Vilniaus apygardos teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Kazimierui Karpickiui, atsakovės atstovui advokatui Dainiui Kenstavičiui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės „Viva Solis“, uždarosios akcinės bendrovės ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „AGRODETALĖ“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė „Viva Solis“, uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „AGRODETALĖ“ ieškovei 157 328,69 Eur (46 028,69 Eur +111 300 Eur) skolos, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Prašė bylą nagrinėti dokumentinio proceso tvarka.

3. 2019 m. vasario 11 d. tarp Baltarusijos Respublikoje registruoto privataus juridinio asmens LLC „Belevroboks“ (Pirminis kreditorius II) ir atsakovės buvo sudaryta žemės ūkio technikos pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 11/02 (toliau – Sutartis II). Sutarties II pagrindu atsakovė įsipareigojo parduoti, o Pirminis kreditorius II – nupirkti žemės ūkio techniką pagal iš anksto išrašomas sutarties specifikacijas ir PVM sąskaitas-faktūras. Sutarties II 6.2 p. numatė, kad tiekėjas (atsakovė) įsipareigoja pristatyti prekes per 30 kalendorinių dienų nuo mokėjimo gavimo dienos. 2019 m. vasario 13 d. Pirminis kreditorius II atliko 71 300 Eur išankstinį mokėjimą banko pavedimu už padangas traktoriams, o 2019 m. vasario 15 d. atliko 40 000 Eur išankstinį mokėjimą banko pavedimu už padangas traktoriams. Per Sutarties II 6.2 p. numatytą 30 kalendorinių dienų terminą nuo mokėjimo gavimo dienos atsakovė nepristatė padangų traktoriams pagal apmokėtas specifikacijas ir tokiu būdu pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus Pirminiam kreditoriui II. 2020 m. rugsėjo 3 d. tarp Pirminio kreditoriaus II ir ieškovės buvo sudaryta reikalavimų perleidimo sutartis (toliau – Reikalavimų perleidimo sutartis II), kurios pagrindu Pirminis kreditorius II perdavė visas reikalavimo teises, kylančias iš Sutarties II, atsakovės atžvilgiu.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

II. Bylos aplinkybės, teismo argumentai, išaiškinimai ir išvados

6. Byloje nustatyta, kad pradinis kreditorius OOO „Technodvor“ su atsakove 2018 m. liepos 27 d. sudarė Sutartį Nr. 07/27, pagal kurią atsakovė įsipareigojo pagal OOO „Technodvor“ paraiškas tiekti atsargines dalis žemės ūkio technikai ir (arba) žemės ūkio techniką (toliau – prekės), o OOO „Technodvor“ įsipareigojo priimti ir sumokėti už nurodytas prekes pagal specifikacijas ir (arba) prekių transportavimo važtaraščius (Sutarties Nr. 07/27 1.1 punktas). Atsakovė įsipareigojo išsiųsti prekes per 30 kalendorinių dienų nuo lėšų gavimo į einamąją sąskaitą (Sutarties Nr. 07/27 6.2 punktas). Šalys susitarė, kad apytikslė sutarties kaina yra 500 000,00 (penki šimtai tūkstančių) eurų 00 centų (4.2 punktas).

7. Pirkėjas OOO „Technodvor“ 2019 m. vasario 5 d. mokėjimo pavedimu Nr. 6 sumokėjo atsakovei 100 000 Eur, mokėjimo paskirtis: išankstinis mokėjimas už traktorius pagal 2018 m. liepos 27 sutartį Nr. 07/27, 2019 m. vasario 4 d. specifikaciją Nr. 2, o 2019 m. vasario 6 d. mokėjimo pavedimu Nr. 7 sumokėjo atsakovei 35 000 Eur, mokėjimo paskirtis: išankstinis mokėjimas už žemės ūkio paskirties padangas pagal 2018 m. liepos 27 sutartį Nr. 07/27, 2019 m. vasario 6 d. specifikaciją Nr. 3.

8. Byloje taip pat nustatyta, kad pradinis kreditorius OOO „Belevroboks“ ir atsakovė 2019 m. vasario 11 d. sudarė Sutartį Nr. 11/02, pagal kurią atsakovė įsipareigojo pagal OOO „Belevroboks“ paraiškas tiekti atsargines dalis žemės ūkio technikai ir (arba) žemės ūkio techniką (toliau – prekės), o OOO „Belevroboks“ įsipareigojo priimti ir sumokėti už nurodytas prekes pagal specifikacijas ir (arba) prekių transportavimo važtaraščius (Sutarties Nr. 11/02 1.1 punktas). Atsakovė įsipareigojo išsiųsti prekes per 30 kalendorinių dienų nuo lėšų gavimo į einamąją sąskaitą (Sutarties Nr. 11/02 6.2 punktas). OOO „Belevroboks“ 2019 m. vasario 13 d. mokėjimo pavedimu Nr. 10 sumokėjo atsakovei 71 300 Eur, mokėjimo paskirtis: išankstinis mokėjimas už padangas pagal 2019 m. vasario 12 sutartį Nr. 11/02, 2019 m. vasario 11 d. specifikaciją Nr. 3, o 2019 m. vasario 15 d. mokėjimo pavedimu Nr. 2 sumokėjo atsakovei 40 000 Eur, mokėjimo paskirtis: išankstinis mokėjimas už žemės ūkio paskirties padangas pagal 2019 m. vasario 11 d. sutartį Nr. 11/02, 2019 m. vasario 11 d. specifikaciją Nr. 3.

9. Pirkėjas OOO „Belevroboks“ pervedė 111 300 Eur pagal 2019 m. vasario 11 d. specifikaciją (ieškinio priedai Nr. 10 ir 11).

