- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-11-24
- Bylos Nr.
- e2-33263-984/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-20176-2025-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Katinienė
- Atsakovas
- UAB ,,Fabeta“
- Ieškovas
- akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Fabeta“ dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 686 Eur žalą, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2023 m. lapkričio 17 d. daugiabučiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), dėl bendrojo naudojimo objekto – bendrojo naudojimo karšto vandens vamzdžio trūkimo, buvo apgadintas butas Nr. 8. Ieškovas įvykio metu buvo apdraudęs butą gyventojų turto draudimu (draudimo poliso Nr. 220 0379379). Šios sutarties pagrindu ieškovui, kaip buto draudikui, atsirado pareiga atlyginti įvykio metu padarytą žalą. Ieškovas atliko žalos sureguliavimą ir išmokėjo iš viso 686 Eur draudimo išmoką padarytai žalai atlyginti. Atsakovas, draudžiamojo įvykio metu buvo Daugiabučio namo administratoriumi, kuris, be kita ko, buvo atsakingas už daugiabučio namo pagrindinių konstrukcijų, inžinerinių tinklų priežiūrą. Atsakovas kaip savo srities profesionalas ir privalėjo laiku nustatyti netinkamą Daugiabučio namo stovo būklę bei imtis veiksmų trūkumų šalinimui. Nors 2025 m. balandžio 22 d. rašte Dėl informacijos pateikimo atsakovas nurodo, kad ginčo vamzdyno neva nebuvo galima apžiūrėti dėl to, kad pastarasis buvo uždengtas, iš šio rašto taip pat matyti, kad ginčo vamzdynas ir jo uždengimo aplinkybė buvo nustatyta tik po 2023 m. lapkričio 17 d. įvykusio vamzdžio trūkimo, taip pat vadovaujantis ginčui aktualia teismų praktika, vamzdžio uždengimas niekaip nešalina Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1 971 patvirtintame statybos techniniame reglamentu STR 1.03.07:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ atsakovui nustatytų pareigų vykdymo.
Atsiliepimas
3. Atsakovas atsiliepime prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad atsakovas 2016 m. parengė bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo pagal privalomuosius statinių reikalavimus ilgalaikius planus 2016-2019 m. ir 2020-2023 m., kuriais siūlė gyventojams kaupti lėšas geriamo ir karšto vandens stovų bei karšto vandens cirkuliacinio stovų atnaujinimui, demontuojant senus vamzdžius ir sumontuojant naujus, tačiau ilgalaikis planas ir lėšų kaupinas nebuvo patvirtintas. Gyventojai abu kartus išreiškė valią nekaupti lėšų vamzdyno atnaujinimui. Pažymėjo, kad be ilgalaikių planų, gyventojams kas metai buvo teikiami tvirtinti ūkiniai pastato priežiūros planai, kuriuose įvardijami per metus numatomi atlikti darbai ir planuojamos metinės išlaidos. Pastatui suformuotuose 2020-2023 m. Ūkiniuose planuose kasmet yra įtraukti karšto ir šalto vandens vamzdyno dalių keitimo darbai, kurie galimai bus atliekami apžiūrų metu nustačius defektus ar įvykus vamzdyno avarijai. Ūkiniai planai taip pat nebuvo patvirtinti. Namo, esančio (duomenys neskelbtini) gyventojai nuo 2016 m. 8 metus ignoravo administratoriaus perspėjimus dėl susidėvėjusio namo vamzdyno, nesutiko kaupti lėšas vamzdyno atnaujinimui, nesirūpino bendros dalinės nuosavybės objektų remontu ir išsaugojimu, tuo pažeisdami CK 4.83 straipsnio 3 dalies bendrosios nuosavybės valdytojams nustatytas pareigas.
4. Pažymėjo, kad pagal pradinį projektą techninės nišos butuose yra su durelėmis, kurias atvėrus yra galimas vamzdyno būklės patikrinimas. Tačiau ilgainiui gyventojai šias technines nišas užsandarino skydais ir apdailos detalėmis, dėl ko vamzdyno būklės vizualinis patikrinimas (kaip to reikalauja STR 1.07.03:2017) faktiškai tapo neįmanomas. 2023 m. lapkričio 17 d. UAB „Grinda“ atvyko į iškvietimą pastate (duomenys neskelbtini). UAB „Grinda“ atliktų darbų ataskaitoje INC22573 nurodyta, kad ant karšto vandens vamzdžio 16 bute (5 aukšte) buvo sumontuota apkaba, kadangi vamzdis prakiuro. Administratoriaus vadybininkas 2023 m. lapkričio 24 d. atliko neeilinę apžiūrą 16 bute ir po juo esančiuose butuose. Nustatė, kad virš nukentėjusio 8 buto esančių butų gyventojai yra sandariai uždengę technines nišas. Gyventojai įpareigoti nišas atidengti. Atsakovo teigimu, karšto vandens vamzdis 14 bute (4 aukšte) buvo pažeistas korozijos, o 16 bute (5 aukšte) taip pat pažeistas korozijos. Dėl šios priežasties 2023 m. lapkričio 30 d. buvo neatidėliotinai atlikti karšto vandens vamzdyno keitimo darbai 14 ir 16 butuose, senus metalinius vamzdžius pakeičiant plastikiniais. Tu atveju, jeigu (duomenys neskelbtini) namo 14 ir 16 butų gyventojai nebūtų aklinai uždarę techninių spintų jie būtų pastebėję ir pranešę, kad vamzdžiai yra tiek korodavę, kad rūdys prasiskverbė į vamzdžio išorę. Atsakovas turėdamas reikiamus žmogiškus resursus būtų operatyviai pakeitęs vamzdžius, tačiau gyventojai savo butuose esančių vamzdžių būklės nestebėjo, nesudarė galimybės administratoriui tokius stebėjimus atlikti, tuo pažeisdami CK 4.83 straipsnio 3 dalyje ir 5 dalyje nustatytas pareigas ir šiuo neveikimu sudarė sąlygas žalai atsirasti.
