- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-22
- Bylos Nr.
- 2A-794/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- (nepasirinktas)
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Nijolė Piškinaitė, Vytas Milius
- Trečiasis asmuo
- akcinės bendrovės ,,Iglus“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Ekonomiškos statybos centras”
- Atsakovas
- Panevėžio miesto savivaldybės administracijai
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Vyto Milaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gintaro Pečiulio ir Nijolės Piškinaitės,
viešame teismo posėdyje apeliacine proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens akcinės bendrovės ,,Iglus“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2010 m. gruodžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1108-544-10/2010 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Ekonomiškos statybos centras” ieškinį atsakovui Panevėžio miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, akcinei benrdrovei „Iglus“, uždarajai akcinei bendrovei „Vėtrūna“, uždarajai akcinei bendrovei „Kriautė“, uždarajai akcinei bendrovei „Stapora“, akcinei bendrovei „Panevėžio statybos trestas“, uždarajai akcinei bendrovei „Ortitas“, uždarajai akcinei bendrovei „Pakruojo arka“, dėl Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų pažeidimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB ,,Ekonomiškos statybos centras” ieškiniu prašė pripažinti neteisėtais ir negaliojančiais atsakovo Panevėžio miesto savivaldybės administracijos viešųjų pirkimų komisijos sprendimus: vykdant supaprastinto atviro konkurso ,,Objekto ,,Panevėžio lopšelio-darželio ,,Aušra“ pastato (duomenys neskelbtini) rekonstravimas“ rekonstravimo darbai“ (pirkimo Nr. 93886) procedūras priimtą sprendimą, nurodytą 2010 m. spalio 14 d. rašte Nr. IS-26.6-4472, ir vykdant supaprastinto atviro konkurso ,,Objekto ,,Panevėžio Kastyčio Ramanausko lopšelio-darželio pastato, (duomenys neskelbtini) rekonstravimas“ rekonstravimo darbai“ (pirkimo Nr. 93891) procedūras priimtą sprendimą, nurodytą 2010 m. rugsėjo 14 d. rašte Nr. IS-26.6-4473, kuriais buvo nuspręsta nepatenkinti ieškovo reikalavimų; pripažinti negaliojančiais vykdant minėtus viešuosius pirkimus priimtus sprendimus, nurodytus 2010 m. spalio 8 d. raštuose Nr. IS-26.6-4239 ir Nr. IS-26.6-4240, kuriais buvo nuspręsta AB „Iglus“ pasiūlymus įtraukti į pasiūlymų eiles, pripažinti šiuos pasiūlymus laimėjusiais konkursus; pripažinti, kad UAB „Iglus“ neatitinka minėtų viešųjų konkursų pirkimo dokumentuose įtvirtintų reikalavimų, įpareigoti atsakovą sudaryti naują pasiūlymų eilę bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, jog pateikė pasiūlymus dalyvauti minėtuose Konkursuose. Vėliau sužinojo, jog Konkursuose dalyvauja restruktūrizuojama įmonė, kuri neatitinka Konkursų sąlygų reikalavimų. Apie tai 2010 m. rugsėjo 28 raštu Nr. 043 