Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2-463-553/2019

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-04-18
Bylos Nr.: e2-463-553/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-57-3-00342-2017-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Aldona Tilindienė
Suinteresuotas asmuo: V. B.
Kreditorius: uždarosios akcinės bendrovės „Savos investicijos“
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Sauslaukio statyba“

Kategorijos

3.4.3.11Kiti su bankroto procesu susiję klausimai

Civilinė byla Nr. e2-463-553/2019Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00342-2017-6Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.11. (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 18 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens V. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. sausio 2 d. nutarties, kuria uždarosios akcinės bendrovės „Sauslaukio statyba“ bankrotas pripažintas tyčiniu pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Savos investicijos“ prašymą atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Sauslaukio statyba“ bankroto byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kreditorė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Savos investicijos“ pateikė pareiškimą dėl bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Sauslaukio statyba“ bankroto pripažinimo tyčiniu Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 20 straipsnio 2 dalies 1-5 punktuose nustatytais pagrindais.

2. Kreditorė nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. birželio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-4-460/2019 iškėlė UAB „Sauslaukio statyba“ bankroto bylą ir administratore paskyrė UAB „Mokumo valdymo sprendimai“. 2017 gruodžio 8 d. Klaipėdos apygardos teismas nutartimi patvirtino bendrovės kreditorių sąrašą bei kreditorių finansinius reikalavimus 567 573,20 Eur sumai, kreditorės UAB „Savos investicijos“ finansinis reikalavimas sudaro 40 681,40 Eur.

3. Kreditorė paaiškino, kad pagal subnuomos sutartis, sudarytas su UAB „Plungės Jonis“, BUAB „Sauslaukio statyba“ nuo 2007 m. gruodžio 29 d. nuomoja žemės sklypus, kuriuose yra išsidėstęs Plungės rajono Milašaičių III smėlio ir žvyro telkinys. Nuomos sutarties terminas iki 2022 m. gruodžio 19 d., pagal subnuomos sutartis atsakovė įsipareigojo sumokėti 54 947,97 Eur nuomos mokestį. Subnuomos tikslas – naudingų iškasenų eksploatavimas, tačiau Lietuvos geologijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos duomenimis, atsakovė iki 2018 m. Plungės rajono Milašaičių III smėlio ir žvyro telkinių nenaudojo, t. y. bendrovė negavo jokios naudos. Kreditorės vertinimu, atsakovės generalinis direktorius V. B., nenutraukdamas bendrovei nenaudingų sutarčių, padarė bendrovei 54 947,97 Eur žalą.

4. BUAB „Sauslaukio statyba“ jau nuo 2014 m. turėjusi pakankamai didelių įsiskolinimų kreditoriams, pirko įrengimus ir transporto priemones, ėmė paskolas, sudarinėjo įrengimams pirkti lizingo sutartis, kurių pagrindu įsigytus įrengimus pagal nuomos sutartis nuomojo bendrovės akcininkei UAB „Plungės Jonis” ir UAB „Plungės Jonis-S”. Nors atsakovės dokumentų patikrinimo metu šių nuomos sutarčių nerasta, tačiau iš antstolės I. G. pateiktos informacijos tapo žinoma, kad UAB „Plungės Jonis” ir UAB „Plungės Jonis-S” naudojasi UAB „Sauslaukio statyba“ turtu, kurio vertė 153 450,24 Eur, t. y. UAB „Sauslaukio statyba“ mokėjo bankui paskolas bei palūkanas už įsigytą įrangą, o pastarąja naudojosi atsakovės akcininkė UAB „Plungės Jonis”.

5. Taip pat atsakovė savo akcininkei UAB „Plungės Jonis” už neadekvačiai mažą kainą nuomojo bendrovei priklausius automobilius: autobuso MB nuomos kaina – 84,51 Eur/mėn.; automobilio Citroen Berlingo nuomos kaina – 84,51 Eur/mėn.; automobilio Mazda nuomos kaina – 57,85 Eur/mėn.; automobilio Renault Megane nuomos kaina – 82,64 Eur/mėn. Įvertinus amortizaciją ir faktą, kad už automobilių remontą bei draudimą mokėjo pati atsakovė, akivaizdu, kad nuoma buvo nuostolinga įmonei. Kreditorės vertinimu, UAB „Sauslaukio statyba“ generalinis direktorius V. B., veikdamas kartu su akcininke UAB „Plugės Jonis“, sudarė ekonomiškai nenaudingas bendrovei nuomos sutartis, ir tokiu būdu padarė bendrovei, jos kreditoriams ir valstybės biudžetui turtinės žalos.

Žemesnės instancijos teismas

6. Vadovaudamasis Klaipėdos apygardos teismo nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1249-252/2017, antstolis V. D. 2017 m. gegužės 3 d. areštavo BUAB „Sauslaukio statyba“ priklausiusias transporto priemones: Renault Megane ir Mazda 323. Atsakovė šias transporto priemones 2017 m. kovo 31 d. pardavė UAB „Plungės Jonis“, todėl šių transporto priemonių pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo data galimai suklastota, siekiant perleisti turtą suinteresuotiems asmenims. Kreditorės vertinimu, UAB „Sauslaukio statyba“ generalinis direktorius V. B., veikdamas kartu su akcininke UAB „Plugės Jonis“, pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 246 straipsnio 1 dalį, parduodamas areštuotą turtą, kuris turėjo būti bendroje įmonės turto masėje kreditorių reikalavimams dengti, ir tuo padarė žalą kreditoriams.