5. Pažymėjo ir tai, kad nusidėvėjusių vamzdžių keitimas nėra vertintinas kaip smulkus defektas, kurį namo priežiūrą organizuojantis subjektas turi pareigą be bendraturčių sutikimo (tarp jų ir pačio draudėjo) sutvarkyti. Be to, jeigu šis vamzdis dar buvo nematomoje ir sunkiai pasiekiamoje vietoje, tai atsakovas tokių vamzdžių pakeitimą ir priežiūrą savo iniciatyva nevykdo, o vykdo tik gavęs butų ir kitų patalpų savininkų pranešimą apie pastebėtus bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos defektus.
6. Nurodė, kad ieškovas žalą draudėjo turtui sieja su bendrojo naudojimo objekto ar statinio trūkumu, ir tai, kad žala padaryta bendraturčio (draudėjo) turtui, o ne trečiajam asmeniui. Sutinkamai su teismų praktika griežtoji atsakomybė yra netaikytina, o žala yra įrodinėtina tik pagal bendrąsias žalos atlyginimo taisykles. Ieškovas pareiškime nepateikia atsakovo civilinę atsakomybę pagrindžiančių argumentų, prašo taikyti griežtąją atsakomybę, kuri šiuo atveju netaikytina.
Šalies argumentai
7. Ieškovas dublike palaikę ieškinio reikalavimus. Papildomai nurodė, kad atsakovas, atlikdamas daugiabučio namo apžiūras nustatė, kad vamzdynai uždengti ir nėra galimybės jų stebėti, tačiau nesiėmė jokių veiksmų, kad galėtų atlikti periodines vamzdynų apžiūras, tinkamai juos prižiūrėti. Teismai, vertindami analogiškas situacijas, pasisako, kad daugiabučio namo administratorius turi pareigą prižiūrėti net ir tuos vamzdžius, kurių apžiūrą apsunkina sumontuotos konstrukcijos. Pvz., Kauno apygardos teismas apeliacine tvarka, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. e2A-792-950/2025, pasisakė, kad vertinus Statinių priežiūros reglamente nustatytas bendrojo naudojimo objektų administratoriaus funkcijas, konstatuotina, kad administratoriui priskiriama pareiga ne tik vizualiai tikrinti gyvenamojo namo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos techninę būklę, bet ir vykdyti kasmetines apžiūras, kurių metu administratorius, pasitelkęs specialistus, privalo detaliai apžiūrėti ir patikrinti pagrindinių namo konstrukcijų ir bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos techninę būklę. Tokią apžiūrą ir bendrųjų objektų įvertinimą administratorius turi įgyvendinti ne tik dėl bendrojo naudojimo objektų, esančių bendrojo naudojimo patalpose, tačiau ir patalpų savininkų (valdytojų) butuose bei kitos paskirties patalpose. Pažymėjo, kad bendrojo naudojimo objekto lokacija nekeičia šio objekto paskirties ir administratoriaus pareigų dėl šio objekto priežiūros.
8. Aplinkybė, jog gyventojai nepritarė viso vamzdyno pakeitimui, nekeitė atsakovo pareigų, susijusių su šios inžinerinės įrangos priežiūra – net ir nepritarus vamzdyno atnaujinimui atsakovas turėjo pareigą apžiūrėti vamzdynus, įvertinti jų būklę ir nustačiusi būklę, keliančią grėsmę žalos atsiradimui, turėjo pareigą imtis veiksmų užkirsti kelią tos žalos atsiradimui. Atsakovas dar 2016 m. siūlė gyventojams keisti vamzdyną nauju – nurodyta leidžia spręsti, kad jau tada atsakovas žinojo, kad vamzdynas turi tam tikrų trūkumų. Tokia aplinkybė leidžia spręsti, kad atsakovas turėjo pareigą itin atidžiai ir apdairiai tikrinti vamzdyno būklę, o nustačiusi avarijos tikimybę, imtis priemonių jos prevencijai.
9. Atsakovas turėjo pareigą vertinti vamzdynų būklę. Būtent dėl tokių funkcijų atlikimo yra sukurtas daugiabučių namų administravimo institutas – daugiabučio namo gyventojai dažniausiai neturi nei įrangos, nei kompetencijos, nei žinių, susijusių su bendrojo naudojimo konstrukcijų, inžinerinių tinklų priežiūra. Pats atsakovas sutinka, kad tuo atveju, jei būtų žinojęs, kokios būklės yra ginčo vamzdynas, praeinantis pro bute Nr. 16 įrengtą šachtą, būtų ėmęsis veiksmų, užkirsiančių kelią žalos atsiradimui. Atsakovas kaip savo srities profesionalas negali Reglamento jam priskirtų pareigų vykdymo perkelti daugiabučio namo gyventojams.
Atsiliepimas
10. Atsakovas triplike palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus. Papildomai nurodė, kad ieškovo dublike nurodyti argumentai deklaratyvūs ir teisiškai nepagrįsti. Ieškovas įrodinėja žalą, tačiau nenurodo, kokie konkretūs atsakovo veiksmai, kokį teisės aktą pažeidžia. Tariamas administratoriaus pareigų nevykdymas yra aiškinamas atsietai nuo atsiliepime į ieškinį išdėstytų argumentų ir pateiktų įrodymų dėl teisės aktuose nustatytų gyventojų pareigų rūpinantis namo bendros nuosavybės objektais nevykdymo, dėl gyventojų vangumo priimant infrastruktūros atnaujinimo sprendimus, dėl nebendravimo su administratoriumi ir trukdymo jam atlikti vamzdynų apžiūrą. Byloje pateikti administratoriaus veiklos dokumentai patvirtina, priešingai. Pastato apžiūros buvo vykdomos, gyventojai informuojami ir raginami bendradarbiauti, balsavimai organizuojami. Ieškovo teiginys, kad atsakovas neatliko vamzdynų techninės priežiūros vien todėl, kad dalis jų yra butuose uždengti, yra deklaratyvus, neargumentuotas ir nepagrįstas. Pažymėjo, kad pastato karšto ir šalto vandens vamzdynui apžiūrų metu nebuvo nustatyta kritinė/avarinė būklė. Tai, kad nuo 2016 m. buvo organizuojami balsavimai dėl vamzdyno keitimo neliudija, kad vamzdyno būklė buvo kritinė ir administratorius ją turėjo keisti savo iniciatyva ir lėšomis. Toks poreikis nebuvo nustatytas. Administratorius balsavimus vykdė remdamasis žiniomis apie vamzdžių tarnavimo resursą ir vykdydamas vamzdyno avarijų prevenciją ateityje. Nurodė, kad administratorius gyventojų prašymu ir savo inciatyva atlieka įvairius santechnikos darbus. Atsakovo teikiamos gyvenamojo pastato apžiūros aktai ir atliktų darbų aktai 2021-2025 m. patvirtina, kad administratorius pastato vamzdynu rūpinosi, sprendė sutrikimų šalinimus, patikrų metu nustatė defektus ir juos šalino, reaguodavo į gyventojų pranešimus ir šalino pastebėtus defektus.
