- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-12-02
- Bylos Nr.
- 2S-2398-413/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-15579-2013-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Koriaginas
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „TBS Baltic“
- Ieškovas
- individualios įmonės „Inžineringas“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „TBS Baltic“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 24 d. nutarties, kuria taikytos laikomosios apsaugos priemonės, panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovės individualios įmonės „Inžineringas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „TBS Baltic“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė IĮ „Inžineringas“ 2012 m. gruodžio 11 d. sudarė su atsakove UAB „TBS Baltic“ projektavimo darbų sutartį Nr. 2012-277, pagal kurią ieškovė įsipareigojo parengti Ūkinio pastato Jakubonių g. 10, Jakubonių k., Kriūkų sen., Šakių raj. rekonstravimo į daržovių sandėlį techninį darbo projektą sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka, o atsakovė įsipareigojo už atliktus darbus atsiskaityti sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Ieškovė teigė, kad savo įsipareigojimus įvykdė tinkamai, tačiau atsakovė už atliktus darbus atsiskaitė tik iš dalies ir liko skolinga 30 000 Lt. Todėl ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės 32 490 Lt skolos, 9 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Reikalavimų įvykdymui užtikrinti, ieškovė prašė taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovės pinigines lėšas, esančias kreditų įstaigų sąskaitose arba pas trečiuosius asmenis ir įmonės kasoje ieškinio dydžiui, o lėšų esant nepakankamai, areštuoti kitą atsakovės turtą. Nurodė, kad atsakovė ilgą laiką nevykdo didelės apimties finansinių įsipareigojimų, nereaguoja į raginimus įvykdyti prievolę, todėl yra reali tikimybė, kad ateityje gali vengti įvykdyti ieškovei galimai palankų teismo sprendimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 24 d. nutartimi (b. l. 23-24) ieškovės prašymą tenkino, ir taikė byloje laikinąsias apsaugos priemones – iš pradžių areštavo atsakovės UAB „TBS Baltic“ nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą ne didesnei kaip 32 490 Lt sumai, o jo nesant ar esant nepakankamai, pinigines lėšas 32 490 Lt sumai, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant šiomis lėšomis disponuoti, tačiau leidžiant iš jų atsiskaityti su ieškove bei mokėti mokesčius valstybei.
Atsižvelgdamas į ieškinyje nurodytas aplinkybes, ieškinio kainą teismas sprendė, kad ieškovės nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu atsakovė UAB „TBS Baltic“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 24 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Atsakovės nuomone, atsižvelgiant į tai, kad viso atsakovei priklausančio turto vertė 2013 m. rugsėjo 1 d. sudaro 4 343 393,57 Lt, įmonės įstatinis kapitalas tiek 2012 m., tiek 2013 m. sudarė 500 000 Lt, atsakovei priklausančio ilgalaikio ir trumpalaikio turto vertė, lyginant su 2012 m., padidėjo 299 462,68 Lt ir 2013 m. rugsėjo 1 d. dienai siekė 4 343 393,57 Lt, tuo tarpu mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 3 147 868,31 Lt, 2013 rugsėjo 1 d. dienai įmonė uždirbo 5 693,75 Lt grynojo pelno ir veikia pelningai, todėl ieškinio suma atsakovei nėra didelė, dėl ko nėra pagrindo teigti, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti.
2. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovė piktybiškai vengia su ja atsiskaityti. Be to, dėl ieškovės reikalavimo pagrįstumo vyksta teisinis ginčas, todėl susidariusi situacija negali būti vertintina kaip atsakovės „piktybiškumas“.
3. Ieškovės nurodytos aplinkybės ir pateikti argumentai nesudaro pagrindo spręsti, kad atsakovė slepia turtą ar lėšas, perleidžia ar ketina perleisti turtą kitiems asmenims ar kitokiais veiksmais siekia apsunkinti ar padaryti neįmanomą sprendimo įvykdymą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas turi įvertinti tiek ieškinio prima facie pagrįstumą, tiek įsitikinti egzistuojant grėsmę, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti.
Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią objektyvaus pobūdžio prielaida, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi tai gali objektyviai padidinti būsimo teismo procesinio sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1624/2010). Tačiau sprendžiant, ar byloje pareikšto reikalavimo suma yra didelė, turi būti vertinama tai, ar ši suma subjektyviu požiūriu yra didelė konkrečiam skolininkui, atsižvelgiant į skolininko teisinį statusą, turtinę padėtį, veiklos apimtis, pelningumą ir kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. spalio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1262/2010 ir kt.). Tada, kai yra įrodymų, jog reikalavimo suma konkrečiam asmeniui pagal jam priklausančio turto vertę, gaunamas pajamas, turimo kapitalo dydį, turimus įsipareigojimus nėra didelė, t. y. kai jis paneigia objektyvios grėsmės (dėl didelės reikalavimo sumos) būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymui egzistavimą, teismas neturi pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1539/2010).
Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, apeliantė nurodė, kad ji vykdo ūkinę veiklą, dirba pelningai, turimas turtas ženkliai viršija ieškinio reikalavimo sumą, dėl ko netgi priėmus ieškovei palankų teismo sprendimą, jo įvykdymas nebus apsunkintas. Savo turtinei padėčiai pagrįsti atsakovė teikė į bylą įmonės finansinių atskaitų rinkinį.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vertinant įmonės finansinę padėtį aktuali yra ne tik apeliantės turimo turto vertė (turto apimtis absoliučiu jo dydžiu), bet ir jos įsipareigojimų kreditoriams dydis bei nuosavybės teise valdomo turto likvidumas. Iš apeliantės pateikto UAB „TBS Baltic“ 2013 m. rugsėjo 1 d. balanso (b. l. 37-38) matyti, kad įmonės turto vertė - 4 343 393,57 Lt, tačiau beveik visas turtas yra trumpalaikis (4 211 645,89 Lt). Trumpalaikis turtas, dėl savo pobūdžio, nėra pakankamas garantas, užtikrinantis atsakovės finansinės padėties stabilumą, o nekilnojamojo turto bendrovė neturi (b. l. 40-41). Be to, pagal minėtus duomenis įmonės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai siekia net 3 147 868,31 Lt, taigi gerokai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, kas, pagal Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje vartojamą įmonės nemokumo sąvoką, leidžia manyti, kad įmonės finansinė padėtis nėra pakankamai stabili ir gera. Nors ieškovė nurodo, kad įmonė dirba pelningai, tačiau 5 693,75 Lt dydžio pelnas (b. l. 39), lyginant jį su įmonės prekių ir/ar paslaugų pardavimų apyvarta, yra akivaizdžiai nedidelis.
Vadovaujantis tuo, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad įvardintas atsakovės turimo turto bei esamų finansinių įsipareigojimų santykis, kaip ir nuosavybės teise valdomo turto struktūra bei gaunamas pelnas neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados apie neabejotiną įmonės finansinės padėties stabilumą (patikimumą) laiko perspektyvos atžvilgiu, dėl ko pirmosios instancijos teismas, remiantis paminėtų aplinkybių visuma, turėjo pagrįstą pagrindą tokioje situacijoje taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nenustačius absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnyje, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 – 339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 24 d. nutartį nepakeistą.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.