- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-12-05
- Bylos Nr.
- 2-2143-861/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-35277-2015-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Donata Kravčenkienė
- Ieškovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- ERGO Insurance SE Lietuvos filialas
- Trečiasis asmuo
- A. Z.
- Advokatai
- Ričardas Varnas
- Kategorijos
- 2.5.10.2.4.1Turtinė žala
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui ERGO Insurance SE Lietuvos filialas dėl žalos atlyginimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 252,26 Eur žalos atlyginimo, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2014-10-01 Galvės g., Vilniuje, ties J. Tiškevičiaus g. 24 pastatu įvykusio eismo įvykio metu buvo apgadinta UAB „Karvainas“ priklausanti transporto priemonė Mercedes-benz E220CDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuri buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“ transporto priemonių savanoriškuoju draudimu (KASKO), draudėjas UAB „Karvainas“. Dėl šio įvykio metu padarytos žalos AB „Lietuvos draudimas“ išmokėjo 4471,15 Eur dydžio draudimo išmoką už automobilio Mercedes-benz sugadinimus. Kadangi transporto priemonės remontas buvo netikslingas, draudimo išmoka buvo paskaičiuota pagal ieškovo išvadą apie transporto priemonės likutinę vertę iš automobilio rinkos vertės (19500 Lt) atėmus transporto priemonės likutinę vertę (4062 Lt). Draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Pagal 2014-10-14 Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (toliau – VPK) pažymą, 2014-10-01 automobilio Seat Alhambra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas A. Z., važiuodamas Galvės g. antrąja eismo juosta ir rikiuodamasis į pirmąją eismo juostą, sudarė kliūtį pirmąja eismo juosta važiavusiam automobiliui Mercedes-benz, kurį vairavo G. M.. Dėl sudarytos kliūties minėtas automobilis nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į pakelėje buvusius akmenis. Eismo įvykio dieną automobilio Seat valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta ERGO Insurance SE. Atsakovui buvo siųsta pretenzija dėl žalos atlyginimo, tačiau atsakovas atlygino tik dalį žalos, t. y. 4218,89 Eur. Likusi neatlyginta žalos dalis yra 252,26 Eur, kurią atsakovas atsisako atlyginti, motyvuodamas tuo, kad automobilio Mercedes-benz dešinės pusės sparnas ir bamperis buvo apgadinti iki 2014-10-01 eismo įvykio. Šis atsakovo argumentas yra nepagrįstas, nes automobilio sugadinimo pobūdis visiškai atitinka policijos pažymoje aprašytą įvykio mechanizmą ir situaciją įvykio vietoje, užfiksuotą nuotraukose, o būtent – automobilis Mercedes-benz, judėdamas šoninio slydimo režime dešiniu šonu į priekį, po smūgio priekine dalimi į pirmąjį akmenį virto ant dešinio šono, slydo toliau apvirtęs ant dešinio šono ir, atsitrenkęs į toliau esančius akmenis, sustojo.
Atsakovas su pareikštu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad atsakovas pervedė ieškovui 871 Lt mažesnę nei pretenzija prašytą sumą, nes atsakovo ekspertas, įvertinęs eismo įvykio mechanizmą bei situaciją, automobilio Mercedes-benz sugadinimus, žalos byloje surinktą medžiagą, konstatavo, kad šio automobilio dešinės pusės galinis sparnas ir bamperis buvo apgadinti iki 2014-10-01 eismo įvykio, t. y. kad šios automobilio dalys, atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, negalėjo būti sugadintos ginčo eismo įvykio metu. Pažymėjo, kad 2014-12-09 atsakovo atstovas išsiuntė ieškovo atstovui dvi fotografijas, kuriose užfiksuota eismo įvykio vieta ir sugadintas automobilis. Po šių nuotraukų pateikimo, ieškovo ir atsakovo atstovai telefonu sutarė, kad automobilio Mercedes-Benz dešinės pusės galinio sparno ir bamperio sugadinimai nėra šio eismo įvykio pasekmė. Taip pat atkreipė dėmesį, kad VPK pažymoje prie nurodytų automobilio sugadinimų nėra minimas nei dešinės pusės galinis sparnas, nei galinis bamperis. Atsakovas nurodė, kad Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroras 2015-09-25 priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, kuriame konstatuota, kad tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad A. Z. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) reikalavimus ir kad jo veiksmai turėjo įtakos 2014-10-01 eismo įvykio kilimui. Tuo pagrindu iškelta administracinio teisės pažeidimo byla pačiam Mercedes-benz vairuotojui G. M..