7. Taip pat kreditorė nurodė, kad nors pagal paskolos sutartį Nr. 2015/03/06, sudarytą tarp atsakovės (paskolos gavėjos) ir UAB „Plungės Jonis-S“ (paskolos davėjos), paskolos grąžinimo terminas turėjo sueiti tik 2018 m vasario 28 d., tačiau atsakovė 23 000 Eur paskolą grąžino 2017 m. balandžio 19 d. prieš pat bankroto bylos iškėlimą, atsakovės vadovui žinant apie bendrovės sunkią finansinę padėtį. Pagal paskolos sutartį Nr. 2014/12/30, sudarytą tarp atsakovės (paskolos gavėjos) ir UAB „Plungės Jonis“ (paskolos davėjos), UAB „Sauslaukio statyba“ 2017 m. balandžio 18 d. galimai neteisėtai išmokėjo UAB „Plungės Jonis “ 5 000 Eur palūkanas už 2015 m. Taip pat atsakovė, žinodama, kad Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. balandžio 20 d. priėmė kreditorės UAB „Savos investicijos“ ieškinį dėl skolos priteisimo (civilinė byla Nr. 2-1249-253/17) ir 2017 m. balandžio 21 d. pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, 2017 m. balandžio 26 d. Plungės rajono savivaldybės administracijos direktoriui pateikė prašymą, kuriame nurodė atsakovės gautiną 37 860,05 Eur sumą tiesiogiai pervesti UAB „Plungės Jonis“. 2017 m. balandžio 20 d. atsakovės vadovas, žinodamas apie bendrovės sunkią finansinę padėtį ir negalėdamas atsiskaityti su jau esamais kreditoriais, sumokėjo UAB „Plungės Jonis-S“ 50 000Eur avansą, o 2017 m. balandžio 21 d. UAB „Euro šiluma“ – 6 000 Eur, UAB „Navasta“ – 10 000 Eur sumas. Kreditorės vertinimu, tokiu būdu buvo pažeistos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio nuostatos, t. y. sąmoningai suteikiant galimybę vėlesniam kreditoriui atgauti lėšas, žinant, kad kiti kreditoriai neturės į ką nukreipti išieškojimo.

Atsiliepimas

8. Kreditorė UAB „Lemora“ atsiliepime į UAB „Savos investicijos“ pareiškimą pripažinti BUAB „Sauslaukio statyba“ bankrotą tyčiniu prašė jį tenkinti.

9. Kreditorė UAB „Lemora“ nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. gruodžio 18 d. nutartimi patvirtino jos 14 917,76 Eur kreditorinį reikalavimą bendrovei. Kreditorė nurodė, kad UAB „Savos investicijos“ prašyme išdėstyti argumentai patvirtina, kad vėliausiai 2016 m. gruodžio 31 d. atsakovė BUAB „Sauslaukio statyba“ tapo nemoki ir tai buvo žinoma tiek atsakovės akcininkei UAB „Plungės Jonis“, tiek direktoriui V. B.. Prie 2016 m. gruodžio 31 d. finansinės atskaitomybės dokumentų sudarytame aiškinamajame rašte buvo nurodyta, kad vadovybė nuo 2017 m. ketina likviduoti įmonę arba nutraukti veiklą ir neturi realių alternatyvų finansinei padėčiai užtikrinti.

10. Tačiau, kreditorės UAB „Lemora“ įsitikinimu, atsakovės nemokumas atsirado žymiai anksčiau. Pagal 2015 m gruodžio 31 d. atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentus atsakovės turto balansinė vertė sudarė 358 183 Eur, kai tuo tarpu mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 628 967 Eur, iš jų per vienerius metus mokėtinos sumos sudarė 371 090 Eur. Tikėtina, kad jau 2015 m. gruodžio 31 d. atsakovė buvo nemoki, nes jos įsipareigojimai ženkliai viršijo turto balansinę vertę, kas leidžia daryti prielaidą, kad pradelsti įsipareigojimai galėjo viršyti pusę į atsakovės balansą įrašyto turto vertės. Be to, 2015 m. gruodžio 31 dienai atsakovės nuosavas kapitalas buvo neigiamas ir sudarė – 313 061 Eur. Iki atsakovės bankroto bylos iškėlimo atsakovės nuosavas kapitalas iki teigiamo nebuvo atkurtas. 2016 m. atsakovė patyrė net 240 252 Eur nuostolį.

11. 2017 m. balandžio mėn. atsakovės akcininkė UAB „Plungės Jonis“ priėmė sprendimą pradėti neteisminę UAB „Sauslaukio statyba“ bankroto bylą ir 2017 m. gegužės 5 d. sušaukė kreditorių susirinkimą, kuriame turėjo būti sprendžiamas klausimas dėl neteisminės bankroto procedūros pradėjimo. Tiksli atsakovės akcininko sprendimo pradėti neteisminę bankroto bylą data yra nežinoma, tačiau atsakovės direktoriaus V. B. pranešimas apie inicijuojamą atsakovės neteisminę bankroto bylą ir šaukiamą kreditorių susirinkimą kreditoriams buvo išsiųstas 2017 m. balandžio 21 d. Todėl atsakovės akcininkės sprendimas turėjo būti priimtas iki 2017 m. balandžio 21 d. Akivaizdu, kad jau tada atsakovės akcininkė ir direktorius suvokė apie atsakovės nemokumą. Tačiau atsakovės kreditoriams pareiškus pagrįstus prieštaravimus, atsakovei nebuvo iškelta neteisminio bankroto byla.

12. Atsakovės tyčinio bankroto kontekste svarbu tai, kad tiek prieš priimant atsakovės akcininkės sprendimą pradėti atsakovės neteisminę bankroto bylą, tiek po šio sprendimo priėmimo, buvo sudaryta eilė atsakovei nenaudingų sandorių, dar labiau pabloginusių atsakovės turtinę padėtį. Taip pat buvo atlikta eilė mokėjimų akcininkei UAB „Plungės Jonis“ ir kitiems su šia įmone susijusiems asmenims, pažeidžiant CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais tvarką. Tokiu būdu buvo siekiama „išvesti“ bankrutuojančios įmonės turtą ir pinigines lėšas iš atsakovės, suteikiant atsakovės akcininkei pirmenybę prieš kitus atsakovės kreditorius.

Atsiliepimas

13. Bendrovės kreditorius Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius, kurio kreditorinis reikalavimas bendrovei sudaro 13 887,23 Eur, atsiliepime sutiko su UAB „Savos investicijos“ prašymu ir jame išdėstytomis aplinkybėmis.

14. Suinteresuotas asmuo UAB „Plungės Jonis“ (BUAB „Sauslaukio statyba“ akcininkė) atsiliepime į kreditorės pareiškimą prašė atmesti. Pasisakydamas dėl tarp atsakovės ir UAB „Plungės Jonis“ sudarytų žemės sklypų subnuomos sutarčių, suinteresuotas asmuo nurodė, kad kreditorė, paaiškindama savo poziciją dėl tariamai šiais nenaudingais sandoriais patirtos žalos, nenurodė ir nevertino veiksmų, būtinų atlikti tam, kad tokias iškasenas galima būtų eksploatuoti; tokių veiksmų atlikimo laiko ir būtinų procedūrų; taip pat nevertino konkretaus telkinio su naudingomis iškasenomis dydžio bei galimų pajamų; taip pat nesibaigusio sutarčių galiojimo laikotarpio. Taip pat ieškovė nenurodė, kokiu pagrindu UAB „Sauslaukio statyba” kreditoriams buvo padaryta konkrečiai tokio dydžio žala bei kada ir dėl kokių priežasčių ji kilo.

