- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-12-23
- Bylos Nr.
- e2-631-807/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-02207-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Ieškovas
- P. K., I. K.
- Atsakovas
- V. M., B. M.
- Trečiasis asmuo
- D. K., S. G.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, vykusiame mišriuoju būdu, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų I. K. ir P. K. ieškinį atsakovams B. M. ir V. M. dėl išlaidų statybos trūkumams pašalinti priteisimo, tretieji asmenys byloje - D. K., S. G., S. G., D. K..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ieškovų ieškinio reikalavimų esmė
1. ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurio reikalavimus patikslino 2021-03-30 pareiškimu, prašydami priteisti ieškovams solidariai iš atsakovų B. M. ir V. M. 17676,89 Eur išlaidų dėl statybos trūkumų, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas lygiomis dalimis (1500 Eur ekspertizės išlaidų, 249,26 Eur UAB „Akustinių tyrimo centro“ matavimų išlaidų, žyminio mokesčio ir teisinių paslaugų išlaidų).
2. Ieškinyje nurodė, kad ieškovai 2017-08-07 pirkimo pardavimo ir naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo sutartimi Nr. 2-7709 iš pardavėjo B. M. nuosavybės teise įgijo butą (kotedžą) (duomenys neskelbtini) su dalimi žemės sklypo. Prie Sutarties buvo pridėtas Kotedžo energetinio naudingumo sertifikatas, išduotas 2017-04-20, patvirtinantis, kad Kotedžas atitinka B energinio naudingumo klasę. Paaiškina, kad pardavėjas garantavo, kad Sutarties sudarymo momentu nėra paslėptų parduodamo Turto trūkumų, dėl kurių Turto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjai Ieškovai jį ketino naudoti, arba dėl kurių Turto naudingumas sumažėtų taip, kad Ieškovas apie tuos trūkumus žinodamas arba apskritai nebūtų to Turto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Kotedžo 2017-04-25 Deklaracijoje apie statinio statybos užbaigimą, Kotedžo statytojas buvo B. M., Kotedžo statybos techninės priežiūros vadovas buvo V. M., Kotedžą projektavo D. S.. Pagal išduotą Kotedžo statybos leidimą bei Kotedžo projektą Nr. 15.07/02-TP-A, Kotedžas turėjo atitikti B klasės energetinio naudingumo kategoriją.
3. Ieškovai nurodė, kad žiemos sezono laikotarpiu ypač kilus vėjui jaučiamas didelis diskomfortas, t. y. nustačius katilą normaliu (vidutiniu) režimu iki 14 laipsnių ir pan. atšąla antras aukštas; norint, kad būtų šilčiau, katilą įjungus maksimaliu ar artimam maksimaliam režimui, pirmame aukšte pasidaro neįmanomai karšta. Tarp pirmo ir antro aukšto patalpų yra didelis temperatūrų skirtumas. Šeimai gyventi Kotedže žiemos sąlygomis tokiame būste yra sudėtinga, antro aukšto patalpos yra netinkamos komfortiškai gyventi.
4. Pažymėjo, kad ieškovai UAB „Akustinių tyrimų centre“ užsakė Kotedžo sandarinimo matavimus, kuriais nustatyta, jog Kotedžas neatitinka B klasės energetiniam naudingumui keliamų reikalavimų, t. y. oro apykaitos didžiausia reikšmė turi būti iki 1,5, tuo tarpu Kotedžo sudaro net 6,09. Tai atitiktų E ar F klasę, kas naujai statybai pagal 2016 m. išduotą statybos leidimą yra neleistina. Šias aplinkybes patvirtina pridedami UAB „Akustinių tyrimų centro laboratorijos“ darbuotojų 2018-10-01 atlikti matavimai (protokolas).
5. Nurodė, kad atlikta Kotedžo apžiūra - techninis įvertinimas. Atestuoti statybos techninės priežiūros specialistai 2019-03-15 Atliktų statybos darbų dalinio įvertinimo akte Nr. 9-18 nustatė, kad pastebėti esminiai Kotedžo defektai: grindyse jaučiamas šaltis, per ventiliacijos sistemą papuola drėgmė į patalpas, galima pelėsio susidarymo terpė; ties stogo jungtimi su siena jaučiasi šaltis, darytina prielaida, jog šilumos izoliacija buvo sumontuota nesilaikant normatyvinių statybos techninių reglamentų reikalavimų; namo vandens pripildymo sistemoje nėra pakankamo slėgio; lietaus nuvedimo sistema taip pat neatitinka reikalavimų, matyti Kotedžo mechaniniai pažeidimai, kurie atsirado dėl perteklinės kapiliarinės drėgmės.
6. Ieškovai teikė B. M. 2019-04-01 pretenziją dėl statybos trūkumų ištaisymo, kad Kotedžas atitiktų energetinę B klasę ir kt., tačiau iš el. paštu pateiktų atsakymų ieškovai suprato, kad pastarasis savo atsakomybės vengia, trūkumus natūra taisyti atsisakė.
7. Ieškovai paprašė statybos darbų įmonės UAB „Klaista“ apžiūrėti Kotedžą ir sudaryti sąmatą darbų, reikalingų pašalinti stogo trūkumus. Rangos darbus atliekančios UAB „Klaista“ sudaryta sąmata patvirtina, jog Kotedžo remonto trūkumų ištaisymo darbai sudaro 17551,64 Eur, kuriuos šiuo ieškiniu ieškovai ir prašo priteisti iš atsakovų.
(duomenys neskelbtini) atsikirtimų santrauka
Atsiliepimas
8. (duomenys neskelbtini) atsiliepimu nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir teigia, kad parduodamas ieškovams butą, atsakovas turėjo Pastato energetinio naudingumo sertifikatą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2017-04-20 eksperto D. K. (Atestato Nr. (duomenys neskelbtini)), todėl buvo pagrįstai įsitikinęs, kad parduodamas turtas - butas, atitinka pastato energetinio naudingumo klasę „B“, su sertifikatu ieškovai buvo supažindinti. Paaiškina, kad 2017-04-25 Deklaraciją apie statinio statybos užbaigimą, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), statinio projektą tikrinanti institucija įregistravo statybos užbaigimą, kai atlikta statybos ekspertizė, todėl dėl statinio atitikimo Statybos techninio reglamento (toliau - STR) reikalavimams, abejonių atsakovas neturėjo.
9. Atsakovas teigė, kad iki parduodant Butą Ieškovams, Atsakovas pats naudojosi Butu ir jokių neatitikimų statinio projektui bei projekte nurodytai Buto energetinio naudingumo klasei nebuvo pastebėjęs, trūkumų, kuriuos Ieškovai nurodė Ieškinyje, tai pat nebuvo; jam nėra žinoma ar butas buvo tinkamai eksploatuotas: ar tinkamai naudojama vėdinimo sistema, šildomos patalpos, tinkamai prižiūrimos statinio konstrukcijas ir pan. Atsakovas pažymi, jog ieškovai turėjo visas galimybe susipažinti su perkamu būstu, kuris atitiko jų kainą.
10. Atsakovas nurodė, kad ieškovų išvardinti būsto trūkumai ieškinyje yra nepagrįsti jokiais ieškovų įrodymais ir mano, kad tai priklauso nuo pačių ieškovų. Pažymi, kad ieškovų sudaryta sąmata pagal UAB „Klaista“ kelia abejonių, nes bendrovė turi finansinių problemų, dalyvauja ne mažiau 17 bylų ir tikėtina, kad yra susijusi ryšiais su ieškovais. Akcentuoja, kad jų sąmatoje yra perteklinių darbų (pavyzdžiui, stogo trūkumai ir pan.).
11. Atsakovas paaiškino, kad būstas parduotas už ženkliai mažesnę kainą 128500 Eur, nei tuo metu rinkoje kainavęs toks būstas, kurio kaina rinkoje buvo apie 150000 Eur. Mano, kad ieškovų nurodomi trūkumai yra pertekliniai (hipotetiniai). Prašo atmesti ieškovų ieškinį kaip nepagrįstą.
Šalies argumentai
(duomenys neskelbtini) atsikirtimų santrauka
Atsiliepimas
12. (duomenys neskelbtini) atsiliepimu nesutiko su ieškiniu ir nurodė, kad 2017-08-07 buvo sudaryta ginčo būsto sutartis tarp ieškovų ir atsakovo B. M.. Jokie trūkumai nebuvo paslėpti sudarant sandorį ir pirkėjai turėjo galimybes viską apžiūrėti, ką jie patvirtino. Byloje dokumentais matyti, kad statytojas B. M., statybos techninės priežiūros vadovas V. M.. Teigia, kad jis, V. M., nebuvo jokiu priežiūros vadovu, nes neturi nei žinių, nei kvalifikacijos ir negali tokios veiklos vykdyti. Taigi, apibendrinant, atsakovas nebuvo buto, esančio (duomenys neskelbtini), statybos darbų vadovu ir nėra atsakingas už galimus, tikėtinus statinio trūkumus. Paaiškina, kad jo galimai parašai dokumentuose yra todėl kad jis padėdavęs broliui, su kuriuo yra giminystės ryšys, bet niekaip nesusijęs su statytojo, rangovo, projektuotojo ir pan. funkcijomis. Prašo pakeisti jį, kaip atsakovą, į suinteresuotą asmenį, o atsakovą palikti tik B. M.; ieškinį prašė atmesti.
Trečiojo asmens D. K. atsiliepimo santrauka
13. Trečiasis asmuo D. K. pateiktame atsiliepime nurodė, kad ji 2015-04-15 su V. M. buvo sudariusi Statinio projektavimo darbų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią įsipareigojo parengti ir suderinti statybą leidžiantį dokumentą Dviejų butų gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), Statybos projektui. Statybos stadija Techninis projektas. Projekto sudėtis: bendroji, sklypo plano, statinio architektūros dalys.
