- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-11-21
- Bylos Nr.
- e2S-590-368/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-02273-2024-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Mockevičius
- Pareiškėjas
- sodininkų bendrijos „Šviesa“
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Elektrėnų savivaldybės administracija
- Kategorijos
- 3.1.14.3Ieškinio trūkumų šalinimas
- 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
- 3.3.1.18Apeliacinio proceso nutraukimas
- 3.3.2.6.2Pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės
- 3.3.2.5Atskirojo skundo nagrinėjimas
- 3.3.2.7Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos sodininkų bendrijos „Šviesa“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. rugsėjo 2 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos sodininkų bendrijos „Šviesa“ pareiškimo dėl juridinio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Elektrėnų savivaldybės administracija.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja sodininkų bendrija (toliau – SB) „Šviesa“ pareiškimu prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad SB „Šviesa“ bendrijos nariams pagal pridedamą sąrašą Nr. 19 buvo suteikti žemės sklypai ir 1992 metais buvo leista juos pirkti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. rugsėjo 2 d. nutartimi teismas nustatė pareiškėjai 7 dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytiems trūkumams pašalinti.
3. Teismas nustatė, kad pareiškėja kreipiasi į teismą dėl nuosavybės teisės pripažinimo. Pastebėjo, jog ypatingosios teisenos tvarka negali būti sprendžiama dėl teisės pripažinimo, todėl pareiškėja, siekdama įrodyti pareiškime nurodytas aplinkybes, turi kreiptis į teismą ginčo teisenos tvarka. Teismas įvertinęs tai, kad pripažinti nuosavybės teises prašoma atskiriems objektams, padarė išvadą, kad pareiškus teismui ieškinį, ieškovas turėtų būti ne tik SB „Šviesa“, bet ir kiekvienas SB „Šviesos“ bendrijos narys pagal pateiktą sąrašą Nr. 19.
4. Teismas atsižvelgęs, kad šioje byloje priėmus galutinį teismo procesinį sprendimą, ieškovų turtinė padėtis nepasikeis, padarė išvadą, jog ieškinio reikalavimas yra neturtinio pobūdžio, ir apmokestinamas 110 Eur dydžio žyminiu mokesčiu. Pažymėjo, kad teismui priėmus galutinį procesinį sprendimą teisinės pasekmės gali kilti kiekvienam iš ieškovų, todėl nurodytą žyminio mokesčio dydį turi sumokėti kiekvienas ieškovas. Teismas nustatė terminą trūkumams pašalinti – pateikti teismui ieškinį, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) reikalavimus; kiekvienam iš ieškovų sumokėti 110 Eur žyminį mokestį ir teismui pateikti tai patvirtinančius dokumentus.
III. Atskirojo skundo argumentai
5. Atskiruoju skundu pareiškėja SB „Šviesa“ prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2YT-12587-1150/2024 ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti SB „Šviesa“ pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai įvertino pareiškime nurodomas aplinkybes, pareikštus reikalavimus ir prie pareiškimo pridėtus įrodymus (CPK 185 straipsnio pažeidimas) ir nepagrįstai konstatavo, kad pareiškimas negali būti nagrinėjamas ypatingos teisenos tvarka (CPK 444-447 str. pažeidimas).
5.2. Teismas klaidingai nustatė, kad pareiškėja kreipiasi į teismą dėl nuosavybės teisės pripažinimo ir kad toks ginčas gali būti nagrinėjamas tik ginčo teisenos tvarka. Teismas nepagrįstai savo išvadą grindžia Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1190-934/2021, kurios ratio decidendi visiškai skirtingas nuo šios bylos, nes nurodytoje byloje buvo prašoma pripažinti nuosavybės teisę, ginčo atveju reikalavimas nėra susijęs su nuosavybės teisės pripažinimu.
