- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-15
- Bylos Nr.
- 2S-2242-605/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-12274-2011-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Neringa Venckienė
- Skolininkas
- A. M.
- Kategorijos
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Neringa Venckienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko A. M. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutarties, kuria iš dalies tenkintas antstolio R. V. pareiškimas dėl vykdymo išlaidų priteisimo, pakeitimo civilinėje byloje Nr. 2-16783-775/2011,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Antstolis R. V. kreipėsi į teismą su pareiškimu (b.l.2-3), prašydamas priteisti iš skolininko A. M. 664,00 Lt vykdymo išlaidas. Pareiškime nurodė, jog 2007-11-05 antstolio kontoroje buvo priimtas vykdyti Kauno miesto VPK VP Eismo priežiūros tarnybos 2007-07-21 nutarimas Nr. 026369 dėl 1000 Lt baudos išieškojimo iš skolininko A. M. valstybės naudai, kadangi skolininkas nutarimo gera valia įvykdęs nebuvo. Baudai išieškoti buvo taikomos priverstinio vykdymo priemonės. Skolininkas baudą sumokėjo tik 2011-07-23. Skolininkui registruotu laišku buvo išsiųstas siūlymas sumokėti vykdymo išlaidas, tačiau skolininkas jų iki šiol nesumokėjo.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi (b.l. 4-5) antstolio pareiškimą tenkino iš dalies. Priteisė iš skolininko A. M. antstolio R. V. naudai 566,00 Lt vykdymo išlaidas vykdomojoje byloje Nr. 0147/07/03761.
Nutartyje nurodyta, kad iš vykdomosios bylos Nr. 0147/07/03761 medžiagos matyti, kad antstoliui R. V. 2007-11-05 pateiktas vykdyti Kauno miesto VPK VP Eismo priežiūros tarnybos 2007-07-21 nutarimas Nr. 026369 dėl 1000 Lt baudos išieškojimo iš skolininko A. M. valstybės naudai. Skolininkas iki vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti neįvykdė su išieškojimu susijusios rezoliucinės sprendimo dalies, todėl antstolis ėmėsi visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas. Buvo atlikti pirminiai vykdymo veiksmai, užklausta apie skolininko turtą ir pajamas, taikytos priverstinio vykdymo priemonės, po kurių taikymo - 2011-07-23 skolininkas baudą sumokėjo. Vykdomoji byla užbaigta antstolio 2011-08-22 patvarkymu. Skolininkui 2011-08-09 registruotu laišku buvo išsiųstas siūlymas per 5 dienas nuo jo gavimo sumokėti 664,00 Lt vykdymo išlaidas, kuris yra laikomas įteiktu praėjus penkioms dienoms po išsiuntimo dienos (CPK 604 str.). Iš antstolio pateikto vykdymo išlaidų paskaičiavimo akto matyti, kad vykdymo išlaidas vykdomojoje byloje sudaro 70,00 Lt būtinųjų vykdymo išlaidų, 211,62 Lt papildomų vykdymo išlaidų ir pašto išlaidų bei 200,00 Lt atlyginimo antstoliui, iš viso 664,00 Lt. Vykdymo išlaidos, išskyrus pašto išlaidas, indeksuotos, atsižvelgiant į vartotojų kainų indeksą – 139,1. Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 38 straipsnio 1 lentelės 4 punktą išieškojimuose, kuriuose išieškotina suma yra nuo 200 iki 1000 litų, būtinosios vykdymo išlaidos negali viršyti 60 Lt, o atlyginimas antstoliui – 200 Lt. Šios sumos yra perskaičiuojamas taikant Statistikos departamento patvirtintą kainų indeksą. Kaip matyti iš vykdymo išlaidų paskaičiavimo, antstolis neteisingai pasirinko Sprendimų instrukcijos 38 straipsnio 1 lentelės 5 punktą, kuriame nurodytos sumos taikomos išieškojimuose nuo 1000 iki 2000 Lt, kadangi pozicija „nuo 1000 iki 2000 litų“ apima sumas nuo 1000,01 iki 2000 Lt. Atsižvelgęs į tai, antstolio paskaičiuotas būtinąsias vykdymo išlaidas teismas sumažino iki 60,00 Lt (su indeksacija – 83,46 