- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-09
- Bylos Nr.
- e2A-134-755/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-03672-2021-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eigirdas Činka
- Ieškovas
- R. G.
- Atsakovas
- Respublikinei Panevėžio ligoninei
- Kategorijos
- 2.6.20.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.2.4.2.6Dėl suklydimo sudarytas sandoris
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
- 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
- 3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. G. – T. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. lapkričio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. G. – T. ieškinį atsakovei Respublikinei Panevėžio ligoninei dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir vienašalės restitucijos taikymo,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. I. R. G. – T. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama pripažinti negaliojančią jos ir atsakovės Respublikinė Panevėžio ligoninė (toliau ir atsakovė) 2018 m. liepos 25 d. sutartį „Dėl sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo“ kaip sudarytą dėl suklydimo ir taikyti vienašalę restituciją – įpareigoti atsakovę grąžinti 782,15 eurus.
2. Nurodė, kad atsakovė 2018 m. liepos 25 d. atliko (duomenys neskelbtini) pašalinimo operaciją. Ieškovė žinojo, kad už paslaugą turės mokėti, sutiko su operacija ir apmokėjimu už ją, tačiau prieš operaciją ji nebuvo supažindinta su paslaugos kaina. Atlikus operaciją, ji buvo informuota, kad turi sumokėti 782,15 euro pagal išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą. Žinodama operacijos kainą, tikrai būtų jos atsisakiusi. Suklydimą dėl paslaugos kainos lėmė netinkamas atsakovės pareigų atlikimas ir tai yra esminis suklydimas.
II.Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Panevėžio apylinkės teismas Panevėžio rūmai 2021 m. lapkričio 23 d. sprendimu ieškinį atmetė.
4. Nustatė, kad atsakovė 2018 m. liepos 25 d. atliko (duomenys neskelbtini) pašalinimo operaciją ieškovei. Ieškovė žinojo, kad ji nedrausta privalomuoju sveikatos draudimu, todėl operaciją turės apmokėti. Ieškovė iki operacijos atlikimo į atsakovę dėl informacijos suteikimo apie paslaugą ir jos įkainius nesikreipė. Internete rado skelbimą, kad tokios operacijos kaina nesiekia 300,00 eurų. Tokią pačią kainą jai nurodė ir gydytoja V., kuri poliklinikoje turi privatų kabinetą. Ieškovė visiškai atsiskaitė su atsakove kitą dieną po paslaugos suteikimo.
5. Ieškovė iki operacijos atlikimo į atsakovę dėl paslaugos kainos nesikreipė, jokios informacijos apie atsakovės teikiamą paslaugą nerinko. Ieškovė tikėjosi, kad paslaugos kaina apie 300 Eur, tą perskaičius skelbimuose internete bei sužinojus iš gydytojos V., kuri dirba privačiai ir paslaugą, ieškovės teigimu, būtų atlikusi taip pat privačiai. Tačiau lieka neaišku, kodėl ieškovė gavusi 300 eurų pasiūlymą paslaugai privačiame kabinete jos nesirinko, o kreipėsi į kur kas didesnę medicinos įstaigą - Viešąją įstaigą Respublikinę Panevėžio ligoninę, kurioje dirba akivaizdžiai daugiau specialistų ir vis tiek tikėjosi gauti paslaugą už kainą, kurią nurodė visai kitas, panašią paslaugą teikiantis subjektas.
6. Nors procesiniuose dokumentuose ieškovė nurodė, kad jai ši aplinkybė yra esminė, bet prieš sudarant konkretų sandorį šia aplinkybe nesidomėjo, tokį ieškovės elgesį, teismas laikė itin dideliu nerūpestingumu ir nesukuriančiu teisėto lūkesčio. Sprendė, kad ieškovė neįrodė, kad kitur jai tokia operacija galėjo būti atlikta tik už 300 eurų. Interneto skelbimas nėra įsipareigojimas konkrečiam asmeniui suteikti skelbime nurodyto pobūdžio paslaugą už skelbime nurodytą kainą. Neaišku, kas sudaro ieškovės nurodomą paslaugą už 300 eurų, t. y. ar tik pati operacija, ar ir anestezija, reikiami tvarsčiai, įrankiai, siūlai ir t. t. Sutiko su atsakovės argumentu, jog tokia paslauga nėra padangų pardavimas, kur kaina gali būti aiškiai nustatyta dar prieš sudarant sandorį. Operacijos metu gali paaiškėti papildomų aplinkybių, kurias gali reikėti spręsti, operacijų metu naudojami įrankiai, tvarsčiai, pasitelkiami reikiami specialistai, tad galutinė paslaugos apimtis, o tuo pačiu ir suma dažniausiai paaiškėja tik ją suteikus. Natūralu, kad skirtingi subjektai gali teikti panašias paslaugas skirtingomis kainomis, tą lemia tiek sutarties laisvės principas, tiek rinka, valdymo sąnaudos ir kt.
