Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Rimantas Sipavičius, sekretoriaujant Agnei Kuckailienei, dalyvaujant nukentėjusiajam ir privačiam kaltintojui S. B., jo atstovui advokatui Mantui Šriupšai, kaltinamajam A. U., jo gynėjai advokatei Neringai Grubliauskienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs privataus kaltinimo baudžiamąją bylą, kurioje

A. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, neteistas, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Kaune,

nukentėjusiojo ir privataus kaltintojo S. B. kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 187 str. 1 d. (aprašyta 2013-05-07 pareiškime, teisminio proceso Nr. Nr. 1-69-3-00080-2013-3); nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 155 str. 1 d., 187 str. 1 d. (aprašytos 2013-05-07 pareiškime, teisminio proceso Nr. 1-69-3-00073-2013-1); nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 140 str. 1 d. (aprašyta 2013-04-19 pareiškime, teisminio proceso Nr. 1-69-3-00066-2013-7), padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. U. nukentėjusiojo ir nukentėjusiojo ir privataus kaltintojo S. B. buvo kaltinamas tuo, kad:

2010-12-28, apie 10 val. Kaune, (duomenys neskelbtini) 36 bendro naudojimo kieme, tyčia, turėdamas tikslą sugadinti svetimą turtą, priėjęs prie nukentėjusiojo ir privataus kaltintojo S. B., norėjusio nufotografuoti A. U. priklausantį automobilį, pastatytą ties įvažiavimu į jo, S. B. garažą, jėga atėmė fotoaparatą, trenkė jį į žemę bei sugadino svetimą nukentėjusiojo turtą, padarydamas S. B. 279 litų dydžio turinę žalą, tai yra, kaip nurodė pats privatus kaltintojas, A. U. buvo kaltinamas nusikaltimo, numatyto LR BK 187 str. 1 d., padarymu.

2012-02-07, apie 11.45 val. Kaune, (duomenys neskelbtini) 36 bendro naudojimo kieme, viešai, necenzūriniais žodžiais iškeikė ir apstumdė bei užgauliai pažemino nukentėjusįjį ir privatų kaltintoją S. B., tai yra A. U. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 155 str. 1 d.,

be to, jis buvo kaltinamas tuo, kad toje pačioje vietoje ir tuo pačiu metu, priėjęs prie nukentėjusiajam ir privačiam kaltintojui S. B. priklausančio automobilio, bandė paimti nukentėjusiojo automobilio užvedimo raktelius bei durelių plokštuma, stumdydamas automobilio dureles, ne mažiau kaip dešimt kartų jomis sudavė S. B., kuris laikė dureles, neleisdamas A. U. patekti į automobilio vidų, sugadino svetimą nukentėjusiojo automobilio dureles ir padarė 200 litų turtinę žalą, tai yra, kaip nurodė pats privatus kaltintojas, A. U. buvo kaltinamas nusikaltimo, numatyto LR BK187 str. 1 d., padarymu;

2013-04-06, apie 10.40 val. Kaune, (duomenys neskelbtini) 36 bendro naudojimo kieme, tyčia, turėdamas tikslą sužaloti, tarpusavio pokalbio metu sukėlęs konfliktinę situaciją, stūmė nukentėjusįjį dešiniu petimi bei su rankose turėtu mediniu pagaliu trenkė į kairę koją, pataikydamas į šlaunį, tuo sukeldamas fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdydamas jo, S. B. sveikatą, tai yra A. U. buvo kaltinamas nusikaltimo, numatyto LR BK 140 str. 1 d., padarymu.

Kaltinimai buvo išdėstyti nukentėjusiojo ir privataus kaltintojo S. B. trijuose anksčiau minėtuose pareiškimuose. Viename iš jų nukentėjusysis 2013 m. birželio 26 d. patikslino civilinį ieškinį: prašė priteisti iš kaltinamojo 279 litus už sugadintą fotoaparatą, 200 litų už sugadintas automobilio dureles, 47 litus už teismo medicinos ekspertizės atlikimą, 2000 litų už teisinės pagalbos paslaugas, 10000 litų dėl nusikaltimais padarytos neturtinės žalos (tomas Nr. 3, b.l.26-27).

Toliau išdėstomų argumentų pagrindu teismas daro išvadą, kad nukentėjusysis ir privatus kaltintojas S. B. neįrodė, jog kaltinamasis A. U. yra padaręs nusikalstamas veikas, kurių padarymu jo paties, privataus kaltintojo, yra kaltinamas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 303 str. 5 d. 2 p.).

