- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-28
- Bylos Nr.
- A-1589-442/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00180-2019-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas pakeistas.
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Romanas Klišauskas (pirm.), Virginija Volskienė
- Pareiškėjas
- K. N.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio 2019 m. kovo 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. N. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas K. N. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN), 800 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
2. Pareiškėjas skunde paaiškino, kad nuo 2018 m. gruodžio 3 d. iki 2019 m. sausio 1 d. jis atliko nuobaudą už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą kamerų tipo patalpoje Nr. 16K. Pareiškėjo teigimu, šioje kameroje ginčo laikotarpiu nebuvo užtikrintos galiojančios higienos normos, o būtent kamerų tipo patalpoje trūko apšvietimo. Natūralus apšvietimas buvo silpnas, nes langai užtverti grotomis. Dirbtinis apšvietimas neatitiko teisės aktų reikalavimų, dėl šviesos trūkumo pareiškėjui skaudėjo akis ir galvą, jis patyrė didelius dvasinius nepatogumus. Pareiškėjas nurodo, kad Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir NVSC) atliko patikrinimą, kurio metu buvo nustatyti pažeidimai. Be to, kameroje apšvietimo lempa buvo be gaubto, t. y. pareiškėjui nebuvo užtikrinta saugi aplinka. Būtent dėl šviesos trūkumo jis patyrė papildomus psichologinius išgyvenimus, kančią, baimę ir pan. Pažeidimai nebuvo trumpalaikiai ar atsitiktiniai. Toks atsakovo elgesys nežmoniškas, žeminantis pareiškėjo orumą yra kankinimas pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnį todėl pareiškėjui priteistinas neturtinės žalos atlyginimas.
Atsiliepimas
3. Atsakovo atstovas Vilniaus PN atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
4. Vilniaus PN paaiškino, kad visose Vilniaus PN kamerų tipo patalpose įrengti skaidraus stiklo langai, kurie užtikrina natūralų šių patalpų apšvietimą. Taip pat patalpose įrengtas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas. Patalpose pagal poreikį ir esamas finansines galimybes nuolatos atliekami remonto darbai.
5. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus specialistė 2018 m. gruodžio 10 d. atliko patikrinimą Vilniaus PN kamerų tipo patalpoje Nr. 16K. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad kamerų tipo patalpoje Nr. 16K, yra pakabintas dirbtinio apšvietimo šviestuvas, kurio konstrukcija numato apsauginį gaubtą, tačiau kontrolės metu apsauginio gaubto nebuvo, tai neatitiko Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) 12 punkto reikalavimo. Taip pat buvo išmatuota bendra dirbtinė apšvieta kamerų tipo patalpoje Nr. 16K. Išmatuota dirbtinė apšvieta buvo 134 lx–174 lx, tai neatitiko Higienos normos HN 134:2015 14 punkto reikalavimų. Kitų pažeidimų kamerų tipo patalpoje Nr. 16K nenustatyta. Trūkumai, nustatyti 2018 m. gruodžio 20 d. patikrinimo akte Nr. (10-12 15.4.8) PA-9442, yra pašalinti.
6. Kiekvienoje Vilniaus PN kamerų tipo patalpoje yra įrengta po du šviestuvus (pačioje kameroje, sanitariniame mazge įrengtas atskiras šviestuvas) su apsauginiais gaubtais. Šviestuvų įrengimas užtikrina patalpų dirbtinį apšvietimą, nustatytą Higienos normoje HN 134:2015. Nuobaudas atliekantys nuteistieji nuolat ardo, laužo kamerose įrengtus šviestuvus. Kaip ir šiuo konkrečiu atveju matyti, kad patikrinus kamerą nustatyta, jog joje yra vienas šviestuvas be apsauginio gaubto. Akivaizdu, kad šioje kameroje vienas šviestuvas nuteistųjų jau buvo nulaužtas ir sugadintas, kito šviestuvo nulaužtas apsauginis gaubtas. Tik dėl pačių nuteistųjų tyčinių veiksmų ir buvo konstatuoti tam tikri neženklūs apšvietimo trūkumai kamerų tipo patalpoje Nr. 16K.
7. Nuteistieji gadindami patalpose esanti inventorių siekia konkretaus tikslo, t. y. kreiptis į teismą, nurodant, kad jiems sukuriamos netinkamos kalinimo sąlygos įstaigoje, siekdami tokiais neteisėtais veiksmais pasipelnyti iš valstybės. Pataisos įstaigoje pareiškėjas buvo laikomas tokiomis pat sąlygomis, kaip ir visi kiti asmenys, jokių išimčių, kad būtų pablogintas jo buvimas minėtoje įstaigoje, nebuvo. Be to, tam tikras suimtųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama laisvės atėmimo bausmės atlikimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjas nepateikia įrodymų, kad Vilniaus PN administracija būtų sąmoningai siekusi kankinti pareiškėją, žeminti jo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Visos pareiškėjo skundo aplinkybės pagrįstos abstrakčiais teiginiais. Vilniaus PN administracija savo veiksmais pareiškėjo teisių nepažeidė ir jam jokios žalos nepadarė, taigi nėra pagrindo svarstyti neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimą.
