Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2023-01-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1-390-1181/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-01-25
Bylos Nr.
1-390-1181/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-41509-2022-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Zina Vilnienė
Kaltinamasis
G. P.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-390-1181/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-41509-2022-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.1.10.1; 1.2.25.6 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. sausio 25 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Zina Vilnienė,sekretoriaujant Gustei Ruibytei, Ramintai Braškienei,dalyvaujant prokurorei Rimutei Dzimanavičienei,kaltinamajam G. P., jo gynėjai advokatei Annai Grinevič,laiduotojai G. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. P., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis pagal verslo pažymą, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. G. P. 2022 m. spalio 31 d., apie 20.10 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „PEUGEOT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,26 promilės etilo alkoholio koncentracija. Taip G. P. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje ištirtų įrodymų esmė

2. Kaltinamasis G. P. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, prieš savaitę iki įvykio jis buvo pas gydytoją, jis pagalvojo, kad jam vėžys, gydytojas jį informavo, kad reikės daryti tyrimus, jis labai išsigando. Važiavo pasakyti žmonai, kad jam darys operaciją. Prieš tai iš streso išgėrė, važiuodamas buvo sustabdytas. Gyvena kartu su sutuoktine, kartu su jais gyvena dukra. Tuo metu jis su sutuoktine buvo apsipykęs, todėl laikinai gyveno kitame jam priklausančiame bute. Labai blogai vertina savo elgesį, labai gailisi dėl to. Tai buvo pirmas kartas, kai vairavo išgėręs. Ateityje tokių įvykių tikrai nepasikartos. Pasielgė labai neatsakingai. Automobilis registruotas žmonos vardu, jo vertė apie 5 000 Eur. Žmona apie įvykį sužinojo iš tyrėjos, nes jis bijojo pasakyti. Labai blogai reagavo į įvykį. Jis dirba (duomenys neskelbtini), be automobilio jam būtų sudėtinga dirbti, nes jis į (duomenys neskelbtini) vežasi įvairius įrankius. Sutuoktinė turi vairuotojo pažymėjimą, bet faktiškai nevairuoja. Kad žmona būtų rami, jis, nors neturi problemų dėl alkoholio vartojimo, vis vien užsikoduos. Automobilis, kurį vairavo, yra bendra jų nuosavybė. Jis sutinka, kad automobilis būtų konfiskuotas.

3. Laiduotoja G. P. apklausiama teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji yra kaltinamojo žmona. Sutuoktinio padarytą veiką vertina neigiamai, pasekmės skaudžios. Kaltinamasis labai pergyvena, tai atsiliepia jo sveikatai ir psichinei būsenai. Apie įvykį ji sužinojo iš tyrėjos, kuri jai paskambino tą pačią dieną. Buvo šoke, manė, kad žemė išslys iš po kojų. Toks elgesys kaltinamajam nebūdingas, netikėtas, absurdiškas. Tokių dalykų nepasitaikydavo. Savo vyrui daro gerą įtaką, sutuoktinis pasiduoda jos įtakai, jos klauso. Nors sutuoktinis nepiktnaudžiauja alkoholiu, tačiau šiuo metu užsikodavo. Ji dirba (duomenys neskelbtini), gauna į rankas apie (duomenys neskelbtini) Eur. Jai iki darbo netoli, ji į darbą eina pėsčia. Jai asmeniškai didelių nepatogumų nesukeltų automobilio konfiskacija ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas iš kaltinamojo, tačiau pats kaltinamasis patirtų didelių nepatogumų, nes nebegalės dirbti iki šiol dirbto darbo. Prašo konfiskuoti automobilį, o ne išieškoti automobilio vertę. Prašo taikyti laidavimą be užstato, nes ji neturi santaupų. Dar reikės sumokėti baudą. Labai sunki materialinė padėtis. Puikiai žino, kad vyras daugiau nenusikals.

4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama, laikantis BPK 291 straipsnio nuostatų paskelbti BPK 290 straipsnyje nustatyta tvarka.

