esant nemokiai iškėlimo ir vadovų civilinės atsakomybės sąlygų
7. Įmonių bankroto įstatymo (toliau ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalyje (aktuali redakcija, galiojusi nuo 2017-07-01) buvo nustatyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. To paties straipsnio 4 dalyje buvo įtvirtinta, kad Įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo atlyginti žalą, kurią įmonė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją, esant šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti.
8. Pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek jau esamų įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). Jeigu laiku nesikreipiama dėl bankroto bylos iškėlimo, tai nepasinaudojama palankesnėmis bankroto bylos iškėlimo suteikiamomis sąlygomis, nes dėl bankroto bylos iškėlimo draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles, pavėluotą mokėjimą, skaičiavimas, negali būti nustatoma priverstinė hipoteka (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-496/2013; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014). Bendrovės vadovui nevykdant pareigos ar pavėlavus pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsiranda įstatymu numatyta civilinė atsakomybė: vadovas turi atlyginti dėl to kreditorių patirtą žalą (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015).
9. Pagal kasacinio teismo praktiką tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius, kad įmonės vadovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neturi įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi bendrovės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-687/2016). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, susijusioje su ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta įmonės vadovo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, išaiškinta, kad ši vadovo pareiga sisteminio ĮBĮ nuostatų aiškinimo kontekste reiškia pareigą kreiptis į teismą įmonei tapus nemokia ĮBĮ prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014). Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį (įmonės nemokumas apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.
10. Esant prieš tai minėtam teisiniam reglamentavimui ir teismų praktikai, akivaizdu, kad, sprendžiant įmonės vadovo (-ų) atsakomybės dėl bankroto bylos neinicijavimo laiku klausimą, reikia nustatyti esminę aplinkybę – momentą, kada įmonė tapo nemokia ĮBĮ prasme ir atitinkamai atsirado įmonės vadovo (ų) pareiga inicijuoti bankroto bylos iškėlimą bei įmonės veikloje teikti prioritetą jau nebe pačios įmonės ar jos akcininkų, bet kreditorių (tiek tuo momentu jau egzistuojančių, tiek ir būsimų, potencialių) interesams. Įmonės nemokumas yra nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte ir įmonės ūkinės komercinės veiklos rezultatai.
11. Aplinkybė, kada įmonės būsena pasiekė ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje nustatytą nemokumo kriterijų, turėtų būti įrodinėjama ne vien įmonės finansinės atskaitomybės dokumentais, bet ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis, pavyzdžiui, pirminiais apskaitos dokumentais, patvirtinančiais ūkines operacijas, įmonės sudarytomis sutartimis ir duomenimis apie jų vykdymą, bei kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014).
12. Bylos duomenimis, Šiaulių apygardos teismas 2019 m. sausio 22 d. nutartimi, kuria buvo iškelta bankroto byla UAB „Paplinija“, nustatė, kad įmonė yra nemoki. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Iš 2017-12-31 UAB „Paplinija“ balanso matyti, kad įmonė nuosavybės teise registruoto nekilnojamojo turto neturi, transporto priemonių neturi, per vienus metus mokėtinų sumų ir kitų įsipareigojimų 1533,00 Eur suma viršijo viso įmonės turto 1308,00 Eur vertę. 2017-12-31 bendrovės pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis, įmonė veikė nuostolingai. Bylos duomenimis, įmonės įsiskolinimas VšĮ „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centrui“ susidarė 2011-02-01–2011-04-30 laikotarpiu. Kreditorinių įsipareigojimų VSDFV atsiradimo laikotarpis nuo 2018-02-15. Taigi nustatyta, kad jau 2018 m. pradžioje įmonė buvo nemoki ĮBĮ prasme.
13. Teismas pažymi, kad nemokios įmonės pardavimas (perleidimas) kitam asmeniui nepašalina buvusio įmonės vadovo atsakomybės už pareigos kreiptis į teismą įmonei tapus nemokia nevykdymą. Tai patvirtina ir teismo praktika, pagal kurią vien ta aplinkybė, jog įmonė, nors ir nuostolingą, tačiau ūkinę komercinę veiklą vykdė, negali pašalinti vadovo atsakomybės už nesikreipimą į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014).