informavo atsakovą ir nurodė, kad pagal Viešųjų pirkimų tarnybos išaiškinimą įmonės restruktūrizavimas reiškia, kad ji yra sudariusi taikos sutartį su kreditoriais. Pagal minėtų Konkursų sąlygų 1 lentelės 2 punktą, tiekėjas neturi būti sudaręs taikos sutarties su kreditoriais. Atsakovas 2010 m. spalio 7 d. Nr. IS-26.6-4199 raštu atsakė ieškovui, jog tiekėjo, turinčio restruktūrizuojamos įmonės statusą, pasiūlymas negali būti laikomas neatitinkančiu minėto kvalifikacinio reikalavimo. Ieškovas nesutikdamas su perkančiosios organizacijos sprendimu įtraukti restruktūrizuojamą AB „Iglus“ į pasiūlymų eilę, 2010 m. spalio 11 d. pateikė atsakovui pretenzijas Nr. 047 ir Nr. 048. Atsakovo viešųjų pirkimų komisija 2010 m. spalio 14 d. raštais Nr. IS-26.6-4473 ir IS-26.6-4472 informavo ieškovą apie jo pretenzijų atmetimą ir nurodė, kad Konkursų Pirkimo sąlygų III skyriaus 3.1 punkte pateiktos lentelės 2 punkte nėra nurodyta, kad tiekėjas negali turėti restruktūrizuojamos įmonės statuso, todėl tokio tiekėjo pasiūlymas negali būti laikomas neatitinkančio minėto kvalifikacinio reikalavimo. Ieškovo manymu, atsakovas pretenzijas atmetė nepagrįstai ir neteisėtai, tuo pažeidė VPĮ 3 str., 33 str. 2 d. 2 p. įtvirtintas nuostatas bei pirkimo dokumentų reikalavimus, nes neteisėtai į Konkursų pasiūlymų eiles įtraukė AB „Iglus“ pasiūlymą. Atsakovas Konkurso Pirkimo sąlygų III skyriaus 3.1 punkto, 1 lentelės 2 punkte nustatė reikalavimus tiekėjui: „Tiekėjas nėra bankrutavęs, likviduojamas, su kreditoriais sudaręs taikos sutarties, sustabdęs ar apribojęs savo veiklos arba jo padėtis pagal šalies, kurioje jis registruotas, įstatymus nėra tokia pati ar panaši. Jam nėra iškelta bankroto byla arba nėra vykdomas bankroto procesas ne teismo tvarka, nėra siekiama priverstinio likvidavimo procedūros arba susitarimo su kreditoriais arba jam nėra vykdomos analogiškos procedūros pagal šalies, kurioje jis registruotas, įstatymus“. Ieškovo teigimu, restruktūrizavimo bylos iškėlimo priežastys ir pasekmės yra tokios pačios ar panašios į atvejį, kai siekiama susitarimo su kreditoriais mainais už tam tikras jų nuolaidas, o terminas „analogiškos procedūros“ reiškia, kad galimi tam tikri neesminiai skirtumai. 2010 m. gegužės 14 d. Viešųjų pirkimų tarnyba pranešime išdėstė, kad „perkančiajai organizacijai analogišką sąlygą nustačius pirkimo dokumentuose, ji turėtų atmesti restruktūrizuojamos įmonės pateiktą paraišką ar pasiūlymą“. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad laimėtoju turi būti išrinktas tik tas tiekėjas, kuris visiškai atitinka jam keliamus kvalifikacinius reikalavimus, nes tik toks griežtas kvalifikacinių reikalavimų vertinimas įgalina užtikrinti VPĮ 3 straipsnyje įtvirtintų viešųjų pirkimų principų laikymąsi.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Panevėžio apygardos teismas 2010 m. gruodžio 10 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino.