14. Pažymėjo, kad šiuo atveju statinio projektavimo paslaugų sutartis buvo sudaryta konkrečiai vienam etapui, t. y. techninio projekto parengimui. Dėl kitų projekto stadijų užsakovas, t. y. V. M. sutarčių su D. K. nesudarė.
15. Paaiškino, kad statinio techninis projektas (toliau – Techninis projektas) – Projekto pirmasis ir pagrindinis etapas, kurio sprendiniai detalizuojami darbo projekte. Techninis projektas rengiamas kaip vientisas dokumentas, nustatantis projektuojamo statinio esminius, funkcinius (paskirties), architektūros (estetinius), technologijos, techninius, ekonominius, kokybės reikalavimus, kitus jo rodiklius ir charakteristikas. Tuo tarpu statinio darbo projektas (toliau – Darbo projektas) – Projekto antrasis etapas, Techninio projekto tąsa, kuriame detalizuojami Techninio projekto sprendiniai ir pagal kurį atliekami statybos darbai. Darbo projektas gali būti rengiamas kaip vientisas dokumentas vienu metu arba atskirais sprendinių dokumentais (iš anksto parengus sprendinius, būtinus statinio statybai pradėti, o kitus – statybos metu).
16. Akcentavo, kad ji rengė tik techninį projektą ir pažymėjo, jog Projektavimo užduotyje (2 punktas) aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad projektas rengiamas dviem etapais, pirmu rengiamas techninis projektas, antru etapu rengiamas darbo projektas, statytojui pasirinkus projektuotoją. Taip pat projektavimo užduoties 8 punkte buvo paminėtas darbų detalumas - techninio projekto bendroji, sklypo plano ir architektūros dalys. Energinis vertinimas ar projekto sertifikavimas nebuvo atliktas, nes to nereikalavo tuo metu galioję teisės aktai. Akcentuoja ir tai, kad Techninių specifikacijų pabaigoje nurodyta pastaba: trūkstamus brėžinius statybos eigoje rangovas atlieka pats (bendroji dalis 57 psl.).
17. Nurodė, kad ji statinio darbo projekto - techninio projekto tąsos, kuriame detalizuojami Techninio projekto sprendiniai ir pagal kurį atliekami statybos darbai nerengė, (duomenys neskelbtini) dėl darbo projekto parengimo niekuomet į D. K. nesikreipė, sutarties būtent dėl šio projekto dalies parengimo nesudarė. Trečiajam asmeniui D. K. nežinoma pagal kokius darbo projekto projektinius sprendinius buvo atliekami statybos darbai.
18. Pažymėjo, kad savo sutartinius įsipareigojimus pagal Statinio projektavimo paslaugų sutartį ji įvykdė tinkamai, jos parengtas statybos techninis projektas atitinka projekto rengimo metu galiojusių teisės aktų reikalavimus, atlikti projektavimo darbai trūkumų neturi, o galimi statinio trūkumai nurodyti trūkumai kildinami ne iš netinkamo statinio suprojektavimo. Priešingai, ieškovai savo ieškinyje nurodo, kad projekto neatitikimų teisės aktų reikalavimams nenustatyta.
19. Atkreipė dėmesį į tai, kad ieškinyje nurodoma, kad atestuoti statybos techniniai specialistai nustatė, kad kotedžas neatitinka STR 1.01.05:2007 reikalavimų, turi esminius defektus, galinčius sumažinti jo fizinę – techninę būklę. Tačiau pažymi tai, kad Statybos techninis reglamentas STR.1.01.05:2007 (Normatyviai statybos techniniai dokumentai yra skirtas statybos dokumentų normavimui, o ne statybos darbų taisyklių ar defektų aprašymui.
20. Prašė sprendimą dėl ieškovų ieškinio priimti teismo nuožiūra ir priteisti trečiajam asmeniui turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Trečiųjų asmenų S. G. ir S. G. atsiliepimo santrauka
21. Tretieji asmenys S. G. ir S. G. nurodė, kad situacija jų name (duomenys neskelbtini), jiems žinoma, t. y. jų bute (duomenys neskelbtini), antrame aukšte taip pat jaučiamas šaltis dėl greičiausiai tinkamai neįrengto stogo ar kitų statybos darbų. Jie taip pat yra nepatenkinti įsigyto buto kokybe. Sutinka su jų kaimynų I. K., P. K. 2020-01-25 ieškiniu B. M. ir V. M. dėl išlaidų statybos trūkumams ištaisyti priteisimo ir prašo jį tenkinti su visais reikalavimais. Tuo pačiu sutinka, kad dvibučiame name (duomenys neskelbtini), ieškovai I. K., P. K. atliktų reikalingą statybinę ekspertizę defektams nustatyti ir pataisymo išlaidoms paskaičiuoti, tą atliktų ieškovų pasiūlytas teismo ekspertas.
Trečiojo asmens D. K. atsiliepimo santrauka
22. Trečiasis asmuo D. K. atsiliepime nurodė, kad jis 2017 m. UAB „Statybų ekspertizė“ parengė ekspertizės aktą 17-4.25/1 dėl objekto (duomenys neskelbtini), kurį jis tik pasirašė.
23. Paaiškindamas dėl sandarumo nurodė, kad vertinamas pastatas priskiriamas B energinio naudingumo klasei. Pagal STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“ reikalavimus B klasės energinio naudingumo pastatams nėra privaloma atlikti sandarumo bandymą. Atliekant energinio naudingumo skaičiavimus nebuvo pateiktas sandarumo bandymas, todėl buvo vadovautasi pateiktais teoriniais duomenimis ir jie nebuvo tikrinti, nes tai pagal teisės aktus nėra privaloma.
24. Dėl ekspertizės akto paaiškino, kad ekspertizės akto tikslas buvo patikrinti, ar statinio sprendiniai atitinka techninį projektą bei tinkamumą naudoti pagal paskirtį. Ekspertizė buvo atliekama vizualiai apžiūrint pastatą, bet neardant ir neatidengiant statinio konstrukcijų.
25. Byloje aptariami defektai nustatyti atlikus sandarumo bandymą, konstrukcijų ardymo darbus. Tuo tarpu ekspertizės aktas 17-4.25/1 buvo surašytas tik apžiūrėjus esamą pastatą, todėl niekaip nebuvo galimybės matyti byloje įvardijamų defektų. Byloje aptariami defektai išeina už atlikto ekspertizės akto ribų.
26. Teismo posėdžio metu ieškovas P. K. parodė, kad buto problemos išaiškėjo atvėsus orams; pūčiant vėjui, nukrenta temperatūra 2 aukšte, todėl buvo priversti pirkti elektrinį radiatorių papildomai šildytis. Paaiškino, kad kreipėsi į atsakovą, kuris žadėjęs išspręsti klausimą, nes pirko pilnai pastatytą ir priduotą butą. Nesidomėjo ar yra žaibolaidis, kadangi viskas buvo priduota iki 100 proc., vadinasi visi sprendimai turi būti ir yra geri. Nežinojo, kad būtinos sniego gaudyklės. Papildomai iš darbų sąrašo nieko nėra darę, išskyrus stogelių uždėjimą ant kaminėlių, kad vanduo nelašėtų. Viduje – sudėjo plyteles, pastatė kriauklę. Parodė, kad namą pirko iš B. M. ir V. M., namą pardavinėjo (duomenys neskelbtini).
27. Teismo posėdžio metu ieškovų atstovas advokatas M. S. paaiškino, kad svarbus yra statinio projektas, nes leidimas yra išduodamas pagal projektą. Aiškinamajame rašte nurodyta, kad turi būti statoma 1 aukšto su mansarda ir rūsiu namas. Ekspertas T. M. nustatė, kad taip nėra. Aiškinamajame rašte 16 punkte rašoma, kad turi būti techninė priežiūra, o 2.4 punkte, kad tai turi daryti statybos inžinieriai, kurie turi ne mažiau 2 metų patirtį. Nurodė, kad nuo 2015 iki 2017 metų vyko statybos ir yra duomenų, kad 2016 m. statybos leidimas buvo perrašytas. Statyba negalėjo vykti be techninės priežiūros. (duomenys neskelbtini), nes jis turėjo 2 metų patirtį ir tinkamą kvalifikaciją ir todėl buvo nurodytas kaip techninis prižiūrėtojas. Deklaracijoje apie statybos užbaigimą statytojas yra B. M., o techninis prižiūrėtojas – V. M.. Ekspertas T. M. yra teismo ekspertas, todėl jo išvadomis ir reikėtų vadovautis. Šioje byloje yra mišrūs santykiai – pirkimo-pardavimo bei rangos, o ieškovai yra vartotojai. Deklaracija Registrų centre patvirtina, kad techninis prižiūrėtojas yra būtent V. M..