11. Pažymėjo, kad atsakovas nesutinka su ieškovo argumentais dėl civilinės bylos Nr. e2A-792-950/2025 precedento taikymo šioje byloje. Atsakovo nuomone, cituojamos ir nagrinėjamos bylos fabula nors ir panaši, tačiau skiriasi vienu esmingu momentu: cituojamoje byloje administratoriui griežtoji atsakomybė taikyta dėl to, kad jis apžiūrų metu aktuose fiksuodamas vamzdyno defektus jų netvarkė, nesiūlė gyventojams jų remontuoti. Šie techninės priežiūros pažeidimai yra konstatuoti teismo nutarties 31 punkte. Techninės priežiūros žurnalo grafoje „Statinio būklės nuolatiniai stebėjimai“ nėra įrašų apie karšto vandens sistemos vamzdyno būklę. Kadangi nagrinėjamoje byloje grubių administratoriaus veiklos pažeidimų nenustatyta, t. y. neįrodyti neteisėti veiksmai – techninės priežiūros funkcijų nevykdymas.
12. Dėl papildomų prievartos priemonių atliekant apžiūrą, atsakovo manymu, šios yra perteklinės. Įprastai uždengtas technines nišas gyventojai atidaro įvykus avarijai kuomet yra užsukamas vanduo namui (avarijos lokalizavimas) iki bus identifikuota defektinė vieta. Tai liudija patikros aktuose esantys įrašai apie patekimą į patalpas ir techninių spintų atidarymą. Tokių neeilinių patikrinimų metu įprastai įvertinama viso uždengtose techninėse spintose esančio vamzdyno būklė. Kaip buvo minėta, neeilinės patikros akte, administratoriui tikrinant vamzdyną po ginčo avarijos – ieškovo įmonėje turtą apdraudusi buto Nr. 8 savininkė per 2 dienas vykusias namo vamzdyno apžiūras, administratoriaus darbuotojų į savo butą neįsileido ir nesudarė galimybės patikrinti vamzdžius jos bute. Esant tokiai situacijai, kai pats nukentėjęs buto Nr. 8 savininkas savo veiksmais trukdo atlikti techninę vamzdyno apžiūrą ir po vandens pratekėjimo į jo butą neįsileidžia administratoriaus, kad būtų nustatytos pratekėjimo vietos, pasekmės ir vamzdyno būklė, ieškovo argumentai, kad atsakovas tikrindamas vamzdyną turėjo būti labiau atidus ir rūpestingas yra išsakyti atsietai nuo faktinių ir teisinių bylos aplinkybių.
13. Pažymėjo, kad buto Nr. 16 kuriame prakiuro vamzdis savininkas techninę spintą buvo uždengęs, nevykdė Taisyklių 235 straipsnyje nustatytų pareigų nepastebėjo ir neinformavo administratoriaus apie vamzdžio rūdis, nors sudėti daiktai liudija, kad patalpa buvo naudojamasi ir akivaizdžius vamzdžio rūdis būtų galima pastebėti ir apie juos pranešti, tačiau to padaryta nebuvo. Būtent buto Nr. 16 savininkas yra tiesiogiai atsakingas už prakiurusio jo bute buvusio vamzdžio sukeltą žalą, kadangi jo aplaidus požiūris ir įstatymo pareigų nevykdymas sudarė sąlygas žalai atsirasti.
14. 2025 m. lapkričio 4 d vykusiame teismo posėdyje ieškovo atstovė nedalyvavo, nedalyvavimo priežasčių nepateikė. Priešingai, iš vakaro teismui teikė prašymą dėl leidimo dalyvauti teismo posėdyje nuotoliniu būdu, nors ir taip teismo posėdis buvo paskirtas per ZOOM programą. Ieškovo atstovei neprisijungus prie nuotolinio teismo posėdžio, teismas taip pat tikrino galimą ieškovo atstovės atvykimą į teismą, tačiau iki 13.10 val. į teismo posėdžio salę niekas neatvyko, prie teismo posėdžio neprisijungė, teismui telefonu neskambino ir nepranešė, kad negali prisijungti prie posėdžio. Tokios informacijos teismui neteikė ir po posėdžio, iki pat sprendimo paskelbimo.