Teismas konstatavo, jog restruktūrizuojamos įmonės statusą turintis AB ,,Iglus“ be pagrindo buvo pripažintas atitinkančiu Konkursų pirkimo sąlygų III skyriaus 3.1 punkte pateiktos lentelės 2 punkte numatytus kvalifikacinius reikalavimus, nepagrįstai įtrauktas į pasiūlymų eiles ir jo pasiūlymai be pagrindo pripažinti laimėjusiais ir įrašyti į pirmąją eilę, todėl ginčijami sprendimai pripažintini negaliojančiais. Teismas teigė, jog VPĮ 33 str. 2 d. 1 p., 2 p. suteikia perkančiajai organizacijai teisę laisvai nustatyti Konkurso sąlygas ir atsakovas vykdomų Konkursų sąlygų III skyriaus 3.1 punkte pateiktos 1 lentelės 2 punkte pats nustatė tokius reikalavimus tiekėjui: „Tiekėjas nėra bankrutavęs, likviduojamas, su kreditoriais sudaręs taikos sutarties, sustabdęs ar apribojęs savo veiklos arba jo padėtis pagal šalies, kurioje jis registruotas, įstatymus nėra tokia pati ar panaši. Jam nėra iškelta bankroto byla arba nėra vykdomas bankroto procesas ne teismo tvarka, nėra siekiama priverstinio likvidavimo procedūros arba susitarimo su kreditoriais arba jam nėra vykdomos analogiškos procedūros pagal šalies, kurioje jis registruotas, įstatymus“. Teismo nuomone, kadangi viešasis pirkimas finansuojamas ir iš Europos sąjungos lėšų, todėl pirkimą vykdantis atsakovas, siekdamas tinkamai ir laiku įsisavinti atitinkamų fondų lėšas, nustatė santykinai griežtus minimalius kvalifikacinius reikalavimus tiekėjams, įskaitant ir minėtąjį Konkursų sąlygų III skyriaus 3.1 punkte pateiktos lentelės 2 punkte numatytą minėtą reikalavimą, kuris šiuo atveju, nevertintinas pertekliniu. Teismas teigė, jog nustačius minėtus reikalavimus, jie tapo privalomi vykdyti tiek perkančiajai organizacijai, tiek ir Konkursuose dalyvaujantiems tiekėjams. Todėl teismas laikė nepagrįstais atsakovo argumentus, kad VPĮ 33 str. 2 d. 2 p. numatytų sąlygų taikymas yra laisvai pasirenkamas, o įtvirtintos nuostatos imperatyviai nenurodė, kad atsakovas privalėjo atmesti restruktūrizuojamos AB „Iglus“ pasiūlymus kaip neatitinkančius kvalifikacijos reikalavimų. Teismas pažymėjo, jog 2009 m. spalio 12 d. nutartimi AB ,,Iglus“ iškelta restruktūrizavimo byla, o Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 1-jo straipsnio nuostatos rodo, kad restruktūrizuojama įmonė turi finansinių sunkumų. Teismas teigė, jog, jog perkančioji organizacija turi reikalauti, kad tiekėjas būtų ekonomiškai ir finansiškai pajėgus vykdyti sutartinius įsipareigojimus. Darbų apimtys, terminai ir darbų kainos bei restruktūrizuojamos įmonės statusas suteikė pagrįstas abejones dėl AB „Iglus“ pajėgumo tinkamai ir nustatytais terminais įvykdyti sutartinius įsipareigojimus pagal minėtų viešųjų pirkimų Konkursų procedūrų pagrindu sudarytas viešųjų pirkimų sutartis. Teismas nurodė, jog restruktūrizavimo bylos iškėlimo priežastys ir pasekmės yra tokios pačios ar panašios į atvejį, kai siekiama susitarimo su kreditoriais, nes abiem atvejais siekiama sumažinti ar likviduoti įmonės įsiskolinimus kreditoriams mainais už tam tikras nuolaidas. VPĮ vartojamas terminas „analogiškos procedūros“ reiškia tam tikri neesminiai skirtumai yra galimi. Teismas teigė, jog AB ,,Iglus“ pasiūlymas turėjo būti atmestas kaip neatitinkantis perkančios organizacijos nustatytiems kvalifikaciniams reikalavimams, o ne dėl AB „Iglus“ restruktūrizuojamos įmonės statuso. Teismas sutiko ir vadovavosi Viešųjų pirkimų tarnybos pateikta išvada, kad nepaisant to, jog VPĮ 33 str. 2 d. 2 p. nėra aiškiai įvardintos sąlygos, jog paraiška ar pasiūlymas atmetami, jeigu tiekėjas turi restruktūrizuojamos įmonės statusą, tačiau restruktūrizavimo bylos iškėlimo priežastys ir pasekmės yra tokios pačios ar panašios į atvejį, kai siekiama susitarimo su kreditoriais, kad