- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-02
- Bylos Nr.
- e2A-377-467/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-05007-2017-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Ieškovas
- D. D.
- Atsakovas
- SB ,,Verbiškės“
- Kategorijos
- 3.2.1.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro teisėjos Laima Gerasičkinienė, Alma Urbanavičienė (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Renata Volodko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės D. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. balandžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. D. ieškinį atsakovui SB ,,Verbiškės“ dėl įpareigojimo sudaryti nuomos sutartį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė D. D. 2017 m. gruodžio 7 d. ieškiniu kreipėsi į teismą ir prašė įpareigoti atsakovą SB „Verbiškės“ sudaryti bendrojo naudojimo žemės sklypo Nr. 248 dalies (0,0578 ha), kuris ribojasi su ieškovės žemės sklypu Nr. 140, pridėtame 2015 10 plane pažymėto skaičiais 1-10, nuomos sutartį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad ji yra SB „Verbiškės“ narė ir jai priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). NŽT prie ŽŪM Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-08-24 įsakymu buvo patvirtintas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, kuriame buvo suformuotas žemės sklypas Nr. 248 (0,1942 ha), besiribojantis su ieškovei priklausančiu žemės sklypu. Šio žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo metu buvo padaryta eilė procedūrinių pažeidimų: ieškovė nebuvo įtraukta į žemėtvarkos projektą, dėl ko tarp jos ir atsakovo kilo nesutarimų. Ieškovė buvo priversta kreiptis į Vilniaus rajono apylinkės teismą su ieškiniu dėl įpareigojimo su ja sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį. Šios bylos nagrinėjimo metu SB „Verbiškės“ pateikė atsiliepimą, kad visuotinio susirinkimo metu, kuris įvyko 2014-07-19, buvo nutarta bendrijos išpirktą valstybinę žemę leisti išsinuomoti bendrijos nariams, kurių sklypai ribojasi su išpirkta žeme. Taip pat nurodė, jog po įvykusio valdybos posėdžio, 2015-05-22 protokolu Nr. 76 buvo nutarta pasiūlyti ieškovei išsinuomoti žemės sklypo Nr. 248 dalį (t. y. 0,0577 ha).
3. 2015-07-20 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi SB „Verbiškės“ įsigijo žemės sklypą Nr. 248. Atsižvelgiant į tai, kad bendrija bylos nagrinėjimo metu pasiūlė ieškovei išsinuomoti ginčo žemės sklypo dalį, civilinė byla buvo nutraukta, ieškovei atsisakius visų savo reikalavimų. Tačiau po inicijuoto teisminio ginčo atsakovas SB „Verbiškės“, nepaisant ieškovės teiktų prašymų, jai pasiūlytos išsinuomoti žemės sklypo dalies taip ir neišnuomojo. Kadangi SB „Verbiškės“ į ieškovės asmeninius prašymus nereagavo, ji kreipėsi teisinės pagalbos į advokatą, kuris SB „Verbiškės“ pateikė prašymą nedelsiant parengti bendro naudojimo žemės sklypo Nr. 248 dalies (0,0577 ha) nuomos sutartį. Tačiau ir vėl atsakovas piktybiškai ignoravo prašymą, jokio atsakymo nepateikė, todėl tokie bendrijos veiksmai vertintini kaip atsisakymas sudaryti nuomos sutartį be jokio teisinio pagrindo. Tokiu būdu yra pažeidžiamos ieškovės teisės ir teisėti interesai.
Šalies argumentai
4. Atsakovas SB „Verbiškės“ su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad valdybos posėdžio metu (2015‑05-22 protokolas Nr. 76) buvo svarstytas ieškovės ieškinys dėl reikalavimo įpareigoti bendriją per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo priėmimo parengti bendrijos bendrojo naudojimo žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutartį ir šį žemės sklypą parduoti ieškovei; buvo nutarta pasiūlyti jai išsinuomoti žemės sklypo Nr. 248 dalį (t. y. 0,0577 ha). Tačiau ieškovė su pasiūlymu nesutiko, pareiškė – „susitiksime teisme“ ir prašymo išnuomoti žemės sklypą nepateikė. Ieškovės prašymas leisti išsinuomoti 0,0577 ha žemės sklypą nėra gautas iki šiol, todėl ginčo žemės sklypas buvo išnuomotas kitiems bendrijos nariams. Liko laisvas 0,0155 ha dydžio žemės sklypas, plane pažymėtas raide B, kuris paliktas SB „Verbiškės" narių bendram naudojimuisi - priėjimui prie vandens telkinio.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. balandžio 11 d. sprendimu ieškinį atmetė.
