Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Edvardas Paliokas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Auteks“ ieškinio atsakovui A. V. dėl skolos priteisimo priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė UAB „Auteks“ pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo dokumentinio proceso tvarka priteisti iš atsakovo A. V. 68237,68 Eur sumą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinį atsisakytina priimti.

Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normos numato taisyklių sistemą, pagal kurią nustatoma konkretaus teismo jurisdikcinė kompetencija. Bendroji rūšinio teismingumo taisyklė nustato, kad visas civilines bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismai, išskyrus bylas, nurodytas CPK 27 ir 28 straipsniuose (CPK 26 straipsnio 1 dalis). CPK 27 straipsnio 1 punkte nustatyta, jog apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip keturiasdešimt tūkstančių eurų, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinyje nurodo, kad atsakovas, dirbdamas UAB „Auteks” vairuotojo-ekspeditoriaus pareigose pagal (duomenys neskelbtini) sudarytą darbo sutartį, 2016 m. liepos 9 d. kelyje (duomenys neskelbtini) vykdydamas savo tiesiogines darbines funkcijas, būdamas neblaivus, padarė autoįvykį, kurio metu buvo apgadintas jam perduotas įmonės autovežis SCANIA su jame esančiu kroviniu. Ieškovė su atsakovu buvo sudariusi 2014-10-01 visiškos materialinės atsakomybės sutartį. AB „Lietuvos draudimas” 2018 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu autoįvykis pripažintas nedraudiminiu, kadangi apdraustasis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Dėl įvykusio autoįvykio ieškovė patyrė 68 237,68 Eur žalą, kurią sudaro ieškovo transporto priemonei 37510,70 Eur padaryta žala, taip pat nukentėjusiajai pusei ieškovės išmokėta žala – 37237,10 Eur (AB „Lietuvos draudimas” yra išmokėjęs nukentėjusiai pusei 37237,10 Eur, kurią AB „Lietuvos draudimui” yra pilnai kompensavusi UAB „Auteks” regreso tvarka). Kadangi su atsakovu buvo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis ir darbo kodekso nuostatos numato, kad kai darbuotojas padaro žalą būdamas neblaivus – žala atlyginama visiškai, 2018 m. birželio 21 d. su atsakovu buvo sudaryta taikos sutartis, kuria atsakovas įsipareigojo sutartyje numatyta tvarka ir terminais atlyginti ieškovui padarytą žalą, tačiau savo prisiimtų sutartinių įsipareigojimų nevykdė. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nevykdo sutartinių įsipareigojimų, į ieškovės raginimus nereaguoja, ieškovė kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo iš atsakovo.

Teismas pažymi, kad nors ieškovė nurodo, jog savo reikalavimą dėl 68237,68 Eur sumos priteisimo reiškia, nes atsakovas nevykdo sutartinių įsipareigojimų pagal šalių sudarytą 2018 m. birželio 21 d. taikos sutartį, tačiau iš ieškinio turinio nustatyta, jog atsakovas, buvęs ieškovės darbuotojas, 2016 m. liepos 9 d. vykdydamas savo tiesiogines darbines funkcijas, būdamas neblaivus, padarė autoįvykį, kurio metu buvo apgadintas jam perduotas ieškovės autovežis SCANIA su jame esančiu kroviniu. Ieškovė dėl įvykusio autoįvykio ieškovė patyrė 68 237,68 Eur žalą, kurią sudaro ieškovo transporto priemonei 37510,70 Eur padaryta žala, taip pat AB „Lietuvos draudimas”, kuri išmokėjo nukentėjusiai pusei 37237,10 Eur, ieškovės išmokėta žala – 37237,10 Eur.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad jeigu didesnio pavojaus šaltinio valdytojas yra darbdavys, tai už jo darbuotojo naudotu didesnio pavojaus šaltiniu padarytą žalą turi atsakyti darbdavys kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, bet ne kaip samdantis darbuotojus asmuo, taigi žala atlyginama pagal CK 6.270 straipsnį, o ne pagal CK 6.264 straipsnį. Darbdavys, nepriklausomai nuo jo paties civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindo, atlygina trečiajam nukentėjusiam asmeniui darbuotojo neteisėtais veiksmais padarytą žalą ir taip žalos atlyginimo prievolė, kurios pagrindas – darbuotojo neteisėti veiksmai, pasibaigia tinkamu įvykdymu (CK 6.123 str. 1 d.). Darbdavys, atlyginęs darbuotojo veiksmais padarytą žalą, įgyja regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę į darbuotoją – tokia darbdavio teisė yra reglamentuota DK kaip lex specialis (specialusis įstatymas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255/2007, 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-225-690/2018).