abiem atvejais siekiama sumažinti ar likviduoti įmonės įsiskolinimus kreditoriams mainais už tam tikras nuolaidas, kad VPĮ vartojamas terminas „analogiškos procedūros“ reiškia, kad galimi tam tikri neesminiai skirtumai, kad perkančioji organizacija, nustačiusi analogišką sąlygą pirkimo dokumentuose, turėtų atmesti restruktūrizuojamos įmonės pateiktą paraišką ar pasiūlymą, nes nagrinėjamu klausimu formuojamoje teismų praktikoje yra pasisakoma taip pat. Teismas laikė nepagrįstais atsakovo ir trečiojo asmens argumentus, kad minėtos institucijos išvadomis negalima vadovautis.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu tretysis asmuo AB ,,Iglus“ prašo Panevėžio apygardos teismo 2010 m. gruodžio 10 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Restruktūrizavimo proceso prilyginimas įmonės nepatikimumui ir nepajėgumui yra neteisėtas ir nepagrįstas. Atsakovo viešųjų pirkimų komisija išsiaiškinusi, kad AB ,,Iglus“ yra kompetentinga, patikima, pajėgi įvykdyti Konkursų pirkimo sąlygas, nustatė, kad bendrovė atitinka keliamus kvalifikacinius reikalavimus, sudarė pasiūlymų eiles ir pripažino AB ,,Iglus“ abiejų konkursų laimėtoju. Faktas, kad AB ,,Iglus“ restruktūrizuojama bendrovė nereiškia, kad ji yra nepatikima ir nepajėgi vykdyti pirkimo sąlygas.
2. Nei VPĮ 33 str. 2 d. 1 p., nei atsakovo Konkursų sąlygų III skyriaus pateiktos 1 lentelės 2 punkte nėra nustatyta, kad tiekėjas, kuris yra restruktūrizuojamas ar kuriam yra iškelta restruktūrizavimo byla, neatitinka minimalių kvalifikacinių reikalavimų. Teismas nepagrįstai AB ,,Iglus“ restruktūrizavimo aplinkybę tapatina su kitų kvalifikacinių reikalavimų sąlygomis. Atsakovas neįtraukė į Konkursų sąlygas nuostatos, jog tiekėjas kuriam iškelta restruktūrizavimo byla, bus laikomas neatitinkančiu minimalių kvalifikacinių reikalavimų. Restruktūrizavimo procesas teisės aktuose, reglamentuojančiuose viešųjų pirkimų procedūras, nėra nurodytas kaip sąlyga, draudžianti ar ribojanti tiekėjų dalyvavimą pirkime.
Šalies argumentai
3. Teismas, aiškindamas kvalifikacinius reikalavimus plečiamai (tiekėjo nenaudai), neužtikrino lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principų įgyvendinimo.
4. Teismas nepagrįstai AB ,,Iglus“ restruktūrizavimo procesą tapatina su įmonės nemokumu ar taikos sutarties sudarymu su kreditoriais. Taip pat nepagrįstai teigė, jog iškėlus restruktūrizavimo bylą yra apribojama įmonės veikla. Teismo nutartimi iškėlus įmonei restruktūrizavimo bylą, konstatuojama, jog įmonė turi visas galimybes likti veikiančiu rinkos dalyviu išvengiant bankroto. Restruktūrizavimo proceso metu bendrovė pilnai vykdo ūkinę komercinę veiklą ir nėra jokių ribojimų mokėti einamuosius mokėjimus. Restruktūrizavimo procesas nėra tapatus ar panašus į taikos sutarties sudarymą su kreditoriais, nes taikos sutartis su kreditoriais šiame procese nesudaroma.
5. Neteisingas teismo teiginys, jog tik restruktūrizuojama bendrovė turi finansinių sunkumų ir, kad perkančioji organizacija turi reikalauti, kad tiekėjas būtų ekonomiškai ir finansiškai pajėgus. Vertinti, kad bendrovė neturi restruktūrizuojamos bendrovės statuso, tai dar nereiškia, kad ji neturi ir finansinių sunkumų. Ekonominis ir finansinis pajėgumas nustatomas perkančiosios organizacijos pirkimo dokumentuose, reikalaujant pateikti balansus, pelno nuostolių ataskaitas ir pan. Tai, kad tiekėjas yra restruktūrizuojama bendrovė nereiškia, jog ji bus nepajėgi įvykdyti pirkimo sutartį. Be to, perkančios organizacijos, siekdamos išvengti nuostolių dėl to, kad tiekėjas neįvykdys pirkimo sutartyje nustatytų reikalavimų, pirkimo dokumentuose nustato papildomus reikalavimus: sutarties įvykdymo garantinio arba laidavimo rašto pateikimas ir kt.