10. Anksčiau nurodyti tarp šalių susiklostę pirkimo-pardavimo sutartiniai teisiniai santykiai turi tarptautinį pobūdį. Tiek Baltarusijos Respublika, tiek Lietuvos Respublika yra Vienos konvencijos narės (Jungtinių Tautų konvencija dėl tarptautinio prekių pirkimo – pardavimo sutarčių). Pagal Vienos konvencijos 23 straipsnį sutartis laikoma sudaryta tuo momentu, kai pagal šios Konvencijos sąlygas įsigalioja ofertos akceptas. Ginčo dėl sutarties sudarymo fakto byloje nėra, tačiau šalys nesusitaria dėl sutartinių santykių pabaigos (CPK 12, 178 straipsniai), o tai veikia šalių įsipareigojimų vykdymo terminus ir tvarką.

11. Tiek 2018 m. liepos 27 d. Sutartis Nr. 07/27, tiek 2019 m. vasario 11 d. Sutartis Nr. 11/02 turi vienodas procedūrines sąlygas. Sutarčių 5.1 punkte nurodyta, kad „Pirkėjas už pristatytinas Prekes atlieka Tiekėjui 100 % išankstinį apmokėjimą mokėjimo nurodymu į Tiekėjo atsiskaitomąją sąskaitą. Mokėjimas atliekamas per 5 (penkias) banko dienas nuo dienos, kai šalys pasirašo specifikaciją. Jei prekės siunčiamos negavus išankstinio apmokėjimo, atsiskaitymas turi būti atliktas ne vėliau kaip per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo prekių išsiuntimo dienos“.

12. Įvertinus sutarčių materialines ir procedūrines sąlygas, galima padaryti išvadą, kad šalys susitarė dėl išankstinio apmokėjimo už prekes, susitarus dėl prekės savybių, kurios įforminamos atskirame dokumente – specifikacijoje. Byloje nustatyta, kad pirminės kreditorės iš esmės atliko dalinį apmokėjimą už prekes, o OOO „Technodvor“ pagal specifikaciją Nr. 3 (2019 m. vasario 6 d.) pervedė visą sumą už padangas. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų pristačiusi prekes pradiniams kreditoriams arba grąžinusi pinigines lėšas (CPK 12, 178 straipsniai).

13. 2019 m. vasario 26 d. mokėjimo orderis Nr. 60198 patvirtina, kad atsakovė grąžino dalį lėšų – 45 000 Eur. Orderyje nurodyta, kad grąžinama pagal Sutartį Nr. 07/27.

14. 2020 m. birželio 26 d. buvo sudarytas OOO „Technodvor“ ir atsakovės tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas, kuris patvirtina, kad atsakovė 2020 m. birželio 26 d. OOO „Technodvor“ buvo skolinga 90 000 Eur. Byloje taip pat yra su kita pradine kreditore OOO „Belevroboks“ 2020 m. birželio 26 d. sudarytas tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas, patvirtinantis, kad atsakovė 2020 m. birželio 26 d. OOO „Belevroboks“ buvo skolinga 111 300 Eur. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų pristačiusi OOO „Belevroboks“ sutartas padangas, ar, kad būtų grąžinusi pinigines lėšas (CPK 178 straipsnis).

15. Prieštaravimuose atsakovė nurodė, kad 2020 m. birželio 26 d. aktus (ieškinio priedas Nr. 7 ir Nr. 12) pasirašė netinkamas atstovas – O. Ž.. Atsakovė teigia, kad skolų suderinimo aktų sudarymo metu UAB „AGRODETALĖ“ vadovas buvo M. B. (prieštaravimų priedas Nr. 2).

16. Byloje nustatyta, kad O. Ž. yra buvęs UAB „AGRODETALĖ“ vadovas. Nuo 2020 m. balandžio 22 d. UAB „AGRODETALĖ“ vadovu tapo M. B. (gimęs (duomenys nesjelbtini)). Byloje Nr. e2-1225-803/2021 nustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad O. Ž. veikė pagal įgaliojimą, o jo įgaliojimai nuo 2020 m. liepos 1 d. buvo atšaukti. Byloje nėra duomenų, kad pirminiai kreditoriai, ieškovė būtų informuoti apie minėtą dokumentą, priimtą vykdant UAB „AGRODETALĖ“ vidaus administravimo veiklą. Kaip nustatyta iš O. Ž. 2020 m. gegužės 13 d. išduoto įgaliojimo turinio, šis asmuo galėjo vesti derybas, pasirašyti bet kokio pobūdžio sutartis, susitarimus, sandorius, patvirtinimus įmonės vardu ir pan. Juridinių asmenų registre duomenys apie įgaliojimo išdavimą yra, bet apie nuo 2020 m. liepos 1 d. įgaliojimų panaikinimą įrašų nėra.

17. UAB„AGRODETALĖ“ 2020 m. gegužės 13 d. įgaliojimo turinys yra orientuotas į Lietuvos teisę, todėl asmens, veikiančio pagal įgaliojimą, teisių ir pareigų turinys aiškinamas remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) normomis.

18. Pagal CK 2.173 straipsnio 1 dalį atstovaujamasis turi teisę patvirtinti veiksmus, kuriuos atliko asmuo, neturėdamas šios teisės ar ją viršydamas. Patvirtinimas gali būti bet kokios formos. Be to, jis gali būti numanomas iš atstovaujamojo elgesio. Patvirtinimas įsigalioja nuo to momento, kai pasiekia trečiąjį asmenį. Įsigaliojusio patvirtinimo nebegalima atšaukti.

19. Pažymėtina, kad nuo 2020 m. birželio mėn. iki 2020 m. liepos mėn. O. Ž. vykdė tiesioginį susirašinėjimą atsakovės vardu su kreditoriumi OOO „Technodvor“. Šią aplinkybę patvirtina el. laiškų turinys, atskleidžiantis, kaip O. Ž. atsakovės vardu tarėsi dėl traktorių Belarus-820 ir Belarus-1221 pirkimo bei kitų skolų suderinimo aktų su atsakove sudarymo (ieškovės atsiliepimo į prieštaravimus priedai Nr. 3-6). Tai rašytiniai įrodymai, kurie patvirtina, kad O. Ž. neinformavo kreditorės apie jo, kaip atsakovės atstovo, netinkamumą (CPK 12, 178, 185 straipsniai). Priešingai, O. Ž. savo elgesiu parodė, kad būtent jis yra tas asmuo, su kurio derinami visi įsipareigojimai, susiję su Sutartimi Nr. 07/27.