Lt). Iš vykdymo išlaidų apskaičiavimo matyti, jog prie papildomų vykdymo išlaidų yra priskaičiuotos 65,00 Lt išlaidos už patvarkymą areštuoti lėšas ir jas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. Teismas sprendė, jog 65,00 Lt išlaidos už patvarkymą areštuoti lėšas ir jas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą paskaičiuotos nepagrįstai. Sprendimų vykdymo instrukcijos 3 lentelės 8 punkte nurodoma, jog už patvarkymo areštuoti pinigines lėšas parengimą yra skaičiuojamos 5 Lt dydžio vykdymo išlaidos. Antstolis patvarkyme nenurodė nei tikslaus laiko, kada patvarkymo surašymas pradėtas ir kada baigtas, kas būtina surašant turto arešto aktą, todėl teismas negalėjo spręsti, kiek laiko antstolis užtruko rengdamas minėtą patvarkymą. Teismas sprendė, jog antstolis nepagrįstai paskaičiavo 65,00 Lt išlaidas už minėtą patvarkymą, todėl šią sumą sumažino iki 5,00 Lt už patvarkymo parengimą. Atsižvelgiant į tai, papildomų vykdymo išlaidų sumą teismas sumažino iki 151,62 Lt, su indeksacija iki 204,60 Lt (195,50-60=135,50*1.391=188,48+16,12=204,60). Be to, nutartyje nurodyta, kad Sprendimų vykdymo instrukcijos 38 straipsnio 1 lentelės 4 punkte nustatytas 200 Lt atlyginimas antstoliui, pritaikius indeksaciją, atlyginimas antstoliui lygus 278,20 Lt sumai. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes ir į tai, kad skolininkas gera valia vykdymo išlaidų nesumokėjo, teismas antstolio paskaičiuotas vykdymo išlaidas sumažino iki 566,26 Lt.
Šalies argumentai
Skolininkas A. M. atskiruoju skundu (b.l. 10-13) prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartį pakeisti ir sumažinti priteistas vykdymo išlaidas. Nurodo, kad teismas, priteisdamas iš skolininko vykdymo išlaidas, neanalizavo skolos išieškojimo eigos. Visų pirma, antstolis nesiuntė skolininkui raginimo (CPK 654 str.), bet iš karto pradėjo priverstinio vykdymo procedūrą (CPK 655 str.). 2007-08-06 nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą institucijoje, kuri turi teisę skirti administracines nuobaudas, ir 2007-08-06 priimant nutarimą skirti A. M. 1000 Lt nuobaudą, skolininkas bylos nagrinėjime nedalyvavo, nors apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką žinojo. Tačiau nutarimo, kuriuo buvo paskirta skolininkui administracinė nuobauda administracinio teisės pažeidimo byloje, ir kurios išieškojimą iš skolininko vykdė antstolis vykdomojoje byloje Nr.0147/07/03761, priėmimo metu galiojusi Administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsnio redakcija numatė, kad pažeidėjas jam paskirtą baudą privalo sumokėti per 15 dienų nuo nutarimo nuorašo įteikimo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui dienos. Skolininkui nutarimas įteiktas nebuvo, jo nuorašo skolininkas negavo. Tiek antstolis, tiek pirmos instancijos teismas nesiaiškino, ar tokioje situacijoje, vadovaujantis CPK 661 straipsnio nuostatomis, buvo galimi priverstinio vykdymo veiksmai nesiunčiant raginimo, tokiu būdu nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-09-28 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2009 nurodytos praktikos panašioje ginčo situacijoje. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005-10-27 įsakymu patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 51 punktą atlyginimas antstoliui iš skolininko neimamas, kai skolininkas įvykdo sprendimą per raginime nustatytą terminą, iš skolininko išieškomos tik vykdomosios bylos administravimo ir atskirų vykdymo veiksmų atlikimo išlaidos. Todėl teismas nepagrįstai priteisė iš skolininko 200,00 Lt antstolio atlyginimą už vykdymo veiksmus, neįvertinęs, kad skolininkas išieškomą baudą sumokėjo savarankiškai pats, sužinojęs apie paskirtą baudą. Skolininkas apie 2007-08-06 nutarimu paskirtą 1000 Lt baudą sužinojo tik 2010-09-21, po to, kai vykdydamas antstolio 2010-09-13 patvarkymą, kurį paštu gavo 2010-09-15, atvyko pas antstolį. Iki to laiko antstolis jokiomis leistinomis, įstatymo numatytomis priemonėmis ir būdais neinformavo skolininko apie išieškomą skolą - administracinę nuobaudą. Nuo tada, kai skolininkas sužinojo apie išieškomą administracinę nuobaudą, skolininkas veikė aktyviai, nevengdamas savo pareigos, gindamas, jo manymu, pažeistas teises. Antstolis, priešingai, savo pareigas vykdė vangiai, nenuosekliai ir neefektyviai. 2007-11-05 priėmęs 2007-08-06 nutarimą vykdyti, visiškai neatliko jokių vykdymo veiksmų per 2009 metų laikotarpį. Tik 2008 metų pabaigoje antstolis pateikė kelias užklausas, nereikalaujančias didelių laiko ir darbo sąnaudų, VSDFV dėl skolininko darbovietės, bankams dėl turimų sąskaitų, o 2010-09-13 priėmė patvarkymą dėl reikalavimo skolininkui atvykti pas antstolį. Antstolio veiksmų seka neatitinka protingumo principo (antstolis neatliko jokių veiksmų per visą 2009 metų laikotarpį), operatyvaus ir efektyvaus išieškojimo galimybių, antstolio pareigos imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas (CPK 634 str. 2 d., 654 str.). Antstolis vykdomojoje byloje darė klaidas, kurios suklaidino skolininką. Skolininkui 2010 metais susipažįstant su vykdomosios bylos medžiaga joje nebuvo 2008 metais vykdymo veiksmus patvirtinančių dokumentų. Skolininkas pagrįstai manė, kad antstolis praleido senaties terminą nuobaudai išieškoti, nes 2008-2009 metais jokių vykdymo veiksmų neatliko. Kaip matyti iš antstolio 2011-08-08 vykdymo išlaidų paskaičiavimo, antstolis paskaičiavo visas įmanomai didžiausio dydžio vykdymo išlaidas. Antstolio silpnybė suklysti ir klaidos pasekmės negalėjo būti vertinamos skolininko nenaudai bei pateisinti antstolio priverstinio vykdymo veiksmų trūkumus, tokiu būdu besąlygiškai priteisiant antstoliui iš skolininko visas vykdymo išlaidas, nesprendžiant jų mažinimo klausimo. Antstolis skolininkui nepagrįstai atsiuntė du skirtingus siūlymus sumokėti vykdymo išlaidas (2011-08-01, 2011-08-08) su skirtingo dydžio vykdymo išlaidų apskaičiavimu. Skirtingi antstolio siūlymai sumokėti vykdymo išlaidas klaidino skolininką. Taip pat antstolis nepriėmė patvarkymo (CPK 613 str.) dėl 2011-08-01 skolininko prašymo sumažinti vykdymo išlaidas ir šio klausimo visiškai nesprendė. Esant tokiai situacijai, skolininkas negalėjo suvokti antstolio veiksmų dėl siūlymo sumokėti vykdymo išlaidas nuoseklumo ir pagrįstumo. Teismas, nagrinėdamas antstolio LR CPK 611 straipsnyje nustatyta tvarka paduotą pareiškimą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko, turėjo patikrinti ne tik visų antstolio nurodytų išieškotinų išlaidų pagrįstumą, tačiau ir įvertinti konkrečias bylos aplinkybes bei nustatyti antstoliui priteistino atlyginimo dydį, atsižvelgiant tiek į skolininko, tiek į antstolio teisėtų interesų pusiausvyrą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą antstolis (b.l. 44-47) nurodo, kad su atskiruoju skundu nesutinka. Skolininkas buvo pasirašytinai informuotas apie bylos nagrinėjimo datą, laiką bei vietą. Nutarimą išdavusi institucija laikėsi įstatyme numatytos tvarkos, tai yra tą pačią dieną, kai nutarimas buvo priimtas vykdyti, jis buvo išsiųstas A. M. ir tai įrašyta byloje. Būdamas apdairus ir rūpestingas pilietis A. M. privalėjo ir turėjo galimybę pats atvykti ar kitokiu