- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-02-07
- Bylos Nr.
- 2A-502/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas panaikintas ir priimtas naujas sprendimas
- Teisėjai
- Alė Bukavinienė, Donatas Šernas, Nijolė Piškinaitė
- Atsakovas
- Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Donato Šerno, sekretoriaujant Ilonai Kovger,
dalyvaujant atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovei Lijanai Plaščinskaitei – Šakinienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1892-622/2010 pagal ieškovo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Alfva“ ieškinį atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl viešųjų pirkimų komisijos sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas RUAB „Alfva“ kreipėsi į tesimą su ieškiniu atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl viešųjų pirkimų komisijos sprendimo panaikinimo ir prašė panaikinti atsakovo sprendimą atmesti RUAB „Alfva“ pasiūlymą atliekant viešąjį pirkimą „Gamybinio pastato Klaipėdoje, Bangų g. 5A rekonstravimo darbai“. Nurodė, jog atsakovas paskelbė supaprastintą atvirą konkursą gamybinio pastato Bangų g. 5A rekonstravimo darbams pirkti. RUAB „Alfva“ atvirojo konkurso metu atsakovui pateikė pasiūlymą atlikti perkamus darbus už 7 547 893,22 Lt. Ieškovo pateiktas pasiūlymas labiausiai atitiko mažiausios kainos kriterijų lyginant su kitais konkurso dalyviais. Po vokų su pasiūlymais atplėšimo 2010 m. balandžio 27 d. ieškovas iš atsakovo gavo pranešimą, kuriame atsakovas nurodė, jog RUAB „Alfva“ pasiūlymas neatitinka minimalių kvalifikacinių reikalavimų, būtent Viešųjų pirkimų įstatymo 39 straipsnio 2 dalies 1 punkto, konkurso sąlygų 13.2 punkto nuostatų, skirtyje „neatitikimo esmė“ nurodyta, jog „dėl UAB Alfva“ restruktūrizacijos“. Tačiau konkurso sąlygose nėra nustatyta, kad tiekėjas, kuris yra restruktūrizuojamas ar kuriam yra iškelta restruktūrizavimo byla, neatitinka minimalių kvalifikacinių reikalavimų. Atsakovas, neįtraukęs į konkurso sąlygas nuostatos, jog tiekėjas, kuriam iškelta restruktūrizavimo byla, bus laikomas neatitinkančiu minimalių kvalifikacinių reikalavimų, restruktūrizavimo aplinkybę be pagrindo aiškina ieškovo nenaudai ir ją tapatina su kitų kvalifikacinių reikalavimų sąlygomis. Taip pat visiškai be pagrindo atsakovas įmonės restruktūrizavimo procesą tapatina su įmonės nemokumu ar taikos sutartimi su kreditoriais. Atsakovas, vertindamas konkurse dalyvaujančių tiekėjų pasiūlymus, nepagrįstai atmetė ieškovo pasiūlymą, pažeidė lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu ieškinį patenkino, panaikino Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos viešųjų pirkimų komisijos sprendimą atmesti RUAB „Alfva“ pasiūlymą atliekant viešąjį pirkimą „Gamybinio pastato Klaipėdoje, Bangų g. 5A rekonstravimo darbai“. Nurodė, kad kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas lemia perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumą, t. y. kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas laikytinas esminiu pažeidimu, ir toks pažeidimo nustatymas lemia teismo pareigą pripažinti tokius perkančiosios organizacijos veiksmus neteisėtais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą konstatavo, kad VPĮ įtvirtintų principų pažeidimas neabejotinai reiškia imperatyviųjų teisės normų pažeidimą. Pažymėjo, kad viešųjų pirkimų principais privalu vadovautis taikant