Kauno apylinkės teismo nutartis

skelbimu specialiame interneto tinklalapyje informavusi dalyvaujančius byloje asmenis apie teismo posėdžio vietą ir laiką, nekviečiant dalyvaujančių byloje asmenų į teismo posėdį ir jiems teismo posėdyje nedalyvaujant, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos E. Š. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuotiems asmenims AB DNB bankui, antstoliui Raimundui Stanislauskui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Antstolis Raimundas Stanislauskas 2015-12-16 priėmė patvarkymą atsisakyti tenkinti skundą ir perduoti jį kartu su vykdomųjų bylų kopijomis Kauno apylinkės teismui (b.l. 8-10).

Skolininkės 2015-10-19 prašymo dėl turto arešto, taikyto dar 2013-10-30, panaikinimo tenkinimui nėra jokio teisinio pagrindo.

Esant nurodytoms aplinkybėms teismas skundą paskyrė nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka (CPK 443 straipsnio 5 dalis), į teismo posėdį dalyvaujančių byloje asmenų nekviečiant ir jame nedalyvaujant (CPK 153 straipsnio 2 dalis). Apie rašytinį procesą dalyvaujantiems byloje asmenims buvo pranešta CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka - apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį skelbiant specialiame interneto tinklalapyje ne vėliau kaip prieš septynias dienas iki teismo posėdžio dienos (CPK 153 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos skundas atmestinas.

Pažymėtina, kad 2013-10-30 turto arešto akte nurodyta skolininko ir išieškotojo teisės pateikti prieštaravimus dėl turto įkainojimo, bei išaiškinta teisė paduoti skundą dėl antstolio veiksmų nurodytais terminais (LR CPK 512 str.). Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad skolininkei siųsti dokumentai įteikti 2013 m. lapkričio mėnesį. Skolininkė teikė antstoliui 2013-12-04 prieštaravimus dėl areštuoto turto įkainojimo (v.b.l. 68-70). Į juos buvo atsakyta 2013-12-05 patvarkymu (v.b.l. 65). Taip pat skolininkė teikė antstoliui skundą, kuriuo prašė panaikinti 2013-12-05 antstolio patvarkymą ir panaikinti 2013-10-30 turto arešto aktu taikytą turto areštą (v.b.l. 71-74). Antstolis priėmė 2014-01-09 patvarkymą, kuriuo atsisakė tenkinti skundą (v.b.l. 75-76). Kauno apylinkės teismas 2014-03-25 priėmė nutartį, kuria E. Š. skundą dėl antstolio veiksmų atmetė tuo motyvu, kad vykdomoji byla buvo sustabdyta (v.b.l. 81-85). Sustabdymo terminas pasibaigė 2015-03-19 Vilniaus apygardos teismui nutartimi palikus nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-04-29 sprendimą. Pareiškėja beveik po metų kreipėsi į teismą dėl turto arešto panaikinimo praleidus tiek 20 dienų, tiek 90 dienų naikinamąjį terminą, kuris negali būti atnaujintas (LR CPK 512 str.). Taigi pareiškėja prašo panaikinti 2013-10-30 turto arešto aktą praleidusi terminus.