Nukentėjusysis ir privatus kaltintojas teisiamajame posėdyje kaltinimą grindė savo paties parodymais, liudytojų P. Ž. parodymais (tomas 3, b.l. 40) , V. G. (tomas 3, b.l. 57), specialisto išvada (tomas Nr. 1, b.l.6), medžiagomis, pagal kurias atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą (tomas Nr. 2, b.l. 5, tomas Nr. 3, b.l. 4).

Visi šie įrodymai buvo ištirti teisiamojo posėdžio metu.

Kaltinamojo parodymai.

Kaltinamasis kaltu neprisipažino nei dėl vieno nukentėjusiojo ir privataus kaltintojo S. B. kaltinimo. Jis parodė, kad nukentėjusysis S. B. yra jo dėdė. Po tėvo mirties persikėlė gyventi į butą, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini) Greta esančiame bute gyvena S. B.. Nuo pat pirmųjų dienų S. B. konfliktuoja dėl įvairių dalykų: žemės sklypo naudojimosi tvarkos, tvoros, įvažiavimo į sklypą. Tik teismo sprendimo pagrindu (tomas Nr. 3, b.l. 29-32) jis, A. U., gavo leidimą rekonstruoti tvoros dalį žemės sklype. Niekada nėra sudaužęs nukentėjusiojo fotoaparato, nors nukentėjusysis dažnai jį fotografuoja; niekada nėra sugadinęs nukentėjusiojo automobilio durelių ir jo įžeidęs; nepadarė nukentėjusiajam kūno sužalojimo, kaip nurodo nukentėjusysis, pagaliu (malka), todėl nepripažįsta nukentėjusiojo civilinių ieškinių dėl turtinės žalos ir neturtinės žalos dėl tariamai jo padarytų nusikalstamų veikų.

1 ) Dėl svetimo turto (fotoaparato) sugadinimo. Teisminio proceso Nr. 1-69-3-00080-2013-3.

Kaltinamasis kaltu neprisipažino (aprašyta anksčiau).

Nukentėjusysis ir privatus kaltintojas S. B. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, nors nepripažįsta kaip giminaičio, nes jie tarpusavyje konfliktuoja (iš įsiteisėjusio Kauno miesto apylinkės teismo 2008-06-04 sprendimo matyti, kad nukentėjusysis byloje Nr. 2-633-717/2008 parodė, jog A. U. yra jo sesers sūnus, kad tarp jų vyksta konfliktai, tomas Nr. 3, b.l. 29-32). Parodė, kad jis iki šiol fotografuoja A. U., siekdamas įrodyti, kad šis užstato įvažiavimą į jo garažą. Parodė, kad 2010-12-28, apie 10 val. Kaune, (duomenys neskelbtini) 36 bendro naudojimo kieme, kaltinamasis tyčia, turėdamas tikslą sugadinti svetimą turtą, priėjęs prie jo, S. B., norėjusio nufotografuoti A. U. priklausantį automobilį, pastatytą ties įvažiavimu į jo, S. B. garažą, jėga atėmė fotoaparatą, trenkė jį į žemę, jį sugadino, padarydamas 279 Lt dydžio turinę žalą, nes tiek kainavo fotoaparato remontas.

Nukentėjusysis parodė, kad niekas šio veiksmo nematė. Sugadintą fotoaparatą jis parodė savo draugui P. Ž.. Kvito, patvirtinančio fotoaparato remonto išlaidas neturi, apžiūrai fotoaparato teismui pateikti negali.

Liudytojas P. Ž. parodė, kad žino apie nukentėjusiojo ir kaltinamojo konfliktus, tačiau nematė jokių kaltinamojo atliktų nusikalstamų veiksmų, apie juos žino tik iš nukentėjusiojo pasakojimų. Matė sugadintą fotoaparatą, tačiau negali patvirtinti, kad jį sugadino kaltinamasis. Tik iš nukentėjusiojo žodžių žino ir apie automobilio sugadinimą. Pats automobilio sugadinimo momento nematė. Tik iš nukentėjusiojo žodžių žino, kad kaltinamasis malka padarė kraujosruvą nukentėjusiojo kojoje, pats sužalotos kojos nematė.

