- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-12-20
- Bylos Nr.
- e2-14203-1080/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-09446-2023-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dovilė Baradinskienė
- Ieškovas
- U. M.
- Atsakovas
- S. A., J. A.
- Advokatai
- Ramūnas Mikulskas, Vygantas Barkauskas
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dovilė Baradinskienė
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės U. M.–D. ieškinį atsakovams S. A. ir J. A. dėl avanso priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti ieškovės naudai solidariai iš atsakovų 5 000 Eur avansą, 750 Eur palūkanas, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodo, kad ji ir atsakovas S. A. 2020 m. gegužės 6 d. sudarė avansinę sutartį Nr. 2020-05-06, pagal kurią ieškovė įsipareigojo nupirkti, o atsakovas įsipareigojo parduoti nekilnojamuosius daiktus (žemės sklypus ir juose esančius statinius), esančius (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), ir kitą turtą. Šalys susitarė dėl 149 000 Eur dydžio turto kainos. Avansinės sutarties 2.1–2.3 punktuose buvo nustatyta, kokius veiksmus iki 2020 m. birželio 12 d. ir iki 2020 m. birželio 15 d. įsipareigoja atlikti atsakovas. Avansinės sutarties 3 punkte šalys įsipareigojo pasirašyti notaro patvirtintą turto pirkimo–pardavimo sutartį vėliausiai iki 2020 m. birželio 18 d. Vėliau pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymas buvo numatytas 2020 m. birželio 23 d. Vilniaus m. 9-ame notarų biure, tačiau pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta. Avansinės sutarties 7 punkte buvo nustatyta, kad jei sutartis neįvykdoma dėl ieškovės kaltės ir (arba) ji neįvykdys šia sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ir (arba) jos pareiškimai buvo klaidingi ir tai sąlygos sutarties nesudarymą, avansas ieškovei negrąžinamas. Ieškovės įsitikinimu, nurodyta avansinės sutarties nuostata šiuo atveju netaikytina, kad nes ieškovė pagrįstai nesudarė pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties.
3. Ieškovės teigimu, ji savo pareigas pagal avansinę sutartį įvykdė tinkamai – atliko tuos veiksmus, kuriuos turėjo atlikti, t. y. 2020 m. gegužės 6 d. banko pavedimu sumokėjo atsakovui 5 000 Eur avansą. Jokių kitų veiksmų, kuriuos ieškovė būtų turėjusi atlikti iki pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, avansinė sutartis nenumatė. Šiuo atveju ieškovės atsisakymą su daryti pagrindę pirkimo–pardavimo sutartį lėmė pačių atsakovų veiksmai (neveikimas) ir tikrovės neatitinkančios informacijos teikimas:
Atsiliepimas
3.1. Atsakovai reklaminėje medžiagoje portale aruodas.lt buvo nurodę tikrovės neatitinkančią informaciją apie nekilnojamuosius daiktus, jų kokybę, komplektaciją, medžiagas ir kt. Reklaminėje medžiagoje aruodas.lt buvo nurodyta, kad namo plotas 100 kv. m, tačiau vėliau paaiškėjo, kad tai ne gyvenamasis namas, kuris minimas ir avansinės sutarties 2.3 punkte, bet sodo namas, o jo plotas tik 79,66 kv. m pagal 2020 m. balandžio 17 d. fiksuotus kadastro duomenis. Taigi sodo namo plotas yra 20,34 kv. m (t. y. daugiau kaip 20 proc.) mažesnis, nei buvo nurodyta reklaminėje medžiagoje aruodas.lt.
3.2. Reklaminėje medžiagoje aruodas.lt buvo nurodyta, kad bendras žemės sklypų plotas yra 20 arų, tačiau pradėjus rengti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį paaiškėjo, kad sklypų bendras plotas yra tik 19,03 arų. Ieškovės teigimu, nors paaiškėjo, kad namo ir žemės sklypų plotai yra mažesni, negu buvo nurodyta reklaminėje medžiagoje aruodas.lt, atsakovai kategoriškai atsisakė sumažinti kainą, reikalaudami mokėti 149 000 Eur.
3.3. Atsakovai kategoriškai atsisakė įrašyti į pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį ar į jos priedą duomenis, kuriuos atsakovai buvo nurodę reklaminėje medžiagoje portale aruodas.lt (tiek apie nekilnojamuosius daiktus, jų kokybę, komplektaciją, medžiagas ir pan., tiek apie kilnojamuosius daiktus – baldus, buitinę techniką ir santechniką ir kt., kuriuos pagal avansinę sutartį atsakovai turėjo perduoti ieškovei). Nors pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties projekto 2.1.5 punkte kai kurie kilnojamieji daiktai buvo išvardinti, šis sąrašas buvo neišsamus tiek kiekio, tiek turinio prasme.
3.4. Atsakovai nepateikė visų dokumentų, kurie turėjo būti pateikti pagal avansinę sutartį (konkrečiai – statinio projekto, pagal kurį buvo statomas namas).
3.5. Atsakovai atsisakė garantuoti turto kokybines charakteristikas ir savybes, kurios buvo nurodytos reklaminėje medžiagoje portale aruodas.lt. Atsakovas nurodė, kad namo sienos apšiltintos 20 cm gamo termoputomis, todėl namas atitiktų B klasę, tačiau notarų biure buvo pateiktas energetinio naudingumo C klasės sertifikatas.
Šalies argumentai
4. Ieškovės teigimu, aplinkybę, kad ji nevengė sudaryti pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties, patvirtina ir 2020 m. birželio 23 d. Vilniaus m. 9-ojo notarų biuro notaro D. Adomavičiaus liudijimas, kuriame nurodyta, jog sutartu laiku į notarų biurą atvyko ieškovė, jos sutuoktinis ir atsakovai, tačiau šalims nesusitarus, pirkimo–pardavimo sutartis neįvyko. Taigi ieškovė siekė sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį, tačiau ši sutartis nebuvo sudaryta dėl nuo ieškovės nepriklausančių aplinkybių. Kadangi nebuvo pagrindo ieškovės civilinei atsakomybei, taip pat nebuvo kitų priežasčių ir pagrindų, dėl kurių nesudarius pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties ieškovei neturėtų būti grąžintas 5 000 Eur avansas, atsakovai privalėjo grąžinti ieškovei jos sumokėtą 5 000 Eur avansą, nes jie šiuos pinigus turėjo (turi) be teisinio pagrindo.
