Kauno apylinkės teismo nutartis

2014-06-09 · Civilinė byla Nr. 2-11154-191/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-06-09
Bylos Nr.
2-11154-191/2014
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-07358-2014-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Edmundas Inokaitis
Pareiškėjas
S. B.
Suinteresuotas asmuo
A. U.
Kategorijos
  • 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-11154-191/2014(Teisminio proceso Nr. 2-69-3-07358-2014-0)Procesinio sprendimo kategorija 128.11. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2014 m. birželio 9 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Edmundas Inokaitis, rašytinio proceso tvarka, informuojant šalis apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą ir laiką, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. B. skundą suinteresuotam asmeniui A. U. dėl antstolio R. V. veiksmų, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas S. B. skundu skundžia antstolio R. V. 2014-01-16 patvarkymą areštuoti lėšas ir 2014-01-16 patvarkymą dėl skolos išieškojimo.

Šalies argumentai

Skunde nurodė, kad 2013-10-18 Kauno apylinkės teismas priėmė nuosprendį, kuriuo priteisė iš S. B. A. U. naudai 1000,00 Lt jo turėtų teismo išlaidų. 2013-10-31, t.y. iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo, pareiškėjas priteistą pinigų sumą per AB „Lietuvos paštas“ persiuntė A. U.. A. U. šią pinigų perlaidą atsiėmė 2013-11-22 Kauno 3-iajame pašte. Išieškotojas turi pareigas domėtis vykdymo eiga ir bendradarbiauti su antstoliu vykdymo proceso metu. A. U. turėjo pareigą tinkamai informuoti antstolį R. V. apie piniginės perlaidos atsiėmimą. Vykdymo išlaidas apmoka išieškotojas, todėl antstolis R. V. vykdymo veiksmus šioje byloje pradėjo po vykdymo išlaidų gavimo. 2014-01-16 patvarkymas areštuoti lėšas ir 2014-01-16 patvarkymas dėl skolos išieškojimo priimti po to, kai išieškotojas A. U. atsiėmė perlaidą Nr. PP15186 iš AB „Lietuvos paštas“ Kauno 3-io skyriaus, todėl atsakomybė ir vykdymo išlaidų našta tenka A. U.. Todėl pareiškėjas vykdymo išlaidų išieškojimą iš jo laiko nepagrįstu, nes išieškojimą įvykdęs antstolis R. V. gautų dvigubą vykdymo išlaidų apmokėjimą už tuos pačius vykdymo veiksmus ir dėl to nepagrįstai praturtėtų. Prašo nutraukti išieškojimą iš pareiškėjo turto, o jeigu išieškojimo veiksmai jau įvykdyti - išieškotą pinigų sumą sugrąžinti pareiškėjui.

Antstolis R. V. 2014-04-09 priėmė patvarkymą, kuriuo atnaujino skundo padavimo terminą ir netenkino skolininko S. B. skundo bei skundą kartu su vykdomąja byla Nr. 0147/13/00439 persiuntė Kauno apylinkės teismui.