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo G. M. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad dėl eismo įvykio kaltu pripažintas avarinę situaciją sudaręs automobilio Seat vairuotojas A. Z.. Eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilio dešinės pusės galinis sparnas ir bamperis. Paaiškino, kad automobiliu naudojosi nuo 2013-10-17 iki 2014-10-01, per tą laiką nėra dalyvavęs jokiame eismo įvykyje ir automobilis negalėjo būti apgadintas iki ginčo eismo įvykio. Tai patvirtina ir tai, kad naudojimosi laikotarpiu automobilis buvo apdraustas KASKO draudimu, o draudžiant transporto priemonę šios rūšies draudimu, ji yra detaliai apžiūrima.
2016-03-22 teismo posėdžio metu liudytojas G. J. nurodė, kad dirba ERGO Insurance. Teigė, kad automobilis ant akmenų užvažiavo kaire puse, o apgadinta dešinioji. Jei automobilis būtų virtęs, būtų ir kitų virtimo požymių, pavyzdžiui, nulaužtas veidrodėlis. Automobilio rinkos vertę sumažino todėl, kad dešinės pusės sugadinimai buvo ne ginčo eismo įvykio pasekmė.
Liudytojas G. T. įvykio metu dirbo AB „Lietuvos draudimas“. Nurodė, kad ERGO Insurance atstovas atsiuntė jam nuotraukas iš eismo įvykio vietos, iš kurių pamatė, kad dešinės pusės sugadinimai negalėjo atsirasti ginčo įvykio metu, todėl jis sutiko su ERGO Insurance pretenzija dėl žalos perskaičiavimo.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo G. M. nurodė, kad atsitrenkė į akmenis kaire automobilio puse ir tada apvirto ant dešinės pusės. Jei automobilis būtų stovėjęs taip, kaip užfiksuota nuotraukose, jis būtų galėjęs pats išlipti iš automobilio, tačiau jį turėjo ištraukti. Automobilis draustas KASKO draudimu, todėl jam nėra jokio tikslo važinėti su apdaužytu automobiliu. Teigė, kad jo greitis prieš įvykį buvo apie 60-70 km/h, taip pat nurodė, kad yra baustas už greičio viršijimą.
Trečiasis asmuo A. Z. nurodė, kad važiuodamas antrąja eismo juosta parodė posūkį, pažiūrėjo per šoninį automobilio veidrodėlį ir, nepamačius jokių kliūčių, persirikiavo į pirmąją eismo juostą. Tuomet išgirdo padangų cypimą ir pamatė avariją. Teigė, kad jo greitis įvykio metu buvo apie 60-70 km/h.
2016-06-23 Lietuvos teismo ekspertizės centras pateikė ekspertizės aktą, kuriame nustatė, kad neužfiksuota jokių automobilio Seat išorinių sugadinimų. Automobilis Mercedes-benz prieš pėdsakus ant kelio važiavo ne mažesniu kaip 65,3 km/h greičiu. Mercedes-benz vairuotojo pasirinktas manevras – nusukimas į dešinę pusę už kelio ribų, techniniu požiūriu yra nepriimtinas, vairuotojas, iškilus grėsmei, privalėjo stabdyti vairuojamą transporto priemonę savo judėjimo juostoje. Jeigu, kaip nurodo automobilių vairuotojai, pirmasis automobilis Seat važiavo 70 km/h greičiu, o automobilis Mercedes-benz važiavo 60 km/h greičiu, tai abu automobiliai negalėjo susidurti. Ekspertai iš turimų duomenų negalėjo nustatyti, ar automobilio Seat vairuotojo veiksmai turėjo įtakos šio eismo įvykio kilimui.