Atsiliepimas
5. Atsakovai pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą; priteisti iš ieškovės atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
6. Atsakovai nurodo, kad 2020 m. gegužės 3 d. ieškovė pagal skelbime www.aruodas.lt nurodytus kontaktus telefonu kreipėsi į atsakovą S. A. dėl parduodamo turto apžiūros. Į susitikimą su atsakovu atvyko ieškovė, jos sutuoktinis bei ieškovės motina. Atsakovas aprodė parduodamą turtą, suteikė galimybę susipažinti su turimais dokumentais, tarp jų ir žemės sklypų ir namo kadastrinių matavimų bylomis, turimomis inžinerinių įrenginių techninėmis specifikacijomis ir kt. Ieškovei susitikimo metu buvo atskleistos ir tapo žinomos visos tikslios parduodamo turto savybės, charakteristikos. Tą pačią dieną, t. y. 2020 m. gegužės 3 d., ieškovė elektroniniu laišku atsiuntė atsakovui avansinės sutarties projektą, o 2020 m. gegužės 6 d. ieškovė ir atsakovas pasirašė avansinę sutartį.
7. Atsakovų teigimu, artėjant pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo datai ir pradėjus derinti pirkimo–pardavimo sąlygas, ieškovė pradėjo akivaizdžiai ieškoti pretekstų nesusitarti dėl pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties sąlygų bei išvengti sandorio sudarymo be jokių neigiamų pasekmių. Atsakovai nurodo, kad jie atvykę į notarų biurą su savimi buvo atsinešę visus su parduodamu turtu susijusius dokumentus, buvo pasirengę sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį, tuo tarpu ieškovė ir jos sutuoktinis į notarų biurą atvyko formaliai, siekdami tik imituoti ketinimus sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį. Atsakovų vertinimu, pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta išimtinai dėl ieškovės kaltės, nes ieškovė be pagrindo atsisakė sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį:
Šalies argumentai
7.1. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad ji buvo suklaidinta dėl namo paskirties ir ploto. Ieškovės pasirašytoje avansinėje sutartyje aiškiai nurodyta, kad ieškovė įsipareigojo pirkti sodo paskirties namą, kurio 79,66 kv. m, užstatymo plotas 98 kv. m. Pasirašydama sutartį ieškovė nekėlė jokių klausimų nei dėl namo paskirties, nei dėl ploto. Ieškovės elgesys patvirtina, kad ieškovei buvo žinomos tikrosios parduodamo turto savybės ir charakteristikos. Ieškovė, įrodinėdama, kad avansine sutartimi ji buvo įsipareigojusi pirkti gyvenamosios paskirties namą, remiasi avansinės sutarties 2.3 punktu, tačiau avansinės sutarties šabloną atsakovui atsiuntė būtent ieškovė.
7.2. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad ji buvo suklaidinta dėl žemės sklypų ploto. Iš tiesų, atsakovas, talpindamas skelbimą www.aruodas.lt, suklydo ir nurodė netikslų plotą, tačiau ieškovei visą derybų laikotarpį buvo žinomas tikslus žemės sklypų plotas. Priešingai nei nurodoma ieškinyje, ieškovė nei raštu, nei žodžiu nekėlė jokių klausimų ir reikalavimų dėl žemės sklypo ploto, ir, juo labiau, neprašė mažinti turto kainos. Be to, kiekvienas vidutiniškai protingas ir apdairus asmuo nekilnojamąjį turtą perka remdamasis ne internete pateikta informacija, o patikrinęs faktinę situaciją ir dokumentus. Neįtikėtini ieškovės argumentai, kad pirkdama nekilnojamąjį turtą ji vadovavosi išimtinai tik skelbime, o ne oficialiuose dokumentuose pateikta informacija apie nekilnojamojo turto plotą ir jo savybes. Ieškovė su savo šeimos nariais ir artimaisiais, taip pat statybų specialistu buvo atvykusi apžiūrėti parduodamo turto ne vieną kartą, tikrino tiek turtą, tiek šio turto dokumentus. Ieškovė buvo pradėjusi organizuoti tvoros aplink žemės sklypus įrengimą, o tai neabejotinai patvirtina, kad ieškovei visos su turto savybėmis susijusios aplinkybės buvo gerai žinomos.
7.3. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad atsakovai atsisakė į pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį įtraukti kilnojamuosius daiktus bei duomenis apie Nekilnojamųjų daiktų kokybę, komplektaciją, medžiagas ir t. t. Priešingai nei teigia ieškovė, kilnojamųjų daiktų detalizavimą pagrindinėje pirkimo–pardavimo sutartyje inicijavo ne ieškovė, o atsakovai. Kilnojamųjų daiktų įtraukimas į pagrindinę sutartį ne tik buvo reikšmingas siekiant tiek išvengti ginčų ateityje, tiek mokestine prasme (kadangi atsakovai nebuvo išlaikę nekilnojamojo turto 10 metų, todėl valstybei turėjo mokėti GPM nuo parduodamo turto vertės, į kurią nėra įtraukiami kilnojamieji daiktai). Atsakovų siekis buvo aiškiai aprašyti daiktus bei juos įkainoti. Tuo tarpu ieškovė priešinosi kilnojamųjų daiktų įtraukimui į pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį, motyvuodama tuo, kad atskirai įkainojus kilnojamuosius daiktus, sumažėtų nekilnojamojo turto vertė. Be to, būtent ieškovė 2020 m. birželio 22 d. elektroniniu laišku nesutiko dėl kilnojamųjų daiktų įtraukimo ir notarų biuro prašė pašalinti iš pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties projekto Daiktą Nr. 5 , t. y. išvardintus kilnojamuosius daiktus.
7.4. Priešingai nei nurodo ieškovė, atsakovai neatsisakė nurodyti nekilnojamųjų daiktų kokybę apibūdinančių savybių, tačiau nesutiko su sutarties priede Nr. 1 pateiktomis vertinamosiomis sąvokomis. Likus vienai dienai iki numatyto sandorio dienos, ieškovė pradėjo kelti klausimą dėl naujų, t. y. šalių nesuderintų ir niekuomet nederintų sąlygų įtraukimo į pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį. 2020 m. birželio 22 d. elektroniniu laišku ieškovė informavo notarų biurą bei atsakovus, kad būtų įtrauktas www.aruodas.lt patalpinto skelbimo tekstas. Tą pačią dieną notarų biuras atsiundė pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties projektą, kuriame suredaguota skelbimo tekstą įformino kaip sutarties priedą Nr. 1. 2022 m. birželio 23 d. visoms šalims atvykus į notarų biurą būtent esminis ginčas ir kilo dėl sutarties priedo Nr. 1, t. y. skelbimo iš www.aruodas.lt, pasirašymo. Atsakovai iš dalies nesutiko su sutarties priedo Nr. 1 turiniu, nes parduodamas turtas buvo apibūdinamas ne tik individualiais požymiais, tačiau ir vertinamaisiais, kas ateityje galėtų užprogramuoti ginčus, tačiau ieškovė ir jos sutuoktinis kategoriškai nesutiko atlikti jokias korekcijas, kurios nesusijusios su nekilnojamojo turto pirkimu–pardavimu pagal iš anksto aptartas ir suderintas sąlygas.