28. (duomenys neskelbtini) teismo posėdyje parodė, kad statybos darbus pradėjo 2015 metais, tuo metu jam brolis perdavė žemės sklypą. Statybos leidimas buvo brolio vardu, o kai perleido – jis išsiėmė leidimą savo vardu. Ieškojo žmonių, rado ukrainiečių brigadą, kuriai vadovavo asmuo vardu (duomenys neskelbtini). Jie turėjo tinkamą kvalifikaciją, sumontavo pamatus, perdangas, fasadą, apšiltinimą ir viską iki langų, nes langus montavo kiti, t. y. jie viską padarė iki apdailos. Iš kur atsirado (duomenys neskelbtini) dokumentuose – jis nežino. (duomenys neskelbtini) namą pridavinėjo 2 etapais – pirmuoju etapu buvo priduota 60 proc., o antruoju etapu – 100 proc. baigtumas. Jis norėjęs vieną namo dalį pasilikti, o kitą – išnuomoti, kad galėtų grąžinti skolą; vienoje namo dalyje jis ir gyveno apie 2 metus. Vėliau nusprendė parduoti, rado brokerę, kuri rado pirkėjus – (duomenys neskelbtini) su žmona. Pirkėjams atvykus, jis paaiškino kad namas statytas ūkio būdu, jiems tas tiko, jie norėjo pirkti butą, o čia buvo kotedžas; kaina buvo žemesnė nei analogiškų namų skelbimuose. Namą jie pilnai apžiūrėjo. Atsakydamas į klausimus paaiškino, kad sutartis su ukrainiečiais buvo pas jį, jie rodė jam savo atestatus; dabar tų dokumentų neturi, neranda. Statybininkai minėjo, kad sienos 2 a gali truputį pakelti, jis sutiko. Paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) niekaip statybose nedalyvavo, sutartis su (duomenys neskelbtini) buvo jo ir jam buvo paaiškinę, kad priduodant kilo nesklandumų, dėl to buvo reikalinga ekspertizė, kurią atliko D. K.. Ta įmonė samdė D. K. tam, kad galėtų priduoti namą. Parodė, kad namo pardavimas jam nebuvo pelningas. Patikslino, kad namo statybos prižiūrėtoju buvo (duomenys neskelbtini), o ne (duomenys neskelbtini), kuris yra ne prie ko. A. J. dokumentuose turbūt nurodė (duomenys neskelbtini). Be to, jis pats išsiėmė leidimą savo vardu, nes (duomenys neskelbtini) jam sklypą padovanojo, o sutartį su (duomenys neskelbtini) irgi jis pasirašė, brolis nedalyvavo. (duomenys neskelbtini) viską registravo Registrų centre; darbų eigoje statybos darbų žurnalas nebuvo sudaromas ir pildomas.
29. Teismo posėdžio metu atsakovo B. M. atstovas advokatas A. B. patikslino, kad su ieškiniu sutinka iš dalies. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) gavo iš brolio žemės sklypo projektą, darė tai pirmą kartą, pastatė ir pardavė 100 proc. užbaigtą namą. Po kurio laiko pirkėjai pastebėjo trūkumus, todėl iš dalies su ieškiniu yra sutinkama: dėl garo izoliacijos; dėl 6 m sniego gaudyklės, bet ne dėl 24 m; sutinkama su 1 vėdinimo anga; yra 1,2 kv. m. ploto sienų peršalimas. Patikslino, kad sutinkama su 9127,78 Eur (su PVM) suma, kurią atsakovas B. M. sutinka sumokėti. Kaip statytojas jis turi garantuoti, kad nėra paslėptų trūkumų. Su kita ieškinio dalimi nėra sutinkama. Byloje yra statybos rangos ir pirkimo-pardavimo santykiai. Dėl žaibosaugos – tai nėra paslėptas trūkumas. Ir ieškovai, ir ekspertas neteigia, kad daiktas yra netinkamas naudoti. Pagal pirkimo-pardavimo santykius neįrodoma paslėptų trūkumų. Dėl statybos rangos – (duomenys neskelbtini) statė ūkio būdu, jis prisiima garantiją. P. S. įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, statinys turi atitikti reikalavimus; Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. e2A-198-656/2020 yra labai panaši. Atitikimas projektui nesvarbu, nes pardavė ne projektą, bet pastatytą namą. Dėl sniego gaudyklių – numato, kad stogo viršutinė dalis, bet ne stogelis; (duomenys neskelbtini) paskaičiavo, kad yra 6 m, todėl sutinkame tik su stogelio gaudyklėmis. Dėl žaibosaugos – ekspertas T. M. nusprendė, kad tai yra keturbutis namas, bet dokumentuose – dvibutis, kai pagal STR2.01.06:2009, dvibučiams namams to nereikia. Dėl perdangos atitikimo reikalavimams paaiškino, kad mediena nepadengta specialia medžiaga (antipirenu), tačiau ekspertas netyrė medienos, o nurodė, kad jam atstovas pasakė, kaip pats ekspertas turėjo tirti ir nustatyti. Dėl vėdinimo – sutinka, kad turi būti vėdinimas, tačiau mano, kad užtektų vienos angos, nes už kitų butų savininkus negalima spręsti. Dėl užlipimo ant stogo mano, kad turi būti patogūs laipteliai pagal STR „Stogai“, tačiau nepasakyta, kad laipteliai turi būti stacionarūs, nes gali būti ir pristatomi. Dėl sandarumo nebuvimo – STR „Stogai, langai“; mažiausia vidaus temperatūra turi būti 10 laipsnių C; yra trys vietos, kur mažiau nei 10 laipsnių C, todėl su tuo sutinkama, o su kitu – ne.
30. Teismo posėdžio metu atsakovo V. M. atstovė advokatė M. M. paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) statybose nedalyvavo ir pats (duomenys neskelbtini) pasakęs, kad darbus atlikęs būtent jis ((duomenys neskelbtini)). Yra dovanojimo sutartis tarp brolių, sudaryta 2015 metais, o 2016 metais (duomenys neskelbtini) savo vardu išsiėmė statybos leidimą. P. S. įstatymo 12 straipsnio 5 dalį, reikia 2 metų darbo patirties, nes vien diplomo gavimas nepatvirtina 2 metų patirties turėjimo. Be to (duomenys neskelbtini) dirba visiškai kitą darbą – yra greitosios pagalbos vairuotojas. (duomenys neskelbtini) nurodymas dokumentuose techniniu prižiūrėtoju yra akivaizdi techninė klaida. D. K. patvirtino, kad statybos inspekcijoje pateikti visi reikalingi dokumentai. Pagal užklausą byloje, statybos techniniu vadovu yra nurodytas A. J.. Registrai teisių nesukuria, o tik išviešina duomenis. (duomenys neskelbtini) nėra tinkamas atsakovas, prašo jį pakeisti tinkamu ir jo atžvilgiu bylą nutraukti.
31. Trečiasis asmuo D. K. teisme posėdžio metu parodė, kad ji susijusi su byla tik tiek, kad ji parengė statybos techninį projektą ir nežino kas buvo rangovas ir techninis prižiūrėtojas. Paaiškino, kad ji su atsakovu V. M. kartu mokėsi mokykloje.
32. Trečiasis asmuo D. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jo atliktos ekspertizės užsakovais buvo (duomenys neskelbtini), bet kuris iš jų – (duomenys neskelbtini)– nepamena. Kodėl ekspertizė buvo užsakyta ir ją reikėjo atlikti – nežino, nesigilino, jis atliko ekspertizę, nes yra teismo ekspertas (ekspertų sąraše), buvo nuvykęs į objektą, jokių trūkumų nenustatė. Papildomai paaiškino, kad sniego gaudytuvai privalomi ten, kur vaikšto žmonės (pagal STR); jei stogelis dvigubas, tai ant paskutinio stogelio turi būti. Ar reikia ant viršutinio – atsakyti negali. Dėl kopėtėlių paaiškino, kad jei namas virš 10 metrų, tai turi būti užlipimas, jei nėra 10 m – nereikia; šiuo atveju namas yra iki 10 m. Paaiškino, kad namo pastogė turi vėdintis ir tam reikia 2 ventiliatorinių kaminėlių, galimos įrengti ir ventiliatorinės angos; nesvarbu kuris būdas būtų pasirinktas. Parodė, kad jei kondensacinė plėvelė neįrengta – ją būtina įrengti (pagal STR „Stogai“). Paaiškindamas dėl temperatūros, parodė, kad jo manymu ji yra normos ribose (pagal STR „Langai, durys“) pagal tuo metu galiojančius teisės aktus, kurie dabar nebegalioja. Parodė kad jis nuvykęs rėmėsi pateiktais dokumentais ir apskaičiavęs klasę „B“. Pastatas pastatytas kitaip nei nubraižyta projekte, namas vertinamas kaip faktiškai pastatytas ir sublokuotas dvibutis.
33. E. T. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad turi būti įrengtas sniego gaudytuvas, kadangi aplink namą yra vaikštoma. Žaibosauga taip pat turi būti įrengta pagal reglamentą (ST2.01.06:2009 pažeidimas). Realiai namas yra ne dvibutis, bet keturbutis ar net didesnis, bet kodėl įvardinamas dvibučiu – nežino, todėl žaibosauga būtina keturbučiui. Dėl priešgaisrinės saugos reikalavimų paaiškino, kad mediena nėra padengta tam tikromis medžiagomis ir tai yra matyti. Nors pateikti duomenys, kad yra padengta specialia medžiaga, tačiau to realiai nėra. Ant stogo turi būti įrengtos kopetėlės patekimui, kaip numato reglamentas. Parodė, kad stogo įlinkis matyti net vizualiai, yra ir kitų stogo trūkumų; stogo konstrukcijas reiktų perskaičiuoti ir spręsti ar jis tinka eksploatacijai. Reglamentas (STR) yra visuomet prioriteinis dokumentas. Paaiškino, kad sniego gaudytuvų ilgis turėtų būti apie 24 m, nes reglamentas numato, kad virš vaikščiojimo zonų jie turi būti įrengti. Dėl kopėčių paaiškino, kad yra būtinas patekimas ant stogo. Pagal STR, keturbučiui stogas turi būti valomas privalomai ir patekimui ant stogo turi būti įrengiamas stoglangis – STR2.05.02:2008. Dėl stogą laikančių konstrukcijų parodė, kad nebuvo dėl dengtos medžiagos darytas testas, nes vadovas atsako už tai. Dėl pastogės vėdinimo mano, kad turi būti 2 vėdinimo angos, nes stogas yra virš visų butų vienas, pastogė irgi viena, todėl turi būti skersvėjis; viena anga turi būti ieškovo pusėje, kita – jam priešingoje pusėje; ventiliacijos kaminėlis negali išvėdinti viso pastogės ploto. Dėl stogo medinės konstrukcijos – stogo deformacijos yra virš ieškovų buto (įlinkiai), medinės konstrukcijos neatitinka reikalavimų. Dėl sienos apšiltinimo – tai yra pagal 2018 metų STR reikalavimus, o namas projektuotas pagal 2008 m. STR reikalavimus, todėl vertinta pagal projektavimo metus. Paaiškino, kad kol nėra avarinio namo akto, tol negalima teigti, kad namas netinkamas naudoti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės ir ginčo esmė
34. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad 0,0307 ha žemės sklypo, unikalus (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurio paskirtis – kita, naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos, naudojimo pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos, nuo 2014-11-25 asmeninės nuosavybės teise priklausė V. M..
