Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), finansavimo projektų vadovu, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Motyvuojamoji dalis

III. Veikos kvalifikavimo motyvai

BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-247-788/2017). Teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Pagal BK 281¹ straipsnį 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. BK 281¹ straipsnis yra blanketinė norma, todėl nusikalstamos veikos sudėčiai nustatyti yra svarbios kelių eismo taisyklės, patvirtintos LR Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950.

Nagrinėjamu atveju teismas, išanalizavęs byloje surinktus įrodymus ir juos patikrinęs teismo posėdžio metu, konstatuoja, jog kaltinamojo E. Ž. kaltė, jog jis 2024-06-29 apie 18 val. 07 min. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo lengvąjį automobilį „Volvo V70", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,51 promilės etilo alkoholio koncentracija, įrodyta pilnai. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis savo kaltės neneigė, pripažino padaręs nusikalstamą veiką bei nurodė, kad padarė išvadas, itin gailisi ir ateityje pažada nenusikalsti. Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę įrodo ir kiti byloje surinkti įrodymai, o būtent: 2024 m. birželio 30 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato reagavimo valdybos 7-ojo skyriaus tyrėjos Karolinos Jackūnienes tarnybiniamis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame nurodyta, kad 2024 m. birželio 29 d. apie 18 val. 07 min. (duomenys neskelbtini), E. Ž. gim. (duomenys neskelbtini) m. pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai jo iškvėptame ore alkotesteriu buvo nustatytas 2,51 prom. girtumo laipsnis, 2024 m. birželio 29 d. neblaivumo nustatymo aktas, kuriame nurodyta, kad E. Ž. nustatyti šie neblaivumo požymiai: neadekvati elgsena, nerišli kalba, eiti tiesia linija – pėda po pėdos negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą negali, taip pat kita rašytinė bylos medžiaga. Taigi, teismas įvertinęs byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, jog jų visiškai pakanka išvadai, kad kaltinamojo E. Ž. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

IV. Atsakomybės individualizavimo pagrindai ir motyvai

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad siekiant nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės būtina šių sąlygų visuma, tačiau, net ir esant visoms nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-52-648/2017, Nr. 2K-116-1073/2018, Nr. 2K-153-976/2018).

E. Ž. padarė nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Byloje yra pateikti kaltinamojo mamos D. Ž. bei brolio D. Ž. prašymai perduoti kaltinamąjį jų atsakomybėn pagal laidavimą. Prašymai atitinka įstatymo reikalavimus. Juos patvirtino teisiamojo posėdžio metu duoti abiejų galimų laiduotojų paaiškinimai.

D. Ž. nėra teista (1 b. t. b. l. 129), administracine tvarka nebausta. Šie duomenys patvirtina, jog galima laiduotoja pažeidimų nedaro. D. Ž. yra verslininkė, turi nedidelę parduotuvę Kaišiadorių m.

D. Ž. nėra teistas (1 b. t. b. l. 130), administracine tvarka baustas (1 b. t. b. l. 131-135), pažymėtina, visi nusižengimai yra susiję su transporto priemonės valdymu bei priežiūra. D. Ž. dirba UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi. Pateiktoje asmens charakteristikoje pabrėžiamas galimo laiduotojo atsakingumas, paslaugumas, bei patikimumas.

Vadovaujantis BK 40 straipsnio 3 dalimi, laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Įstatyme plačiau nedetalizuojami laiduotojui keliami reikalavimai, tad, sprendžiant BK 40 straipsnio nuostatų taikymo klausimą konkrečioje byloje, teismui palikta diskrecija spręsti, ar pasirinktas laiduotojas yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo ir ar turės teigiamos įtakos kaltininkui. Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-312/2011, 2K-145-895/2018), atsižvelgiama į laiduotojo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, jos pavojingumą, jo nurodytą būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011, 2K-186-942/2018).

Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog byloje yra pateikti dviejų galimų laiduotojų prašymai, remdamasis D. Ž. bei D. Ž. charakterizuojama medžiaga bei teisiamojo posėdžio metu duotais paaiškinimais, sprendžia, kad E. Ž. yra atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal mamos D. Ž. laidavimą, kadangi, kaip teisiamojo posėdžio metu nurodė pats kaltinamasis, su mama jis jaučia glaudesnį bei tvirtesnį ryšį, negu su broliu.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą teisiamojo posėdžio metu, konstatuoja, jog yra visos BK 40 straipsnyje 2 dalyje numatytos sąlygos ir pagrindai kaltinamąjį E. Ž. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo matyti, kad E. Ž. yra neteistas (1 b. t. b. l. 127–128). Dėl antrosios būtinosios sąlygos – kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi dėl įvykio. Jis nuosekliai aiškino įvykio aplinkybes ir neieškojo būdų kaip išvengti baudžiamosios atsakomybės. Jis savikritiškai vertina savo poelgį, apgailestauja dėl padarytos nusikalstamos veikos. Teisiamojo posėdžio metu tiek galimi laiduotojai, tiek pats kaltinamasis patvirtinto, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos jis, darydamas išvadas pakeitė darbovietę, kad sumažintų patiriamą stresą, kuris ir buvo tokio nusikalstamo elgesio priežastis. Trečia atleidimo sąlyga yra susijusi su žalos atlyginimu. Civilinio ieškinio dėl nusikalstama veika sukeltos žalos šioje byloje nėra. Ketvirta sąlyga, tai pagrindas manyti, kad kaltininkas laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad bylą nagrinėjant teisme nustatyta, jog D. Ž. daro teigiamą įtaką E. Ž., kaltinamajam ji yra autoritetas, jie nuolat palaiko ryšį, bendrauja tiek susitinkant, tiek ir mobiliojo ryšio priemonėmis. Iš byloje esančio Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad E. Ž. anksčiau nėra baustas už vairavimą neblaiviam, nors administracine tvarka baustas, tačiau padaryti KET pažeidimai nėra šiurkštūs (1 b. t. b. l. 127–128), be kita ko, kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu patikino, kad pasimokė iš įvykio, nurodė, kad tai buvo atsitiktinis bei daugiau nepasikartosiantis jo elgesio reiškinys. Kaltinamojo mama D. Ž. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kaltinamasis alkoholiu nepiktnaudžiauja, toks elgesys jam nebūdingas. Visa bylos medžiaga, kaltinamojo elgesys proceso metu, jo paaiškinimai, tik patvirtina laiduotojos žodžius, taip pat įvertinus laiduotojos asmenines savybes, teismas daro išvadą, jog yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis E. Ž. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Esant tokioms aplinkybėms, kaltinamasis E. Ž. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį pagal laidavimą ir perduotinas D. Ž. atsakomybėn be užstato.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas

BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Nagrinėjamojoje byloje E. Ž. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas transporto priemonę neblaivus. Teismo vertinimu, uždraudimas naudotis specialia teise E. Ž. yra būtinas, kadangi, kaip yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, šios priemonės paskirtis – <...> užkirsti kelią naujų analogiškų nusikalstamų veikų padarymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-363-222/2018). Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu , tiek teisiamojo posėdžio metu prašė uždrausti teisę vairuoti tik vienerių metų laikotarpiui, ir taikyti antialkoholinius variklio užraktus. Tačiau šiuo atveju atkreiptina BK nėra numatyta antialkoholinių variklių užraktų taikymas. Pažymėtina , jog antialkoholiniai variklio užraktai gali būti taikomi esant administracinei atsakomybei, kai nustatomas neblaivumo laipsnis ne daugiau 1,5 promilės. Nagrinėjamu atveju kaltinamajam nustatytas 2,51 promilės, kas daugiau negu šešis kartus viršija leistiną minimalią ribą. Šiuo aspektu svarbu pažymėti ir tai, jog E. Ž. transporto priemonę vairavo kelyje, kur vyksta intensyvus transporto eismas, vairuojantis buvo pastebėtas kitų eismo dalyvių ir tik laimingo atsitiktinumo dėka buvo išvengta sunkesnių pasekmių. Nagrinėjamu aspektu pažymėtina ir tai, jog teismų praktikoje sprendžiant atsakomybės ir baudžiamojo poveikių priemonių taikymą asmenims, vairavus apsvaigus nuo alkoholio, akcentuojama, jog įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu teisės pažeidimu. Todėl įvertinus aplinkybių visumą ir siekiant adekvačios pusiausvyros tarp įstatymo saugomų gėrių ir E. Ž. padarytos veikos, teisės vairuoti atėmimo terminas iki vienerių metų būtų neproporcingas padarytai veikai ir nepadėtų įgyvendinti baudžiamojo proceso tikslų.

