Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio, pagreitinto proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), dirbantis, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. N. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 prom. neblaivumas, o būtent:

jis, 2024 m. rugsėjo 14 d. 01.47 val., Vilniuje, Seinų–Sodų g. sankryžoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai alkotesteriu buvo nustatyta, kad jo iškvėptame ore yra 1,62 prom. etilo alkoholio koncentracija.

Šiais veiksmais M. N. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis M. N. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo (pagal kaltinime nurodytas aplinkybes) pripažino visiškai. Paaiškino, kad labai gailisi taip pasielgęs, daugiau tai nepasikartos. Dirba (duomenys neskelbtini). Šiaip alkoholio nevartoja, savaitgaliais stengiasi kažkuo užsiimti, remontuoja automobilį. Gyvena su kolegomis išsinuomotame name. Automobilio prašo nekonfiskuoti, nes jis turi moralinę vertę, be to, jis yra įgytas santuokoje, o jo sutuoktinė nežinojo, kad jis vairuos neblaivus.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas galimas laiduotojas G. P. parodė, kad yra tikras, jog kaltinamasis daugiau nenusikals. Jie kartu dirba jau ne vienerius metus. Kaltinamąjį charakterizuotų kaip darbštų, nagingą asmenį, kuriuo galima pasitikėti. Juos abu sieja pomėgis automobiliams, mėgsta kartu juos remontuoti. Kartais kaltinamojo prašo padirbėti ir jo ūkyje. Kaltinamasis visada atvažiuoja, niekada nenuvilia. Kritiškai vertina kaltinamojo poelgį, kalbėjosi apie tai. Kaltinamasis gyvena netoli darbovietės, todėl galės ateiti pėsčiomis arba kolegos jį pavėžės.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, jos yra aiškios, kaltinamasis, jo gynėjas ir prokurorė sutiko, kad nebūtų tiriami kiti įrodymai, kaltinimas pareikštas dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo, todėl kiti įrodymai byloje ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. rugsėjo 14 d. apklaustas įtariamasis M. N. parodė, kad jis (duomenys neskelbtini). Savo kaltę pripažįsta visiškai. 2024 m. rugsėjo 13 d. vairavo jam priklausantį automobilį „Audi A6“ būdamas neblaivus. Jis prieš tai gėrė alaus, vėliau užvažiavo į restoraną „McDonalds“, esantį šalia Vilniaus geležinkelio stoties, ir ketino vykti namo, tačiau jį sustabdė policijos pareigūnai ir patikrino jo blaivumą. Alkotesteris jo iškvėptame ore parodė 1,62 prom. alkoholio koncentraciją. Dėl savo poelgio, kad vairavo automobilį neblaivus, gailisi (b. l. 47–49).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus AVPK) Reagavimo valdybos vyriausiojo patrulio 2024 m. rugsėjo 14 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2024 m. rugsėjo 14 d. apie 1.30 val., dirbdamas kartu su specialistu M. R., iš Vilniaus AVPK budėtojo gavo pranešimą, kad Seinų g. prie restorano „McDonalds“ galimai neblaivus vairuotojas, vairavęs automobilį „Audi A6“, (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), šiuo metu laukia savo maisto užsakymo, galimai netrukus išvažiuos. Minėtas automobilis buvo pastebėtas važiuojantis link Seinų–Sodų g. sankryžos, kur ir buvo sustabdytas. Paaiškėjo, kad automobilį vairavo M. N., gim. (duomenys neskelbtini). Bendraujant su M. N., iš jo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli. Paklausus, ar šis vartojo alkoholio, M. N. atsakė, kad maždaug prieš valandą vartojo alaus. 01.47 val. pirmojo patikrinimo metu nustatyta 1,88 prom. etilo alkoholio koncentracija, o antrojo patikrinimo metu 02.12 val. – 1,62 prom. Automobilis „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priverstinai išgabentas į aikštelę, esančią Minsko pl. 21. M. N. 01.47 val. buvo sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus AVPK Operatyvaus valdymo skyrių (b. l. 7).

Iš 2024 m. rugsėjo 14 d. 01.35 val. neblaivumo nustatymo akto nustatyta, kad 2024 m. rugsėjo 14 d. buvo nustatyti šie M. N. neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, eiti tiesia linija pėda po pėdos negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą negali; asmeniui nurodžius, kad alkoholį vartojo prieš 30 min., 01.47 val. pirmojo patikrinimo metu nustatyta 1,88 prom. etilo alkoholio koncentracija, antrojo patikrinimo metu 02.12 val. – 1,62 prom. (b. l. 18).