Šalies argumentai
15. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad nurodytu atveju negali būti taikytos griežtosios atsakomybės sąlygos. Nagrinėjamu atveju, žala yra atsiradusi dėl to, kad prakiuro vamzdynas, keturiais aukštais aukščiau esančio draudėjos buto. Po įvykio buvo patikrinti visi butai virš nukentėjusios buto, pas visus buvo užkaltos nišos, kuriuose yra vamzdžiai. Vamzdžiai paslėpti, patikrinti jų būklės neįmanoma. Nukentėjusi avarijos dieną bei sekančią dieną į butą neįsileido. Atsakovo atstovo teigimu, įstatymai numato, kad gyventojai turi rūpintis savo turtu, turi informuoti administratorių arba bendriją apie pamatytus defektus. Nurodė, kad administratoriaus pranešimuose gyventojams visada buvo rašoma, kad gyventojai turi pranešti administratoriui, jei pamato rudis ar kitus vamzdžių pažeidimus. Administratorius savo pareigas atliko tinkamai. Be to, pažymėjo, kad ieškovo nurodytoje kasacinio teismo praktikoje buvo kitos faktinės aplinkybės, - tai, kad administratorius eilę metų matė defektus, juos žymėjo, tačiau jų nešalino, todėl administratoriui buvo taikoma griežtoji atsakomybė. Nagrinėjamu atveju, atsakovas nuolat atliko patikrinimus, tačiau nesiveržė į butus su policija tam, kad patikrinti gyventojų vamzdžius. Byloje pateikti namo gyventojų balsavimo protokolai liudija, kad gyventojams buvo siūloma keisti vamzdžius, tačiau nei karto nebuvo balsavimu tai nuspręsta. Tuo tarpu 2022 m. gyventojai balsavimu nusprendė už laiptinės perdažymą, kuriai reikėjo žymiai daugiau lėšų nei vamzdžių keitimui. Tai parodo namo gyventojų prioritetus, kuo nori geriau rūpintis. Ieškovas neįrodė, kad buvo defektas, kuris buvo žinomas bei nebuvo taisomas. Atsakovo atstovas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovas ieškiniu prašo priteisti 686 Eur, tuo tarpu pagal ieškovo pateiktą sąmatą priskaičiuota 468,72 Eur, t. y. mažiau nei prašo ieškiniu bei procesiniuose dokumentuose nepaaiškina, kodėl ieškiniu prašo didesnės sumos nei nurodyta sąmatoje.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
16. Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad Gyventojų turto draudimu (draudimo liudijimo poliso Nr. 220 0379379), ieškovas apdraudė butą, esantį (duomenys neskelbtini). Draudėjas ir naudos gavėjas nurodyta V. K.. Draudimo laikotarpis nuo 2023 m. lapkričio 11 d. iki 2024 m. lapkričio 10 d. Iš ieškovo atlikto 2023 m. lapkričio 17 d. apžiūros akto matyti, kad 2023 m. lapkričio 17 d. daugiabučiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), dėl bendrojo naudojimo objekto – bendrojo naudojimo karšto vandens vamzdžio trūkimo, buvo apgadintas butas Nr. 8. Byloje pateiktas ieškovo SEB banko 2023 m. lapkričio 22 d. mokėjimo nurodymas patvirtina 686 Eur sumokėjimą V. K.. Atsakovas draudžiamojo įvykio metu buvo Daugiabučio namo administratoriumi. Iš teismui kartu su ieškiniu teikiamo 2025 m. balandžio 22 d. atsakovo rašto Dėl informacijos pateikimo matyti, kad butas buvo užlietas būtent dėl bendrojo naudojimo objekto – karšto vandens stovo, trūkimo. Ieškovas, būdamas nukentėjusio nuo užpylimo asmens draudiku ir atlyginęs nukentėjusiam žalą, subrogacijos tvarka prašo priteisti iš atsakovo, kaip namo, esančio (duomenys neskelbtini) administratoriaus, 686 Eur išmokėtą draudimo išmoką, nes laiko, kad atsakovas yra atsakingas už daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų netinkamą priežiūrą. Tuo tarpu atsakovas nesutinka su ieškiniu, laikydamas, jog tinkamai atliko daugiabučio namo administratoriaus pareigas.
17. Taigi, šioje byloje kilo ginčas dėl atsakovo, kaip daugiabučio gyvenamojo namo administratoriaus, funkcijų apimties ir civilinės atsakomybės už funkcijų atlikimą, įvykus avarijai, t. y. trūkus bendro naudojimo šalto vandens stovui padarant žalą vienam iš butų savininkų.
18. Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita ir reiškiant reikalavimą atlyginti žalą ją padariusiam asmeniui, tarp jo ir draudiko susiklosto deliktiniai teisiniai santykiai, reguliuojami bendrųjų žalos atlyginimo normų (CK 6.263, 6.246–6.249 straipsniai). Deliktinės civilinės atsakomybės institutas yra grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad asmuo savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 straipsnio 1 dalis). Bylose dėl žalos, susijusios su netinkama statinio priežiūra, atlyginimo priteisimo ieškovui tenka pareiga įrodyti tris civilinės atsakomybės taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos ( CK 6.246, 6.247 ir 6.249 straipsniai), ketvirtoji atsakomybės taikymo sąlyga – kaltė yra preziumuojama, todėl pareiga ją nuginčyti tenka atsakovui (CK 6.248, 6.266 straipsniai). Neteisėti veiksmai, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti tiek tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, tiek ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu, atsižvelgiant į prievolės esmę, jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis).
19. CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį. CK 4.84 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius.
20. Pagal Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatus (toliau – ir Nuostatai, redakcija nuo 2023-01-01), pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant (Nuostatų 3 punktas). Vykdydamas pagrindinį uždavinį administratorius, be kitų funkcijų, vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų, jų inžinerinių sistemų naudojimą ir priežiūrą, žemės sklypų priežiūrą, organizuoja namo techninę priežiūrą, bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais patalpų savininkų naudojamo ir (ar) valdomo žemės sklypo priežiūrą (Nuostatų 4.3 punktas).
21. Pagal Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 (patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 -12-30 įsakymu Nr. Dl-971) (redakcija nuo 2022-05-01) (toliau – ir Reglamentas) nuostatas – statinio priežiūros tikslas – užtikrinti Statybos įstatyme bei statybos techniniuose dokumentuose nustatytus statinių esminius reikalavimus per visą statinio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę, maksimaliai sumažinti avarijų tikimybę, grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai (1 1 punktas). Vienas iš pagrindinių statinių ir jų konstrukcijų techninės priežiūros ir teisingo naudojimo uždavinių yra laiku pastebėti, teisingai įvertinti ir likviduoti atsiradusius statybinių konstrukcijų defektus (Reglamento 12.2 punktas), taip pat siekti, kad statiniai nedarytų žalos žmonių sveikatai ir aplinkai (Reglamento 12.5 punktas). Reglamento 91 punkte nustatyta, kad atliekant nuolatinius stebėjimus, namo bendrojo naudojimo objektai yra apžiūrimi vizualiai. Reglamento 96 punkte nustatyta, kad pagal namo būklės vertinimo išvadas, kad būtų išvengta pavojus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, valdytojas nedelsiant organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų gedimų, defektų šalinimo, avarijų lokalizavimo ir likvidavimo darbus.