35. 2014-11-28 Prašymas specialiesiems architektūros reikalavimams/specialiesiems saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimams išduoti patvirtina, kad prašymą pateikė V. M..
36. 2014-12-04 Specialiuose architektūros reikalavimuose, išduotuose Miesto plėtros departamento Statybos dokumentų skyriaus vedėjos, statybos (statinio), esančio (duomenys neskelbtini), statinio projekto pavadinimas – dvibutis gyvenamasis namas, statytoju nurodytas V. M..
37. Iš UAB „Artva“ projekto dviejų butų gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), projekto dalies – hidrogeologinė, nustatyta, kad užsakovas yra V. M..
38. AB Vilniaus vandenų 2014-12-22 Prisijungimo sąlygos, objektui (duomenys neskelbtini), patvirtina, kad pareiškėjas yra V. M..
39. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad dviejų butų gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), Statybos projekto Techniniame projekte statytoju yra nurodytas V. M., kuris pritarė pasirašytinai minėtam projektui.
40. 2015-04-15 statinio projektavimo užduotis, kurioje statinio (statinių grupės) pavadinimas – dviejų butų gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), statybos projektas, statinio paskirtis - gyvenamoji – gyvenamosios paskirties (dviejų būtų) pastatai (namai). (grupė ir pogrupis pagal STR 1.01.09; Statinio kategorija: neypatingas (pagal STR1.01.06, STR1.01.07); Statinio statybos rūšis: nauja statyba (pagal STR1.01.08); Statinio statybos projekto stadija: techninis projektas; Statinio grupės sudėtis: dviejų butų gyvenamas namas; Adresas: (duomenys neskelbtini); ir kt., patvirtintas statytojo V. M..
41. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2015-11-26 Leidimas patvirtina, kad statytojui V. M. pagal projektuotojos D. S. parengtą statinio projektą leidžiama statyti naują statinį, kurio paskirtis - gyvenamoji (dviejų butų pastatai) (Gyvenamosios paskirties pastatai), kategorija – Neypatingas; statybos vieta: žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini).
42. 2015 m. Raštas Dėl projekto vadovo skyrimo patvirtina, kad statytojas V. M. skyrė D. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) veikiančią pagal nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos pažymą Nr. Nr. (duomenys neskelbtini), dviejų butų gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybos projekto vadove bei patvirtino išduotą įgaliojimą, nurodant, kad įgaliotojas pareiškia, kad šis įgaliojimas atitinka jo valią, rašytinio įgaliojimo prasmė ir pasekmė jam aiški ir žinoma.
43. Iš 2015 m. dokumento „Bendrieji statinių rodikliai“ nustatyta, kad jie patvirtinti statytojo V. M..
44. 2015-12-16 Dovanojimo sutartis patvirtina, kad V. M., dovanotojas, ir B. M., apdovanotasis, sudarė sutartį dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuria dovanotojas neatlygintinai perleidžia apdovanotojui minėtą sklypą ir projektinę dokumentaciją (kaip kitos sąlygos).
45. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2016-01-25 Leidimas patvirtina, kad statytojui B. M. pagal projektuotojos D. S. parengtą statinio projektą leidžiama statyti naują statinį, kurio paskirtis - gyvenamoji (dviejų butų pastatai) (Gyvenamosios paskirties pastatai), kategorija – Neypatingas; statybos vieta: žemės sklypo, kadastro (duomenys neskelbtini). Taip pat nurodoma, kad statybą leidžiančio dokumento, išduoto 2015-11-26 galiojimas panaikinamas nuo 2016-01-25.
46. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad butas, kurio unikalus (duomenys neskelbtini), nuo 2017-08-09 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu nuosavybės teise priklauso P. K. ir I. M.. Nustatyta, kad 2017-04-25 įregistruota Deklaracija apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. (duomenys neskelbtini), kurią patvirtino B. M..
47. (duomenys neskelbtini) pateikta Deklaracija apie statybos užbaigimą, kai atlikta statinio ekspertizė patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) Leidimas statytą naują statinį yra išduotas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, pastatytas statinys, kurio paskirtis - gyvenamoji (dviejų butų pastatai) (Gyvenamosios paskirties pastatai), kategorija – Neypatingas; statybos vieta: žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); statinio vadovas – A. B., statinio statybos techninės priežiūros vadovas – A. J., A. J., statytojas - B. M., statinio projektuotojas – D. S., statinio projekto vadovė - D. S.,
48. (duomenys neskelbtini) Deklaracija apie statybos užbaigimą/statinio patalpos paskirties pakeitimą patvirtina, kad 2016-01-25 Leidimas statytą naują statinį yra išduotas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, pastatytas statinys, kurio paskirtis - gyvenamoji (dviejų butų pastatai) (Gyvenamosios paskirties pastatai), kategorija – Neypatingas; žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); statinio techninės priežiūros vadovas V. M.; statytojas ir duomenis deklaracijoje patvirtinęs asmuo B. M..
49. 2017-08-07 Pirkimo-pardavimo ir naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo sutartis, sudaryta tarp B. M. (pardavėjo) ir P. K. ir I. M. (pirkėjų) patvirtina, kad pardavėjas pardavė, o pirkėjai nupirko butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad 154/307 dalis žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), pardavėjas B. M. įgijo 2015-12-16 Dovanojimo sutarties pagrindu, o butą, kurio unikalus (duomenys neskelbtini) Deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu (1.1.1, 1.1.2 punktai).
50. 2019-03-15 Atliktų statybos darbų dalinio įvertinimo aktas patvirtina, kad buvo apžiūrėtas objektas (duomenys neskelbtini).
51. 2019-04-01 Pretenzija B. M. patvirtina, kad buvo kreiptasi dėl statybos trūkumų ištaisymo.
52. 2020 m. UAB „Klaista“ lokalinė sąmata patvirtina, kad statinio (duomenys neskelbtini), darbai ir išlaidos sudaro 17551,64 Eur sumą.
53. Iš UAB „Statybų ekspertizė“ Ekspertizės akto (duomenys neskelbtini), objektui (duomenys neskelbtini), ekspertas D. K., matyti, kad vertinimo aktas surašytas 2017-04-25 ir įteiktas užsakovui. Pateikta išvada: įvertinus techninį projektą „Dvibutis gyvenamasis namas (7.2) (duomenys neskelbtini) statybos projektas“ nustatyta, kad pastato būklė yra gera ir esminius statinio reikalavimus. Dviejų butų gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statyba atlikta pagal techninį projektą „Dvibutis gyvenamasis namas (7.2) (duomenys neskelbtini) statybos projektas“ ir pastatas gali būti eksploatuojamas pagal paskirtį.
54. Byloje esantis Teismo ekspertizės, kurią atliko ekspertas T. M. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-07-02 nutarties pagrindu, aktas patvirtina, kad bute, adresu (duomenys neskelbtini), ekspertizė buvo atliekama laikotarpiu nuo 2020-09-16 iki 2021-01-29. Akte pateikiama Lokalinė sąmata (trūkumų ištaisymo kaštų sąmata), kurioje: Sniego gaudytuvai – 869 Eur; Žaibosauga – 1657 Eur; Garo izoliacija – 4689 Eur; Priešgaisriniai reikalavimai – 1343 Eur; Vėdinimo angos – 197 Eur; Stogo pasiekiamumas – 1106 Eur; Sienų peršalimas – 715 Eur; kiti – 504 Eur; ir iš viso - 11080 Eur; papildomas darbo užmokestis, soc. draudimas, statinio statybos išlaidos, ir kt. išlaidos. Galutinė suma su PVM 17676,89 Eur.
55. Ekspertizės akto išvados: 1. Ar tinkamai, kokybiškai įrengtas (pastatytas) dvibučiame name ((duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 1A2/b) stogas, pastogės perdanga, kitos atitvarinės konstrukcijos ties ieškovų butu ((duomenys neskelbtini)) antrame aukšte? Atsakant į teismo užduotą 1-ą klausimą ar tinkamai, kokybiškai įrengtas (pastatytas) dvibučiame name ((duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 1A2/b) stogas, pastogės perdanga, kitos atitvarinės konstrukcijos ties ieškovų butu ((duomenys neskelbtini)) antrame aukšte, teigtina, kad ne, nekokybiškai. Atlikus apžiūras, matavimus ir analizę nustatyti trūkumai: ant stogo neįrengtos sniego užtvaros (gaudytuvai), neįrengta projekte numatyta žaibosauga, pastogės perdangoje nėra įrengta garo izoliacija, pastogės perdanga nepakankamai atspari ugniai, stogo ir perdangos mediena neapdirbta antipirenais – atsparumas ugniai taip pat netinkamas, pastogėje nėra vėdinimo angų, neužtikrintas saugus patekimas tiek ant stogo, tiek į pastogę, nustatyta nesandarių ir nepakankamai apšiltintų vietų išorės atitvarose II-ame aukšte, gipso kartono luboms panaudotas vienas iš reikiamų dviejų sluoksnių gipso kartono, neapšiltinti vėdinimo ortakiai ir dūmtraukis, neapšiltinta frontono (skliauto) siena iš vidinės pusės prie pastogės perdangos. Dėl stogo medinių konstrukcijų įrengimo nukrypstant nuo projekto ir dėl pastebėtų deformacijų, stogo medinių konstrukcijų laikomoji galia turi būti perskaičiuota atitinkamą kvalifikaciją turinčio konstruktoriaus.