7. Esminės sutarties sąlygos, t. y. sutartyje nustatytos kainos sumokėjimas ir paslaugos atlikimas, yra įvykdytos. Todėl teismas pripažino, kad atsakovė ginčo sutarties sąlygų nepažeidė, todėl ją nutraukus vien dėl to, kad ieškovė, sudarydama sutartį, iki jos sudarymo nesidomėjusi atsakovės teikiamų paslaugų įkainiais, galimai turėjo dar ir papildomų, sutartyje aiškiai neaptartų lūkesčių dėl mažesnės kainos, būtų pažeisti sutarčių laisvės, jų privalomumo ir sutartinių santykių stabilumo principai.
8. Kai viena iš sutarties šalių netinkamai vykdo sutartį, ji turi teisę tikėtis iš kitos sutarties šalies adekvataus, t. y. įstatyme ar sutartyje nustatyto, reagavimo į sutarties pažeidimą, bet ne „siurprizinio“ elgesio. Juolab tai pasakytina apie sutartiniuose santykiuose galimas situacijas, kai vienai iš šalių dėl vienokių ar kitokių priežasčių tampa nenaudinga ar neįmanoma vykdyti sutartį ir tenka ieškoti teisinių priemonių sutarties sąlygoms pakeisti ar iš viso nutraukti sutartį, net ir tuo atveju, kai kita šalis ją vykdo tinkamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2013). Konstatavo, kad ieškovė užsakė paslaugą, kurią atsakovė suteikė tinkamai, todėl atsakovė turi teisėtą lūkestį gauti atlygį už suteiktą paslaugą pagal patvirtintus įkainius.
9. Atsakovės argumentus dėl ieškinio senaties taikymo vertino kaip nepagrįstus, nes Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalis numato, kad sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo, tarp jų ir reikalavimams atlyginti žalą, atsiradusią dėl netinkamos kokybės produkcijos. Ieškovė iš atsakovės nereikalauja žalos atlyginimo, žalos faktas neįrodinėjamas, tad taikyti ieškinio senatį nėra teisinio pagrindo.
III.Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Ieškovė (toliau ir apeliantė) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. lapkričio 23 d. sprendimą–ieškinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidos. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
10.1. pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pareigą domėtis paslaugos priskyrė išimtinai ieškovei, silpnesnei sutarties šaliai, nors ir Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos buvo nustatyta, kad atsakovė nevykdė savo pareigos informuoti pacientą apie paslaugos kainą. Neatlikdama savo pareigos informuoti pacientą apie paslaugos kainą, atsakovė turi prisiimti su visą tuo susijusią riziką;
10.2. CK 6.313 straipsnio 2 d. nuostatos numato, kuomet pirkimo-pardavimo sutartyje nėra susitarta kaina, turėtų būti laikoma, kad šalys turėjo omenyje kainą, kuri įprastai toje prekybos srityje mokama už tokius pat daiktus, parduodamus atitinkamomis aplinkybėmis, o jei ši kaina neegzistuoja – protingumo kriterijus atitinkanti kaina. Ieškovė domėjosi ir susižinojo apie tokios paslaugos kainas, todėl negali būti laikoma nerūpestinga. Žinodama kiek kainuoja operacija kitose medicinos įstaigose, negalėjo tikėtis, kad ji kainuos dvigubai tiek;
10.3. operacija buvo įprastinė, apmokestinta pagal įsakymo nuostatas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyti argumentai dėl negalėjimo iš anksto nustatyti paslaugos ir kad ieškovė nepasidomėjo kaina iš anksto yra nenuoseklūs.