Aprašęs liudytojo parodymus teismas konstatuoja, kad liudytojas nematė, kas ir kada sugadino nukentėjusiojo fotoaparatą; matė jį sugadintą, tačiau tik iš nukentėjusiojo žodžių žino, kad tai padarė kaltinamasis. Teismas daro išvadą, kad šis liudytojas nepatvirtina aplinkybės kaltinamasis būtų sugadinęs nukentėjusiojo fotoaparatą.

Iš nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl fotoaparato sugadinimo (tomas Nr. 3, b. l. 4 ir medžiagos, tuo klausimu surinktos Šančių – Panemunės policijos nuovadoje) matyti, kad nėra surinkta jokių duomenų, jog kaltinamasis A. U. padarė nusikalstamą veiką, kurios padarymu nukentėjusiojo ir privataus kaltintojo S. B. yra kaltinamas. Nutarime taip pat nurodoma, kad pareiškėjas (S. B.) „turi spręsti ar verta kreiptis į teismą ir pradėti privataus kaltinimo procesą“.

2) Dėl įžeidimo ir svetimo turto (automobilio) sugadinimo. Teisminio proceso Nr. 1-69-3-00079-2013-1.

Kaltinamasis kaltu neprisipažino (aprašyta anksčiau).

Nukentėjusysis ir privatus kaltintojas S. B. parodė, kad kaltinamasis 2012-02-07, apie 11.45 val. Kaune, (duomenys neskelbtini) 36 bendro naudojimo kieme, viešai necenzūriniais žodžiais jį iškeikė, apstumdė bei užgauliai pažemino. Toje pačioje vietoje ir tuo pačiu metu kaltinamasis, priėjęs prie jam, S. B., priklausančio automobilio, bandė paimti automobilio užvedimo raktelius bei durelių plokštuma, stumdamas automobilio dureles, ne mažiau kaip dešimt smūgių, sugadino jo automobilio dureles ir padarė 200 Lt turtinę žalą, - tiek kainavo durelių remontas.

Nukentėjusysis parodė, kad niekas įvykio nematė. Apie sugadintą automobilį jis pasakė savo draugui P. Ž.. Negali pateikti duomenų, kiek jam kainavo automobilio remontas, kur jis buvo remontuojamas, negali apžiūrai pateikti ir automobilio.

Liudytojas P. Ž. parodė, kad žino apie nukentėjusiojo ir kaltinamojo konfliktus. Apie tai, kad kaltinamasis sugadino nukentėjusiojo automobilį, žino tik iš nukentėjusiojo žodžių. Pats sugadinto automobilio nematė. Automobilis buvo senas, nukentėjusysis dabar jo nebeturi.

Aprašęs liudytojo parodymus teismas konstatuoja, kad liudytojas nebuvo įvykio vietoje ir nematė, kas ir kada sugadino nukentėjusiojo automobilį; nematė jo sugadinto, tik iš nukentėjusiojo žodžių žino, kad automobilį sugadino kaltinamasis; liudytojas nieko nepaaiškino apie galimai kaltinamojo padarytą nukentėjusiojo įžeidimą. Teismas daro išvadą, kad šis liudytojas nepatvirtina aplinkybės kaltinamasis būtų sugadinęs nukentėjusiojo automobilį ir kaip nors automobilio sugadinimo dieną įžeidęs nukentėjusįjį.

Iš nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl įžeidimo ir automobilio sugadinimo (tomas Nr. 2, b. l. 5 ir medžiagos, tuo klausimu surinktos Šančių – Panemunės policijos nuovadoje) matyti, kad nutarime nurodoma, jog „Iš gauto pareiškimo (S. B.) turinio bei surinktų duomenų matyti, kad tiek A. U., tiek S. B. nesilaikydami abipusės pagarbos ir tolerancijos bei pakantumo <...> išsakė savo nepasitenkinimą vienas kitam, dėl ko tiek pareiškėjas S. B., tiek A. U. jaučiasi užgauti ir įžeisti <...> pareiškėjas S. B. ir A. U. turi spręsti ar verta kreiptis į teismą ir pradėti privataus kaltinimo procesą“. Iš nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl įžeidimo ir automobilio sugadinimo matyti, kad nėra surinkta jokių duomenų, jog kaltinamasis A. U. padarė nusikalstamas veikas, kurių padarymu nukentėjusiojo ir privataus kaltintojo S. B. yra kaltinamas.

3) Dėl skausmo sukėlimo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo. Teisminio proceso Nr. 1-69-3-00066-2013-7.