Iš alkotesterio rodmenų nustatyta, kad 2024 m. rugsėjo 14 d. 01.47 val. M. N. buvo nustatytas 1,88 prom. neblaivumas, o 02.11 val. – 1,62 prom. (b. l. 19, 20). Aplinkybę, kad alkotesterio prietaisas tikrinimo metu buvo tinkamas naudoti, patvirtina byloje esantis patikros sertifikatas (b. l. 21).

Iš M. N. pateikto automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimo nustatyta, kad lengvojo automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra M. N. (b. l. 25–29).

Iš VšĮ „Emprekis“ išrašo nustatyta, kad 2024 m. rugsėjo mėn. vidutinė 1998 m. gamybos transporto priemonės „Audi A6“ rinkos kaina su PVM Lietuvoje yra 1131 Eur (b. l. 30).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas <...>.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtų duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, visumą, sprendžia, kad kaltinamojo M. N. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalį, visiškai įrodyta.

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje metu kaltinamasis M. N. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai, patvirtino jos padarymo aplinkybes, nurodytas kaltinime, t. y. kad jis 2024 m. rugsėjo 14 d. 01.47 val., Vilniuje, Seinų–Sodų g. sankryžoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai alkotesteriu buvo nustatyta, kad jo iškvėptame ore yra 1,62 prom. etilo alkoholio koncentracija. Kaltinamojo kaltę be jo parodymų patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai, o būtent – Vilniaus AVPK Reagavimo valdybos vyriausiojo patrulio 2024 m. rugsėjo 14 d. tarnybinis pranešimas, 2024 m. rugsėjo 14 d. 01.35 val. neblaivumo nustatymo aktas, alkotesterio rodmenys ir jo patikros sertifikatas, kita bylos medžiaga. Atsižvelgiant į tai, kaltinamojo padaryta tyčinė nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Kaltinamasis M. N. prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Jo darbdavio atstovas G. P. prašo perduoti kaltinamąjį jo atsakomybei pagal laidavimą.

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad tik esant išvardintų sąlygų visumai yra galimybė svarstyti asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad M. N. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme kaltinamasis savo kaltę pripažino, dėl savo veiksmų gailėjosi, juos vertino kritiškai, kas vertintina kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). M. N. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

M. N. padaryta nusikalstama veika jokių padarinių nesukėlė, byloje nėra duomenų apie jo veiksmais padarytą žalą, civilinis ieškinys nepareikštas, t. y. dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo klausimų nekilo.

Kaltinamasis Lietuvos Respublikoje neteistas (b. l. 72–74), per 1 metus 1 kartą baustas administracine tvarka už tai, kad vairuodamas automobilį, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesustojo ir nepraleido į pėsčiųjų perėją įžengusio pėsčiojo, paskirta bauda sumokėta (b. l. 75–77), dirba (b. l. 78–79), darbdavio charakterizuojamas teigiamai (b. l. 90), turi nuolatinę gyvenamąją vietą, (duomenys neskelbtini), byloje nėra duomenų apie kaltinamojo psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą.

Nustatytos aplinkybės liudija, kad kaltinamajam nėra būdingas priešingas teisei elgesys, jis sugeba laikytis nustatytų draudimų ir įpareigojimų, nusikalstamą veiką įvykdė neapgalvotai, padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinio pobūdžio. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu akivaizdžiai pergyveno ir gailėjosi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Teismas neturi pagrindo netikėti kaltinamojo atgaila. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes spręstina, kad ateityje M. N. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Išdėstytų aplinkybių visuma patvirtina, kad kaltinamasis atitinka BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas.

Pagal BK 40 straipsnio 3 dalį laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Kaip minėta, byloje yra pateiktas kaltinamojo darbdavio atstovo G. P. prašymas perduoti M. N. jo atsakomybei pagal laidavimą.

Laiduotojas iš jo žodžių – neteistas, dirba (b. l. 91), charakterizuojamas teigiamai (b. l. 91). Teisiamojo posėdžio metu G. P. parodė, kad kaltinamojo veiksmus vertina kritiškai, darys jam teigiamą įtaką. Yra įsitikinęs, kad M. N. nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šios aplinkybės leidžia laikyti G. P. teismo pasitikėjimo vertu asmeniu, galinčiu daryti teigiamą įtaką kaltinamajam.