Dėl žalos dydžio
14. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, atsakomybės už pavėluotą kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo atveju įmonei, taip pat kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams, nepaisant to, kad skola konkrečiam kreditoriui gali būti ne tik padidėjusi, bet ir sumažėjusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012). Kai faktiško nemokumo būsenoje esančiai įmonei skirtingais laikotarpiais vadovavo skirtingi vadovai, kurie padarė žalos laiku neinicijavę bankroto bylos, žalos dydis dėl vėlavimo inicijuoti bankroto bylos iškėlimą turi būti skaičiuojamas kiekvieno iš jų vadovavimo laikotarpiui atskirai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014).
15. Pagal bankroto administratoriaus pateiktus ir Šiaulių apygardos teismo įsiteisėjusia 2019-05-29 nutartimi patvirtintus duomenis, BUAB „Paplinija“ bankroto byloje patvirtinti pirmos eilės kreditoriaus R. A. 564,05 Eur kreditorinis reikalavimas (DGK 2018-09-04 sprendimas, reikalavimo dalies atsiradimo data nuo 2018 m. birželio mėn.); antros eilės kreditorių: VSDFV Šiaulių skyriaus 2847,31 Eur reikalavimas (417,70 Eur reikalavimo dalies atsiradimo data nuo 2018-02-15, 2429,61 Eur dalies – nuo 2018-05-15); VMI prie LR FM 200,40 Eur kreditorinis reikalavimas (171,40 Eur nepriemokos susidarymo data 2018-02-15, 29,00 Eur – 2018-06-18); VSDFV Alytaus skyrius 838,39 Eur finansinis reikalavimas (kilo iš GF lėšų pervedimo pirmos eilės kreditoriaus reikalavimui patenkinti); trečios eilės kreditorių: antstolio A. B. 73,50 Eur finansinis reikalavimas (vykdymo išlaidos susidarė nuo 2018 rugsėjo mėn.), UAB „Siurama“ 544,50 Eur reikalavimas (už apskaitos tiekimo paslaugas, apmokėjimo data už nuo 2018-06-30). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovai neginčijo prašomo priteisti žalos dydžio. Priešingai, su reikalavimų dydžiais sutiko.
Dėl neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio
16. Juridinio asmens valdymo organai savo veikloje privalo elgtis taip, kad dėl jų veikimo ar neveikimo bendrovė nesukeltų žalos tretiesiems asmenims ir tai atitinka CK 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendro pobūdžio pareigą asmenims laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos.
17. Atsakovų deklaratyvūs teiginiai dėl įmonės nesėkmingos ūkinės-komercinės veiklos ir užsakovų neatsiskaitymo niekaip nepaneigia atsakovų neveikimo ir nepagrįsto delsimo, dėl kurio kreditoriams buvo padaryta minėta žala. Įmonės (duomenys neskelbtini) yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui.
18. Už įstatyme nustatytos pareigos laiku inicijuoti bankroto bylą pažeidimą (ĮBĮ 8 str. 1 d. nuostatų nevykdymą) vadovui civilinė atsakomybė atsiranda esant paprastam neatsargumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-378/2017).
19. Atsakovai skirtingai laikotarpiais buvo UAB „Paplinija“ (duomenys neskelbtini), todėl turėjo įstatyme nustatytas pareigas organizuoti bendrovės turto apskaitą, stebėti bendrovės finansinę padėtį ir, jei bendrovė turi mokumo sunkumų, privalėjo atitinkamai veikti. Atsakovai žinojo, kad įmonės turimų lėšų nepakako pradelstoms skoloms padengti, tačiau sąmoningai nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir tai lėmė žalos kreditoriams atsiradimą.