6. Teismas nustatė, kad rašytinį 2017-05-23 prašymą dėl nuomos sutarties sudarymo ieškovė (jos atstovas) bendrijai pateikė tik 2017-05-31 (įteikta registruotu paštu), t.y. praėjus beveik trejiems metams nuo 2014-07-19 visuotinio bendrijos narių susirinkimo ir beveik dvejiems metams nuo 2015-05-22 valdybos posėdžio ir tik tada, kai jau ginčo žemės sklypo dalis buvo išnuomota kitiems prašymus pateikusiems bendrijos nariams. Jokių įrodymų apie ankstesnius savo prašymus bendrijai išnuomoti jai ginčo žemę, ieškovė byloje nepateikė.
Šalies argumentai
7. Teismas iš atsakovo pateiktų dokumentų nustatė, kad 2016-07-01 rašytiniu prašymu J. P., 2016-07-01 rašytiniu prašymu V. M., 2017-04-12 rašytiniu prašymu M. M. prašė bendrijos valdybą leisti jiems išsinuomoti žemės sklypo dalis, kurios ribojasi su jų sklypais. Ši informacija nebuvo slapta ir iki ieškinio padavimo dienos buvo ieškovei prieinama. Kadangi kiti bendrijos nariai pareiškė savo prašymus sudaryti nuomos sutartis, kitų sutarčių nebuvo, todėl su jais ir buvo sudarytos sutartys.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismas nurodė, kad atsakovas SB „Verbiškės“ neturi pareigos neapibrėžtą laikotarpį laukti ieškovės prašymo, tuo labiau, esant duomenų, kad ji nenori nuomotis, o siekia įsigyti pirkimo-pardavimo sutartimi. Su kitais bendrijos nariais sudarytos nuomos sutartys nėra nuginčytos, todėl galioja. Be to, sodininkų bendrijos sprendimai, kurie neprieštarauja įstatymui, yra teisėti, jei nenuginčyti teismine tvarka.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Apeliaciniu skundu ieškovė D. D. prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. balandžio 11 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
10. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė grubius procesinės teisės normų pažeidimus, t. y., priėmęs ieškinį, 2017-12-08 išsiuntė procesinius dokumentus atsakovui atsiliepimui pateikti ir tą pačią dieną paskyrė teismo posėdžio datą, išsiuntė šaukimus šalims. Tokiais veiksmais teismas praleido pasirengimo bylos nagrinėjimui stadiją. Buvo pažeista daugelis CPK XIV skyriaus normų, nes tuo metu nebuvo gauta atsakovo atsiliepimo ir nebuvo nustatyta, kokiu būdu vyks pasirengimas bylos nagrinėjimui (CPK 225 str. 7 p.); nebuvo gauti visi šalių dokumentai ir neleista galutinai suformuluoti savo reikalavimus (CPK 226 str.); nebuvo priimta nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje (CPK 232 str.).
11. Apeliantės teigimu, teismas, įteikdamas procesinius dokumentus atsakovui - juridiniam asmeniui, pažeidė CPK 123 straipsnio 4 dalyje nustatytas procesinių dokumentų įteikimo juridiniams asmenims taisykles, kadangi įpareigojo procesinius dokumentus atsakovui įteikti ieškovę per 5 dienas nuo nutarties gavimo dienos.