Dėl išdėstytų motyvų kaltinamasis, esant visoms BK 40 straipsnyje numatytoms sąlygoms, atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Įvertinus teigiamus kaltinamąjį apibūdinančius duomenis, jo siekį toliau nuolat gyventi ir dirbti Lietuvoje, asmenines laiduotojo savybes, laidavimas skirtinas be užstato vienerių metų terminui.

Atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu, baudžiamoji byla kaltinamojo atžvilgiu nutrauktina, nepažeidžiant įstatyme įteisinto teisingumo principo (BK 40 straipsnio 1–4 dalys, BPK 303 straipsnio 4 dalis).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Teismas, įvertinęs kaltinamojo M. N. įvykdytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, taip pat šios veikos įvykdymo aplinkybes, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju spręstinas klausimas dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo kaltinamajam.

BK 68 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui nuo vienerių iki penkerių metų naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nagrinėjamu atveju kaltinamajam taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Atsižvelgiant į tai, kad M. N. vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, vairavo automobilį aiškiai suprasdamas, kad yra neblaivus, nes alkoholio pavartojo prieš sėsdamas prie automobilio vairo, policijos pareigūnus apie galimai neblaivų vairuotoją informavo atsitiktinis pranešėjas, pastebėjęs, kad galimai neblaivus vairuotojas laukia restorane užsakyto maisto ir galimai netrukus važiuos automobiliu (b. l. 8), kaltinamajam neblaivumo nustatymo akte buvo nustatyti šie neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, eiti tiesia linija pėda po pėdos negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą negali, taigi, tik laimingo atsitiktinumo dėka buvo išvengta sunkių padarinių, tačiau kartu atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis nėra padaręs kitų teisės pažeidimų, susijusių su girtavimu, savo kaltę pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi, jam nustatytinas dvejų metų draudimo naudotis specialiąja teise terminas, skaičiuotinas nuo 2024 m. rugsėjo 14 d. (b. l. 50–51).

Toliau pasisakytina, kad pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais (taigi, ir atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą), gali būti skiriama ir baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo bei atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai. Tačiau, tai, kad toks asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, savaime nereiškia, jog išnyksta pagrindas taikyti minėtą baudžiamojo poveikio priemonę. Teisingumo ir teisinės valstybės principai reikalauja visapusiškos įstatymais ginamų vertybių (pvz., žmogaus gyvybės, sveikatos, nuosavybės) apsaugos, taip pat teisingo atsako į daromus teisės pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-111-222/2019).

Siekiant, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atitiktų šio instituto paskirtį, neprieštarautų teisingumo, protingumo, proporcingumo reikalavimams, asmeniui, taikant šį institutą, svarbu tinkamai parinkti baudžiamojo poveikio priemones (jei tai yra būtina). Taigi, net ir pripažinus, kad asmeniui iš esmės gali būti taikomas BK 40 straipsnyje nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindas, šio straipsnio netinkamą taikymą gali lemti ir tai, jog kaltininką atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, yra apskritai neskiriamos baudžiamojo poveikio priemonės ar skiriamos tokios, kurios neatitinka padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, pavojingumo ir todėl yra neteisingos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-164-895/2018). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad kaltininko asmenybę apibūdinančios aplinkybės yra pagrindas atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau jos savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą esant akivaizdžiai neproporcingą ir neteisingą, nesudaro galimybės neskirti automobilio konfiskavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-648/2018, 2K-14-511/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-201-303/2022).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad M. N. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis vairavo jam nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę – automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). VšĮ „Emprekis“ duomenimis, 2024 m. rugsėjo mėn. vidutinė 2017 m. gamybos transporto priemonės „Audi A6“ rinkos kaina su PVM Lietuvoje yra 1131 Eur. Nagrinėjamu atveju nustatyta ir tai, kad kaltinamasis dirba, taigi, gauna stabilias pajamas (b. l. 78).