ir aiškinant visų VPĮ nuostatų turinį, taigi ir tų nuostatų, kurios reglamentuoja tiekėjų pasiūlymų vertinimą. Atkreipė dėmesį, kad nagrinėjamu atveju supaprastinto atviro konkurso sąlygų 13.2 punktas teigia, jog konkurse dalyvaujantis tiekėjas neturi būti bankrutavęs, likviduojamas, su kreditoriais sudaręs taikos sutarties, sustabdęs ar apribojęs savo veiklos arba jo padėtis pagal šalies, kurioje jis registruotas, įstatymus nėra tokia pati ar panaši. Jam neturi būti iškelta bankroto byla arba nėra vykdomas bankroto procesas ne teismo tvarka, nėra siekiama priverstinio likvidavimo procedūros ar susitarimo su kreditoriais, arba jam nėra vykdomos analogiškos procedūros pagal šalies, kurioje jis registruotas, įstatymus. Taigi šiame punkte nėra draudimo dalyvauti konkurse restruktūrizuojamai įmonei. Teismo nuomone, nepagrįstai atsakovas teigia, jog ieškovas yra sudaręs susitarimą su kreditoriais. Įrodymų, patvirtinančių šį teiginį, byloje nėra. Teismas taip pat nurodė, kad supaprastintų pirkimų taisyklės turi būti suprantamos ir aiškios, todėl jei atsakovas traktuoja, jog konkurso sąlygų 13.2 punktas neleidžia konkurse dalyvauti restruktūrizuojamai įmonei, jis turėjo tiksliai ir aiškiai tai įvardinti. Todėl teismas sprendė, kad to nepadarius, ieškovas turėjo teisę teikti pasiūlymą ir gauti jo įvertinimą. Pažymėtina ir tai, jog Viešųjų pirkimų įstatymas nedraudžia restruktūrizuojamai bendrovei dalyvauti viešuosiuose pirkimuose.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija prašo šį teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Skundas grindžiamas tokiais motyvais:
VPĮ 32 straipsnio 1 dalis numato, kad perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl turi teisę nustatyti minimalius kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimus. Atsakovas konkurso sąlygų 13 punkte nustatė, kad konkurse dalyvaujantis tiekėjas neturi būti bankrutavęs, likviduojamas, su kreditoriais sudaręs taikos sutarties, sustabdęs ar apribojęs savo veiklos arba jo padėtis pagal šalies, kurioje jis registruotas, įstatymus nėra tokia pati ar panaši. Jam neturi būti iškelta bankroto byla arba nėra vykdomas bankroto procesas ne teismo tvarka, nėra siekiama priverstinio likvidavimo procedūros ar susitarimo su kreditoriais, arba jam nėra vykdomos analogiškos procedūros pagal šalies, kurioje jis registruotas, įstatymus. ĮRĮ 1 straipsnio 2 dalis ir 2 straipsnio 2 dalies nuostatose apibrėžta, kad restruktūrizuojama įmonė turi finansinių sunkumų. Tuo tarpu atsakovas turi teisę reikalauti, kad tiekėjas būtų ekonomiškai ir finansiškai pajėgus vykdyti sutartinius įsipareigojimus. Ginčo konkursas ypatingai svarbus Klaipėdos miesto visuomenei (rekonstruojamas pastatas bus skirtas kultūros ir verslo reikmėms tenkinti bei viešajam sektoriui), todėl atsakovas privalo parinkti finansiškai pajėgų tiekėją. Iš Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. liepos 10 d. nutarties matyti, kad ieškovo įsipareigojimai sudaro 12 925 756 Lt. Todėl ieškovas, siekdamas išvengti bankroto, susitarė su kreditoriais dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Todėl akivaizdu, kad ieškovas neatitinka konkurso sąlygų 13.2 punkte nustatyto kvalifikacinio reikalavimo. Panevėžio apygardos teismas 2010 m. liepos 30 d. sprendimu iš esmės panašioje byloje Nr. 2-833-212/2010 atmetė ieškinį.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkinamas.