12. Apeliantė tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti patikslintą ieškinį, dėl ko nepilnai buvo išnagrinėta civilinė byla ir pažeistos ieškovės teisės. CPK 141 straipsnyje nustatyta, kad iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo ieškovas turi teisę pakeisti ieškinio dalyką arba ieškinio pagrindą. Nutartis skirti nagrinėti bylą teismo posėdyje CPK 232 straipsnio nustatyta tvarka nebuvo priimta, taigi teismas negalėjo atsisakyti priimti patikslinto ieškinio. Būtinumas tikslinti ieškinį iškilo tik tada, kai iš atsakovo procesinių dokumentų dubliko ir tripliko ir prie jų pridėtų dokumentų buvo sužinota, jog ieškovės pretenduojama išsinuomoti žemė yra išnuomota kitiems asmenims.
Šalies argumentai
13. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas buvo šališkas ir priešiškai nusiteikęs ieškovės atžvilgiu viso proceso metu.
Atsiliepimas
14. Atsakovas SB „Verbiškės“ pateikė atsilipimą, kuriame prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018-04-11 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas paskyrė 2018-02-05 posėdį, kurio metu nutarė, kad pasirengimas nagrinėti bylą teisme vyks paruošiamųjų dokumentų būdu. Be to, teismas 2018-02-05 posėdžio metu išklausė visus proceso dalyvius, taigi, ieškovė galėjo galutinai suformuluoti savo reikalavimus. Dėl procesinių dokumentų įteikimo atsakovui, pažymi, kad net ir laikant, jog teismo įpareigojimai buvo nepagrįsti, pasirinktas įteikimo būdas jokios įtakos teismo procesui ir priimtam sprendimui neturėjo.
15. Atsakovas laiko, kad ieškovės teiginiai, neva teismas buvo šališkas ir priešiškai nusiteikęs, yra deklaratyvūs, kadangi ieškovė tokių įrodymų nepateikė. Be to, ieškovei pateikus patikslintą ieškinį, teismas į jį reagavo, nurodė, kad priėmimo klausimas bus sprendžiamas teismo posėdžio metu, nes patikslintas ieškinys paduotas paskyrus bylą nagrinėti teismo posėdyje. Nesutiko su apeliantės motyvais, kad, žodine nutartimi atsisakydamas priimti patikslintą ieškinį, teismas grubiai pažeidė CPK nuostatas. Ieškovo teigimu, atsisakydamas priimti patikslintą ieškinį, teismas nepažeidė procesinės teisės kreiptis į teismą ir patikslinto ieškinio nepriėmimas nepadarė įtakos ieškinio atmetimui, nes ieškinys atmestas ne dėl to, kad nėra žemės sklypo, dėl kurio ieškovė prašė įpareigoti sudaryti nuomos sutartį, o dėl to, kad ieškovė neįrodė savo ieškinio pagrįstumo, t.y. ieškovė nepasinaudojo teise išsinuomoti žemės sklypą, nes iki dabar nėra jos prašymo išnuomoti žemės sklypą, todėl atsakovas ieškovės teisių išsinuomoti žemės sklypą nepažeidė.
16. Kadangi teismas nei pasirengimo nagrinėti bylų stadijoje, nei atsisakant priimti patikslintą ieškinį procesinių teisės normų nepažeidė, o dėl priimto sprendimo teisėtumo apeliantė nepasisako, laikytina, kad su sprendimu ji sutinka.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą jo teisėtumo ir pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant tiek faktinę, tiek teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialiosios teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
18. Vienas iš absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų yra – kai teismo priimtas sprendimas, nutartis yra be motyvų (sutrumpintų motyvų) (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Proceso teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 329 straipsnio 1 dalis).
19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad, siekiant įgyvendinti proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus, sutrumpinti bylinėjimosi trukmę, užtikrinti operatyvesnį teismo procesą bei apsaugoti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje kaip vieną iš pagrindinių žmogaus teisių įtvirtintą teisę į bylos išnagrinėjimą teisme per įmanomai trumpiausią laiką, apeliacinės instancijos teismas gali perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo tik išimtiniais, įstatyme nustatytais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-10-02 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-501-701/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
20. Bylos grąžinimas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui yra ultima ratio (paskutinė priemonė) proceso teisės institutas, privalantis koreliuoti su įstatymo leidėjo tikslu užtikrinti tinkamą instancinės sistemos funkcionavimą tam, kad apeliacinės instancijos teismas ištaisytų pirmosios instancijos teismo padarytas fakto ir teisės klaidas, o byla būtų grąžinta nagrinėti iš naujo tik įstatyme nustatytais išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-05-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2014).