15. Akcininkės vertinimu, atlygintinė įrengimų nuoma negali būti įvardijama „naudojimusi turtu“ ir tokiais argumentais negali būti grindžiamas reikalavimas bankrotą pripažinti tyčiniu. Taip, kaip ieškovė konstruoja tariamai neteisėtos veikos turinį, nėra galimybės suprasti, dėl kokių teisinių priežasčių UAB „Plungės Jonis“ neturėjo teisės nuomotis įrenginių iš UAB „Sauslaukio statyba“.

16. UAB „Plungės Jonis” vertinimu, automobilių nuomos kaina atitiko nuomos sąlygas, rinkos kainas bei buvo proporcinga tokiai paslaugai gauti. Tuo tarpu kreditorės nuomonė apie tai, kad pareiškime minimų automobilių pardavimo sutartis buvo sudaryta vėliau ir yra suklastota, yra visiškai nepagrista.

17. UAB „Plungės Jonis” paaiškino, kad iš Plungės rajono savivaldybės administracijos gavo 28 119,54 Eur atsiskaitymą pagal 2016 m. liepos 5 d. automobilių aikštelės remonto ir įvažiavimo į Mendeno gatvę įrengimo projekto parengimo ir darbų sutartį Nr. 16/07/05, sudaryta su rangove UAB „Sauslaukio statyba”, tiesiogiai iš šių darbų užsakovės Plungės rajono savivaldybės administracijos, kaip ir buvo numatyta pasirašytos sutarties 4 punkte. Tokiu būdu UAB „Plungės Jonis” neturėjo pagrindo nepriimti iš šalies, kuri įsipareigojo apmokėti konkretų užsakymą, jos vykdomo mokėjimo.

Atsiliepimas

18. Suinteresuotas asmuo V. B. atsiliepime į pareiškimą prašė jį atmesti. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad bendrovės direktoriumi pradėjo dirbti 2016 m., tuo tarpu visi sandoriai ir sutartys buvo sudaryti dar iki jo įsidarbinimo bendrovėje. Įrengimų, kurie buvo išnuomoti, eksploatacines išlaidas dengė patys nuomotojai, o jų nuomos kaina buvo nustatyta apklausos būdu. Transporto priemonių pardavimo metu jos nebuvo areštuotos. Sprendimus dėl paskolų sumų akcininkams grąžinimo, taip pat dėl atsikaitymo su kitais kreditoriais priiminėjo akcininkai. Dėl kitų atsiskaitymų suinteresuotas asmuo sprendė tokiu būdu, kad nesustotų trūkstamų medžiagų tiekimas, nes kitu atveju būtų patirti dar didesni nuostoliai.

19. Suinteresuotas asmuo Ž. G. atsiliepime į kreditorės pareiškimą prašė jį atmesti bei nurodė, kad jo vadovavimo laikotarpiu (nuo 2015 m. vasario 28 d. 2016 m. sausio 18 d.) bendrovė buvo valdoma tinkamai, per 2015 m. atsakovė gavo 57 042 Eur grynojo pelno.

20. Suinteresuotas asmuo I. K. atsiliepime į kreditorės pareiškimą prašė jį atmesti bei nurodė, kad jos vadovavimo bendrovei laikotarpiu (nuo 2007 m. birželio 28 d. iki 2013 m sausio 28 d.) sudaryti subnuomos sandoriai visiškai neįtakojo bendrovės nemokumo būsenos. Už aptariamus žemės sklypus subnuomos mokestis buvo sumokėtas 2007 m. pabaigoje – 2008 m. pradžioje, t. y. iš karto po subnuomos sutarčių sudarymo, todėl bendrovės bankroto iškėlimo dieną atsakovė nebeturėjo įsipareigojimo šio mokesčio apmokėjimui. Taip pat suinteresuotas asmuo, vadovaudamasis CK 1.126 straipsnio 2 dalimi, prašė teismo ieškovės reikalavimas taikyti ieškinio senatį ir jo vadovavimo metu padarytų verslo valdymo sprendimų nevertinti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

21. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. sausio 2 d. nutartimi prašymą dėl BUAB „Sauslaukio statyba“ bankroto pripažinimo tyčiniu tenkino ir bendrovės bankrotą pripažino tyčiniu.

22. Teismas pažymėjo, kad nei pareiškėja, nei kiti kreditoriai nekvestionavo subnuomos sutarčių sudarymo teisėtumo. Teismo vertinimu, aptartų sutarčių sudarymas nelėmė UAB „Sauslaukio statyba” nemokumo, kuris buvo konstatuotas 2017 m. Nutraukti minėtas žemės sklypų subnuomos sutartis nebuvo jokio pagrindo, kadangi UAB „Sauslaukio statyba“ eksploatuoti karjerus turėjo galimybę dar 10 metų, kad naudingųjų iškasenų, konkrečiai žvyro bei smėlio telkinių, žemės sklypuose vertė gerokai viršijo tokią nuomos kainą, todėl įmonei UAB „Sauslaukio statyba“ šie sandoriai buvo naudingi. Teismo nuomone, subnuomos sutarčių dėl žemės sklypų nenutraukimas savaime žalos kreditoriams nedaro, o pareiškėja nenurodė, kaip nutraukus sutartis, žalos, jei tokia buvo, būtų buvę išvengta (CPK 12, 178 straipsnis).

23. Remdamasis į bylą pateikta 2014 m. sausio 30 d. technikos pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 30/01/2014-3, sudaryta tarp UAB „Sauslaukio statyba“ ir UAB „Plungės Jonis-S“, minėtos sutarties 1–3 priedais, teismas nustatė, kad UAB „Sauslaukio statyba“ pardavė UAB „Plungės Jonis-S“ 78 197,40 Eur vertės technikos. Todėl pareiškėjos nurodoma faktinė aplinkybė, kad 78 197,40 Eur vertės technika (įrenginiai), nurodoma 2014 m. vasario 20 d. pranešime antstolei I. G., naudojasi UAB „Plungės Jonis-S“, yra nepagrįsta, nes ši technika 2014 m. sausio 30 d., atlikus tarpusavio skolų įskaitymą, buvo parduota.