20. Teismas, ištyręs įrodymus, nenustatė šalių suderintos valios trūkumų dėl 2020 m. birželio 26 d. pasirašytų atsiskaitymo suderinimo dokumentų. Minėta, Aktai pasirašytas atstovo, kuris neinformavo apie jo įgaliojimų pasikeitimą, net jei jie tokie faktiškai buvo. Paprastai visi rašytiniai dokumentai yra patvirtinami sandorius sudarančių asmenų parašais. Parašas tarsi galutinai patvirtina sandorį sudarančio asmens valią ir reiškia asmens įsipareigojimą vykdyti sandorį. Be to, jo buvimas turi ir didelę psichologinę reikšmę sandorio šalims – suteikia tam tikrą pasitikėjimą kita sandorio šalimi ir teisinių santykių stabilumu. Asmens parašas atlieka šias funkcijas: 1) patvirtina pasirašiusio asmens tapatybę; 2) patvirtina asmens valios išraišką; 3) susieja pasirašiusį asmenį su dokumento turiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-239-378/2020, 26 punktas).

21. Atsižvelgiant į tai, kad nėra nuginčyti 2020 m. birželio 26 d. aktai, konstatuojama, kad atsakovė UAB „AGRODETALĖ“ negali remtis netinkamo atstovo aplinkybe, teigdama, kad 2020 m. birželio 26 d. atsiskaitymo suderinimo aktai yra neteisėti. Bet kuriuo atveju, tai nuginčijamas sandoris, todėl, atsakovei nepareiškus priešieškinio, teismas atmeta atsakovės argumentus, kad 2020 m. birželio 26 d. atsiskaitymų suderinimo aktai atsakovei nesukuria teisinių pareigų.

22. Ieškovės reikalavimas dėl skolos priteisimo iš esmės yra grindžiamas 2020 m. birželio 26 d. atsiskaitymų suderinimo aktų nuostatomis, kurios parengtos atsižvelgiant į 2018 m. liepos 27 d. sudarytą Sutartį Nr. 07/27 ir 2019 m. vasario 11 d. Sutartį Nr. 11/02.

Dėl sutartinių santykių pabaigos

24. Teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovė, įrodinėdama sutartinių santykių pasibaigimą pagal Sutarčių 13.2 p., nėra nei nuosekli, nei tiksli, nes pagal rašytinį tekstą atsiskaitymų atžvilgiu sutartiniai santykiai galiojo iki visiško jų įvykdymo.

25. Kita vertus, teismas sutinka su ieškove, kad pradiniai kreditoriai ir atsakovė yra nutraukę 2018 m. liepos 27 d. sudarytą Sutartį Nr. 07/27 ir 2019 m. vasario 11 d. sudarytą Sutartį Nr. 11/02.

26. BYCK 422 straipsnio 1 dalis numato, kad susitarimas dėl sutarties pakeitimo ar nutraukimo sudaromas ta pačią forma kaip ir sutartis, nebent teisės aktuose ar sutartyje nustatyta kitaip.

27. Sutarčių procedūrinėse nuostatuose šalys susitarė, kad „kiekviena šalis turi teisę nutraukti Sutartį, raštu pranešusi apie tai kitai Šaliai likus 30 (trisdešimt) dienų iki Sutarties nutraukimo dienos“ (12.5 p.). Pagal sutarčių 12.6 p. iki „faktinio šios Sutarties nutraukimo Šalys privalo susitarti dėl visų finansinių ir dokumentinių tarpusavio santykių, susijusių su šios Sutarties vykdymu“. Sutarčių 12.7 p. numatyta, kad „Faksimiliniu, elektroniniu ryšiu perduoti ir pasirašyti dokumentai turi teisinę galią“.

28. Minėta, OOO „Technodvor“ pagal specifikaciją Nr. 3 (2019 m. vasario 6 d.) pervedė visą sumą už padangas (35 000 Eur), vykdydama Sutartį Nr. 07/27, bet prekės nebuvo perduotos. 2019 m. vasario 26 d. mokėjimo orderis Nr. 60198 patvirtina, kad atsakovė grąžino dalį lėšų – 45 000 Eur. Orderyje nurodyta, kad grąžinama pagal Sutartį Nr. 07/27. Šios aplinkybės, o po to 2020 m. birželio 26 d. sudaryti rašytiniai tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktai, kuriais pripažįstama skola, teismo vertinimu iš esmės patvirtina sutartinių santykių pasibaigimą, nutraukiant tiek 2018 m. liepos 27 d. sudarytą Sutartį Nr. 07/27, tiek 2019 m. vasario 11 d. sudarytą Sutartį Nr. 11/02. Tai atitinka ir nurodytas sutarčių procedūrines sąlygas, reikalaujančias rašytinio, prašu patvirtinto tarpusavio susitarimo dėl visų finansinių tarpusavio santykių, susijusių su šių Sutarčių vykdymu.

