- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-03-06
- Bylos Nr.
- e2A-47-258/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-01871-2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rita Kisielienė, Jūratė Varanauskaitė, Andrius Verikas
- Ieškovas
- L. S.
- Atsakovas
- V. S.
- Kategorijos
- 3.2.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūratės Varanauskaitės, Andriaus Veriko apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės L. S. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. S. ieškinį atsakovui V. S. dėl laikino tėvo valdžios apribojimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
ieškovė, ieškiniu prašė laikinai apriboti atsakovo V. S. tėvo valdžią jo nepilnametės dukros E. S., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, uždraudžiant susitikti ir bendrauti su dukra. Nurodė, kad ieškovė su atsakovu susituokė 1994 m. 1996 m. gimė dukra J. S.. Po vaiko gimimo nuo 1998 m. prasidėjo barniai. 2001 m. santuoką nutraukė ieškovės iniciatyva teismo sprendimu dėl abiejų kaltės. 2004 m. ieškovė atnaujino santykius su atsakovu. Nuo 2005 m. vasario vėl gyveno kaip šeima. 2006 m. gimė dukra E.. Pažymėjo, kad atsakovas vaikais nesidomėjo, paliko šeimą, jų gyvenime nedalyvavo. Atsakovas E. nepripažino, teigė, kad ji ne jo vaikas ir ją nuolat įžeidinėjo. Jis mėgavosi psichologiniu smurtu, grasino, kaltino ieškovę neištikimybe. Nors atlikus DNR tyrimą, buvo nustatyta, kad atsakovas yra E. tėvas, bendravimo ir pripažinimo iš atsakovo pusės nebuvo. 2013 m. ar 2014 m. J., E., atsakovui ir jo žmonai T. S. atostogaujant prie Baltijos jūros atsakovas E. specialiai paliko giliai jūroje. Tačiau sesers J. dėka E. buvo išgelbėta. Apie įvykį prie jūros ieškovei papasakojo dukros J. ir E.. Ieškovės manymu, tėvas norėjo paskandinti E., nes jis ir jo žmona priklauso satanistų sektai. 2014 m. spalio mėnesį atsakovas bandė E. pagrobti iš mokyklos. E., matydama tėvą, patiria stresą, labai jo bijo. Vaikas prašo neatiduoti jos tėvui. Baimė E. atsiradusi nuo jos 2-jų metų gimtadienio, ji viską gerai atsimena, kaip tėvas mušė mamą, vartė stalus. Ieškiniu ieškovė prašė teismo apriboti galimybę tėvui matytis su vaiku tam, kad vaiko neprivestų prie šizofrenijos, kadangi labai sparčiai blogėja vaiko sveikata. Vaiko teisė matytis su tėvu ar mama neturėtų būti prievolė. Atsakovas V. S. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad nuo dukros E. gimimo ja rūpinosi, išlaikė visą šeimą. Šeimoje buvo santaupų. Tuo metu ieškovė buvo dekretinėse atostogose, studijavo Šiaulių pedagoginiame institute, buvo samdoma auklė. Apie 2009-01-18 ieškovės pareiškimą policijai paaiškino, kad ieškovės teiginiai, kad jis atėjęs išvertė stalus, smurtavo prieš žmoną, pabėgo, yra neteisingi, kadangi jis tuo metu gyveno su šeima, Trakuose. Tą dieną buvo ne vaiko gimtadienis, o ieškovės pasilinksminimas su draugėmis, nes dukros E. gimtadienis yra sausio 3 d. o įvykis buvo sausio 18 d. Jo teikiamas išlaikymas vaikams buvo ne tik finansinis, bet ir daiktais. Tą faktą gali paliudyti Vaikų teisių apsaugos tarnyba. 2014 m. ieškovė atnešė į vaikų teisių tarnybą batus, kurie, anot ieškovės, buvo „ne mergaitiškos spalvos“. Pažymėjo, jog atsakovas domisi E. gyvenimu, jos mokymosi rezultatais. Atsakovo nuomone, ieškovė, būdama psichologė, įteigė E., kad be jos E. pražus. E. yra izoliuota nuo visų, ji bendrauja tik su tais žmonėmis, kuriuos mama prileidžia prie jos. Atsakovo nuomone, parodymai apie smurtavimą yra noras jam pakenkti ir vienintelis atsakovei pasiekiamas būdas yra vaikų nuteikinėjimas prieš jį. Taip pat nurodė, kad atsakovas priklauso katalikų bažnyčiai, dėl to siekė panaikinti bažnytinę santuoką su ieškove ir sudarė antrą bažnytinę santuoką su žmona T.. Jei jis priklausytų sektai, kaip sako ieškovė, to nebūtų daręs. Būnant prie jūros, E. nuskandinti jis nebandė, ir E. neskendo, tai tik buvo įteigta ieškovės. Fizinio smurto prieš dukras jis nėra naudojęs. Atsakovo nuomone, jis galėtų normaliai bendrauti su E., bendravimą su E. įsivaizduoja kartu keliaujant, važiuojant į svečius, gaminant maistą, bendrautų kaip normali šeima. Mano, kad ji to irgi norėtų, nes jai užtekdavo poros valandų, kad