Teismas, įvertinęs prieš tai aptartas aplinkybes, taip pat atsižvelgęs į byloje esančius duomenis apie padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą (M. N. vairavo automobilį būdamas vidutinio neblaivumo laipsnio viešojo naudojimo kelyje Vilniaus mieste, judrioje miesto vietoje; ne mažiau svarbi ir ta aplinkybė, kad remiantis BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, policijos pareigūnus apie galimai neblaivų vairuotoją informavo atsitiktinis pranešėjas, pastebėjęs, kad galimai neblaivus vairuotojas laukia restorane užsakyto maisto ir galimai netrukus važiuos automobiliu; taip pat M. N. vairavo automobilį aiškiai suprasdamas, kad yra neblaivus, nes alkoholio pavartojo prieš sėsdamas prie automobilio vairo), konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, jog automobilio konfiskavimas šiuo atveju neturėtų būti taikomas ar kad jis būtų neproporcingas. M. N. ne tik padarė vieną šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, galėjusių sukelti negrįžtamas pasekmes, tačiau tokių pasekmių buvo išvengta tik palankiai susiklosčiusių aplinkybių dėka. Atsižvelgęs į prieš tai nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamojo M. N. atžvilgiu taikytinos BK 72 straipsnio nuostatos ir jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis ir jo gynėjas prašė nekonfiskuoti automobilio, nes jis įgytas santuokoje, o kaltinamojo sutuoktinė nieko nežinojo apie tai, kad kaltinamasis vairuos jų automobilį būdamas neblaivus, be to, automobilis turi didelę moralinę vertę kaltinamajam. Šiuo aspektu teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad jeigu kaltininkas, darydamas nusikalstamą veiką, kaip priemonę panaudojo turtą, kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso ir kitam asmeniui, toks bendraturtis nelaikytinas „kitu asmeniu“ pagal BK 72 straipsnio 3 dalies 1 punktą ar 4 dalį, todėl sprendžiant klausimą dėl turto konfiskavimo neturi reikšmės ta aplinkybė, ar jis suteikė turtą arba turėjo ir galėjo žinoti, kad toks turtas panaudotas darant nusikalstamą veiką. Sutuoktinis, nukentėjęs dėl kito sutuoktinio veiksmų, kai dėl jų sumažėja bendroji jungtinė nuosavybė, turi galimybę kreiptis į teismą ir prisiteisti kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą civilinio proceso tvarka (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-237/2011, 2K-339/2008, 2K-205-628/2018). Teismas pažymi ir tai, kad vertinant nuteistojo asmens ir jo šeimos narių asmeninius interesus, neturėtų būti sumenkinamas visuomenės interesas ir jos saugumas.

Dėl kitų klausimų

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. rugsėjo 14 d. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumentų paėmimas (b. l. 50–53), paliktinos galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos, o (duomenys neskelbtini) grąžintini M. N., tuo tarpu (duomenys neskelbtini) – perduotinas (duomenys neskelbtini) ambasadai Lietuvoje, šią informuojant, kad M. N. Lietuvos Respublikoje paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (vairuoti kelių transporto priemones) 2 metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. rugsėjo 14 d.

Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3‑ojo skyriaus prokurorės 2024 m. rugsėjo 17 d. nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas automobiliui „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apribojimo mastas – visiškas, laikotarpis nuo 2024 m. rugsėjo 17 d. iki 2025 m. kovo 17 d. (b. l. 56–58), paliktinas galioti iki teismo nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

M. N. buvo laikinai sulaikytas nuo 2024 m. rugsėjo 14 d. 01.47 val. (b. l. 32–33) iki 2024 m. rugsėjo 14 d. 10.47 val. (b. l. 34–35), t. y. vieną dieną.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301–305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

M. N. (M. N.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojo G. P. (G. P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, paskirti M. N. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. rugsėjo 14 d. ir apie tai informuojant akcinę bendrovę „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, paskirti M. N. baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimą.

M. N. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumentų paėmimą, palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti, o M. N. vardu išduotą (duomenys neskelbtini) grąžintini M. N., tuo tarpu (duomenys neskelbtini) perduoti (duomenys neskelbtini) ambasadai Lietuvoje, (duomenys neskelbtini) ambasadą informuojant, kad M. N. Lietuvos Respublikoje paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. rugsėjo 14 d.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki teismo nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

1) jeigu laidavimo metu jis padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, sprendimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti panaikintas ir tokiu atveju bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, taip pat išaiškinti, kad jeigu laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

2) asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį.

Išaiškinti G. P., kad jis, būdamas laiduotoju, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju, atsižvelgus į laidavimo atsisakymo priežastis, bus sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.