21. Pagal CPK 329 straipsnio 1 dalį apeliacinės instancijos teismas gali grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kai pažeistos ar netinkamai pritaikytos proceso teisės normos ir dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla, o šio pažeidimo negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas. Kasacinis teismas, aiškindamas šias nuostatas, yra nurodęs, kad apeliacinės instancijos teismas, būdamas kompetentingas spręsti byloje tiek fakto, tiek teisės klausimus, turi pats ištaisyti pirmosios instancijos teisme bylos nagrinėjimo metu padarytus pažeidimus. Apeliacinės instancijos teismas turi pats pašalinti tiek bylos faktinių aplinkybių nustatymo klaidas, tiek nustatytus materialiosios ir proceso teisės normų taikymo ir aiškinimo trūkumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-02-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-74-421/2015; 2018-03-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115-916/2018).
22. Pagal CPK 329 straipsnio 1 dalį pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą yra ne bet koks proceso teisės normų pažeidimas, o tik toks, dėl kurio galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Neteisingas bylos išsprendimas gali apimti tiek materialiai neteisingą bylos rezultatą, tiek esminį byloje dalyvaujančių asmenų procesinių teisių suvaržymą, dėl kurio lieka neatskleista bylos esmė, jei toks pažeidimas negali būti ištaisytas apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
23. Nagrinėjamu atveju sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje padarė visą eilę proceso teisės normų pažeidimų, tačiau tokie pažeidimai kaip - teismo posėdžio paskyrimas jau ieškinio priėmimo stadijoje, skyrimas teismo posėdyje pasirengimą bylą nagrinėti paruošiamųjų dokumentų būdu, įpareigojimas ieškovei įteikti procesinius dokumentus atsakovui ir pan., iš esmės nesutrukdė nagrinėti bylą iš esmės ir priimti teismo sprendimą.
24. Nepaisant to, teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, nesudarydamas galimybės galutinai suformuluoti ieškinio reikalavimus (CPK 226 straipsnis), nepriimdamas nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje (CPK 232 straipsnis) ir spręsdamas patikslinto ieškinio priėmimo klausimą iš esmės savo nuožiūra, nesilaikant įstatymo reikalavimų (CPK 137 straipsnis), esmingai pažeidė proceso teisės normas, dėl to nebuvo atskleista bylos esmė ir galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Be to, nurodyti pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme.
25. CPK 42 straipsnio 1 dalyje ieškovui įtvirtinta teisė pakeisti ieškinio dalyką ar pagrindą, padidinti ar sumažinti ieškinio reikalavimus CPK nustatyta tvarka. CPK 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pakeisti ieškinio dalyką arba ieškinio pagrindą ieškovas turi teisę tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo. Vėlesnis ieškinio dalyko ar ieškinio pagrindo keitimas įstatymo leidžiamas tik tais atvejais, kai tokio pakeitimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo. Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama garantuoti proceso koncentraciją ir ekonomiškumą, skatinti šalis rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnis), derinant tai su šalies teise veikti proceso eigą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-64/2011; 2015-07-15 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-407-969/2015; 2018-03-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115-916/2018 ir kt.).
26. Nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovė D. D. kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su ieškiniu, prašydama įpareigoti atsakovą SB „Verbiškės“ sudaryti su ja bendrojo naudojimo žemės sklypo Nr. 248 dalies (0,0578 ha), kuris ribojasi su ieškovės žemės sklypu Nr. 140, pridėtame 2015 10 plane pažymėto skaičiais 1-10, nuomos sutartį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Po atsakovo procesinių dokumentų – atsiliepimo ir tripliko – pateikimo, paaiškėjo naujos aplinkybės, o būtent – kad ginčo žemės sklypas jau yra išnuomotas tretiesiems asmenims, todėl ieškovei atsirado poreikis tikslinti ieškinio reikalavimus ir prašyti panaikinti SB „Verbiškės“ 2016-07-08 valdybos posėdžio protokolo Nr. 83, 1.1 ir 1.2 punktus, pripažinti negaliojančia 2016-10-11 nuomos sutartį, sudarytą tarp SB „Verbiškės“, V. M. ir J. P., įtraukti naujus atsakovus.