ji pasikeistų. Institucijos, teikiančios išvadą byloje, Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – VTAS) atstovė nurodė, jog visiškai palaiko VTAS 2016-07-14 išvadą Nr. VT2-668 (b. l. 35-36) ir nepalaiko ieškinio. Nurodė, kad VTAS V. ir L. S. šeima žinoma nuo 2014-07-03, kai ieškovė kreipėsi su prašymu, kad atsakovas netinkamai elgiasi nepilnametės dukros E. S. atžvilgiu. Į skyrių buvo iškviesta psichologė, atvyko šeima, su E. vyko konsultacijos. Psichologė žodinio pokalbio metu pasakė, kad vaiko ir tėvo santykis yra silpnas dėl tėvų nesutarimo. Tėvams buvo pasiūlyta, kad visus ginčus jie spręstų taikiai, atsižvelgdami į vaiko interesus. Nesutarusi dėl bendravimo su E. tvarkos šeima kreipėsi į teismą dėl bendravimo tvarkos nustatymo. 2014-12-03 teismo sprendimu buvo patvirtinta atsakovo bendravimo su ieškove tvarka. Tai leido manyti, kad tėvas savo dukrai nedarė žalingos įtakos, nesmurtavo prieš ją. Skyrius nebuvo gavęs nusiskundimų iš gydymo, mokymo, policijos įstaigų dėl atsakovo netinkamo tėvo valdžios įgyvendinimo. Šeima nebuvo įrašytą į socialinės rizikos šeimų apskaitą. Visi ieškovės kreipimaisi į policijos komisariatą, į prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo atsakovo atžvilgiu dėl jo netinkamo elgesio, smurtavimo ar pagrobimo yra nutraukti, nepasitvirtinus jo kaltei. Pažymėjo, kad tėvų valdžios ribojimas yra tais atvejais, kai yra įrodoma tėvų kaltė, kad jie vengia vykdyti savo pareigas. VTAS nuomone, tėvas nevengia savo pareigų, moka išlaikymą, bando bendrauti su vaiku, bet nesėkmingai, nes kiekvienas atsakovo bandymas bendrauti su vaiku baigiasi tokiomis bylomis. Atsižvelgiant į vaiko teises ir teisėtus interesus, kad vaikas turi turėti abu tėvus, bendrauti su jais, VTAS nemato pagrindo, kad atsakovui būtų apribota tėvo valdžia ir ieškinio VTAS nepalaiko.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Trakų rajono apylinkės teismas 2017 m. vasario 14 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad ieškovė, tiek ir šalių dukra E. S. patvirtino, kad tėvas skambindavo, siekė palaikyti ryšius, bendrauti su dukromis, vežėsi dukras atostogauti prie jūros, organizuodavo pasivažinėjimus dviračiais, ateidavo prie mokyklos, norėdamas susitikti su dukra, domisi jos mokymusi, sveikata (b. l. 24), pasirašė taikos sutartį dėl dukters E. S. išlaikymo ir bendravimo su ja tvarkos nustatymo, kurios tekstą ir sąlygas parengė, kaip paaiškino atsakovas ir to nepaneigė ieškovė. Atsakovas teikia išlaikymą dukrai E.. Vaiko išlaikymo sąlygos buvo nustatytos šalių taikos sutartimi, patvirtinta 2014-12-03 Trakų rajono apylinkės teismo nutartimi (b. l. 41-43). Duomenų apie tai, kad ieškovė būtų pareiškusi reikalavimą dėl vaiko išlaikymo iki 2014 m., nėra. Tai, kad tėvas nevengia savo kaip tėvo pareigų, nurodė ir vaiką atstovaujanti institucija. Teismo vertinimu, konstatuoti, kad atsakovas vengia atlikti savo pareigas auklėti ir išlaikyti dukrą E. S., nėra pagrindo. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovė savo paaiškinimus grindžia vaikų psichiatro S. L., konsultuojančios E. S., išvadomis. Teismo posėdžio metu kaip liudytoja apklausta vaikų ir paauglių psichiatrė S. L. patvirtino, kad E. S. psichologinė būsena yra sunki, jai diagnozuotas padidintas nerimas, potrauminio streso sutrikimas, ji nuolat kartoja savo išgyvenimus, kurie sukelia jai stresą. Pašalinus priežastį, o ta priežastimi S. L. įvardijo E. S. bendravimą su tėvu, vaiko būklė, liudytojos S. L. nuomone, esminiai pagerėtų. Ji nemato perspektyvų, kad ateityje E. S. galėtų normaliai bendrauti su tėvu. Tokie liudytojos S. L. parodymai teismui kėlė abejonių dėl jų patikimumo ir objektyvumo, kadangi yra suformuoti vienašališkai iš ieškovės ir mažamečio vaiko paaiškinimų. Be to, teismas atsižvelgė į tai, kad pati liudytoja S. L. patvirtino, kad paprastai tokiose situacijose į susitikimus aktyviai kviečiami abu tėvai, tačiau šiuo atveju V. S. nebuvo kviestas. Paaiškino, kad nekvietė V. S. todėl, kad, jos manymu, jo nereikia kviesti, nes tikslas buvo padėti E. sumažinti nerimą. Paaiškino, kad kalbama apie tai, ar E. S. gali su tėčiu matytis ir ar ji saugi su tėčiu, ar tėtis gali tinkamai vykdyti tėvo funkcijas, tačiau šį klausimą specialistė, vaikų psichiatrė S. L. sprendžia pačiam vaiko tėvui - V. S. - nedalyvaujant. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovo bendravimas su dukra E. dėl tarp šalių susiklosčiusių itin konfliktiškų santykių jau pakankamai ilgą laiką (nuo 2013-2014 metų) yra tik epizodinis. Teismas nurodė, kad pačios E. S. parodymai apie jos jaučiamą baimę tėvui V. S. vertintini kritiškai ir atmestini, kadangi jokiais objektyviais įrodymais nėra byloje patvirtinta, kad atsakovas sudarė realų, o ne motinos įteigtą, pagrindą dukrai E. S. jo (tėvo) bijoti. Nors ieškovė teismo posėdyje nurodė, kad ji stengiasi E. apsaugoti nuo streso, nebauginti jos, tačiau jos tolesni parodymai liudija priešingai: pati ieškovė nurodė teismo posėdyje, jog ji sakė dukrai E., kad tėvas nori ją pagrobti, kad tėvas yra sektos narys, kas sudarė pagrindą atsirasti dar vienai E. baimei, t. y. kad tėvas ją nuveš į sektą, nužudys.Teismas, vertindamas mažametės liudytojos E. S. parodymus, duotus dalyvaujant psichologei 2016-09-14 teismo posėdyje nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2VP-2171-804/2016, kurios apklausos garso įrašas prijungtas prie šios bylos (b. l. 81), bei jos parodymus, duotus 2015-01-15 ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 126-128), atkreipė dėmesį į tai, kad mergaitė apie tą patį įvykį, kilusį per jos gimtadienį, kurio metu tėvas išvertė stalą, mušė mamą, ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad tai buvo per 5-ąjį jos gimtadienį, o apklausos teismo posėdyje metu nurodė, kad tai įvyko tuomet, kai ruošėsi švęsti jos 2-ąjį gimtadienį. Ikiteisminio tyrimo metu ji nurodė, kaip aptariamu atveju ji nematė, kaip tėtis mušė mamą, o tik girdėjo, o apklausos teisme metu nupasakojo aplinkybes, kaip tai buvo daroma – kad „< ... > pristūmė, prispaudė mamą prie sienos ir pradėjo mušti < ... >“. Teismas, įvertinęs mažamečio liudytojo gebėjimą suvokti ir perteikti įvykius, pasitelkiant vaizduotę, suaugusiųjų įtaką jam, E. S. parodymus vertino kritiškai. Apie tai pasisakė ir Vilniaus apygardos teismas 2017-01-24 nutartyje, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 2S-37-661/2017 pagal L. S. atskirąjį skundą dėl vykdomojo rašto išdavimo V. S., pabrėždamas, kad „apeliacinės instancijos teismas, 2016-09-14 vykusio pirmosios instancijos teismo posėdžio metu vaiko papasakotus prisiminimus vertina itin kritiškai.“ Teismas, pažymėjo, kad po šalių sudarytos taikos sutarties patvirtinimo 2014-12-03 teismo nutartimi tėvui (atsakovui) net nebuvo sudaryta galimybė bendrauti su vaiku neutralioje aplinkoje, kur tėvas galėtų bandyti atstatyti ar suformuoti būtinus bendravimui socialinius, emocinius tėvo-dukros ryšius, ką pažymėjo ir Vilniaus apygardos teismas 2017-01-24 nutartyje, priimtoje anksčiau minėtoje civilinėje byloje Nr. 2S-37-661/2017. Pažymėtina, kad pati ieškovė teismo posėdyje nurodė nemananti, kad dukra E. norės vėliau (po laikino tėvo valdžios apribojimo) bendrauti su tėvu. Teismas sprendė, kad kraštutinės priemonės atsakovui taikymas – tėvo valdžios apribojimas, kad ir laikinas, nors šalių sudaryta ir 2014-12-03 teismo patvirtinta taikos sutartimi, atsižvelgiant į vaiko interesus, buvo sutarta dėl maksimalaus tėvo dalyvavimo auklėjant vaiką (b. l. 15-17). Kad po taikos sutarties sudarymo atsirado aplinkybių, leidžiančių teigti, kad V. S. elgesys kenkia dukters E. interesams, byloje nenustatyta. Ieškovės teiginiai, apie tai, kad atsakovas, 2016-05-31 atvykęs prie vaiko mokyklos, ketino pagrobti vaiką ir netgi išvežti jį iš Lietuvos, grindžiami spėjimais, o ne pagrįstais įrodymais. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų išreiškęs norą pasiimti dukrą E. nuolatiniam gyvenimui pas jį ar pareiškęs reikalavimą nustatyti dukters E. gyvenamąją vietą su juo – jis teigia norįs bendrauti ir dalyvauti vaiko auklėjime. Byloje taip pat nėra duomenų apie tai, kad atsakovas darytų žalingą įtaką vaikui E. S. savo amoraliu elgesiu. Pati ieškovė teismo posėdyje atsakovą apibūdino kaip negeriantį, nerūkantį, darbštų, ūkišką. VTAS išvadoje taip pat nurodyta, kad Skyrius nebuvo gavęs nusiskundimų iš gydymo, mokymo, policijos įstaigų dėl V. S. netinkamo tėvo valdžios įgyvendinimo.