6. Viešųjų pirkimų tarnybos išvada negali būti laikytina teisiniu pagrindu priimti sprendimą. Viešųjų pirkimo įstatymu Viešųjų pirkimų tarnybai nėra suteikta teisė (kompetencija) aiškinti Viešųjų pirkimų įstatymą ir teikti išvadas. Be to, Lietuvos teismų praktika ir tarptautinės teisės aktai draudžia plečiamai aiškinti valdymo institucijų įgalinimus.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Panevėžio miesto savivaldybės administracija prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2010 m. gruodžio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti. Nurodo, jog teismo sisteminis normų aiškinimas, kurio pagrindu buvo padarytos išvados ir priimtas sprendimas, diskriminuoja AB ,,Iglus“. Dėl to, kad įmonė turi restruktūrizuojamos įmonės statusą, negalima riboti jos teisių ir interesų. Viešųjų pirkimų įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 2 punkte nėra aiškiai, konkrečiai įvardytos sąlygos, jog paraiška ar pasiūlymas atmetami, jeigu tiekėjas turi restruktūrizuojamos įmonės statusą. Taip pat nėra imperatyviai nurodyta, jog tokį statusą turinčios bendrovės paraiška ir pasiūlymas turėtų būti atmesti. Atsakovo viešųjų pirkimų komisija negalėjo pripažinti AB „Iglus“ pasiūlymo neatitinkančiu kvalifikacinių reikalavimų dėl to, kad ji turi restruktūrizuojamos įmonės statusą, nes tokia sąlyga nebuvo numatyta ir Konkurso pirkimo dokumentuose. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo vertinama iškeltos restruktūrizavimo bylos medžiaga. Atsakovas nustatydamas kvalifikacinius reikalavimus ir vykdydamas konkurso sąlygas nepažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 3 str. įtvirtintų principų bei imperatyvių įstatymo normų.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas UAB „Ekonomiškos statybos centras” prašo Panevėžio apygardos teismo 2010 m. gruodžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti, o pirmosios instancijos teismo išvados yra teisingos bei atitinkančios susiformavusią teismų praktiką, todėl nėra pagrindo tenkinti trečiojo asmens AB ,,Iglus“ apeliacinį skundą.
Motyvuojamoji dalis
IV . Apeliacinio teismo argumentai
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Ginčas kildinamas iš viešųjų pirkimų.
Viešųjų pirkimų tvarką, šių pirkimų subjektų teises, pareigas, atsakomybę, viešųjų pirkimų kontrolės ir ginčų sprendimo tvarką reglamentuoja Viešųjų pirkimų įstatymas (toliau – VPĮ), kurio paskirtis – vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais, sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų racionaliai naudojant tam skirtas lėšas (VPĮ 3 str. 2 d.). VPĮ įpareigoja perkančiąją organizaciją užtikrinti, kad, atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją, būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų (VPĮ 3 str. 1 d.). Tuo užtikrinama, kad viešųjų pirkimų konkurso tikslai bus pasiekti, o konkurso procedūroje bus išvengta nesąžiningos konkurencijos prielaidų. Tam, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija nusipirktų tai, ko reikia, perkančiosios organizacijos pateikiami pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs ir be dviprasmybių (VPĮ 24 str.). Sprendžiant ginčą svarbu nustatyti, ar atsakovas laikėsi visų šių VPĮ įstatymo nuostatų, ar tinkamai įvertino tiekėjo kvalifikaciją (tokia perkančios organizacijos prievolė nustatyta VPĮ 32 str.), ar pagrįstai pripažino trečiąjį asmenį AB ,,Iglus“ atitinkantį minimalius kvalifikacijos reikalavimus.