29. Pirma, pinigų grąžinimas pagal orderį įrodo aiškiai išreikštą atsakovės valią nebevykdyti Sutarties Nr. 07/27. Antra, akivaizdu, kad tiek atsakovės ir OOO „Technodvor“, tiek atsakovės ir OOO „Belevroboks“ pasirašyti 2020 m. birželio 26 d. tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktai, kuriais jau pripažįstama skola, reiškia sutartinių santykių pasibaigimą. Aktai yra rašytiniai dokumentai, parodantys kreditorių ir atsakovės valią nutraukti sudarytus sandorius (CK 1.71 straipsnio 1 dalis). Šis valios vertinimas atskleidžiamas pagal atsakovės rašytinį pareiškimą aktuose – pervestą sumą laikyti skola kreditorių „naudai“, nes aktuose nėra įsipareigojimo perduoti prekes, jų dalį ir kreditorių įsipareigojimą pervesti likusias sumas pagal specifikacijas. Toks šalių elgesio supratimas turi būti vertinamas per protingumo principą (CK 1.5 straipsnis). Iš esmės 2020 m. birželio 26 d. aktuose atsakovės pripažįstama jos skola kreditorių naudai ir yra sutarčių 12.6 p. išpildymas, kitaip tariant, šalys išsprendė finansinius tarpusavio įsipareigojimus raštu, pasirašydamos aktus (sutarčių 12.7 p.). Pažymėtina, kad po aktų pasirašymo tarp šalių jokie sutartiniai pirkimo – pardavimo santykiai nevyko. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad po to, kai buvo 2020 m. birželio 26 d. buvo sudaryti atsiskaitymo suderinimo aktai, sutartys buvo nutrauktos, vadovaujantis jų 12.5 p. („Kiekviena Šalis turi teisę nutraukti Sutartį, raštu pranešusi apie tai kitai Šaliai likus 30 (trisdešimt) dienų iki Sutarties nutraukimo dienos“). Ginčo dėl sutarčių nutraukimo nebuvo, sutartys nutrauktos šalių suderinta valia, nei viena iš šalių nereiškė reikalavimo pripažinti sutarčių nutraukimą neteisėtu ir nereikalavo vykdyti sutarčių sąlygų. Atsižvelgiant į tai, teismas atmeta atsakovės argumentus, kad ieškovė neįrodė aplinkybės, kad šalys bendru sutarimu nuturkė sutartinius santykius (CPK 185 straipsnis).

Dėl sutarčių nutraukimo pasekmių ir teismingumo

30. CK 6.221 straipsnio 1 dalis nustato, kad sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo, o 3 dalis nustato, kad sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo.

31. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad CK šeštosios knygos bendrosios sutarčių teisės nuostatos (CK 6.154–6.228 straipsniai) parengtos pagal Tarptautinio privatinės teisės unifikavimo instituto (UNIDROIT) parengtus ir 1994 m. paskelbtus Tarptautinių komercinių sutarčių principus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-916/2019 69 punktą). CK 6.221 straipsnio nuostatos atitinka UNIDROIT principų 7.3.5 straipsnį. Pagal UNIDROIT principų 7.3.5 straipsnio 1 dalį sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo esamų sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje. Pagal šio straipsnio antrą dalį sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius dėl sutarties nevykdymo (netinkamo vykdymo). UNIDROIT principų 7.3.5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta analogiška ir CK 6.221 straipsnio 3 daliai taisyklė, kad sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir sutarties sąlygų, kurios pagal savo esmę lieka galioti po sutarties nutraukimo, galiojimui.

32. 1994 m. redakcijos UNIDROIT principuose plačiau nepakomentuota, kokios sutarties sąlygos, be ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų, galėtų būti pripažintos sąlygomis, kurios pagal savo esmę lieka galioti po sutarties nutraukimo. 2016 m. principų redakcijoje, kurioje 7.3.5 straipsnis išliko nepakitęs, paaiškinama, jog tokiomis sąlygomis laikomos sąlygos, nustatančios ginčų sprendimo tvarką ir taikytiną teisę, taip pat kitos sąlygos, kurios pagal savo prigimtį lieka galioti po sutarties nutraukimo arba pradeda veikti tik sutartį nutraukus, pavyzdžiui, sąlygos, nustatančios konfidencialumo ir nekonkuravimo įsipareigojimus, sutarties nutraukimo pasekmes (pavyzdžiui, inventoriaus, dokumentų ar reklaminės medžiagos grąžinimą; laikmenų ar dokumentų, kuriuose yra konfidencialios informacijos, grąžinimą; žalos atlyginimą; intelektinės nuosavybės teisių ar duomenų bazių tvarkymą; išėjimo mokesčius ir kt.).

33. Nagrinėjamu atveju šalys susitarė dėl taikytinos teisės ir ginčų nagrinėjimo tvarkos. Pagal sutarčių 10.2 punktą „Vykdydamos ir aiškindamos šios Sutarties sąlygas, Šalys vadovaujasi galiojančia Baltarusijos Respublikos materialine ir procesine teise“. Sutarčių 10.3. punkte nurodyta, kad „Ginčai, kylantys dėl šios Sutarties sąlygų vykdymo ir aiškinimo, nagrinėjami teisme ieškovo buvimo vietoje“. Taigi šios nuostatos lieka galioti ir po sutarčių nutraukimo.

34. Ieškovė nurodė, kad perėmusi reikalavimo teisę iš pradinių kreditorių ji gali reikšti ieškinį savo buveinės teisme, tai yra Lietuvoje. Teismas sutinka su tokiu teismingumo aiškinimu, nes sutartimis nėra nurodyta, kad iš sutarčių kylantiems ginčas spręsti kompetentingas yra Baltarusijos Respublikoje įsteigtas teismas. Teismingumą šiuo atveju apsprendžia ieškovo buvimo vieta (CPK 32 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, teismas atmeta atsakovės argumentus, kad ieškinys turi būti paliktas nenagrinėtu (CPK 185 straipsnis).

35. Atsakovės 2021 m. rugsėjo 29 d. pateikti rašytiniai įrodymai dėl taikytinos teisės (priedas Nr. 1) taip pat paneigia jos nurodytą aplinkybę, kad ieškinys visais atvejais nagrinėtinas Baltarusijos teismuose. Minsko srities kolegijos advokatų biuro „REVERA“ Baltarusijos Respublikos civilinio proceso komentare, be kita ko, nurodyta, kad Baltarusijos teisės pasirinkimas kaip taikytinas sandoriui, nereiškia, kad ginčas nagrinėtinas Baltarusijos teismuose.

36. Atsakovė 2021 m. rugsėjo 29 d. paaiškinimuose nurodė, kad nagrinėjamu atveju jau egzistuoja Vilniaus apygardos teismo precedentas sprendžiant dėl Sutartyse įtvirtintų jurisdikcijos taisyklių taikymo ir pripažinta, kad egzistuojant analogiškoms sutarties nuostatoms visi iš sutarties kilę ginčai teismingi Baltarusijos Respublikos teismams. Atsakovė rėmėsi Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2511-603/2021, kurioje teismas nutarė palikti nenagrinėtą ieškovės UAB „Technodvaras“ ieškinį atsakovei UAB „Agrodetalė“ dėl skolos priteisimo kaip neteismingą Lietuvos Respublikos teismams, nurodydamas, kad „Sutarties sudarymo metu nebuvo su dabartiniu ieškovu UAB „Technodvaras“ sudarytos Reikalavimo perleidimo sutarties“.

