- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-11-17
- Bylos Nr.
- 2YT-44749-863/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Lysionok
- Pareiškėjas
- A. P.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Lysionok, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo A. P. skundą dėl antstolio D. B. veiksmų, suinteresuotas asmuo valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas 2016 m. spalio 3 d. skundu prašo atšaukti skolininko asmeninių pinginių lėšų, neviršijančių 1 MMA (380 Eur), įkalinimo įstaigoje areštą.
Antstolis D. B. 2016 m. spalio 17 d. priėmė patvarkymą, kuriuo pareiškėjo skundo netenkino ir, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 2 dalimi, pareiškėjo skundą persiuntė nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui (skundas teisme gautas 2016 m. spalio 18 d.).
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde (c. b. l. 4-6) nurodo, kad pagal CPK 668 straipsnio 1 dalį, išieškojimas, vykdomas iš fizinių asmenų, negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, būtiną skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (toliau – MMA), visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau – SVI) 93.6 punktą, išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus iš fizinių asmenų negali būti nukreiptas į grynųjų pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Pasak pareiškėjo, toks teisinis reguliavimas reikšmingas skundžiamo patvarkymo požiūriu, kadangi skundžiamas patvarkymas nagrinėjamu atveju apriboja skolininko teises įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų už nuteistojo artimųjų pervestas pinigines lėšas į laisvės atėmimo įstaigos sąskaitą, kurių negali užtikrinti įkalinimo įstaiga. Skirtingai nuo kitų kategorijų skolininkų, nuteistasis (suimtasis) neturi galimybės įsigyti būtiniausių maisto produktų ir reikiamų laisvoje rinkoje, ir vienintelė galimybė įsigyti tokių reikmenų yra įkalinimo įstaigos parduotuvė. Pareiškėjo teigimu, laisvės atėmimo įstaigos režimas nenumato kitokių galimybių įsigyti tokių reikmenų kitaip, kaip tik nuteistojo artimiesiems pervedus pinigines lėšas į laisvės atėmimo įstaigos sąskaitą, iš kurios ir yra atsiskaitoma už būtiniausius reikmenis. Pareiškėjas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, kurioje buvo sprendžiama dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo ir įstatyme nustatytų apribojimų išieškoti iš fizinių asmenų turto aiškinimo ir taikymo. Pareiškėjo teigimu, šioje nutartyje konstatuota, kad teisės aktuose nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų, todėl nutartyje pripažinta, kad antstolė ir pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi aplinkybe, jog bausmę atliekantys asmenys yra aprūpinami apranga ir maistu, kaip galinčia pateisinti įstatyme nustatytų išieškojimo apribojimų nesilaikymą. Pagal teismų formuojamą praktiką, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA, nedarant jokių išimčių, kuomet išieškoma iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų turto. Išieškojimas iš skolininko turto gali būti vykdomas tik iš pinigų sumos, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną MMA (Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. 2S-988-254/2016). Pareiškėjas pabrėžia, kad nagrinėjamu atveju pagal skundžiamą patvarkymą iš skolininko yra išieškomos visos lėšos, esančios asmeninėje sąskaitoje, nepaisant to, ar jos viršija vieną MMA, todėl nelieka jokių pajamų, kurias būtų galima panaudoti savo reikmėms.