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliantė (ieškovė) L. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - tenkinti ieškovės L. S. ieškinį ir laikinai apriboti atsakovo, V. S. tėvo teises jo nepilnametės dukros, E. S. atžvilgiu, uždraudžiant susitikti ir bendrauti su dukra. Apeliacinį skundą grindžia argumentais: Atsakovo vengimą auklėti nepilnametę dukrą, rūpinimąsi ja paneigia faktinė aplinkybė, kurios Trakų rajono apylinkės teismas visiškai nevertino – tai, kad nuo pat dukros gimimo nebuvo ir nėra susiklostęs itin reikšmingas socialinis ryšys tarp tėvo ir dukros: nuo pat dukros, E. S., gimimo dienos. Nuo 2006 m. atsakovas dukros nepripažino ir ja iki 2014 m. gruodžio 12 d., kai buvo priimta Trakų rajono apylinkės teisme nutartis, nesirūpino, neteikė išlaikymo. Aplinkybę, jog atsakovas nepripažino dukros patvirtina byloje esantys įrodymai. Visoms ikiteisminio tyrimo metu apklaustoms liudytojoms, kurios glaudžiai bendravo su S. šeima, žinomos faktinės bendro ieškovės ir atsakovo gyvenimo detalės. Jos vienareikšmiškai nurodė tą pačią aplinkybę, jog atsakovas nepripažino dukros, E. S., savo dukra kol nebuvo atliktas tėvystės nustatymo tyrimas. Būtent atsakovas pateikė reikalavimą dėl tėvystės nustatymo/tyrimo atlikimo bažnytinės santuokos nutraukimo metu. Liudytojos nurodytos aplinkybės, atsakovo reikalavimas dėl tėvystės nustatymo leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad nuo 2006 m. iki 2012 m., t. y., 6 metus, atsakovui nepripažįstant tėvystės, negalėjo susiklostyti glaudus socialinis ryšys tarp tėvo ir dukros, todėl toks atsakovo elgesys negali būti aiškinamas kaip nevengimas atlikti tėvo pareigas, ja rūpintis. Trakų rajono apylinkės teismas, priimdamas teismo sprendimą, rėmėsi išimtinai tik vieno atsakovo pateiktais paaiškinimais, be konkretesnių priežasčių atmetant visus kitus byloje esančius įrodymus - specialisto -gydytojo išvadą, liudytojų parodymus, pačios nepilnametės dukros išreikštą valią.Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas domėjosi dukros sveikata, jos mokymusi. Priešingai, byloje esantys duomenys paneigia Trakų rajono apylinkės teismo padarytas, prieštaraujančias faktinėms bylos aplinkybėms, išvadas. Trakų rajono Lentvario H. S. gimnazijos mokyklos metodininkės L. R. ( nepilnametės dukros auklėtoja) 2016-06-02 pranešime, adresuotame Trakų rajono Vaiko teisių apsaugos skyriuje, nurodyta, kad per 4 mokslo metus atsakovas nesikreipė ir nesidomėjo dukros mokslų pasiekimais ir jos elgesiu. Byloje nėra pateikta duomenų, galinčių patvirtinti teismo padarytą išvadą, kad atsakovo kelionė su dukromis atostogauti, kvietimas važinėtis dviračiais, skambinimas, turi būti vertinamas išimtinai tik kaip atsakovo, kaip tėvo, pareigų vykdymas. Teismas, padarydamas tokias išvadas, nevertino, byloje esančių įrodymų ( J. S.) parodymų, pačios nepilnametės, E. S., nuomonės, kokias emocijas sukeldavo bendravimas su tėvu. Teismas, vertindamas nurodytas aplinkybes, visiškai atmetė įrodymus, patvirtinančius, kad net ir tuos du kartus, kai atsakovas parodė iniciatyvą bendrauti su dukromis, nepilnametė dukra patyrė tik neigiamas emocijas, įvykius sieja tik su išgąsčiu ir nesaugia aplinka. Teismo priimtas sprendimas neatitinka vaiko interesų, todėl neteisėtas ir nepagrįstas. Teismas visiškai neatsižvelgė į medicininius dokumentus, kuriuose nurodoma, kad rekomenduojama E. nebendrauti su tėčiu: dėl esamų emocinių ir potrauminio streso sutrikimų tęsiamas gydymas. Kaip matyti ir iš šio medicininio dokumento, atsakovo elgesys dukrai E. yra padaręs tokią neigiamą įtaką, kad tai E. sukėlė ir sukelia ne tik psichologinį (baimę, nerimą), bet net ir fizinį skausmą (galvos, pilvo skausmai, vėmimas po bendravimo su tėvu arba net ir po minčių apie jį). Liudytoja gydytoja S. L. nurodė, kad, vertinant mergaitės E. paaiškinimus, darė išvadą, kad tarp tėvo ir dukros nėra susiklostęs geras ryšys, mergaitė bijo, kad ji gali būti pagrobta, ji bijo susitikti su tėčiu. Liudytoja patvirtino, kad išvados apie E. psichologinę būseną, surašytos, remiantis tik pačios mergaitės išreikšta nuomone, pasakojimais. Vertinant Trakų