Žemesnės instancijos teismas
56. Ekspertizės akto išvados: 2. Jeigu dvibučio namo ((duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 1A2/b) stogas, pastogės perdanga, kitos atitvarinės konstrukcijos ties ieškovų butu ((duomenys neskelbtini)) antrame aukšte įrengtos (pastatytos) netinkamai, nekokybiškai – kokie veiksmai reikalingi tinkamam, kokybiškam įrengimui (pastatymui) ir kokios reikalingos tam išlaidos (kaštai)? Atsakant į teismo užduotą 2-ą klausimą, jeigu dvibučio namo ((duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 1A2/b) stogas, pastogės perdanga, kitos atitvarinės konstrukcijos ties ieškovų butu ((duomenys neskelbtini)) antrame aukšte įrengtos (pastatytos) netinkamai, nekokybiškai – kokie veiksmai reikalingi tinkamam, kokybiškam įrengimui (pastatymui) teigtina, kad reikalingi trūkumų ištaisymo veiksmai yra šie: neįrengtų priemonių įrengimas, atlikimas (sniego užtvaros, žaibosauga, patekimas ant stogo, vėdinimo angos, pastogės vidinės sienos dalinis šiltinimas) ir netinkamo statybos darbų rezultato perdarymas, išardant esamą ir atstatant apdailą (garo izoliacijos įrengimas, sienų ir angokraščių šiltinimas vietomis, sandarinimas, perdangos apšiltinimo keitimas, medienos padengimas antipireninėmis priemonėmis), vėdinimo kanalų šiltinimas). Nenustatytų, bet galimų trūkumų susijusių su stogo konstrukcijos laikančiąja galia esant pakeistiems projekto sprendiniams bei esant užfiksuotoms deformacijoms įvertinimas atlikus reikalingus konstrukcinius skaičiavimus. Kokybiškam įrengimui arba nustatytų trūkumų ištaisymui reikalingi kaštai yra 17676,89 Eur su PVM.
57. Ekspertizės akto išvados: 3. Ar nustatyti trūkumai (jeigu bus nustatyti) gali būti laikomi paslėptais trūkumais (akivaizdžiai nematomais)? Atsakant į teismo užduotą 3-ą klausimą, ar nustatyti trūkumai (jeigu bus nustatyti) gali būti laikomi paslėptais trūkumais (akivaizdžiai nematomais) teigtina, kad šiltinimo, garo izoliacijos ir sandarumo trūkumai, perdangos priešgaisrinių reikalavimų neatitikimo panaudojant putplastį trūkumas yra paslėpti (akivaizdžiai nematomi) trūkumai. Dėl medinių konstrukcijų nepadengimo antipireninėmis medžiagomis trūkumo ekspertizėje nepasisakoma, kadangi tai aplinkybių vertinimo klausimas. Galimas, tačiau nepatvirtintas stogo medinių konstrukcijų neatitikimo projektui trūkumas, jei atlikus specialius konstrukcinius laikomosios galios skaičiavimus bus gautas neigiamas rezultatas, bus paslėptas (akivaizdžiai nematomas trūkumas).
58. Ekspertizės akto išvados: 4. Kurie nustatyti trūkumai yra laikytini esminiais ir kodėl? Atsakant į teismo užduotą 4-ą klausimą, kurie nustatyti trūkumai yra laikytini esminiais ir kodėl, teigtina, kad visi nustatyti trūkumai yra laikytini esminiais, kadangi kiekvienas nustatytas trūkumas yra sietinas su esminiais statinio reikalavimais, apibrėžtais atitinkamuose Statybos techniniuose reglamentuose.
59. Ekspertizės akto išvados: 5. Dėl kurių iš nustatytų trūkumų namo ((duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 1A2/b) negalima naudoti pagal jo paskirtį? Atsakant į teismo užduotą 5-ą klausimą, dėl kurių iš nustatytų trūkumų namo ((duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 1A2/b) negalima naudoti pagal jo paskirtį teigtina, kad statinys nebūtų tinkamas naudoti pagal paskirtį, jei jis STR 1.03.01:2016 „Statybiniai tyrimai. Statinio avarija“ ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka būtų pripažintas kaip avarinis. Avarinė būklė šiuo teismo ekspertizės aktu nėra nustatoma, todėl ekspertas atsakyti į šį klausimą pagrindo neturi.
60. Ekspertizės akto išvados: 6. Ar nustatyti trūkumai (jeigu bus nustatyti) yra statybos trūkumai ar atsirado eksploatacijos metu? Atsakant į teismo užduotą 6-ą klausimą, ar nustatyti trūkumai yra statybos trūkumai ar atsirado eksploatacijos metu, teigtinta, kad visi nustatyti trūkumai yra atsiradę statybos metu t. y. statybos trūkumai.
Dėl atsakovų solidariosios atsakomybės
61. Nagrinėjamojoje byloje, kaip minėta, ieškovai pareiškė solidarų reikalavimą atsakovams dėl išlaidų statybos trūkumams pašalinti priteisimo ir viso proceso metu laikėsi pozicijos, kad už statybos trūkumus turi atsakyti abu atsakovai - V. M. ir B. M.. Tuo tarpu atsakovas B. M. ir jo atstovas teigė, kad atsakyti pagal ieškinį turi tik vienas atsakovas - B. M., kadangi V. M. savo broliui, kitam atsakovui, perleido žemės sklypą ir projektinę dokumentaciją, o šis – gavo naują leidimą statyboms ir jas vykdė. Šią atsakovo B. M. ir jo atstovo poziciją palaikė atsakovo V. M. atstovė, teigdama, kad V. M. turėtų būti šalinamas iš bylos atsakovų ir byla jo atžvilgiu turi būti nutraukta. Minėtą poziciją grindė tuo, kad atsitiktinai atsiradę šalintino atsakovo duomenys deklaracijoje, kadangi atsakovas net nedirba panašaus darbo, jis yra vairuotojas. Tuo tarpu ieškovai ir jų atstovas viso proceso metu laikėsi pozicijos, kad pagal pateiktus ieškinio reikalavimus, abu atsakovai yra tinkami ir nesutiko, kad atsakovas V. M. būtų pašalintas iš bylos atsakovų ir/ar pakeistas kitu. Todėl sutinkamai su LR CPK 45 str. 3 d., teismas išnagrinėjo bylą iš esmės, atsakovais joje esant ir B. M. ir V. M..
62. Bylos medžiaga patvirtina, kad 0,0307 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio paskirtis – kita, naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos, naudojimo pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos, nuo 2014-11-25 asmeninės nuosavybės teise priklausė atsakovui V. M..
63. Byloje esantys 2014-2015 metais parengti dokumentai (Prašymas specialiesiems architektūros reikalavimams/specialiesiems saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimams išduoti; Specialieji architektūros reikalavimai; UAB „Artva“ projekto hidrogeologinė dalis; AB „Vilniaus vandenys“ Prisijungimo sąlygos; 2015-04-15 statinio projektavimo užduotis ir kt.) patvirtina, kad žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), statytoju yra nurodomas atsakovas V. M..
64. Sutiktina su atsakovų ir jų atstovų pozicija, kad V. M. 2015-12-16 dovanojimo sutartimi perleido B. M. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje punktu „Kitos sąlygos“ nurodyta, kad kartu perleidžiama ir projektinė dokumentacija.
65. Byloje esantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2016-01-25 Leidimas patvirtina, kad statytojui B. M. pagal projektuotojos D. S. parengtą statinio projektą leidžiama statyti naują statinį, kurio paskirtis - gyvenamoji (dviejų butų pastatai) (Gyvenamosios paskirties pastatai), kategorija – Neypatingas; statybos vieta: žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat nurodoma, kad statybą leidžiančio dokumento, išduoto 2015-11-26 galiojimas panaikinamas nuo 2016-01-25.
66. 2017-04-18 pateiktoje Deklaracijoje apie statybos užbaigimą, kai atlikta statinio ekspertizė, nurodyta, kad pagal 2016-01-25 Leidimą statyti, išduotą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, pastatyto statinio, kurio paskirtis - gyvenamoji (dviejų butų pastatai) (Gyvenamosios paskirties pastatai), kategorija – Neypatingas; statybos vieta: žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), statinio vadovas – A. B., statinio statybos techninės priežiūros vadovas – A. J., A. J., statytojas - B. M., statinio projektuotojas – D. S., statinio projekto vadovė - D. S..
67. Pažymėtina, kad 2017-04-25 Deklaracija apie statybos užbaigimą/statinio patalpos paskirties pakeitimą patvirtina, kad 2016-01-25 Leidimas statyti naują statinį yra išduotas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, pastatytas statinys, kurio paskirtis - gyvenamoji (dviejų butų pastatai) (Gyvenamosios paskirties pastatai), kategorija – Neypatingas; žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); statinio techninės priežiūros vadovas V. M.; statytojas ir duomenis Deklaracijoje patvirtinęs asmuo B. M..