Todėl atsižvelgiant į tai, jog E. Ž. praeityje nėra teistas už analogiškų veikų padarymą, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką bei nuoširdžiai gailėjosi, todėl vadovaujantis BK 68 straipsniu, E. Ž. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vienerių) metų 5 (penkių) mėnesių terminui, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos nagrinėjamoje byloje, tai yra nuo 2024 m. liepos 2 d.

Teismo vertinimu atsižvelgus į kaltinamojo nurodomas šeimynines aplinkybes, jį charakterizuojančią medžiagą, itin nuoširdų gailestį dėl savo padarytos veikos teisės vairuoti atėmimas 1 metų ir 5 mėnesių laikotarpiui atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo principus.

Nagrinėjant bylą teisme nustatyta, kad transporto priemonė – automobilis „Volvo V70“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo panaudota nusikalstamai veikai daryti, t. y. buvo nusikalstamos veikos priemonė. BK 72 straipsnio 1 dalis nustato, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Bylos duomenimis transporto priemonės – automobilis „Volvo V70“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininkas yra E. Ž.(1 b. t. b. l. 28)

E. Ž. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė naudodamasis jam priklausančia transporto priemone – „Volvo V70“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Tą patvirtina byloje AB „Regitra“ išrašas (1 b. t. b. l. 28). BK 72 straipsnio 3 dalyje imperatyviai įtvirtina, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Taigi, šis automobilis pripažintinas nusikalstamos veikos priemone bei iš kaltinamojo konfiskuojamas.

VI. Procesiniai klausimai

2024 m. liepos 2 d. nutarimu prokurorė skyrė laikiną visišką nuosavybės teisės apribojimą E. Ž. priklausančiam automobiliui „Volvo V70“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), uždraudžiant turtą valdyti, disponuoti ir juo naudotis. Automobilio saugotoju paskirtas E. Ž.. Laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas nustatytas nuo 2024 m. liepos 2 d. iki 2025 m. sausio 2 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. vasario 13 d. nutartimi siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, išsaugoti turtą, kad jis nebūtų paslėptas, sunaudotas, sunaikintas ir pan., paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimo terminas pratęstas laikinas nuosavybės teisių paribojimo terminas buvo pratęstas nuo 2025 m. vasario 13 d. iki 2025 m. balandžio 13 d. Taigi, laikinas nuosavybės teisių apribojimas paliktinas iki nuosprendžio turto konfiskavimo dalyje įvykdymo dienos.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su jame esančiais pareigūnų kūno kameromis darytais vaizdo įrašais bei BPC skambučio įrašu – paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas, specialiosios teisės sustabdymas – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, teismas,

nusprendžia:

E. Ž., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant kaltinamąjį E. Ž. pagal laidavimą D. Ž., atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, E. Ž. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vienerius) metus 5 (penkis) mėnesius, terminą skaičiuojant nuo 2024 m. liepos 2 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 3 dalimi, E. Ž. skirti baudžiamąją poveikio priemonę – turto konfiskavimą – konfiskuoti transporto priemonę „Volvo V70“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

E. Ž. paskirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą į automobilį „Volvo V70“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti šią procesinę prievartos priemonę – panaikinti.

Paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą, dokumentų paėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti. Vairuotojo pažymėjimą Nr. 01904959, išduotą E. Ž. vardu, atiduoti jį išdavusiai institucijai – VĮ „Regitra“.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su jame esančiais pareigūnų kūno kameromis darytais vaizdo įrašais bei BPC skambučio įrašu – palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Išaiškinti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą E. Ž. ir laiduotojai D. Ž., kad:

1) laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės;

2) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

3) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.