5. Liudytojas L. S. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini). 2022 m. spalio 31 d., apie 20 val. 07 min., dirbdamas ekipaže (duomenys neskelbtini), kartu su tyrėja K. J. iš Vilniaus aps. VPK budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), ties „(duomenys neskelbtini)“ važiuoja galimai neblaivus vairuotojas su automobiliu „PEUGEOT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris važiuoja link (duomenys neskelbtini). Apie 20 val. 10 min., minėtą automobilį pamatė (duomenys neskelbtini), sukant į (duomenys neskelbtini). Įjungęs tarnybinio automobilio mėlynos ir raudonos spalvos švyturėlius ir garsinį signalą jis automobilį sustabdė (duomenys neskelbtini), ties pastatu, pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini). Jam priėjus prie automobilio paaiškėjo, kad automobilį vairavo G. P., gimęs (duomenys neskelbtini). Bendraujant su G. P. pajuto iš jo burnos sklindantį alkoholio kvapą, jis nerišliai kalbėjo, jo judesiai buvo nekoordinuoti, todėl iškart asmens paklausė, ar jis vartojo alkoholinius gėrimus, asmuo atsakė, kad nevartojo. Toliau bendraujat su asmeniu jam pasakė, kad bus patikrintas jo girtumas, dėl to jis neprieštaravo ir sutiko tikrintis. Prieš tikrinant asmenį jo dar kartą paklausė, ar jis vartojo alkoholinius gėrimus ir kada tai darė paskutinį kartą į tai jis atsakė, kad šiandien tikrai nevartojo, o paskutinį kartą vartojo maždaug prieš parą, tačiau gan didelį kiekį. 20 val. 14 min. su alkotesteriu G. P. buvo nustatytas 2,26 promilių girtumo laipsnis, o antru tikrinimu 20 val. 38 min. jam buvo nustatytas 2,27 promilių girtumo laipsnis. Asmuo su parodymais sutiko, jų neginčijo. Po tikrinimo asmeniui buvo įteiktas šaukimas 2022 m. lapkričio 3 d. 13 val. 00 min. atvykti į Vilniaus m. 6 PK ir asmuo buvo paleistas. Automobilis buvo priverstinai išvežtas į policijos saugomą aikštelę, esančią Vilniuje, Minsko pl. 21. Įvykis filmuotas tarnybiniu automobiliu (duomenys neskelbtini) ir BODY 1720 (b. l. 13–16).

6. Iš 2022 m. spalio 31 d. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2022 m. spalio 31 d., apie 20.10 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, G. P. gimęs (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „PEUGEOT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,26 promilės etilo alkoholio koncentracija (b. l. 1).

7. Iš policijos įvykių registro išrašo nustatyta, kad 2022 m. spalio 31 d. 20.04 val. gautas pranešimas, kad prie (duomenys neskelbtini) pavojingai manevruoja automobilis „PEUGEOT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuoja be šviesų (b. l. 17–18).

8. Iš 2022 m. spalio 31 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas automobilis „PEUGEOT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovintis (duomenys neskelbtini), ties pastatu, pažymėtu (duomenys neskelbtini) Nr. Automobilio priekis nukreiptas į (duomenys neskelbtini), galas – į (duomenys neskelbtini). Apžiūrint automobilį matoma, kad yra apgadintas jo kėbulas, įlenktos priekinės, dešinės pusės durelės. Automobilio šviesos prietaisai veikia, stiklai nepažeisti. Stabdžių sistema nepažeista, spaudžiant stabdžių paminą, juntamas pasipriešinimas. Sukant vairą jo judesiai persiduoda į ratus. Automobilio salonas tvarkingas, girtavimo požymių jame nėra (b. l. 20–30).

9. Iš neblaivumo nustatymo akte užfiksuotų duomenų matyti, kad nustatyti šie G. P. neblaivumo požymiai: alkoholio kvapas iš burnos, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai (b. l. 34).

10. Iš alkotesterio kvitų rodmenų nustatyta, kad alkotesteriu Drager Alcotest 7510, Nr. ARKL-0685 2022 m. spalio 31 d. G. P. pirmo patikrinimo metu 20.14 val. nustatytas 2,26 promilės girtumas ir antro patikrinimo metu 20.38 val. 2,27 promilės girtumas (b. l. 32–33).