būdu sužinoti apie jam paskirtos baudos dydį ir gauti visą jį dominančią informaciją pačiame Kauno m. VPK, tačiau tokių veiksmų nesiėmė, todėl nuo nutarimo surašymo dienos praėjus bemaž dviem mėnesiams, jis buvo pateiktas vykdyti antstoliui LR ATPK 314 str. ir LR CPK 651 str. 1 d. numatyta tvarka. Šiuo atveju antstolis, patikrinęs, kad nutarimo nuorašas skolininkui išsiųstas (LR ATPK 288 str.), nutarimas pateikiamas nepraleidžiant numatytų terminų (trijų mėnesių) ir tai, kad nutarimą išdavusi institucija užklausė Sodrą dėl skolininko darbovietės (LR ATPK 314 str. 2007 m. galiojusi redakcija), bei gavusi atsakymą, kad pastarasis nedirba ir kitą būtiną informaciją, teisėtai ir pagrįstai priėmė nutarimą Nr. F026369 vykdyti. Šios kategorijos bylose raginimas nėra siunčiamas, o skolininko argumentas, kad antstolis, neturėdamas duomenų, jog nutarimas jam įteiktas, turėjo pareigą jį informuoti raginimu, yra nepagrįstas ir prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Atsižvelgiant į tai, kad raginimas šios kategorijos byloje nėra siunčiamas, teismas pagrįstai priteisė iš pareiškėjo 200 Lt atlygį antstoliui už vykdomojo dokumento vykdymą, kadangi policijos paskirta bauda buvo sumokėta tik 2011-07-23, tai yra prasidėjus priverstinio vykdymo procesui. Teismai iš vykdomojoje byloje Nr. 0147/07/03761 esančios medžiagos nustatė, kad buvo atliekami visi reikalingi veiksmai išieškojimui įvykdyti. Antstolio R. V. kontoroje buvo vykdomos skolininko bendravardžio ir bendrapavardžio vykdomosios bylos, kurias dėl sutapimo vykdomųjų dokumentų programa priskyrė prie vieno asmens bylų, tai yra ne pareiškėjo, o kito asmens. Esant minėtai situacijai, skolininkui apsilankius kontoroje (2010-09-21), jis buvo supažindintas su vykdomąją byla Nr. 0147/07/03761 ir jam buvo paaiškinta, kad esant atitinkamai programos klaidai pareiškėjo vykdomosios bylos priskirtos kito asmens vardu. Po skolininko apsilankymo antstolio kontoroje programos klaidos buvo ištaisytos, dėl ko paaiškėjo, kad A. M. vykdomosiose bylose buvo atlikti visi reikalingi vykdymo veiksmai, dėl ko jis pats ir buvo informuotas, tačiau papildomai į antstolio kontorą daugiau neatvyko, nesidomėjo vykdymo eiga (LR CPK 644 str.). Kaip matyti iš vykdomojoje byloje Nr. 0147/07/03761 esančių duomenų, antstolio atstovas pirminį vykdymo išlaidų apskaičiavimą atliko pagal vykdomojoje byloje esančius dokumentus, tačiau paaiškėjus naujoms aplinkybėms, kurios iki tol nebuvo žinomos, t.y., kad vykdymo išlaidos, susijusios su pirminėmis užklausomis į bankus ir VSDFV (Sodrą), šioje byloje neturėjo būti skaičiuojamos, nes jos buvo atliktos, kai skolininko atžvilgiu buvo vykdoma kita vykdomoji byla, kuri buvo užbaigta dar 2008 m. ir kurioje tuo metu buvo atliktos analogiškos užklausos, vykdymo išlaidos buvo perskaičiuotos ir skolininkui išsiųstas naujas siūlymas apmokėti vykdymo išlaidas. Vadovaujantis LR CPK 613 str., 2011-08-08 buvo priimtas patvarkymas dėl vykdymo išlaidų. 2011-08-10 buvo priimtas patvarkymas dėl skolininko prašymo sumažinti apskaičiuotą vykdymo išlaidų sumą. Vykdymo veiksmų, susijusių su prašyme iškilusių klausimų išsprendimu, atlikimo išlaidų nei viena vykdymo proceso šalis neapmokėjo. Vykdymo veiksmus, susijusius su skolininko prašyme iškilusių klausimų išsprendimu, antstolis turi teisę atlikti tik po to, kai šių vykdymo veiksmų atlikimas bus apmokėtas. Pareiškėjas pats nesidomėjo, kaip sprendžiamas klausimas su jo pateiktu prašymu, todėl klaidingai teigia, kad toks patvarkymas priimtas nebuvo.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).
Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai, taigi ne tik antstolis, bet ir skolininkas, išieškotojas privalo griežtai laikytis nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos. Be to, visi vykdymo proceso dalyviai turi bendradarbiauti ir siekti greitesnio, ekonomiškesnio teismo sprendimo įvykdymo, gerbti vieni kitų teises ir teisėtus interesus.
Pažymėtina, kad teismo sprendimų vykdymo funkcijas atlieka antstolis, t. y. valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė yra pavedusi atlikti vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Už nurodytų funkcijų vykdymą antstolis turi teisę į atlygį. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 609 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad vykdymo išlaidų dydį, apmokėjimo ir atleidimo nuo jų tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija. Toks atlyginimo antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą teisinis reglamentavimas paaiškinamas tuo, jog priverstinis teismo sprendimų vykdymas yra antstolio profesinė veikla, kurią griežtai reglamentuoja ir už kurios vykdymą atlyginimą antstoliui nustato valstybė. Remiantis valstybės nustatytu vykdymo išlaidų teisiniu reglamentavimu susiklosto teisėti antstolių ekonominiai lūkesčiai. Valstybės nustatyti atlyginimo antstoliui už jam pavestų funkcijų vykdymą tvarka ir dydžiai yra pagrindas antstoliams tikėtis tam tikro rezultato, jeigu jie veiks teisėtai. Antstolis turi teisėtą pagrindą tikėtis, kad už teisėtą priverstinio pobūdžio priemonių panaudojimą, įvykdant vykdomąjį dokumentą, kurio skolininkas neįvykdė savanoriškai, jis gaus nustatytą atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-02-05 nutartis civilinėje byloje antstolis A.S. v. S.M., bylos Nr. 3K-7-1/2007).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 610 straipsniu, visas vykdymo išlaidas apmoka išieškotojas, tačiau įvykdžius sprendimą, šios išlaidos išieškomos iš skolininko. Teismas, nagrinėdamas antstolio pareiškimą dėl priteistinų vykdymo išlaidų, privalo patikrinti, ar jos atitinka Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytus dydžius, ar jas pagrįstai prašoma priteisti. LR CPK 609 straipsnis nustato, kad vykdymo išlaidas sudaro: vykdomosios bylos administravimo išlaidos, kurios būtinos kiekvienoje vykdomojoje byloje privalomiems veiksmams atlikti; vykdomosios bylos administravimo papildomos išlaidos, patiriamos atliekant atskirus veiksmus konkrečioje vykdomojoje byloje; atlygis antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą. Vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką, kaip minėta, nustato Sprendimų vykdymo instrukcija.