27. Taigi, poreikis patikslinti ieškinį iškilo vėliau - po atsakovo procesinių dokumentų pateikimo ir naujai paaiškėjusių aplinkybių, dėl ko ieškovė, vadovaudamasi CPK 226 straipsniu, turėjo teisę ir pareigą galutinai suformuluoti savo reikalavimus, pateikdama patikslintą ieškinį. Pažymėtina, kad patikslintas ieškinys buvo pateiktas 2018-03-06, t. y., praėjus vos 3 darbo dienoms po to, kai į bylą buvo priimtas atsakovo triplikas, be to, pateiktas likus daugiau nei dviem savaitėms iki teismo posėdžio, kuris buvo paskirtas 2018-03-22. Taigi, ieškovė savo teisėmis naudojosi sąžiningai, neveikė prieš greitą bylos išnagrinėjimą ir nesiekė tokiais savo veiksmais užvilkinti bylos.
28. Tuo tarpu, kaip tvirtina bylos medžiaga, pirmosios instancijos teismas patikslinto ieškinio priėmimo klausimą sprendė netinkamai, pažeisdamas proceso teisės normas, dėl ko nemotyvuotai ir nepagrįstai atsisakė jį priimti jau prasidėjusiame teismo posėdyje. Pažymėtina ir tai, kad 2018-03-22 teismo posėdis buvo paskirtas nesilaikant CPK reikalavimų, t. y. teismo posėdis yra skiriamas po paruošiamųjų dokumentų (dubliko ir tripliko) pateikimo pagal CPK 227 straipsnio 5 dalies ir 232 straipsnių nuostatas. Nagrinėjamoje civilinėje byloje teismo posėdį skyrus iš anksto, dar nepasibaigus terminui šalims pateikti paruošiamuosius procesinius dokumentus, formaliai ieškovei buvo užkirsta teisė tikslinti ieškinio reikalavimus – iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje. Dėl nurodytų proceso teisės normų pažeidimų buvo neteisingai išnagrinėta byla.
29. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, be kita ko, nurodė, kad yra nenuginčytos ir galiojančios žemės sklypo dalies nuomos sutartys, nenuginčytas ir galiojantis valdybos posėdžio protokolas, kurio pagrindu nuspręsta išnuomoti ginčo žemės sklypą tretiesiems asmenims. Taigi, akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės ignoravo aplinkybę, kad ieškovė pareiškė patikslintą ieškinį, kurio išsprendimas galimai įtakotų nurodytas aplinkybes, ir priimamą sprendimą pagrindė iš esmės ginčijamomis aplinkybėmis, dėl ko bylą išsprendė neatskleidęs bylos esmės. Ištaisyti šiuos procesinius pažeidimus apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės, nes, priėmus patikslintą ieškinį apeliacinės instancijos teisme, šalys netektų teisės į apeliaciją, kadangi būtų iš esmės išspręsti šalių reikalavimai, dėl kurių pirmosios instancijos teismo sprendime nepasisakyta.
30. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodyti proceso teisės normų pažeidimai sudaro pakankamą ir pagrįstą pagrindą vertinti, kad pirmosios instancijos teisme iš esmės nebuvo tinkamo bylos proceso, buvo pažeistas proceso rungimosi principas – apribota šalių teisė ne tik teikti įrodymus savo reikalavimams pagrįsti, bet ir kitos, CPK 42 straipsnyje nustatytos teisės, įskaitant CPK 226 straipsnyje nustatytą teisę ir pareigą galutinai suformuluoti savo reikalavimus.
31. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, neteisingai išsprendė patikslinto ieškinio priėmimo, todėl priimtas teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
32. Dėl to, kad byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, teisėjų kolegija nepasisako dėl priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžio.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. balandžio 11 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.