22. Byloje nėra ginčo, kad atsakovas draudžiamojo įvykio metu 2018 m. spalio 15 d. Vilniaus miesto savivaldybės direktoriaus įsakymu Nr. 30- 3235/18 ir 2023 m. liepos 17 d. Vilniaus miesto savivaldybės mero potvarkiu Nr. 955- 521/23 vykdo (duomenys neskelbtini) daugiabučio gyvenamojo namo administravimą, bendro naudojimo patalpų ir inžinerinių sistemų priežiūrą.
23. Nagrinėjamu atveju, ieškovo 2023 m. lapkričio 10 d. gyventojų turto draudimo sutartimi apdraustame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), 2023 m. lapkričio 17 d. įvyko draudžiamasis įvykis – butas buvo užlietas vandeniu iš aukščiau esančio buto Nr. 16, t. y. esančio keturiais aukštais aukščiau. Atsakovas atsiliepime ginčijo savo kaltę, priežastinį ryšį ir žalos dydį. Nurodė, kad ieškovas neįrodė, kokie konkretūs atsakovo veiksmai, kokį teisės aktą pažeidžia.
24. Iš atsakovo ieškovui pateikto 2025 m. balandžio 22 d. rašto dėl informacijos pateikimo Nr. 23/220-11191 matyti, kad pastate (duomenys neskelbtini), 2023 m. lapkričio 17 d. pratrūko tualeto stovo karšto vandens vamzdis, 5 – ame aukšte, 16 bute, po įvykio buvo uždėta apkaba. 2023 m. lapkričio 24 d. atsakovas atliko neeilinę pastato apžiūrą. Jos metu nustatyta, kad 16, 14, 12 butuose (virš nukentėjusio) ir 8 bute vonios – tualeto stovo vamzdžių nišos yra aklinai užsandarintos apdailos medžiagomis. Tokiomis sąlygomis vamzdžių būklės vizualinė patikra administratoriui yra neįmanoma. Pažymėjo, kad atsakovas mėnesiniuose mokėjimo pranešimuose periodiškai perspėja gyventojus, kad vamzdyno stovų nišos, esančios butuose gali būti uždengiamos tik nuimama, o ne sandaria apdaila. Gyventojai yra raginami stebėti vamzdžių būklę ir pastebėjus rūdis ir pratekėjimus skubiai informuoti apie tai administratorių. Tačiau, atsakovo teigimu, gyventojai elgiasi aplaidžiai, šiuos raginimus ignoruoja, sandariai pritvirtintų apdailų nepašalina, nesudaro tinkamų sąlygų kasmetiniam vamzdyno patikrinimui, tuo trikdydami administratoriui atlikti pavestas funkcijas ir prisiimdami didelę riziką.
25. Į bylą pateikti gyvenamojo namo apžiūros aktai patvirtina, kad administratoriaus (atsakovo) vadybininkas 2023 m. lapkričio 24 d. (apžiūros aktas Nr. NA-F17/11) atliko neeilinę apžiūrą 16 bute ir po juo esančiuose butuose. Nustatė, kad virš nukentėjusio 8 buto esančių butų gyventojai yra sandariai uždengę technines nišas, gyventojai įpareigoti nišas atidengti. 2023 m. lapkričio 27 d. (apžiūros aktas Nr. NA-F17/12) ir 2023 m. lapkričio 29 d. (apžiūros aktas Nr. NA-F17/13) atlikus visų virš 8 buto esančių butų techninių spintų vamzdyno apžiūrą nustatyta, kad 16 buto (5 aukštas) vonios – tualeto stovas uždengtas apdailos plokšte. Atidengus stovą nustatyta, kad prakiuro karšto vandens vamzdis, uždėta apkaba. 14 buto (4 aukštas) vonios – tualeto stovo vamzdžiai uždengti. Buto savininkė įpareigota vamzdžius atidengti. Nustatyta, kad maždaug puse metro nuo perdangos korozijos pažeistas karšto vandens vamzdis. 12 buto (3 aukštas) vonios – tualeto stovo vamzdžiai taip pat uždengti. Buto savininkė įpareigota vamzdžius atidengti. Korozijos nenustatyta. 8 buto (2 aukštas) vonios – tualeto stovo vamzdžiai uždengti. Buto savininkė įpareigota vamzdžius atidengti. Savininkė techninės vamzdžių spintos neatidengė. 2023 m. lapkričio 30 d. buvo atlikti karšto vandens vamzdyno keitimo darbai 14 ir 16 butuose, senus metalinius vamzdžius pakeičiant plastikiniais (atliktų darbų aktas Nr. 43-209).
26. Byloje pateikti 2022-2025 metų pastate (duomenys neskelbtini) atlikti remonto darbai. Iš pateikto sąrašo matyti, kad 2022 m. vasario 14 d. buvo registruotas pranešimas apie 84 bute tech. spintoje prarūdijusį karšto vandens vonios – tualeto stovą; rūsyje 62 buto sandėliuke pakeista šalto vandens stovo uždaromoji armatūra. 2022 m. gegužės 16 d. gautas iškvietimas iš 61 buto, kad laša, „kai leidi wc, wc stovas drėgnas, atlikti darbai pagal iškvietimą“. 2022 m. rugpjūčio 1 d. užregistruotas įvykis, kad teka vanduo iš viršaus, avarinio ekipažo atvykimas, avarijos likvidavimas ir lokalizavimas. 2023 m. lapkričio 17 d. gautas pranešimas iš 16 buto, t. y. nagrinėjamas ginčas. Taigi, aktualiu laikotarpiu kitų pranešimų iš patalpų savininkų ar naudotojų dėl galimų avarijų ar vandens nutekėjimo atvejų, atsakovas nebuvo gavęs.