Atsakovas supaprastinto atvirojo konkurso tvarka vykdė konkursus: „Objekto „Panevėžio Kastyčio Ramanausko lopšelio-darželio pastato, (duomenys neskelbtini) rekonstravimas“ rekonstravimo darbai“ (pirkimo Nr. 93891) (1 t., b. l. 38-47) ir „Objekto „Panevėžio-lopšelio darželio „Aušra“ pastato (duomenys neskelbtini) rekonstravimas“ rekonstravimo darbai“ (pirkimo Nr. 93886) (1 t., b. l. 28-37). Pirkimų sąlygų III skyriaus 3.1 punkte pateiktų lentelių 2 punkte nustatė dalyvių kvalifikacinius reikalavimus.
Konkursų sąlygos reikalavo, kad tiekėjas nebūtų bankrutavęs, likviduojamas, su kreditoriais sudaręs taikos sutarties, sustabdęs ar apribojęs savo veiklą arba jo (tiekėjo) padėtis pagal šalies, kurioje jis registruotas, įstatymus, nėra tokia pati ar panaši; tiekėjui nėra iškelta bankroto bylą arba nėra vykdomas bankroto procesas ne teismo tvarka, nėra siekiama priverstinio likvidavimo procedūros ar susitarimo su kreditoriais arba jam nėra vykdomos analogiškos procedūros (Konkursų sąlygų 1 lentelės 2 p. (1 t., b. l. 30, 40)). Šios sąlygos atitinka VPĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktų nuostatas dėl perkančiosios organizacijos teisės nustatyti konkrečias sąlygas, draudžiančias ir ribojančias tiekėjų dalyvavimą pirkime.
Apeliantas nurodė, nei VPĮ 33 str. 2 d. 1 p., nei atsakovo Konkursų sąlygų III skyriaus pateiktos 1 lentelės 2 punkte nėra nustatyta, kad tiekėjas, kuris yra restruktūrizuojamas, ar kuriam yra iškelta restruktūrizavimo byla, neatitinka minimalių kvalifikacinių reikalavimų. Be to, apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai restruktūrizavimo procesą tapatina su įmonės nemokumu ar taikos sutarties sudarymu su kreditoriais bei, kad iškėlus restruktūrizavimo bylą yra ribojama įmonės veikla.
Bylos medžiaga nustatyta, jog Panevėžio apygardos teismo 2009 m. spalio 12 d. nutartimi AB ,,Iglus“ iškelta restruktūrizavimo byla, yra patvirtintas įmonės restruktūrizavimo planas, kuris savo esme yra susitarimas su kreditoriais dėl įmonės veiklos atstatymo. Teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, todėl turi šioje byloje prejudicinį galią. Tai lemia, kad apeliacinės instancijos teismas iš naujo nepasisakys dėl AB „Iglus“ restruktūrizavimo klausimo.
VPĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte taikos sutarties sudarymas su kreditoriais aiškinamas kaip tiekėjo ir kreditorių susitarimas tęsti tiekėjo veiklą, kai tiekėjas prisiima tam tikrus įsipareigojimus, o kreditorius sutinka savo reikalavimus atidėti, sumažinti ar jų atsisakyti. Iš Įmonių restruktūrizavimo įstatymo nuostatų akivaizdu, kad juridinio asmens restruktūrizavimas – procedūra, kurios metu įmonėms, turinčioms laikinų finansinių sunkumų ir nenutraukusioms ūkinės komercinės veiklos, sudaromos sąlygos išsaugoti ir plėtoti veiklą, sumokėti skolas, atkurti mokumą ir išvengti bankroto. Tokios procedūros metu gali būti pakeičiama restruktūrizuojamos įmonės ūkinės veiklos rūšis, atsisakoma nuostolingos veiklos, tobulinamas darbo organizavimas, parduodamas įmonės turtas ar jos dalis, priimamas kitų įmonių turtas jas jungiant ar skaidant, įgyvendinamos techninės, ekonominės bei organizacinės priemonės, skirtos įmonės mokumui atkurti, pakeičiami įmonės įsipareigojimų kreditoriams dydžiai ar vykdymo terminai. Tokia įmonė (restruktūrizuojama) veikia teismo patvirtinto restruktūrizavimo plano, numatančio visumą priemonių ir procedūrų, skirtų įmonės veiklai išsaugoti, kuriam turi pritarti įmonės kreditorių susirinkimas, pagrindu (ĮRĮ 1, 2, 4, 5, 8, 12, 14 str.), o jos (įmonės) restruktūrizavimo procedūros siejamos su jos kreditorių teikiama įmonei pagalba dėl skolinių įsipareigojimų, susidariusių iki įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo teisme, vykdymo, t.y. reikalavimų vykdymo terminų atidėjimo, jų (reikalavimų) atsisakymo, piniginių prievolių pakeitimo kita prievole, restruktūrizuojamos įmonės kontrole (ĮRĮ 23-25 str.). Iš to daroma išvada, kad nors restruktūrizuojama įmonė tęsia savo komercinę veiklą, tačiau jos veikla apribota ir vykdoma specialaus restruktūrizavimo plano bei susitarimo su įmonės kreditoriais pagrindu. Toks įmonės ir kreditorių susitarimas vertintinas kaip taikos sutartis. Nors ginčo Konkursų sąlygų III skyriaus 3.1 punkte pateiktos 1 lentelės 2 punkte nėra konkrečios restruktūrizuojamos įmonės sąvokos, tačiau ir be to, trečiasis asmuo AB ,,Iglus“ dėl savo statuso (restruktūrizuojama įmonė) neatitinka kitų būtinų tiekėjo kvalifikacinių kriterijų (nebūti sudarius taikos sutarties su kreditoriais, nebūti apribojus savo veiklos, nesiekti susitarimo su kreditoriais). Taigi sistemiškai aiškinant įmonių restruktūrizavimo įstatymo nuostatas, galima padaryti išvadą, kad visas įmonės restruktūrizavimo procesas, pradedant nuo restruktūrizavimo bylos iškėlimo galimybės iki pat jos nutraukimo ar restruktūrizavimo proceso pabaigos yra susijęs su ne tik su pačios įmonės valiniais sprendimais, bet ir su kreditorių pritarimu tokiems sprendimams dėl skolinių įsipareigojimų vykdymo. Todėl atsakovo viešųjų pirkimų komisija netinkamai įvertino AB ,,Iglus“ kaip tiekėją atitinkantį Konkursų sąlygas.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pats restruktūrizavimo įmonės statusas leidžia teigti, kad įmonė, nagrinėjamu atveju AB ,,Iglus“, yra sudariusi susitarimą su kreditoriais dėl techninių, ekonominių ir organizacinių priemonių, skirtų įmonės mokumui atkurti, dėl įsipareigojimų kreditoriams dydžio bei vykdymo terminų pakeitimo (ĮBĮ 2 str. 2 p.), nes restruktūrizavimo procesas neįmanomas be susitarimo su kreditoriais, restruktūrizavimo procese būtinos kreditorių nuolaidos restruktūrizuojamai įmonei, jos veikla vykdoma prisilaikant restruktūrizavimo plano, o tai vertintina kaip taikos sutarties su kreditoriais sudarymas.
Nepagrįsti apelianto teiginiai, jog teismas, aiškindamas kvalifikacinius reikalavimus plečiamai, neužtikrino lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principų įgyvendinimo.
