Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimas

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei M. K.,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. Ž. patikslintą ieškinį atsakovui A. Ž. dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo dėl vieno sutuoktinio kaltės, tretieji asmenys – E. P., R. G., Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, A. K., AB Swedbank, išvadą duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovaujamos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė I. Ž. (toliau – ir ieškovė) teismo posėdžio metu palaikė patikslintą ieškinį ir prašė: panaikinti santuokos apskaitos įrašą apie (duomenys neskelbtini). Kauno Švč. Trejybės parapijoje sudarytą santuoką, kuri apskaityta Kauno civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo A. Ž. (toliau – ir atsakovas) kaltės. I. Ž. palikti santuokoje įgytą (duomenys neskelbtini)pavardę; priteisti iš atsakovo A. Ž. išlaikymą nepilnametėms dukroms: A. Ž. ir L. Ž. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250,00 Eur kiekvienai iki jų pilnametystės, nurodytą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Lėšų tvarkytoja uzufrukto teisė paskirti jų motiną I. Ž.. Nustatyti nepilnamečių vaikų: A. Ž. ir L. Ž. gyvenamąją vietą su vaikų motina I. Ž. pagal jos gyvenamąją vietą. Transporto priemonę Volvo V50, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priteisti ieškovei I. Ž. nuosavybės teisė, nepriteisiant atsakovui kompensacijos; priteisti atsakovui kreditinius įsipareigojimus E. P. ir Lietuvos Respublikai, antstolėms R. G. ir A. K., priteisti iš atsakovo išlaidas, susijusias su civilinės bylos vedimu valstybės naudai.

Ieškinyje nurodė, kad su atsakovu A. Ž., susituokė (duomenys neskelbtini) Kauno Švč. Trejybės parapijoje, santuoka apskaityta Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Sutuoktiniai, santuokoje, (duomenys neskelbtini), susilaukė dukros A. Ž. ir (duomenys neskelbtini) susilaukė dukros L. Ž., kurios šiuo metu yra nepilnametės. Santuoka nutrūko dėl atsakovo kaltės. Atsakovas 2018 metų pabaigoje paliko namus ir išvyko gyventi svetur. Nuo to laiko jis su ieškove nebendrauja ir sutuoktiniai neveda bendro ūkio. Atsakovui išvykus jis vaikams neteikia jokio išlaikymo. Su dukromis atsakovas palaiko nepastovų ryšį telefonų ir per elektroninį paštą. Atsakovas elgiasi neatsakingai, kadangi nuo 2018 metų gruodžio mėnesio visiškai neteikia vaikams išlaikymo ir prašomas sako, kad jis to negali daryti, nes jam pačiam sunku pragyventi. Ieškovė galutinai įsitikino, kad jie vienas kitam svetimi ir jų gyvenimo pažiūros iš esmės nesutampa. Tarp sutuoktinių nebeliko bendrų interesų, kiekvienas gyvena savo atskirą gyvenimą. Santuoka iširo galutinai ir negrįžtamai, todėl nėra pagrindo skirti termino susitaikyti ir turėtų būti panaikintas apskaitos akto įrašas sudarytas (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl atsakovo kaltės, kadangi jis paliko šeimą ir daugiau kaip vieneri metai visiškai ja nesirūpina. Su atsakovu A. Ž. smulkius buitinius daiktus pasidalino bendru sutarimu ir vienas kitam pretenzijų neturi. Santuokoje gyvenant kartu jokio nekilnojamojo turto neįgijo. Sutuoktiniai 2017 metais įgijo transporto priemonę Volvo V50 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ieškovė ir atsakovas abu yra veiksnūs, darbingi ir gali pasirūpinti savimi, todėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymas nereikalingas. Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų svarbiausia yra vaiko interesai. Nepilnametės dukros A. Ž. ir L. Ž. šiuo metu gyvena su ieškove ir ji viena jomis rūpinuosi. Atsakovas A. Ž. net prašomas neprisideda prie vaikų išlaikymo, jų auklėjimo bei ugdymo. Jis visiškai nereiškia jokio noro pasirūpinti vaikais, kadangi yra palikęs šeimą ir neatlieka tėvo pareigų, todėl vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su manimi vaikų motina I. Ž.. Vienam vaikui į mėnesį reikalinga: maistui - 180 Eur, drabužiams ir apavui – 120,00 Eur, reikmenys švietimui ir ugdymui (knygos, mokymosi priemonės, kanceliarinės prekės, pratybos ir kt.) - 70 Eur, maisto papildams, vitaminams ir medikamentams - 30 Eur, asmens higienos reikmėms - 30 Eur, kelionės išlaidoms bei dienpinigiai 50 Eur, vaiko daliai tenkantis komunaliniai mokesčiai - 20 Eurų, iš viso tai sudaro 500 Eur (penkis šimtus eurų), tokiu būdu kiekvienam iš tėvų vieno vaiko išlaikymui tenka po 250 Eur. Dėl bendravimo tvarkos ginčo nėra. Ieškovė netrukdo atsakovui bendrauti su dukromis. Atsakovas turi kreditinių įsipareigojimų E. P. dėl išlaikymo išieškojimo, ir Lietuvos Respublikai bei antstolėms R. G. ir A. K.. Šie kreditiniai įsipareigojimai yra asmeniniai atsakovo A. Ž. kreditiniai įsipareigojimai ir jie turi būti priteisti jam vykdyti.

Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, jog ieškinio reikalavimus ir ieškinyje nurodytas aplinkybes palaiko visiškai. Prašė nepilnamečių nepaklausti byloje, kadangi vaikai šiuo metu gyvena su motina, jiems įprastoje gyvenamojoje vietoje.

Atsakovas A. Ž. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai, atsiliepimo byloje nepateikė.

Trečiasis asmuo E. P. teismo posėdyje nedalyvavo. Parengiamojo posėdžio metu prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, ji nežino kur yra A. Ž., kuris jos vaikams išlaikymo nemoka ir su jos vaikais taip pat nebendrauja.

Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog palaiko į bylą teiktą išvadą.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog palaiko į bylą teiktą išvadą. Papildomai paaiškino, kad atsakovas atsiliepimo nepateikė ir byloje nedalyvauja, kartu su vaikais negyvena, yra nusišalinės nuo vaikų auklėjimo ir išlaikymo, įvertinę bylos medžiagą nurodė, kad vaikų gyvenamoji vieta su vaikų motina atitinka vaikų teisės ir interesus, o ieškovės prašomas išlaikymo dydis po 250 Eur kiekvieno vaiko išlaikymui atitinka vaikų interesus, tačiau teismo prašė atsižvelgti į atsakovo turtinę padėtį, jo galimybę teikti tokio dydžio išlaikymą vaikams. Taip pat nurodė, kad teismo posėdyje netikslinga apklausti nepilnamečių, nes pagal bylos medžiagą atsakovas nėra išreiškęs noro, kad su juo gyvento nepilnamečiai vaikai, vaiki nuo gimimo gyvena su motina, ir jei būtų tenkintas reikalavimas nustatyti gyvenamąją vietą su motina, vaikų įprasta gyvenamoji vieta nekistų, be to nėra galimybės nustatyti ar atsakovas turi galimybę suteikti vaikams gyvenamąją vietą ir pasirūpinti jų poreikiais.

Motyvuojamoji dalis

ieškinys dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo tenkinamas.

Ieškovė ir jos atstovo, trečiojo asmens paaiškinimais, išvadą teikiančios institucijos atstovo paaiškinimais, rašytine bylos medžiaga nustatytas, kad ieškovės I. Ž. ir A. Ž. santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) Kauno Švč. trejybės parapijoje ir (duomenys neskelbtini) apskaityta Kauno Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (santuokos liudijimas (duomenys neskelbtini), el. b. l.8)). Santuokoje gimė pareiškėjų nepilnamečiai vaikai – A. Ž. (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), gimimo liudijimas (duomenys neskelbtini), el. b. l.9) ir L. Ž. (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), gimimo liudijimas (duomenys neskelbtini), el. b. l.10)). Valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centras duomenimis šalys nekilnojamojo turto nuosavybės teise neįgijo (el. b. l.12) . Santuokos metu šalys įgijo automobilį Volvo V50 valst. Nr.(duomenys neskelbtini) VIN kodas Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą ieškovės I. Ž. vardu (VĮ „Regitra“ duomenų išrašas, e. b. l.11, 15). Iš Sodros duomenų matyto jog ieškovės darbo užmokesti (duomenys neskelbtini)mėnesį buvo apie 1499,58 Eur (el. b. l.14, 16). Atsakovas A. Ž. turi įsipareigojimą išieškotojai E. P. bei antstolei R. G. (el. b. l. 19, 20), taip pat nepiniginį įsipareigojimą Lietuvos Respublikai ir bei antstolei A. K. (el. b. l. 21). Iš Sodros duomenų matyti, jog A. Ž. nedirba (el. b. l. 23). I. Ž. turi sudariusi su AB Swedbank lanksčių įmokų kredito kortelės sutartį (duomenys neskelbtini). (el. b. l.115-132), dėl kurios nutraukimo trečiajam asmeniui AB Swedbank pateikė prašymą nutraukti sutartį.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) ( el. b. l. 144-145)nurodyta, jog skyriui nepavyko susisiekti su atsakovu ir sužinoti jo nuomonę dėl byloje reiškiamų reikalavimų. Išvadą teikiančiai institucijai ši šeima nėra žinoma dėl galimų vaiko teisių pažeisimų, šeimai neteikiamos socialinės paslaugos. Vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su motina pagal ieškinyje pateiktas aplinkybes atitiktų vaikų interesus, taip pat 250 Eur išlaikymo priteisimas kiekvienam vaikui, atitiktų vaikų interesus ir sudarytų galimybę tenkinti vaikų poreikius.