2016-10-11 teismo posėdžio metu ekspertas L. A. nurodė, kad automobilis, važiuodamas 70 km/h greičiu, įveikia apie 18-19 m. Ginčo automobilio greitis prieš pėdsakus buvo ne mažesnis nei 65 km/h. Automobilio slydimas per kelio žymėjimo juostas yra geresnis, nei per kelio dangą. Taip pat paaiškino, kad negalima nustatyti, kur įvykio metu buvo abu automobiliai vienas kito atžvilgiu, nes nebuvo susidūrimo.
2016-11-15 teismo posėdžio metu ieškovo atstovė nurodė, kad įvykis įvyko dėl automobilio Seat vairuotojo kaltės, nes jis staigia persirikiavo į pirmąją eismo juostą, taip sudarydamas kliūtį automobilio Mercedes-benz vairuotojui. Nėra duomenų, kad automobilio dešinės pusės galinės dalies sugadinimai atsirado ne dėl ginčo įvykio.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas teigė, kad atsakovas išmokėjo išmoką dar nežinodamas apie administracinio teisės pažeidimo bylą. Pasikeitus aplinkybėms, atsakovas mano, kad A. Z. kaltės nėra, ji neįrodyta, todėl reikalaus grąžinti visą išmokėtą išmoką iš ieškovo.
Šalies argumentai
A. Z. atstovas nurodė, kad įrodinėjimo pareiga, kad dėl įvykio kaltas A. Z., tenka ieškovui, o jis to neįrodė. Ieškovas remiasi vien tuo, kad dalis išmokos išmokėta, tačiau neatsižvelgia į atlikto tyrimo rezultatus.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2014-10-01 ties Galvės g. 24, Vilniuje, įvyko eismo įvykis (b. l. 4). Ieškovas 2014-11-10 išmokėjo sugadintojo automobilio savininkui UAB „Karvainis“ 15 438 Lt (4471,15 Eur) draudiminę išmoką (b. l. 31-32). Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ parašė atsakovui ERGO Insurance SE pretenziją, kuria prašė atlyginti nukentėjusiajam išmokėtą draudimo išmoką (b. l. 7). Atsakovas draudimo išmoką sumažino 871 Lt (252,26 Eur) suma, nes kai kurie automobilio sugadinimai atsirado ne dėl ginčo įvykio (b. l. 8-11). 2015-09-25 nutarimu Vilniaus apylinkės prokuratūra nutraukė ikiteisminį tyrimą dėl A. Z. veiksmų, nesant pastarojo nusikalstamos veiklos požymių. Šiuo nutarimu taip pat buvo nutarta iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą G. M. dėl KET pažeidimų (b. l. 57-58).
Byloje kilo ginčas dėl 252,26 Eur žalos atlyginimo bei dėl A. Z. kaltės dėl ginčo eismo įvykio. Pažymėtina, kad atsiliepimu į ieškinį atsakovas ginčijo tik žalos atlyginimo dydį, tačiau gavus ekspertizės išvadas, ikiteisminio tyrimo medžiagą, atsakovas ginčijo ir A. Z. kaltę dėl ginčo įvykio.
Dėl civilinės atsakomybės.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Taigi, įstatymo pagrindu draudikui pereina reikalavimo teisė, kurią turėjo draudėjas arba naudos gavėjas. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina tais pačiais pagrindais ir tomis pačiomis sąlygomis kaip draudėjas arba naudos gavėjas išmokėtos jiems draudimo išmokos dydžiu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad ši draudiko teisė yra subrogacijos teisė, kurios atveju, kai draudikas išmoka pagal draudimo sutartį draudimo išmoką draudėjui dėl trečiojo asmens padarytos žalos, žalos atlyginimo prievolė, siejanti draudėją ir žalą padariusį asmenį, nepasibaigia, tik keičiasi šios prievolės šalis. Draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką, įgyja draudėjo teises ir pareigas žalos atlyginimo prievolėje, t. y. toje pačioje, jau egzistuojančioje, prievolėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-450/2013). Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos tos teisės normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-706/2015).