68. Taigi nagrinėjamu atveju neginčijamai įrodyta, kad nors ir vienas iš atsakovų V. M. inicijavo statinio statybų projektinę dalį ir 2015-12-16 dovanojimo sandoriu perleido kitam byloje esančiam atsakovui B. M. (abu atsakovai yra susieti artimais giminystės ryšiais (yra broliai)), tai savaime nesuponuoja išvados, kad V. M. negalėjo būti statinio techninės priežiūros vadovu. Nors abu atsakovai bylos nagrinėjimo eigoje tvirtino, kad V. M. nebuvo statinio techninės priežiūros vadovu, tačiau atsakovas B. M., teikdamas 2017-04-18 Deklaraciją tvirtinimui, nurodė informaciją, pasirašytinai patvirtindamas, kad V. M. yra ginčo statinio techninės priežiūros vadovas.
69. Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo (suvestinė redakcija nuo 2015-11-01 iki 2016-03-31 ir vėlesnė 2017-01-01 - 2017-06-30 redakcija) 2 straipsnio 51 punkte statinio statybos techninis prižiūrėtojas apibūdinamas kaip architektas ar statybos inžinierius, kuris, atstovaudamas statytojui (užsakovui), vadovauja konkretaus statinio statybos techninei priežiūrai, atlieka statinio statybos (bendrųjų statybos darbų) bendrosios techninės priežiūros vadovo funkcijas, koordinuoja specialiąją statinio statybos priežiūrą, jos vadovų veiklą ir pagal kompetenciją atsako už pastatyto statinio normatyvinę kokybę.
70. Kaip matyti iš byloje esančios 2017-04-25 Deklaracijos apie statybos užbaigimą/statinio patalpos paskirties pakeitimą, turinio, joje yra nurodyti ir statinio statybos techninės priežiūros vadovo dokumento, suteikiančio teisę užsiimti atitinkama veikla, duomenys, kurie nors ir nėra pakankamai informatyvūs, tačiau leidžia daryti išvada, kad jie atitiko reikalavimus, keliamus statinio statybos techninės priežiūros vadovui.
71. Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnį, visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Byloje nėra duomenų apie tai, kad 2017-04-25 Deklaracijos apie statybos užbaigimą/statinio patalpos paskirties pakeitimą duomenys būtų nuginčyti, todėl laikytina, kad atsakovas V. M. pagal 2016-01-25 išduotą Leidimą statyti naują statinį, pastatyto statinio, kurio paskirtis - gyvenamoji (dviejų butų pastatai) (Gyvenamosios paskirties pastatai), kategorija – Neypatingas; žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) yra statybos techninės priežiūros vadovas, todėl jis yra tinkamas atsakovas nagrinėjamame šalių ginče (CPK 185 straipsnis).
Dėl statybos trūkumų nustatymo
72. Byloje nustatyta, kad ieškovai 2017-08-07 Pirkimo-pardavimo ir naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo sutartimi iš pardavėjo B. M. nuosavybės teise įgijo butą (kotedžą) (duomenys neskelbtini) su dalimi žemės sklypo. Prie Sutarties buvo pridėtas Kotedžo energetinio naudingumo sertifikatas, išduotas 2017-04-20, patvirtinantis, kad Kotedžas atitinka B energinio naudingumo klasę.
73. Ieškovų teigimu, jiems pardavėjas garantavo, kad Sutarties sudarymo momentu nėra paslėptų parduodamo Turto trūkumų, dėl kurių Turto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjai Ieškovai jį ketino naudoti, arba dėl kurių Turto naudingumas sumažėtų taip, kad Ieškovas apie tuos trūkumus žinodamas arba apskritai nebūtų to Turto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs.
74. Kaip jau minėta, ieškovai reiškia reikalavimą dėl pirmo ir antro aukšto patalpų didelio temperatūrų skirtumo, kai antrame aukšte tenka papildomai šildyti patalpas. Ieškovai minėtas aplinkybes įrodinėja UAB „Akustinių tyrimų centre“ užsakytais kotedžo sandarinimo matavimais, kuriais nustatyta, jog kotedžas neatitinka B klasės energetiniam naudingumui keliamų reikalavimų, t. y. oro apykaitos didžiausia reikšmė turi būti iki 1,5, tuo tarpu kotedžo sudaro net 6,09, kas atitiktų E ar F klasę ir naujai statybai pagal 2016 m. išduotą statybos leidimą yra neleistina.
75. Ieškovai reikalavimą taip pat grindžia UAB „Klaista“ atlikta kotedžo apžiūra ir sudaryta sąmata darbų, reikalingų pašalinti stogo trūkumams dėl sekančių defektų: grindyse jaučiamas šaltis, per ventiliacijos sistemą papuola drėgmė į patalpas, galima pelėsio susidarymo terpė; ties stogo jungtimi su siena jaučiasi šaltis, darytina prielaida, jog šilumos izoliacija buvo sumontuota nesilaikant normatyvinių statybos techninių reglamentų reikalavimų; namo vandens pripildymo sistemoje nėra pakankamo slėgio; lietaus nuvedimo sistema taip pat neatitinka reikalavimų, matyti kotedžo mechaniniai pažeidimai, kurie atsirado dėl perteklinės kapiliarinės drėgmės. Pagal atliktus skaičiavimus, defektų taisymo statybos darbų kaina yra 17551,64 Eur (su PVM) ir defektų ir trūkumų šalinimo darbų kainą grindžia lokalinė sąmata.
76. Šalių ginčo santykiai kvalifikuotini kaip pirkimo - pardavimo sutartiniai santykiai, todėl ir dėl ginčo šalių tarpusavio įsipareigojimų turinio bei jų nevykdymo pasekmių spręstina pagal pirkimo-pardavimo sutartinius santykius reglamentuojančias Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) XXIII skyriaus teisės normas. CK 6.334 straipsnyje numatyta, kad jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti: 1) kad daiktas, sutartyje apibūdintas pagal rūšį, būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu, išskyrus atvejus, kai trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl pirkėjo kaltės; 2) kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina; 3) kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti; 4) grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutarčiai, atsižvelgiant į pirkimo-pardavimo sutarties dalyko – nekilnojamojo daikto – ypatumus, bendrosios pirkimo-pardavimo sutartinius santykius reglamentuojančios normos taikomos tiek, kiek kitaip šių santykių nereglamentuoja CK 6.392-6.401 straipsniai. CK 6.399 straipsnyje įtvirtinti teisiniai padariniai, kurie atsiranda, kai pardavėjas perduoda pirkėjui netinkamos kokybės nekilnojamąjį daiktą, nustatant, kad tuo atveju, kai pagal nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartį pardavėjas perduoda pirkėjui netinkamos kokybės daiktą, taikomos bendrosios CK 6.334 straipsnio taisyklės, išskyrus pirkėjo teisę reikalauti netinkamos kokybės daiktą pakeisti tinkamu.
77. Ieškovai pasirinko teisių gynimo būdą, numatytą CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte, ir patikslintame ieškinyje teismo prašė įpareigoti atsakovus solidariai atlyginti ieškovams parduoto buto trūkumų pašalinimo išlaidas, sumokant jiems 17551,64 Eur, vėliau tikslindami šį reikalavimą.
78. CK 6.327 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus. Pagal CK 6.327 straipsnio 3 dalį pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo momentu, net jeigu tai paaiškėja vėliau. Tai reiškia, kad pagal šią nuostatą už paslėptus (neakivaizdžius) daikto trūkumus atsakomybė tenka pardavėjui. Nuostatos dėl pirkimo-pardavimo sutartimi perduodamų daiktų kokybės detalizuotos CK 6.333 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. Parduotų daiktų trūkumų faktą turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo ,,įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje; įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos. Taigi pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus. Pardavėjas, gindamasis nuo kaltinimų pažeidus sutartį, gali pateikti įrodymus, kad pardavė atitinkančius sutartį daiktus. Sutarties šalių pateiktus įrodymus įvertinęs pagal civilinio proceso įrodinėjimo normas (CPK 176 - 224 straipsniai) teismas daro išvadą, ar parduotų daiktų trūkumų faktas įrodytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. e3K-3-505-686/2016).
79. (duomenys neskelbtini) (pardavėjas) pirkimo-pardavimo sutartimi garantavo, kad turtas atitinka įprastinę jo paskirtį ir įprastus reikalavimus, yra tinkamas naudoti pagal paskirtį, nėra jokių akivaizdžių, esminių ar paslėptų trūkumų, dėl kurių jo nebūtų galima naudoti pagal tiesioginę paskirtį arba dėl kurių jo naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjai apie tuos trūkumus žinodami nebūtų jo pirkę arba nebūtų tiek už jį mokėję.
80. Nagrinėjamoje byloje minėta, kad ieškovai nusipirko butą, kurio baigtumas – 100 proc. ir jis yra pilnai tinkamas gyventi, ir tai reiškia, kad jis atitinka esminius statinio reikalavimus, kurie įtvirtinti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 4 straipsnyje ir Statybos techninio reglamento (toliau – STR) STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ nuostatas, kuriose įtvirtinti esminiai tokiam statiniui keliami reikalavimai. Taigi, jei butas neatitiktų esminių reikalavimų, keliamų gyvenamajam būstui, jis negalėtų būti naudojamas pagal paskirtį.
81. Kaip minėta, ieškovai įsigyto būsto trūkumus ir jo defektus patvirtino pateikdami UAB „Akustinių tyrimų centre“ atliktais kotedžo sandarinimo matavimais, kuriais nustatyta, jog kotedžas neatitinka B klasės energetiniam naudingumui keliamų reikalavimų, t. y. oro apykaitos didžiausia reikšmė turi būti iki 1,5, tuo tarpu kotedžo sudaro net 6,09, kas atitiktų E ar F klasę ir naujai statybai pagal 2016 m. išduotą statybos leidimą yra neleistina; taip pat UAB „Klaista“ kotedžo apžiūra ir sudaryta sąmata darbų, reikalingų pašalinti stogo trūkumams, pagal nustatytus defektus: grindyse jaučiamas šaltis, per ventiliacijos sistemą papuola drėgmė į patalpas, galima pelėsio susidarymo terpė; ties stogo jungtimi su siena jaučiasi šaltis, darytina prielaida, jog šilumos izoliacija buvo sumontuota nesilaikant normatyvinių statybos techninių reglamentų reikalavimų; namo vandens pripildymo sistemoje nėra pakankamo slėgio; lietaus nuvedimo sistema taip pat neatitinka reikalavimų, matyti kotedžo mechaniniai pažeidimai, kurie atsirado dėl perteklinės kapiliarinės drėgmės.