Dėl santuokos įrašo panaikinimo dėl sutuoktinio kaltės

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnyje nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės sąlygos. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasmę esminiu santuokinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Teismas, spręsdamas, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsižvelgia į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu dėl santuokos išrimo sąlygas. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį, sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. CK 3.26 straipsnis, 3.27 straipsnis, 3.28 straipsnis numato, kad sudarę santuoką sutuoktiniai įgyja teises ir pareigas, privalo būti vienas kitam lojalūs, vienas kitą gerbti, remti moraliai ir materialiai, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo. Sudarę santuoką, sutuoktiniai sukuria šeimos santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą. CK 3.27 straipsnyje išvardytų pareigų pažeidimas gali būti laikomas kaltu sutuoktinio elgesiu (CK 3.60 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad šalys santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) Kauno Švč. trejybės parapijoje ir (duomenys neskelbtini) apskaityta Kauno Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Santuokoje gimė du vaikai – dukros A. Ž. ir L. Ž., kurios šiuo metu yra nepilnametės. Ieškovė nurodė, atsakovas jau pusantrų metų nusišalino nuo šeimos išlaikymo, neveda bendro ūkio, neteikia išlaikymo nepilnamečiams vaikams, jais nesirūpina ir nebebendrauja. Pažymėtina, jog iš Sodros duomenų matyti, jog atsakovas nedirba, šioje byloje jam taip pat nepavyko įteikti procesinių dokumentų, jis atsiliepimo byloje neteikė ir teismo posėdyje nedalyvavo, kas nors ir netiesiogiai patvirtina ieškovės nurodytas aplinkybes. CK 3.61 straipsnyje įtvirtinta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktus, patvirtinančius, jog santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių ieškovės nurodytas aplinkybes. Atsižvelgdamas į ieškovės paaiškinimus, teismas sprendžia, jog nusišalindamas nuo šeimos, neremdamas materialiai, nedalyvaudamas vaikų auklėjime ir nebendraudamas su vaikais, atsakovas grubiai pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK 3.27 straipsnio 1 dalyje. Tai sudaro pagrindą pripažinti, kad santuoka faktiškai iširo dėl atsakovo kaltės. Iš byloje esančių duomenų, ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad šalys negyvena kartu, todėl darytina išvada, jog nėra galimybių santuoką išsaugoti ir terminas susitaikyti nenustatytinas. Kadangi šalys sudarė bažnytinę santuoką, kuri buvo įregistruota civilinės metrikacijos skyriuje, yra pagrindas panaikinti santuokos apskaitos įrašą dėl A. Ž. kaltės. (CK 3.60 straipsnio 3 dalis, 3.62 straipsnis).

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo.

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovė po santuokos nutraukimo prašė palikti pavardę (duomenys neskelbtini). Atsakovas prieštaravimų nepateikė, todėl ieškovės prašymas tenkintinas, po santuokos nutraukimo šalims paliktinos pavardės – (duomenys neskelbtini).

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.