Kaltinamasis kaltu neprisipažino (aprašyta anksčiau). Kaltinamasis taip pat parodė, kad 2013-04-06, 10 val. 40 min. nebuvo įvykio vietoje, nes tuo metu buvo Karmėlavos kapinėse. Ten palaidotas jo tėvas, tą dieną buvo mirimo metinės. Tai gali paliudyti V. V. ir A. S..

Nukentėjusysis ir privatus kaltintojas S. B. parodė, kad kaltinamasis 2013-04-06, apie 10.40 val. Kaune, (duomenys neskelbtini) 36 bendro naudojimo kieme, tyčia, turėdamas tikslą sužaloti, tarpusavio pokalbio metu sukėlęs konfliktinę situaciją, stūmė jį dešiniu pečiu, bei su rankose turėtu mediniu pagaliu trenkė į kairę koją, pataikydamas į šlaunį, tuo sukeldamas fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdydamas jo, S. B. sveikatą.

Nukentėjusysis parodė, kad niekas įvykio nematė. Apie patirtą skausmą ir sveikatos sutrikdymą jis pasakė savo draugui P. Ž.. Į teismo ekspertą kreipėsi po keturių dienų, nes iki tol jį gydė žmona, kuri yra medikė, jie gyvena atskirai. Po keturių dienų kreipėsi į policiją ir ekspertą, nes koją skaudėjo, negalėjo miegoti naktimis.

Teisiamajame posėdyje (tomas Nr. 3, b.l. 38) nukentėjusysis parodė, kad kaltinamasis įvykio metu per kiemą ėjo su malkomis ir pečiu jį pastūmė, o jam pasisukus, trenkė per koją pagaliu. Teismas, iš nukentėjusiojo žodžių žinodamas, kad įvykio niekas nematė, abejoja nukentėjusiojo parodymų nuoseklumu: pagal nukentėjusiojo parodymus kaltinamasis, nešdamas malkas, jį pastūmė ir tuoj trenkė pagaliu per koją. Nukentėjusysis nepaaiškino, kaip kaltinamasis tai galėjo padaryti, tuo pačiu metu nešdamas malkas.

Aplinkybę, kad nukentėjusiajam konstatuotas kojos sumušimas (kraujosruva kairėje šlaunyje) patvirtina specialisto išvada Nr. g916/13(02). Teismas konstatuoja: kad tyrimas pradėtas, praėjus keturioms dienoms po nukentėjusiojo nurodomo įvykio; kad specialisto išvadoje nurodoma, jog kraujosruva nukentėjusiojo kojoje galimai atsirado nukentėjusiojo nurodytu laiku, tai yra 2013-04-06. Kartu teismas daro išvadą, kad, aptarus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus, specialisto išvados nėra pagrindo vertinti kaip įrodymo, jog kraujosruvą nukentėjusiojo kojoje padarė ne kas kitas, o kaltinamasis.

Liudytojas P. Ž. parodė, kad iš nukentėjusiojo pasakojimo, kad nukentėjusiajam buvo padarytas kūno sužalojimas, tačiau pats nukentėjusiojo sužalotos kojos nematė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas daro išvadą, kad šio liudytojo parodymais teismas negali pagrįsti nusikalstamų kaltinamojo veiksmų: liudytojas apie nusikalstamas veikas žino tik iš paties nukentėjusiojo pasakymų, pats nematė jokių kaltinamojo nusikalstamų veikų.

Nukentėjusiojo prašymu apklaustas liudytoju V. G. parodė, kad nuomoja kambarį nukentėjusiojo S. B. bute. Gyvena antrus metus. Nematė jokių A. U. nusikalstamų veikų, nieko blogo apie A. U. negali pasakyti. 2013-04-04 S. B. prašymu sukrovė atvežtas malkas, išsaugojo šią datą patvirtinantį raštelį, kurį pateikė apžiūrai teismui. Apie 2013-04-06 įvykius nieko nežino.

Aprašęs liudytojo parodymus teismas konstatuoja, kad liudytojas davė parodymus apie malkų krovimą 2013-04-04, - tai niekaip nėra susiję su privataus kaltintojo nurodomu 2013-04-06 įvykiu. Kartu teismas pastebi, kad šis nukentėjusiojo pakviestas liudyti asmuo parodė, jog nieko blogo apie kaltinamąjį negali pasakyti, nors tame pačiame name gyvena antrus metus.

Liudytojai A. S. ir V. V. parodė, kad kaltinamasis A. U. 2103-04-06, apie 10 val. -11 val. buvo Karmėlavos kapinėse.