Taigi, darbdavio teisė reikalauti žalos atlyginimo pirmiausia yra reglamentuota būtent DK (šios bylos ginčui spręsti taikytina šio įstatymo redakcija, galiojusi žalos padarymo metu – iki 2017-07-01), t. y. 253 straipsnio 3 punkte ir 257 straipsnio 4 dalyje, be to, išplaukia ir iš CK 6.280 straipsnio 1 dalies, kuri bendriausia prasme reguliuoja regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę.

Kaip minėta, apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip keturiasdešimt tūkstančių eurų, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo (CPK 27 straipsnio 1 dalis). Nustačius, kad žalos padarymo metu šalis siejo darbo teisiniai santykiai, žala atsakovo padaryta jam vykdant savo tiesiogines darbines funkcijas, darytina išvada, jog ginčas yra kilęs iš darbo teisinių santykių, todėl teismingas apylinkės teismui. Ieškinys turi būti reiškiamas vadovaujantis bendrąja teritorinio teismingumo taisykle, teismingumą nustatant pagal atsakovo gyvenamąją vietą (CPK 29 straipsnis). Kadangi ieškovė nurodo, kad atsakovo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), todėl ieškinys teismingas Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams (CPK 27 straipsnio 1 dalis, CPK 137 straipsnio 3 dalis).

Teismas pažymi, kad tiek iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusio DK 286 straipsnyje, tiek ir naujos redakcijos DK 216 straipsnyje nustatyta, kad individualius darbo ginčus nagrinėjantys organai yra darbo ginčų komisija ir teismas. Darbo ginčų komisija paprastai yra privalomas ikiteisminis organas, nagrinėjantis individualius darbo ginčus, jeigu DK ar kiti įstatymai nenustato kitokios individualaus darbo ginčo nagrinėjimo tvarkos. Darbo santykių dalyvis prašymą nagrinėti individualų darbo ginčą dėl teisės darbo ginčų komisijai gali pateikti per tris mėnesius nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti, kad pažeistos jo teisės. Praleistas prašymo pateikimo terminas gali būti atnaujintas darbo ginčų komisijos sprendimu, jeigu prašyme nurodytas termino praleidimo priežastis darbo ginčų komisija pripažįsta svarbiomis (iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusio DK 289 straipsnis). Atsižvelgiant į tokį darbo ginčų nagrinėjimo tvarkos reguliavimą, darytina išvada, kad jeigu DK ar kituose įstatymuose nėra nustatyta kita tam tikro individualaus darbo ginčo dėl teisės nagrinėjimo (sprendimo) tvarka, tokio darbo ginčo nagrinėjimui (sprendimui) privaloma išankstinė nagrinėjimo (sprendimo) ne teisme tvarka galioja, t. y. jo nagrinėjimas (sprendimas) priskiriamas darbo ginčų komisijos kompetencijai ir dėl tokio individualaus darbo ginčo išnagrinėjimo darbo ginčo šalis visų pirma turi kreiptis į darbo ginčų komisiją.

Iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusio DK 296 straipsnyje buvo numatyta, kad jeigu darbo ginčo šalys nesutinka su darbo ginčų komisijos sprendimu, jos per mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos gali pareikšti ieškinį apylinkės teisme, vadovaudamosi CPK nuostatomis. Pažymėtina, kad šiuo metu galiojančioje DK redakcijoje nurodyta dar ir tai, kad ieškinys dėl darbo ginčo dėl teisės teisme pagal CPK nuostatas gali būti pareiškiamas ir darbo ginčų komisijai priėmus sprendimą atsisakyti atnaujinti praleistą terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją su atitinkamu prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės (galiojančio DK 231 straipsnio 1 dalis). Tokiu atveju individualų darbo ginčą dėl teisės savo sprendimu jau išsprendžia tiesiogiai teismas. Nagrinėjamu atveju ieškovė pareikšdama ieškinį teismui, nepateikė įrodymų bei nenurodė aplinkybių, kad dėl ginčo sprendimo kreipėsi į darbo ginčų komisiją, todėl ji nesilaikė darbo teisės normose nustatytos individualių darbo ginčų nagrinėjimo tvarkos (CPK 137 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovei išaiškintina, kad ji, prieš kreipiantis su ieškiniu į teismą, turėtų pasinaudoti ikiteismine ginčo sprendimo tvarka - kreiptis į darbo ginčų komisiją dėl darbo ginčo, kartu pateikiant prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo, o nesutinkant su priimtu Darbo ginčų komisijos sprendimu – DK nustatyta tvarka ir terminais pareikšti ieškinį teismui.

Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovo ieškinį atsisakytina priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Auteks“ ieškinį atsakovui A. V. dėl skolos priteisimo.

Nutartis per 7 dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.