Atsiliepimas
11. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė Respublikinė Panevėžio ligoninė prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
11.1. ieškovė pati kreipėsi į atsakovę dėl operacijos atlikimo ir įsipareigojo už ją atsiskaityti. Paslauga buvo suteikta, išrašyta sąskaita pagal mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kainas. Operacija atlikta tinkamai. Nors atsakovė neužtikrino, kad pacientė pasirašytų sutartį dėl mokamų paslaugų apmokėjimo kaip sveikatos draudimu nedraustas asmuo, tai negali būti pagrindas nutraukti sutartį, pagal kurią ieškovė pati, savo valia, įsipareigojo atlyginti paslaugos kaštus;
Šalies argumentai
11.2. ieškovė nepagrindė teiginio, kad ieškovės atsakovei sumokėta suma yra nepagrįsta, o nurodoma kasacinio teismo praktika negali būti laikoma precedentu, nes civilinių bylų aplinkybės nėra tapačios.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis), todėl bylą nagrinėja laikydamasi apeliacinio skundo ribų.
13. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo netenkintas ieškovės reikalavimas pripažinti sandorį negaliojančiu dėl suklydimo ir taikyti restituciją.
Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu dėl suklydimo
14. Pagal CK 1.90 straipsnio 1 dalį iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį. Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu. Suklydimas turi esminės reikšmės, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis. Suklydimas negali būti laikomas turinčiu esminės reikšmės, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, būtent jai tenka rizika suklysti (CK 1.90 straipsnio 2, 4 ir 5 dalys). Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad suklydimas – tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas; suklydimo atveju neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trūkumų; ją nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios išraiška. Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas sandorio nebūtų sudaręs.
15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, jog suklydimas buvo esminis, t. y. konstatuojama dėl suklydimo fakto ir jo esmingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2009; kt.). Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Atitinkamo sandorio pagrindu šalims atsiranda teisės ir pareigos; dėl to kiekvienas asmuo, prieš sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgys, kokias – praras. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio mėn. 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2011).
16. Ieškovė ginčija su atsakovę sudarytą sutartį, nurodydama, kad ji sudaryta jai suklydus. Ieškovės teigimu, jeigu ji būtų žinojusi operacijos kainą, t. y. kad ji dvigubai didesnė nei kitose medicinos įstaigose, ginčijamo sandorio ir operacijos nebūtų dariusi.
17. Kaip pirmiau minėta, suklydimas iš esmės laikomas neteisingas sudaromo sandorio suvokimas, t. y. suklydimo atveju neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Suklydimas negali būti laikomas turinčiu esminės reikšmės, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, būtent jai tenka rizika suklysti (CK 1.90 straipsnio 5 dalis). Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Atitinkamo sandorio pagrindu šalims atsiranda teisės ir pareigos, dėl to kiekvienas asmuo, prieš sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias – praras. Klaidingas teisių ir pareigų įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2011; 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23-248/2015; 2016 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-915/2016).
18. Bylos duomenis nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl (duomenys neskelbtini) pašalinimo operacijos atlikimo, kuri buvo atlikta 2018 m. liepos 25 d. Ieškovė ligos istorijoje pasirašytinai patvirtino Paciento sutikimą informacijai teikti ir tyrimui bei gydymui. Ieškovė taip pat pasirašytinai patvirtino, kad yra supažindinta su valstybės laiduojamų (nemokamų) asmens sveikatos priežiūros tvarka ir sutiko sumokėti už suteiktas paslaugas, nes yra nedrausta privalomuoju sveikatos draudimu, o suteikta paslauga nėra priskiriama būtinai pagalbai. Apmokėjimo tvarka žinoma. Ligos istorijoje šalių esanti rašytinė sutartis dėl sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo yra užpildyta, tačiau nepasirašyta abiejų šalių. Sutartyje nurodyta, kad užsakovas įsipareigoja apmokėti Panevėžio ligoninei už suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas sumą, kuri bus nurodyta ligoninės išrašytoje PVM sąskaitoje. Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba 2019 m. birželio 20 d. Asmens sveikatos priežiūros prieeinamumo ir kokybės patirkinimo atsakitoje Nr. T3-58/2019 konstatavo, kad atsakovė įvykdė ieškovei duotus įsipareigojimus - suteikė mokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugos ir šios paslaugos buvo apmokestintos teisėtai. 2018 m. leipos 25 d. ieškovei sveikatos paslaugos buvo suteiktos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus: gydytojas anesteziologas reanimatologas neužpildė priešoperacinės apžiūros lapo, neįvertino priešoperacinės sveikatos būklės ir jos nedokumentavo sveikatos istorijoje, Ginekologinio skyriaus vedėja gydytoja akušerė ginekologė R. V. ir gydytojas akušeris ginekologas R. B. neužtikrino, kad prieš teikiant pacientei (ieškovei) mokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas pacientė pasirašytų Sutartį dėl sveiktos priežiūros paslaugų apmokėjimo).