Nustatyta, kad šalys santuokos metu susilaukė dviejų vaikų, kurie yra nepilnamečiai. Ieškovė prašo nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ja, nurodė, kad vaikai gyvena su ja, ji viena jais rūpinasi. Atsakovas analogiško reikalavimo nepareiškė, jokių prieštaravimų neišreiškė. Institucija, teikianti išvadą byloje, neprieštarauja, jog nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, atsižvelgdamas į tai, kad tėvo gyvenamoji vieta nežinoma, jis nereiškė reikalavimo, kad vaikai gyventų su juo, vaikai nuo gimimo gyvena su motina, nustačius vaikų gyvenamąją vieta su motina, vaikų gyvenamoji vieta ir įprastos gyvenamosios sąlygos nesikeis, todėl teismas vertina, kad šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitinka jų interesus ir jų nepažeis. Esant šioms aplinkybėms, A. Ž. ir L. Ž. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove I. Ž. (CK 3.174 straipsnio 2 dalis).

Dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais.

Ieškovė nurodė, kad neprieštarauja dėl atsakovo dalyvavimo auklėjant nepilnamečius vaikus, specialios bendravimo tvarkos nustatyti neprašė. Byloje ginčo dėl bendravimo tvarkos su vaikais nekilo, taip pat byloje nėra duomenų, kad toks bendravimas kenktų nepilnamečių interesams. Teismo vertinimu, nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustačius su ieškove, nustatytina, kad atsakovas A. Ž. gali bendrauti su nepilnamečiais vaikais be apribojimų, o šalys su vaikais bendraus, auklės ir rūpinsis bendru sutarimu.

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme įtvirtintas vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Kartu, nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d., nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013).

Ieškovė prašė priteisti išlaikymą po 250 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės nuo 2020 m. gruodžio 9 d. (ieškinio pateikimo teismui dienos). Institucija, teikianti išvadą, byloje neprieštaravo tokiam ieškovės reikalavimui, prieštaravimo nepareiškė ir atsakovas. Ieškovė yra dirbanti, byloje pateikti duomenys apie jos gaunamas pajamas, atsakovas, VSDFV duomenimis, niekur nedirba. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-195-915/2015).

Konstatuotina, kad atsakovas yra jauno amžiaus, darbingas (priešingų įrodymų byloje nėra), jis turi pareigą teikti savo nepilnamečiams vaikams išlaikymą, užtikrinantį vaikų poreikius. Ieškovės nurodytas išlaikymo dydis vienam vaikui yra protingo dydžio , apima būtiniausius vaikų poreikius gyvenamajai vietai, maistui rūbams ir apavui, ugdymui, sveikatos priežiūrai, poilsiui užtikrinti. Esant šioms aplinkybėms, iš atsakovo A. Ž. priteistinas išlaikymas po 250 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės nuo 2020 m. gruodžio 9 d., (CPK 178 straipsnis, 197 straipsnis, 185 straipsnis, CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalis 1 punktas), išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė I. Ž.. Išlaikymas kasmet indeksuotinas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.200 straipsnis, 3.208 straipsnis).

Dėl šalių tarpusavio išlaikymo.

Ieškovė po santuokos nutraukimo išlaikymo sau nereikalavo. Byloje pripažinus, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, atsakovas neturi teisės į išlaikymą (CK 3.72 straipsnio 4 dalis). Esant šioms aplinkybėms išlaikymas šalims nepriteistinas.

Dėl santuokinio turto padalijimo.

Nutraukiant santuoką privalo būti padalijamas visas sutuoktinių turtas (CK 3.100 straipsnio 4 punktas). Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno, ir kito asmeninis turtas, t. y. turi būti sudarytas turto balansas.

VĮ „Regitra“ duomenimis, šalys įgijo tik transporto priemonę. VĮ „Registrų centras“ duomenimis nustatyta, kad šalys registruoto nekilnojamojo turto neturi. Ieškovė nurodė, jog transporto priemonė įgyta už jos asmenines lėšas, priešingų įrodymų byloje nėra. Automobilis naudojamas šeimos poreikiams tenkinti, atsakovas prie turto įsigyjimo ir išlaikymo neprisidėjo. Esat šioms aplinkybėms transporto priemonė priteistina ieškovei, atsakovui neišmokant kompensacijos.