Antstolis patvarkyme, kuriuo netenkino pareiškėjo skundo (c. b. l. 2-3) nurodo, kad vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. vykdomąjį dokumentą Nr. A2.1-5974-498/2010 dėl 57,92 Eur skolos išieškojimo iš skolininko A. P. išieškotojos valstybės naudai. Nurodo, kad 2015 m. vasario 3 d. priėmė patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje ir išsiuntė jį vykdyti Vilniaus pataisos namams. Pažymi, kad CPK 624 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta galimybė išieškoti iš skolininko turto ar pinigų sumų, esančių pas kitus asmenis. CPK 688 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nustatyta, kad išieškojimas gali būti nukreiptas į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis, taip pat pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų. Pažymi, kad antstolis 2015 m. vasario 3 d. patvarkyme aiškiai nurodė, jog vadovaujasi CPK 688 straipsniu, be to, laikėsi CPK 664 straipsnyje numatytos išieškojimo iš fizinio asmens turto eilės. Teigia, kad išmokos būtiniausioms reikmėms įsigyti yra mokamos nuteistiesiems iš valstybės biudžeto, remiantis Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 173 straipsnio 7 dalimi ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 4/07-260 „Dėl piniginių išmokų arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems skyrimo ir mokėjimo taisyklės“. Pasak antstolio, atliekantiems bausmę nuteistiesiems yra garantuojamas ir užtikrinamas minimalių ir būtiniausių poreikių patenkinimas, todėl skolininko teiginiai, kad dėl arešto buvo apsunkinta skolininko kalinimo padėtis yra nepagrįsti ir atmestini. Nurodo, kad CPK 668 straipsnio 1 dalies reglamentavimas dėl draudimo nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA, nėra taikomas lėšoms, esančioms laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Taip pat pažymi, kad CPK 739 straipsnis reglamentuoja pinigų sumas, iš kurių išieškoti negalima. Minėtame straipsnyje nėra nurodyta, jog išieškojimas iš Vyriausybės nustatytos vienos MMA negalimas.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad su juo nesutinka ir prašo jį atmesti. Pažymi, kad pareiškėjas skundžia antstolio D. B. patvarkymą Reg. Nr. S015002096 patvarkyme, nurodydamas, kad jam ribojama teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems, nes antstolis yra uždėjęs areštą jo sąskaitai. Iš pateikto skundo matyti, kad pareiškėjas skundu kreipėsi į antstolį dėl 2015 m. vasario 3 d. atlikto veiksmo, tačiau šia teise pareiškėjas galėjo pasinaudoti iki 2015 m. vasario 24 d. imtinai. Kadangi skundą dėl antstolio veiksmų pateikė 2016 m. spalio 3 d., darytina išvada, kad pareiškėjas praleido CPK 512 straipsnyje numatytą 20 dienų apskundimo terminą. Pareiškėjas neprašė atnaujinti terminą, todėl pareiškėjo pasyvumas nesudaro pareigos teismui spręsti klausimą dėl 2015 m. vasario 3 d. patvarkymo teisėtumo.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 19 d. nutartimi civilinę bylą skyrė nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2016 m. lapkričio 17 d., 11.00 val. (c. b. l. 8-9). Proceso dalyviai apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka informuoti jiems išsiunčiant 2016 m. spalio 19 d. nutarties patvirtintas kopijas bei CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt (c. b. l. 10) (CPK 443 straipsnio 5 dalis, 510-512 straipsniai).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Iš teismui pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0035/10/02286 nustatyta, kad antstolis D. B. vykdo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutarimą Nr. A2.1-5974-498/2010 dėl 200 Lt (57,92 Eur) baudos išieškojimo iš skolininko A. P. išieškotojos valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, naudai (v. b. l. 1). Antstolis, vykdydamas vykdomąjį dokumentą, 2015 m. vasario 3 d. priėmė patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, kuriuo areštavo 139 Lt (40,26 Eur) sumą, priklausančią skolininkui ir esančią Vilniaus pataisos namų sąskaitoje, ir įpareigojo Vilniaus pataisos namus areštuotas lėšas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą (v. b. l. 28). Skolininkas pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0035/10/02286; nutraukti vykdomąsias išlaidas vykdomojoje byloje Nr. 0035/10/02286; grąžinti visas pinigines lėšas išieškotas po antstolio priimto 2015 m. vasario 3 d. patvarkymo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. kovo 17 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-13480-734/2015, skolininko skundą atmetė (v. b. l. 37-39). Vilniaus apygardos teismas 2015 m. birželio 9 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1282-345/2015 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 17 d. nutartį paliko nepakeistą (v. b. 47-49). Antstolio