82. Teismas, bylos nagrinėjimo metu gavęs ieškovų prašymą dėl teismo ekspertizės skyrimo ir išklausęs bylos šalių pateiktas pozicijas, tikslu pašalinti prieštaravimus dėl namo statybos kokybės, jo atitikimo techniniams reikalavimas, dėl ieškovų nurodytų (stogo, pastogės perdangos, atitvarinių konstrukcijų) trūkumų, ar tai statybos trūkumai, ar eksploatacijos pasekmė, 2020-07-02 nutartimi paskyrė teismo ekspertizę.
83. G. T. ekspertizės aktas (ekspertizę atliko teismo ekspertas T. M.) patvirtinta, kad bute, adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2020-09-16 iki 2021-01-29 buvo atliktas tyrimas ir nustatyta, kad stogas, pastogės perdanga, kitos atitvarinės konstrukcijos ties ieškovų butu antrame aukšte įrengti nekokybiškai. Nurodomi šie trūkumai: neįrengtos sniego užtvaros, neįrengta žaibosauga, pastogės perdangoje nėra įrengta garo izoliacija, pastogės perdanga nepakankamai atspari ugniai, stogo ir perdangos mediena neapdirbta antipirenais, pastogėje nėra vėdinimo angų, neužtikrintas saugus patekimas tiek ant stogo, nustatyta nesandarių ir nepakankamai apšiltintų vietų išorės atitvarose II-ame aukšte, gipso kartono luboms panaudotas vienas iš reikiamų dviejų sluoksnių gipso kartono, neapšiltinti vėdinimo ortakiai ir dūmtraukis, neapšiltinta frontono (skliauto) siena iš vidinės pusės prie pastogės perdangos; pastebėta stogo medinių konstrukcijų deformacija. Minėtiems trūkumams pašalinti sudaryta lokalinė sąmata 17676,89 Eur su PVM sumai. Taip pat ekspertizės aktu nustatyta, kad minėti trūkumai laikytini paslėptais (akivaizdžiai nematomais) trūkumais, jie yra esminiai. Pažymėta, kad ekspertizės aktu avarinė buto būklė nenustatoma.
84. (duomenys neskelbtini), atsikirsdamas į ieškinio reikalavimus, teigė, kad ieškovai, prieš įsigydami būstą, jį apžiūrėjo, įvertino, nuo jų niekas nebuvo slepiama. Parduodamo turto būklė ir kokybė pirkėjams buvo priimtina ir tinkama, atitiko ir kaina, kuri buvusi žemesnė nei įprastai rinkoje tuo metu.
85. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas V. M., nesutikdamas su reiškiamu reikalavimu, iš esmės nevykdė savo įrodinėjimo pareigos, numatytos CPK 178 straipsnyje, ir savo atsikirtimus grindė vien tuo, kad jis yra netinkamas atsakovas. Pažymėtina, kad teismas jau pasisakė dėl atsakovų padėties nagrinėjamojoje byloje ir nebekartoja tų pačių aplinkybių vertinimo.
86. Pažymėtina, kad pardavėjas atleidžiamas nuo atsakomybės už pareigą perduoti tinkamą prekę nevykdymo, jeigu įrodo, kad sutarties sudarymo metu pirkėjas žinojo arba negalėjo nežinoti apie tai, jog daiktai neatitinka sutarties ar įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 2 dalis). Paprastai ši teisės norma, sudaranti pagrindą atleisti pardavėją nuo atsakomybės, taikoma, kai nustatomas didelis pirkėjo nerūpestingumas (neatsargumas), t. y. kai daikto trūkumai yra akivaizdūs ir pastebimi. Tačiau konkretaus sandorio aplinkybės gali leisti pripažinti pirkėjo elgesį nerūpestingu (neatsargiu) ir tais atvejais, kai daikto trūkumai nėra labai akivaizdžiai pastebimi, tačiau dėl daikto specifiškumo galėjo būti nustatyti prieš sudarant pirkimo-pardavimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. e3K-3-505-686/2016).
87. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad nustatyti trūkumai, ieškovams įsigyjant būstą name, buvo neakivaizdūs ir pirkėjai negalėjo žinoti apie tai, jog jis neatitinka sutarties ar įprastų jam keliamų reikalavimų, taip pat namo statybą reglamentuojančių aktų reikalavimų. Kaip paaiškino ieškovai, dalis trūkumų buvo nustatyta apsigyvenus būste ir atvėsus orams, kuomet išryškėjo temperatūrų skirtumas tarp pirmojo ir antro aukšto, kuomet reikėjo antrą aukštą papildomai šildyti. Tokie ieškovų paaiškinimai nepaneigti, priešingai – patvirtinti ekspertizės akto išvadomis, o nustatytų trūkumų pobūdis patvirtina jų užslėptą pobūdį – temperatūrų skirtumas būste išryškėjo tik prasidėjus šildymo sezonui. Kitus defektus buvo galima nustatyti ir įvertinti tik pasitelkus specialistus, dėl ko ir buvo paskirta teismo ekspertizė. Taigi ieškovai šiuo požiūriu neturėjo specialių žinių ir negalėjo įvertinti atsakovų parduoto objekto atliktų statybos darbų kokybės, tačiau įvertinus bylos duomenis nekyla abejonių, kad parduotas gyvenamasis būstas turėjo atitikti reglamentuotus statybos techninius reikalavimus. Todėl, darytina išvada, kad ieškovų nurodyti būsto trūkumai nebuvo akivaizdūs ir buto pardavimo metu ieškovams, kaip pirkėjams, nebuvo ir negalėjo būti žinomi, nes įsigydami butą ieškovai, kaip vartotojai, neturintys specialiųjų žinių, neatlikę specialaus tyrimo, su specialisto pagalba neišanalizavę techninio projekto, tik vizualinės apžiūros metu negalėjo šių trūkumų nustatyti. Pažymėtina ir tai, kad ieškovai pamatę trūkumus, pareikalavo atsakovo juos pašalinti, tačiau negavo iš atsakovo jokio atsakymo. Todėl pripažintina, kad kiti, vėliau nustatyti trūkumai, tikrai nebuvo akivaizdūs ir negalėjo būti ieškovų nustatyti ir įvertinti. Be to, dėl pirkimo-pardavimo sutartinių santykių ir pirkimo-pardavimo objekto – gyvenamojo namo specifikos, pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą, nes už parduodamo daikto kokybę yra atsakingas pardavėjas.
88. Pažymėtina, kad vėliau, bylos nagrinėjimo eigoje, atsakovas dalį trūkumų pripažino ir sutiko su jų kompensavimu.
89. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovai įrodė, jog butas buvo parduotas su trūkumais, o atsakovai neįrodė aplinkybių, kurios paneigtų pardavėjo atsakomybę dėl netinkamos kokybės daikto (buto) pardavimo.
Dėl išlaidų statybos trūkumams pašalinti
90. Nagrinėjamu atveju pirkėjai pasirinko teisių gynimo būdą, susijusį su išaidų atlyginimu, t. y. prašo atlyginti būsto trūkumų pašalinimo išlaidas, todėl byloje turi būti įrodytas nuostolių faktas ir dydis (CK 6.249, 6.258 straipsniai). Ieškovų pasirinktas teisių gynimo būdas laikytinas tinkamu ir pagrįstu, kadangi ieškovai, įsigydami nuosavybės teise butą, turėjo lūkesčių apsirūpinti gyvenamuoju plotu ir tai yra viena svarbiausių jų teisių. Atsižvelgiant į tai, kad bute iš esmės galima gyventi, nes nėra duomenų, kad gyvenimas jame ieškovams keltų pavojų gyvybei ir sveikatai, butas turi tik tam tikrų trūkumų, šiuos trūkumus yra galimybė ištaisyti, todėl toliau teismas pasisako dėl ieškovų reikalavimo atlyginti šių trūkumų šalinimo išlaidas bei jų dydžio pagrįstumo.
91. Ieškovai trūkumų šalinimo išlaidų faktą ir dydį patvirtino pateikdami lokalines sąmatas, pagal kurias buvo paskaičiuotas bendras 17551,64 Eur (su PVM) išlaidų dydis. Ieškovai šių išlaidų realiai dar nėra patyrę.
92. Teismui 2020-07-02 nutartimi paskyrus teismo ekspertizę, pagal kurios išvadas defektų ir trūkumų šalinimo darbų kaina nustatyta 17676,89 Eur su PVM, ieškovai, atsižvelgdami į gautas ekspertizės išlaidas, ieškinio reikalavimą padidino iki 17676,89 Eur.
93. (duomenys neskelbtini) su ekspertizės akte pateiktais skaičiavimais sutiko iš dalies, pritardamas, jog ginčo statinyje yra trūkumai dėl garo izoliacijos, dėl 6 m sniego gaudyklės (bet ne dėl 24 m), sutiko su 1 vėdinimo anga, su 1,2 kv. m. ploto sienų peršalimu bei nurodė, kad jis sutinka sumokėti ieškovams 9127,78 Eur (su PVM) sumą.