5.3. Pareiškėja pareiškimu pateikė reikalavimą, kurį patenkinus jokia nuosavybės teisė niekam neatsirastų, o tik būtų nustatytas juridinis faktas kuris sukeltų teisines pasekmes – galėtų būti tęsiamas procesas dėl nuosavybės teisės įgijimo, kuris buvo pradėtas 1992 m., bet neužbaigtas iki šiol. Paaiškina, jog pareiškėja ruošia dokumentaciją, kad jos teritorijoje esantys žemės sklypai būtų parduodami sodininkams. Šiuo atveju trūksta vieno dokumento – Trakų rajono vadybos potvarkiu patvirtinto leidimo parduoti SB „Šviesa“ teritorijoje esančius konkrečius valstybinės žemės sklypus konkretiems asmenims – nariams. Tai, kad toks leidimas buvo, patvirtina pareiškime išdėstyti argumentai ir pridėti įrodymai. Situacija atitinka visas pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktą juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo kriterijus/aplinkybes, todėl teismo išvada, kad turi būti reiškiamas ieškinys yra nepagrįsta.
5.4. Kadangi nepagrįsta teismo išvada, kad turi būti reiškiamas ieškinys, todėl nepagrįstos ir išvestinės išvados, kad tokį ieškinį turi reikšti ne pareiškėja, o kiekvienas sodininkų bendrijos narys ir atitinkamai kiekvienas turi susimokėti žyminį mokestį už neturtinį reikalavimą. Bendrija yra tinkama pareiškėja, kuri sumokėjo žyminį mokestį pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 9 punktą, o jo mokėjimo dokumentas pateiktas kartu su pareiškimu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
Dėl atskirojo skundo esmės
7. Pagal CPK 115 straipsnio 2 dalį tuo atveju, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti. CPK 115 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismo nutartis pašalinti procesinio dokumento trūkumus <...> atskiruoju skundu neskundžiama. Atskiruoju skundu gali būti skundžiama teismo nutartis, kuria procesinis dokumentas grąžintas dėl to, kad nepašalinti jo trūkumai.
8. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, siekdama suvienodinti skirtingą praktiką dėl naujos redakcijos CPK 115 straipsnio 5 dalies aiškinimo ir taikymo, 2023 m. birželio 13 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-510-516/2023, išaiškino, kad teismų nutartys, kuriomis nustatomi procesinio dokumento trūkumai, remiantis CPK 115 straipsnio 5 dalimi, negali būti skundžiamos atskiruoju skundu, išskyrus tas nutartis, kurios yra susijusios su žyminio mokesčio mokėjimu. Teismų nutartys, kurios susijusios su žyminiu mokesčiu, gali būti apeliacijos objektu, todėl asmenys, dėl kurių šios nutartys yra priimtos, gali paduoti atskiruosius skundus. Tokią teisėjų kolegijos išvadą lėmė CPK 100 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas specialus teisinis reglamentavimas, kad dėl teismo nutarčių, susijusių su žyminiu mokesčiu, asmenys, dėl kurių šios teismo yra priimtos, gali paduoti atskirąjį skundą (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-529-464/2024).
9. Nagrinėjamu atveju apeliantė atskiruoju skundu prašo panaikinti skundžiamą nutartį, kuria apeliantė įpareigota pašalinti teismo nustatytus trūkumus – pateikti ieškinį atitinkantį CPK reikalavimus, ieškovais nurodyti sodininkų bendrijos narius nurodytus sąraše Nr. 19 ir nutarties dalį, kuria įpareigoti ieškovai sumokėjo žyminį mokestį ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.
10. CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte (CPK 338 straipsnis) nustatyta, kad atskirasis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiama teismo nutartis, kuri pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jei šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis, 338 straipsnis).
11. Atsižvelgdama į aptartą teisinį reglamentavimą bei paminėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas nutraukti apeliacinį procesą dėl atskirojo skundo dalies, kuriuo apeliantė prašo panaikinti 2024 m. rugsėjo 2 d. nutarties dalį, kuria teismas nustatė pareiškėjai terminą pašalinti trūkumus – pateikti ieškinį atitinkantį CPK reikalavimus, ieškovais nurodant sodininkų bendrijos narius nurodytus sąraše Nr. 19.
12. Atsižvelgiant į nagrinėjamo ginčo apeliacinės instancijos teisme ribas, yra reikšmingas klausimas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė terminą sumokėti žyminį mokestį.