19. Vienas pagrindinių civilinių santykių teisinio reglamentavimo principų – sutarties laisvės principas – lemia, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). CK 6.716 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Paslaugų kaina nustatoma šalių susitarimu ir po sutarties sudarymo gali būti keičiama tik sutartyje nustatyta tvarka ir atvejais (CK 6.720 straipsnio 1 dalis). Suteikiamas paslaugas klientas apmoka sutartyje nustatytu laiku ir tvarka; jeigu sutartis nenustato ko kita, klientas privalo sumokėti visą kainą, kai visos paslaugos pagal sutartį yra suteiktos; šalių susitarimu dalis kainos gali būti sumokėta sutarties sudarymo metu ar sutartu laiku vėliau, o visiškai atsiskaitoma, kai paslaugų teikėjas įvykdo sutartį (CK 6.720 straipsnio 3 dalis).
20. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė ieškovei paslaugą suteikė (atliko operaciją) tinkamai ir ta paslauga buvo apmokestinta teisėtai, bet atsakovė neinformavo ieškovės apie paslaugos kainą prieš ją suteikiant. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas nustatytas faktines aplinkybes, pripažįsta, kad atsakovė netinkamai vykdė savo pareigą, nes prieš operaciją nesuteikė visos informacijos - neinformavo apie būsimą paslaugos kainą. Tokie atsakovės veiksmai yra neteisėti civilinės teisės aspektu, tačiau, atsižvelgiant į CK 1.90 straipsnio nuostatas, pažymėtina, kad ne kiekvienas atsakovės neteisėtas elgesys netinkamai informuojant atsakovę yra pakankamai esmingas, kad leistų sutartį pripažinti negaliojančia dėl suklydimo.
21. CK 1.90 straipsnio taikymui būtina nustatyti, kad asmuo suklydo arba buvo suklaidintas dėl esminių sandorio aplinkybių, kurias žinodamas sandorio analogiškomis aplinkybėmis nebūtų sudaręs. Jei iš faktinių aplinkybių matyti, kad net ir žinodamas konkrečią informaciją, ieškovas sandorį būtų vis vien sudaręs, ieškinys dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu remiantis suklydimu negali būti tenkinamas. Byloje nustatyta, kad ieškovė norėjo atlikti operaciją, kaip pati teigia, domėjosi jos kaina internetinėje erdvėje, taigi žinojo ir suprato, kad jai nesant draustai sveikatos draudimu, ši paslauga yra mokama. Tai, kad kitose medicinos įstaigose galimai šį paslauga (operacija) kainuoja 300 Eur savaime nesuponuoja išvados, kad bet kurioje medicinos įstaigoje šį paslauga turėtų kainuoti nurodytą sumą, kadangi kiekvienas paslaugos teikėjas turi savo kainodarą. Viešai prieinamais duomenimis šios paslaugos kainos svyruoja ir gali būti iki 1900 Eur. Ieškovė teigdama, kad kitose įstaigose tokia operacija kainuoja 300 Eur, nepateikė tai pagrindžiančių įrodymų (CPK 178 straipsnis). Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, nėra aišku kas sudaro ieškovės nurodytą kainą, todėl nėra aišku ar operacija būtų suteikta už ieškovės nurodytą kainą ar tai tik vienos iš operacijos sudedamųjų dalių kaina. Taip pat nėra aišku, kodėl ieškovė galimai domėjosi paslaugos kaina vienoje įstaigoje, o dėl jos atlikimo kreipėsi – į kitą.