7.5. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad ji buvo suklaidinta dėl namo energetinio naudingumo klasės. Ieškovė nurodo, kad reklaminėje medžiagoje buvo nurodyta, kad „sienos apšiltintos 20 cm Gamo termoputomis“, kas atitiktų energetinio naudingumo B klasę, o notarų biure, anot ieškovės, buvo pateiktas energetinio naudingumo C klasės sertifikatas. Tačiau pažymėtina, jog atsakovas skelbime nebuvo nurodęs, kokiai energetinio naudingumo klasei priklauso namas. Taip pat atsakovas niekada nebuvo įsipareigojęs užtikrinti konkretaus energetinio naudingumo. 2020 m. birželio 9 d. elektroniniame laiške, kuriuo remiasi ieškovė, atsakovas nurodo informaciją ne apie namo energetinio naudingumo klasę, o pateikia savo nuomonę apie langų energetinio naudingumo klasę.
8. Atsakovų vertinimu, tiek šalių susirašinėjimai, tiek elgesys patvirtina, kad šalių derybos buvo pakankamai toli pažengusios, tokiu būdu sukuriant atsakovams teisėtą ir pagrįstą lūkestį, jog pagrindinė sutartis bus iš tiesų sudaryta. Tačiau ieškovei nepagrįstai pradėjus kelti naujas sutarties sąlygas, dėl kurių nebuvo tartasi, nustatančias perteklinius įpareigojimus atsakovams, taip pat dirbtinai reikšti priekaištus dėl turto savybių, kurios ieškovei buvo gerai žinomos sudarant avansinę sutartį, ieškovė dirbtinai iškėlė ginčą, kuris galiausiai ir lėmė pagrindinės sutarties nesudarymą. Kadangi pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovės ir jos sutuoktinio kaltės, atsakovai, vadovaudamiesi avansinės sutarties 7 punktu, ieškovės sumokėtą 5 000 Eur avansą pasiliko kaip netesybas už nepagrįstą atsisakymą / vengimą sudaryti pagrindinę sutartį.
Šalies argumentai
9. Ieškovė pateikė dubliką, kuriame nurodė, jog nesutinka su atsakovų atsiliepimo argumentais. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovų pozicija dėl dokumentų perdavimo nenuosekli ir netgi prieštaringa – vienur atsakovai nurodo, esą jie suteikė galimybę ieškovei susipažinti su visais turimais dokumentais, tuo tarpu kitur teigia, kad namo projektą ir „visus kitus dokumentus“ jie sutiko pateikti ieškovei tik sudarant pagrindinę pirkimo–pardavimo sutarti, t. y. atsakovai raštu pripažįsta faktinę aplinkybę, kad ieškovės prašomų dokumentų nepateikė. Atsakovai atsiliepime į ieškinį teigia, kad skelbime buvo nurodyta, jog namo plotas yra 100 kv. m todėl, kad atsakovai nežinojo namo tikrojo ploto, nes skelbimas www.aruodas.lt buvo patalpintas iki kadastrinių matavimų atlikimo, tačiau ieškovė skelbimą portale www.aruodas.lt perskaitė 2020 m. gegužės 3 d., o kadastriniai matavimai buvo atlikti 2020 m. balandžio 17 d., t. y. gerokai iki šalių susitikimo. Priešingai nei teigia atsakovai, ieškovei nebuvo žinoma, kad ketintų įsigyti žemės plotas yra 19,03 arai, o ne 20 arų, kaip buvo nuryta skelbime. Nei šalių sudarytoje avansinėje sutartyje, nei ieškovės 2020 m. gegužės 22 d. pasirašytame įsipareigojime gretimo žemės sklypo savininkei nebuvo nurodyti jokie žemės sklypų plotai. Atsakovai atsiliepime taip pat nepagrįstai teigia, kad ieškovė kategoriškai nesutiko koreguoti sutarties priedą Nr. 1. Ieškovė sutiko, kad iš šio priedo būtų išimti vertinamieji apibūdinimai, tačiau ieškovė laikėsi pozicijos, jog į priedą Nr. 1 iš reklaminės medžiagos portale www.aruodas.lt būtų perkelti konkretūs duomenys apie nekilnojamųjų daiktų fizinius matmenis, komplektaciją, medžiagas ir pan. Atsakovai su tuo kategoriškai nesutiko. Atsakovai pageidavo, kad į pagrindinę sutartį būtų įtrauktas Daiktas Nr. 5 (baldai, buitinė technika, santechnika ir kt.), kurio kaina – 23 400 Eur, tuo tarpu ieškovė pageidavo, kad būtų nurodyti konkretūs kilnojamieji daiktai – jų pavadinimai, kiekybinės ir kokybinės charakteristikos, garantijų terminai, nauji ar nusidėvėję (o jeigu nusidėvėję – tai kiek) ir pan., tačiau atsakovai tokią informaciją suteikti nesutiko.
Atsiliepimas
10. Atsakovai pateikė tripliką, kuriame nurodė, jog nesutinka su ieškovės dublike išdėstytais argumentais. Atsakovai tripliką grindė šiais pagrindiniais argumentais:
Šalies argumentai
10.1. Ieškovė dublike nurodo tikrovės neatitinkančias aplinkybes, kad atsakovas 2020 m. gegužės 3 d. pirminio susitikimo metu nesuteikė pakankamai laiko apžiūrėti turto bei susipažinti su visais turto dokumentais. Net ir tuo atveju, jeigu ieškovei iš tiesų būtų pritrūkę laiko apžiūrėti turtą ar susipažinti su dokumentais, ji galėjo tai padaryti vėliau, nes niekas nevertė ir neragino ieškovės skubotai priimti sprendimo dėl turto įsigijimo. Šiuo atveju iš karto po susitikimo ieškovė ėmėsi inicijuoti preliminariosios sutarties sudarymą, o tai patvirtina, kad ieškovei buvo atskleistos visos su turtu susijusios reikšmingos aplinkybės.
10.2. Avansines sutarties 1 punkte aiškiai nurodyta, kad parduodamo namo paskirtis – sodo namas, o naudingas plotas 79,66 kv. m, todėl nepagristi ieškovės teiginiai, jog ji buvo suklaidinta dėl šių turto savybių.
10.3. Nors žemės sklypų plotai nėra detalizuoti avansinėje sutartyje, tačiau aplinkybė, kad tikslus žemės sklypų plotas ieškovei buvo atskleistas iki avansinės sutarties pasirašymo patvirtina pačios ieškovės elgesys. Be to, atsakovas ieškovės prašymu kitą dieną po avansinės sutarties pasirašymo elektroniniu laišku, išsiuntė ieškovei vieno žemės sklypo planą bei kito žemės sklypo VĮ Registrų centro išrašą. Šiuose dokumentuose buvo aiškiai nurodyti žemės sklypų plotai. Ieškovė, nei gavusi rašytinius žemės sklypų dokumentus, nei vėliau iki pat numatytos pagrindinės sutarties sudarymo dienos, nekėlė klausimo dėl žemės sklypų ploto neatitikties www.aruodas.lt skelbimo turiniui.