37. Nagrinėjamoje byloje teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 3 d. nutartis buvo panaikinta.

Dėl reikalavimo teisės perleidimo

38. Atsakovė nurodė, kad sutarčių 12.2. p. numato, kad „Nė viena Šalis neturi teisės perduoti teisių ir pareigų pagal šią Sutartį trečiajam asmeniui be rašytinio kitos Šalies sutikimo“. Pabrėžė, kad sutartims taikoma Baltarusijos Respublikos teisė, o ne Jungtinių Tautų konvencija dėl tarptautinio prekių pirkimo-pardavimo sutarčių (toliau – „Konvencija“). Atsižvelgdama į tai, prašo ieškinį atmesti.

39. Byloje nustatyta, kad 2020 m. rugsėjo 3 d. ieškovė Viva Solis“, UAB ir pradinis kreditorius OOO „Technodvor“ sudarė reikalavimo teisės perleidimo sutartį, pagal kurią reikalavimo teisė į atsakovę perėjo ieškovei. Ieškovė Viva Solis“, UAB ir pradinis kreditorius OOO „Belevroboks“ 2020 m. rugsėjo 3 d. sudarė reikalavimo teisės perleidimo sutartį, pagal kurią reikalavimo teisė į atsakovę perėjo ieškovei. Taigi abiejų 2020 m. rugsėjo 3 d. sudarytų reikalavimo perleidimo sutarčių pagrindu ieškovė, kaip naujoji atsakovės kreditorė, perėmė bendrą reikalavimo teisę į 201 300 Eur skolos.

40. Ieškovė mano, kad, kai Sutartys yra nutraukiamos tiek Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, tiek Vienos konvencija atleidžia abi sutarties šalis nuo sutarties vykdymo (Vienos konvencijos 81 straipsnio 1 dalis). Ieškovė nurodė, kad sutarčiai nutrūkus, nebelieka draudimo sudaryti reikalavimo perleidimo sutartį. Rėmėsi Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-186/2014, kurioje nurodyta, kad „Kolegijos įsitikinimu, apeliantas nepagrįstai teigia, esą net ir nutraukus pirkimo – pardavimo sutartį, jos šalių pareiga gauti sutikimą reikalavimo perleidimui atlikti yra likusi galioti. Pažymėtina, jog sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo. Sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusios dėl sutarties nevykdymo, bei netesybas (CK 6.221 straipsnio 1 ir 2 dalys)“.

41. Teismas atkreipia dėmesį, kad apeliacine tvarka išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2A-186/2014 nebuvo susitarta dėl Baltarusijos Respublikos teisės taikymo. Minėta, ši sutartinė išlyga galioja ir po sutarčių nutraukimo.

42. Atsakovė byloje pateikė įrodymus dėl Baltarusijos Respublikos teisės turinio (atsakovės 2021 m. rugsėjo 29 d. atsakovės rašytinių paaiškinimų priedai Nr. 1-3; atsakovės 2021 m. spalio 12 d. rašytinių paaiškinimų priedas Nr. 1). 2021 m. rugsėjo 29 d. pateikti rašytiniai įrodymai dėl taikytinos teisės (priedas Nr. 1) yra Minsko srities kolegijos advokatų biuro „REVERA“ Baltarusijos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Jame nurodyta, kad pagal Baltarusijos Respublikos civilinio kodekso 169 straipsnio, 353 straipsnio 2 punktą ir 359 straipsnį kreditoriaus reikalavimo teisės perleidimas kitam asmeniui be skolininko sutikimo yra niekinis. Nurodytų straipsnių, jų dalių dispozicija nėra išrašyta, tai yra teismui nepateiktas tikslus įstatyme įtvirtintos teisės normos turinys. Komentare nurodyta, kad <...>„remiantis CK 359 str. 2 p., be skolininko sutikimo negalima perleisti įsipareigojimo reikalavimo, kuriame kreditoriaus asmenybė turi svarbios reikšmės skolininkui“. <...> „Įprastai tokio draudimo formuluotės numatytos maždaug taip: “.

43. Teismo vertinimu, advokatų kontoros komentarai negali būti vertinami kaip patikimi, nes tai subjektyvus neprivalomas teisės aiškinimas, o šiuo atveju – nepagrįstas moksline doktrina. Be to, pateiktos normos ištraukos formuluotėje yra aiškiai nurodyta, kad perleidimas nėra galimas, jei kreditoriaus asmuo turi reikšmę, o komentarai nėra susiję su šia aplinkybe.

44. Atsakovės 2021 m. spalio 12 d. rašytinių paaiškinimų priede Nr. 1.4 buvo pateiktas vertimas iš Minsko miesto ūkinio teismo apeliacinės instancijos 2011 m. spalio 12 d. nutarimo (byla Nr. 268-22/752?). Šioje byloje apeliacine tvarka buvo peržiūrėtas sprendimas dėl ieškinio dėl pagrindinės skolos ir palūkanų išieškojimo atmetimo. Ginčo esmė siejama su vartojimo teisiniais santykiais dėl daugiabučio namo bendro naudojimo objektų remonto. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvoje yra analogiškai sprendžiama dėl teisinio pagrindo priteisti netesybas po sutartinių santykių pabaigos. Tačiau ši byla neturi jokios prejudicijos dėl reikalavimo teisės perleidimo teisėtumo, nes šis klausimas byloje Nr. 268-22/752? nebuvo nagrinėtas.