24. Remdamasis byloje esančia 2014 m. sausio 30 d. technikos pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 30/01/2014-1, teismas nustatė, kad UAB „Plungės Jonis“ nupirko iš UAB „Sauslaukio statyba“ 37 602,24 Eur vertės technikos. Iš 2014 m. sausio 30 d. technikos pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 30/01/2014-2 teismas nustatė, kad UAB „Plungės Jonis“ nupirko iš UAB „Sauslaukio statyba“ 37 650,60 Eur vertės technikos. Atsižvelgęs į šias aplinkybes teismas sprendė, kad pareiškėjos nurodyta aplinkybė, kad kita dalimi technikos taip pat naudojasi UAB „Plungės Jonis“, yra nepagrįsta, nes ši technika buvo parduota. Aptartos trys pirkimo–pardavimo sutartys pateiktos pasirašytos, jos nėra nuginčytos, dėl to turi įstatymo galią ir yra galiojančios, todėl būtina jomis vadovautis. 2014 m. vasario 20 d. pranešime nurodyta aplinkybė, kad UAB „Plungės Jonis“ bei UAB „Plungės Jonis-S“ naudojosi UAB „Sauslaukio statyba“ turtu, galėjo lemti tai, kad dar nebuvo atlikti technikos teisinės registracijos pakeitimai.

25. Teismas pažymėjo, kad byloje yra pateiktos 2015 m. kovo 2 d. automobilių nuomos sutartys, tačiau pareiškėja neteikė jokios automobilių nuomos kainų analizės, tik paprasčiausiai teigė, kad sutartys nuostolingos. Be to, pagal nuomos sutartis automobilių remonto išlaidas apmoka ne UAB „Sauslaukio statyba“, kaip netiksliai nurodė pareiškėja, o nuomininkė UAB „Plungės Jonis“ (sutarčių 1.3 punktai). Išnuomoti automobiliai nebuvo nauji (1998–2010 m.), visiškai neaiški tokių automobilių paklausa nuomai Plungėje, o pagal Verslo apskaitos standartą įmonės transporto priemonės vidutinis naudingo tarnavimo laikas 4–10 metų. Vertindamas pareiškėjos argumentus, jos pateiktus duomenis, teismas sprendė, kad nėra galimybės sutikti su pateikta pozicija, nes nėra galimybės nustatyti, ar automobilių nuomos kaina atitiko nuomos sąlygas, rinkos kainas bei ar buvo proporcinga tokiai paslaugai. Papildomai teismas nurodė, kad atsakovės už transporto nuomą 2015 m. gautos pajamos sudarė 7 797 Eur, o 2016 m. – 8 543 Eur.

26. Teismas nustatė, kad automobiliai Renault Megane ir Mazda 323 buvo parduoti 2017 m. kovo 31 d., o areštas minėtoms transporto priemonėms bei kitoms, vadovaujantis Klaipėdos apygardos teismo nutartimi (civilinė byla Nr. 2-1249-252/2017), antstolio V. D. taikytas 2017 m. gegužės 3 d. 10 val. 48 min. Atsižvelgdamas į tai, kad duomenų, patvirtinančių, jog šių sutarčių sudarymo data gali būti suklastota, siekiant perleisti turtą suinteresuotiems asmenims, nebuvo pateikta, teismas konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo išvadai, jog automobiliai buvo parduoti galiojant jų areštui.

27. Teismas nurodė, kad vertinant įmonės bendrąjį mokumą arba bendrojo mokumo rodiklį (equity to de btratio), kuris parodo įmonės mokumą arba įmonės galimybes įvykdyti savo įsipareigojimus, atėjus jų mokėjimo laikui (dažniausiai laikomasi nuomonės, kad rodiklio reikšmei esant mažiau nei 0,5 įmonės padėtis nėra gera, rodikliui svyruojant apie 1-ą laikoma gera), 2014 m. veiklos bendrojo mokumo rodiklis buvo 0,48, 2015 m. įmonės veiklos bendrojo mokumo rodiklis sudarė 0,46, 2016 m. įmonės veiklos bendrojo mokumo rodiklis sudarė 0,43. Taigi, įmonės vadovas, analizuodamas 2016 m. veiklos rezultatus, turėjo suprasti, kad įmonės veikla dar pablogėjo, palyginti su prastais 2015 m. veiklos rezultatais: įmonės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai nuo 671 244 Eur (2015 m.) padidėjo iki 789 256 Eur, o nuosavas kapitalas (kuris buvo neigiamas) pakito nuo 313 061 Eur (2015 m.) iki 338 935 Eur. Skolos tiekėjams nuo 277 068 Eur (2015 m.) išaugo iki 375 94 Eur (2016 m.). Svarbu ir tai, kad UAB „Sauslaukio statyba“ 2017 m. balandžio 20 d. valdyba priėmė sprendimą pradėti atsakovės bankroto procedūras neteismine tvarka. Tai reiškia, kad įmonės valdyba, išanalizavusi įmonės 2016 m. neigiamus veiklos rezultatus, vienbalsiai nusprendė, kad įmonė yra nemoki. Taigi, įmonės vadovas turėjo suprasti, kad 2016 m. gruodžio 31 d. balansas vienareikšmiškai signalizuoja apie įmonės nemokumą. Tuo tarpu įmonės vadovas kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, vadovaudamasis 2017 m. kovo 31 d. balanso duomenimis.

28. Teismo vertinimu, automobiliai Renault Megane ir Mazda 323, parduoti 2017 m. kovo 31 d., pažeidžiant atsiskaitymų eiliškumą, nes, 2016 m. gruodžio 31 d. duomenimis, įmonė turėjo su darbo santykiais susijusių įsipareigojimų, kitų įsipareigojimų. Taigi, minėtas turtas turėjo likti bendroje įmonės turto masėje kreditiniams reikalavimams dengti, tuo padaryta žala kreditoriams.