10.4. Nepagrįsti ieškovės teiginiai, kad atsakovas atsisakė perduoti ieškovei namo projektą. Atsakovas sutiko ieškovei perduoti namo projektą pagrindinio sandorio sudarymo metu. Iki pagrindinės sutarties sudarymo atsakovas su namo projektu neprieštaravo leisti susipažinti tik fiziškai, t. y. nesiunčiant elektroniniu formatu. Be to, šiuo atveju kalba tarp šalių ėjo ne apie techninį projektą (kuriame numatomi techniniai sprendiniai bei remiantis kuriuo išduodamas statybą leidžiantis dokumentas teisės aktų nustatytais atvejais), tačiau tik apie projekto architektūrinę dalį, kuri didžiąja dalimi sutampa su namo kadastrine byla. Skirtumas tas, kad namo projekte (architektūrinėje dalyje) papildomai pateikta 3D vizualizacija, architektūriniai pjūviai, detalesni perdangos, aukštų ir stogo planai (išmatavimai), sąnaudų kiekių žiniaraščiai ir pan. Turint projekto architektūrinę dalį, t. y. pačią namo detalią vizualinę idėją, ieškovė galėjo be jokių pastangų pasistatyti analogišką namą, modifikuojant projektą bei statybas pagal savo poreikius.
10.5. Priešingai nei nurodo ieškovė, iki avansinės sutarties sudarymo nebuvo jokios kalbos apie namo energetinio vertingumo klasę, nes tokios informacijos avansinės sutarties sudarymo metu neturėjo ir nežinojo pats atsakovas. Be to, atsakovas nei žodžiu, nei raštu nebuvo įsipareigojęs ieškovei užtikrinti konkrečią namo energetinio naudingumo klasę. Apie energetinio naudingumo klasę pats atsakovas susižinojo prieš pat numatytą pagrindinio sandorio sudarymo dieną, kai tokio dokumento buvo pareikalauta notarų biure.
10.6. Ieškovė iškraipo faktines aplinkybes ir atsakovų argumentus dėl sutarties priedo Nr.1 pasirašymo. Atsakovai iš esmės neprieštaravo dėl skelbime nurodytų įrenginių bei techninių charakteristikų (individualių požymių) išvardijimo, tačiau prašė pašalinti vertinamuosius požymius, dėl kurių turto aprašymas sutarties priede Nr. 1 buvo suformuluotas kaip skelbimas, o ne kaip daiktų specifikacija (pvz. „būstas pastatytas ir įrengtas naudojant kokybiškas, ilgaamžes medžiagas, patikimą įrangą“ ir t. t.).
Žemesnės instancijos teismas
11. Teismo posėdyje ieškovės atstovas advokatas palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti, iš esmės remdamasis procesiniuose dokumentuose išdėstytais argumentais.
Šalies argumentai
12. Teismo posėdyje atsakovai ir jų atstovas advokatas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, iš esmės remdamiesi procesiniuose dokumentuose išdėstytais argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas visiškai
13. Iš bylos medžiagos ir šalių paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad 2020 m. gegužės 3 d. ieškovė pagal interneto tinklapyje www.aruodas.lt patalpintame skelbime nurodytus kontaktus telefonu kreipėsi į atsakovą S. A. dėl parduodamo turto apžiūros. Tą pačią dieną ieškovė su šeima atvyko pas atsakovus apžiūrėti ketinamo įsigyti turto.
14. 2020 m. gegužės 6 d. ieškovė ir atsakovas S. A. sudarė avansinę sutartį Nr. 2020-05-06 (toliau – Preliminarioji sutartis), kuria ieškovė įpareigojo nupirkti, o atsakovas įpareigojo parduoti nekilnojamuosius daiktus, esančius (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), t. y.: žemės sklypus, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), bei šiuose žemės sklypuose esančius statinius: sodo namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (nesudėtingą statinį, kurio naudingas plotas 79,66 kv. m, užstatymo plotas 98 kv. m, tūris 343 m³), ūkinį pastatą (sandėliuką) 21 kv. m., lauko pavėsinę 24 kv. m. Šalys taip pat susitarė, kad žemės sklypai ir statiniai yra parduodami su visais juose esančiais inžineriniais bei gerbūvio įrenginiais (nuotekų valymo įrenginiu, vandens gręžiniu, vejos laistymo sistema, dviem terasomis). Šalių susitarimu nurodyto turto pardavimo kaina – 149 000 Eur (Preliminariosios sutarties 1 punktas). Preliminariosios sutarties 3 punkte šalys susitarė pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį pasirašyti ne vėliau kaip iki 2020 m. birželio 18 d. (vėliau šalių susitarimu šis terminas buvo pratęstas iki 2020 m. birželio 23 d.).
15. Preliminariosios sutarties pasirašymo dieną, t. y. 2020 m. gegužės 6 d., ieškovė, vykdydama Preliminariosios sutarties 3 punkte nustatytą įpareigojimą, mokėjimo nurodymu sumokėjo atsakovui 5 000 Eur avansą.
16. 2020 m. birželio 23 d. šalys atvyko į Vilniaus m. 9-ąjį notarų biurą, kuriame turėjo būti pasirašyta pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis, tačiau šalims nesusitarus, pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo pasirašyta. Šias aplinkybes patvirtina byloje pateiktas Vilniaus m. 9-ojo notarų biuro notaro Dionizo Adomavičiaus 2020 m. birželio 23 d. išduotas liudijimas, notarinio registro DA-2848.
17. Ieškovė, laikydamasi pozicijos, kad jos atsisakymą sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį lėmė atsakovų veiksmai (neveikimas), kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų sumokėtą 5 000 Eur avansą ir 750 Eur palūkanas.
Dėl šalies prievolės grąžinti kitos šalies sumokėtą avansą šalims nesudarius pagrindinės sutarties
18. Preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį (CK 6.165 straipsnio 1 dalis). Preliminariajai sutarčiai, be kitų, yra būdingas tas ypatumas, kad tokios sutarties šalys neturi teisės reikalauti priverstinio sutarties įvykdymo natūra – šalims per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą nesudarius pagrindinės sutarties, prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia (CK 6.165 straipsnio 5 dalis). Vis dėlto šis preliminariosios sutarties ypatumas nereiškia, kad šalies atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį, nulemtas subjektyvių – nuo tokios šalies valios priklausančių – priežasčių, nesukelia jai neigiamų teisinių padarinių – ta preliminariosios sutarties šalis, kuri nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (CK 6.165 straipsnio 4 dalis).
19. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad preliminariosios sutarties šalių prievolė sudaryti pagrindinę sutartį, kaip ir bet kuri kita prievolė, kaip ji suprantama pagal CK 6.1 straipsnį, gali būti užtikrinta netesybomis pagal sutartį (CK 6.70 straipsnis). Netesybos pagal sutartį – sutartyje nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Netesybų, kurios atlieka ir esamų bei būsimų prievolių įvykdymo užtikrinimo funkciją, tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius arba ikisutartinius įsipareigojimus. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi apibrėžtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2019 m. birželio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-469/2019 43 punktą). Kasacinio teismo išaiškinta, kad preliminariosios sutarties šalis CK 6.165 straipsnio 4 dalies prasme turi teisę reikalauti ir netesybų, kaip minimalių nuostolių, patirtų dėl kitos šalies nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį, atlyginimo, jeigu tokia turtinė prievolė yra įtvirtinta sutartyje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-11-469/2020, kt.).
20. Nagrinėjamu atveju šalys, sudarydamos Preliminariąją sutartį, susitarė, kad jei Preliminarioji sutartis neįvykdoma dėl pirkėjos (ieškovės) kaltės ir (arba) ji ne neįvykdys šia sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, ir (arba) jos pareiškimai bus klaidingi, ir tai sąlygos sutarties nesudarymą, avansas pirkėjai (ieškovei) negrąžinamas (Preliminariosios sutarties 7 punktas). Analogiška atsakomybė forma buvo nustatyta ir pardavėjams: Preliminariosios sutarties 6 punkte šalys susitarė, kad pardavėjui (atsakovui) atsisakius sudaryti notarinę pirkimo–pardavimo sutartį, avansinis mokestis grąžinamas pirkėjai (ieškovei) bei sumokama tokio paties dydžio kompensacija už neįvykdytus įsipareigojimus.
21. Civilinei atsakomybei pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.165 straipsnio 4 dalį taikyti būtini du teisiškai reikšmingi faktai: 1) preliminariosios sutarties šalies atsisakymas ar vengimas sudaryti pagrindinę sutartį; 2) atsisakymas ar vengimas sudaryti pagrindinę sutartį turi būti nepagrįstas. Šios sąlygos yra kumuliatyvios – preliminariosios sutarties šalies atsakomybei atsirasti nepakanka nustatyti, kad kita šalis atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį. Galimos tokios situacijos, kai viena preliminariosios sutarties šalis atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, tačiau toks jos elgesys yra nulemtas objektyvių – nuo jos valios nepriklausančių – priežasčių (kitos preliminariosios sutarties šalies neteisėti veiksmai, faktinės aplinkybės, kurių atsiradimo rizikos nėra prisiėmusi sutarties šalis, ir pan.), – tokiais atvejais, nors ir egzistuoja pirminė sąlyga, nėra pagrindo taikyti civilinę atsakomybę pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį. Kasacinio teismo pabrėžiama, kad civilinė atsakomybė, kylanti nevykdant preliminariosios sutarties, yra grindžiama kalte, t. y. pagrindas taikyti civilinę atsakomybę yra tik tada, jeigu šalis ne tik pažeidė preliminariąją sutartį, kaip tokio pobūdžio sutarties pažeidimas suprantamas pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį, bet ir egzistuoja jos kaltė dėl sutarties pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-11-469/2020, 22 punktas).
22. Nagrinėjamoje byloje iš esmės nėra ginčo dėl aplinkybė, kad būtent ieškovė atsisakė sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį. Bylos šalys nesutaria dėl antrosios atsakomybės taikymo sąlygos, t. y. ar ieškovės atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį buvo pagrįstas, ar ne.
23. Ieškovė byloje įrodinėja, kad jos atsisakymą sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį lėmė pačių atsakovų veiksmai (neveikimas), pasireiškę tikrovės neatitinkančios informacijos nurodymu ir visų reikiamų dokumentų nepateikimu. Tuo tarpu atsakovai laikosi pozicijos, kad ieškovė pradėjo kelti neprotingus ir perteklinius reikalavimus, dėl kurių nebuvo tartasi, taip pat pradėjo dirbtinai reikšti priekaištus dėl turto savybių, nors jos ieškovei buvo žinomos sudarant Preliminariąją sutartį. Atsakovų nuomone, šiuo atveju pati ieškovė dirbtinai iškėlė ginčą, kuris galiausiai ir lėmė pagrindinės sutarties nesudarymą.
24. Ieškovė netinkamą atsakovų elgesį, kuris, jos vertinimu, ir lėmė pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties nesudarymą, grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
24.1. Atsakovai interneto tinklapyje www.aruodas.lt patalpintame skelbime buvo nurodę tikrovės neatitrinkančią informaciją apie parduodamą namą: skelbime buvo nurodyta, kad parduodamas gyvenamasis namas, tačiau vėliau paaiškėjo, kad tai sodo namas; skelbime taip pat buvo nurodyta, kad namo plotas – 100 kv. m, tačiau vėliau paaiškėjo, kad namo plotas sudaro tik 79,66 kv. m.
24.2. Atsakovai interneto tinklapyje www.aruodas.lt patalpintame skelbime buvo nurodę tikrovės neatitrinkančią informaciją apie parduodamus žemės sklypus: skelbime buvo nurodyta, kad bendras dviejų žemės sklypų plotas yra 20 arų (7,5 aro + 12,5 aro), tačiau vėliau paaiškėjo, kad bendras žemės sklypų plotas sudaro tik 19,03 arų.
24.3. Atsakovai nepateikė ieškovei statinio projekto, pagal kurį buvo statomas parduodamas namas.
24.4. Atsakovas nurodė, kad namo sienos apšiltintos 20 cm Gamo termoputomis, todėl namas atitiktų B klasę, tačiau notarų biure buvo pateiktas C klasės energinio naudingumo sertifikatas.
24.5. Atsakovai kategoriškai atsisakė įtraukti į pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį ar jos priedą duomenis, kuriuos atsakovai buvo nurodę interneto tinklapyje www.aruodas.lt patalpintame skelbime.
25. Byloje nustatyta, kad interneto tinklapyje www.aruodas.lt patalpintame skelbime buvo nurodyta, jog namo plotas – 100 kv. m. Skelbime atskirai nebuvo nurodyta, kad parduodamas namas yra sodų paskirties. Iš byloje esančios Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos matyti, kad sodo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys nustatyti 2020 m. balandžio 17 d. Remiantis kadastrinių matavimų bylos duomenimis, bendras sodo pastato plotas – 79,66 kv. m (užstatytas plotas – 98 kv. m). Atsakovo teigimu, skelbimas interneto tinklapyje www.aruodas.lt buvo patalpintas dar iki kadastrinių matavimų atlikimo, todėl jame buvo nurodytas apytikslis 100 kv. m bendras namo grindų plotas, kuris yra didesnis už naudingą plotą.