Viešųjų pirkimų tvarką, šių pirkimų subjektų teises, pareigas, atsakomybę, viešųjų pirkimų kontrolės ir ginčų sprendimo tvarką reglamentuoja Viešųjų pirkimų įstatymas (toliau – VPĮ), kurio paskirtis – vadovaujantis jo (šio įstatymo) reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų racionaliai naudojant tam skirtas lėšas (3 str. 2 d.). VPĮ įpareigoja perkančiąją organizaciją užtikrinti, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų (3 str. 1 d.). Tuo (principų laikymusi) užtikrinama, kad viešųjų pirkimų konkurso tikslai bus pasiekti, o jo (konkurso) procedūroje bus išvengta nesąžiningos konkurencijos prielaidų. Tam, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija nusipirktų tai, ko reikia, perkančiosios organizacijos pateikiami pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs ir be dviprasmybių (24 str.). Sprendžiant ginčą svarbu nustatyti ar atsakovas laikėsi visų šių VPĮ įstatymo nuostatų, ar tinkamai įvertino tiekėjo kvalifikaciją (tokia perkančios organizacijos prievolė nustatyta VPĮ 32 str.), ar pagrįstai pripažino ieškovą UAB „Alfva“ neatitinkantį minimalių kvalifikacijos reikalavimų (Konkurso sąlygų 61.1 p., Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų 13.2 p.).
Atsakovas pirko supaprastinto atviro konkurso tvarka gamybinio pastato rekonstravimo darbus (Konkurso sąlygų II skyr.) ir nustatė tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus (bendruosius, ekonominės ir finansinės būklės bei techninio ir profesinio pajėgumo, Konkurso sąlygų III skyr.). Sąlygos reikalavo, kad tiekėjas nebūtų bankrutavęs, likviduojamas, su kreditoriais sudaręs taikos sutarties, sustabdęs ar apribojęs savo veiklą arba jo (tiekėjo) padėtis pagal šalies, kurioje jis registruotas, įstatymus, nėra tokia pati ar panaši; tiekėjui nėra iškelta bankroto bylą arba nėra vykdomas bankroto procesas ne teismo tvarka, nėra siekiama priverstinio likvidavimo procedūros ar susitarimo su kreditoriais arba jam nėra vykdomos analogiškos procedūros pagal šalies, kurioje jis registruotas, įstatymus (Konkurso sąlygų 13.2 p.). Šios sąlygos atitinka VPĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktų nuostatas dėl perkančiosios organizacijos teisės nustatyti konkrečias sąlygas, draudžiančias ir ribojančias tiekėjų dalyvavimą pirkime. Byloje nėra ginčo, kad ieškovas – reorganizuojamas ūkio subjektas, veikiantis patvirtinto įmonės restruktūrizavimo plano pagrindu. Apeliantas sprendė, kad tiekėjas (restruktūrizuojamas), turintis 12 925 756 Lt įsipareigojimų ir, siekdamas sumažinti ar likviduoti įmonės įsiskolinimus, išvengti bankroto, yra sudaręs susitarimą su kreditoriais dėl įmonės restruktūrizavimo ir neatitinka Konkurso sąlygų 13.2 punkto reikalavimų. Ieškovas su tokia išvada nesutiko, teigdamas, kad minėtose Konkurso sąlygose nėra tiesioginio draudimo dalyvauti konkurse dėl tiekėjo restruktūrizavimo. Teisėjų kolegija pripažįsta apelianto teiginius pagrįstais. Kaip jau minėta, Konkurso sąlygų 13.2 punktuose yra reikalavimai tiekėjui nebūti su kreditoriais sudarius taikos sutarties, sustabdžius ar apribojus savo veiklą, nesiekiama priverstinio likvidavimo procedūros ar susitarimo su kreditoriais. VPĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte taikos sutarties sudarymas su kreditoriais aiškinamas kaip tiekėjo ir kreditorių susitarimas tęsti tiekėjo veiklą, kai tiekėjas prisiima tam tikrus įsipareigojimus, o kreditorius sutinka savo reikalavimus atidėti, sumažinti ar jų atsiakyti. Iš Įmonių restruktūrizavimo