45. Atsakovės 2021 m. spalio 12 d. rašytinių paaiškinimų priede Nr. 1.3 buvo pateiktas Mogiliavo srities ūkinio teismo apeliacinės instancijos 2012 m. birželio 14 d. nutarimas (byla Nr. 80-16/2012/72?). Jame nurodyta, kad 2010-12-22 skolos perleidimo sutartis suteikia teisę reikalauti pagrindinių prievolių vykdymo, įskaitant delspinigius ir palūkanas. Atsakovė taip pat pateikė Baltarusijos Respublikos Aukščiausiojo Teismo ekonominių bylų teisėjų kolegijos 2019-11-05 nutarimą byloje Nr. 296-21/2019/1131?/1273? (priedas Nr. 1.2). Šioje byloje nurodyta, kad „sudarant 2016-04-01 tiekimo sutartį Nr. 3/10-208 0P, atsižvelgiant į papildomą susitarimą, šalys į sutartį neįtraukė sąlygos, kuri numato šalių prievolių pabaigą sutarties galiojimo termino pasibaigimo atveju. Šioje byloje ginčui taikytinuose Baltarusijos Respublikos teisės aktuose taip pat nenumatyta, kad sutarties galiojimo termino pabaiga reiškia ir šalių prievolių pagal sutartį pabaigą“. Kaip galima numatyti iš šio dokumento turinio, tai atsakovė juo siekė nurodyti teisines pasekmes, kai baigiasi sutartiniai santykiai. Teismas pastebi, kad Lietuvoje iš esmės teisinis reguliavimas tiek, kiek nurodyta šiame nutarime, yra panašus ir dėl to jau šiame sprendime yra pateiktas teisinis vertinimas. Atsakovės 2021 m. spalio 12 d. rašytinių paaiškinimų priede Nr. 1.1. pateiktos Minsko srities kolegijos advokatų biuro „REVERA“ padarytos Baltarusijos Respublikos civilinio kodekso 169, 353, 359, 309457, 376, 1124, 395 ištraukos. Atsakovė pateiktuose dokumentuose nėra nurodytas teisinis reguliavimas dėl reikalavimo teisės perleidimo, kai šalių sutartiniai yra pasibaigę.

46. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad atsakovė neįrodė, kad pagal Baltarusijos Respublikos teisę nutraukus sutartį nėra galimas teisių perleidimas. Teismas nustatė, kad galėtų būti draudžiama perleisti reikalavimą tik tuo atveju, kai reikalavimas susijęs su kreditoriaus asmeniu (CPK 185 straipsnis).

47. Baltarusijos Respublikos civilinio kodekso 353 straipsnio 2 dalyje nurodyta (atsakovės 2021 m. spalio 12 d. rašytinių paaiškinimų priede Nr. 1.1.), kad kreditoriaus teisės perėjimui kitam asmeniui skolininko sutikimo nereikia, nebent įstatymai ar sutartis numato kitaip. Jei skolininkui nebuvo raštu pranešta apie kreditoriaus teisių perėjimą kitam asmeniui, naujasis kreditorius prisiima jam kylančių neigiamų pasekmių riziką. Šiuo atveju prievolės pradiniam kreditoriui įvykdymas pripažįstamas įvykdymu tinkamam kreditoriui (to paties straipsnio 3 dalis).

48. Įvertinęs anksčiau nurodytos teisės normos dispoziciją, teismas konstatuoja, kad ji nėra imperatyvi ir tokiu atveju skolininkas, nesutikdamas su reikalavimo teisės perleidimu, turi jį nuginčyti. Pagal Baltarusijos Respublikos civilinio kodekso 359 straipsnio 2 dalį be skolininko sutikimo kreditoriui draudžiama perleisti reikalavimą, jeigu kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminės reikšmės. Nagrinėjamoje byloje tokių aplinkybių nenustatyta.

49. Teismas pažymi, kad sutarčių 12.2 punkte nurodyta rašytinio sutikimo sąlyga dėl teisės perduoti iš sutarčių kylančias teises ir pareigas trečiajam asmeniui, yra šalių valios išraiška. Kitaip tariant, teisė perleisti reikalavimo teisę nesiejama su įstatymu. Vadinasi, dogmatiškai aiškinant teisę, tik nuo šalies valios priklauso, ar ji pareikš ieškinį, įrodinėdama sutarties sąlygos pažeidimą. Nagrinėjamoje byloje atsakovė ginčydama ieškovės teisę reikšti ieškinį nepateikė priešieškinio, nenurodė Baltarusijos Respublikos teisės aktų, kuriuose būtų įtvirtinta teismui pareiga ex officio pasisakyti dėl sutarties sąlygos galiojimo. Atsižvelgiant į tai, teismas atmeta atsakovės argumentą, kad ieškinys pareikštas netinkamos ieškovės (CPK 185 straipsnis).

Dėl skolos

50. Byloje nustatyta, kad ieškovė ir UAB „Technodvaras“ 2021 m. kovo 4 d. sudarė reikalavimo parleidimo sutartį, kurios pagrindu ieškovė perleido UAB „Technodvaras“ 43 971,31 Eur reikalavimo dalį, kylančią iš 2018 m. liepos 27 d. Sutarties Nr. 07/27 bei 2020 m. rugsėjo 3 reikalavimo perleidimo sutarties, todėl bendra ieškovės reikalavimo teisė į atsakovės įsiskolinimą sudaro 157 328,69 Eur.

51. Atsakovė nurodė, kad ji neturi skolinių įsipareigojimų pradiniams kreditoriams, nes prievolių įvykdymo terminas nesibaigė. Rėmėsi Baltarusijos Respublikos civilinio kodekso 395 straipsnio 3 dalimi, kurioje nurodyta, kad įstatymuose ar sutartyje gali būti numatyta, kad sutarties galiojimo termino pabaiga reiškia ir šalių prievolių pagal sutartį pabaigą. Sutartis, kurioje nėra tokios sąlygos, pripažįstama galiojančia iki to momento, kol šalys įvykdo joje nurodytą prievolę.

52. Teismas nurodo, kad nagrinėjamoje byloje jau konstatuota sutarčių nutraukimo faktinė aplinkybė ir atsakovė nepateikė Baltarusijos Respublikos teisės aktų, kurie patvirtintų, kad sutarčių nutraukimas galėtų būti pripažintas neteisėtu.