rajono apylinkės teismo sprendime nurodytą argumentą dėl specialistės - gydytojos pateiktų išvadų, atkreiptinas dėmesys, kad tiek 2016-07-14, tiek 2016-11-03 VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro Konsultacinio centro išvadose nurodytos aplinkybės neprieštarauja byloje esantiems kitiems įrodymams.Trakų rajono apylinkės teismas, priimant skundžiamą sprendimą, nevertino ir 2017-01-25 teismo posėdyje apklaustų liudytojų R. B. ir B. B. parodymų, nurodant jog jų parodymai nepatvirtinti kita byloje esančia medžiaga. Tai, kad nurodytos liudytojos tiesiogiai nedalyvavo įvykiuose, negali vienareikšmiškai eliminuoti jų parodymų ar juos pripažinti nepagrįstais ir abejotinais. Byloje apklaustos liudytojos ilgus metus bendrauja su S. šeima, todėl pagrįstai laikytina, kad joms gali būti žinomos faktinės aplinkybės, susijusios su atsakovo ir nepilnametės dukros bendravimu.Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas prašo palikti Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 14 d. sprendimą nepakeistą. Atsiliepime nurodo tokius argumentus: Atsakovas moka išlaikymą nepilnametei dukrai. Nuo 2014 m., pagal teismo sprendimą (civilinė byla Nr.2-2340-804/2014) moka po 115,94 EUR, taip pat pirko drabužių, batų, žaislų ir pan. Kol bendravo su dukra E., apie jos mokslus ir gyvenimo pasiekimus sužinodavo iš pačios E.. Dabar turi galimybę susipažinti su E. mokslo rezultatais naudodamasis elektroniniu dienynu. Nurodo, kad bendraujant su vaikais, susitikimo metu buvo organizuotos kelionės į Kauną zoologijos sodą, Burbiškių gėlių parodą, Palangą, Botanikos sodą, Kernavę, Vilniaus televizijos bokštą ir pan., važinėjimai su dviračiais. Motina pastoviai naudoja prieš E. psichologinį smurtą: blogai kalba apie atsakovą (dukros tėvą), šmeižia, smerkia dukros E. akyse ir maža to, pastoviai baugina E., kad neva jis dukrą pagrobs, nužudys ir pan. Tokie ieškovės veiksmai daro emocinę psichinę žalą vaikui. 2017 m. vasario 8 d. buvo iškviesta policija, nes nepažįstami asmenys triukšmavo prie ieškovės namų. Tačiau vėl gi ieškovė E. nurodžiusi, kad tai žmonės siųsti atsakovo. Liudytojos gydytojos L. parodymai, kuriais ji rekomendavo dukrai nutraukti bet kokius ryšius su tėvu vertintini kritiškai, nes ji bendravo tik su E. ir jos motina, o atsakovą ignoravo. Pasisakydamas dėl ieškovės argumentų, susijusių su dukros skandinimu Baltijos jūroje, atsakovas nurodo, kad pati vyresniojo dukra J. S., kuri kartu atostogavo su atsakovu ir jaunesne seserimi, savo parodymose policijai teigė kad, apie įvykį prie Baltijos jūros neprisimena. Šioje byloje duodama parodymus J. S. jau viską prisimena, kas rodo, kad ji tik atkartojo ieškovės žodžius. Atsakovo nuomone, pati ieškovė daro J. psichologinį spaudimą, versdama dukrą iškraipyti akivaizdžius faktus.Po taikos sutarties pasirašymo 2014 m. gruodžio 3 d., kurioje nustatytas atsakovo su dukra E. bendravimo grafikas, dukros E. atsakovas taip ir nematė. Pažymi, kad dukrai E. niekada nenaudojo jokio psichologinio smurto, nedarė blogos įtakos vaikui, mano, kad savo vaikams yra geras tėvas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
VI. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas. Kartu su apeliaciniu skundu ieškovė pateikė naujus įrodymus – Vilniaus miesto 35-ojo notarų biuro notarės 2017-02-24 patvirtinti liudytojos J. S. parodymai, 2017-02-09 pareiškimai Trakų komisariato viršininkui, VšĮ Psichikos sveikatos klinikos 2017-02-09 medicinos dokumentų išrašas. Pagal CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Minėtame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi išimtys, sąlygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tokie atvejai būna: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Susipažinus su šiais rašytiniais įrodymais, darytina išvada, kad jie nėra aktualūs nagrinėjamai bylai. J. S. yra davus paaiškinimus teisme apie savo bei sesers E. santykius su tėvu, todėl dar kartą teikiami rašytiniai įrodymai rašytine forma yra pertekliniai, 2017-02-09 pareiškimai policijai nėra susiję su nagrinėjama byla, nes juose nurodoma, kad nepažįstami žmonės triukšmavo prie ieškovės durų, ieškovės manymu jie atsakovo siųsti, nes žinojo ieškovės vardą ir kai kuriuos faktus. Kolegijos vertinimu, šie įrodymai nėra susiję su nagrinėjama byla, nes pareiškime nėra duomenų, kad atsakovas kaip nors būtų susijęs su pareiškime nurodytais asmenimis. Taip pat ir medicininiuose dokumentuose užfiksuota E. emocinė būklė po šio įvykio negali būti siejama su atsakovu. Dėl šių priežasčių teismas, vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, pastaruosius įrodymus atsisako priimti.Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl laikino tėvo valdžios apribojimo.Byloje nustatyta, kad Trakų rajono apylinkės teisme priimta 2014-12-03 nutartis, kuria patvirtinta ieškovės ir atsakovo sudaryta taikos sutartis. Šia sutartimi šalys susitarė dėl bendravimo su nepilnamete E. tvarkos nustatymo. Ši nutartis yra įsiteisėjusi, todėl šalims yra privaloma. Šioje byloje pareikštu ieškiniu nesiekiama pakeisti šalių sulygtos bendravimo tvarkos, o prašoma laikinai apriboti tėvo valdžią nepilnametės dukros atžvilgiu. Tenkinus ieškovės reikalavimą, būtų priimti du vienas kitam prieštaraujantys teismo procesiniai sprendimai, todėl jau vien šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas.Kaip pagrįstai pirmosios instancijos teismas nurodė, CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas ar motina: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, jog vienas iš tėvų daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis), tuo tarpu laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta. Tėvų valdžios ribojimo pagrindai ir sąlygos, nustatyti CK 3.180 straipsnyje, yra ne kartą aptarti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje. Nurodytame straipsnyje išvardytų tėvų valdžios ribojimo pagrindų sąrašas yra baigtinis; kiekvienu nustatytu atveju teismas gali priimti sprendimą riboti tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai; tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo prigimtinės pareigos rūpintis vaikais; visais išvardytais atvejais ribojant tėvų valdžią turi būti nustatyta tėvų kaltė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Prienų rajono savivaldybės Vaikų teisių apsaugos tarnybos v. G. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-1285/2002; 2002 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje F. B. v. V. M.; bylos Nr. 3K-3-1423/2002; 2005 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras v. G. N.; bylos Nr. 3K-3-492/2005 ir kt.). Aiškinant CK 3.180 straipsnio 1 dalį ir sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo, turi būti vadovaujamasi prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, įtvirtintu CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, J. T. vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje bei Lietuvos Respublikos vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. K. v. D. P.; bylos Nr. 3K-3-995/2003). Ieškovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino visų į bylą pateiktų rašytinių įrodymų, dėl to nepagrįstai netenkino ieškinio reikalavimo laikinai apriboti atsakovui tėvo valdžią. Nagrinėjamos bylos atveju nėra duomenų apie atsakovo agresiją, piktybiškus, neigiamus, galbūt net nusikalstamus veiksmus dukros atžvilgiu. Ieškovės nurodomos aplinkybės, kad jis 2014 m. spalio mėnesį bandė pagrobti dukrą iš mokyklos nėra pagrįsti realiais įrodymais, o daugiau paremtos pačios ieškovės emocijomis. Tai visų pirma patvirtina Trakų rajono apylinkės teismo 2014-12-03 nutartis, kuria buvo patvirtinta tarp ieškovės ir atsakovo sudaryta taikos sutartis. Šios sutarties 12 punktu šalys sutarė, kad atsakovas gali pasiimti nepilnametę šalių dukrą E. kiekvieno mėnesio porinių savaičių penktadieniais iki 19 val. ir parvežti ją į namus tos pačios savaitės sekmadienį iki 17 val. Taip pat šiame punkte numatyta galimybė atsakovui su nepilnamete dukra kartu leisti atostogas bei švenčių dienas. Pirmos instancijos teismo metu nustatyta, kad sutarties tekstą ir sąlygas parengė ieškovė. Darytina išvada, kad, jei 2014 m. spalio mėnesį atsakovas būtų bandęs pagrobti dukrą arba kitokiais būdais būtų siekęs ją nuskriausti, ieškovė nebūtų tokiomis sąlygomis pasirašiusi taikos sutarties. 