įstatymo nuostatų akivaizdu, kad juridinio asmens restruktūrizavimas – procedūra, kurios metu įmonėms, turinčioms laikinų finansinių sunkumų ir nenutraukusioms ūkinės komercinės veiklos, sudaromos sąlygos išsaugoti ir plėtoti veiklą, sumokėti skolas, atkurti mokumą ir išvengti bankroto. Tokios procedūros metu gali būti pakeičiama restruktūrizuojamos įmonės ūkinės veiklos rūšis, atsisakoma nuostolingos veiklos, tobulinamas darbo organizavimas, parduodamas įmonės turtas ar jos dalis, priimamas kitų įmonių turtas jas jungiant ar skaidant, įgyvendinamos techninės, ekonominės bei organizacinės priemonės, skirtos įmonės mokumui atkurti, pakeičiami įmonės įsipareigojimų kreditoriams dydžiai ar vykdymo terminai. Tokia įmonė (restruktūrizuojama) veikia teismo patvirtinto restruktūrizavimo plano, numatančio visumą priemonių ir procedūrų, skirtų įmonės veiklai išsaugoti, kuriam turi pritarti įmonės kreditorių susirinkimas, pagrindu (ĮRĮ 1, 2, 4, 5, 8, 12, 14 str.), o jos (įmonės) restruktūrizavimo procedūros siejamos su jos kreditorių teikiama įmonei pagalba dėl skolinių įsipareigojimų, susidariusių iki įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo teisme, vykdymo, t.y. reikalavimų vykdymo terminų atidėjimo, jų (reikalavimų) atsisakymo, piniginių prievolių pakeitimo kita prievole, restruktūrizuojamos įmonės kontrole (ĮRĮ 23-25 str.). Iš to daroma išvada, kad nors restruktūrizuojama įmonė tęsia savo komercinę veiklą, tačiau jos veikla apribota ir vykdoma specialaus restruktūrizavimo plano bei susitarimo su įmonės kreditoriais pagrindu. Toks įmonės ir kreditorių susitarimas vertintinas kaip taikos sutartis. Nors ginčo Konkurso sąlygų kvalifikacinių reikalavimų 13.2 punkte nėra konkrečios restruktūrizuojamos įmonės sąvokos, tačiau ir be to ieškovas dėl savo statuso (restruktūrizuojama įmonė) neatitinka kitų būtinų tiekėjo kvalifikacinių kriterijų (nebūti sudarius taikos sutarties su kreditoriais, nebūti apribojus savo veiklos, nesiekti susitarimo su kreditoriais) dėl kurių ieškovas negali būti tiekėju ginčo pirkime.
Pabrėžtina tai, kad perkančiosios organizacijos viešojo pirkimo tikslas – racionalus tam skirtų lėšų naudojimas (VPĮ 3 str. 2 d.), o kad šį tikslą įgyvendinti, perkančioji organizacija turi įsitikinti, kad tiekėjas kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas ir nustatyti tokias tiekėjų kvalifikacijos sąlygas, kurios leistų visa tai išsiaiškinti, nepažedžiant pagrindinių pirkimų principų (VPI 3 str.). Tokių pažeidimų nenustatyta.
Pirmosios instancijos teismas vertino tiekėjo atitikimą ginčo Konkurso sąlygų 13.2 punkto nuostatoms formaliai, nesigilino į restruktūrizuojamos įmonės sąvoką, nesivadovavo ĮRĮ nuostatomis bei VPĮ 33 straipsnio nuostatomis, apibrėžiančiomis sąlygas, draudžiančias ir ribojančias tiekėjų dalyvavimą pirkime, neatkreipė dėmesį į šio straipsnio 2 dalies 1 punkte pateiktą taikos sutarties išaiškinimą ir priėmė teisiškai bei faktinėmis aplinkybėmis nepagrįstą sprendimą (CPK 185, 330 str.). Tai yra pakankamas pagrindas panaikinti apelianto skundžiamą teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš antrosios šalies turėtas bylinėjimosi išlaidas, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 79, 88, 93, 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo uždarosios akcinė bendrovės „Alfva“ ieškinį atmesti.
Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Alfva“ atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai – 133 Lt (vieną šimtą trisdešimt tris litus) žyminio mokesčio.