53. Atsakovė nurodė, kad sutartys nenumato, kad atsakovė privalo patiekti prekes ar jų dalį, jei OOO „Technodvor“ ir OOO „Belevroboks“ sumoka tik dalį kainos. Be to, anot atsakovės, sutartys nenumato, kad sumokėtas avansas privalėtų būti grąžinamas tuo atveju, jeigu pats pirkėjas neįvykdo sutartinių įsipareigojimų. Remiasi Minsko srities kolegijos advokatų biuro „REVERA“ komentaru dėl avanso grąžinimo.

54. Pastebėtina, kad advokatų kontora interpretuodama Baltarusijos Respublikos civilinio kodekso 457 straipsnio 3 punktą nukrypsta nuo jų pačių išrašytos normos dispozicijos, kurioje nurodyta, kad, jeigu pardavėjas, gavęs išankstinio mokėjimo sumą, nevykdo savo įsipareigojimų dėl prekių perdavimo nustatytu terminu, pirkėjas turi teisę reikalauti perduoti prekes arba grąžinti išankstinio mokėjimo sumą. Jeigu pirkėjas nevykdo išankstinio mokėjimo įsipareigojimo, taikoma priešpriešins įsipareigojimo įvykdymas.

55. Teismas pakartoja, kad atsakovė jau grąžino ne tik sumokėtą visą kainą už padangas pagal specifikaciją Nr. 3, bet ir kitą pervestos sumos dalį, o atsiskaitymų suderinimo aktais pripažino skolą. Vadinasi, naujesni dokumentai paneigia jos argumentus, kad ji, nutraukus sutartis, neprivalo grąžinti išankstinio mokėjimo sumas. Tokį prievolės aiškinimą patvirtina ir Baltarusijos Respublikos civilinio kodekso 309 straipsnio 3 dalis, numatanti, kad kai išankstinį mokėjimą gavęs pardavėjas nustatytu laiku neįvykdo prievolės perduoti pirkėjui prekes (427 straipsnis), šis turi teisę reikalauti, kad pardavėjas jam perduotų apmokėtas prekes arba grąžintų išankstinio mokėjimo sumą už pardavėjo neperduotas prekes. Nagrinėjamu atveju pradinių kreditorių reikalavimo teises perėmusi ieškovė prašė priteisti pervestas sumas, nes atsakovė atsisakė jas grąžinti.

57. Minėta, byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų pristačiusi prekes pradiniams kreditoriams arba grąžinusi pinigines lėšas. Pradiniams kreditoriams ir ieškovei sudarius reikalavimo perleidimo sutartis, vietoj pradinių kreditorių į teisinius santykius įstojo ieškovė, todėl ieškovė įgijo teisę atsakovei reikšti visus reikalavimus, kuriuos atsakovei turėjo teisę reikšti pradiniai kreditoriai OOO „Technodvor“ ir OOO „Belevroboks“ (Vienos konvencijos 81 straipsnio 2 dalis, numatanti, kad šalis, visiškai ar iš dalies įvykdžiusi sutartį, gali pareikalauti kitos šalies grąžinimo visa to, kas buvo pirmosios šalies pateikta ar sumokėta pagal sutartį).

58. Teismo vertinimu, byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad atsakovė (pardavėja) tinkamai nevykdė pirkimo-pardavimo sutartimis prisiimtų įsipareigojimų ir nepristatė prekių, apmokėtų išankstiniais mokėjimais, t. y. pažeidė prievolę, todėl ieškovė įgijo teisę iš atsakovės reikalauti grąžinti pradinių kreditorių OOO „Technodvor“ ir OOO „Belevroboks“ sumokėtą sumą.

59. Ieškovė pateikė į bylą Bresto srities ekonominio teismo 2019 m. balandžio 2 d. sprendimą byloje Nr. 19-4/2019, kuriame nurodyta, kad pagal susitarimą tarp Baltarusijos Respublikos ir Rusijos Federacijos taikomos Vienos konvencijos nuostatos, o subsidiariai – Baltarusijos Respublikos įstatymai. Ieškovė prašo šį ginčą nagrinėti analogiškai, nes tiek Baltarusijos Respublika, tiek Lietuvos Respublika yra Vienos konvencijos narės. Teismas sutinka su tokiu ieškovės prašymu, nes, minėta, Konvencija taikoma prekių pirkimo-pardavimo sutartims tarp šalių, kurių verslo vieta yra skirtingose valstybėse.

60. Pagal Vienos konvencijos 81 straipsnį sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jų prievolių pagal sutartį vykdymo, paliekant teisę išieškoti nuostolius, kurie gali būti atlyginami. Sutarties nutraukimas nedaro įtakos jokiai sutarties nuostatai dėl ginčų sprendimo ar kitai sutarties nuostatai, reguliuojančiai šalių teises ir pareigas po sutarties nutraukimo. Šalis, visiškai ar iš dalies įvykdžiusi sutartį, gali pareikalauti iš kitos šalies grąžinimo visa to, kas buvo pirmosios šalies pateikta ar sumokėta pagal sutartį. Jei abi šalys privalo atlikti gauto grąžinimą, jos privalo atlikti tai vienu metu.

61. Byloje nustatyta, kad skolos dydis yra suderintas aktais. Baltarusijos Respublikoje tarpusavio skolų suderinimo aktas yra laikytinas dokumentu, patvirtinančiu skolininko gautinų sumų iš mokėtojo ir mokėtinų sumų iš skolininko buvimą. Toks apibrėžimas matosi iš BYMK 22 straipsnio ir 64 straipsnio dispozicijų, kurios nurodo, kad tarp skolininko ir kreditoriaus (mokėtojo) gali būti sudaromi skirtingo pobūdžio skolą patvirtinantys dokumentai. BYMK 22 straipsnio 1.5 punkto 4 pastraipa nurodo, kad gautinų sumų faktą patvirtinančiais dokumentais gali būti sutartis, konsignacijos ir (arba) važtaraščiai, atliktų darbų ir suteiktų paslaugų priėmimo-perdavimo aktai, apskaitos registrai, kuriuose nurodomos gautinos sumos, ir kiti dokumentai, patvirtinantys mokėtojo gautinas sumas ir jo skolininko mokėtinas sumas, kurioms nėra suėjęs senaties terminas. BYMK 64 straipsnio 2.1 punktas tiesiogiai nurodo, kad sprendimas dėl mokesčių, rinkliavų (muitų), baudų išieškojimo skolininko sąskaitą priimamas vieno ar kelių skolininkų atžvilgiu remiantis mokėtojo prašymu dėl kreditorinio reikalavimo perleidimo ir dokumentu (skolininko ir mokėtojo pasirašytu suderinimo aktu ar kitu dokumentu), patvirtinančiu skolininko gautinų sumų iš mokėtojo ir mokėtinų sumų iš skolininko buvimą.