Nustatytina, kad 2013-10-31 Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-42705-809/2013 (naujas Nr. 2-2190-809/2014) nutartimi nutarė sustabdyti vykdymo veiksmus pagal Vilniaus miesto 31-ojo notaro biuro notaro Sauliaus Svaldenio 2013-07-05 išduotą vykdomąjį dokumentą (vykdomąjį įrašą) dėl hipoteka užtikrinto skolinio įsipareigojimo sumos arba nesumokėtos skolos dalies su priklausančiomis palūkanomis priverstinio išieškojimo iš skolininkės E. Š. iki įsiteisės procesinis sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-42705-809/2013 pagal ieškovės E. Š. ieškinį AB DNB bankui dėl kredito sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu (b.l. 19). Vilniaus apygardos teismas 2014-01-22 nutartimi atsakovo AB DNB banko atskirąjį skundą atmetė ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-31 nutartį paliko nepakeistą (b.l. 20-24). Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-42705-809/2013 (naujas Nr. 2-2190-809/2014) 2014-04-29 priėmė sprendimą, kuriuo ieškinys atmestas (b.l. 25-29). Vilniaus apygardos teismas 2015-03-19 nutartimi nutarė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-04-29 sprendimą palikti nepakeistą (b.l. 30-34). Taigi vykdymo veiksmai buvo sustabdyti iki įsiteisės procesinis sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-42705-809/2013, o sprendimas yra įsiteisėjęs. Tai papildomai patvirtina ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-03-26 nutartis, kuria atsakovo AB DNB banko prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo netenkintas, išaiškinta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-31 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės, kurių galiojimo terminas nutartyje yra aiškiai apibrėžtas, t. y. numatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės – vykdymo veiksmų sustabdymas galioja iki įsiteisės procesinis sprendimas, nebegalioja, todėl nėra teisinio pagrindo ir atsakovo prašymą tenkinti bei panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-31 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones (b.l. 36-37).

Atsižvelgiant į išdėstytą, antstolis savo 2015-12-16 patvarkyme nurodo neteisingą motyvą – jog vykdomosiose bylose Nr. 0070/13/01336 ir Nr. 0070/13/01337 vykdymo veiksmai yra sustabdyti, nes 2013-11-05 antstolio Raimundo Stanislausko kontoroje gauta 2013-10-31 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis Nr. 2-42705-809/2013, kuria teismas nutarė: sustabdyti vykdymo veiksmus pagal Vilniaus miesto 31-ojo notaro biuro notaro Sauliaus Svaldenio 2013-07-05 išduotą vykdomąjį dokumentą (vykdomąjį įrašą) dėl hipoteka užtikrinto skolinio įsipareigojimo iš E. Š. iki įsiteisės procesinis sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-42705-809/2013; sustabdžius vykdomąją bylą antstolis gali imtis tik priemonių skolininko turtui surasti bei areštuoti – nes laikinosios apsaugos priemonės nebegalioja.

Pareiškėja skundu prašo panaikinti 2015 m. spalio 30 d. (manytina, kad padaryta rašymo apsirikimo klaida nurodant metus, t.y. turėtų būti 2013 m.) turto areštą vykdomosiose bylose Nr. 0070/13/01336 ir 0070/13/01337 dalyje dėl šio skolininkei E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priklausančio turto, esančio (duomenys neskelbtini): pavėsinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); liepto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Pareiškėja savo prašymą motyvuoja tuo, kad antstolis Raimundas Stanislauskas neteisėtai (neturėdamas tam jokio teisinio pagrindo) areštavo skolininkei E. Š., priklausantį hipoteka neįkeistą turtą. Nurodo, kad skolos išieškojimas iš skolininkės E. Š., hipotekos kreditoriaus, t. y. išieškotojo AB DNB banko naudai, pirmiausia turi būti vykdomas tik iš hipoteka įkeisto turto. Antstolis negali areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Skolininkė cituoja teismų praktiką, jog galimybė tęsti išieškojimą iš kito skolininko turto siejama su įkeisto turto realizavimu; hipotekos kreditorius turi teisę reikalauti išieškoti iš skolininko neįkeisto turto tik tada, kai baigiamas išieškojimas iš įkeisto turto; antstolis, neužbaigęs išieškojimo iš įkeisto turto procedūros, negali areštuoti hipoteka neįkeisto turto. Teigia, kad antstolio Raimundo Stanislausko atlikti vykdymo veiksmai su skolininkei E. Š. priklausančiu hipoteka neįkeistu turtu, yra neteisėti, pažeidžiantys jos interesus, nes antstolis, nerealizavęs įkeisto turto ir nesant aiškios aplinkybės, ar pakanka šio turto išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms, nepagrįstai apribojo jos nuosavybės teises į kitą turtą (hipoteka neįkeistą turtą).