Dėl žyminio mokesčio
20. Ieškinį tenkinus visiškai, tarp šalių paskirstomos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktas), todėl iš atsakovų proporcingai priteistinas žyminis mokestis: iš atsakovo E. P. – 15,00 Eur, o iš atsakovo H. U. – 101,00 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 96 straipsnis).
Dėl sprendimo vykdymo išdėstymo
21. Įstatymas numato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284 str. 1 d.). Sprendžiant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą yra aktualūs lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai. Jų taikymas reikalauja atsižvelgti ne tik į skolininko, bet ir į kreditoriaus interesus. Nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą taip pat atsižvelgtina į tai, ar išdėsčius teismo sprendimo vykdymą skolininko nurodytu būdu, bus užtikrintas tinkamas teismo sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas ir ar nebus pažeisti kreditoriaus lūkesčiai. Jeigu dėl tam tikros sumos priteisimo yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, išieškotojo teisėti lūkesčiai siejami su teismo sprendimo privalomumu, kuris reiškia, kad įsiteisėję teismo sprendimai turi būti vykdomi įstatymų nustatyta tvarka (CPK 18 straipsnis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 284 straipsnio nuostatos taikomos išimtiniais atvejais, todėl vien turtinė padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo būtino išdėstymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006).
22. Nagrinėjamu atveju atsakovai prašymą išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą grindė sunkia finansine padėtimi. Teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas šiuo atveju, lemtų teismo sprendimo privalomumo principo pažeidimą, jo reikšmės sumenkinimą, be to, šiuo atveju pažeistų šalių lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principus bei ieškovės interesus, nepriklausomai nuo to, kurio iš šalių turtinė padėtis yra geresnė. Visų pirma, ieškovė yra bankrutavusi įmonė ir bankroto procedūros tikslas, be kita ko, kuo operatyviau patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus. Teismo vertinimu, bankroto byla negali tęstis neapibrėžtą laikotarpį. Antra, teismas sprendžia, kad atsakovai nepagrindė savo blogos finansinės padėties ir nepateikė teismui jokių tai parodančių dokumentų. Teismas savo iniciatyva gavo duomenis iš registrų, tačiau, jie nėra pakankami atsakovų finansinei padėčiai konstatuoti. Bylos duomenimis, atsakovas E. P. dirba ir gauną nuolatines pajamas (apie 1690,00 Eur per mėn.). Atsakovas E. P. teismo posėdžio metu patvirtino, kad kitų išlaikytinių neturi. VĮ Registrų centro duomenimis, šiam atsakovui nuosavybės teise priklauso du butai ir kitų statinių dalis. Atsakovas H. U. teismo posėdžio metu patvirtino, kad šiuo metu turi ūkį ir ūkininkauja. VĮ Registrų centro duomenimis, šiam atsakovui nuosavybės teise priklauso tris (5,60 ha, 2,1846 ha ir 2,98 ha) žemės sklypai ir gyvenamasis namas. Trečia, atsakovai nepateikė teismui duomenų, kad nuo bylos iškėlimo momento bent iš dalies stengėsi padengti nuostolius įmonei, nors su ieškovės reikalavimais sutiko. Ketvirta, atsakovų teiginiai dėl kitų kreditorių buvimo fakto taip pat nesuteikia pagrindo pažeisti ieškovės interesus ir kreditorių lygiateisiškumo principą. Esant prieš tai minėtoms aplinkybėms, atsakovų prašymas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 265, 268–270, 279 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovei BUAB „Paplinija“ (į. k. 144079370) iš atsakovo H. U. (a.k. (duomenys neskelbtini) 4479,05 Eur žalos atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą – 4479,05 Eur, nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2019-07-02, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti ieškovei BUAB „Paplinija“ iš atsakovo E. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 589,10 Eur žalos atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą – 589,10 Eur, nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2019-07-02, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš atsakovo H. U. 101,00 Eur, o iš atsakovo E. P. 15,00 Eur žyminį mokestį valstybei.
Atmesti atsakovų prašymą dėl žalos mokėjimo išdėstymo dalimis.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.