- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-06-03
- Bylos Nr.
- e2-893-319/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-02559-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rimas Švirinas
- Ieškovas
- akcinės draudimo bendrovės „Compensa V. I. Group“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Alytus“
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
- 2.6.10.5.2.17Kiti žalos atlyginimo atvejai
- 2.6.39.2.5.1.1Gyvenamųjų pastatų draudimas
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.2.3.2Rašytinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa V. I. Group“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Alytus“ dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė akcinė draudimo bendrovė (toliau – ADB) „Compensa V. I. Group“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Mano Būstas Alytus“ 123,46 Eur turtinę žalą, 6 procentų palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad ieškovė Gyventojų turto draudimo taisyklių pagrindu su R. T. sudarė turto draudimo sutartį Nr. 19056/906114 ir apdraudė nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Apdraustasis butas 2017 m. balandžio 13 d. buvo užlietas dėl bendro naudojimo vamzdžio avarijos. Gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) administruojamas atsakovės. Ieškovė, vadovaujantis draudiminį įvykį ir žalos dydį patvirtinančiais dokumentais, sumokėjo 123,46 Eur draudimo išmoką, kurią Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsniu, 6.266 ir 6.1015 straipsniais prašo priteisti iš atsakingo asmens atsakovės. Ieškovė 2020 m. kovo 3 d. prašyme patvirtino, kad draudimo išmoka pagal draudimo sutarties sąlygas buvo sumokėta nevertinant namo nusidėvėjimo, todėl paskaičiavo nusidėvėjimą, kuris yra 1,60 Eur ir atsisakė ieškinio dalyje dėl 1,60 Eur žalos atlyginimo priteisimo. Nurodė, kad ieškovei žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės.
Ieškovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.
Atsakovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad ieškovė neįrodė visų civilinės atsakomybės sąlygų (CK 6.246–6.249 straipsniai). Ieškovė ieškinyje visiškai nepasisakė dėl žalos dydžio ir nepagrįstai prašo priteisti prašomą sumą, nes neatsižvelgė objekto būklę, objekto nusidėvėjimą, nepateikė detalios skaičiuotės. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, CPK 178 straipsnį šalis turi tiksliai įrodyti nuostolių dydį, bet jeigu negali to padaryti, tai jų dydį nustato teismas. Žala nepreziumuojama. Žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad jas patyrė. Ieškovei tinkamai neįrodžius reikalaujamos atlyginti žalos dydžio, nėra pagrindo taikyti civilinę atsakomybę bei nėra pagrindo priteisti ieškiniu prašomos sumos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Bylos medžiaga nustatyta, kad pastato (duomenys neskelbtini), administratore paskirta atsakovė, kuri prižiūrėjo jos administruojamo pastato bendrojo naudojimo objektą (nagrinėjamu atveju – bendrojo naudojimo vamzdį). Draudikas Compensa V. I. Group UADB ir draudėja R. T. 2016 m. birželio 1 d. sudarė nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), turto draudimą Nr. 19056/906114 nuo gaisro ir gamtinių jėgų, nuo kitų rizikų, bendrosios civilinės atsakomybės draudimą. R. T. 2017 m. balandžio 14 d. informavo ieškovę, kad 2017 m. balandžio 13 d. tualete per lubas bėgo vanduo. Ieškovės ekspertas D. S., dalyvaujant R. T. 2017 m. balandžio 18 d. surašė apžiūros aktą, nustatė turto apgadinimus, nurodė, kad butas buvo užlietas iš bendrojo naudojimo vamzdžio, apskaičiavo draudimo išmoką – draudimo sutartyje nustatyta išskaita (suma, kurią atlygina pats draudėja) 26,00 Eur, draudimo išmoka įvertinus nusidėvėjimą medžiagoms (jei jis taikomas) ir besąlyginę išskaitą 97,46 Eur, apskaičiuota draudimo išmoka 123,46 Eur. Ieškovė 2017 m. gegužės 5 d. draudimo išmoką pervedė į R. T. sąskaitą. Ieškovė 2018 m. sausio 10 d. surašė pretenziją Nr. 30R-18, pasiūlė atsakovei žalos atlyginimą sumokėti geruoju, nustatė terminą. Ieškovė paskaičiavo nusidėvėjimą - 1,60 Eur.
Dėl ieškinio dalies atsisakymo.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio.