Nustatytina, kad skolininkė neteisingai tapatina draudimą išieškoti iš hipoteka neįkeisto turto tol, kol nėra realizuotas hipoteka įkeistas turtas su draudimu areštuoti kitą, hipoteka neįkeistą skolininko turtą. Skolininkė teisingai cituoja LR CPK 675 str. 2 d. normą, jog antstolis negali areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Skolininkė cituoja LAT teismų praktiką, tačiau joje kalbama apie išieškojimą iš skolininko turto, o ne apie turto areštą.

Vadovaujantis CPK 634 str. 2 d. antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Vykdymo proceso tikslas yra kuo greičiau ir ekonomiškiau įstatymų nustatyta tvarka įvykdyti sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „JAASTRA-WAM“ skundą, bylos Nr. 3K-3-712/2013); vykdymo proceso tikslas reiškia operatyvų (efektyvų ir per protingą laiką), laikantis CPK nustatytų terminų, skolininko turto realizavimą, siekiant padengti kreditoriaus reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. M. v. ŽŪB ,,Minaičiai“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-171/2015). Išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto antstolis vykdo pagal bendrąsias vykdymo proceso taisykles su LII skyriuje numatytomis išimtimis tiek, kiek to nereglamentuoja CK normos (CPK 745 straipsnio 1 dalis).

Iš vykdomųjų bylų nustatytina, kad antstolis patvarkyme, skolininkė skunde, suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodo, kad antstolis vykdomosiose bylose Nr. 0070/13/01336 ir 0070/13/01337 vykdo 263569,74 Eur (910053,60 Lt) skolos ir 5 proc. metinių palūkanų nuo išieškomos sumos nuo vykdomojo įrašo atlikimo dienos (t. y. nuo 2013-07-05) iki vykdomojo įrašo visiško įvykdymo, išieškojimo veiksmus iš skolininkės. Kaip nurodo suinteresuotas asmuo, dėl skaičiuojamų 5 proc. dydžio procesinių palūkanų skolininkės skolos suma bankui kas dieną didėja: per metus prisiskaičiuoja 13178,49 Eur procesinių palūkanų (263569,74 Eur x 5 proc.), todėl šiai dienai (nuo 2013-07-05) iš viso jų būtų priskaičiuota apie 32946,22 Eur (13178,49 Eur x 2,5 m.) ir bendra skola bankui sudarytų apie 296515,97 Eur (263569,74 Eur + 32946,22 Eur).

Suinteresuotas asmuo AB DNB bankas į bylą pateikė skolininkės 2013-02-26 prašymą-pasiūlymą bei 2013-03-15 turto vertės nustatymo pažymą, iš kurio matyti, kad viso skolininkei priklausančio turto, t. y. tiek įkeisto, tiek skolininkės nurodomo kaip neįkeisto, esančio (duomenys neskelbtini), vertė sudaro 99629,29 Eur (t. y. 344000 Lt). Taip pat vykdomojoje byloje yra 2013-03-01 išvada dėl turto vertės, kurioje nurodyta, jog vertinamojo objekto rinkos vertė yra 94416,13 Eur (326000 Lt) (v.b.l. 60). Taigi akivaizdžiai matyti, kad net ir viso skolininkės nekilnojamojo turto (tiek įkeisto, tiek nurodomo kaip neįkeisto), esančio (duomenys neskelbtini), vertės nepakanka pilnam skolos vykdomosiose bylose Nr. 0070/13/01336 ir 0070/13/01337 išieškojimui.

Tai, kad neužtenkant įkeisto turto vertės visos skolos išieškojimui antstolis turi teisę areštuoti ir kitą skolininko turtą, yra aiškiai savo praktikoje pažymėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kaip aukščiausioji teisminė pakopa bendrosios kompetencijos teismų struktūroje, formuoja vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus.