29. Teismas sutiko su pareiškėja, kad nors pagal paskolos sutartį Nr. 2015/03/06, sudarytą tarp UAB „Sauslaukio statyba“ ir UAB „Plungės Jonis-S“, paskolos grąžinimo terminas turėjo sueiti tik 2018 m. vasario 28 d., tačiau 23 000 Eur paskola buvo grąžinta 2017 m. balandžio 19 d., o 2017 m. balandžio 20 d. atsakovė sumokėjo UAB „Plungės Jonis-S“ 50 000 Eur avansą, t. y. prieš pat bankroto bylos iškėlimą, vadovui žinant apie bendrovės sunkią finansinę padėtį. Pagal paskolos sutartį Nr. 2014/12/30 tarp UAB „Sauslaukio statyba” ir UAB „Plungės Jonis“ atsakovė 2017 m. balandžio 18 d. nepagrįstai išmokėjo UAB „Plungės Jonis“ 5 000 Eur palūkanų už 2015 m. Teismo vertinimu, akivaizdu, kad su šiais išskirtiniais kreditoriais (susijusiais su atsakove) buvo atsiskaitoma, pažeidžiant mokėjimo eiliškumą, kitų kreditorių interesus, sąmoningai suteikiant galimybę vėlesniam kreditoriui atgauti lėšas, žinant, kad kiti kreditoriai neturės į ką nukreipti išieškojimo.

30. Teismas akcentavo, kad 2017 m. balandžio 26 d. (jau po neteisminės atsakovės bankroto bylos inicijavimo) atsakovė pateikė 2017 m. balandžio 26 d. Plungės rajono savivaldybės administracijos direktoriui nurodymą UAB „Sauslaukio statyba“ gautiną 37 860,05 Eur sumą tiesiogiai pervesti UAB „Plungės Jonis“. Todėl sprendė, kad vadovas, savo raštu prašydamas tiesiogiai (ne į įmonės sąskaitą) pervesti lėšas akcininkei, aukščiau iškėlė vienintelės akcininkės UAB „Plungės Jonis“ interesus ir tuo pažeidė kitų kreditorių teises. Taip pat vertino, kad bendrovė, pažeisdama CK 6.930¹ straipsnio nuostatas, prieš bankroto bylos iškėlimą atsiskaitė tik su išskirtiniais kreditoriais, t. y. 2017 m. balandžio 21 d. įmonei UAB „Euro šiluma“ pervedė 6 000 Eur; 2017 m. balandžio 21 d. UAB „Navasta“ – 10 000 Eur.

I. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

31. Suinteresuotas asmuo V. B. atskiruoju skundu prašo teismo 2019 m. sausio 2 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartį panaikinti ir pareiškėjos UAB „Savos investicijos“ pareiškimą atmesti visiškai. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

31.1. Teismas nepagrįstai skundžiamoje nutartyje analizuoja ir vertina BUAB „Sauslaukio statyba“ finansinės atskaitomybės už 2016 m. rodiklius 2016 m. gruodžio 31 dienai. Iš bylos bei pareiškėjo V. B. pareiškimo teismui matyti, kad dėl bankroto bylos iškėlimo, BUAB „Sauslaukio statyba“ finansinė atskaitomybė buvo parengta 2017 m. gegužės 6 d. Tokiu būdu V. B. neturėjo jokio pagrindo atlikti finansinių rodiklių vertinimo ir analizės 2016 m. gruodžio 31 dienai, kokį nutartyje daro teismas – V. B. šių duomenų objektyviai neturėjo.

31.2. BUAB „Sauslaukio statyba“ balansas už 2016 m. buvo parengtas 2017 m. gegužės 6 d. bei po to pateiktas kreditoriams tvirtinti. Tik susipažinus su balanso duomenimis už 2016 m., buvo parengtas balansas ir už pirmus tris 2017 m. mėnesius. Įvertinus finansinius rodiklius, jau po 2017 m. gegužės 6 d., buvo priimtas sprendimas kreiptis į teismą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo. Tokiu būdu, bendrovės generalinis direktorius V. B. neturėjo jokio pagrindo iki 2017 m. gegužės 6 d. teigti ar konstatuoti, kad įmonė yra nemoki ir nevykdyti mokėjimų, būtinų sklandžiam įmonės darbui užtikrinti.

31.3. BUAB „Sauslaukio statyba“ finansiniai rodikliai bei atitinkamai finansinė padėtis visą jo vadovavimo laikotarpį buvo tolygūs ir stabilūs. Finansinius sunkumus sukėlė teismo sprendimas, kuriuo buvo patenkintas vienos BUAB „Sauslaukio statyba“ tiekėjos ieškinys dėl žalos priteisimo. Kadangi sprendimas nebuvo įsiteisėjęs, buvo pagrįstai manoma ateityje apginti BUAB „Sauslaukio statyba“ teises ir įmonės finansinę padėtį atstatyti.

31.4. Teismas nevertino ir nenustatė šių reikšmingų faktinių aplinkybių: BUAB „Sauslaukio statyba“ nebuvo parengusi ir pateikusi valdybai tvirtinti finansinės atskaitomybės dokumentų 2017 m. balandžio 20 d. Tokie dokumentai buvo parengti 2017 m. gegužės 6 d., tokiu būdu nėra nustatyta, kokius duomenis vertino BUAB „Sauslaukio statyba“ valdyba ir koks buvo jos turimų duomenų šalinis, sprendžiant pradėti neteisinio bankroto procedūras. Be to, BUAB „Sauslaukio statyba“ 2017 m. balandžio 20 d. valdybos posėdyje V. B. nedalyvavo, taip pat neteikė jokių bendrovės finansinių rodiklių duomenų. Valdybos susirinkimo protokole yra nurodyta, kad valdyba vertino jai esą 2017 m. vasario 20 d. pateikto bendrovės balanso už 2016 m. duomenis, pagal kuriuos 2016 m. pabaigai BUAB „Sauslaukio statyba“ turėjo turto už 594 422 Eur, o mokėtinų skolų ir įsipareigojimų už 724 575 Eur. Valdybos protokole nenurodyta, koks yra pradelstų skolų ir įsipareigojimų dydis ir ar valdybos konstatavimas apie įmonės nemokumą yra pagrįstas.