11. Iš patikros sertifikato Nr. 1713018 nustatyta, kad alkotesterio Draeger Alcotest 7510, Nr. ARKL-0685 patikros sertifikatas galioja iki 2022 m. gruodžio 17 d. (b. l. 31).

12. Iš valstybės įstaigos (toliau – VĮ) Regitra pateiktų duomenų nustatyta, kad automobilis „PEUGEOT 3008“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso G. P. (b. l. 36).

13. Iš viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) ,,Emprekis“ pažymos nustatyta, kad vidutinė automobilio „PEUGEOT 3008“, 2012 m. gamybos rinkos vertė Lietuvoje 2022 m. lapkričio mėnesio duomenimis yra 7 730 Eur su PVM (b. l. 37).

14. Iš kaltinamojo pateiktos 2022 m. rugpjūčio 29 d. automobilio pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad automobilį „Peugeot 3008“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), G. P. įsigijo už 5 500 Eur (b. l. 103).

15. Iš (duomenys neskelbtini) ligoninės 2022 m. lapkričio 8 d. (duomenys neskelbtini) epikrizės matyti, kad kaltinamajam 2022 m. lapkričio 8 d. diagnozuotas „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) (b. l. 104).

Motyvuojamoji dalis

III. Teismo argumentai ir išvados

16. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

17. Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumą, sprendžia, kad G. P. kaltė 2022 m. spalio 31 d., apie 20.10 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini) padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą.

18. Kaltinamasis G. P. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad po vizito pas gydytoją jis buvo labai išsigandęs preliminarios diagnozės, todėl iš streso vartojo alkoholį. Išgėręs važiavo pasakyti žmonai apie savo sveikatos būklę, apie tai, kad jam reikės daryti operaciją ir buvo sustabdytas pareigūnų. Tokie kaltinamojo parodymai iš esmės atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir kitų byloje surinktų ir teisme BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka ištirtų įrodymų visuma. Antai, ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas L. S. parodė, kad 2022 m. spalio 31 d., apie 20 val. 07 min., buvo gautas pranešimas apie galimai neblaivų vairuotoją. Pastebėjus pranešime nurodytą automobilį ir su spec. signalais jį sustabdžius, iš vairuotojo (vėliau paaiškėjo, kad tai G. P.) burnos sklido alkoholio kvapas, jis nerišliai kalbėjo, jo judesiai buvo nekoordinuoti, todėl buvo nuspręsta patikrinti vairuotojo blaivumą, paaiškėjo, kad vairuotojas yra neblaivus, dviejų patikrinimų metu jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis. Šią aplinkybę patvirtina ir byloje esantis policijos įvykio registro išrašas. Iš esmės analogiškos policijos pareigūno nustatytos aplinkybės užfiksuotos ir 2022 m. spalio 31 d. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Be kaltinamojo, liudytojo parodymų ir tarnybiniame pranešime nurodytų duomenų, aplinkybę, jog kaltinamasis G. P. nagrinėjamo įvykio metu vairavo neblaivus, patvirtina ir alkotesterio kvitų rodmenys, iš kurių matyti, kad alkotesteriu Draeger Alcotest 7510, Nr. ARKL-0685 2022 m. spalio 31 d. 20.14 val. G. P. nustatytas 2,26 promilių girtumas, o 20.38 val. nustatytas 2,27 promilių girtumas (b. l. 32, 33). Šiuos duomenis detalizuoja 2022 m. spalio 31 d. neblaivumo nustatymo akte nurodytos aplinkybės, iš kurių, be kita ko, matyti, kad G. P. netrukus po įvykio nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai (b. l. 34). Byloje esantis alkotesterio Draeger Alcotest 7510, Nr. ARKL-0685 patikros sertifikatas Nr. 1713018 patvirtina, kad neblaivumo nustatymo metu jis buvo tinkamas naudoti (b. l. 31). Minėti įrodymai patvirtina esmines kaltinimo aplinkybes, vieni kitus papildo bei detalizuoja.