27. Sprendžiant, kaip atsakovas atliko jam teisės aktais patikėtas funkcijas, teisiškai reikšminga yra tai, kad atsakovas, vykdydamas minėto namo administratoriaus funkcijas nuolat vykdė periodinę pastato apžiūrą, kasmet teikė gyventojams ataskaitas už panaudotas lėšas ir atliktus darbus, metų pradžioje teikė tvirtinti ūkinius planus, kas 4 metus teikė tvirtinti ilgalaikius planus dėl infrastruktūros atnaujinimo bei planus dėl namo renovacijos.
28. Byloje pateiktas namo, esančio (duomenys neskelbtini), 2021 m. gegužės 10 d. Periodinės apžiūros aktas, kurio 10 punkte nurodyta, kad geriamo vandens tiekimo ir kanalizacijos vamzdžiai sumontuoti vertikaliai butų nišose, kurias butų savininkai uždengę apdailos medžiagomis. Vizualiai apžiūrėti vamzdžius nėra galimybės. Rekomenduojami darbai defektams pašalinti – periodiškai skelbimų lentose aiškinti gyventojams nemesti į kanalizaciją buitinių atliekų ir kitų daiktų, galinčių užkimšti kanalizaciją. 2021 m. rugsėjo 17 d. gyvenamojo namo apžiūros akte nurodyta organizuoti geriamojo vandens stovų remonto (pakeitimo plastikiniais), darbus. 2022 m. gegužės 11 d., 2022 m. rugsėjo 6 d., 2023 m. gegužės 4 d., 2023 m. rugsėjo 15 d. gyvenamojo namo apžiūros aktuose (dėl geriamojo vandens ir nuotekų inžinerinių sistemų), nurodyta, kad pokyčių nėra.
29. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas kasmet teikė gyventojams ataskaitas už panaudotas lėšas ir atliktus darbus. Byloje pateiktos 2021 m. kovo 5 d., 2022 m. kovo 7 d., 2023 m. kovo 6 d. ir 2024 m. birželio 6 d. ataskaitos. Atsakovas metų pradžioje teikė tvirtinti ūkinius planus (byloje pateikti 2016 m. kovo 25 d., 2020 m. sausio 3 d., 2021 m. vasario 8 d., 2022 m. sausio 3 d., 2022 m. gruodžio 19 d. planai) bei kas 4 metus teikė tvirtinti ilgalaikius planus dėl infrastruktūros atnaujinimo bei planus dėl namo renovacijos (byloje pateikti 2016 m. kovo 25 d., 2020 m. vasario 18 d., 2023 m. gruodžio 27 d. planai).
30. Atsakovas siūlė gyventojams kaupti lėšas geriamo ir karšto vandens stovų bei karšto vandens cirkuliacinio stovų atnaujinimui, demontuojant senus vamzdžius ir sumontuojant naujus. Iš į bylą pateiktų daugiabučio namo priežiūros ūkinių ir finansinių planų (2016 m. kovo 25 d., 2020 m. sausio 3 d., 2021 m. vasario 8 d., 2022 m. sausio 3 d., 2022 m. gruodžio 19 d.) matyti, kad atsakovas siūlė tokius atnaujinimo darbus: geriamojo ir karšto vandens stovų bei uždaromosios armatūros remontas/keitimas, sienų, tarpplokštinių sandūrų hermetizavimas, nuogrindų atstatomasis remontas.
31. Iš į bylą pateikto 2016 m. kovo 25 d. ilgalaikio plano matyti, kad administratorius siūlė gyventojams atlikti tokius darbus: geriamo ir karšto vandens bei karšto vandens cirkuliacijos stovų keitimas (senų vamzdžių demontavimas, naujų sumontavimas), sienų tarpplokštinių sandūrų hermetizavimas (sienų, tarpplokštinių, sandūrų remontas, hermetizavimas).
32. Byloje nustatyta, kad 2016 m. gegužės 10 d. suskaičiavus balsavimo biuletenius konstatuota, kad balsavimas neįvyko, nes nebuvo surinkta balsų daugumos, iš 84 gauti tik 16 biuleteniai. Atlikus pakartotinį balsavimą 2016 m. rugpjūčio 5 d. ir suskaičiavus balsavimo biuletenius konstatuota, kad balsavimas įvyko, iš 84 gauti 61 biuleteniai, tačiau siūlymams nepritarta (siūlymui patvirtinti namo bendro naudojimo objektų atnaujinimo 2016-2019 m. ilgalaikį planą ir mėnesinės kaupiamosios įmokos tarifui pritarė 6 gyventojai, nepritarė 55 gyventojai, siūlymas nepriimtas).
33. Iš į bylą pateikto 2020 m. vasario 18 d. ilgalaikio plano matyti, kad administratorius siūlė atlikti tokius darbus: geriamo ir karšto vandens bei karšto vandens cirkuliacijos stovų keitimas (senų vamzdžių demontavimas, naujų sumontavimas), nuogrindų atstatomieji remonto darbai (naujai pakloti trūkstamą nuogrindų dalį), lifto pakeitimas ( II-III laiptinių liftų pakeitimas su montavimo darbais, esamų liftų eksplotacijos laikotarpis 25 m.). 2020 m. balandžio 6 d. suskaičiavus balsavimo biuletenius konstatuota, kad balsavimas neįvyko, nesurinkta balsų daugumos, iš 84 gauti tik 13 biuleteniai. Atlikus pakartotinį balsavimą 2020 m. rugpjūčio 19 d. ir suskaičiavus balsavimo biuletenius konstatuota, kad balsavimas neįvyko, nes nesurinkta balsų daugumos, iš 84 gauti tik 23 biuleteniai.
34. Byloje taip pat nustatyta, kad 2020 m. sausio 3 d. buvo organizuotas butų ir kitų patalpų savininkų balsavimas dėl šilumos punkto, šildymo ir karšto vandens sistemų atnaujinimo (modernizavimo) bei dėl karšto ir šalto vandentiekio stovų keitimo, tačiau balsavimas neįvyko, nes iš 84 biuletenių gauti 23 biuleteniai, o iš jų, galiojantys tik 19.