Atsiliepimas

Antstolis atsiliepime į skundą nurodė, jog vykdo vykdomąjį dokumentą Nr. PK-1636-246/2013, kurį 2013 11 08 išdavė Kauno apylinkės teismas, dėl skolos išieškojimo iš S. B. išieškotojo A. U. naudai. 2013 11 19 buvo užvesta vykdomoji byla Nr. 0147/13/00439. Skolininkas S. B. iki vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti, neįvykdė su išieškojimu susijusios rezoliucinės sprendimo dalies, todėl antstolis savo iniciatyva ėmėsi visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas. 2013 11 20 buvo parengtas ir išsiųstas skolininkui raginimas įvykdyti sprendimą. Vykdymo proceso metu 2013 11 22 į antstolio kontorą atvyko skolininkas S. B. ir informavo, kad skolą sumokėjo pašto perlaida iki pareikalavimo. Antstolio padėjėja, gavusi informaciją iš skolininko, kad skola sumokėta pašto perlaida, paskambino išieškotojui ir informavo, kad turi pasiimti pinigų perlaidą iki pareikalavimo pašte. Asmuo, šiuo atveju skolininkas, nusprendęs išieškotojui perduoti skolą pašto perlaida iki pareikalavimo, pats įsipareigoja informuoti išieškotoją apie pinigų perlaidą. Šiuo atveju S. B. apie atliktą pinigų perlaidą neinformavo gavėjo (išieškotojo) A. U., tai patvirtina A. U. 2013 12 13 paaiškinimas, kad apie pinigų perlaidą sužinojo tik iš antstolio 2013 11 22. AB „Lietuvos paštas“ 2014 03 06 raštu dėl perlaidos išmokėjimo iki pareikalavimo Nr. 3-1560 informavo, kad siuntėjas pats pasirenka pinigų perlaidos rūšį „Iki pareikalavimo“ ir tik jis pats turi informuoti gavėją, perlaida „Iki pareikalavimo“ išmokama gavėjui kreipusis į paštą ir pateikusiam asmens dokumentus bei nurodžius perlaidos numerį. Kai skolininkas įvykdo sprendimą arba šalys sudaro taikos ar skolos padengimo sutartį per raginime įvykdyti sprendimą arba siūlyme sumokėti skolą nustatytą terminą, iš skolininko išieškomos būtinos ir papildomos vykdymo išlaidos, išskyrus vykdymo išlaidas, susijusias su skolininko asmens ir kitų duomenų, susijusių su vykdoma vykdomąja byla ar skolininko turtine padėtimi, patikrinimu. Jeigu skolininkas vykdymo išlaidų neapmoka per raginime įvykdyti sprendimą ar siūlyme sumokėti skolą nustatytą terminą vykdymo išlaidos išieškomos priverstinai. Vykdymo išlaidos išieškomos toje pačioje vykdomojoje byloje, kurią vykdant jos buvo apskaičiuotos. Vykdymo proceso metu nustačius, kad su išieškojimu susijusi rezoliucinė sprendimo dalis yra įvykdyta 2013 11 22, skolininkui buvo išsiųstas 2013 12 16 patvarkymas dėl vykdymo išlaidų išieškojimo su vykdymo išlaidų apskaičiavimu, bei patvarkymas areštuoti lėšas ir patvarkymas dėl skolos išieškojimo. Išmokas mokančiai institucijai pervedus visą reikiamą sumą bylai užbaigti buvo panaikinti skolininkui taikyti apribojimai. Šiuo atveju našta apmokėti vykdymo išlaidas tenka ne išieškotojui, o skolininkui, kuris netinkamai vykdė savo pareigą, pažeidė CK 1.5 str. teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus bei nepranešęs apie pinigų perlaidą „Iki pareikalavimo“ gavėjui, piktnaudžiavo savo teisėmis, kas sukelia teisines pasekmės, t.y. vykdymo išlaidų apmokėjimą. Skolininko argumentas, kad išieškojimą įvykdęs antstolis gautų dvigubą vykdymo išlaidų apmokėjimą už tuos pačius vykdymo veiksmus ir dėl to nepagristai praturtėtų yra klaidingas. Vykdymo išlaidos išieškomos iš skolininko. Išieškotojo apmokėtos ir iš skolininko išieškotos vykdymo išlaidos grąžinamos išieškotojui. Todėl tenkinti skolininko skundo ir grąžinti teisėtai išieškotas pinigų sumas nėra teisinio pagrindo. Antstolis nepažeisdamas vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų, vykdymo proceso dalyvių teisių, atlieka kaip valstybės įgaliotas asmuo jam pavestas pareigas, ir už tai jam turi būti atlyginta.

Suinteresuotas asmuo kreditorius A. U. atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė.

Pareiškėjas bei suinteresuoti asmenys apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą ir laiką informuoti pranešimais bei viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt 2014-04-28 paskelbiant pranešimą (CPK 443 str. 5 d., 133 str. 3 d.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas teisės normų, todėl visi šio proceso dalyviai, taigi ne tik antstolis, bet ir skolininkas, išieškotojas, privalo griežtai laikytis nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos. Be to, visi vykdymo proceso dalyviai turi bendradarbiauti ir siekti greitesnio, ekonomiškesnio teismo sprendimo įvykdymo, gerbti vieni kitų teises ir teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-02-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2007). Lietuvos Respublikos CPK 7 str. įtvirtintas proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principas – kad įsiteisėjęs teismo sprendimas (ar kitas vykdomasis dokumentas) būtų įvykdytas per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau. Antstolio, kaip valstybės suteiktas funkcijas vykdančio subjekto, diskrecija nėra absoliuti – ji ribojama įstatymo; naudotis ar ne įstatymo suteiktomis teisėmis antstolis privalo pagal tai, kiek tai atitinka jo veiklos tikslus ir numatytas pareigas. Atsižvelgiant į tai, antstolis negali teikti pirmenybės kuriai nors vykdymo proceso šaliai, jis privalo vadovautis jų interesų derinimo principu.

CPK 634 str. 2 d. įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir teisėtus interesus.