26. Teismo vertinimu, nepaisant to, jog interneto tinklapyje patalpintame skelbime duomenys apie namą nebuvo tikslūs ir išsamūs (buvo nurodytas didesnis namo plotas, taip pat nebuvo nurodyta, kad namas yra sodų paskirties), nagrinėjamu atveju esminę teisinę reikšmę turi tai, kad šalių pasirašytoje Preliminariojoje sutartyje buvo nurodyti teisingi duomenys apie parduodamą namą, t. y. nurodytas tiek jo naudingas plotas (79,66 kv. m), tiek paskirtis (sodo namas). Kadangi Preliminariosios sutarties pasirašymo metu ieškovei buvo žinomas tiek namo plotas, tiek jo paskirtis, darytina išvada, kad neteisingų duomenų apie namą nurodymas skelbime, negalėjo turėjo įtakos ieškovės apsisprendimui nesudaryti pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties.
27. Byloje taip pat nustatyta, kad interneto tinklapyje www.aruodas.lt patalpintame skelbime buvo nurodyta, jog parduodamas žemės sklypas sudarytas iš dviejų sklypų, kurių bendras plotas – 20 arų (vieno plotas – 7,5 aro, antro – 12,5 aro). Priešingai nei sodo namo atveju, Preliminariojoje sutartyje nebuvo nurodyti parduodamų žemės sklypų plotai. Bylos duomenimis, žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), plotas – 7,32 aro, o žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), plotas – 11,71 aro. Taigi, bendras parduodamų žemės sklypų plotas sudarė 19,03 aro, t. y. 0,97 aro mažiau negu buvo nurodyta skelbime.
28. Atsakovų teigimu, talpindami skelbimą interneto tinklapyje www.aruodas.lt, jie suklydo ir nurodė netikslų žemės sklypų plotą, tačiau ieškovei visą derybų laikotarpį buvo žinomas tikslus žemės sklypų plotas. Atsakovai savo procesiniuose dokumentuose nurodo, kad ieškovės prašymu elektroniniu laišku išsiuntė ieškovei vieno žemės sklypo planą ir kito žemės sklypo VĮ Registrų centro išrašą, kuriuose buvo aiškiai nurodyti žemės sklypų plotai, be to, ieškovė buvo pradėjusi organizuoti tvoros aplink žemės sklypus įrengimą, todėl ieškovei negalėjo būti nežinomi tikslūs žemės sklypų duomenys. Teismas neturi pagrindo pritarti nurodytiems atsakovų argumentams.
29. Byloje nustatyta, kad ieškovė buvo pradėjusi planuoti tvoros aplink ketinamus įsigyti žemės sklypus įrengimo darbus ir tuo tikslu 2020 m. gegužės 22 d. pasirašė gretimo sklypo savininkei skirtą įsipareigojimą per 10 dienų nuo pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo įrengti tvorą ant žemės sklypo ribos, vadovaujantis atliktais kadastriniais (geodeziniais) matavimais. Tačiau teismas pažymi, kad pačiame rašytiniame ieškovės įsipareigojime nebuvo nurodyti žemės sklypų plotai, be to, šis įsipareigojimas buvo pasirašytas tik 2020 m. gegužės 22 d., t. y. po Preliminariosios sutarties pasirašymo. Bylos duomenimis, dokumentus, kuriuose buvo nurodyti žemės sklypų plotai (žemės sklypo planą ir Nekilnojamojo turto registro išrašą), atsakovas ieškovei pateikė tik 2020 m. gegužės 7 d., t. y. taip pat jau po Preliminariosios sutarties pasirašymo. Taigi, išskyrus subjektyvaus pobūdžio atsakovų samprotavimus apie ieškovės galimai turėtą informaciją, byloje nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, kurie teiktų pagrindą išvadai, kad Preliminariosios sutarties pasirašymo metu atsakovai buvo nurodę ieškovei tikslius (ir teisingus) parduodamų žemės sklypų plotus ir (ar) pateikę jai dokumentus, iš kurių ieškovė būtų galėjusi savarankiškai nustatyti šiuos duomenis.
30. Kartu pastebėtina ir tai, kad atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, jog duomenis apie parduodamą turtą į Preliminariąją sutartį surašė jis pats (2023 m. lapkričio 30 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 1 val. 10 min. 55 sek. iki 1 val. 11 min. 6 sek.). Nors žemės sklypų kadastriniai matavimai buvo atlikti dar iki Preliminariosios sutarties sudarymo, atsakovas žemės sklypų plotų Preliminariojoje sutartyje nenurodė, todėl ieškovė turėjo pagrįstą lūkestį, kad ketinamų įsigyti žemės sklypų plotas yra toks, koks buvo nurodytas skelbime, t. y. 20 arų. Preliminariojoje sutartyje nenurodžius žemės sklypų plotų, vertintina, kad šiuo konkrečiu atveju neigiamų padarinių rizika dėl netikslios (ir galimai klaidinančios) informacijos nurodymo internetiniame skelbime tenka būtent atsakovams.
31. Byloje nustatyta, kad 2020 m. birželio 9 d. elektroniniu laišku ieškovė paprašė atsakovo atsiųsti statinio projektą, pagal kurį buvo statomas parduodamas namas. Tą pačią dieną atsakovas elektoriniu laišku atsakė ieškovei, kad statinio projektas bus perduotas su visais kitais dokumentais pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo metu. Reaguodama į šį atsakovo atsakymą, ieškovė elektroniniame laiške nurodė, kad pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo metu sugaištų tam daug laiko, be to, tuomet nebus laikas apžiūrinėti ir vertinti tokius dokumentus. Atsakydamas į tai, atsakovas nurodė, kad kadastrinė namo byla iš esmės ir yra realus namo projektas, o iš architekto projekto ieškovė nieko naujo nepamatys.
32. Atsakovai procesiniuose dokumentuose papildomai paaiškino, kad jie nenorėjo perduoti ieškovei statinio projekto iki pagrindinės sutarties sudarymo, nes manė, kad turėdama projekto architektūrinę dalį, ieškovė galėtų nutraukti Preliminariąją sutartį ir be jokių pastangų pasistatyti analogišką namą, modifikuojant projektą bei statybas pagal savo poreikius. Ieškovės teigimu, nurodyta atsakovų versija yra visiškai nepagrįsta, nes yra daugybė paprastesnių būdų pastato statybai reikalingai projektinei dokumentacijai gauti, nei sudaryti Preliminariąją sutartį, išgauti iš atsakovų dokumentus ir tada Preliminariąją sutartį nutraukti.
33. Pastebėtina, kad atsakovų teiginiai apie galimą ieškovės siekį nesąžiningai gauti projektinę dokumentaciją, turint tikslą savarankiškai pasistatyti analogišką sodo namą, yra grindžiami išimtinai pačių atsakovų spėjimais, kurie nėra pagrįsti jokiais objektyviais duomenimis. Atsižvelgiant į tai, atsakovų iškelta versija atmestina kaip itin menkai tikėtina ir nepagrįsta. Teismo vertinimu, ieškovės prašymas atsakovams pateikti statinio projektą, pagal kurį buvo statomas parduodamas namas, šioje situacijoje buvo logiškas ir pagrįstas, todėl atsakovai, vadovaudamiesi bendrąja bendradarbiavimo pareiga, turėjo pateikti ieškovei parduodamo namo projekto kopiją, o to neatlikę, prisiėmė riziką, kad reikiamų dokumento nepateikimo faktą ieškovė panaudos kaip pagrindą atsisakyti sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį.
