- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-26
- Bylos Nr.
- 2A-1403-479/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-05769-2013-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Žydrūnas Bertašius (pirm.), Albina Pupeikienė, Erinija Kazlauskienė
- Atsakovas
- V. P.
- Ieškovas
- R. B.
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Žydrūno Bertašiaus, kolegijos teisėjų Albinos Pupeikienės, Erinijos Kazlauskienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-05-05 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. B. ieškinį atsakovui V. P., išvadą pateikusiai institucijai Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl tėvystės nustatymo bei išlaikymo vaikui priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė R. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui V. P. dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo priteisimo ir nurodė, kad šalys pradėjo bendrauti 2011-10-30. Ieškovė su atsakovu kartu negyveno, tačiau jie dažnai susitikdavo atsakovo namuose, kuriuose jis gyveno su savo nepilnametėmis dukromis. Ieškovė ieškinyje nurodė ir tai, kad atsakovas supažindino ją su savo šeima ir draugais, jiedu kartu vyko į užsienį. Tarp šalių santykiai pablogėjo atsakovui sužinojus apie ieškovės nėštumą, nes atsakovas nenorėjo turėti ne santuokoje gimusį vaiką. 2012-10-10 gimus dukrai F. atsakovas atsisakė pripažinti tėvystę. Ieškovė nurodė ir tai, kad atsakovas nuo dukters gimimo išlaikymo vaikui neteikė. Ieškovė ieškinyje patvirtino, kad vaikas turi sveikatos problemų, jai reikalingas didesnis išlaikymas ir vaiko išlaikymui per mėnesį reikalinga 1 500 Lt dydžio suma. Kadangi ieškovės turtinė padėtis sunki, ji neturi galimybės viena išlaikyti dukrą. Dėl to ieškovė prašė teismo nustatyti vaiko tėvystę, priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki dukros pilnametystės bei 3500 Lt dydžio išlaikymo įsiskolinimą.
Bylos nagrinėjimo metu ieškovė R. B. išlaikymą vaikui prašė padidinti iki 700 Lt per mėnesį.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-05-05 sprendimu ieškinį tenkino ir nustatė, kad atsakovas yra F. biologinis tėvas, nustatė vaiko gyvenamąją vietą su ieškove R. B., priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai F. po 700 Lt per mėnesį iki dukros pilnametystės bei 3 500 Lt išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį už laikotarpį nuo 2012-10-10 iki 2013-05-16. Teismas pripažino, kad byloje nustatytų aplinkybių pakanka konstatuoti, jog atsakovas yra F. tėvas. Teismas sprendė, jog ieškovė įrodė, kad vaiko poreikiams patenkinti reikalinga 1 MGL suma per mėnesį. Teismas įvertino šalių turtinę padėtį ir konstatavo, jog yra pagrindas didesnę išlaikymo dalį priteisti iš atsakovo ir teismas nustatė, jog atsakovas privalo mokėti 700 Lt dydžio išlaikymą vaikui.
Atsiliepimas
Atsakovas V. P. apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog vaiko poreikiams patenkinti reikalinga 1 500 Lt suma per mėnesį. Teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą šalims ir neteisingai nustatė, kad atsakovas turi pareigą įrodyti vaiko poreikių dydį. Atsakovas skunde nurodė ir tai, kad teismas tinkamai neįvertino šalių turtinės padėties ir dėl to padarė nepagrįstą išvadą apie iš atsakovo priteisiamo išlaikymo dydį. Atsakovas nurodė ir tai, kad jo kitos dvi nepilnametės dukros turėjo būti įtrauktos byloje dalyvaujančiais asmenimis, nes teismo sprendimas nagrinėjamoje byloje turės įtakos jų teisėms ir pareigoms, teismas bylą išnagrinėjo neobjektyviai. Atsakovas skunde taip pat pažymėjo, kad teismas netinkamai išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.
Ieškovė R. B. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą ir nurodė, kad atsakovo apeliacinis skundas nepagrįstas, prašė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-05-05 sprendimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 1 ir 2 d.). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų LR CPK 329 str. 2 d.
Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos bylą išnagrinėjo neobjektyviai, šališkai, todėl byloje priimtas sprendimas negali būti paliktas galioti. Su šia skundo nuostata sutikti negalima. Jeigu atsakovas bylos nagrinėjimo metu turėjo pagrindą pareikšti teisėjui nušalinimą, tai tokia teise jis galėjo pasinaudoti. Kaip patvirtina bylos medžiaga, nušalinimas bylą nagrinėjančiam teisėjui nebuvo pareikštas. Būtina įvertinti ir tai, kad atsakovas buvo atstovaujamas advokato ir nušalinimo teisė jam turėjo būti tinkamai išaiškinta. Dėl to apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog neįrodytas teismo suinteresuotumas bylos baigtimi ir atsakovo nuostatos dėl neobjektyvaus bylos išnagrinėjimo yra nepagrįstos.
Apeliaciniame skunde atsakovas nurodė ir tai, kad atsakovo nepilnametės dukros, kurioms jis teikia išlaikymą, turėjo būti įtrauktos byloje dalyvaujančiais asmenimis, nes teismo sprendimas nagrinėjamoje byloje turės įtakos ir jų teisėms bei pareigoms. Ši skundo nuostata taip pat nepagrįsta. Vienas iš absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų yra tai, kad pirmosios instancijos teismas nusprendžia dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų (LR CPK 329 str. 2 d. 2 p.). Akivaizdu, kad tretieji asmenys į bylą įtraukiami tik tokiu atveju, jeigu pagal bylos medžiagą yra aiški teismo sprendimo įtaka šių asmenų teisėms ir pareigoms (LR CPK 46, 47 str.). Bylos medžiaga patvirtina, jog Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013-09-04 sprendimu iš atsakovo V. P. yra priteistas išlaikymas jo nepilnametėms dukroms G., gim. (duomenys neskelbtini), ir M., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150 Lt (b. l. 64, t. 1). Akivaizdu, kad Radviliškio rajono apylinkės teismo sprendimu priteistas iš atsakovo išlaikymas nėra didelis ir, įvertinus atsakovo turtinę padėtį, negali nulemti situacijos, jog išlaikymo priteisimas dukrai F. pablogins kitų atsakovo dukrų turtinę padėtį. Būtina įvertinti ir tai, kad atsakovas nereikalavo į bylos nagrinėjimą įtraukti dukras G. ir M. Taigi pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, jog kitų atsakovo dukrų interesų teismo sprendimas nepažeis ir teismas procesinių normų nepažeidė.
Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė ir tai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą šalims ir neteisingai nustatė, kad atsakovas turi pareigą įrodyti vaiko poreikių dydį. Ši skundo nuostata nepagrįsta. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, įtvirtintą LR CPK 178 str., šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių LR CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad vaiko poreikiams patenkinti reikia 1 500 Lt per mėnesį. Bylos medžiaga patvirtina, jog atsakovas sutiko teikti 300 Lt dydžio išlaikymą nepilnametei dukrai. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šalys vaiko poreikius įrodinėjo pateikdamos vaiko poreikių apskaičiavimus, iš kurių teismas sprendė, kiek konkrečiai išleidžiama lėšų vaiko atskiriems poreikiams tenkinti per mėnesį. Pirmosios instancijos teismas sprendimu nustatė, kad vaikui išlaikyti reikalinga suma sudaro 1 MGL, tai yra 1 000 Lt per mėnesį. Taigi pirmosios instancijos teismas vadovavosi abiejų šalių pateiktais įrodymais ir teismas nepažeidė įstatymo reikalavimų, susijusių su įrodinėjimo pareigų paskirstymu.
Atsakovas V. P. apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog vaiko poreikiams patenkinti reikalinga 1 500 Lt suma per mėnesį. Su šia skundo nuostata taip pat negalima sutikti. Įstatymas numato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (LR CK 3.192 str. 2 d.). Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė ieškinyje pateikė vaiko poreikių apskaičiavimo lentelę, kurioje nurodyta, jog vaiko poreikiams patenkinti reikalinga 1 500 Lt suma per mėnesį. Ieškovė taip pat pateikė medicininį pažymėjimą apie nepilnametės dukros F. sveikatos būklę (b. l. 88, t. 1). Šis pažymėjimas patvirtina, jog dukrai F. diagnozuotos širdies bei odos ligos. Svarbių sveikatai organų sutrikimų nustatymas nulemia būtinumą taikyti vaikui profilaktines priemones, periodines apžiūras, tyrimus ir šių aplinkybių, nulemiančių didesnes vaiko priežiūros išlaidas, nereikia įrodinėti. Būtina įvertinti ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nustatė vaikui būtinų išlaidų sumą, lygią 1 000 Lt per mėnesį, kuri yra formuojamos teismų praktikos pripažįstama minimalia suma, būtina vaikui išlaikyti. Taigi negalima sutikti su skundo nuostata, jog teismas neteisingai nustatė vaikui būtinų išlaidų per mėnesį dydį.