Teismas neturi pagrindo abejoti prisiekusių liudytojų parodymais: jų nepaneigia jokie kiti įrodymai, surinkti byloje, išskyrus tik paties nukentėjusiojo ir privataus kaltintojo parodymus.

Vieno iš trijų bylų taikinamųjų posėdžių metu kaltinamasis A. U. pasakė (tomas Nr. 1, b.l. 16), kad jis yra pasiruošęs taikytis. Atsižvelgdamas į aprašytas aplinkybes, duomenis, kurie patvirtina konfliktinius nukentėjusiojo ir kaltinamojo santykius, teismas nevertina kaltinamojo taikinamojo posėdžio metu pasakytų žodžių kaip įrodymo, jog kaltinamasis pripažįsta nukentėjusiojo ir privataus kaltintojo pareikštus kaltinimus, - tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo vyksta teisiniai civiliniai procesai dėl naudojimosi bendru turtu. Apie tai parodė pats nukentėjusysis, tai akcentuojama ir anksčiau aptartuose nutarimuose atsisakyti pradėti ikiteisminius tyrimus pagal S. B. pareiškimus.

Aprašęs byloje esančius duomenis teismas daro išvadą, kad nukentėjusysis, būdamas privačiu kaltintoju, teismui nepateikė jokių įrodymų, kad ne kas kitas, o kaltinamasis A. U. padarė nusikalstamas veikas, kurių padarymu nukentėjusiojo ir privataus kaltintojo S. B. yra kaltinamas.

Teismas konstatuoja kad pagal LR BPK 34 str. 2 d. ne kas kitas, o privatus kaltintojas ne tik palaiko kaltinimą, bet ir pateikia įrodymus, pagrindžiančius kaltinimą.

Aptartų aplinkybių viseto pagrindu teismas daro išvadą, kad nukentėjusysis ir privatus kaltintojas S. B. nepateikė įrodymų ir neįrodė, kad kaltinamasis A. U. padarė nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 140 str. 1 d., 155 str. 1 d., 187 str. 1 d., kurių padarymu jo, kaip privataus kaltintojo, buvo kaltinamas.

Kaltinamasis A. U. išteisintinas LR BPK 303 str. 5 d. 2 p. pagrindu.

Dėl civilinio ieškinio.

Civilinis nukentėjusiojo ir privataus kaltintojo S. B. ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atmestinas LR BPK 115 str. 3 d. 1 p. pagrindu.

Dėl proceso išlaidų.

Teismas LR 103 str. str. 1 d. 6 p. pagrindu daro išvadą, kad kaltinamojo A. U. turėtos išlaidos advokato darbui apmokėti (1000 Lt) pripažintinos teismo išlaidomis ir LR 105 str. 6 d. pagrindu priteistinos A. U. Iš S. B..

Analogiškas nukentėjusiojo ir privataus kaltintojo S. B. prašymas dėl advokato paslaugų apmokėjimui patirtų išlaidų atmestinas LR BPK 105 str. 6 d. pagrindu.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. U. byloje dėl privataus kaltinimo pagal LR BK 140 str. 1 d. str., 155 str. 1 d., 187 str. 1 d. (dvi veikos), išteisinti, nukentėjusiajam ir privačiam kaltintojui S. B. neįrodžius, kad A. U. padarė šias nusikalstamas veikas (LR BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

Civilinį nukentėjusiojo ir privataus kaltintojo S. B. 10000 litų dydžio ieškinį dėl neturtinės žalos 279 litų, 200 litų ir 47 litų dydžio ieškinį dėl turtinės žalos atmesti LR BPK 115 str. 3 d. 1 p. pagrindu.

LR BPK 103 str. 1 d. 6 p. pagrindu kaltinamojo A. U turėtas išlaidas advokato darbui apmokėti (1000 Lt) pripažinti teismo išlaidomis ir LR BPK 105 str. 6 d. pagrindu priteisti A. U. iš S. B. 1000 Lt (vieną tūkstantį litų).

LR BPK 103 str. 1 d. 6 p. pagrindu nukentėjusiojo S. B. prašymą jo turėtas išlaidas advokato darbui apmokėti (2000 Lt) pripažinti teismo išlaidomis atmesti ir jų iš A. U. S. B. nepriteisti (LR BPK 105 str. 5 d.).

Privataus kaltinimo baudžiamąjį procesą, pradėtą nukentėjusiojo S. B. 2013-04-19 pareiškimo ir 2013-05-07 (du pareiškimai) A. U. atžvilgiu nutraukti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.