34. Ieškovės teigimu, ji žemės sklypus ir juose esančius statinius ketino įsigyti savo asmeniniams ir šeimos poreikiams tenkinti, t. y. nuolatiniam gyvenimui. Iš byloje pateikto šalių elektroninio susirašinėjimo matyti, kad ieškovė nemažai dėmesio skyrė namo kokybei, siekdama išsiaiškinti, ar parduodamas namas tinkamas gyventi visus metus. Tuo tikslu ieškovė prašė pateikti statybos metu darytas nuotraukas, nurodyti naudotas medžiagas, langų ir durų charakteristikas, aiškinosi, kokia namo energinio naudingumo klasė (pavyzdžiui, 2020 m. birželio 9 d. elektroninis laiškas). Kadangi atsakovai interneto tinklapyje www.aruodas.lt patalpintame skelbime buvo nurodę, kad namo sienos apšiltintos 20 cm Gamo termoputomis, ieškovė 2020 m. birželio 9 d. elektroniniame laiške papildomai pasiteiravo, kurios Gamo putos buvo naudojamos sienų šiltinimui – atvirų ar uždarų porų. Atsakovas tą pačią dieną elektroniniu laišku atsakė ieškovei, kad neatsimena, kokios putos buvo naudojamos, kartu nurodydamas, jog dabar atitiktų B klasę. 2020 m. birželio 22 d., t. y. likus vienai dienai iki numatyto pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo, ieškovė gavo iš notaro biuro parengtą pirkimo–pardavimo sutarties projektą, kuriame pastebėjo, kad sutarties dalyje „Daikto registravimas ir kadastro žymos“ yra nurodyta, jog namui yra išduotas energinio naudingumo sertifikatas. Atsižvelgdama į tai, ieškovė 2020 m. birželio 22 d. elektroniniu laišku, adresuotu notarų biurui ir atsakovui, pasiteiravo, ar tai nėra klaida, ar iš tiesų yra išduotas namo energinio naudingumo sertifikatas, nes ieškovė jo nematė. Pareiškėjos teigimu, jai namo energinio naudingumo sertifikatas buvo pateiktas tik kitą dieną notarų biure, be to, ieškovė sužinojo, kad ketinamas įsigyti namas atitinka ne B, bet tik C energinio naudingumo klasę.
35. Viena vertus, teismas sutinka su atsakovų argumentu, kad atsakovai nei interneto tinklapyje www.aruodas.lt patalpintame skelbime, nei Preliminariojoje sutartyje nebuvo nurodę, kad parduodamas namas atitinka B energinio naudingumo klasę. Kita vertus, atsakovai skelbime buvo nurodę tam tikras namo kokybines charakteristikas, tarp jų – kad namo sienos apšiltintos 20 cm Gamo termoputomis. Vėliau, kaip minėta, elektroninio susirašinėjimo metu atsakovas patikino ieškovę, kad dabar namas atitiktų B energinio naudingumo klasę. Taigi, nors atsakovai raštu ir nebuvo įsipareigoję užtikrinti konkretaus energetinio naudingumo, tačiau savo veiksmais (patalpinto skelbimo turiniu ir elektroniniu laišku) sukūrė ieškovei lūkestį, kad parduodamas namas atitiks būtent B energinio naudingumo klasę.
36. Byloje nustatyta, kad ieškovė 2020 m. birželio 22 d. elektroniniu laišku, adresuotu notarų biurui ir atsakovui, paprašė pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyti arba kaip sutarties priedą įtraukti atsakovų viešai nurodytus duomenis apie parduodamą turtą. Ieškovė šį prašymą motyvavo tuo, kad pagal pirkimo–pardavimo sutarties projekto 6.2.2 punktą ieškovė turėjo patvirtinti, jog daiktai atitinka pirkėjų keliamus reikalavimus bei jų mokamą kainą už perkamus daiktus, dėl jų būklės ar kokybės jokių pretenzijų pardavėjams neturi. Tą pačią dieną notarų biuro darbuotoja atsiuntė šalims pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties projektą, kuriame suredaguotą skelbimo tekstą įformino kaip pirkimo–pardavimo sutarties priedą Nr. 1.
37. Atsakovų teigimu, jie iš dalies nesutiko su sutarties priedo Nr. 1 turiniu, nes parduodamas turtas buvo apibūdinamas ne tik individualiais požymiais, tačiau ir vertinamaisiais, o tai ateityje galėtų užprogramuoti ginčus. Atsakovai nurodo, kad jie iš esmės neprieštaravo dėl skelbime nurodytų įrenginių bei techninių charakteristikų (individualių požymių) išvardijimo, tačiau prašė pašalinti vertinamuosius požymius (pavyzdžiui, „būstas pastatytas ir įrengtas naudojant kokybiškas, ilgaamžes medžiagas, patikimą įrangą“ ir t. t.). Anot atsakovų, ieškovė kategoriškai nesutiko atlikti kokias nors priedo Nr. 1 korekcijas, tuo tarpu ieškovė teigia, kad ji sutiko, jog iš sutarties priedo Nr. 1 būtų išimti vertinamieji apibūdinimai, tačiau laikėsi pozicijos, kad į šį priedą būtų perkelti konkretūs skelbime nurodyti duomenys apie nekilnojamųjų daiktų fizinius matmenis, komplektaciją, medžiagas ir pan.