2016-06-02 ieškovė taip pat buvo pateikusi policijai bei Vaikų teisių apsaugos tarnybai pareiškimą, kuriame nurodė, kad atsakovas 2016-05-30 bandė pagrobti dukrą. Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato kriminalinės policijos skyrius 2016-06-29 nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą. Šiame nutarime nurodyta, kad atsakovas remdamasis 2014-12-03 galiojančia Trakų rajono apylinkės teismo nutartimi nuvyko į dukros mokyklą, norėdamas gauti informaciją apie ją. Be kita ko, priešingai nei nurodė ieškovė policijos pareiškime, kad atsakovas kibo ne tik prie dukros, bet ir prie kitos mergaitės U., nutarime nurodyta, kad susisiekus telefonu su U. mama ši nurodžiusi, kad atsakovas jokių veiksmų jos dukros atžvilgiu neatliko, o tik paklausė, kur yra E.. Trakų rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius 2016-07-14 išvadoje nurodyta, kad skyrius nebuvo gavęs nusiskundimų iš gydymo, mokymų, policijos įstaigų dėl atsakovo netinkamo valdžios įgyvendinimo. Šioje išvadoje pažymėta, kad atsakovas neatsisako vykdyti tėvo pareigas vaiko E. atžvilgiu, teikia jai išlaikymą, siekia bendrauti su dukra ir dalyvauti jos gyvenime. Ieškovės manymu, teismas nepagrįstai neatsižvelgė į vaiko nuomonę, kad dukra visiškai nenori su tėvu bendrauti, o pamačiusi tėvą (atsakovą) patiria stresą.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. balandžio 11 d. nutartyje civ. byloje Nr. 3K-3-202/2014 nurodė, kad kai vaikas išreiškia akivaizdžiai neigiamas nuostatas dėl bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) ir nenorą bendrauti, teismas turi įvertinti šių neigiamų nuostatų susiformavimo priežastis ir ar vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) ribojimas būtinas siekiant apsaugos vaiko interesus. Bylos nagrinėjimo metu apklausta pati nepilnametė šalių dukra E., kuri savo santykius su tėvu apibūdino kaip „negerus“. Teismo posėdžio vaizdo įraše matyti, kad mergaitė pasakoja įvykį, kai jai buvo 2 metukai, ji su sese ir mama ruošėsi jos gimtadienio šventei, padėjo mamai. Buvo paruoštas stalas, maistas, tortas, mama joms padarė šukuosenas. Iki atvykstant svečiams, atvažiavo tėtis, buvo piktas, jis susipyko su mama ir iš pykčio, išvertė stalą, laužė jį iki sulūžo, o po to pristūmė (prispaudė) mamą prie sienos ir pradėjo mušti. Taip pat papasakojo apie įvykį, kad jai buvo 6 metai ir tėtis norėjo ją nuskandinti. Pasakodama apie savo savijautą bendraujant su tėvu E. nurodė, kad, kai paskambina tėtis, jai pradeda greičiau plakti širdis, pakyla spaudimas. Apibūdindamas savo santykius su tėvu mergaitė dažnai vartoja žodžius, kad jis „tiek visko pridaręs“ arba „po to ką mama patyrė“. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas E. parodymus, pagrįstai atkreipė į tai, kad E. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad įvykis, kai tėvas iš pykčio daužė stalą ir mušė mamą buvo per 5-ąjį jos gimtadienį, o apklausos teismo posėdyje metu nurodė, kad tai įvyko tuomet, kai ruošėsi švęsti jos 2-ąjį gimtadienį. Ikiteisminio tyrimo metu ji nurodė, kaip aptariamu atveju ji nematė, kaip tėtis mušė mamą, o tik girdėjo, o apklausos teisme metu nupasakojo aplinkybes, kaip tai buvo daroma – kad „< ... > pristūmė, prispaudė mamą prie sienos ir pradėjo mušti < ... >“. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstai pirmosios instancijos teismas, įvertino mažamečio liudytojo gebėjimą suvokti ir perteikti įvykius, pasitelkiant vaizduotę, suaugusiųjų įtaką jam, E. parodymus vertino kritiškai. Atsižvelgiant į jos duodamus parodymus policijai ir teismui, manytina, jog E. yra linkusi identifikuotis su motinos emociniais išgyvenimais, nes ji apibūdindama savo santykius su tėvu daug pasakoja apie motinos ir tėvo santykius, pokalbius, taip pat nurodo, kad atsakovas jos iki 6 metų nepripažino. Kadangi ieškovė pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodė, kad ji sakė dukrai E., kad tėvas nori ją pagrobti, kad tėvas yra sektos narys, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ši aplinkybė sudarė pagrindą atsirasti E. baimei. Be to, kolegijos įsitikinimu, atsakovui nebuvo suteikta galimybė geriau pažinti dukrą E., o vaikas nepažinodamas žmogaus, tiki kitų artimųjų (mamos, sesers) žmonių, kuriais pasitiki, pasakojimais. Įvertinus šiuos duomenis, reikalavimą laikinai uždrausti atsakovui bendrauti su dukra pagrįstai nebuvo tenkintas, nes tokiu atveju atsakovui bus dar labiau atitolinta galimybė bandyti užmegzti su vaiku draugišką, neprievartinį kontaktą net ir su psichologų pagalba. Nenustačius CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nei vienos iš išvardintų sąlygų, spręstina, jog nėra teisinio pagrindo laikinai apriboti tėvo valdžią nepilnametės E. atžvilgiu.Atkreiptinas dėmesys, kad Kasacinis Teismas yra išaiškinęs, kad vaiko kompetencija priimti sprendimą - atsisakyti bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu (motina), už jį atsakyti paprastai didėja su amžiumi ir vaiko branda, kai vaikas gali aiškiai apibrėžti priimamo sprendimo priežastis ir suvokti tokio sprendimo padarinius. Jei nėra kitų objektyvių aplinkybių, dėl ko galėtų būti ribojamas vaiko bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu (motina), o tik vaiko prieštaravimas, teismas gali neatsižvelgti į vaiko nuomonę ir nustatyti, jo manymu, geriausiai vaiko poreikius ir interesus atitinkančią bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-202/2014). Jei E. nenori bendrauti su savo biologiniu tėvu, tai prievarta nieks jos neprivers to daryti, nes CK 3.170 straipsnio nuostatoje įtvirtinta vaiko teisė nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena, taip pat vieno iš tėvų, gyvenančio skyrium, teisė bendrauti su vaiku; bei atsakomybė kito tėvo, su kuriuo gyvena vaikas, jei jis neleidžia bendrauti su tuo vaiku. Taigi šiuo atveju svarbu, kad motina, su kuria vaikas gyvena nekliudytų vaiko ir tėvo bendravimui, ieškoti būdų (su psichologo pagalba) kaip padėti vaikui užmegzti artimesnį ryšį su tėvu.Ieškovės nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo vaikų psichiatrės S. L. išvada, kurioje nurodyta, kad susitikimai su tėvu kelia didelį nerimą, dėl ilgalaikio streso ir patirtų psichotraumuojančių įvykių bendraujant su tėvu ilgalaikiai išsivystė sunkūs emocinės būklės sutrikimai, rekomenduotina apriboti tėvo bendravimą su dukra. Teismo posėdyje apklausta psichiatrė nurodė, kad su tėvu nebendravo, nors įprastai tokiu atveju bendrauja su abiem tėvais. Manytina, kad tokios kategoriškos psichiatrės rekomendacijos, neišklausius atsakovo nuomonės, pagrįstai pirmosios instancijos teismui kėlė abejonių dėl išvados patikimumo ir objektyvumo, kadangi yra suformuoti vienašališkai iš ieškovės ir mažamečio vaiko paaiškinimų. Be to, tai tik vienas iš byloje esančių įrodymų, kuris vertinamas su kitais byloje esančiais įrodymais, kurie, kaip jau minėta, nepatvirtina atsakovo netinkamo elgesio su vaiku.Ieškovės teigimu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino R. B. ir B. B. parodymų ir nurodo, kad tai, kad liudytojos tiesiogiai nedalyvavo įvykiuose, negalima šių liudytojų parodymų nepripažinti. Susipažinus su šių liudytojų parodymais duotais pirmosios instancijos teisme, darytina išvada, kad šių liudytojų paaiškinimai yra labiau susiję su ieškovės ir atsakovo santykiais, kas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, o tie paaiškinimai apie tėvo ir nepilnametės dukros santykius yra perpasakotos aplinkybės, sužinotos iš ieškovės, taip pat savo subjektyvios pozicijos dėl atsakovo elgesio išdėstymu. Be to, abi liudytojas ir ieškovę sieja artimi ryšiai. Liudytoja B. pažįsta ieškovę nuo paauglystės, nes su ieškovės mama buvo draugės, o liudytoja R. B. ieškovę pažįsta nuo jos gimimo, liudytoja yra ieškovės giminaitė. Nurodytos aplinkybės leido pirmosios instancijos teismui pagrįstai liudytojų parodymus įvertinti kaip netiesiogiai suinteresuotų asmenų subjektyvių įsitikinimų išdėstymą, kuris, nesant kitų įrodymų, negali būti laikomas ieškovės reikalavimus patvirtinančiu įrodymu.Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės pagrįstą ir teisėtą sprendimą, jį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Dėl nurodytų aplinkybių ir motyvų spręstina, jog apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Atsisakyti priimti ieškovės L. S. su apeliaciniu skundu pateiktus įrodymus.
Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.