Kaip matyti iš vykdomosios bylos medžiagos, skolininkui A. M. 2011-08-08 buvo išsiųstas siūlymas sumokėti vykdymo išlaidas (vykd. b.l. 49), kurios pagal vykdymo išlaidų apskaičiavimą (vykd. b.l. 50) sudarė 664,00 Lt. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad antstolis neteisingai pasirinko Sprendimų instrukcijos 38 str. 1 lentelės 5 p., o taip pat nepagrįstai paskaičiavo 65,00 Lt išlaidas už patvarkymą areštuoti lėšas ir jas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą, atitinkamai antstolio paskaičiuotas būtinąsias vykdymo išlaidas sumažino iki 60,00 Lt (su indeksacija - 83,46), o išlaidas už minėtą patvarkymą – iki 5 Lt, ir tokiu būdu papildomų vykdymo išlaidų sumą sumažino iki 151,62 Lt (su indeksacija – iki 204,60 Lt). Vadovaudamasis Sprendimų vykdymo instrukcijos 38 str. 1 lentelės 4 p., pritaikęs indeksaciją, teismas skundžiama nutartimi nustatė 278,20 Lt dydžio antstolio atlyginimą, ir antstolio paskaičiuotas vykdymo išlaidas sumažino iki 566,26 Lt. Skolininkas A. M., nesutikdamas su skundžiama nutartimi, apeliacinės instancijos teismui be atskirojo skundo pateikė ir 2011-10-12 (b.l. 51) bei 2011-11-02 (b.l. 58) prašymus sumažinti vykdymo išlaidų sumą atitinkamai dėl antstolio R. V. kreipimosi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą dėl skolininko darbovietės 2008 metais kitoje vykdomojoje byloje ir dėl šio antstolio neatliktos užklausos SEB bankui bei kitų galimai neatliktų užklausų kitiems bankams, pridėjo šiuos prašymus pagrindžiančius dokumentus.
Pažymėtina, kad byloms nagrinėti įtvirtinta instancinė teismų sistema lemia, kad kiekvienos instancijos teismas atlieka jam priskirtas funkcijas. Atskleisti nagrinėjamo klausimo esmę bei priimti nutartį dėl pareikštų konkrečių prašymų pagal konkrečias byloje nustatytas faktines aplinkybes yra pirmosios instancijos teismo pareiga, aukštesniosios instancijos teismai dėl nurodyto kompetencijos pasiskirstymo pirmosios instancijos teismo pakeisti negali. Įvertinus tai, kad vykdymo išlaidos turi būti apskaičiuotos tinkamai, o šiuo atveju apeliacinės instancijos teismui nėra galimybės patikrinti antstolio R. V. nurodytų vykdymo išlaidų apskaičiavimo pagrįstumo, bylos perdavimas pirmosios instancijos teismui nagrinėti ją iš naujo yra vienintelis būdas atkurti pažeistą byloje dalyvaujančių asmenų teisę į tinkamą teismo procesą pirmosios instancijos teisme. Priešingu atveju bylos užbaigimas priimant sprendimą (nutartį) apeliacinės instancijos teisme reikštų, kad dalyvaujantys byloje asmenys tinkamai nepasinaudojo viena teismine instancija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta c. b. Nr. 3K-3-522/2000; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. spalio 28 d. nutartis, priimta c. b. Nr. 3K-3-1227/2002; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. sausio 8 d. nutartis, priimta c. b. Nr. 3K-3-5/2003). Šiuo atveju neišanalizavus vykdymo išlaidų apskaičiavimo pagrįstumo, apeliacinės instancijos teismas negali ištaisyti CPK 329 straipsnio 1 dalyje nurodytų pažeidimų ir užbaigti ginčo priimdamas naują sprendimą (nutartį). Tai yra susiję su CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu bylos grąžinimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo pagrindu, nes neatskleidęs bylos esmės teismas visada pažeidžia proceso teisės normas, todėl negalima pripažinti, kad byla išspręsta teisingai (CPK 159, 265 str.). Pažymėtina, kad apeliacinis procesas Lietuvoje pripažįstamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, o ne pakartotiniu bylos nagrinėjimu.
Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį, todėl byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 str. 1 d. 2 p.; 329 str. 1 d., 337 str. 1 d. 3 p., 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.