Ieškovė teikė ieškinį dėl 123,46 Eur žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovės. Bylos nagrinėjimo metu, ieškovė pateikė atsisakymą nuo ieškinio dalyje dėl 1,60 Eur žalos atlyginimo priteisimo. Ieškovės teismui pateiktas ieškinio dalyje dėl 1,60 Eur žalos atlyginimo priteisimo atsisakymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, viešajam interesui, nepažeidžia šalių teisių bei interesų. Ieškovei žinomos ieškinio dalyje dėl 1,60 Eur žalos atlyginimo priteisimo atsisakymo pasekmės. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovės ieškinio dalies dėl 1,60 Eur žalos atlyginimo priteisimo atsisakymas priimtinas ir civilinė byla šioje dalyje nutrauktina (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 4 punktas). Ieškovei išaiškintina, kad bylą nutraukus vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis).
Dėl civilinės atsakomybės.
Atsakovė nurodo, kad ieškovė, pateikdama ieškinį, nepateikia įrodymų, kurie patvirtintų, jog žala patirta būtent dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, kaip ir nepateikia įrodymų ir nepagrindžia CK numatytų pagrindinių sąlygų kilti atsakovės civilinei atsakomybei t. y. nepagrindžia ir neįrodo neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir žalos.
Administratoriaus pareigos numatytos įvykio metu galiojusiame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtintame Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d.) bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831 patvirtintuose nuostatuose „Dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų patvirtinimo“.
Gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektai priklauso šio namo butų savininkams (CK 4.82 straipsnio 1 dalis), kurie proporcingai savo namo daliai privalo apmokėti išlaidas namui išsaugoti ir išlaikyti, nustatyta tvarka mokėti mokesčius, kitas įmokas ir rinkliavas (CK 4.82 straipsnio 3 dalis), reguliariai kaupti lėšas, skirtas namui atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (CK 4.82 straipsnio 4 dalis). Namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas (butų ir kitų patalpų savininkų bendrija, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo arba bendrojo naudojimo objektų administratorius) įgyvendina su bendrąja nuosavybe susijusius butų ir kitų patalpų savininkų sprendimus ir pavedimus, priimtus šiame straipsnyje nustatyta tvarka, atstovaudamas butų ir kitų patalpų savininkams (CK 4.85 straipsnio 8 dalis). Ginčo byloje nėra, jog atsakovė UAB „Mano Būstas Alytus“ yra paskirta daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), administratore, kuri atsakinga už daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą.
CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis. Kasacinio teismo praktikoje subrogacija apibūdinama kaip įstatymo pagrindu pereinanti draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisė asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi. Būtent subrogacija užtikrina tai, kad tiek draudėja, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymą asmeniui išliktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui), o po subrogacijos įvykimo – draudikui pagal jo išmokėtos draudimo išmokos ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2012).
Žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę atsakomybę reglamentuojančias CK teisės normas, kuriose nurodyta, kad civilinei atsakomybei atsirasti yra privalomos šios sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei žalą padariusio asmens kaltė. CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės: nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas. CK 6.266 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta griežtoji atsakomybė, t. y. atsakomybė be kaltės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. kovo 31 d. nutartimi civilinėje Nr. 3K-7-57/2014 byloje yra išaiškinęs, kad minėtai normai taikyti būtina nustatyti įstatyme nustatyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktą, žalos asmeniui padarymą ir objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų bei padarytos žalos priežastinį ryšį, nenustatinėjant neteisėtų statinio valdytojo veiksmų ir kaltės. Minėta teismo nutartimi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad statinių savininkai ir teisėti valdytojai turi prisiimti riziką ir atlyginti dėl statinių sugriovimo ar kitokių trūkumų padarytą žalą net ir tais atvejais, kai ėmėsi visų prieinamų priemonių, buvo rūpestingi ir atidūs, kad žalos neatsirastų.
STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d.) 6 priede Daugiabučių gyvenamųjų namų techninės priežiūros pagrindinių darbų sąraše įtraukti 1.1. Bendrojo pobūdžio organizaciniai ir tvarkomieji darbai: 1.1.5. nuotekų šalinimo sistemos priežiūra (vamzdyno ir pravalų pralaidumo ir sandarumo tikrinimas, įskaitant sandariklių sutvarkymą ir tarpinių keitimą (jei nereikia sistemos ardymo darbų), kasmetinį vamzdyno dalių profilaktinį valymą, siurblių, filtrų, atgalinių vožtuvų, alsuoklių ir automatinių oro išsiurbimo vožtuvų priežiūra pagal gamintojo reikalavimus); 1.1.6. geriamojo vandens sistemos priežiūra (vamzdyno ir uždaromosios armatūros naudojimo ir sandarumo tikrinimas, periodiškai tikrinant uždaromosios armatūros veikimą, pašalinant nesandarumus srieginėse jungtyse, vamzdynų izoliacijos pažeidimus, siurblių ir filtrų priežiūra pagal gamintojo reikalavimus); 1.1.8. stogo ir lietaus nuotekų sistemos priežiūra (stogų dangos pratekėjimų lokalizavimas, plokščių stogų prijungimų prie vertikalių paviršių sandarinimas, įlajų, latakų, lietvamzdžių ir kitų lietaus nuotekų sistemos dalių pralaidumo ir sandarumo tikrinimas ir profilaktinis valymas, ant stogo susikaupusių šiukšlių, vandens, sniego ir varveklių šalinimas).