31.5. Nuosekliai tiriant valdybos protokolo duomenis matyti, kad jame yra kalbama apie įmonės rodiklius, kurie visiškai nesutampa su BUAB „Sauslaukio statyba“ oficialiais duomenimis, patvirtintais ir pateiktais teismui, t. y. BUAB „Sauslaukio statyba“ 2016 m. gruodžio 31 d. turėjo turto už 450 321 Eur, per vienerius metus mokėtinų sumų ir įsipareigojimų –766 256 Eur, todėl ir šiuo pagrindu vertinti valdybos protokolo turinį, nesant jame minimo ir aptariamo 2017 m. vasario 20 d. neva BUAB „Sauslaukio statyba“ pateikto balanso už 2016 m., yra nepagrista. Visos šios faktinės aplinkybės liudija, kad BUAB „Sauslaukio statyba“ direktorius V. B. negali atsakyti už tai, kad neįvertino kitų asmenų sprendimų, kai apie juos jam objektyviai nebuvo žinoma.

31.6. Iki pareiškimo dėl BUAB „Sauslaukio statyba“ bankroto bylos iškėlimo teikimo, įmonė tęsė įprastinę veiklą, jos finansiniai instrumentai nebuvo apriboti ar kitaip suvaržyti, t. y. įmonė galėjo disponuoti jos sąskaitose esančiomis piniginėmis lėšomis, kas reiškė, kad skolų ir pradelstų įsipareigojimų mokėjimai buvo derinami su kitais būtinais einamaisiais mokėjimai ir kreditoriai nematė grėsmės dėl savo skolų atgavimo.

31.7. Teismas skundžiamoje nutartyje nepilnai ištyrė reikšmingus faktinius duomenis bei klaidingai nustatė BUAB „Sauslaukio statyba“ nemokumo momento sužinojimą, todėl priėmė nepagrįstą ir naikintiną sprendimą.

Atsiliepimas

32. Suinteresuotas asmuo UAB „Plungės Jonis“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė skundžiamos nutarties pagrįstumo klausimą išspręsti, vadovaujantis civilinėje byloje surinktais įrodymais. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

32.1. Byloje surinkti įrodymai nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo teigti, jog bendrovės akcininkei parduotos transporto priemonės privalėjo likti bendroje BUAB „Sauslaukio statyba“ turto masėje, o jį realizavus buvo pažeistas atsiskaitymų eiliškumas. Transporto priemonės buvo realizuotos atlygintinai, už rinkos kainą ir byloje nėra surinkta įrodymų, kurie patvirtintų priešingas aplinkybes. BUAB „Sauslaukio statyba“ gavo pinigines lėšas iš BUAB „Plungės Jonis“, atitinkamai, galėjo jas naudoti, laikydamasi atsiskaitymo eiliškumo tvarkos. Skundžiama nutartis dalyje dėl BUAB „Sauslaukio statyba“ bankroto pripažinimo tyčiniu, pasisakant, jog transporto priemonių atlygintinas realizavimas rinkos kainomis pažeidė atsiskaitymų eiliškumą, nepagrįsta, kadangi byloje surinkti įrodymai tokių faktinių aplinkybių nepagrindžia.

32.2. Bendrovės 5 000 Eur dydžio palūkanų už 2015 m. metus išmokėjimas kreditorei BUAB „Plungės Jonis“ nebuvo esminis veiksnys, nulėmęs BUAB „Sauslaukio statyba“ nemokumą.

32.3. Vadovaujantis 2016 m. liepos 5 d. automobilių aikštelės remonto ir išvažiavimo į Mendeno gatvę įrengimo projekto parengimo ir darbų sutartimi (toliau –Sutartis), galima pagrįstai teigti, jog BUAB „Sauslaukio statyba“, sudariusi sutartį ir su Plungės rajono savivaldybės administracija, ir su BUAB „Plungės Jonis“, tebuvo tarpininkė, kuriai už realiai BUAB „Plungės Jonis“ atliktus darbus iš Plungės rajono savivaldybės administracijos mokamų piniginių lėšų tepriklausė gauti 1 proc. nuo atliktų darbų vertės. Sutarties 2 punkte įtvirtinta, jog rangovas perduoda subrangovui visų rangos sutartyje numatytų darbų vykdymą <...>, Sutarties 3 punkte įtvirtinta, jog subrangovas moka rangovui 1,0 proc. nuo atliktų darbų vertės dydžio mokestį už gen. rangos paslaugas, kuris bus išskaičiuojamas iš rangovo mokamų sumų subrangovui už atliktus darbus. Todėl BUAB „Sauslaukio statyba“, pateikusi prašymą Plungės rajono savivaldybės administracijai dėl piniginių lėšų pervedimo tiesiogiai BUAB „Plungės Jonis“, iš nurodytos bendros pervestinos sumos 37 860,05 Eur priklausė gauti 1 proc., kas yra lygu 378,60 Eur, t. y. didžioji dalis prašyme nurodytų piniginių lėšų net nepriklausė BUAB „Sauslaukio statyba“. Atsižvelgiant į tai, jog iš esmės subrangovė BUAB „Plungės Jonis“ vykdė visus darbus ir pagrįstai tikėjosi už pilna apimtimi vykdomą Sutartį gauti pinigines lėšas, skundžiamos nutarties argumentai, jog Plungės rajono savivaldybės administracijai sumokėjus BUAB „Plungės Jonis“ tiesiogiai BUAB „Sauslaukio statyba“ nepriklausančią gauti piniginių lėšų sumą, buvo pažeistas atsiskaitymo eiliškumas, yra nepagrįsti.

Motyvuojamoji dalis

I. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

33. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

34. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria bendrovės bankrotas pripažintas tyčiniu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų prijungimo prie bylos

35. Suinteresuotas asmuo UAB „Plungės Jonis“ kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus įrodymus – automobilių aikštelės remonto ir išvažiavimo į Mendeno gatvę įrengimo projekto parengimo ir darbų sutartį Nr. 16/07/05 su priedu Nr. 1.

36. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nagrinėjamoje byloje vyraujantį viešąjį interesą, suinteresuoto asmens naujai pateiktus dokumentus, priima ir vertina bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 314 straipsnis). Pažymėtina, kad jokių prieštaravimų dėl naujų dokumentų priėmimo nėra gauta.

Dėl atskirojo skundo argumentų

37. Tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalis).

38. ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje įstatymų leidėjas nustatė bankroto kilimo požymius, kurių bent vienam esant, teismas gali pripažinti bankrotą tyčiniu, o 3 dalyje nustatė požymius, kuriems esant preziumuojama, kad bankrotas yra tyčinis.

39. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta ir tai, kad tam, jog būtų galima pripažinti bankrotą tyčiniu, nebūtina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotą, tačiau turi būti vertinama aplinkybių visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1045/2003; 2004 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2004). Tais atvejais, kai nustatomas tyčinis blogas įmonės valdymas, kuris gali atsiskleisti sąmoningai vykdoma neteisinga investicijų politika, ydinga įmonės veikla ir plėtra, blogu vadovavimu įmonės komercinei, ūkinei ir finansinei veiklai, netinkamu darbo, technologinių procesų organizavimu, žinomai nenaudingų įmonei sandorių sudarymu, neatlikimas tų ekonominių veiksmų ir finansinių operacijų, kurias būtina atlikti konkrečioje situacijoje, yra pagrindas įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu. Taigi bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, kurie rodo, kad bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2777/2013). Kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl įmonės tyčinio bankroto, teismas turi įvertinti faktines aplinkybes, susijusias su įmonės veikla, įmonės valdymo organų sprendimais, turinčiais tyčinio bankroto požymių.

40. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas BUAB „Sauslaukio statyba“ bankrotą pripažino tyčiniu dviem pagrindais: dėl bendrovės vadovo veiksmų (neveikimo) laiku nesikreipus į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktas) bei dėl CK 6.930¹ straipsnyje nustatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarkos pažeidimo (ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

41. Kasacinis teismas, aiškindamas tyčinio bankroto požymius, yra pažymėjęs, kad jeigu įmonei esant faktiškai nemokiai jos vadovas nesikreipia į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, o toliau didina įmonės įsipareigojimus, tai tokia įmonės vadovo veikla gali būti vertinama kaip siekis tyčia privesti įmonę prie bankroto. Tačiau aplinkybė, kad įmonės finansinė padėtis pablogėjo ir įmonė tapo galbūt nemoki, savaime nereiškia tyčinio bankroto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2012, 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013).

42. ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta įmonės vadovo (ar kitų asmenų pagal kompetenciją) pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo visų pirma siejama su asmenine atsakomybe atlyginti žalą, kurią įmonė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl laiku neįvykdytos prievolės padidėjus kreditorių reikalavimams (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis). Vien šios prievolės pažeidimo konstatavimas negali būti pakankamas tyčiniam bankrotui preziumuoti. ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyta bankroto pripažinimo tyčiniu prezumpcija įpareigoja teismą konstatuoti ne tik įstatymo nustatyto reikalavimo dėl privalomo bankroto bylos inicijavimo pažeidimą, bet ir atsiskaitymų iki bankroto bylos iškėlimo vykdymą pažeidžiant CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą bei tai, kad daugiau kaip 3 mėnesius iš eilės įmonės darbuotojui (darbuotojams) nebuvo mokamas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios įmokos. Kitų atvejų, teikiančių pagrindą teismui konstatuoti tyčinio bankroto požymius vien dėl aplinkybės, jog buvęs įmonės vadovas laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, įstatymas nenustato (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-194-313/2017).

43. Skundžiamoje nutartyje teismas iš esmės sprendė, kad jau 2016 m gruodžio 31 d. BUAB „Sauslaukio statyba“ balanso duomenys leido spręsti apie bendrovės nemokumą. 2016 m gruodžio 31 d. bendrovės balanso duomenimis nustatyta, kad 2016 m. gruodžio 31 d. bendrovė turėjo turto už 450 321 Eur, tuo tarpu mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai siekė 789 256 Eur. Nors byloje nėra duomenų apie atsakovės pradelstus įsipareigojimus 2016 m. gruodžio 31 d., tačiau bylos duomenimis 2017 m. balandžio 20 d. bendrovės valdybos susirinkime buvo nuspręsta pradėti atsakovės bankroto procedūras neteismine tvarka. 2017 m. balandžio 20 d. valdybos posėdžio protokole Nr. 7 nurodyta, kad bendrovės 2016 m. balanso duomenimis pradelstos skolos viršijo pusę į bendrovės balansą įrašyto turto vertės, o daugumą įsipareigojimų yra pradelsti. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ši aplinkybė akivaizdžiai įrodo, kad bendrovės valdyba, atsižvelgdama į atsakovės 2016 m. veiklos rezultatus (2016 m. gruodžio 31 d. bendrovė patyrė 240 252 Eur dydžio nuostolius), turto bei įsipareigojimų santykį, nuspręsdama dėl neteisminio bankroto procedūros bendrovėje pradėjimo, nustatė bendrovę esant nemokia. Šią aplinkybę įrodo ir prie 2016 m. gruodžio 31 d. finansinės atskaitomybės dokumentų esantis aiškinamasis raštas, kuriame be kita ko nurodyta, kad bendrovės valdyba nuo 2017 m. ketina likviduoti bendrovę arba nutraukti jos veiklą bei neturi realių alternatyvų finansinei padėčiai užtikrinti. Šios aplinkybės pakakamos konstatuoti, kad jau vėliausiai 2016 m. gruodžio 31 d. UAB „Sauslaukio statyba“ buvo nemoki. Tuo tarpu bendrovės vadovas į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo kreipėsi 2017 m. gegužės 18 d. Nors atskirajame skunde suinteresuotas asmuo V. B. teigia, kad BUAB „Sauslaukio statyba“ finansiniai rodikliai bei atitinkamai finansinė padėtis visą jo vadovavimo laikotarpį (nuo 2016 m. sausio 19 d. iki 2017 m. liepos 7 d.) buvo tolygi ir stabili, ir tik 2017 m. susipažinus su bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentais už 2016 m. buvo priimtas sprendimas kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau aukščiau nurodytos aplinkybės paneigia šiuos argumentus. Juo labiau nepagrįstais laikytini suinteresuoto asmens argumentai, esą jis, nedalyvaudamas 2017 m balandžio 20 d. valdybos posėdyje, negalėjo žinoti apie blogą finansinę padėtį ir valdybos sprendimą pradėti neteisminio bankroto procedūrą bendrovėje. Iš minėto 2017 m. balandžio 20 d. bendrovės valdybos susirinkimo protokolo Nr. 7 matyti, kad V. B. į šį susirinkimą buvo kviestas. Į bylą pateiktas BUAB „Sauslaukio statyba“ pranešimas kreditoriams apie 2017 m. gegužės 5 d. kreditorių susirinkimą, kurį pasirašė pats V. B., įrodo, kad bendrovės vadovas neabejotinai žinojo apie prastą bendrovės finansinę padėtį dar iki 2017 m. balandžio mėn. Lietuvos apeliacinis teismas, remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, konstatuoja esant ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą bankroto pripažinimo tyčiniu pagrindą.