13. Nagrinėjamu atveju bylos šalimi yra pareiškėja SB „Šviesa“, o bendrijos nariai, nurodyti sąraše Nr. 19, pareiškimo priėmimo stadijoje nebuvo šalimis (nei pareiškėjais, nei ieškovais). Pareiškėja yra bylos šalis, todėl teismas spręsdamas dėl pareiškimo priėmimo, esant pagrindui, turėjo teisę nustatyti pareiškėjai trūkumus – sumokėti trūkstamą dalį žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Tačiau susiklostė situacija, kad pirmosios instancijos teismas nustatė terminą pašalinti trūkumus – sumokėti 110 Eur žyminį mokestį ne tik pareiškėjai (proceso šaliai), bet ir byloje nedalyvaujantiems asmenims – galimai būsimiems ieškovams. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, esant tokiai situacijai, kai teismas spręsdamas dėl pareiškimo (ieškinio) priėmimo nustato, kad ieškovu turėtu būti ne tik pradinį procesinį dokumentą padavusi pareiškėja, bet ir kiti asmenys, kurie neinicijavo bylos iškėlimo ir apskirtai nedalyvauja byloje, turėtų ne įpareigoti, o išaiškinti (šiuo atveju pareiškėjai), jog kiekvienas iš ieškovų turi sumokėti už savarankišką ieškinio reikalavimą nustatyto dydžio žyminį mokestį. Be to, pareiškimo priėmimo stadijoje pareiškėja nebuvo pareiškusi ieškinio, todėl nesant ieškinio ir nežinant, kokius konkrečius reikalavimus suformuos pareiškėja (ieškovė) ar/ir kiti galimi ieškovai, pirmosios instancijos teismas turėjo apsiriboti išaiškinimu dėl žyminio mokesčio sumokėjimo dydžio, o ne nustatyti terminą žyminio mokesčio sumokėjimui.
14. Kaip jau minėta, šia nutartimi apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų trūkumų, kurie nesisieja su žyminio mokesčiu, todėl nevertina, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pareiškėja turi kreiptis į teismą dėl jos siekiamo tikslo ginčo teisenos tvarka. Apeliacines instancijos teismas įvertinęs išdėstytus nutartyje motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pareiškimo, nagrinėtino ypatingos teisenos byloje, priėmimo, neturėjo pagrindo nustatyti apeliantei terminą pašalinti trūkumus dėl žyminio mokesčio sumokėjimo už būsimą ieškinio pareiškimą.
15. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad yra pagrindas panaikinti apskųstos nutarties dalį, kuria pirmosios instancijos teismas nustatė pareiškėjai terminą ištaisyti pareiškimo trūkumus – kiekvienam ieškovui sumokėti 110 Eur žyminį mokestį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylos procesinės baigties
16. Apeliacinį procesą pagal pareiškėjos SB „Šviesa“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. rugsėjo 2 d. nutarties dalies, kuria teismas nustatė atsakovei terminą trūkumams pašalinti – pateikti ieškinį atitinkantį CPK reikalavimus, ieškovais nurodyti sodininkų bendrijos narius nurodytus sąraše Nr. 19, nutraukti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).
17. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas 2024 m. rugsėjo 2 d. nutartimi, spręsdamas pareiškimo priėmimo klausimą, netinkamai taikė civilinio proceso teisės normas ir nepagrįstai nustatė pareiškėjai terminą pareiškimo trūkumui pašalinti dėl žyminio mokesčio sumokėjimo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog yra pagrindas panaikinti 2024 m. rugsėjo 2 d. skundžiamą nutartį dalyje dėl žyminio mokesčio sumokėjimo (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Apeliacinį procesą pagal pareiškėjos sodininkų bendrijos „Šviesa“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. rugsėjo 2 d. nutarties dalies, kuria teismas nustatė pareiškėjai terminą trūkumams pašalinti – pateikti ieškinį atitinkantį CPK reikalavimus, ieškovais nurodyti sodininkų bendrijos narius nurodytus sąraše Nr. 19, nutraukti
Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. rugsėjo 2 d. nutarties dalį, kuria nustatytas pareiškėjai terminą trūkumams pašalinti susijusiems su žyminio mokesčio sumokėjimu.
Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti pareiškėjai.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.