19. Įvertinus pirmiau išdėstytų įrodymų visumą konstatuotina, jog G. P. 2022 m. spalio 31 d., apie 20.10 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „PEUGEOT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,26 promilės etilo alkoholio koncentracija.

20. Tokiomis teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kaltinamojo G. P. veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

IV. Dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo

21. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo gynėja advokatė A. Grinevič prašė teismo atleisti kaltinamąjį G. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti jį laiduotojos G. P. žinion, pateikė 2022 m. sausio 5 d. prašymą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. G. P. teismo posėdyje nurodė, jog sutinka laiduoti už savo sutuoktinį G. P., prašė atleisti nuo atsakomybės be užstato, nes ypač šiuo metu, jeigu reikės sumokėti ir baudą, jų finansinė padėtis yra ypač sunki. Tam teismo posėdyje neprieštaravo ir valstybinis kaltintojas.

22. BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies keturiuose punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. BK 40 straipsnio nuostatos taikomos tik esant visų šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse išvardytų sąlygų ir aplinkybių visumai.

23. Teismas pažymi, kad šioje byloje yra visi formalūs pagrindai taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti G. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Pirmiausia pastebėtina, kad G. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, kuri pagal BK 11 straipsnio 3 dalį priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 40 straipsnio 1 dalis). Antra, nusikalstamą veiką G. P. padarė pirmą kartą, anksčiau jis nėra teistas. Trečia, kaltinamasis G. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Ketvirta, dėl G. P. inkriminuotos nusikalstamos veikos, t. y. vairavimo esant neblaiviam, nebuvo padaryta žala.

24. Pažymėtina, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos dar dvi aplinkybės, kurias turi atitikti kaltinamasis tam, kad jį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y. turi būti pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertinimu, šios aplinkybės nagrinėjamoje byloje taip pat nustatytos. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad G. P. yra beveik (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, gyvena kartu su sutuoktine G. P., jo paties teigimu gauna apie (duomenys neskelbtini) Eur dydžio pajamas, šiuo metu turi sveikatos problemų, dėl kurių jam tenka dažnai lankytis pas medikus, įvykio metu galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo, anksčiau neteistas. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo gynėja pateikė duomenis, iš kurių matyti, kad kaltinamasis 2023 m. sausio 18 d. pradėjo (duomenys neskelbtini) terapiją, kurios numatoma trukmė – (duomenys neskelbtini) mėn. (b. l. 110). Neigiamai jį charakterizuojančių duomenų byloje iš esmės nėra. Be to, duomenų apie gydymą VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje valstybinis kaltintojas nesurinko. Byloje nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismo posėdžio metu jis savo elgesį vertino kaip nepateisinamą poelgį, iš jo elgesio teismo posėdyje matyti, kad jis suprato savo elgesio pavojingumą ne tik sau, bet ir aplinkiniams, išreiškė nuoširdų gailėjimąsi dėl savo veiksmų.

25. Teismo vertinimu, pirmiau aptartos aplinkybės rodo, kad kaltinamasis savo elgesį vertina neigiamai, todėl yra pagrindas manyti, jog ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tokia išvada darytina ir atsižvelgus į jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis G. P. padarė nesunkų nusikaltimą, konstatuotina, kad bendrame bylos aplinkybių kontekste, šios nusikalstamos veikos pavojingumas nėra toks didelis, kad teismas negalėtų pasinaudoti jam suteikta diskrecijos teise taikyti BK 40 straipsnio nuostatas.

26. BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.

27. Asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes, veiklos pobūdį ir realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į jo charakteristiką ir kitus duomenis, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018, 2K-145-895/2018, 2K-186-942/2018, 2K-67-942/2019, 2K-96-628/2019, 2K-102-303/2019). Laiduotoju gali būti tik vertas teismo pasitikėjimo asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-116-1073/2018, 2K-186-942/2018, 2K-67-942/2019). Sprendžiant dėl laiduotojo tinkamumo, turi būti išsiaiškintas jo požiūris į kaltininko padarytą nusikalstamą veiką, taip pat laiduotojas turi nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-71/2011, 2K-305/2011, 2K-186-942/2018, 2K-96-628/2019).