CK 6.245 straipsnio 1 dalis numato, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Reikalavimą atlyginti žalą pareiškusi šalis turi įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį taip neteisėtų veiksmų ir žalos bei žalą padariusio asmens kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d.). Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Priežastiniam ryšiui būdinga jo faktinis ir teisinis pobūdžiai (etapai). Nustatant faktinį ryšį yra tikrinama ar žala būtų atsiradusi, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Teisinis ryšys yra nustatomas sprendžiant, ar teisiniai padariniai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo. Civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės (CK 6.248 str. 1 d.). Pažymėtina, jog pagal CK 6.248 straipsnio 2 dalį kaltė gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu. Laikoma, jog asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 str. 3 d.). Taikant civilinę atsakomybę kaltė yra nustatoma remiantis objektyviais kriterijais. Tam yra taikomas protingo asmens elgesio standartas (lot. bonus pater familias), kuris reiškia, kad asmuo bet kokioje situacijoje privalo elgtis taip, kaip galima protingai tikėtis iš bet kurio kito protingo asmens, t. y. asmuo turi būti objektyviai apdairus ir rūpestingas. Taigi, nustatant asmens kaltę yra lyginami du elgesio standartai – faktinis asmens elgesys konkrečioje situacijoje ir objektyvus bet kurio asmens elgesys konkrečioje situacijoje. Jei yra šių standartų neatitiktis, turi būti konstatuojama kaltė. Pagal CK 6.249 straipsnį žala yra būtina civilinės atsakomybės sąlyga. Žala nėra preziumuojama, todėl jos dydį privalo įrodyti ieškovas. Žala, įvertinta pinigais, laikoma nuostoliais, o šie taip pat, kaip ir žala, skirstomi į tiesioginius (realius) ir netiesioginius (negautas pajamas).
Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. KET 9 punktas nurodo, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 127 punktas įtvirtina vairuotojų pareigą važiuoti neviršijant leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. KET 128 punktas nurodo, kad jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams. KET 101 punktas įpareigoja vairuotojus prieš persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį, įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. KET 104 punktas nurodo, kad persirikiuodamas vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms gretima eismo juosta ta pačia kryptimi. Jeigu ta pačia kryptimi važiuojančios transporto priemonės persirikiuoja kartu, vairuotojas privalo duoti kelią dešinėje esančiai transporto priemonei.
Nagrinėjamu atveju liudytojas A. Z. nurodė, kad jis važiavo antrąja eismo juosta. Vėliau parodė dešinį posūkį, pažiūrėjo per šoninį veidrodėlį ar pirmojoje eismo juostoje nėra kitų automobilių ir persirikiavo į pirmąją eismo juostą. Liudytojas G. M. teigė, kad automobilis Seat, valdomas A. Z., išniro tiesiai priešais G. M. valdomą automobilį Mercedes-benz, jis jokio rodomo posūkio nematė. Siekdamas išvengti susidūrimo su priešais važiuojančiu automobiliu, G. M. nusuko į dešinę ir atsitrenkė į akmenis. 2015-09-25 Vilniaus apylinkės prokuratūra priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl A. Z. veiksmų, nenustačius juose nusikalstamos veikos požymių. Šiame nutarime nurodoma, kad būtent G. M. veiksmai – nusukimas į dešinę – techniniu požiūriu sąlygojo eismo įvykio kilimą.