Apeliantas skunde nurodė ir tai, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino šalių turtinės padėties ir dėl to padarė nepagrįstą išvadą apie atsakovo mokėtino išlaikymo dydį. Su šia skundo nuostata sutikti negalima. Tėvų turtinė padėtis yra faktinė aplinkybė, turinti reikšmės priteistinam išlaikymo dydžiui (LR CK 3.192 str. 2 d.), todėl šios aplinkybės nustatymas yra būtina sąlyga priteisiant išlaikymą vaikui. Teisėjų kolegija pažymi, kad tėvų pareiga teikti išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad nustatant vaiko tėvų turtinę padėtį turi būti įvertinama ir tai, kokių priemonių vaiko tėvai ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje D. B. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-71/2010; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje I. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-596/2009; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009; 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008; kt.). Akivaizdu ir tai, kad tėvų turtinė padėtis turi būti įvertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, jų kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, į tėvų elgesį siekiant uždirbti lėšas vaikui išlaikyti. Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovė yra vaiko priežiūros atostogose, jai mokama 1 504,65 Lt dydžio motinystės pašalpa (b. l. 22A, t. 2). Ieškovė nekilnojamojo turto neturi (b. l. 19, t. 1). Ji kartu su vaiku gyvena nuomojamame bute. Ieškovės vardu registruota viena transporto priemonė (b. l. 18, t. 1). Sprendžiant apie priteistino išlaikymo dydį būtina įvertinti atsakovo turtinę padėtį, tai yra atsakovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jam mokamas apie 800 Lt dydžio darbo užmokestis (b. l. 106, t. 1). Iš byloje esančių rašytinių dokumentų matyti, kad atsakovas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas, jam priklauso 26 645 akcijų, kurių vertė 266 450 Lt (b. l. 82-85, t. 2). Būtina atsižvelgti ir į tai, kad atsakovas iki 2013-06-05 turėjo nekilnojamojo turto, kurio vidutinė rinkos vertė 5 047 122 Lt. Šis turtas dovanojimo sutarčių pagrindu buvo perleistas tretiesiems asmenims. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos pateiktų duomenų apie atsakovo pajamas ir pajamų mokestį matyti, jog atsakovas 2012-2013 metais gavo pajamas už nekilnojamojo daikto nuomą: 2012 metais gavo 295 469,26 Lt pajamų, 2013 metais gavo 167 525,47 Lt pajamų (b. l. 108, t. 2). Taigi nors atsakovo turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovės, atsakovas vaikui išlaikymo neteikė. Būtina įvertinti ir tai, kad atsakovo pajamas, gaunamas iš turto nuomos, sumažino atsakovo atliktas nekilnojamojo turto perleidimas. Tai reiškia, kada atsakovo turtinės padėties pablogėjimą nulėmė jo paties atlikti veiksmai. Dėl atsakovo sąmoningai atliktų veiksmų negali nukentėti teisėti vaiko interesai. Svarbu įvertinti ir tai, kad vaikas gyvena tik su vienu iš tėvų, tai yra ieškove, ir jai neišvengiamai tenka didesnė atsakomybė už vaiką, nes tik jai tenka nuolatinė vaiko priežiūra ir kasdienis materialinis vaiko aprūpinimas. Galima padaryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, susijusias su šalių turtine padėtimi, ir teismas pagrįstai nustatė, jog atsakovas gali teikti 700 Lt dydžio išlaikymą vaikui, o ieškovei tenkanti išlaidų dalis sudaro 300 Lt.
Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė ir tai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Su šia skundo nuostata apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (LR CPK 93 str. 1 d.). Bylos medžiaga patvirtina, jog ieškovės pareikšti reikalavimai atsakovui buvo teismo patenkinti. Ieškovės prašomų priteisti atstovavimo išlaidų dydis neviršija LR teisingumo ministro įsakymu Nr. IR-85 patvirtinto dydžio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas bei atitinka bylos apimtį ir sudėtingumą. Kitos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos yra būtinos ir susijusios su bylos nagrinėjimu. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovės bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Dėl to apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepažeidė įstatymo reikalavimų spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį ieškovo apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Atmetus apeliacinį skundą, ieškovei iš atsakovo priteisiama 1 500 Lt ieškovės atstovavimo išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti (LR CPK 93, 98 str.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-05-05 sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo V. P. ieškovei R. B. 1 500 Lt ieškovės bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.