Bendrojoje vykdymo procesą reglamentuojančioje CPK 675 straipsnio 2 dalies normoje nustatyta, kad antstolis negali areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Ši įstatymo nuostata logiškai ir sistemiškai turi būti aiškinama taip, kad antstolis, vykdydamas jam pateiktus vykdomuosius dokumentus, turi imtis priemonių surasti ir areštuoti tiek skolininko turto, kad jo pakaktų teismo sprendimui įvykdyti. Taigi antstolis, naudodamasis jam suteiktais įgaliojimais, turi imtis aktyvių veiksmų ir areštuoti tiek turto, kad būtų realiai užtikrintas skolos ir vykdymo išlaidų padengimas. Net ir tuo atveju, kai kreditoriaus naudai yra hipoteka įkeistas turtas, CPK 675 straipsnio 2 dalies nuostata negali būti aiškinama kaip absoliučiai ribojanti antstolio teisę areštuoti hipoteka neįkeistą skolininko turtą. Kai hipoteka įkeisto turto vertė yra akivaizdžiai per maža realiam sprendimo vykdymui užtikrinti, antstolio teisė areštuoti hipoteka neįkeistą skolininko turtą iš esmės gali būti ribojama tuomet, jeigu bendra hipoteka įkeisto ir jo areštuoto kito turto vertė peržengia išieškotinos ir vykdymo išlaidų sumos ribas. Nei CPK, nei CK nenustatyta šios bendrosios teisės normos išimčių, taikomų išieškant iš įkeisto turto, todėl tais atvejais, kai iš konkrečių duomenų akivaizdu, jog iš hipoteka įkeisto turto gautų lėšų nepakaks skolos ir vykdymo išlaidoms padengti, antstolis turi teisę areštuoti ir hipoteka neįkeistą skolininko turtą, jei tokiu areštu iš esmės neviršijama išieškomos skolos bei vykdymo išlaidų suma. Toks CPK 675 straipsnio 2 dalies normos dėl antstolių teisių areštuoti skolininko turtą aiškinimas nepaneigia (tarpusavyje siejasi) nei CK 4.193 straipsnio 1 dalies nuostatos, nei kasacinio teismo praktikoje suformuluotos, aiškinant šią normą, taisyklės, kad hipotekos kreditorius turi teisę reikalauti išieškoti iš skolininko neįkeisto turto tik tada, kai baigiamas išieškojimas iš įkeisto turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Swedbank“ v. R. K. ir kt., bylos Nr. 3K-7-364/2010). Skolininko turto areštas yra laikinas tokio turto nuosavybės teisės uždraudimas ar apribojimas (CPK 675 straipsnio 1 dalis), todėl CK 4.193 straipsnio 1 dalies normoje nustatytas draudimas išieškoti iš hipoteka neįkeisto turto tol, kol nėra realizuotas hipoteka įkeistas turtas, neturėtų būti tapatinamas su draudimu areštuoti kitą, hipoteka neįkeistą skolininko turtą. Esant hipoteka įkeistam turtui ir areštuotam kitam turtui, antstolis pirmiausia turės realizuoti hipoteka įkeistą turtą, ir, tik užbaigęs šią procedūrą, nukreipti išieškojimą į kitą areštuotą hipoteka neįkeistą skolininko turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-10-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500-421/2015).

Atmestinas pareiškėjos motyvas, jog ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis negali būti laikoma precedentu šioje byloje, nes bylų faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi, t.y. minėtoje byloje hipoteka įkeisto turto realizuoti nei pirmose nei antrose varžytynėse nepavyko, išieškotojas perimti turtą atsisakė. Pažymėtina, kad įvertinus nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, teismas mano, kad turi būti taikoma ta pati teisė kaip Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-500-421/2015, kurioje buvo sukurta taisyklė, nes jau šiuo metu, dar neįvykus varžytynėms, iš byloje esančių duomenų akivaizdu, jog iš hipoteka įkeisto turto gautų lėšų nepakaks skolos ir vykdymo išlaidoms padengti. Be to, antstolio areštu yra neviršijama išieškomos skolos bei vykdymo išlaidų suma.