22. Ieškovė, žinodama, kad jai teikiama paslauga bus mokama ir įsipareigodama už ją atsiskaityti, iš anksto nepasidomėdama paslaugos kaina atsakovės įstaigoje, nebuvo pakankamai apdairi ir rūpestinga. Nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, kad medicininės paslaugos yra rizikingos ir gali sukelti komplikacijas, todėl nors kainos už atsakovės teikiamas paslaugas yra fiksuoto dydžio, jos gali būti apskaičiuotos apytiksliai, nes įvykus komplikacijai ar paaiškėjus nenumatytoms aplinkybėms, operacijos kaina gali pasikeisti, todėl net ir atsakovei prieš operaciją nurodžius kainą, nebūtinai paslaugos išlaidos bus patirtos būtent tokio dydžio.
23. Nors teismui nepateikti duomenis apie ieškovės išsilavinimą, darbinę bei gyvenimišką patirtį, tačiau pagal bylos duomenis matyti, kad ji buvo 54 metų amžiaus, taigi turinti gyvenimiškos patirties ir turėjo suprasti, kad pasirašydama, kad yra supažindinta su valstybės laiduojamų (nemokamų) asmens sveikatos priežiūros tvarka ir sutikdama sumokėti už suteiktas paslaugas, ieškovė patvirtino, kad už jas sumokės. Ieškovės elgesį vertinant pagal apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis, spręstina, kad susidariusi situacija, iš esmės įvyko dėl pačios ieškovės neapdairumo, neatidumo, iš anksto nepasidomėjus paslaugos kaina konkrečioje įstaigoje, kas negali būti laikoma esminiu suklydimu ir kas būtų pagrindu sandorį pripažinti negaliojančiu (CK 1.90 straipsnis). Juolab kad pati ieškovė, nors ir nurodo, kad paslauga kainavo daugiau nei tikėjosi, tačiau ši operacija buvo tinkamai atlikta, duomenų, kad kitose įstaigose ji kainuotų mažiau, nėra, priešingai, privačiose klinikose ši paslauga kainuotų dvigubai brangiau, apmokestinimas atliktas teisėtai, pagal nustatytus tarifus, taigi, po sandorio sudarymo atsiradusios jai nepalankios aplinkybės negali būti pagrindu sudaryto sandorio neteisėtumo faktui konstatuoti.
24. Nors pati ir ieškovė teigia, kad ji tikėjosi, kad paslauga kainuos 300 Eur, tačiau prašo pripažinti negaliojančiu sandorį ir taikyti vienašalę restituciją – įpareigoti atsakovę grąžinti 782,15 Eur, t. y. visą už operaciją sumokėtą. Toks ieškovės elgesys, teismo vertinimu negali būti laikomas sąžiningu.
25. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju konstatuojama, kad nors ir atsakovė pažeidė reikalavimus, pasirašytinai nesupažindindama ieškovės su būsima galima operacijos kaina, tačiau šiuo atveju, nenustatyta, kad atsakovė suklaidino ieškovę, o ieškovės klaidingas pareigų įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, nes jis įvyko dėl paties ieškovės neapdairumo nerūpestingumo. Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo ginčijamą sandorį pripažinti negaliojančiu CK 1.90 straipsnio pagrindu kaip sudaryto dėl suklydimo.
26. Apeliantė teigia, kad teismas turėjo ginti jos, kaip silpnesnės šalies – vartotojo, teises ir interesus. Nagrinėjamu atveju ieškovė negali būti vertinami kaip vartotoja ir tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai negali būti vertinami kaip vartojimo santykiai, nes tai prieštarautų CK imperatyvioms normoms. Šiame ginče susiklostė situacija, kuri atitinka CK 6.228³ straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytą išimtį - šalys sudarė sutartį dėl sveikatos priežiūros paslaugų, kas reiškia, kad šalių sudaryta sutartis nėra ir negali būti vertinama kaip vartojimo sutartis. Taigi, ieškovė nagrinėjamu atveju nėra laikoma nėra vartotoja ir silpnesnioji šalis.
Dėl procesinės bylos baigties
27. Apibendrinus išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį apeliacinio skundo argumentais keisti arba naikinti nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
28. Apeliacinio skundo netenkinus, apeliantės apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos, atsakovė apie turėtas bylinėjimosi išalidas įrodymų nepateikė, todėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas (CPK 93 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. lapkričio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.