38. Nagrinėjamu atveju ieškovė siekį, kad interneto tinklapyje www.aruodas.lt patalpintame skelbime nurodyti duomenys apie parduodamų daiktų kiekybines ir kokybines charakteristikas būtų įtraukti į pagrindinę sutartį ar jos priedą, be kita ko, grindžia tuo, kad paaiškėjus, jog dalis skelbime nurodytų duomenų neatitiko tikrovės, ieškovei kilo abejonių ir dėl kitų daiktus apibūdinančių savybių atitikties faktinei situacijai. Jau nurodyta ir nėra ginčo dėl aplinkybės, kad kai kurie internete patalpintame skelbime nurodyti parduodamo turto duomenys buvo klaidingi (vietoje 79,66 kv. m namo ploto buvo nurodytas 100 kv. m plotas; vietoje 19,03 arų žemės sklypų ploto buvo nurodytas 20 arų plotas). Šią aplinkybę byloje pripažino ir patys atsakovai (iš byloje pateikto vėlesnio skelbimo turinio matyti, kad atsakovai jame nurodė jau teisingus duomenis, t. y. kad namo plotas yra 79,66 kv. m, o žemės sklypų plotas – 19,03 arai). Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieškovei pagrįstai galėjo kilti abejonių ir dėl kitų ketinamų įsigyti daiktų savybių, nurodytų skelbime, todėl ieškovės prašymas įtraukti kaip sutarties priedą interneto tinklapyje www.aruodas.lt patalpintame skelbime nurodytus duomenis apie parduodamų daiktų charakteristikas (matmenis, komplektaciją, medžiagas) nelaikytinas pertekliniu ar neprotingu. Teismo vertinimu, tai, kad šiuo konkrečiu atveju tarp šalių nebuvo pasiektas bendras sutarimas dėl pirkimo–pardavimo sutarties priedo Nr. 1 turinio, lėmė abiejų šalių nepakankamas bendradarbiavimas ir geranoriškumo stoka, o ne kurios nors vienos šalies kaltė. Šia aplinkybę iš esmės patvirtina ir byloje pateiktas Vilniaus m. 9-ojo notarų biuro notaro Dionizo Adomavičiaus 2020 m. birželio 23 d. išduotas liudijimas, kuriame pažymėta, jog pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta šalims nesusitarus.
39. Išanalizavęs ir įvertinęs visą bylos medžiagą, taip pat išklausęs šalių paaiškinimus teismo posėdžio metu, teismas sprendžia, kad byloje nustatytų aplinkybių visuma suponuoja išvadą, jog ieškovė savo pareigas pagal Preliminariąją sutartį vykdė tinkamai, ir nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovės atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį buvo nepagrįstas. Nuo Preliminariosios sutarties pasirašymo iki pat numatytos pagrindinė pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo dienos ieškovė aktyviai bendravo ir bendradarbiavo tiek su atsakovu, tiek su pagrindinės sutarties projektą rengusiais notaro biuro darbuotojais (aiškinosi su namo kokybe susijusias aplinkybes, teikė siūlymus ir pastabas, derino sutarties sąlygas, atsiskaitymo tvarką, organizavo susitikimo notaro biure laiką ir kt.). Ieškovės ketinimų rimtumą ir siekį įsigyti Preliminariojoje sutartyje nurodytą turtą, be kita ko, rodo ir tai, kad po Preliminariosios sutarties sudarymo ieškovė ėmėsi organizuoti visos sodybos teritorijos aptvėrimą, derino šiuos klausimus su gretimo žemės sklypo savininke. Pastebėtina ir tai, kad patys atsakovai procesiniuose dokumentuose pripažino, jog ieškovei ir jos šeimos nariams labai patiko atsakovų parduodama sodyba. Teismo vertinimu, byloje nustatytos (sprendimo 27–38 punktai) aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą spręsti, kad ieškovė įrodė, jog jos atsisakymas sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį buvo pagrįstas.
40. Byloje konstatavus, kad pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta ne dėl ieškovės kaltės, taip pat nenustačius jokių kitų Preliminariosios sutarties 7 punkte nustatytų įsipareigojimų pažeidimų, darytina išvada, kad atsakovai neįgijo teisės pasilikti ieškovės sumokėtą avansą. Nurodytų motyvų pagrindu ieškinio reikalavimas dėl avanso priteisimo laikytinas pagrįstu, todėl tenkintinas, priteisiant ieškovės naudai solidariai iš atsakovų 5 000 Eur avansą.
Dėl ieškinio senaties (ne)taikymo
41. Atsakovai, nesutikdami su ieškiniu, prašo taikyti ieškinio senatį (prašymas buvo pareikštas teismo posėdžio metu). Atsakovų nuomone, šiuo atveju ieškovė praleido CK 1.125 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą, taikomą ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo.
42. CK 1.124 straipsnis nustato, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų (CK 1.125 straipsnio 1 dalis). Ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) priteisimo taikytinas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 5 dalis).
43. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje pareikštu ieškiniu ieškovė prašė priteisti iš atsakovų tik ieškovės sumokėtą avansą (nesant ieškovės kaltės dėl pagrindinė pirkimo–pardavimo sutarties nesudarymo), o netesybų priteisti iš atsakovų ieškovė byloje neprašė. Taigi šiuo konkrečiu atveju CK 1.125 straipsnio 5 dalyje nustatytas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas byloje pareikštų reikalavimų atžvilgiu netaikytinas.
Dėl palūkanų
44. Ieškovė pareikštu ieškiniu taip pat prašo priteisti solidariai iš atsakovų 750 Eur palūkanų, apskaičiuotų už laikotarpį nuo 2020 m. birželio 23 d. iki 2023 m. birželio 23 d.
45. CK 6.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.
46. Byloje konstatuota, kad šalių numatytą dieną (2020 m. birželio 23 d.) pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta ne dėl ieškovės kaltės, todėl būtent šią dieną atsakovams atsirado prievolė grąžinti ieškovei jos sumokėtą avansą. Atsakovams negrąžinant ieškovei jos sumokėto avanso, ieškovė pagrįstai nuo 2020 m. birželio 23 d. iki 2023 m. birželio 23 d. (kreipimosi į teismą su ieškiniu dienos) paskaičiavo atsakovams 5 proc. dydžio metines palūkanas, kurios šiuo atveju sudaro 750 Eur (5 000 Eur x 5 proc. / 365 d. x 1095 d.). Nurodytų motyvu pagrindu, ieškinio reikalavimas dėl palūkanų priteisimo tenkintinas, priteisiant ieškovės naudai solidariai iš atsakovų 750 Eur palūkanų.
Dėl kitų šalių argumentų
47. Kiti bylos šalių nurodyti argumentai neturi esminės teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020, 40 punktas).
Dėl procesinių palūkanų
48. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.
49. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei solidariai iš atsakovų priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 5 750 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. birželio 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
50. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
51. Ieškinį patenkinus visiškai, ieškovės naudai lygiomis dalimis iš atsakovų priteistina 129 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro už ieškinį sumokėtas žyminis mokestis (iš kiekvieno atsakovo priteistina po 64,50 Eur).
52. Remiantis CPK 92 straipsniu, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 13,28 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (iš kiekvieno atsakovo po 6,64 Eur).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269–270, 279, 307 straipsniais,
nusprendžia:
ieškovės ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti ieškovei U. M.–D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) solidariai iš atsakovų S. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5 000 Eur (penkių tūkstančių eurų) avansą, 750 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt eurų) palūkanų ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 5 750 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. birželio 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti ieškovei U. M.–D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo S. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 64,50 Eur (šešiasdešimt keturis eurus ir 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti ieškovei U. M.–D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės J. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 64,50 Eur (šešiasdešimt keturis eurus ir 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybės naudai lygiomis dalimis iš atsakovų S. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 13,28 Eur (trylika eurų ir 28 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (iš kiekvieno atsakovo po 6,64 Eur), sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas 5662.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.