Susipažinus su vykdomosios bylos medžiaga, nustatyta, kad antstolio R. V. kontoroje 2013-11-19 gautas ir 2013-11-19 patvarkymu priimtas vykdyti Kauno apylinkės teismo vykdomasis raštas Nr. PK-1636-246/2013 dėl 1000,00 Lt išieškojimo iš skolininko S. B. išieškotojo A. U. naudai (vykdomoji byla Nr. 0147/13/00439, b.l. 5, 6). 2013-11-20 surašytas raginimas įvykdyti sprendimą bei vykdymo išlaidų apskaičiavimas (vykdomoji byla Nr. 0147/13/00439, b.l. 7, 8). Iš 2013-11-22 interesanto priėmimo akto matyti, jog 2013-11-22 į antstolio kontorą atvykęs skolininkas S. B. informavo, kad skolą sumokėjo pašto perlaida „Iki pareikalavimo“ ir pateikė AB „Lietuvos paštas“ kvito kopiją (vykdomoji byla Nr. 0147/13/00439, b.l. 9-10). Išieškotojas A. U. 2013-12-13 atvykęs į antstolio kontorą, informavo antstolį, jog apie sumokėtą skolą jis sužinojo iš antstolio padėjėjos, kuri jam paskambino 2013-11-22, tą pačią dieną išieškotojas nuvyko į paštą ir pasiėmė jam pervestus pinigus (vykdomoji byla Nr. 0147/13/00439, b.l. 11, 12). Šias aplinkybes patvirtina ir AB „Lietuvos paštas“ 2013-11-22 kvitas (vykdomoji byla Nr. 0147/13/00439, b.l. 13), AB „Lietuvos paštas“ pažyma bei raštas (vykdomoji byla Nr. 0147/13/00439, b.l. 40, 44).

AB „Lietuvos paštas“ 2014-03-06 rašte Nr. 3-1560 nurodyta, jog kai siuntėjas pasirenka pinigų perlaidos rūšį „Iki pareikalavimo“, jis turi informuoti gavėją apie jo vardu išsiųstą pinigų perlaidą ir pranešti jam pinigų perlaidos numerį, kuris nurodytas pinigų išsiuntimo kvite; perlaidos „Iki pareikalavimo“ išmokamos gavėjui kreipusis į paštą ir pateikus asmens dokumentą bei nurodžius perlaidos numerį; perlaidos gavėjui AB „Lietuvos paštas“ pranešimo apie perlaidos gavimą nepristatė ir nėra žinoma, kad gavėją informavo apie jo vardu gautą perlaidą (vykdomoji byla Nr. 0147/13/00439, b.l. 40).

Pareiškėjas S. B. sumokėjo skolą išieškotojui A. U. pasirinkęs pinigų perlaidos rūšį „Iki pareikalavimo“ 2013-10-31, t.y. iki vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti, tačiau nesiėmė priemonių kuo skubiau informuoti apie atliktą mokėjimą išieškotoją ar pateikti kvito kopiją Kauno apylinkės teismui ir tokiu būdu išvengti galimų neigiamų padarinių – vykdomojo rašto išdavimo, vykdomosios bylos užvedimo ir vykdymo išlaidų vykdomojoje byloje atsiradimo.

Negali būti vykdomas išieškojimas pagal įvykdytą vykdomąjį dokumentą, tačiau apie vykdomojo dokumento įvykdymą turi būti pranešama ir pateikiami įrodymai. Pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo informuoti apie atliktą mokėjimą išieškotoją arba pateikti atitinkamus įrodymus Kauno apylinkės teismui. Tokiu atveju vykdomasis dokumentas apskritai nebūtų išduotas. Konstatuotina, kad antstolis, priimdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti ir užvesdamas vykdomąją bylą teisės aktų nepažeidė, kadangi neturėjo ir negalėjo turėti jokių duomenų, kad skola sumokėta. Akivaizdu, jog šios aplinkybės, pateikdamas vykdomąjį dokumentą antstoliui vykdyti, nežinojo ir išieškotojas.

Išieškotojas ar jo įgaliotas atstovas, pateikdamas vykdyti vykdomąjį dokumentą, privalo sumokėti antstoliui būtinas vykdymo išlaidas. Išieškotojo apmokėtos ir iš skolininko išieškotos vykdymo išlaidos grąžinamos išieškotojui (Sprendimų vykdymo instrukcijos 42 p.).

Antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, privalo įsitikinti, ar nėra akivaizdžių ar kitokių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus (CPK 651 str.). Antstolis, priėmęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, atlieka parengiamuosius veiksmus, reikalingus operatyviam ir efektyviam išieškojimui (CPK 654 str.). Taigi, darytina išvada, kad kai vykdomasis dokumentas pateikiamas antstoliui vykdyti, skolininkui iš karto atsiranda neigiamos turtinės pasekmės, kadangi iš karto susidaro tam tikra suma vykdymo išlaidų. Antstolis patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, vykdymo išlaidų apskaičiavimą ir raginimą įvykdyti sprendimą siunčia skolininkui (Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 p.). Raginimas įvykdyti sprendimą yra dokumentas, kuriuo antstolis praneša skolininkui apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodyti veiksmai per antstolio nustatytą terminą nebus įvykdyti, bus pradėti priverstinio vykdymo procedūra (CPK 655 str. 1 d.). Priverstinis teismo sprendimo vykdymas sukelia skolininkui papildomų neigiamų turtinių padarinių, nes jis, neįvykdęs sprendimo gera valia, privalo atlyginti priverstinio vykdymo išlaidas. Sprendimų vykdymo instrukcijos 67 p. numato, kad kai skolininkas įvykdo sprendimą per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą, iš skolininko išieškomos būtinos ir papildomos vykdymo išlaidos, iš skolininko neišieškomas tik atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą. Kai skolininkas įvykdo sprendimą arba šalys sudaro taikos ar skolos padengimo sutartį pasibaigus raginime įvykdyti sprendimą arba siūlyme sumokėti skolą nustatytam terminui, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos (Sprendimų vykdymo instrukcijos 68 p.). Dėl aukščiau išvardintų aplinkybių teismas daro išvadą, kad antstolis, paskaičiuodamas vykdymo išlaidas vykdomojoje byloje Nr. 0147/13/00439 jokių neteisėtų veiksmų neatliko, ir nėra pagrindo antstolio veiksmus pripažinti neteisėtais.

Faktas, kad priverstinio vykdymo proceso metu skolininkas sumoka skolą ar kitaip atsiskaito su išieškotoju, nėra pagrindas pripažinti, kad skolininkas įvykdė vykdomąjį dokumentą gera valia, nes tą jis padaro jau prasidėjus priverstinio vykdymo procesui. Šiuo atveju svarbu tai, kad skolininkas apie sumokėtą skolą tinkamai neinformavo nei išieškotojo, nei vykdomąjį dokumentą išdavusio teismo, o antstoliui tokią informaciją pateikė tik prasidėjus priverstinio vykdymo procesui. Priverstinis teismo sprendimų vykdymas yra antstolio profesinė veikla, kurią griežtai reglamentuoja ir už kurios vykdymą atlyginimą antstoliui nustato valstybė. Remiantis valstybės nustatytu vykdymo išlaidų teisiniu reglamentavimu, susiklosto teisėti antstolių ekonominiai lūkesčiai. Valstybės nustatyti atlyginimo antstoliui už jam pavestų funkcijų vykdymą tvarka ir dydžiai yra pagrindas antstoliams tikėtis tam tikro rezultato, jeigu jie veiks teisėtai. Taigi antstolis turi teisėtą pagrindą tikėtis, kad už savo darbą jis gaus nustatytą atlyginimą.

Teismas pažymi, jog visi vykdymo proceso dalyviai turi bendradarbiauti ir siekti greitesnio, ekonomiškesnio teismo sprendimo įvykdymo, gerbti vieni kitų teises ir teisėtus interesus. Jeigu kuris nors šio proceso dalyvių pažeidžia šiuos reikalavimus, jis pagrįstai gali patirti neigiamus tokio elgesio padarinius. Pažymėtina, kad CPK 640 str. ir 644 str. yra numatytos išieškotojo ir skolininko pareigos. Viena iš vykdymo šalių pareigų – aktyviai domėtis vykdymo eiga. Sutinkant su skundo argumentais, kad išieškotojas turi pareigą bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai domėtis vykdymo eiga, pažymėtina, kad ir skolininkas taip pat turi analogiškas pareigas aktyviai domėtis vykdymo eiga (CPK 644 str. 4 p.). Taip pat atitinkamas pareigas skolininkui nustato ir teisėti antstolio nurodymai (CPK 585 str.).

Nagrinėjamu atveju sprendžiamas ne vykdymo išlaidų dydžio pagrįstumo klausimas, bet pagrindo jas atlyginti buvimo klausimas. Todėl konstatavus, kad šiame vykdymo procese vykdymo išlaidos antstoliui turi būti atlygintos, nėra pagrindo grąžinti pareiškėjui išieškotas vykdymo išlaidas.

Vykdymo proceso metu antstolio padarytų esminių Civilinio proceso kodekso pažeidimų nenustatyta, todėl, esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 513 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 290-291 str. str., 510 str., 604 str., 644 str.

nutaria:

Pareiškėjo S. B. skundą dėl antstolio veiksmų atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Edmundas Inokaitis