kontoroje 2016 m. birželio 1 d. gautas skolininko skundas, kuriuo skolininkas prašė panaikinti antstolės patvarkymo dalį, kuria yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems); tuo atveju, jeigu pagal patvarkymą buvo nurašytos ar areštuotos skolininkui priklausančios lėšos, atitinkamai sugrąžinti tokias lėšas arba panaikinti areštą tokioms lėšoms toje dalyje, kurioje yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems) (v. b. l. 53-55). Antstolis 2016 m. birželio 1 d. patvarkymu, atsižvelgdamas į tai, kad patvarkymas vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje buvo priimtas 2015 m. vasario 3 d., o skundas pateiktas praleidus CPK numatytą 20 dienų terminą ir 90 dienų naikinamąjį terminą, atsisakė atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir skundą atmetė (v. b. l. 56). Skolininkas 2016 m. birželio 27 d. pateikė antstoliui prašymą, kad antstolis nustatytų disponuojamą sumą Vilniaus pataisos namų esančioje sąskaitoje, kurią skolininkas galėtų naudoti maisto produktų, pašto ženklų, vokų, telefonų, būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (v. b. l. 59). Antstolis, vadovaudamasis iš esmės tapačiais 2016 m. spalio 17 d. patvarkyme nurodytais argumentais pareiškėjo prašymą atmetė (v. b. l. 60-61). Skolininkas 2016 m. liepos 25 d. pateikė prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą ir panaikinti 2015 m. vasario 3 d. patvarkymą (v. b. l. 63-64), taip pat 2016 m. rugpjūčio 30 d. pakartotinai pateikė antstoliui prašymą, kad antstolis nustatytų disponuojamą sumą Vilniaus pataisos namų esančioje sąskaitoje, kad skolininkas galėtų patenkinti būtiniausius poreikius (v. b. l. 69). Antstolis 2016 m. rugsėjo 21 d. patvarkymu skolininko 2016 m. rugpjūčio 30 d. prašymo netenkino (v. b. l. 70-71). Skolininkas 2016 m. spalio 3 d. pateikė šioje byloje nagrinėjamą skundą, kuriuo prašo atšaukti skolininko asmeninių pinginių lėšų, neviršijančių 1 MMA (380 Eur), įkalinimo įstaigoje areštą (v. b. l. 73-75), kurio antstolis 2016 m. spalio 17 d. patvarkymu netenkino ir persiuntė nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui (v. b. l. 83-84).
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į skundą nurodė, kad pareiškėjo skundas neturi būti nagrinėjamas, nes praleistas jo padavimo terminas. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad antstolis, priėmė pareiškėjo skundą ir nevertino, kad terminas praleistas, taip pat į tai, kad išieškojimas iš lėšų, esančių įkalinimo sąskaitoje, iš esmės yra tęstinio pobūdžio ir negali būti susietas vien tik su 2015 m. vasario 3 d. patvarkymo priėmimu, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į pasikeitusią kasacinio teismo praktiką, konstatuoja, kad pareiškėjo skundo su jame pareikštu reikalavimu (būtent juo) padavimo terminas nėra praleistas, todėl jis nagrinėtinas.
Pagal vieną pagrindinių vykdymo proceso principų, antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tam, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesai, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje, esant konkrečioms aplinkybėms, antstolis nepažeidė jo veiklos principų bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.
Skolininkas, skųsdamas antstolio veiksmus, nurodo, kad iš jo yra išieškomos visos lėšos, esančios asmeninėje sąskaitoje, nepaisant to, ar jos viršija vieną MMA. Pažymėtina, kad kasacinio teismo panašioje savo aplinkybėmis byloje yra išaiškinta, kad CPK atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XL VII skyriuje), ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016). Pagal išieškojimą iš skolininko turto reglamentuojančią CPK 668 straipsnio 1 dalį, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi, visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Be to, išieškant iš turto, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Įgyvendinant pastarąją nuostatą, analogiškas draudimas įtvirtintas SVI 93.6 punkte. Pažymėtina, kad CPK 668 straipsnyje reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo, pradėjus išieškojimą, turto. CPK LI skyriuje (733–743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį, iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas); išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis). CPK 736 straipsnio 3 dalyje nustatyti atvejai, kai išskaitoma dalis gali būti mažinama, CPK 738 straipsnyje – pajamos, iš kurių išieškoma išimtiniais įstatyme įvardytais atvejais, o CPK 739 straipsnyje – pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima. Aptartos įstatymo nuostatos dėl išieškojimo iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, paneigia pareiškėjo poziciją, kad iš tokio dydžio lėšų išieškojimas apskritai negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016).