94. Pirmiausia pažymėtina, kad teismas pripažįsta labiau pagrįstu būtent Teismo ekspertizės akte esančioje Lokalinėje sąmatoje pateiktą defektų šalinimo paskaičiavimą, o ne ieškovų pateiktą lokalinę sąmatą. Svarbu pažymėti ir tai, kad nagrinėjamu atveju negalima pilnai sutikti su ekspertizės akte esančioje sąmatoje nurodytasis defektais, kadangi teismas yra saistomas ieškovų pareikšto ieškinio reikalavimo apimties. Minėta, kad ieškovų keliamas reikalavimas susijęs su netolygiais temperatūrų pokyčiais būtent ieškovų būste, bet ne su visame name pasireiškusiais vienokiais ar kitokiais trūkumais. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad priešingu atveju, ieškovams priteisus ekspertizės akte nurodytą sumą defektams pašalinti, tokia suma būtų neteisinga ir neprotinga, kadangi ieškovai, gavę šią sumą, į kurią įeina viso namo tam tikrų defektų šalinimo kaštai, tiesiog nepagrįstai praturtėtų. Kartu pažymėtina, kad be kitų namo savininkų sutikimo, ieškovai negalėtų atlikti ekspertizės akte numatytų trūkumų šalinimo darbų. Teismas sutinka, kad ekspertizės akte esančioje sąmatoje nurodyti darbai yra būtini ir turi būti atlikti tam, kad namas atitiktų statybos techninius reikalavimus, kad šios išlaidos teisingos ir protingos, tačiau iš šių išlaidų visumos turi būti išskiriamos tik tos išlaidos, kurios išimtinai susijusios tik su ieškovų keliamu reikalavimu. Todėl ieškovams paskaičiuotinos ir priteistinos sekančios išlaidos defektams šalinti: garo izoliacija – 6519 Eur (be PVM), vėdinimo angos – 245 Eur (be PVM), sienų peršalimas – 982 Eur (be PVM), kiti darbai (dūmtraukio, ortakių šiltinimas, pastogės vidinės sienos šiltinimas) – 674 Eur (be PVM), bendroje sumoje 8420 Eur (be PVM) ir viso – 10188,20 Eur (su PVM).
95. Išlaidos reikalingos viso namo sniego gaudytuvų įrengimui – 1044 Eur, viso namo žaibosaugos įrengimui – 2083 eur, viso namo priešgaisrinei saugai – 1737 Eur ir viso namo stogo pasiekiamumui – 1325 Eur, ieškovams negali būti priteisiamos, kadangi, kaip minėta, priteisus ieškovams lėšas, skirtas viso namo (o ne tik ieškovų buto) defektams pašalinti, ypatingai atsižvelgiant į tai, kad tokie darbai šiai dienai dar nėra atlikti ir kad jų atlikimui yra būtinas visų namo bendraturčių sutikimas, ieškovai nepagrįstai praturtėtų. Atskirai pažymėtina, kad ieškovai, kartu su kitais namo bendraturčiais, įsirengę viso namo sniego gaudytuvus, žaibosaugą, priešgaisrinę saugą ir patekimą ant namo stogo ir patyrę dėl to realias išlaidas, turi teisę ateityje kreiptis į teismą, prašydami šiuos nuostolius atlyginti.
96. Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas yra nurodęs, kad aiškinant CK 6.249 straipsnio 1 dalį ir CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktą, reikia atsižvelgti į šių teisės normų teleologinį aiškinimą, t. y. kokiam tikslui pasiekti šios teisės normos buvo įtvirtintos Civiliniame kodekse. Šių normų pagrindinis tikslas – atlyginti nukentėjusiojo asmens patirtą žalą, atsižvelgiant į protingus bei įmanomus būdus jos dydžiui apskaičiuoti ir įvertinti. Konstatavus žalos faktą, nuostoliai privalo būti atlyginti visais atvejais, jei patirta žala nėra mažareikšmė. Priešingu atveju būtų paneigtas CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas, kuris reiškia tai, jog nukentėjusiajam turi būti atlyginta tiek, kiek jis iš tiesų prarado (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr. 2A-361-516/2018).
97. Atsižvelgiant į tai, matyti, kad CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktas suteikia ieškovams teisę reikalauti būsimų išlaidų atlyginimo. Ieškovai įsigijo butą su paslėptais trūkumais, kas jau yra nustatyta, trūkumų nustatymui turėjo papildomų išlaidų, įsigytas butas ieškovams reikalingas nuolatiniam gyvenimui, būstas įgytas už kredito lėšas ir turi būti mokamos palūkanos, todėl akivaizdu, kad ieškovai turi ribotas galimybes gauti papildomai lėšų, būtinų namo trūkumams pašalinti. Kadangi vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 3 dalimi, būsimos žalos dydžiui keliamas realaus tikėtinumo kriterijus, todėl pripažintina, kad vis tik lokalinė sąmata (su kuria sutiktina iš dalies), pagrindžia lėšų, būtinų trūkumams pašalinti dydį. Atsižvelgtina ir į tai, kad patys atsakovai, būdami atsakingi už ieškovams parduoto buto kokybę, ilgą laiką nedėjo jokių pastangų įrodyti kitokį žalos dydį, ir tik po Teismo ekspertizės atlikimo iš dalies sutiko su nuostolių suma, tačiau nesiėmė jokių veiksmų trūkumams pašalinti. Remiantis išdėstytu, ieškinys tenkinamas iš dalies ir ieškovams priteistina 10188,20 Eur (su PVM) suma dėl pirkimo-pardavimo sutartimi įgyto ginčo objekto (buto) defektų ir trūkumų pašalinimo iš atsakovų B. M. ir V. M. solidariai (CK 6.6 str.).
98. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, todėl dėl kitų ieškovų ir atsakovų argumentų teismas nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
99. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.
100. Ieškovai bylos nagrinėjimo metu turėjo tokias bylinėjimosi išlaidas – 435,42 Eur žyminis mokestis už ieškinį, 4270 Eur už teisines paslaugas ir atstovavimą, 864,46 Eur kitas išlaidas (už trūkumų įvertinimo), 1500 Eur už ekspertizės atlikimą; bendroje sumoje – 7069,88 Eur. Nustatyta, kad minėtos išlaidos laikytinos būtinomis ir pagrįstomis, pagrįstos byloje esančiais rašytiniais įrodymais.
101. (duomenys neskelbtini)bylos nagrinėjimo metu turėjo tokias bylinėjimosi išlaidas – 3993,35 Eur už teisines paslaugas ir atstovavimą.
102. (duomenys neskelbtini)pateikė pagrindžiančius įrodymus dėl patirtų 1210 Eur bylinėjimosi išlaidų už suteiktas teisines paslaugas.
103. Trečiasis asmuo D. K. turėjo 150 Eur bylinėjimosi išlaidų už teisinę pagalbą rengiant atsiliepimą.
104. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovų ieškinys tenkinamas 57,64 proc., todėl ieškovams (kurie patyrė bylinėjimosi išlaidas, susijusias su šio ginčo nagrinėjimu ir jas apmokėjo) iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinos 4075,08 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos, t. y iš kiekvieno atsakovo po 2037,54 Eur.
105. Ieškovų reikalavimą tenkinus iš dalies – 57,64 proc. apimtimi, iš ieškovų atsakovui B. M. priteistinos 1691,58 Eur bylinėjimosi išlaidos, o atsakovui V. M. – 512,56 Eur bylinėjimosi išlaidų suma. Nagrinėjamu atveju taikius bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, spręstina, kad ieškovų naudai iš atsakovo B. M. priteistina 345,96 Eur bylinėjimosi išlaidos, iš atsakovo V. M. – 1524,98 Eur bylinėjimosi išlaidos.
106. Ieškinį tenkinus dalinai, iš ieškovų trečiojo asmens D. K. naudai priteistina 63,50 Eur bylinėjimosi išlaidų suma, o iš atsakovų trečiajam asmeniui D. K. priteistina 86,50 Eur suma.
107. Bylos nagrinėjimo metu susidarė 18,78 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškinį tenkinus iš dalies, šios išlaidos valstybei priteisiamos iš ieškovų ir atsakovų proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, t. y. iš ieškovų – 7,90 Eur (po 3,95 Eur iš kiekvieno), o iš atsakovų – 10,82 Eur (po 5,41 Eur iš kiekvieno) (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 -270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovams I. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir P. K., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovų B. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) solidariai 10188,20 Eur (dešimt tūkstančių vieną šimtą aštuoniasdešimt aštuonis eurus ir 20 ct) statybos trūkumų pašalinimo išlaidų, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (10188,20 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-01-29) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti ieškovams I. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir P. K., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo B. M., a. k. (duomenys neskelbtini), 345,96 Eur (tris šimtus keturiasdešimt penkis eurus ir 96 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti ieškovams I. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir P. K., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 1524,98 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus dvidešimt keturis eurus ir 98 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovų I. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir P. K., a. k. (duomenys neskelbtini) trečiojo asmens D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 63,50 Eur (šešiasdešimt tris eurus ir 50 ct) bylinėjimosi išlaidas (t.y. po 31,75 Eur iš kiekvieno ieškovo).
Priteisti iš atsakovų B. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) trečiojo asmens D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 86,50 Eur (aštuoniasdešimt šešis eurus ir 50 ct) bylinėjimosi išlaidas (t.y. po 43,25 Eur iš kiekvieno atsakovo).
Priteisti iš ieškovų I. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir P. K., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 7,90 Eur (septynis eurus ir 90 ct) bylinėjimosi išlaidų (t. y. po 3,95 Eur iš kiekvieno ieškovo) (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, į. k. 188659752, surenkamoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), esanti „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).
Priteisti iš atsakovų B. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 10,82 Eur (dešimt eurų ir 82 ct) bylinėjimosi išlaidų (t. y. po 5,41 Eur iš kiekvieno atsakovo) (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, į. k. 188659752, surenkamoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), esanti „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.