II.
8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. kovo 12 d. sprendimu K. N. skundą atmetė kaip nepagrįstą.
9. Teismas, akcentuodamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – ir CK) įtvirtintas valstybės civilinės atsakomybės sąlygas, nurodė, jog, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.
Žemesnės instancijos teismas
10. Teismas pažymėjo, kad neturtine žala pagal CK 6.250 straipsnį pripažintinas ne bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis; neturtinė žala konstatuojama tuomet, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški.
11. Teismas nustatė, kad nuo 2018 m. gruodžio 3 d. iki 2019 m. sausio 1 d. pareiškėjas atliko jam paskirtą nuobaudą ir buvo laikomas kamerų tipo patalpoje Nr. 16K; NVSC Vilniaus departamento Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus specialistė 2018 m. gruodžio 10 d. atliko patikrinimą Vilniaus PN kamerų tipo patalpoje Nr. 16K, kurio metu buvo nustatyta, kad šioje kameroje yra pakabintas dirbtinio apšvietimo šviestuvas, kurio konstrukcija numato apsauginį gaubtą, tačiau kontrolės metu apsauginio gaubto nebuvo, tai neatitiko Higienos normos HN 134:2015 12 punkto reikalavimo; taip pat buvo išmatuota bendra dirbtinė apšvieta kamerų tipo patalpoje Nr. 16K – išmatuota dirbtinė apšvieta buvo 134 lx–174 lx, tai neatitiko Higienos normos HN 134:2015 14 punkto; Vilniaus PN 2019 m. sausio 31 d. raštu Nr. 9-678 ,,Dėl patikrinimo akto“ informavo Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą, kad 2018 m. gruodžio 20 d. patikrinimo akte Nr. (10-12 15.4.8) PA- 9442 nustatyti trūkumai pašalinti.
12. Teismo vertinimu, Vilniaus PN pripažino ir neginčijo aplinkybės, jog ginčo laikotarpiu buvo nustatyti Higienos normos HN 134:2015 12 ir 14 punktų pažeidimai, todėl darė išvadą, kad Vilniaus PN pažeidė minėto teisės akto nuostatas.
13. Vertindamas skundo teiginius, kad šviesos trūkumas neigiamai įtakojo pareiškėjo emocinius, dvasinius išgyvenimus, teismas apžvelgė Lietuvos Konstitucinio Teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudenciją, suformuotą aiškinant neturtinės žalos teisinę sąvoką, taip pat pažymėjo, kad neturtinės žalos įrodinėjamas pasižymi specifika, o neturtine žala, kaip ji apibrėžiama CK 6.250 straipsnyje, pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas poveikis. Nors pareiškėjas kaip neturtinę žalą byloje nurodė valstybės pareigūnų atliktų neteisėtų veiksmų sukeltą stresą, patirtus dvasinius ir emocinius išgyvenimus, tačiau, teismo vertinimu, šie nusiskundimai buvo bendro pobūdžio ir grindžiami abstrakčiais teiginiais.
Žemesnės instancijos teismas
14. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju tikrai nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjui dėl aptartų aplinkybių atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal CK 6.250 straipsnį. Teismo vertinimu, pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą kildino iš neigiamų emocijų, kurias jam sukėlė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimo akte užfiksuotas pažeidimas, tačiau vien neigiamų emocijų faktas nebuvo pakankamas pagrindas manyti, kad buvo padaryta tokio masto neturtinė žala, kuri gali būti kompensuota tik pinigais. Kadangi pareiškėjas kitų aplinkybių, išskyrus sukeltas neigiamas emocijas nenurodė, jų nepagrindė atitinkamais įrodymais, be to pažeidimas truko neilgai, šviesos intensyvumas beveik prilygo normai, teismas darė išvadą, jog byloje yra neįrodytas neturtinės žalos padarymo faktas.
15. Nenustatęs neturtinės žalos padarymo pareiškėjui fakto, kaip vienos iš būtinųjų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti pagal CK 6.271 straipsnį, teismas pareiškėjo reikalavimą atlyginti neturtinę žalą atmetė.
III.
16. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 12 d. sprendimą ir jo skundą tenkinti – priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 800 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
17. Pareiškėjo teigimu, teismo sprendimas yra šališkas ir nemotyvuotas. Teisiniais argumentais nepagrįsta išvada, kad vien pareiškėjo patirtų neigiamų emocijų faktas nėra pakankamais pagrindas manyti, kad buvo padaryta neturtinė žala. Pareiškėjas skunde buvo išvardinęs, kaip pasireiškė neturtinė žala, tačiau teismas sprendime pareiškėjo išgyvenimus priskyrė tik neigiamoms emocijoms. Pareiškėjas pats iškvietė NVSC tikrintojus, kadangi situacija buvo nepakenčiama. Neigiami išgyvenimai ir yra neturtinė žala, kurios pagal suformuotą teismų praktiką pareiškėjas neprivalo pagrįsti konkrečiais įrodymais. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad pažeidimas truko neilgai, nes 29 dienas trukęs pareiškėjo orumo žeminimas nelaikytinas trumpalaikiu. Dirbtinės apšvietos rodiklis nustatytas patikrinimo metu buvo ketvirtadaliu mažesnis nei minimali 200 lx riba, tačiau teismas net nenustatė, kad pareiškėjo regėjimas buvo silpnas. Pareiškėjo teigimu, netinkamai įvertintas ir nustatytas faktas, jog šviestuvas buvo techniškai netvarkingas, nes pareiškėjas nuolat jautėsi nesaugus. Kalinimo sąlygos nebuvo nei orios, nei saugios. Jei pirmosios instancijos teismas manė, kad pareiškėjas neaiškiai nurodė patiriamą neturtinę žalą, teismas turėjo galimybes imtis priemonių ir išsiaiškinti bylai reikšmingas aplinkybes, tačiau to nepadarė.
Atsiliepimas
18. Atsakovo atstovas Vilniaus PN atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir nurodo, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, tinkamai taikė teisės aktus ir atsižvelgė į susiformavusią teismų praktiką. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nenurodė jokių objektyvių argumentų dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumo, neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių. Vilniaus PN teigimu, pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje nenustatytas pareiškėjui padarytos neturtinės žalos atsiradimo faktas, kaip viena iš būtinųjų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti, yra teisėta ir pagrįsta.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
19. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 800 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pareiškėjui iš Lietuvos valstybės pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnį už kalinimą Vilniaus pataisos namuose nuo 2018 m. gruodžio 3 d. iki 2019 m. sausio 1 d. teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis kameroje Nr. 16K.
Žemesnės instancijos teismas
20. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė – teismas konstatavo, kad ginčo laikotarpiu Vilniaus PN neužtikrino pareiškėjui Higienos normos HN 134:2015 12 ir 14 punktų reikalavimus atitinkančių kalinimo sąlygų, tačiau darė išvadą, kad dėl nustatytų pažeidimų pareiškėjas patyrė tik neigiamas emocijas, kurios nepripažintinos neturtine žala. Nenustatęs neturtinės žalos padarymo fakto, kaip vienos iš būtinųjų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti, teismas nusprendė, jog pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį negalėjo būti tenkinamas.
21. Pareiškėjas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, teigdamas, kad jis buvo aiškiai skunde nurodęs, kaip pasireiškė neturtinė žala skundžiamu laikotarpiu, o teismas nepagrįstai apibendrindamas sprendė, jog tai – neigiamos emocijos. Teismas netinkamai vertino nustatytus pažeidimus kaip trumpalaikius ir mažareikšmius, dėl neturtinės žalos specifikos pareiškėjas jos negali ir neprivalo įrodinėti – pareiškėjas patyrė stiprius neigiamus išgyvenimus ir baimę, todėl jam priteistina piniginė kompensacija. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas šališkas ir nemotyvuotas.
22. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
23. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą.
24. Sprendžiant dėl žalos pagal CK 6.271 straipsnį atlyginimo, pirmiausia turi būti įvertinama, kokiais teisės reikalavimais vadovaudamasis atsakovas privalėjo veikti priimdamas atitinkamus aktus ir atlikdamas veiksmus, susijusius su pareiškėjo skundo ir prašymo nagrinėjimu, ar atsakovas pareiškėjo atžvilgiu veikė laikydamasis šių reikalavimų. Neteisėtumui CK 6.271 straipsnio prasme konstatuoti reikia nustatyti, jog valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.271 str.).
25. Pareiškėjas skunde jam kilusią neturtinę žalą grindė NVSC 2018 m. gruodžio 20 d. patikrinimo akte kameroje Nr. 16 K nustatytais pažeidimais: Higienos normos HN 134:2015 12 punkto pažeidimu (pakabintų šviestuvų konstrukcija numato apsauginius gaubtus, kurių kontrolės metu nebuvo) ir Higienos normos HN 134:2015 14 punkto pažeidimu (gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx, o kamerų tipo patalpoje Nr. 16 išmatuota bendra dirbtinė apšvieta buvo 134 lx–174 lx).
26. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tinkamai ištyręs byloje surinktus įrodymus, pagrįstai pripažino, kad Vilniaus PN kameroje Nr. 16K pareiškėjui nebuvo užtikrintas tinkamas dirbtinis apšvietimas, kameroje įrengtas šviestuvas buvo techniškai netvarkingas – nebuvo šviestuvo gaubto, todėl pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamu atveju konstatuotini Vilniaus PN neteisėti veiksmai (neveikimas).
27. Taigi byloje įrodyta, kad atsakovo atstovas pareiškėjui ginčo laikotarpiu (29 paras) neužtikrino teisės aktų reikalavimus atitinkančio dirbtinio kameros apšvietimo ir techniškai tvarkingo apšvietimo įrenginio.
28. Iš apeliacinio skundo matyti, kad pareiškėjas nurodydamas, jog teismas buvo šališkas, savo sprendimo nemotyvavo, iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu sprendžiant, ar pareiškėjui dėl minėtų pažeidimų galėjo kilti neturtinė žala, kuri turi būti atlyginama pinigais.
29. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017; kt.). Akcentuotina, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.
30. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, jog neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, jog poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-1527/2012 ir kt.).
31. Teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-940/2010 ir kt.) taip pat laikomasi nuostatos, jog neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, nes neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais dažnai neįmanoma. Todėl ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai. Įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų lemti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui, gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas. Tokiais atvejais bylą nagrinėjantis teismas turi vadovautis ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bendrąja įrodymų vertinimo taisykle – vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstu visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos ištyrimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais.
32. Teisėjų kolegija, vertindama, ar pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, pabrėžia, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017; 2017 m. vasario 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017; kt.).
33. Pažymėtina, kad valstybė turi užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą byloje Mironovas ir kiti prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 40828/12, Nr. 29292/12, Nr. 69598/12, Nr. 40163/13, Nr. 66281/13, Nr. 70048/13 ir Nr. 70065/13; 2006 m. liepos 13 d. sprendimą byloje Popov prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 26853/04).
34. Nors byloje nebuvo nustatyti reikšmingi pareiškėjo sveikatos sutrikimai dėl konstatuotų pažeidimų (jų pareiškėjas nebuvo nurodęs ir skunde pirmosios instancijos teismui), tačiau akivaizdu, kad dirbtinės apšvietos trūkumas ir techniškai netvarkingas šviestuvas lėmė ribotas pareiškėjo galimybes užsiimti kasdienine veika (pvz., skaityti), blogino fizinę ir dvasinę savijautą. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu atlikinėjo paskirtą nuobaudą, todėl jis beveik visą parą praleisdavo kameroje. Atsižvelgiant į tai, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui dėl nustatyto pažeidimo galbūt kilęs tam tikras neigiamas poveikis nelaikytinas pakankamai intensyviu ir pažeidimas vertintinas kaip mažareikšmis. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti jog pareiškėjui šiuo aspektu atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal CK 6.250 straipsnį, tačiau konstatuotina, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.
35. Dėl neturtinės žalos atlyginimo formos teisėjų kolegija pažymi, kad neturtinė teisė kai kuriais atvejais teismo gali būti apginta nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais, o teisės pažeidimo pripažinimas yra savarankiškas pažeistų teisių gynimo būdas. EŽTT, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, yra konstatavęs, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje D. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98; 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas, o tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99).
36. Vertinant higienos normų pažeidimų įtaką (reikšmę) neturtinės žalos atlyginimo būdui ir dydžiui, pažymėtina, jog nustačius tik higienos normų pažeidimus (pvz., nesudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka, įrenginiai ir baldai nešvarūs, patalpose ant sienų ir lubų paviršių yra pelėsio, neišduota švari patalynė, trūksta sanitarinių įrenginių ir pan.), tačiau nesant kitų pažeidimų, administracinių teismų praktikoje pažeidimo pripažinimas paprastai laikomas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra priteisiamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1819-520/2017, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1874-575/2017, 2017 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1005-756/2017 ir kt.).
37. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į aktualią teismų praktiką ir aptartas faktines aplinkybes, šiuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija pareiškėjo pažeistai teisei apginti, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas, nurodant, kad pareiškėjo skundas nėra atmetamas, o iš dalies tenkinimas, t. y. pripažįstama, kad pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas Vilniaus PN nuo 2018 m. gruodžio 3 d. iki 2019 m. sausio 1 d. buvo pažeista, o skundo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo K. N. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 12 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Pareiškėjo K. N. skundą tenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad pareiškėjo K. N. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus atitinkančias kalinimo sąlygas Vilniaus pataisos namuose nuo 2018 m. gruodžio 3 d. iki 2019 m. sausio 1 d. buvo pažeista. Kitą skundo dalį atmesti.“
Nutartis neskundžiama.