Perkančiosios organizacijos viešojo pirkimo tikslas – racionalus tam skirtų lėšų naudojimas (VPĮ 3 str. 2 d.), o kad šį tikslą įgyvendinti, perkančioji organizacija turi įsitikinti, kad tiekėjas kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas ir nustatyti tokias tiekėjų kvalifikacijos sąlygas, kurios leistų visa tai išsiaiškinti, nepažeidžiant pagrindinių pirkimų principų (VPĮ 3 str.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką viešųjų pirkimų principais privalu vadovautis taikant ir aiškinant visų VPĮ turinį. Viešųjų pirkimų principai yra ne tik perkančiųjų organizacijų ir tiekėjų teisių bei pareigų viešojo pirkimo srityje atsiradimo šaltinis, bet ir tiesiogiai taikytinos teisės normos. Vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas yra pakankamas pagrindas, nesiremiant jokia papildoma teisės norma, reikalauti teismo pripažinti perkančiosios organizacijos veiksmus neteisėtais. Taigi viešųjų pirkimo principai yra tos imperatyvios normos, pagal kurias vertinama daugelis viešųjų pirkimo proceso elementų, taip pat kuriomis galima tiesiogiai remtis ginant viešųjų pirkimų procedūrose dalyvaujančių asmenų teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-150/2010 ir joje nurodyta praktika). Kiekvienas viešųjų principų pažeidimas lemia perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumą, t.y. kiekvienas viešųjų principų pažeidimas laikytinas esminiu, ir toks pažeidimo nustatymas lemia teismo pareigą pripažinti tokius perkančiosios organizacijos veiksmus neteisėtais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 17 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-508/2009. Pirmosios instancijos teismas nors ir plečiamai aiškino kvalifikacinius reikalavimus, tačiau vadovavosi ir nepažeidė lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principų.
Teisėjų kolegija sutinka su apelianto teiginiais, jog Viešųjų pirkimų tarnyba nėra institucija, kuriai įstatymas suteikia teisę aiškinti konkrečias Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas. Bendrame pirmosios instancijos teismo sprendimo kontekste ji vertinama ne daugiau kaip institucijos, kuriai įstatymu pavesta koordinuoti ir prižiūrėti viešųjų pirkimų veiklą, kad ją atliekant būtų laikomasi įstatymo ir su jo įgyvendinimu, susijusių teisės aktų, nuomonė. Išsakyta nuomonė konkrečioje byloje savo esme teismui neturi privalomosios galios, tačiau nagrinėjamoje byloje sutampa su teismų praktika šios kategorijos bylose (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-502/2011, 2011 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-682/2011).
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, išsamiai išanalizavęs ieškovo argumentus ir konkurso sąlygas, pagrįstai pripažino ieškovo reikalavimus pagrįstais, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad trečiojo asmens AB ,,Iglus“ apeliacinio skundo motyvais neturi pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.).
Kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepimuose į jį nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškovo atstovas prašo priteisti apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas ir pateikė tai pagrindžiančius dokumentus t. y. PVM sąskaitą – faktūrą ir išrašą iš banko apie atliktą mokėjimą.
Šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš antrosios šalies turėtas bylinėjimosi išlaidas, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 79, 88, 93, 98).
Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas sprendimu patenkino ieškovo UAB ,,Ekonomiškos statybos centras” ieškinį. Tretysis asmuo AB „Iglus“ pateikė apeliacinį skundą dėl minėtos pirmosios instancijos teismo nutarties. Apeliacinės instancijos teismas nutarė skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo teisinis rezultatas yra palankus ieškovui. Dėl šios priežasties, remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.11, 8.18 punktais, už atsiliepimą į apeliacinį skundą iš trečiojo asmens AB „Iglus“ ieškovo naudai priteistina 1 200 Lt suma, už 1 val. ieškovo atstovavimo teismo posėdžiuose iš trečiojo asmens AB „Iglus“ ieškovo naudai priteistina 120 Lt suma, iš viso 1 320 Lt.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n utaria:
Panevėžio apygardos teismo 2010 m. gruodžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš trečiojo asmens akcinės bendrovės ,,Iglus“ (duomenys neskelbtini) ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Ekonomiškos statybos centras“ (duomenys neskelbtini) naudai 1 320 Lt (tūkstantį tris šimtus dvidešimt litų) bylinėjimosi išlaidų.