35. Iš į bylą pateikto 2023 m. gruodžio 27 d. ilgalaikio plano matyti, kad administratorius siūlė atlikti tokius pat darbus numatytus 2020 m. vasario 18 d. ilgalaikiame plane.
36. Taigi, iš bylos medžiagos matyti, kad gyventojai neišreiškė valios kaupti lėšas vamzdyno atnaujinimui, 2020 m. ūkinis planas nepatvirtintas, 2020 m. balandžio 6 d. konstatuota, kad balsavimas neįvyko, nesurinkta balsų daugumos, iš 84 gauti tik 13 biuletenių. 2021 m. ūkinis planas nepatvirtintas, 2022 m. ūkinis planas nepatvirtintas, 2022 m. kovo 8 d. konstatuota, kad balsavimas neįvyko, nes nebuvo surinkta balsų daugumos, iš 84 gauti tik 10 biuletenių. 2023 m. ūkinis planas nepatvirtintas, 2023 m. kovo 6 d. konstatuota, kad balsavimas neįvyko, nes nesurinkta balsų daugumos, iš 84 gauti tik 9 biuleteniai.
37. Iš aukščiau paminėto, darytina išvada, kad atsakovas atliko jam teisės aktais patikėtas funkcijas, nuolat tikrino pastato būklę, sudarinėjo ūkinius planus, ilgalaikius planus, siūlė gyventojams kaupti lėšas geriamo ir karšto vandens stovų bei karšto vandens cirkuliacinio stovų atnaujinimui, demontuojant senus vamzdžius ir sumontuojant naujus, tačiau nei vieno gyventojų balsavimo metu nebuvo pritarta tvirtinti administratoriaus paruoštus ir siūlomus ūkinius bei ilgalaikius planus.
38. Pažymėtina ir tai, kad 2022 m. vasario 8 d. Vilniaus miesto savivaldybė atliko administratoriaus vykdomos pastato techninės priežiūros patikrinimą. (Duomenys neskelbtini) name pažeidimų nenustatyta, gyventojams rekomenduota atnaujinti pastato infrastruktūrą.
39. Remiantis šiomis aplinkybėmis darytina išvada, kad atsakovas organizavo net penkis kartus gyventojų balsavimus, t. y. nuo 2016 metų, kai atsakovas inicijavo balsavimą dėl bendrojo naudojimo vamzdynų atnaujinimo, iki pat 2023 metais įvykusios avarijos, namo gyventojai nebuvo aktyvūs bei nebalsavo už geriamo ir karšto vandens bei karšto vandens cirkuliacijos stovų keitimą (senų vamzdžių demontavimas, naujų sumontavimas). Be to, iš į bylą pateiktų dokumentų, matyti, kad atsakovas nuolat organizavo namo apžiūrą bei rašė apžiūros aktus, iš kurių matyti, kad geriamo vandens tiekimo ir kanalizacijos vamzdžiai sumontuoti vertikaliai butų nišose, kurias butų savininkai uždengę apdailos medžiagomis, vizualiai apžiūrėti vamzdžius nebuvo galimybės. Darytina išvada, kad namo gyventojai buvo užsandarinę vamzdžius bei priėjimas prie jų nebuvo galimas. Tokiu elgesiu gyventojai pažeidė statybos techninio reglamento STR 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“ (patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003-07-21 įsakymu Nr. 390) 47 punktą, nustatantį, kad vandentiekis turi būti suprojektuotas taip, kad įranga būtų prieinama ir galima būtų atlikti eksploatacinius veiksmus. Be to, namo gyventojai pažeidė CK 4.83 straipsnio 3 dalį, nustatančią, kad butų ir kitų patalpų savininkai bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ir kitaip tvarkyti bei CK 4.83 straipsnio 5 dalį, nustatančią, kad butų ir kitų patalpų savininkas privalo leisti įgaliotiems asmenims remontuoti ar kitaip tvarkyti jo bute ar kitose patalpose esančią bendrojo naudojimo mechaninę, elektros ir kitokią įrangą. Nagrinėjamu atveju, namo gyventojai nesiėmė jokių veiksmų ar iniciatyvų spręsti vamzdžių keitimo klausimą, nors atsakovas periodiškai organizavo balsavimus bei siūlė keisti senus vamzdžius.
40. Tuo tarpu, namo gyventojai (II ir III laiptinės) išreiškė iniciatyvą ir 2021 m. spalio 1 d. patvirtino lėšų kaupimą laiptinės perdažymo, medinių langų keitimo plastikiniais ir pašto dėžučių keitimo darbams. Atsakovo teigimu, dažymo ir langų keitimo darbų kaina buvo ženkliai didesnė už namo vamzdyno keitimą. Darytina išvada, kad namo gyventojai buvo aktyvūs bei prioritetą teikė laiptinės išvaizdai, o ne esminių namo konstrukcijų išsaugojimui.
41. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad administratorius neturi teisės savarankiškai priimti sprendimų dėl namo bendrojo naudojimo objektų remonto, atnaujinimo, pakeitimo. Jis tik, remdamasis techninės apžiūros duomenimis, privalo sudaryti numatomų atlikti darbų planus, tačiau šie planai turi būti svarstomi patalpų savininkų susirinkime ir planuojamiems atlikti darbams turi pritarti patalpų savininkai. Administratorius turi teisę priimti sprendimus tik dėl bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, susijusius, be kita ko, su namo bendrosios inžinerinės įrangos priežiūra ir remontu, siekdamas išsaugoti ir atkurti jų normatyvines savybes, teikti namo techninės priežiūros paslaugas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-409-684/2017).
42. Remiantis Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 2 punktu (redakcija nuo 2023-01-01), bendrąja daline daugiabučio gyvenamojo namo savininkų nuosavybe (pastato bendrojo naudojimo objektais), be kita ko, yra bendrosios pastato inžinerinės sistemos, įskaitant ir vandentiekio vamzdynus.