44. Bylos duomenimis, BUAB „Sauslaukio statyba“ 2017 m. kovo 31 d. pardavė savo pagrindinei akcininkei UAB „Plungės Jonis“ dvi transporto priemones Renaul Megane ir Mazad 323. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šis turtas turėjo likti bendroje atsakovės turto masėje, o jį parduodama bendrovė pažeidė bei CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarką. Lietuvos apeliacinio teismo vertinimu, tokia išvada yra nepagrįsta. Skundžiamoje nutartyje teismas be kita ko nurodė, kad bendrovei priklausę automobiliai, tarp jų aukščiau aptariami, buvo nenauji (Renaul Megane pirmosios registracijos data 2004 m. rugpjūčio 13 d., Mazda 323 pirmosios registracijos data – 1998 m. lapkričio 6 d.). Byloje esantis 2017 m. kovo 31 d. perdavimo-priėmimo aktas Nr. 1 patvirtina, kad parduotos transporto priemonės buvo prastos būklės (rūdys, apibraižymai, prasta padangų būklė, reikalingas remontas), todėl visiškai neaiški tokių automobilių paklausa Plungėje. Tuo tarpu pardavus aptariamas transporto priemones UAB „Plungės Jonis“ (Renaul Megane už 1 800 Eur, Mazda 323 už 880 Eur), bendrovė gavo piniginių lėšų, iš kurių turėjo būti atsiskaitoma su kreditoriais. Nurodytos aplinkybės paneigia pirmosios instancijos teismo išvadą apie šiuo sandoriu padarytą žalą bendrovei bei jos kreditoriams.

45. Tačiau, visiškai priešinga išvada daroma, išanalizavus į bylą pateiktos atsakovės sąskaitos išrašo duomenis. Iš sąskaitos išrašo matyti, kad bendrovė turėjo pradelstų įsipareigojimų tiekėjams dar nuo 2013 m., viešai prieinamais duomenims UAB „Sausalaukio statyba“ nuo 2017 m. kovo mėn. turėjo įsiskolinimų VSDFV ir VMI, tačiau nepaisydama šios aplinkybės 2017 m. balandžio 18 d. – balandžio 21 d. atsiskaitė su eile kreditorių, visiškai nepaisydama šių skolų atsiradimo laiko ir pradelstumo. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs į bylą pateiktus duomenis, pagal paskolos sutartį Nr. 2014/12/30, sudarytą tarp UAB „Sauslaukio statyba” ir UAB „Plungės Jonis“, atsakovė 2017 m. balandžio 18 d. išmokėjo UAB „Plungės Jonis“ 5 000 Eur palūkanų už 2015 m., pagal paskolos sutartį Nr. 2015/03/06, sudarytą tarp UAB „Sauslaukio statyba“ ir UAB „Plungės Jonis-S“, paskolos grąžinimo terminas turėjo sueiti tik 2018 m. vasario 28 d. (Paskolos sutarties 3.2. punktas), tačiau 23 000 Eur paskola buvo grąžinta 2017 m. balandžio 19 d., o 2017 m. balandžio 20 d. atsakovė sumokėjo UAB „Plungės Jonis-S“ 50 000 Eur avansą, nors tą pačią dieną buvo priimtas sprendimas dėl neteisminio bankroto procedūros bendrovei pradėjimo. Taip pat 2017 m. balandžio 21 d. atsakovė pervedė 6 000 Eur UAB „Euro šiluma“ bei 10 000 Eur UAB „Navasta“. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, Lietuvos apeliacinis teismas konstatuoja atsakovę pažeidus CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarką, kas leidžia preziumuoti bendrovės bankrotą esant tyčinį (ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

46. Pirmosios instancijos teismas aplinkybę, kad 2017 m. balandžio 26 d. (jau po neteisminės atsakovės bankroto bylos inicijavimo) atsakovė pateikė Plungės rajono savivaldybės administracijos direktoriui nurodymą (2017 m. balandžio 26 d. raštas „Dėl lėšų pervedimo tiesiogiai UAB „Sauslaukio statyba“ partneriams“ Nr. 24) UAB „Sauslaukio statyba“ gautiną 37 860,05 Eur sumą tiesiogiai pervesti UAB „Plungės Jonis“, taip pat laikė tyčinio bankroto požymiu. Pagal į bylą pateiktos automobilių aikštelės remonto išvažiavimo į Mendeno gatvę įrengimo projekto parengimo ir darbų sutarties Nr. 16/07/05 3 punktą matyti, kad UAB „Sauslaukio statyba“ (rangovė) ir UAB „Plungės Jonis“ (subrangovė) susitarė, kad subrangovė moka rangovei 1 proc. nuo atliktų darbų vertės dydžio mokestį už gen. rangos paslaugas, kuris bus išskaičiuotas iš rangovės mokamų sumų subrangovei už atliktus darbus. Lietuvos apeliacinio teismo vertinimu, ši sutarties nuostata iš esmės leidžia pritarti UAB „Plungės Jonis“ atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentams, kad BUAB „Sauslaukio statyba“, pateikusi prašymą Plungės rajono savivaldybės administracijai dėl piniginių lėšų pervedimo tiesiogiai UAB „Plungės Jonis“, iš nurodytos bendros pervestinos sumos 37 860,05 Eur priklausė gauti 1 proc., kas yra lygu 378,60 Eur, t. y. didžioji dalis prašyme nurodytų piniginių lėšų BUAB „Sauslaukio statyba“ nepriklausė. Tačiau, Sutarties nuostatos taip pat patvirtina, kad piniginės lėšos visų pirma užsakovo turėjo būti mokamos rangovei, o pastaroji turėjo atsiskaityti su subrangove, o apeidama šią Sutarties nuostatą atsakovė iš esmės siekė piniginių lėšų į areštuotą jos sąskaitą nepatekimo (Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. balandžio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1249-253/2017 patenkino UAB „Savos investicijos“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir areštavo atsakovės sąskaitas), todėl ši aplinkybė patvirtina, kad atsakovė iš esmės atsiskaitė su savo kreditore UAB „Plungės Jonis“ ir tokiu būdu pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarką.

47. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino BUAB „Sauslaukio statyba“ bankrotą tyčiniu. Apeliantės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti iš esmės teisėtą ir pagrįstą skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį.

Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. sausio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Aldona Tilindienė