Nagrinėjamu atveju teismas pažymi, kad pareiškėjo periodiškai iš artimųjų gaunamos lėšos kvalifikuotinos kaip gaunamos kitos pajamos, todėl antstolio veiksmai vertintini pagal CPK nuostatas, reglamentuojančias išieškojimą iš skolininko pajamų (CPK 733-743 straipsniai). CPK 668 straipsnio nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016).
Antstolis D. B. 2015 m. vasario 3 d. patvarkyme Nr. S-2015002096 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, nurodė, kad, vadovaudamasis CPK 688 straipsniu, areštuoja 57 Eur skolą ir 82 Eur vykdymo išlaidas, iš viso – 139 Eur skolininkui priklausančių lėšų, esančių Vilniaus pataisos namų sąskaitoje. Antstolis, priimdamas šį patvarkymą, nesilaikė išieškojimą iš pajamų reglamentuojančių normų, nesivadovavo CPK 736 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, numatančiomis išskaitų dydžių ribojimus, atsižvelgiant į skolininko gaunamas pajamas (kai jos viršija vieną MMA ir neviršija vieno MMA). Vadovaujantis išieškojimą iš pajamų reglamentuojančiomis CPK 733-743 straipsnių normomis, antstolis pagrįstai areštavo skolininkui priklausančias lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, tačiau patvarkyme privalėjo nurodyti, kad reikalauja iš skolininko gaunamų lėšų kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 procentų nuo skolininko pajamų dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną MMA, ir 20 procentų, o pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų nuo pajamų dalies, neviršijančios vienos MMA (CPK 736 straipsnis). Nesant nurodytų sąlygų, skundžiamu patvarkymu areštavus visas lėšas, esančias pareiškėjo įkalinimo įstaigoje turimoje sąskaitoje, pareiškėjas neturi teisės naudoti nė dalies piniginių lėšų savo reikmėms. Esant šioms aplinkybėms, antstolio 2015 m. vasario 3 d. patvarkymas pripažintinas neteisėtu, todėl naikintinas. Visgi pažymėtina, kad iki kasacinio teismo, kuris formuoja vienodą teismų praktiką, 2016 m. kovo 23 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, tiek antstolių, tiek teismų praktikoje tokio turinio, kaip kad antstolio D. B. 2015 m. vasario 3 d. patvarkymas, patvarkymai iš esmės buvo laikytini teisėtais ir pagal juos buvo vykdomi išieškojimai, todėl, atsižvelgiant į pasikeitusią praktiką, konstatuotina, kad iki minėtos kasacinio teismo nutarties priėmimo antstolio veiksmai laikytini teisėtais, todėl visa tai, kas išieškota pagal minėtą patvarkymą iki jo panaikinimo išieškota pagrįstai.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, vadovaujantis pirmiau įvardyta kasacinio teismo nutartimi, iš pinigų sumų, likusių iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų, gali būti išieškoma kaip iš turto. Tokių lėšų bendrai sumai taikytinas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas neišieškoti iš sumos, kuri neviršija vienos MMA (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016).
Patenkinęs skundą, teismas antstolio veiksmą panaikina arba antstolį įpareigoja veiksmą atlikti (CPK 513 straipsnio 1 dalis). Teismas nesprendžia, kaip antstolis turi atlikti vieną ar kitą veiksmą, tik konstatuoja atlikto veiksmo teisėtumą arba neteisėtumą ar įpareigoja atlikti veiksmą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/2009).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo A. P. skundas dėl antstolio D. B. veiksmų tenkintinas – naikintinas antstolio D. B. 2015 m. vasario 3 d. patvarkymas Nr. S-2015002096 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, ir antstolis įpareigotinas toliau išieškoti lėšas iš pareiškėjo, laikydamasis įstatyme nustatytos vykdymo tvarkos.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pareiškėjo A. P. skundą dėl antstolio D. B. veiksmų patenkinti.
Panaikinti antstolio D. B. 2015 m. vasario 3 d. patvarkymą Nr. S-2015002096 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje.
Nutarčiai įsiteisėjus grąžinti antstoliui D. B. vykdomąją bylą Nr. 0035/10/02286.
Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti pareiškėjui ir suinteresuotiems asmenims.
Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.