Nustatytina, kad 2013-10-30 turto arešto aktu antstolis pagrįstai ir teisėtai areštavo visą skolininkės turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Ginčo turto arešto panaikinimui nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo, kadangi vykdomosiose bylose Nr. 0070/13/01336 ir 0070/13/01337 išieškoma skolos suma (263569,74 Eur + 5 proc. procesinės palūkanos) žymiai viršija viso areštuoto skolininkės turto vertę (99629,29 Eur).

Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, antstolis pagrįstai ir teisėtai 2013-10-30 turto arešto aktu areštavo visą skolininkei priklausantį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), nepriklausomai nuo to, ar visi į minėto turto kompleksą įeinantys objektai yra įkeisti bankui, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (LR CPK 178 str.).

Suinteresuotas asmuo AB DNB bankas pateikė prašymą priteisti iš pareiškėjos jo patirtas bylinėjimosi išlaidas – 1210,00 Eur advokatės teisinei pagalbai apmokėti. Nurodo, kad teisinių paslaugų pobūdis – dokumentų atsiliepimui į skundą parengti analizė, atsiliepimo į skundą parengimas.

Nustatytina, kad išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydis atitinka Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (pakeisto 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77) patvirtintomis rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio bei kitus kriterijus, numatytus Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalyje, tačiau pažymėtina, kad šios rekomendacijos numato tik maksimalų atlygio dydį, tačiau teismai spręsdami bylinėjimosi išlaidų priteisimą, atsižvelgia į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, ir kiekvienu konkrečiu atveju nustato bylinėjimosi išlaidų dydį.

Teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens sumokėtos sumos pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginamos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Taigi kaip išlaidavimo nuostoliai jie liktų neatlyginti juos padariusiai šaliai. Spręsdamas dėl jų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2009).

Nustatytina, kad ši civilinė byla nesudėtinga, nebuvo sprendžiami specialių žinių reikalaujantys ar nauji ir sudėtingi teisiniai klausimai. Teismas pažymi, kad sprendžiant dėl atstovavimo išlaidų pagrįstumo ir jų dydžio, teismas turi atsižvelgti į konkrečios bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą kitas, konkrečiu atveju reikšmingas, aplinkybes (bylos Nr. 3K-3-422/2006, Nr. 3K-3-212/2009, Nr. 3K-3-533/2008, Nr. 3K-3-177/2013).

Šios civilinės bylos atveju nustatytina, kad atsižvelgiant į nesudėtingą bylos pobūdį – yra suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ginčo klausimu, kuria suinteresuotas asmuo ir remiasi atsiliepime, suinteresuoto asmens advokatės darbo ir laiko sąnaudos nebuvo didelės, nes nebuvo keliami nauji teisės klausimai, todėl parengti atsiliepimą nereikėjo ilgo pasiruošimo. Remiantis teismo nurodytais motyvais, suinteresuoto asmens pateiktų atstovavimo išlaidų dydis yra mažintinas iki 700,00 Eur ir priteistina iš pareiškėjos 700,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjos E. Š. 2015-12-03 skundą dėl antstolio Raimundo Stanislausko veiksmų atmesti.

Priteisti iš pareiškėjos E. Š., a.k. (duomenys neskelbtini), suinteresuotam asmeniui AB DNB bankas, į.k. 112029270, buveinė J. Basanavičiaus g. 26, Vilnius, a.s. Nr. (duomenys neskelbtini), AB DNB banke, 700,00 Eur (septynis šimtus eurų 00 ct) išlaidų advokatės teisinei pagalbai apmokėti.

Nutarties patvirtintas kopijas siųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.