Dėl kreditorinių įsipareigojimų.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog ieškovė yra sudariusi su AB Swedbank lanksčių įmokų kredito kortelės sutartį (duomenys neskelbtini). Nors ieškovė pateikė teismui prašymą, kuriuo kreipėsi į kredito įstaigą dėl sutarties nutraukimo, tačiau duomenų apie įsipareigojimų kreditoriui pabaigoje byloje nepateikta. AB Swedbank teismui nurodė, jog neprieštarauja, jog po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo, I. Ž. asmeniškai dengtų įsiskolinimą pagal kredito kortelės sutartį. Esant šioms aplinkybėms teismas nustato, kad panaikinus santuokos apskaitos įrašą, I. Ž. prievolę AB Swedbank vykdys asmeniškai.

Atsakovas turi įsipareigojimus išieškotojui E. P. ir antstolei R. G. vykdomojoje byloje (duomenys neskelbtini)pagal (duomenys neskelbtini) Varėnos rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo išieškomas išlaikymas nepilnamečiams vaikams, teismas nustato, jog šiuos įsipareigojimus atsakovas A. Ž. po santuokos nutraukimo įrašo panaikinimo vykdys asmeniškai.

Be to, atsakovas lieka asmeniškai atsakingas Lietuvos Respublikai (nepiniginis įpareigojimas) ir antstolei A. K. už jo įsipareigojimus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Ieškovė ieškinyje prašė priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš atsakovo valstybės naudai. Byloje pateikti dokumentai, jog antrinės teisinės pagalbos išlaidos yra 383,70 Eur.

Ieškovė pateikdama ieškinį nesumokėjo žyminio mokesčio, todėl ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovo priteistinas 210 Eur žyminis mokestis valstybei (75,00 Eur už neturtinį reikalavimą dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusius išvestinius reikalavimus + 135,00 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo) (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnis).

Teismas šioje byloje turėjo 9,96 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Ieškinį tenkinus visiškai, šios išlaidos valstybei priteistinos iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Sprendimas priteisto išlaikymo dalyje vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies l punktas).

Šalims išaiškintina, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 270, 385 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Santuokos akto įrašą, apie (duomenys neskelbtini) Kauno Švč. trejybės parapijoje sudarytą santuoką tarp A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), ir I. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), panaikinti dėl A. Ž. kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei I. Ž. palikti pavardę (duomenys neskelbtini), atsakovui A. Ž. – (duomenys neskelbtini).

Nustatyti, kad šalims viena iš kitos išlaikymas nepriteistinas.

Nustatyti nepilnametės A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove I. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti nepilnametės L. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove I. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti, kad A. Ž. su vaikais A. Ž. ir L. Ž. bendraus be apribojimų, juo auklės ir rūpinsis bendru sutarimu I. Ž..

Priteisti iš atsakovo A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, po 250,00 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) kas mėnesį, nuo (duomenys neskelbtini) iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai L. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, po 250,00 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų 0 ct) kas mėnesį, nuo (duomenys neskelbtini) iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnamečiams vaikams A. Ž. ir L. Ž. priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę I. Ž..

Sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Nustatyti, kad ieškovės I. Ž. vardu registruota transporto priemonė Volvo V50 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), po santuokos įrašo panaikinimo atitenka I. Ž. asmeninėn nuosavybėn, neišmokant atsakovui A. Ž. kompensacijos.

Prievolę kreditoriui AB „Swedbank“ lanksčių įmokų kredito kortelės sutartį (duomenys neskelbtini)pripažinti asmenine ieškovės I. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievole.

Prievolė Lietuvos Respublikai (nepiniginis įpareigojimas) ir antstolei A. K. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)po santuokos įrašo panaikinimo lieka asmenine atsakovo A. Ž. prievole.

Išieškotojui E. P. ir antstolei R. G. vykdomojoje byloje (duomenys neskelbtini)pagal (duomenys neskelbtini) Varėnos rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini)esančios prievolės po santuokos įrašo panaikinimo lieka atsakovo A. Ž. asmeninėmis prievolėmis.

Priteisti iš atsakovo A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 210,00 Eur (du šimtus dešimt eurų) žyminio mokesčio ir 9,96 Eur (devynis eurus 96 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Valstybei priteistos sumos turi būti įmokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 383,70 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt tris eurus 70 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, išaiškinant, kad ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5630.

Sprendimui įsiteisėjus, sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai – Kauno miesto savivaldybės administracijos Klientų aptarnavimo ir informavimo skyriaus civilinės metrikacijos poskyriui santuokos nutraukimo faktui įregistruoti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.