62. Atsakovės nuomone, BYMK reguliuoja mokesčių teisės klausimus, o ne civilinių sutarčių sudarymo klausimus. Teismas nurodo, kad ieškovė vadovaujasi BYMK nuostatomis tiek, kiek pagrįstų šalių sutartą skolos sumą. Atsakovė negrąžintos sumos dydžio neginčija (CPK 12, 178 straipsniai).

63. Pagal BYCK 355 straipsnį, jeigu įstatyme ar sutartyje nenumatyta kitaip, pradinio kreditoriaus teisė pereina naujajam kreditoriui tokia apimtimi ir tokiomis sąlygomis, kokios buvo perleidimo metu. Be to, naujam kreditoriui perduodamos prievolės įvykdymą užtikrinančios teisės ir kitos su reikalavimu susijusios teisės, įskaitant teisę į nesumokėtas palūkanas.

64. Teismo vertinimu, Baltarusijos Respublikos teisės normos nustato kreditoriaus teisę reikalauti grąžinti įvykdytą prievolę arba jos dalį. Restitucijos teisę įgyja ir naujasis kreditorius, remiantis Vienos konvencijos 81 straipsniu.

65. Teismas, įvertinęs visumą nustatytų faktinių aplinkybių ir byloje esančių įrodymų, sprendžia, kad yra pagrindas pripažinti, jog ieškovė teisėtai ir pagrįstai reikalauja iš atsakovės priteisti 157 328,69 Eur dydžio įsiskolinimą, todėl ši suma iš atsakovės ieškovei priteistina (Vienos konvencijos 81 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

32. BYEPK 133 straipsnio 1 dalis numato, kad teismo išlaidos paskirstomos ieškovui ir atsakovui proporcingai patenkintiems reikalavimams. Į procesinės šalies bylinėjimosi išlaidas yra įtraukiamos šios sumos: 1) teismo ekspertizės organizuojamos, ekspertams, specialistams, liudytojams ir vertėjams mokėtinos pinigų sumos; 2) įrodymų nagrinėjimo jų buvimo vietoje išlaidos; 3) byloje dalyvaujančių asmenų išlaidos advokatų ir kitų teisinę pagalbą teikiančių asmenų paslaugoms, kurias bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta būtinomis; 4) kitos išlaidos, kurias ekonomines bylas nagrinėjantis teismas laiko būtinomis (BYEPK 126 straipsnis).

66. Ieškovė, prašydama priimti preliminarų sprendimą, pateikė įrodymus, patvirtinančius jos turėtas 1 203,00 Eur išlaidas už sumokėtą žyminį mokestį. Kadangi už 157 328,69 Eur sumos ieškinį ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mokėtinas 1 115,00 Eur žyminis mokestis, todėl ieškovei grąžintina permokėta žyminio mokesčio dalis, t. y. 88 Eur (1 203,00 Eur – 1 115,00 Eur). Dokumentinio proceso tvarka ieškinį tenkinus visiškai, ieškovei iš atsakovės priteista 1 115 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis, 425 straipsnio 3 dalis).

67. Bylą išnagrinėjus ginčo teisesnes tvarka, ieškovė patyrė išlaidas už suteiktą teisinę pagalbą. Vadovaudamasi CPK 98 straipsnio 1 dalimi, ieškovė 2021 m. gruodžio 14 d. pateikė prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Ieškovė „Viva Solis“, UAB prašo iš atsakovės UAB „Agrodetalė“ ieškovės „Viva Solis“, UAB naudai iš viso priteisti 3823,86 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, patirtas civilinėje byloje Nr. e2-2640-803/2021.

68. Prašoma bendra priteisti suma už suteiktas teisines paslaugas atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio reikalavimus, išlaidos yra pagrįstos ir įrodytos, todėl iš atsakovės UAB „Agrodetalė“ ieškovės „Viva Solis“, UAB naudai priteisiama 3823,86 Eur.

69. Iš atsakovės į valstybės biudžetą išieškotina suma nesiekia minimalios valstybei priteistinos 5 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 23 d.), tai šių išlaidų atlyginimas valstybės naudai nepriteistinas (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 430 straipsnio 6 dalimi,

nusprendžia:

palikti iš esmės nepakeistą preliminarų sprendimą, kuriuo nuspręsta priteisti ieškovei Viva Solis“, UAB (juridinio asmens kodas 304157436) iš atsakovės UAB „AGRODETALĖ“ (juridinio asmens kodas 125998255) 157 328,69 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt septynis tūkstančius tris šimtus dvidešimt aštuonis eurų, 69 ct) skolą, 1 115 Eur (vieną tūkstantį šimtą penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovės UAB „Agrodetalė“ ieškovės „Viva Solis“, UAB naudai 3823,86 Eur (tris tūkstančius aštuonis šimtus dvidešimt tris eurus, 86 ct) teisinės pagalbos išlaidų, patirtų bylą išnagrinėjus iš esmės.

Grąžinti ieškovei Viva Solis“, UAB (juridinio asmens kodas 304157436) 88,00 Eur (aštuoniasdešimt aštuonis eurus) žyminio mokesčio (mokėjimo data 2021 m. kovo 3 d.).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per sprendimą priėmusį Vilniaus apygardos teismą.