Kaip jau minėta, A. Z. veiksmuose nenustatyta KET reikalavimų pažeidimo ir to, kad jo veiksmai būtų įtakoję eismo įvykio kilimą. Priešingai, G. M. buvo iškelta administracinio teisės pažeidimo byla dėl to, kad jis, važiuodamas pasirinktu greičiu, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, eismo intensyvumą, atsiradus kliūčiai ir iškilus grėsmei eismo saugumui nelėtino važiavimo greičio ir nestabdė vairuojamo automobilio savo važiavimo eismo juostoje. Ekspertizės akte pateikta išvada, kurioje taip pat nurodoma, kad G. M. pasirinktas manevras – nusukimas į dešinę už kelio ribų, techniniu požiūriu yra nepriimtinas, jis privalėjo stabdyti transporto priemonę savo judėjimo juostoje. Jei abiejų automobilių vairuotojai sakė tiesą, t. y. kad Seat važiavo apie 70 km/h greičiu, o Mercedes-benz apie 60-70 km/h greičiu, tuomet automobiliai tarpusavyje negalėjo susidurti. Ekspertizės akte taip pat nurodyta, kad neįmanoma nustatyti, ar A. Z. veiksmai turėjo įtakos šio eismo įvykio kilimui. Remiantis tuo, kas išdėstyta, specialistų išvadomis, ikiteisminio tyrimo medžiaga, teismas sprendžia, kad A. Z. veiksmai nebuvo neteisėti.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, gali pasireikšti ne tik tyčia, bet ir neatsargumu, kai asmuo atitinkamomis aplinkybėmis elgiasi nepakankamai apdairiai ir rūpestingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-239/2009).
A. Z. nurodė, kad prieš darydamas persirikiavimo manevrą, jis įsitikino ar pirmojoje eismo juostoje nėra automobilių ir tik tada pradėjo manevrą. Tokie A. Z. veiksmai laikytini pakankamai apdairiais ir rūpestingais. Be to, jo veiksmuose ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta jokių pažeidimų.
Priešingai, ikiteisminio tyrimo nutarime nurodoma, kad paties G. M. veiksmai sąlygojo eismo įvykio kilimą. Specialistų išvadoje minima, kad Mercedes-benz automobilio greitis prieš atsirandant stabdymo žymėms buvo ne mažesnis kaip 65 km/h, tačiau galėjo būti ir didesnis. Teismas kritiškai vertina G. M. parodymus, jog jis važiavo leistinu greičiu (t. y. ne didesniu nei 70 km/h), nes asmuo 2014 metais yra tris kartus baustas už greičio viršijimą, nes viršijo leistiną greitį atitinkamai 34 km/h, 43 km/h, 39 km/h. Todėl teismas, atsižvelgdamas į Ekspertizės išvadas, eksperto bei šalių paaiškinimus, mano, kad G. M. galimai važiavo didesniu nei leistinas greičiu, ko pasekoje automobiliui Seat persirikiavus į pirmąją eismo juostą, jis nebūtų galėjęs pakankamai pristabdyti savo transporto priemonės, todėl ir nusuko į dešinę pusę.
G. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad A. Z. pripažino savo kaltę. A. Z. su tuo nesutiko, nurodė, jog išvydęs eismo įvykį sustojo tik padėti ir pasiteiravo, ar ne jis sudarė kliūtį, tačiau pats kaltės nepripažino. Teismas vertina, kad A. Z. veiksmai – sustojimas padėti į eismo įvykį patekusiam asmeniui, negali būti laikomi kaltės pripažinimu, taip turėtų elgtis kiekvienas rūpestingas asmuo. Kaip jau anksčiau nustatyta, A. Z. neatliko jokių neteisėtų veiksmų, todėl jo kaltės dėl eismo įvykio taip pat nėra, nes negalima nustatyti ar jo veiksmai įtakojo eismo įvykio kilimą.
Konstatuotina, jog žala automobiliui Mercedes-benz atsirado ne dėl A. Z. neteisėtų veiksmų, nes nėra nustatyta, ar jo veiksmai įtakojo eismo įvykio kilimą, todėl nėra priežastinio ryšio tarp kilusios žalos ir neteisėtų veiksmų. Taigi, nagrinėjamu atveju nėra nustatytos visos civilinei atsakomybei taikyti būtinos sąlygos.