28. Nagrinėjamu atveju atleisti G. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą prašo jo sutuoktinė G. P. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad G. P. anksčiau neteista ir jos atžvilgiu ikiteisminių tyrimų pradėta nebuvo ir nėra, administracine tvarka nebausta. Taip pat G. P. nuo (duomenys neskelbtini) dirba (duomenys neskelbtini), darbdavio charakterizuojama iš esmės teigiamai. Pažymėtina, kad apklausiama teismo posėdžio metu G. P. paaiškino, kad kaltinamojo elgesį ji vertina ypač kritiškai, šiuo metu kaltinamasis pradėjo (duomenys neskelbtini) terapiją, ateityje stengsis daryti jam teigiamą poveikį.

29. Teismas sprendžia, kad G. P. turi realias galimybes įgyvendinti savo, kaip laiduotojos, pareigas ir nekyla abejonių, kad ji darys teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui, kadangi jų tarpusavio ryšys yra glaudus, susietas šeiminiais santykiais. Taigi, G. P. pasižymi reikiamomis savybėmis būti laiduotoja, galinti daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, jos asmenybė teigiama, ji anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta, yra dirbanti, su kaltinamuoju gyvena kartu, todėl, teismo manymu, tokia jos pozicija bei nusiteikimas prisiimti atsakomybę yra rimtas ir apgalvotas žingsnis, vertintinas kaip geranoriškas siekis vykdyti laiduotojos pareigas. Pirmiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad laiduotoja G. P. yra verta teismo pasitikėjimo, jos asmenybė teigiama, ji kritiška kaltinamojo elgesiui, jos vertybinė orientacija pozityvi, ji tiesiogiai gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, nes yra artimas jo aplinkos žmogus, su kuriuo bendrauja kasdien (BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalys). G. P. skirtina kaltinamojo G. P. laiduotoja netaikant užstato, nes yra šeimos narys, gauna gana nedideles pajamas (jos teigimu – apie (duomenys neskelbtini) Eur), kaltinamojo veika atsitiktinio pobūdžio, be to, yra pakankamas pagrindas manyti, kad G. P. pastarajam gali daryti teigiamą įtaką pačioje artimiausioje aplinkoje. Nustatytinas vienerių metų ir šešių mėnesių laidavimo terminas.

V. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

30. Pažymėtina, kad BK 67 straipsnio 2 dalis, be kita ko, numato, jog pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, gali būti skiriamos minėto straipsnio 2 dalies 1–10 punktuose numatytos baudžiamojo poveikio priemonės. Transporto priemonės vairavimo, kai vairuoja neblaivus asmuo, baudžiamosiose bylose, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, skiriama ir baudžiamojo poveikio priemonė, susijusi su uždraudimu naudotis specialiąja teise – vairuoti transporto priemonę (priemones) (BK 68 straipsnis) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14-511/2018, 2K-136-699/2018, 2K-134-1073/2018, 2K-256-303/2018, 2K-64-511/2019).

31. Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimo naudotis specialia teise), skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę G. P. pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jo iškvėptame ore buvo 2,26 promilės etilo alkoholio koncentracija. Taigi jis padarė ypač pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Todėl įvertinus kaltinamąjį apibūdinančių reikšmingų aplinkybių visumą – tai, kad jis vairavo, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, anksčiau neteistas, veikos padarymo metu galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo, yra vidutinio amžiaus, dirbantis, šiuo metu turi sveikatos problemų, dėl kurių jam tenka dažnai lankytis pas medikus, gailėjosi dėl savo veiksmų, suvokė savo veiksmų pavojingumą, pats procesas turės įtakos G. P. elgesiui kaip auklėjamoji ir prevencinio pobūdžio priemonė, spręstina, kad kaltinamajam skirtinas uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo nutarimo skirti kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą – priėmimo dienos, t. y. nuo 2022 m. lapkričio 3 d. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad teisiamojo posėdžio metu prokurorė prašė skirti 3 metų specialiosios teisės atėmimo terminą, tačiau pažymėtina, kad baudžiamojo poveikio priemonė padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 61 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Teismo vertinimu, analogiška taisykle turi būti vadovaujantis ir nustatant baudžiamojo poveikio priemonės terminą. Nagrinėjamu atveju yra nustatyta viena kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jo baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, todėl manytina, kad nustačius kaltinamajam 3 metų specialiosios teisės atėmimo terminą, kuris atitiktų BK 68 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto šios baudžiamojo poveikio priemonės termino vidurkį, toks terminas neatitiktų kaltinamojo asmenybės pavojingumo, būtų neproporcingas ir akivaizdžiai per ilgas. Tačiau taip pat nėra pagrindo kaltinamajam nustatyti ir jo gynėjos prašomą baudžiamojo poveikio priemonės minimalų terminą, nes pernelyg švelnios bausmės skyrimas gali sudaryti kaltinamiesiems nebaudžiamumo jausmą. Teismo vertinimu, būtent specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimas 1 metams ir 6 mėnesiams šiuo atveju yra proporcingas, atitinkantis teisingumo principą.

32. Svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – taikymo kaltinamajam G. P., pažymėtina, jog bylos duomenimis nustatyta, kad jis įvykio metu būdamas neblaivus vairavo automobilį „PEUGEOT“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), priklausantį G. P. (šią aplinkybę patvirtina byloje esantys VĮ „Regitra“ duomenys (b. l. 36), taip pat paties kaltinamojo bei G. P. parodymai). Teismo posėdžio metu tiek kaltinamasis, tiek G. P. teigė, kad automobilis, nors ir registruotas G. P. vardu, tačiau įgytas už jų abiejų lėšas, yra jų abiejų nuosavybė, todėl šis automobilis laikytinas nusikalstamos veikos priemone, nes be jo G. P. nebūtų galėjęs padaryti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo.

33. Teismas, vadovaudamasis BK 67 straipsnio 2 dalies nuostatomis, atleisdamas asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, gali skirti baudžiamojo poveikio priemones, iš kurių viena – turto konfiskavimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pažymėta, kad atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018).

34. Teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad G. P. nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui. Teismas sprendžia, kad tokia baudžiamojo poveikio priemonė pažeidėją atgrasys nuo tokio pobūdžio teisės pažeidimų ateityje, nors šiuo atveju jis ir buvo atsitiktinis.

35. Tiek pats kaltinamasis, tiek G. P. prašė konfiskuoti būtent automobilį, o ne jo vertę atitinkančią pinigų sumą. Aplinkybių, dėl kurių šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymas būtų perteklinis, pažeistų teisingumo ir proporcingumo principus, teismas nenustatė.

36. Pažymėtina ir tai, kad atleidus kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami ne su kaltininko suinteresuotumu išvengti neigiamų pasekmių, o su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo ar klaidingos nuomonės dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287-1073/2018).

37. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro 2022 m. lapkričio 3 d. nutarimu laikinai apribotos nuosavybės teisės G. P. turtui – automobiliui „PEUGEOT 3008“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini) laikotarpiui nuo 2022 m. lapkričio 3 d. Šis laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktinas galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo.

VI. Dėl kardomųjų priemonių

38. Kaltinamajam G. P. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumento (t. y. vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas – naikintini, dokumentas, t. y. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), perduotinas saugoti VĮ „Regitra“.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, 313 straipsniu,

nusprendžia:

G. P., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Laiduotoja paskirti G. P., gimusią (duomenys neskelbtini), gyvenančią (duomenys neskelbtini), – be užstato.

Nustatyti vienerių metų šešių mėnesių laidavimo terminą.

Paskirti G. P. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir vieneriems metams šešiems mėnesiams uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. lapkričio 3 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu paskirti G. P. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti automobilį „PEUGEOT 3008“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę.

Paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumento (t. y. vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – panaikinti, o dokumentą, t. y. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti saugoti valstybės įmonei „Regitra“.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo 2022 m. lapkričio 3 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą G. P. turtui – automobiliui „PEUGEOT“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti G. P., kad:

Jeigu laidavimo metu jis padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

Jeigu laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai G. P., kad:

Ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Teisėja Zina Vilnienė