Nagrinėjamu atveju apdraustas butas buvo užlietas dėl bendrojo naudojimo vamzdžio, kuris priskirtinas daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo inžinerinei įrangai. Įrodymų, kaip atsakovė prižiūrėjo bendrojo naudojimo vamzdžio būklę, kokius veiksmus atliko, ar teikė gyventojams informaciją apie vamzdynų būklę, byloje nėra. Atsakovė teisme jokių įrodymų, kurie galėtų pagrįsti jos, kaip namo administratorės, tinkamą pareigų atlikimą, nepateikė, todėl darytina išvada, kad atsakovė netinkamai vykdė savo, kaip administratoriaus pareigas tinkamai prižiūrėti bendro naudojimo inžinerines sistemas, dėl ko 2017 m. balandžio 13 d. dėl bendrojo naudojimo vamzdžio avarijos R. T. priklausančiam turtui, esančiam (duomenys neskelbtini), buvo padaryta žala.
Vertindamas nustatytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad atsakovė nepateikė įrodymų, leidžiančių pagrįstai teigti, jog atsakovė savo pareigas vykdė tinkamai ir laiku. Todėl teismas daro išvadą, kad atsakovės aplaidumas šiuo atveju pasireiškė tuo, kad ji laiku neapžiūrėjo bendrojo naudojimo vamzdžio, nenustatė ir nepašalino defekto. Teismas konstatuoja, kad būtent atsakovės neteisėti veiksmai – nepakankamas rūpinimasis administruojamo daugiabučio namo bendrojo naudojimo vamzdžiu bei jo priežiūra – sąlygojo žalos atsiradimą. Tai reiškia, jog priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų bei R. T. atsiradusios žalos yra nustatytas. Atsakingai elgtis yra atsakovės, kaip verslininkės ir namo administratorės, pareiga, kurios ji nevykdė ar (ir) vykdė aplaidžiai, todėl jai tenka dėl tokio neveikimo kilusios neigiamos pasekmės. Įvertinus nustatytas aplinkybes, ieškinys dėl reikalavimo priteisti žalos atlyginimą tenkintinas.
Dėl žalos dydžio.
Atsakovė nurodė, kad ieškovė nepateikė žalos skaičiuotės, netinkamai apskaičiavo žalos dydį, nes neįvertino objekto būklės. Atkreiptinas atsakovės dėmesys į tai, kad ieškovė pateikė skaičiuotę (defektinio akto priedą), kuri yra išsami, suprantama ir pagrįsta (CPK 177 straipsnis). Atsakovė šioje skaičiuotėje nurodytų skaičiavimų nepaneigė. Taip pat bylos nagrinėjimo metu ieškovė paskaičiavo namo nusidėvėjimą ir atsisakė ieškinio dalyje dėl 1,60 Eur žalos atlyginimo priteisimo, todėl plačiau teismas šiuo klausimu nepasisako (CPK 185 straipsnis). Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas konstatuoja, kad 121,86 Eur žalos dydis pagrįstas.
Ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. spalio 21 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Byloje rašytinais įrodymais patvirtinta, kad ieškovė už pareikštus reikalavimus yra sumokėjusi 15,00 Eur žyminį mokestį, kuris priteistinas iš atsakovės (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270 straipsniais,
nusprendžia:
Priimti ieškovės ADB „Compensa V. I. Group“, į. k. 304080146, ieškinio dėl 1,60 Eur žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovės UAB „Mano Būstas Alytus“, į. k. 304175726, atsisakymą.
Nutraukti civilinę bylą Nr. e2-893-319/2020 pagal ieškovės ADB „Compensa V. I. Group“ ieškinį atsakovei UAB „Mano Būstas Alytus“ dalyje dėl 1,60 Eur žalos atlygimo priteisimo.
Tenkinti ieškinį visiškai kitoje dalyje.
Priteisti iš atsakovės UAB „Mano Būstas Alytus“, į. k. 304175726, 121,86 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. spalio 21 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 15,00 Eur žyminį mokestį ieškovei ADB „Compensa V. I. Group“, į. k. 304080146.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.