Dėl žalos dydžio.
CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo – restitutio in integrum – principo (CK 6.251 straipsnis), kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-358/2012).
Ieškovas nurodo, kad išmokėjo 4471,15 Eur dydžio draudiminę išmoką. Atsakovas ieškovui dalį šios išmokos atlygino, bet neatlygino 252,26 Eur, nurodydamas, kad automobilio galinio sparno ir bamperio sugadinimai nėra ginčo eismo įvykio pasekmė. Liudytojai G. M. ir A. Z. teismo posėdžio metu nurodė, kad nors užfiksuotose nuotraukose automobilis stovėjo pavirtęs ant akmenų, iš pradžių jis buvo apvirtęs ant dešinio šono, ir tik vėliau jis buvo atverstas į akmenų pusę. G. M. taip pat nurodė, kad automobilis buvo draustas KASKO draudimu, todėl jis nebuvo suinteresuotas nepranešti apie kitą automobilio sugadinimą.
Atsakovo atstovas teigė, kad, jei automobilis buvo nuvirtęs ant šono, jis būtų labiau apgadintas. Iš teismui pateiktų fotonuotrauktų matyti, kad apgadintas ir dešinės pusės veidrodėlis bei priekinės durelės. Automobilis stovi ant dviejų akmenų, o kairėje automobilio pusėje, žiūrint iš priekio, stovi dar vienas akmuo. Tikėtina, kad automobilis, virsdamas ant šono, priekine dalimi atsirėmė į šį akmenį, todėl labiau nukentėjo galinė automobilio pusė. Teismas, remdamasis liudytojų parodymais ir byloje esančia medžiaga, sprendžia, kad dešinės pusės galinio sparno ir bamperio sugadinimai atsirado dėl ginčo eismo įvykio, nes automobilis buvo apvirtęs ant šono, tačiau, kadangi kaip aukščiau aptarta, dėl eismo įvykio kaltas G. M., pripažinimas, jog 252,26 Eur žala yra ginčo įvykio pasekmė, negali įtakoti šios bylos baigties.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio l dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas nurodė, jog patyrė 550 EUR bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti, todėl atsakovui iš ieškovo priteistina 550 EUR bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 str.). Trečiasis asmuo A. Z. nurodė, jog patyrė 363 EUR bylinėjimosi išlaidų, todėl A. Z. iš ieškovo priteistina 363 EUR bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 str.).
Ieškovas ir atsakovas sumokėjo po 250 Eur už ekspertizės atlikimą, tačiau ekspertizė kainavo tik 322,37 Eur. Kadangi ieškinys atmetamas, ieškovas įpareigotinas sumokėti 72,37 Eur į teismo depozitinę sąskaitą. Atsakovui grąžintina 250 Eur sumokėta suma.
Kadangi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu sudaro 22,48 EUR ir yra didesnės negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatyta minimali 3 EUR suma, iš ieškovo valstybės naudai priteistina 22,48 EUR pašto išlaidų (CPK 92 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo AB “Lietuvos draudimas”, į. k. 110051834, ERGO Insurance SE, veikiančiam per ERGO Insurance SE LIetuvos filialą, į. k. 302912288, naudai 550 EUR (penkis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovo AB “Lietuvos draudimas”, į. k. 110051834, trečiojo asmens A. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 363 Eur (tris šimtus šešiasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovo AB “Lietuvos draudimas”, į. k. 110051834, 22,48 EUR (dvidešimt du eurus 48 euro ct) pašto išlaidų valstybės naudai.
Priteisti iš ieškovo AB “Lietuvos draudimas”, į. k. 110051834, 72,37 Eur sumą už ekspertizės atlikimą, kurią jis turi sumokėti į teismo depozitinę sąskaitą.
Grąžinti atsakovui 250 Eur sumą, sumokėtą į teismo depozitinę sąskaitą už ekspertizės atlikimą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.