43. Statybos techninis reglamentas STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ (2022-05-01 – 2024-08-07 redakcija) be kita ko nustato daugiabučių gyvenamųjų namų techninės priežiūros privalomuosius reikalavimus ir jų įgyvendinimo tvarką (1.2 punktas). Pagal šio reglamento 43 punktą, kasmetinių apžiūrų metu detaliai apžiūrimos ir tikrinamos pagrindinės statinio konstrukcijos, inžinerinė įranga, nustatomas esamo statinio tyrimų poreikis, pastato defektai ir remonto darbų poreikis, įvertinama nuolatinių stebėjimų kokybė. Pagal namo būklės vertinimo išvadas, užtikrindamas namo bendrųjų konstrukcijų ir patalpų būklę, bendrųjų inžinerinių sistemų funkcionavimą pagal šių sistemų priežiūrą ir/ar naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir/ar gamintojo instrukcijas, kitus dokumentus, kad būtų išvengta pavojus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, valdytojas nedelsiant organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų gedimų, defektų šalinimo, avarijų lokalizavimo ir likvidavimo darbus (96 punktas).
44. Nagrinėjamu atveju, ieškovo apdraustas butas buvo užlietas dėl trūkusio karšto vandens vamzdžio, kuris priskirtinas daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo inžinerinei įrangai. Iki minėto įvykio atsakovas, kaip gyvenamojo namo administratorius, nuolat stebėjo namo techninę būklę, t. y. nuolat vykdė periodinę pastato apžiūrą, kasmet teikė gyventojams ataskaitas už panaudotas lėšas ir atliktus darbus, metų pradžioje teikė tvirtinti ūkinius planus, kas 4 metus teikė tvirtinti ilgalaikius planus dėl infrastruktūros atnaujinimo, rekomendavo butų savininkams atlikti vamzdžių keitimus, skatino juos prižiūrėti namo techninę įrangą, apie gedimus iš karto informuoti administratorių. Be to, administratorius pranešimuose informuodavo gyventojus, kad butų savininkai aklinai užsandarinę nišas, kuriuose yra šalto, karšto ir kanalizacijos vamzdžiai yra pažeidę inžinerinių sistemų eksploatavimo taisykles, todėl užliejimu padarytą žalą privalės atlyginti patys. Vamzdynų nišos gali būti uždengtos tik nuimama apdaila. Aptikus ant vamzdžių rūdis su matomais pratekėjimais, prašo skambinti telefonu. Pažymėtina ir tai, kad iki buto užliejimo įvykio butų savininkai nesikreipė į atsakovą dėl karšto vandens vamzdžių pakeitimo ir (ar) remonto, apie jokius defektus jo neinformavo. Buvo vykdomi balsavimai dėl vamzdžių keitimo, tačiau jokie sprendimai nebuvo priimti, namo gyventojai šiuo klausimu buvo pasyvūs.
45. Taigi, atsižvelgiant į aukščiau paminėtą praktiką, į atsakovo aktyvius veiksmus, t. y. atliekant gyvenamojo namo patikrinimus, sudarinėjant ūkinius planus, ilgalaikius planus, atsižvelgiant į atsakovo siūlymus gyventojams kaupti lėšas geriamo ir karšto vandens stovų bei karšto vandens cirkuliacinio stovų atnaujinimui, demontuojant senus vamzdžius ir sumontuojant naujus, į atsakovo organizuojamus balsavimus dėl namo vamzdžių keitimo, atsakovo informacinius pranešimus, kuriuose jis įspėja namo gyventojus apie galimą žalą dėl vamzdžių trūkumo bei kreipėsi į gyventojus dėl galimybės atidengti vamzdynus, todėl teismas sprendžia, kad neteisėtų atsakovo veiksmų nagrinėjamu atveju nenustatyta, todėl atsakovui negali būti taikoma griežtoji civilinė atsakomybė.
46. Ieškovas nurodo, kad atsakovas, atlikdama daugiabučio namo apžiūras nustatė, kad vamzdynai uždengti ir nėra galimybės jų stebėti, tačiau nesiėmė jokių veiksmų, kad galėtų atlikti periodines vamzdynų apžiūras, tinkamai juos prižiūrėti. Ieškovo teigimu, teismai, vertindami analogiškas situacijas, pasisako, kad daugiabučio namo administratorius turi pareigą prižiūrėti net ir tuos vamzdžius, kurių apžiūrą apsunkina sumontuotos konstrukcijos (Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. e2A-792-950/2025), tačiau teismas su nurodyta ieškovo pozicija nesutinka.
47. Kauno apygardos teismas 2025 m. birželio 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-792-950/2025 yra nurodęs, kad būtent atsakovei teko pareiga įrodyti, jog ji ėmėsi visų nuo jos priklausančių būtinų (galimų) priemonių tokios žalos kilimui išvengti, t. y. atliko bendrojo naudojimo objektų būklės nuolatinį stebėjimą, kasmetines apžiūras, organizavo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų poreikio pagrindimą, parengė atnaujinimo planus ir juos pateikė namo savininkams, rengė susirinkimus ir siūlė remontuoti pastatų vamzdynus ir pan. Teismo vertinimu, šiuo atveju atsakovas ėmėsi visų galimų priemonių žalos kilimui išvengti, todėl šiuo atveju, giežtoji civilinė atsakomybė atsakovo atžvilgiu negali būti taikoma.
48. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad ieškiniu ieškovas prašo priteisti 686 Eur žalą, tačiau minėtą patirtą žalą pagrindžiančių dokumentų byloje nėra pateikta. Ieškovas pateikė nuostolio apskaičiavimą, iš kurio matyti, kad draudimo išmoka yra 468,72 Eur. Ieškovo atstovė į posėdį neatvyko, byloje nepaaiškino, kodėl priskaičiuota draudimo išmoka skiriasi nuo ieškiniu prašomo žalos atlyginimo.
49. Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, teismas ieškovo ieškinį atmeta.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
50. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
51. Atmetus ieškinį, turėtų būti priteistos atsakovo patirtos išlaidos. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovą atstovavo teisininkas, bylinėjimosi išlaidų nebuvo patirta, todėl jos iš ieškovo nepriteistinos.
52. Byloje nebuvo patirta pašto išlaidų, todėl teismas dėl jų priteisimo nesprendžia.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytu bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 – 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.